ĮVADAS
Bylinėtis – turėti teisme bylą .Vadinasi, bylinėjimasis – civilizuotas ginčo sprendimas .Bylinėjamasi paprastai turtiniais sumetimais, siekiant tam tikro pelno, kartais dėl užgautų ambicijų ar net tam tikro pomėgio.Antai iš senų senovės yra žinomas žodis “ bylininkas “ – tai yra tas,kas dažnai bylinėjasi, mėgsta bylinėtis. Naujausių laikų istorija Lietuvoje “bylininkų” skaičių gerokai padidino: teismai skęsta bylose dėl žemės rėžio, kiemo dalies, netgi dėl laiptinės ar teisės pasisemti vandens iš šulinio.Bylinėjimasis kainuoja daug { ne tik pinigų – laiko, sveikatos ir t.t.},todėl nuo senų laikų žmonės bylinėjimosi kiek įmanoma vengdavo. Tačiau, iš kitos pusės, bylinėjimasis kai kam yra netgi savotiškas verslas – siekiama naudos{bylinėjamasi} dėl tyčinėje avarijoje apdaužyto automobilio,žvėrių suniokotų javų ,netgi dėl neva įžeistos garbės bei orumo. Antai vos nuo žemės atsiplėšęs pyplys šaukia bendraamžiui: “ Kertam lažybų “{Lažybos – dviejų susiginčijusių pusių savo teiginių teisingumo garantavimas kokiu daiktu ir pinigais. }Dabartiniu metu bylinėjimosi naštos neretai neatlaiko ne tik pavieniai piliečiai, bet ir valstybės biudžetas.
SAMPRATA Bylinėjimosi išlaidos – tai pinigai, kuriuos turi sumokėti šalys ir tretieji asmenys, esantys materialiai teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi.[Tam tikrais atvejais kai kurias teisminio bylos nagrinėjimo išlaidas padengia valstybė]. Bylinėjimosi išlaidomis padengiamos procesinių veiksmų atlikimo išlaidos.Jos visada tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla. Siekiant, kad teisminė gynyba būtų prieinama visiems, teismo mokesčių sistemą siekiama supaprastinti, mažinant kai kurias bylinėjimosi išlaidas [ pvz.,žyminį mokestį ],kai kuriose bylose atleidžiant nuo pareigos iš anksto mokėti žyminį mokestį. Tačiau visiškai išnykti bylinėjimosi išlaidų institutui neleidžia keletas priežasčių:
1) valstybės ekonominė – bylinėjimosi išlaidomis padengiama tam tikra dalis valstybės išlaidų, skiriamų teismams išlaikyti, šalims visiškai ar iš dalies padengiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos; 2) didėjantis teismuose nagrinėjamų bylų ir nepagrįstų pareiškimų skaičius – bylinėjimosi išlaidos netiesiogiai užkerta kelią nepagrįstiems reikalavimams. Be to pareigas mokėti gana nemažas bylinėjimosi išlaidas skatina ginčo dalyvius ieškoti kitų, neteisminių priemonių išspręsti ginčą.RŪŠYS
Bylinėjimosi išlaidos skirstomos į dvi rūšis: žyminį mokestį ir išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu.
ŽYMINIS MOKESTIS
Žyminis mokestis – tai procesinio įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teisme atliekamus procesinius veiksmus. Žyminis mokestis mokamas už: 1) ieškinio, priešinio ieškinio, pareiškimo ypatingosios teisenos tvarka arba pareiškimo išduoti teismo įsakymą padavimą; 2) prašymų peržiūrėti sprendimą už akių padavimą; 3) apeliacinio ar kasacinio skundo padavimą; 4) prašymų atnaujinti procesą padavimą; 5) prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo dienos padavimą. Pagal apskaičiavimo būdą žyminis mokestis gali būti paprastas ir proporcinis. Paprastas žyminis mokestis išreiškiamas tikslia suma, nepriklausančia nuo ginčo dalyko vertės. Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kai sudėtinga arba net neįmanoma įvertinti reikalavimo pinigais: “Žyminio mokesčio dydis bylose dėl teismo įsakymų sudaro ketvirtadalį sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt litų… Neturtiniuose ginčuose – vieno šimto litų žyminis mokestis. Tačiau paprastas žyminis mokestis dar yra indeksuojamas, jeigu metų ketvirčio vartojimo kainų indeksas yra didesnis negu šimtas dešimt. Todėl, jei vartojimo kainų indeksas bus šimtas penkiolika, tai už prašymą dėl sprendimo peržiūrėjimo už akių bus mokamas penkiasdešimt aštuonių litų žyminis mokestis.
Proporcinis žyminis mokestis yra taikomas turtiniams ginčams ir yra nustatomas skaičiuojant procentus nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos. Pavyzdžiui, CPK byloja, kad žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose, kai ieškinio suma: iki vieno šimto tūkstančių litų – 3 % nuo ieškinio sumos, bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų…didesnė nei trys šimtai tūkstančiai litų – 7 tūkstančiai plius 1% ieškinio sumos. Bet kuriuo atveju bendras žyminio mokesčio dydis esant turtiniams ginčams negali būti didesnis kaip trisdešimt tūkstančių litų. Tokiu būdu yra derinamos paprasto ir proporcinio žyminio mokesčio rūšys. Žyminis mokestis egzistuoja ir kitose valstybėse – JAV, Japonijoje, daugumoje Europos valstybių (išskyrus Prancūziją. Ispaniją, Liuksemburgą). Rusijoje, kaip ir Lietuvoje, “Valstybinio mokesčio dydį nustato Rusijos Federacijos įstatymas “Dėl valstybinių mokesčių”. Valstybinio mokesčio dydis esant turtinio pobūdžio ieškininiams pareiškimams, kai ieškinio suma iki vieno tūkstančio rublių – 5% nuo ieškinio sumos; nuo vieno tūkstančio iki dešimt tūkstančių rublių – penkiasdešimt rublių plius 4% nuo ieškinio sumos. Valstybinio mokesčio dydis esant ieškininiams pareiškimams dėl santuokos nutraukimo – vienkartinio dydžio mokestis, lygus minimaliam darbo užmokesčiui.” Iki 1995 metų sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje mokėtas mokestis taip pat vadintas ne valstybiniu, bet žyminiu, o senajame LR CPK galiojo nuostata, kad “…turtinio pobūdžio ieškininiai pareiškimai apmokami 5% ieškinio kainos žyminiu mokesčiu”. Žyminis mokestis turėtų būti sumokamas prieš atliekant kokius nors procesinius veiksmus. Kad mokestis yra sumokėtas, parodo banko kvitai, pavedimai, kurie turi būti pridėti prie ieškinio. Kai nagrinėjant bylą paaiškėja, kad žyminis mokestis nesumokėtas, ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Jei faktas apie nesumokėtą žyminį mokestį išaiškėja pateikus ieškininį pareiškimą, bet dar nepradėjus nagrinėti bylos, teismas nustato terminą tokiam ieškinio trūkumui pašalinti: “Jei procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.” Įstatymai numato ir tokius atvejus, kai šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio. Tokios šalys yra ieškovai (darbuotojai) bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių; ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo; ieškovai bylose dėl žalos susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu; šalys bylose dėl prarasto turto ryšium su politinėm represijom ir t.t. Rusijos CPK numato beveik tokius pačius atleidimo nuo valstybinio mokesčio pagrindus. Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami kai: 1) jo sumokėta daugiau negu numato įstatymai; 2) kai ieškinys atsiimamas; 3) kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą ar skundą arba jie grąžinami be sprendimo; 4) kai byla nutraukiama, jei ji nenagrinėtina teisme arba kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ar negalima ja pasinaudoti ir t.t. 5) ieškinį palikus nenagrinėtą, kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir galima pasinaudoti šia tvarka, taip pat kai ieškinį padavė neveiksnus asmuo bei, kai šalis neprimokėjo žyminio mokesčio;6) sustabdžius bylos nagrinėjimą, kai yra įsiteisėjusi nutartis iškelti atsakovui bankroto ar restruktūrizavimo bylą;7) panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už atitinkamą apeliacinį ar kasacinį skundą.IŠLAIDOS SUSIJUSIOS SU BYLOS NAGRINĖJIMU
Antroji teismo išlaidų rūšis yra išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Jas sudaro faktinės piniginės išlaidos, turėtos nagrinėjant bylą ir vykdant teismo sprendimą. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtinos liudininkams, ekspertams, ekspertinėms išlaidoms ir vertėjams, bei išlaidos susijusios su vietos apžiūra;
2) atsakovo paieškos išlaidos;3) išlaidos ,susijusios su procesinių dokumentų įteikimu;4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu;5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos;6) išlaidos,advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti;7) išlaidos, susijusios su valstybinės teisinė pagalbos skyrimu;8) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.Ekspertams, liudytojams, vertėjams atlyginamos jų išlaidos, susijusios su jų atsitraukimu nuo darbo ar įprasto užsiėmimo. Taip pat jiems yra atlyginama už atvykimą į teismą ir patalpų nuomos išlaidas. “Šalis, pateikusi prašymą atlikti ekspertizę, iškviesti liudytojus ar ekspertus, apžiūrėti įvykio vietą, taip pat kurios pateiktas procesinis dokumentas turi būti išverstas į užsienio kalbą, iš anksto sumoka nustatyto dydžio užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti”. Jeigu teismas savo iniciatyva išsikviečia liudytojus, ekspertus ar paskiria ekspertizę, atlieka įvykio vietos apžiūrą, tai šių veiksmų atlikimo išlaidos sumokamos iš valstybės biudžeto, o vėliau išieškomos iš šalies, kuri pralaimėjo bylą, arba iš abiejų šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui. Vertėjams už vertimus priklausančias sumas teismas išmoka iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų, tačiau už šalių pateiktų procesinių dokumentų vertimus į užsienio kalbą yra mokama iš šalių sumokėto užstato. Atsakovo paieškos išlaidas sudaro atitinkamos valstybės institucijos (dažniausia policijos) bei asmens, prašiusio paskalbti paiešką išlaidos. Atsakovo paieškos išlaidų klausimą sprendžia paiešką paskelbęs teismas. Tokios rūšies išlaidos, esant bet kuriai proceso stadijai, išieškomas teismo nutartimi arba išnagrinėjus bylą iš esmės – teismo sprendimu. Prie bylinėjimosi išlaidų priskirtinos ir pašto, kurjerių paslaugų, susijusios su telekomunikacinių priemonių naudojimu ir skelbimais spaudoje išlaidos. Pašto išlaidos iš anksto nėra apmokestinamos, jas apmoka teismas iš tam skiriamų biudžeto lėšų, o vėliau jos yra priteisiamos iš vienos ar abiejų šalių.
Išlaidas, susijusias su teismo sprendimo vykdymu, sudaro: 1) išlaidos, susijusios su turto apžiūra, areštu, įkainojimu, pervežimu, saugojimu ir realizavimu; 2) atlyginimas ekspertams, vertėjams ir kitiems asmenims, dalyvaujantiems vykdant teismo sprendimą; 3) ryšių išlaidos; 4) skolininko, jo turto arba vaiko paieškos išlaidos; 5) antstolio kelionės ir komandiruotės išlaidos; 6) išlaidos skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, internete; 7) išlaidos susijusios su kuratoriaus paskyrimu; 8) kitos su sprendimų vykdymu susijusios išlaidos.Be išvardintųjų gali būti ir kitų pagrįstų, būtinų išlaidų, o ar jos susijusios su bylos nagrinėjimu ar ne sprendžia teismas.
VALSTYBĖS TEISINĖ PAGALBA
Bylinėjimosi išlaidų gausa skatina valstybę teikti pagalbą asmenims, kurie dėl savo materialinės padėties negali apginti savo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teisė į valstybės pagalbą turi tik fiziniai asmenys, juridiniams asmenims tokia teisė nenumatyta. Teisinės pagalbos rūšys:• pirminė teisinė pagalba; • valstybės teisinė pagalba; • viešųjų įstaigų teisinė pagalba. Šios teisinės pagalbos rūšys yra taikomos asmenims kurių turtas ir metinės pajamos atitinka vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti. Priminė teisinė pagalba apima teisinę informaciją ir teisės konsultacijas, kurias teikia advokatai ir advokatų padėjėjai, valstybės teisinę pagalba – tai valstybės garantuojama gynyba ir atstovavimas bylų procese, viešųjų įstaigų teisinė pagalba – tai viešųjų įstaigų nustatyta ir su Teisingumo ministerija suderinta tvarka teikiama teisinė informacija, atstovavimas bylų procese. Vakarų Europos, Skandinavijos šalys neturtingų asmenų teisinei pagalbai išleidžia nemažai lėšų, o mūsų valstybės galimybės, esant dabartinei ekonominei padėčiai, yra gerokai mažesnės.
IŠVADOS
Bylinėjimasis – nepageidautinas, tačiau kartu neišvengiamas kiekvienos visuomenės reiškinys. Tai palyginus daug išlaidų reikalaujantis procesas. Kartais tos išlaidos gali pasirodyti pernelyg didelės ir žmogui gali nusvirti rankos, jam gali pasirodyti, kad tokiu būdu sudarinėjamos kliūtys kreiptis į teismą, pažeidžiamos žmogaus teisės. Tačiau bylinėjimosi išlaidomis ne tik padengiamos valstybės išlaidos teismams išlaikyti. Kartais baimė patirti bylinėjimosi išlaidas atlieka prevencinį vaidmenį, atbaidydama, kai kuriuos asmenis nuo noro reikšti nepagrįstus reikalavimus. Taip pat tokiomis priemonėmis ginčo dalyviai yra skatinami išspręsti konfliktą neteisminiu būdu, pavyzdžiui derybomis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos trisdešimtas straipsnis sako, kad “asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos turi teisę kreiptis į teismą”, todėl, nors teismų užvertimas nepagrįstais ieškiniais ir nėra geras dalykas, reikia stengtis bylinėjimosi išlaidas nustatyti tokio dydžio, kas tai netaptų kliūtimi naudotis teisingumo sistema.