APELIACIJA
Priėmus sprendimą pirmos instancijos teisme nepatenkinti sprendimu proceso
dalyviai tokį sprendimą gali apskųsti aukštesnės instancijos teismui.
Tiesos baudžiamojoje byloje nustatymo, BP teisėtumo kontrolės ir kiti
proceso principai reikalingi nepatenkintiems BP dalyviams suteikti teisę
apskųsti priimtą teismo sprendimą ir taip pat įrodyti tiesą baudžiamojoje
byloje, Kitavertus teismo sprendimo apskundimo galimybė dar egzistuoja
todėl, kad tesimai nagrinėdami bylas daro klaidas.
Teismo klaidas lemia priežastys:
1) Objektyvios – netobula teisės sistema, teisės aktų kolizija,
nesusiformavusi teismų praktika,
2) Subjektyvios – nepakankamai aukšta teisėjų kvalifikacija, netinkamas
faktinių aplinkybių išsiaiškinimas
Valstybės siekdamas tinkamai įgyvendinti BP uždavinius ir pripažindamas,
kad klysti gali ir teeismai stengiasi sukurti tokį teisinį mechanizmą, kuris
padėtų patikrinti jau priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir
suteiktų galimybę BP dalyviams dar kartą prašyti teismo įvertinti tiek
faktines tiek teisines baudžiamosios bylos aplinkybes.
LRK įtvirtintas valdžių padalijimo principas bei teismo nepriklausomumo
principas įpareigoja valstybę sukurti tokį BP kontrolės mechanizmą, kuris
leistų patikrinti jau priimto teismo sprendimo teisėtumą bei kontrolę.
Galima išskirti kelias priežastis apeliacijos sukūrimo:
1) teismai neretai daro klaidas ir jas galima ištaisyti sudarant pakopinę
sistemą
2) siekiant sumažinti teismų piktnaudžiavimo galimybes, nes teisėjas gali
sąmoningai klaidingai išspręsti bylą
3) Aukštesnės instancijos teismas tikrinantis tteismo sprendimą yra
pranašesnis už žemesnės instancijos teismą. Toks pranašumas
pasireiškia tiek kokybiniu tiek kiekybiniu aspektu. Aukštesnės
instancijos teisme bylos nagrinėjamos ne vieno teisėjo, o nagrinėja
teisėjų kolegija, kuri turi daugiau patirties. Be to aukštesnės
instancijos teismo darbo krūvis yra mažesnis, todėl galima skirti
daugiau laiko by
4) Galimybė patikrinti teismo sprendimą aukštesnės instancijos tesime
verčia žemesnės instancijos teismą kruopščiau nagrinėti baudžiamąją
bylą, nes dažnai keičiami teismo sprendimai gali turėti įtakos teisėjo
karjerai
5) BP tikslai ir uždaviniai sąlygoja, kad tai buvo sukurtas teisėtumo
kontrolės mechanizmas
6) Valstybė suinteresuota veikiančios teisės sistemos sukūrimu t.y.
tokios sistemos sukūrimas, kur teisės aktai būtų vienodai taikomi ir
aiškinami visoje LR, o tai leidžia instancinė teismų sistema
7) Teisminės valdžios visinės kontrolės sistemos egzistavimas sąlygoja
ypatingą teisminės valdžios padėtis kitų valdžių atžvilgiu
Apeliacija skirtingose valstybėse yra suprantama nevienodai. D.Britanijoje
yra suprantama ne kaip proceso dalyvių teisė reikalauti, kad byla būtų
peržiūrėta, bet kaip tam tikras teismo ir proceso dalyvaujančių asmenų
sąveikos rezultatas, kur proceso dalyviai prašo aukštesnės instancijos
teismo suteikti galimybę išnagrinėti bylą iš naujo.
Apeliacija sukelia padarinius:
1) padavus apeliacinį skundą yra sustabdomas teismo sprendimo vykdymas ir
įsiteisėjimas (suspensinis poveikis), bet apeliacinį sskundą padavus
nuosprendis gali būti vykdomas, kai tikį norą išreiškia nuteistasis
(tai būdinga kontinentinės teisės sistemai)
2) sprendimo apskundimas apeliacinės instancijos teisme reiškia, kad
pradeda veikti kontrolės sistemos mechanizmas, kuris pasireiškia tuo,
kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas atnaujinamas. Čia pasireiškia
devoliucinis BP efektas t.y. kai yra paduotas skundas dėl pirmos
instancijos teismo sprendimo tai sprendimą turi peržiūrėti aukštesnės
instancijos teismas
BP teorijoje išskiriamos 2 apeliacijų rūšys:
1) pilnoji – byla peržiūrima tiek faktiniu tiek teisiniu aspektu,
tiriamas ne tik nuosprendžio teisėtumas ir pagristumas, bet tiriami
nauji įrodymai t.y. byla nagrinėjama iš naujo
2) dalinė – tikrinamas nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas t
aspektu t.y. ar nebuvo padaryta teisės pažeidimų taikant teisę
APELIACINIO APSKUNDIMO OBJEKTAI IR TVARKA
Apeliacinis skundas yra išorinė apeliacijos forma t.y. dalyvaujančių byloje
asmenų ar jų atstovų surašytas ir per įstatymo nustatytą terminą įteiktas
dokumentas, kuriame išdėstomas prašymas peržiūrėti neįsiteisėjusio pirmos
instancijos teismo sprendimas, bei visa baudžiamoji byla, taip pat nurodant
faktines ir teisinės tokio prašymo motyvus.
Baudžiamąsias bylas dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties
apeliacine tvarka nagrinėja apygardų teismai kaip apeliacinė instancija ir
Lietuvos apeliacinis teismas.
Apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėja apylinkės teisme išnagrinėtas
bylas.
Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinėja pirmąja instancija
apygardos teisme išnagrinėtas bylas.
Todėl apeliacinė teisė įgyvendinama padavus skundą, kuris yra ir priemonė
apeliaciniam procesui pradėti.
Apeliacinį skundą turi teisę pateikti bent kokais pagrindais ir motyvais:
1) prokuroras,
2) privatus kaltintojas,
3) nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą,
4) nukentėjusysis ir jo atstovas
Taip pat tokį skundą gali pateikti:
1) Išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą – dėl
nuosprendžio tik tiek, kas yra susiję su išteisinimo motyvais ir
pagrindu
2) Civilinis ieškovas, civilinis atsakovas – tik dėl nuosprendžio dalies
susijusios su civiliniu ieškiniu
3) Nuteistojo ar išteisintojo gynėjai – tik kai tai neprieštarauja raštu
išreikštai nuteistojo ar išteisintojo valiai (netaikoma, kai
nuteistieji ar išteisintieji dėl savo fizinių ar psichinių trūkumų
negali pasinaudoti teise į gynybą)
Apeliacinį skundą šie asmenys turi pateikti per 20 dienų nuo nuosprendžio
paskelbimo. Tais atvejais, kai aprašomoji nuosprendžio dalis yra surašoma
vėliau, tai per 20 dienų nuo jos surašymo dienos.
Suimtam nuteistajam, bei teismo posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam š
terminas pradedamas skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo išsiuntimo dienos.
Apeliacinis skundas paduodamas per nuosprendį priėmusį pirmos instancijos
teismą. Skunde turi būti nurodyta:
1) apeliacinės instancijos teismo pavadinimas;
2) byla, dėl kurios paduodamas skundas;
3) skundžiamos nuosprendžio dalies esmė;
4) nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai;
5) apelianto prašymai
Tais atvejais, kai praleidžiamas skundo padavimo terminas, tai skundas yra
grąžinamas apeliantui, bet BPK numato išimtį, kai terminas praleistas dėl
svarbių priežasčių. Tokiu atveju apeliantas turi teismo prašyti atnaujinti
praleistą terminą. Sprendimą, dėl termino atnaujinimo teismas priima
posėdyje į kurį gali būti šaukiamas apeliantas. Tais atvejais, kai prašymas
dėl termino atnaujinimo nėra patenkinamas, tai apeliantas turi teisę tokį
sprendimą apskųsti apeliacinės instancijos teismui. Nepaisant galimybės
atnaujinti praleistą terminą BPK numato, kad prašymas dėl termino
atnaujinimo gali būti paduodamas nevėliau kaip per 6 mėnesius nuo
nuosprendžio priėmimo dienos (ar aprašomosios dalies surašymo dienos).
Paduotą skundą gali atšaukti jį padavęs asmuo kol teismas neišeina į
pasitarimo kambarį. Prokuroro skundą gali atšauti vyresnis prokuroras, o
gynėjas skundą gali atšaukti tik raštu suderinęs su nuteistuoju ar
išteisintuoju. BPK numato galimybę atšaukus skundą, kol dar nėra suėjęs
skundo pateikimo terminas pateikti kitą skundą.
Apie apeliacinio skundo padavimą bei apie teisę su juo susipažinti ir
pateikti atsikirtimus nuosprendį priėmęs teismas praneša nuteistajam,
išteisintajam ar kitiems proceso dalyviams, su kurių interesais skundas
susijęs. Jeigu skundas susijęs su nukentėjusiaisiais ar civiliniais
ieškovais, kurių baudžiamojoje byloje yra daug, pranešimai šiems asmenims
gali būti nesiunčiami, o apie paduotą skundą i
susipažinti bei pateikti atsikirtimus pranešama per spaudą ne vėliau kaip
likus dešimčiai dienų iki nurodytos susipažinimo su paduotu skundu dienos.
Nuteistajam arba išteisintajam išsiunčiamas prokuroro, privataus kaltintojo
ar nukentėjusiojo, ar jo atstovo skundo nuorašas. Kitiems proceso dalyviams
tokie nuorašai įteikiami jų prašymu.
Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, teismas per tris dienas
išsiunčia bylą su gautais skundais ir atsikirtimais į juos apeliacinės
instancijos teismui. Praėjus šiam terminui gauti atsikirtimai išsiunčiami
apeliacinės instancijos teismui papildomai.
Pirmosios instancijos teismas turi pranešti proceso dalyviams apie bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką. Jei apeliacinis skundas
paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, teismas
išsiunčia reikalavimą pristatyti suimtą nuteistąjį į apeliacinės
instancijos teismą. Laisvėje esančiam nuteistajam ar išteisintajam
išsiunčiami šaukimai. Jei nuteistasis ar išteisintasis laikinai išvykęs,
šaukimas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo
gyvenančių pilnamečių asmenų arba nuteistojo ar išteisintojo darbovietės
administracijai.
Jeigu byloje yra daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, apie bylos
nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme laiką jiems gali būti pranešama
per spaudą. Šis pranešimas turi būti išspausdintas ne vėliau kaip likus
dešimčiai dienų iki bylos nagrinėjimo teisme dienos.
APELIACINIS PROCESAS
Apeliacine tvarka yra nagrinėjamos tos bylos dėl kurių yra pateikti
apeliaciniai skundai. Apeliacine tvarka bylas nagrinėja trijų teisėjų
kolegija. Byla yra nagrinėjama tik tiek, kiek to prašoma t.y. tik dėl tų
asmenų dėl kurių buvo pateikti skundai. Bet teismas nagrinėdamas skundus
dėl konkrečių asmenų aptikęs BPK pažeidimus gali savo iniciatyva
išnagrinėti bylą ir kitų asmenų atžvilgiu, nepriklausomai nuo to, kad
skundas nebuvo paduotas.
Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas pabloginti nuteistojo ar
išteisintojo padėtį gali tik kai yra prokuroro, nukentėjusiojo, privataus
kaltintojo ir civilinio ieškovo skundai ir ši padėtis gali būti pabloginta
nedaugiau negu prašoma. Byla apeliacinė instancijos teisme nagrinėjama
viešai, išskyrus veikas kai kaltinamieji neturi 18 metų; dėl nusikaltimų
žmogaus seksualiniam apsisprendimui; siekiant nepažeisti žmogaus privataus
gyvenimo neliečiamybę; kai asmenims taikomas anonimiškumas.
Apeliacinis nagrinėjimas vyksta laikantis bendrųjų nagrinėjimų teisme
nuostatų, ir yra surašomas teismo posėdžio protokolas.
Terminai. Apeliacinės instancijos teismo posėdis vyksta pirmos instancijos
teismo nurodytą dieną. Bet pirmos instancijos teismas negali paskirti
apeliacinį nagrinėjimą anksčiau negu 1 mėn. nuo išsiuntimo apeliaciniam
teismui skundo su atsikirtimais.
BPK leidžia tais atvejais, kai byla yra labai sudėtinga Apeliacinio teismo
pirmininkui, apygardos teismo pirmininkui ar baudžiamųjų bylų skyriau
pirmininkui nagrinėti bylą vėliau negu nurodė pirmos instancijos teismas,
bet nevėliau kaip per 1 mėn. Šiuo atveju proceso dalyviams reikia pranešti
apie bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos tesime datą.
Apeliacinio nagrinėjimo dalyviai. Privalomieji:
1) prokuroras
2) gynėjas
Turi teisę dalyvauti (jų neatvykimas netrukdo nagrinėti bylą):
1) nuteistasis, išteisintasis
2) asmuo kuriam paskirtos priverčiamos medicininio poveikio priemonės; jų
atstovai pagal įstatymą
3) nukentėjusysis
4) privatus kaltintojas
5) civilinis ieškovas ir atsakovas bei jų atstovai
Gavus bylą apeliaciniame teisme gali išskirti tokias stadijas:
I. bylos parengimas nagrinėti teismo posėdyje – teismo ar baudžiamųjų bylų
skyriaus pirmininkas per 3 dienas nuo medžiagos gavimo dienos turi
patikrinti, ar apeliacinis skundas yra surašytas pagal BPK reikalavimus.
Tais atvejais, kai skundas surašytas:
1) pažeidžiant BPK reikalavimus – jis yra grąžinamas apeliantui.
2) pagal BPK reikalavimus – paskiriamas pranešėjas
Pranešėjas turi parengti bylą nagrinėti posėdyje. Turi su ja susipažinti,
nuspręsti kokius asmenys reikia šaukti į teismo posėdį, turi teisę
išreikalauti papildomą medžiagą. Kai pranešėjas parengia bylą nagrinėti
tesime tai teismo ar baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas paskiria
teisėjų kolegija bei jos pirmininką, kurie nagrinės bylą
II. bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme – šią stadiją galime
sąlyginai suskirstyti į etapus:
1) pasirengimas bylos nagrinėjimui – susideda iš tokių veiksmų:
a) kolegijos pirmininkas praneša kokia bus nagrinėjama byla, dėl kieno
skundo ir kokios teismo nuosprendžio
b) patikrinama, kas iš šauktų asmenų atvyko
c) pašalinami liudytojai iš teismo salės
d) paskelbiama teismo sudėtis, prokuroru, gynėjų, atstovų, ekspertų,
specialistų, vertėjų, teismo posėdžio sekretoriaus pavardės ir
paklausiama dėl nušalinimų
e) sprendžiama ar galima nagrinėti bylą, jei kuris nors iš proceso
dalyvių neatvyko
f) išaiškinamos atvykusių asmenų teisės ir pareigos bei paklausiama dėl
jų prašymų (pakviesti kitus liudytojus, išreikalauti papildomą
medžiagą)
2) bylos nagrinėjimas iš esmės –
a) teisėjas praneša apie bylos esmę, pirmos instancijos tesimo padaryta
išvadas, apeliacinio skundo bei atsikirtumus į juos esme
b) teismo iniciatyva ar proceso dalyvių prašymu gali būti perskaitomas
pirmos instancijos teismo nuosprendis, nutartys, teismo posėdžio
protokolas
c) įrodymų tyrimas vykta tokia pat tvarka kaip ir pirmos instancijos
teisme
d) reikiamais atvejais teismas gali įpareigoji ikiteisminio tyrimo
teisėją atlikti tam tikrus veiksmus
3) Baigiamosios kalbos ir paskutinis žodis-
a) skundo padavusio asmens kalba
b) kai yra keli apeliantai tai baigiamąsias kalbas pasako: prokuroras,
privatus kaltintojas, nukentėjusysis. Paskutinis baigiamasis kalbas
pasako nuteistasis ir jo gynėjas
c) proceso dalyviai atsikerta ir pareiškia pastabas dėl kitų asmenų
pasakytų kalbų. Paskutinis atsikerta gynėjas, o kai jo nėra
nuteistasis
d) nuteistojo ar išteisintojo paskutinis žodis
e) tesimas išeina į pasitarimo kambarį nutartį ar nuosprendį priimti
4) Nuosprendžio priėmimas ir paskelbimas –
a) nuosprendis priimama tokia pat tvarka kaip ir pirmos instancijos
teisme teisėjų pasitarimo kambaryje
b) primęs nuosprendį teismas grįžta į posėdžių salę ir ją perskaito.
Tais atvejais, kai byla yra sudėtinga galima paskelbti tik įžanginę
ir rezoliucines nuosprendžio dalis. Tokiu atveju visas nuosprendis
turi būti surašytas per 7 dienas (14 teismo ar baudžiamųjų bylų
skyriaus pirmininko sutikimu)
c) per 5 dienas nuo nuosprendžio priėmimo (ar aprašomosios dalies
surašymo) nuosprendžio nuorašas išsiunčiamas suimtam nuteistajam.
Kitiems apeliantams nuorašas įteikiamas jiems prašant
APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO PRIIMAMŲ SPRENDIMŲ RŪŠYS
Išnagrinėjęs bylą (dėl nuosprendžio) apeliacinės instancijos teismas prima
tokius sprendimus:
I) NUTARTIS
1) atmesti apeliacinį skundą –
2) panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylą – kai nustatomos BPK 3 str.
išvardintos aplinkybė (išskyrus 1 punktą – veiką neturi nusikaltimo ar
baudžiamojo nusižengimo požymių)
3) pakeisti nuosprendį –
a) nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos
aplinkybių
b) netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai
4) panaikinti nuosprendį į bylą perduoti iš naujo nagrinėti –
a) bylą išnagrinėjo šališkas teismas
b) buvo pažeistos teismingumo taisyklės
5) panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui – kai ikiteisminio
tyrimo metu buvo surašytas kaltinamasis aktas ne pagal BPK
reikalavimus, šio pažeidimo negali ištaisyti teisme ir tai trukdo bylą
nagrinėti
II) NUOSPRENDIS:
1) panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylą – kai yra BK išvardinti
pagrindai atleisti nuo BA: mažareikšmiškumas, laidavimas, susitaikymas
ir t.t.
2) pakeisti nuosprendį – kai
a) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas
b) neteisingai paskirta bausmė
3) Panaikinti pirmos instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują
nuosprendį:
a) pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o
apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą,
jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą
veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo požymių
b) pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o
apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą,
jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį
c) pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nutraukė baudžiamąją
bylą, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė
išvadą, kad reikia priimti apkaltinamąjį arba išteisinamąjį
nuosprendį
d) pirmosios instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, kurį
galima ištaisyti apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
Esminis pažeidimas – dėl kurių buvo suvaržytos kaltinamojo
garantuojamos BPK teisės; pažeidimai kurie sukliudė teismui
išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą
Tais atvejais jei yra keli apeliantai ir jų reikalavimai patenkinami
nevienodai teismas priima vis tiek vieną nutartį.
Išnagrinėjęs bylą dėl apskustos nutarties apeliacinės instancijos teismas
priima nutartis:
1) atmesti apeliacinį skundą
2) panaikinti nutartį
3) pakeisti nutartį
Išnagrinėjęs bylą dėl apskųstos nutarties nutraukti baudžiamąją bylą
apeliacinės instancijos teismas priima nutartį:
1) atmesti apeliacinį skundą
2) panaikinti nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos
instancijos teismui
3) pakeisti nutartį
PRIIMAMŲ SPRENDIMŲ TURINYS
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas taip pat kaip ir
pirmos instancijos tesimo nuosprendis, bet jame papildomai nurodoma:
1) pirmosios instancijos teismo pavadinimas,
2) pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo laikas ir
rezoliucinės dalies turinys,
3) pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos apelianto ginčijamos
bylos aplinkybės, apeliacinio skundo esmė
Apeliacinės instancijos tesimo nutartis susideda iš 3 dalių:
1) įžanginė – nutarties priėmimo laikas ir vieta; nutartį priėmusio teismo
pavadinimas ir sudėtis; prokuroras ir kiti proceso dalyviai, dalyvavę
nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje;
apeliantas; apskųstą nuosprendį priėmusio teismo pavadinimas; pirmosios
instancijos teismo nuosprendžio priėmimo laikas ir rezoliucinės dalies
turinys
2) aprašomoji – trumpai išdėstomos apskųstame nuosprendyje nurodytos
apelianto ginčijamos bylos aplinkybės, nurodoma apeliacinio skundo esmė,
nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvavusių proceso dalyvių prašymai,
išdėstomos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl
apeliacinio skundo
3) rezoliucinė – nurodomas apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl
apeliacinio skundo
APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMŲ PERDAVIMAS VYKDYTI
Apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas su visa surinkta
medžiaga nevėliau kaip per 7 dienas po spendimų surašymo perduodamas pirmos
instancijos teismui, priėmusiam nuosprendį, vykdyti.
Išteisinamieji ar dėl bylos nutraukimo nuosprendžiai vykdomi nedelsiant,
sulaikytas asmuo turi būti nedelsiant paleistas. Jei šis asmuo nedalyvavo
teisminiame nagrinėjime, tai priimto sprendimo nuorašas siunčiamas
įkalinimo įstaigai, kuri per vieną dieną turi pranešti apie nuosprendžio
įvykdymą.
Apeliacinės instancijos teismo nutarties ar nuosprendžio nuorašas turi būti
patvirtintas vieno iš nagrinėjusių teisėjo parašu ir tesimo atspaudu.
Tais atvejais, jei teismas priima nutarti ar nuosprendį panaikindamas
pirmos instancijos teismo nuosprendį ar nutartį dėl esminių BPK pažeidimų
tokios nutarties nuorašas yra siunčiamas ir į generalinę prokuratūrą.
APELIACINIS PROCESAS DĖL PIRMOS INSTANCIJOS TEISMO NUTARČIŲ
Pirmos instancijos teismo nutartis gali apskųsti: prokuroras, privatus
kaltintojas, nuteistasis, jo gynėjas, atstovas pagal įstatymą,
nukentėjusysis ir jo atstovas; išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal
įstatymą; civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai; taip pat
apskųsti gali kiti asmenys, jeigu nutartis yra susijusi su jų teisėmis.
Apeliacine tvarka neskundžiamos nutartys (o surašomas skundas dėl
nuosprendžio):
1) dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje
2) dėl galimumo nagrinėti bylą kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko
3) dėl pareikštų nušalinimų
4) dėl naujų įrodymų rinkimo
5) dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo
6) dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo
teisiamojo posėdžio metu
Skundai paduodami per tokius pat terminus (20 nuo nutarties priėmimo
dienos) ir tvarka (skundas pateikiamas per nutartį priėmusi teismą)
Skundai dėl nutarčių priimtų baigus nagrinėti bylą su visa bylos medžiaga
persiunčiami pirmos instancijos teismui tik kai pasibaigia nuosprendžio
apskundimo terminas.
Skundai dėl nutarčių apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamos tokia pat
tvarka kaip ir dėl nuosprendžių (bylos parengimas nagrinėti apeliacinės
instancijos teismo posėdyje; bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos
teismo posėdyje). Skundai dėl nutarčių yra nagrinėjami tik tiek, kiek yra
susiję su juos apsiundžiusiais asmenimis.