AKCINĖS BENDROVĖS IR UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI
TURINYS
I. ĮVADAS II. AB ir UAB lyginamoji analizė: 1. AB ir UAB samprata, skirtumai ir panašumai. 2. AB ir UAB steigimas ir registravimas. 3. AB ir UAB teisinis statusas. 4. AB ir UAB organai. 5. AB ir UAB atsakomybė. 6. AB ir UAB kapitalas. III. IŠVADOS IV. LITERATŪRA
I. ĮVADASŠiuo metu, sparčiai besivystanti Lietuvos ekonomika, tarsi pati reikalauja, kad atsirastų tam tikros ūkinės bendrovės. Nuo verslo organizavimo formos pasirinkimo priklauso tiek įmonės steigimo procesas (jo trukmė ir lėšų sąnaudos), tiek turimų finansinių, intelektinių bei darbo jėgos resursų panaudojimas. Lietuvos Respublikos įmonių įstatyme nurodomi šeši pagrindiniai privatieji juridiniai asmenys. Įmonės rūšies pasirinkimas, yra vienas svarbiausių žingsnių pradedant verslą. Priimant šį sprendimą, reikia įvertinti turimus finansinius resursus, verslo riziką bei detaliai išnagrinėti teisės normas, reglamentuojančias pasirinktos įmonės rūšies veiklą. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje veikia akcinės bendrovės, uždaros akcinės bendrovės, valstybės ir savi¬valdybės įmonės, kooperatinės bendrovės ir individualios visų ekonominės veiklos rūšių bendrovės, vykdančios ūkinę (ekonominę) veiklą. Veikiantys ūkio subjektai yra tie, kurie teikia statis¬tines atas¬kaitas atitinka¬miems Statistikos depar¬ta¬men¬to sky¬riams, pelno mokesčio dekla¬ra¬cijas bei meti¬nius balansus – mokesčių inspekci¬joms ir ketvirti¬nes ataskaitas – Socialinio drau¬di¬¬mo fondo valdybos sky¬riams ir turi arba darbuotojų, arba pajamų einamaisiais metais. Į įregistruotų ir veikiančių ūkio subjektų skaičių neįskai¬čiuo¬¬ja¬mi įmonių filialai (išskyrus užsienio įmonių filialus) ir atstovy¬bės. Ūkio subjekto teisinė forma – tai regist¬ruojant ūkio subjektą pagal Ūkio subjektų teisinių formų klasifikatorių suteikiama teisinė forma . Šiame kursiniame darbe pabandysiu paanalizuoti, kuo skiriasi akcinė bendrovė (AB) nuo uždaros akcinės bendrovės (UAB), kuo jos panašios. Norint verstis veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, geriau pasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį – akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB), t.y. tas teisinių formų (rūšių) įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu. Akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „akcinė bendrovė“ arba šių žodžių santrumpa „AB“. Uždarosios akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „uždaroji akcinė bendrovė“ arba šių žodžių santrumpa „UAB“. Bendrovės akcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo turtu, kurį įneša į bendrovę. Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas. Steigiant AB ir UAB, asmenys sujungia savo lėšas (kapitalą) bendrai veiklai. Darbo objektas. Akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės. Darbo tikslas. Šio darbo tikslas – atskleisti AB ir UAB panašumus bei skirtumus. Darbo uždaviniai: ● pateikti AB ir UAB sampratą bei išanalizuoti jų panašumus bei skirtumus; ● išnagrinėti UAB ir AB steigimą, valdymą ir aptarti, kas sudaro įmonės kapitalą; ● pakomentuoti įžvelgtą įmonės rūšies pasirinkimo naudą verslininkui; ● pateikti statistinės informacijos apie AB ir UAB veiklą Lietuvoje.
Šiam kursiniam darbui rinkau ir domėjausi LR Akcinių bendrovių įstatymu, LR Civiliniu kodeksu, periodine bei kita teisine literatūra. Daug vertingos informacijos radau internete teisinės literatūros svetainėse, Statistikos departamento skaitykloje bei internetinėje statistinių duomenų bazėje.
II. AB ir UAB lyginamoji analizė:1. AB ir UAB samprata, skirtumai ir panašumai.
Akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės yra ribotos civilinės atsakomybės privatieji juridiniai asmenys, kurie už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu, todėl palankiau yra pasirinkti šias įmonių rūšis, norint verstis veikla, susijusia su didesne ūkine rizika. Bendrovės įstatinis kapitalas yra padalintas į dalis, vadinamas akcijomis. Kadangi AB ir UAB yra ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, tai bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Bendrovės akcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo turtu, kurį įneša į bendrovę (suma įmokėta už akcijas).
Bendrovės buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje. Bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, Civiliniu kodeksu, LR akcinių bendrovių įstatymu ir kitais įstatymais bei teisės aktais. LR akcinių bendrovių įstatymas nustato reikalavimus minimaliam įstatiniam akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės kapitalui: ● uždarosios akcinės bendrovės minimalus įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10.000 litų, ● akcinės bendrovės – ne mažesnis kaip 150.000 Lt. Naujai įsigaliojęs LR Akcinių bendrovių įstatymas pakeitė maksimalų uždarosios akcinės bendrovės akcininkų skaičių. Dabar uždaros akcinės bendrovės akcininkų skaičius gali siekti 250. Akcinės bendrovės akcijos, skirtingai nei uždarosios akcinės bendrovės akcijos, gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 6 skirsnio 40 str., visos bendrovių akcijos yra vardinės. Akcija į dalis nedalijama. Jei viena akcija priklauso keliems savininkams, tai visi jos savininkai laikomi vienu akcininku. Akcininkui šiuo atveju atstovauja vienas iš akcijos savininkų pagal visų rašytinį įgaliojimą, patvirtintą notaro. Pagal akcininko prievoles akcijos savininkai atsako solidariai. Akcinių bendrovių akcijos gali būti tik nematerialios. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijos gali būti nematerialios arba materialios. Nematerialios akcijos savininkas (akcininkas) yra asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Materialios akcijos savininkas (akcininkas) yra akcijoje nurodytas asmuo. Uždarosios akcinės bendrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad vietoj materialių akcijų akcininkams išduodami akcijų sertifikatai. Akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Akcinė bendrovė turi teisę vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš sąskaitų tvarkytojų informaciją apie jų tvarkomose akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose įrašytas tos bendrovės akcijas, akcininkų sąrašus ir duomenis apie juos. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų − nematerialių akcijų savininkų − asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų − nematerialių akcijų savininkų − asmeninių vertybinių popierių sąskaitas tvarko jas išleidusi uždaroji akcinė bendrovė. Uždaroji akcinė bendrovė sutartimi gali perduoti akcijų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą sąskaitų tvarkytojui. Su šia sutartimi uždaroji akcinė bendrovė turi supažindinti akcininkus. Uždaroji akcinė bendrovė akcininko prašymu turi išduoti išrašą iš materialių akcijų savininkų registravimo dokumentų ir jame turi būti nurodytas akcijų skaičius bei kita teisės aktuose nustatyta informacija apie įrašytas akcijas . Kadangi AB turi teisę platinti akcijas viešai, ji turi teisę naudotis įvairiomis informacijos priemonėmis bei parduoti savo akcijas kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui. UAB akcijų platinimą įstatymas griežtai riboja, taip susiaurindamas jos potencialius lėšų (kapitalo) šaltinius. Aptarus aukščiau minėtą akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių sampratą, būtų galima išskirti šiuos AB ir UAB panašumus ir skirtumus (žiūrėti 1 lentelę).AB ir UAB panašumai ir skirtumaiReikalavimai bendrovei Akcinė bendrovė Uždara akcinė bendrovėSutrumpinimai AB UABAkcininkų skaičiusNeribotas Ne daugiau kaip 250Įstatinis kapitalasNuo 150 tūkst. Lt. Nuo 10 tūkst. Lt.Kasmetinis akcininkų susirinkimas Būtinas BūtinasAkcijų platinimasGali būti platinama viešai(Vertybinių popierių biržoje)Viešai platinti draudžiama(Vertybinių popierių biržoje)Stebėtojų tarybos narių skaičius(Jei yra) Nuo 3 iki 15 Nuo 3 iki 15.Valdybos narių skaičius(Jei yra) Nuo 3 Nuo 3Bendrovės vadovas Privaloma PrivalomaKasmetinis auditinis patikrinimasPrivalomas Privalomas( Iš L. Mikaliūno paskaitų konspekto)LR akcinių bendrovių įstatymo 3 str. nustato, jog akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. Esant toms pačioms aplinkybėms, visi tos pačios klasės akcijų savininkai turi vienodas teises ir pareigas. Akcininkai turi turtines ir neturtines teises. Taip pat įstatymas numato ir daugiau teisių akcininkams, tai yra teisę į nemokamą informaciją apie padėtį bendrovėje, teisę balsuoti. Svarbu tai, kad tokia verslo organizavimo forma yra ypač palanki siekiant pritraukti papildomas lėšas verslui vystyti per akcijų pardavimą.
Aptariant šią AB ir UAB sampratą išsiaiškinome pagrindinius bruožus, kurie lemia, jog šios rūšies įmonės šiuo metu yra populiariausios Lietuvoje. Toliau išnaginėsime AB ir UAB steigimą, valdymą, akcininkų teises bei įmonių sudaromą kapitalą.2. AB ir UAB steigimas ir registravimas.
LR akcinių bendrovių įstatymo antrasis skirsnis reglamentuoja AB ir UAB steigimą. Šio skirsnio 6 str. nurodo, kad bendrovės steigėjai gali būti Lietuvos Respublikos bei kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie būtinai turi įsigyti steigiamos bendrovės akcijų. Akcinė ir uždaroji akcinė bendrovė steigiama steigimo sutarties (jei yra daugiau nei vienas steigėjas) arba steigimo akto (kai yra vienas steigėjas), atitinkančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, pagrindu. Bendrovės steigimo sutartis ar steigimo aktas yra kartu ir akcijų pasirašymo sutartis. Steigimo sutartyje turi būti nurodomi visi LR akcinių bendrovių įstatymo 7str. nurodyti duomenys apie steigiamą bendrovę. Ši sutartis turi būti pasirašyta visų steigėjų. Steigimo sutarties arba steigimo akto sudarymas, suteikia teisę atidaryti steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą banke bei galimybę prašyti suteikti laikiną apsaugą steigiamos įmonės pavadinimui. Mokami pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas į steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą. Šios sąskaitos lėšos bus galimos naudoti tik po bendrovės įregistravimo. Kiekvieno steigėjo pradinis įnašas turi būti mokamas pinigais ir neturi būti mažesnis kaip 1/4 dalis visų jo pasirašytų akcijų nominalios vertės. Įmokėtų pradinių įnašų suma turi būti ne mažesnė už bendrovės minimalų įstatinį kapitalą. Likusi dalis už steigėjo pasirašytas akcijas gali būti apmokama ir nepiniginiu įnašu, kurį įvertina nepriklausomas turto vertintojas. Sušaukiamas steigėjų susirinkimas, kurio metu patvirtinama steigimo ataskaita, paskiriami bendrovės valdymo organai (administracijos vadovas, o reikiamais atvejais – ir stebėtojų taryba bei valdyba), surašomi bei pasirašomi bendrovės įstatai. Steigiamos įmonės steigėjas prašymą įregistruoti juridinį asmenį ar jo padalinį, įmonės steigimo dokumentus pirmiausia turi pateikti notarui, kuris tvirtins duomenų tikrumą ir steigimo dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams. Labai svarbu yra tinkamai pasirengti įmonės įregistravimui. Rekomenduojame prieš kreipiantis į notarą iš anksto sutvarkyti šiuos steigimo dokumentus:● parengti visus su tam tikros teisinės formos įmonės steigimu susijusius dokumentus (pvz., nuostatus, bendrosios jungtinės veiklos sutartį, steigimo sutartį arba steigimo aktą, bendrovės įstatus, steigiamojo susirinkimo protokolą ir pan.); ● gauti naudojimosi patalpomis pažymą arba sutvarkyti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į patalpas. Prieš einant pas notarą, rekomenduojame rezervuoti steigiamai įmonei vardą dėl to, kad VĮ Registrų centrui pateikus įmonės steigimo dokumentus nepaaiškėtų, jog tokiu vardu jau įregistruota kita įmonė. Notaras, gavęs įmonės, filialo ar atstovybės steigimo dokumentus patikrina, ar pateikti dokumentai yra teisingai užpildyti ir ar jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Jei steigimo dokumentai užpildyti klaidingai ar prieštarauja teisės aktų nuostatoms, notaras nurodo, ką reikia patikslinti pateiktuose steigimo dokumentuose. Patikslinti steigimo dokumentai pakartotinai pateikiami notarui. Notaras, išanalizavęs pateiktus dokumentus ir įrašydamas prašyme, kuris pateikiamas VĮ Registrų centrui, tvirtinamąjį įrašą nurodo, kad dokumentuose nurodyti duomenys yra teisingi, įmonės steigimo dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus ir įmonę, filialą ar atstovybę įregistruoti galima. Tam, kad notaras galėtų atlikti tokį patvirtinimą, jam pateikiami nustatyti dokumentai. Gavus reikalingus notaro patvirtinimus, bendrovė registruojama VĮ Registrų centre. Registrų centrui, be prašymo registruoti, pateikiami, įstatai, steigimo ataskaita bei kiti reikalaujami dokumentai. Bendrovė laikoma įsteigta ir įgyja juridinio asmens statusą nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre. Bendrovės registravimo nuostatas reglamentuoja LR akcinių bendrovių įstatymo trečiasis skirsnis. Lietuvoje, pagal Statistikos departamento prie LR Vyriausybės pateikiamus duomenis, įžvelgiama tokia situacija (žiūrėti 2 lentelę):
Įregistruotų ir išregistruotų ūkio subjektų skaičius pagal ūkio subjektų teisines formas Ūkio subjekto teisinė forma 2003 2004 2005 2006 įregist¬ruotų išregist¬ruotų įregist¬ruotų išregist¬ruotų įregist¬ruotų išregist¬ruotų įregist¬ruotų išregist¬ruotų Uždaroji akcinė bendrovė 3695 3489 3714 896 4484 879 5263 953Akcinė bendrovė 2 113 1 94 4 67 5 57Valstybės įmonė 1 69 – 7 – 6 – 10Savivaldybės įmonė 2 21 1 6 – 3 – 2Tikroji ūkinė bendrija 12 114 12 22 9 40 6 40Komanditinė ūkinė bendrija 8 39 3 125 – 14 3 25Daugiabučių namų savininkų bendrija 442 8 168 2 1 3 – 1Gyvenamųjų namų statybos bendrija 23 6 15 1 29 2 17 7Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija 85 5 2 1 – – – –Sodininkų bendrija 34 2 28 1 46 – 32 –Bendrija – – – – 202 2 185 13Visuomeninė organizacija 1327 35 19 15 – 7 – – (Ūkio subjektai. Pagrindiniai duomenys 2006. Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės, 2007 ) Panagrinėjusi pateiktus duomenis, padariau tokias išvadas:
Nuo 2003 m. iki 2006 m. didžiausias skaičius Lietuvoje įregistruotų bendrovių sudaro UAB. Išregistruojamų UAB skaičius nuo 2003 m. iki 2006 m. visą laiką ženkliai mažėja.AB nuo 2003 m. iki 2006 m. įregistruojama tik po keletą vienetų per metus. O išregistruojamų AB skaičius yra labai didelis. Iki 2000 m. AB buvo daug daugiau, ir nuo 2003 m. iki 2006 m. išregistruojamos tos bendrovės, kurios buvo įregistruotos anksčiau, didelio populiarumo metu. Iš šios lentelės puikiai atsiskleidžia, kad per visą apžvelgiamą laikotarpį įregistruotų UAB skaičius tik auga ir jos yra pačios populiariausios iš visų registruojamų ūkinių bendrijų rūšių Lietuvoje. Radau duomenų, kad ne visos įregistruojamos AB ar UAB, kaip ir kitų rūšių ūkinės bendrijos, vėliau yra veikiančios. Didelė dalis įregistruojamų bendrovių yra fiktyvios, o jų steigėjai nevykdo jokios veiklos, todėl ši lentelė puikiai padeda suvokti tikrąją situaciją Lietuvoje (žiūrėti 3 lentelę):Įregistruotų ir veikiančių ūkio subjektų skaičius pagal ūkio subjektų teisines formas Ūkio subjekto teisinė forma 2006-01-01 2007-01-01 įregistruotų veikiančių veikiančių, % įregistruotų veikiančių veikiančių, %Uždaroji akcinė bendrovė 55664 30965 56 60480 35413 59Akcinė bendrovė 726 432 60 661 408 62( Ūkio subjektai. Pagrindiniai duomenys 2006. Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės, 2007) Iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad net ir lyginant tik veikiančias, be visų įregistruotų ūkinių bendrijų, UAB išlieka lyderė pagal rūšies populiarumą. Tačiau atsiskleidė įdomus faktas, kad sugretinus tiek 2006 m., tiek 2007 m. veikiančias bendroves Lietuvoje procentais, veikiančių AB yra šiek tiek daugiau. Taigi galima spėti, kad pagal galiojančius įstatymus, lengviau įsteigti UAB, tačiau AB steigimas daugiau įpareigoja užsiimti deklaruojama ūkine veikla.
3. AB ir UAB teisinis statusas.
Kadangi Lietuvoje žymiai daugiau įregistruojama UAB nei AB, panagrinėsiu šių bendrovių teisinį statusą ir, ar esantys skirtumai įtakoja šiuos rodiklius. Bendrovės teisinis statusas gali būti: reorganizuojamas; dalyvaujautis reorganizavime; pertvarkomas; restruktūrizuojamas; bankrutuojantis; banktutavusis; likviduojamas.
Taigi pakalbėkime apie kelias teisinio statuso formas. Bendrovė gali būti reorganizuojama ar dalyvauti reorganizavime tik tuomet, kai visiškai apmokėtas jos įstatinis kapitalas. Anot Akcinių bendrovių 62 str., sprendimą dėl reorganizavimo priima kiekvienos reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios bendrovės visuotiniai akcininkų susirinkimai. Sprendimas dėl reorganizavimo gali būti priimtas ne anksčiau kaip praėjus 30 dienų nuo viešo paskelbimo apie parengtas reorganizavimo sąlygas įstatuose nurodytame dienraštyje. Dokumentas, patvirtinantis visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą reorganizuoti bendrovę, ne vėliau kaip per 5 dienas turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Galimi reorganizavimo būdai : prijungimas; sujungimas; išdalijimas; padalijimas.
Dokumente turi būti nurodyta: po reorganizavimo pasibaigiančios bendrovės ir po reorganizavimo veiksiančios bendrovės; po reorganizavimo pasibaigiančių bendrovių akcijų keitimo į po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijas santykis, jo pagrindimas, po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijų skaičius pagal klases bei jų nominali vertė, taip pat akcijų skirstymo akcininkams taisyklės; po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijų išdavimo jų akcininkams tvarka ir terminai; akcininkams priklausančių ir gaunamų po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijų kainos skirtumas, išmokamas pinigais.
Kiekviena reorganizuojama ir dalyvaujanti reorganizavime bendrovė apie parengtas reorganizavimo sąlygas turi viešai paskelbti įstatuose nurodytame dienraštyje tris kartus, ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais. Arba ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dėl bendrovės reorganizavimo viešai paskelbti įstatuose nurodytame dienraštyje vieną kartą, ir pranešti visiems bendrovės kreditoriams raštu.
Akcinė bendrovė gali būti pertvarkoma į šių teisinių formų juridinį asmenį : uždarąją akcinę bendrovę; valstybės įmonę; savivaldybės įmonę; žemės ūkio bendrovę; kooperatinę bendrovę (kooperatyvą); tikrąją ūkinę bendriją; komanditinę ūkinę bendriją; individualią įmonę; viešąją įstaigą.
Uždara akcinė bendrovė gali būti pertvarkoma į šių teisinių formų juridinį asmenį: akcinę bendrovę; valstybės įmonę; savivaldybės įmonę; žemės ūkio bendrovę; kooperatinę bendrovę (kooperatyvą); tikrąją ūkinę bendriją; komanditinę ūkinę bendriją; individualią įmonę; viešąją įstaigą.
Bendrovė gali būti pertvarkoma tik tuo atveju, jeigu yra moki. Kaip ir kiekvieną sprendimą dėl bendrovės, apie jos pertvarką, priima akcininkų susirinkimas. Apie sprendimą pertvarkyti bendrovę turi būti viešai paskelbta įstatuose nurodytame dienraštyje tris kartus, ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais. Arba viešai paskelbta įstatuose nurodytame dienraštyje vieną kartą, ir pranešta visiems bendrovės kreditoriams raštu.
Pertvarkant akcinę bendrovę į kitos teisinės formos juridinį asmenį, iki naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentų įregistravimo, turi būti: pateiktas ir įgyvendintas oficialus pasiūlymas supirkti akcinės bendrovės akcijas; panaikintas akcijų įregistravimas Vertybinių popierių komisijoje, vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Nuo sprendimo pertvarkyti bendrovę dienos, ji įgyja pertvarkomos bendrovės teisinį statusą. Pertvarkant kitos teisinės formos juridinį asmenį į bendrovę, turtas, kuris perduodamas už bendrovės akcijas, turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą nustatyta tvarka. Turto, kuris perduodamas už bendrovės akcijas, vertinimo ataskaita ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki sprendimo dėl pertvarkymo priėmimo turi būti pateikta juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Pertvarkant uždarą akcinę bendrovę, taip pat kituose įstatymuose numatytos teisinės formos juridinį asmenį į akcinę bendrovę, be kitų šiame ir kituose įstatymuose nustatytų veiksmų, turi būti: akcijos įregistruotos Vertybinių popierių komisijoje vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka; išrinkta audito įmonė; bendrovė gali būti pertvarkoma į valstybės įmonę, kai visų jos akcijų savininkė yra valstybė; bendrovė gali būti pertvarkoma į savivaldybės įmonę, kai visų jos akcijų savininkė yra savivaldybė; į žemės ūkio bendrovę gali būti pertvarkoma bendrovė, kurioje yra ne mažiau kaip 2 akcininkai, ir jos pajamos už žemės ūkio produkciją bei suteiktas paslaugas žemės ūkiui per praėjusius finansinius metus, sudarė daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų; į kooperatinę bendrovę (kooperatyvą) gali būti pertvarkoma bendrovė, kurioje yra ne mažiau kaip 5 akcininkai; į tikrąją ūkinę bendriją gali būti pertvarkoma bendrovė, kurioje yra ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 akcininkų; į komanditinę ūkinę bendriją gali būti pertvarkoma bendrovė, kurioje yra ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 20 akcininkų; į individualią įmonę gali būti pertvarkoma bendrovė, kurios visų akcijų savininkas yra vienas fizinis asmuo.
Pertvarkymas laikomas baigtu, nuo naujos teisinės formos juridinio asmens pakeistų steigimo dokumentų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos. Palyginus akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių reorganizavimą ir pertvarkymą, jie nieko nesiskiria, nes abi bendrovės gali būti reorganizuojamos ir pertvarkomos į visų teisinių formų juridinį asmenį. Manyčiau, kad tai yra patogus būdas ūkinės bendrijos steigėjui, atsiradus priežastims, reorganizuoti esamą bendrovę į kitą jos rūšį.
4. AB ir UAB organai.
Akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių valdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo penktasis skirsnis. „Bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − bendrovės vadovą“ kaip nurodo19 str. 1 dalis. Tai reiškia, kad šie abu organai yra privalomi tiek akcinėms bendrovėms, tiek uždarosioms akcinėms bendrovėms. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. Akcinėms bendrovėms yra privalomas ne mažiau kaip vienas kolegialus valdymo organas – stebėtojų taryba ar valdyba. Priklausomai nuo uždarosios akcinės bendrovės pasirinkimo, gali būti sudaroma arba nesudaroma stebėtojų taryba ir valdyba. Jei nėra sudaroma stebėtojų taryba, jos funkcijos nėra priskiriamos kitiems įmonės valdymo organams. Priešingai, jeigu bendrovėje nesudaroma valdyba, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrovės vadovas, išskyrus LR akcinių bendrovių įstatymo nustatytas išimtis. Visi bendrovės valdymo organai turi veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Kiekvienas kandidatas į bendrovės vadovo pareigas, valdybos ir stebėtojų tarybos narius, privalo pranešti jį renkančiam organui, kur ir kokias pareigas jis eina, kaip jo kita veikla yra susijusi su bendrove ir su bendrove susijusiais kitais juridiniais asmenimis . Esminė AB ir UAB valdymo ypatybė – AB ar UAB turto savininkai turi tiek įtakos, kiek jiems priklauso bendrovės turto (akcijų). Svarbiausius sprendimus, tarp jų ir formuojant valdymo organus, priima akcininkai balsuodami, o kiekvieno jų balsų skaičius priklauso nuo turimų akcijų. Akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių valdymo organų ypatumus ir bruožus panagrinėsiu detaliau.
VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS
Šis susirinkimas yra bendrovės organas, turintis sprendžiamąją galią. Akcininkų susirinkimui naujoji įstatymo redakcija priskiria naujų funkcijų, susijusių su bendrovės reorganizavimo, pertvarkymo ir restruktūrizavimo klausimais. Sprendimus minėtais atvejais ir turi priimti akcininkų susirinkimas. Eilinis susirinkimas šaukiamas kasmet, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
Neeilinį susirinkimą numato LR akcinių bendrovių įstatymo 24 str. 2 dalis. Tai pat akcininkų susirinkimas gali įvykti teismo sprendimu. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai valdybai (ar straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais − bendrovės vadovui) pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti neprivaloma, jei paraiška neatitinka visų šioje dalyje nustatytų reikalavimų ir nepateikti reikiami dokumentai arba siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos. Visuotinis akcininkų susirinkimas privalo turėti nustatytą darbotvarkę. Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę rengia bendrovės valdyba arba Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais − bendrovės vadovas. Kai visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas teismo sprendimu, darbotvarkę parengti ir kartu su kitais nustatytais dokumentais turi pateikti teismui asmuo ar asmenys, kurie kreipėsi į teismą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo.Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti nutarimus, jei jame dalyvauja akcininkai, turintys daugiau kaip 1/2 visų balsų skaičiaus.BENDROVĖS VADOVAS
Rinkdama medžiagą šiam kursiniam darbui, pasidomėjau apie Lietuvos gyventojų užimtumą, bei ieškojau tikslesnių duomenų, apie bendrovių vadovais dirbančių asmenų skaičių. Pavyko sužinoti, kad atliekant gyventojų užimtumo tyrimą Statistikos departamente prie LR Vyriausybės, taikomi Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) priimti užimtų gyventojų ir bedarbių apibrėžimai. Tyrimo klausimynas visiškai atitinka Europos Tarybos ir Europos Komisijos reglamentų reikalavimus. Todėl šių tyrimų duomenys palyginami ir tarp kitų valstybių. Statistikos departamentas gyventojų užimtumo tyrimą atlieka nuo 1998 m., o nuo 2002 m. liepos mėn. jis atliekamas nuolat. Nuolatiniu tyrimu yra laikomas toks tyrimas, kai kiekvieną savaitę apklausiama 1/13 kas ketvirtį atrinktų gyventojų. Nuolatiniam gyventojų užimtumo tyrimui kiekvieną ketvirtį atrenkama 4000 namų ūkių ir apklausiami juose gyvenantys 15 metų ir vyresni gyventojai. Kiekvieną ketvirtį atrankoje ketvirtadalis namų ūkių keičiami. Namų ūkiai atrenkami iš Gyventojų registro atsitiktinių imčių metodu. Į atranką patenka gyventojai iš visų miestų, miestelių ir kai kurių kaimų. Tyrimą atlieka kvalifikuoti klausėjai. Jie, remdamiesi respondentų atsakymais (gautais apklausiant tiesiogiai ar telefonu), užpildo klausimynus. Taigi pateikiami tokie duomenys, kad „Teisės aktų leidėjai, vyresnieji valsty¬bės pareigūnai, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kiti vadovai nuo 2001 iki 2006m. Lietuvoje sudaro nuo 7,3 iki 8,6 % visų dirbančiųjų“ . Įdomus pastebėjimas apie dirbančius vyrus ir moteris Lietuvoje (žiūrėti 4 lentelę):
Užimti gyventojai pagal profesijų grupes ( tūkstančiais) Teisės aktų leidėjai, vyresnieji valsty¬bės pareigūnai, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kiti vadovai 2001 2002 2003 2004 2005 2006Vyrai 664,5 707,8 726,2 733,8 750,9 755,8Moterys 687,3 698,1 711,8 702,5 723,0 743,2(Darbo jėga, užimtumas, nedarbas 2000-2006 m. Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės)
Iš pateiktos lentelės matosi, kad nuo 2001 m. iki 2006 m. moterų skaičius, dirbančių vadovaujamąjį darbą Lietuvoje visą laiką didėja ir labai nedaug atsilieka, nuo tokį darbą dirbančių vyrų skaičiaus. Bendrovės vadovą renka, atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, nustato bendrovėje taikomus turto nusidėvėjimo skaičiavimo normatyvus. Vadovo atsakomybė nustatoma įstatymo 37 str. 10 dalimi. Uždarosios akcinės bendrovės vadovas atsako už akcininkų nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą ir materialių akcijų savininkų registravimą bendrovėje, išskyrus atvejus, kai nematerialių akcijų apskaita yra perduota sąskaitų tvarkytojams.
STEBĖTOJŲ TARYBA
Gali būti sudaroma, arba ne. Tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas iki 4 metų laikotarpiui. Tarybos narių skaičius – nuo 3 iki 15. Stebėtojų taryba neturi teisės įstatymo ir bendrovės įstatų jos kompetencijai priskirtų funkcijų pavesti ar perduoti vykdyti kitiems bendrovės organams. Tarybos funkcijas ir kompetenciją reglamentuoja įstatymo 32 str.
BENDROVĖS VALDYBA
Taip pat gali būti sudaroma, arba ne. Valdybą renka stebėtojų taryba, o jei jos nėra – visuotinis akcininkų susirinkimas, ne ilgiau kaip 4 metams. Turi būti ne mažiau kaip 3 valdybos nariai. Valdyba savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo .
Valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Bendrovės valdybos nariu negali būti: ● bendrovės, dukterinės bendrovės ar šią bendrovę patronuojančios bendrovės stebėtojų tarybos narys; ● asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų. Valdyba svarsto ir priima sprendimus, susijusius su įmonės valdymu, vertina ir analizuoja įmonės finansinę būklę, renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, atsako už visuotinį akcininkų sušaukimą ir jų rengimą laiku. Valdyba nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi. Komercine (gamybine) paslaptimi negali būti laikoma informacija, kuri pagal Akcinių bendrovių ir kitus įstatymus turi būti vieša. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 valdybos narių, jei bendrovės įstatuose nenustatytas didesnis dalyvaujančių posėdyje šių narių skaičius. Iš anksto balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų už negu prieš, jeigu bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami.AUDITAS
Audito įmonę išrenka visuotinis akcininkų susirinkimas. Pagal LR veikiantį Audito įsakymą (Žin., 1999, Nr. 59-1916) , išskiriami tokie audito tikslai: ● įvertinti, ar įmonės finansinė atskaitomybė (įmonių grupės konsoliduota finansinė atskaitomybė) visais reikšmingais atžvilgiais tikrai ir teisingai parodo finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus; ● įvertinti, ar įmonės finansinė atskaitomybė (įmonių grupės konsoliduota finansinė atskaitomybė) parengta pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, taip pat kitus teisės aktus; ● įvertinti, ar įmonės metiniame pranešime (konsoliduotame metiniame pranešime) arba įmonės veiklos ataskaitoje (jeigu pagal teisės aktų reikalavimus jie rengiami) pateikti duomenys atitinka metinės finansinės atskaitomybės (metinės konsoliduotos finansinės atskaitomybės) duomenis. AB ir UAB buhalterinę apskaitą tvarko pagal dvejybinę sistemą, o tai reikalauja išsamių buhalterijos žinių ir darbuotojų, turinčių atitinkamą kvalifikaciją. Bendrovės finansiniams metams pasibaigus, iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo visose akcinėse bendrovėse visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkta audito įmonė turi patikrinti metinę finansinę atskaitomybę ir bendrovės valdybai (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovui) pateikti auditoriaus išvadą ir įstatymų nustatytais atvejais – audito ataskaitą. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkta audito įmonė turi patikrinti metinę finansinę atskaitomybę uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose tenkinami ne mažiau kaip du iš šių kriterijų: pardavimo grynosios pajamos viršija 10 milijonų litų per ataskaitinius finansinius metus; balanse nurodyto turto vertė viršija 5 milijonus litų; vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus viršija 50.
5. AB ir UAB atsakomybė.
Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, yra ribotos turtinės atsakomybės juridiniai asmenys. Kadangi civilinės atsakomybės apibrėžimas pateiktas pirmame šio darbo skirsnyje, tai nekartojant paaiškinkime, kas yra ribota turtinė atsakomybė. Taigi, ribota turtinė atsakomybė, kuri būdinga tiek akcinei bendrovei, tiek uždarajai akcinei bendrovei , tai yra atsakomybė – kai akcininkai už prievoles ir įsipareigojimus atsako tik bendrovei priklausančiu turtu, ir turtas yra atribotas nuo jos dalyvių turto. O bendrovės dalyvis, kitaip akcininkas, neturi bendrovei jokių kitokių įsipareigojimų, išskyrus prievolę išsipirkti pasirašytas akcijas. Bendrovės atsakomybės tipas taip pat priklauso nuo to, ką ši bendrovė veikia. Jeigu ji gamina kažkokius produktus ar teikia paslaugas, ji privalės atsakyti už netinkamai atliktą paslaugą ar pagamintą gaminį, pagal Civiliniame Kodekse numatytus straipsnius, ir atlyginti pirkėjui ar paslaugos gavėjui už netinkamos kokybės paslaugą ar prekę. Suprantama, jeigu tai yra įrodoma. Taip pat Civiliniame Kodekse yra numatyti atvejai, kada gamintojas ar paslaugos tiekėjas atleidžiamas nuo atsakomybės. Civilinio kodekso šeštos knygos dvidešimt antro skyriaus penktame skirsnyje taip pat numatoma atsakomybė dėl klaidinančios reklamos. Pagal šį skirsnį, klaidinančia reklama laikoma bet kokios formos ir bet kokiomis perdavimo priemonėmis skleidžiama su ūkine, finansine ar kitokia veikla susijusi informacija, kuria siekiama skatinti prekių ar paslaugų pardavimą, kai ji bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kai dėl jos klaidinančio pobūdžio atsirado žalos. Pagal tai, kokia žala yra padaryta, ir aišku, tai įrodžius, yra nustatomas žalos atlyginimas pagal Civilinį Kodeksą.
Tiek akcinės bendrovės, tiek ir uždarosios akcinės bendrovės, žalą atlygina tik bendrovės turtu, neliečiant akcininkų asmeninės nuosavybės, nebent įstatai numato kitaip. Taip pat, jeigu žalą padaręs asmuo prisiima atsakomybę arba yra įrodoma, kad žalą padarė ne bendrovė, o būtent tas asmuo ar asmenų grupė. Galima būtų paminėti ir apie kitokią AB ar UAB administracijos vadovų bei akcininkų atsakomybę. Vienas pagrindinių Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) bei akcinių bendrovių (AB) veiklą, yra Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas. Pagal aukščiau minėtą įstatymą, vienas pagrindinių bendrovės dokumentų yra bendrovės įstatai, kuriuose nurodomas bendrovės pavadinimas, buveinė, bendrovės veiklos tikslai ir ūkinės veiklos pobūdis, įstatinio kapitalo dydis, akcijų skaičius, bendrovės organų kompetencija bei kiti šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Laiku be pateisinamos priežasties neįvykdžius aukščiau minėtų Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų, AB bei UAB administracijos vadovams (prezidentams, direktoriams, generaliniams direktoriams) gresia administracinė bauda pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172-2 straipsnio sankciją nuo 500,00 Lt iki 5000,00 Lt. Taigi galima daryti išvadą, kad abiejų ūkinių bendrovių atsakomybė prieš šį įstatymą yra vienoda. Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Jis atsako ir už su šiais veiksmais susijusių įstatymų laikymąsi. Uždarosios akcinės bendrovės vadovas atsako už akcininkų nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą ir materialių akcijų savininkų registravimą bendrovėje, išskyrus atvejus, kai nematerialių akcijų apskaita yra perduota sąskaitų tvarkytojams.6. AB ir UAB kapitalas.
Remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 6 skirsniu 48 straipsniu, bendrovės nuosavą kapitalą sudaro: ● apmokėto įstatinio kapitalo dydis; ● akcijų priedai (akcijų nominalios vertės perviršis); ● perkainojimo rezervas; ● privalomasis rezervas; ● rezervas savoms akcijoms įsigyti;● kiti rezervai; ● nepaskirstytasis rezultatas − pelnas (nuostoliai). Įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai. Jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte ir 10 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. Akcijos – tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendą, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises. Visos bendrovių akcijos yra vardinės. Apie ketinimą parduoti visas ar dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų akcininkas privalo raštu pranešti uždarajai akcinei bendrovei, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą. Pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos akcininkai, jeigu įstatuose nenustatyta kitaip. Akcininkas neturi teisės perleisti kitiems asmenims nevisiškai apmokėtų akcijų . Akcininko reikalavimu uždaroji akcinė bendrovė turi pakeisti sugadintą ir apyvartai netinkančią uždarosios akcinės bendrovės materialią akciją ar akcijų sertifikatą, jeigu akciją ar akcijų sertifikatą galima identifikuoti. Vietoj pamestų, sunaikintų ar kitaip prarastų materialių akcijų ar akcijų sertifikatų uždaroji akcinė bendrovė išduoda kitas materialias akcijas ar akcijų sertifikatus. Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas išleidžiant naujas akcijas arba padidinant išleistų akcijų nominalią vertę. Akcinių bendrovių akcijų, išleidžiamų didinant įstatinį kapitalą ir platinamų pasitelkiant reguliuojamos rinkos operatoriaus technines priemones, pasirašymo, kainos nustatymo ir apmokėjimo tvarką nustato Vertybinių popierių komisija. Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu . Įstatinis kapitalas laikomas padidintu tik įregistravus pakeistus bendrovės įstatus juridinių asmenų registre. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo pakeistus įstatus įregistravus juridinių asmenų registre, uždarosios akcinės bendrovės vadovas įstatuose nustatyta tvarka turi pranešti akcininkams apie naujų materialių akcijų ar akcijų sertifikatų atsiėmimo tvarką.
Taigi kapitalo pokyčiai galimi tiek AB, tiek UAB, todėl didžiausiu skirtumu ir lieka įstatinio kapitalo sumos, kurios neretai ir nulemia, kad pradedantis verslininkas steigtų tik 10 000 lt įstatinio kapitalo reikalaujančią UAB, nei 150 000 lt įstatinio kapitalo reikalaujančią AB.III. IŠVADOS
Akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės sudaro labai ženklią Lietuvoje registruotų įmonių dalį. Išnagrinėjusi Statistikos departamento prie LR Vyriausybės pateikiamus duomenis apie įmonių registravimą Lietuvoje per 2003-2006 metus, sudariau tokią lentelę (žr. 2 lentelė):
Įmonių registravimas Lietuvos Respublikoje Metai Viso įregistruota įmonių LR Registruota UAB Registruota AB2003 8781 3695 22004 6608 3714 12005 7446 4484 42006 8214 5263 5( Ūkio subjektai. Pagrindiniai duomenys 2006. Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės, 2007 )
Panagrinėjusi Statistikos departamento pateiktus duomenis, padariau tokias išvadas: Nuo 2003 m. iki 2006 m. didžiausias skaičius Lietuvoje įregistruotų bendrovių sudaro UAB. Išregistruojamų UAB skaičius nuo 2003 m. iki 2006 m. visą laiką ženkliai mažėja.AB nuo 2003 m. iki 2006 m. įregistruojama tik po keletą vienetų per metus. O išregistruojamų AB skaičius yra labai didelis. Iki 2000 m. AB buvo daug daugiau, ir nuo 2003 m. iki 2006 m. išregistruojamos tos bendrovės, kurios buvo įregistruotos anksčiau, didelio populiarumo metu. Pagal Statistikos departamento prie LR Vyriausybės pateikiamus duomenis leidinyje „Darbo jėga, užimtumas, nedarbas 2000-2006 m.“ nuo 2001 m. iki 2006 m. moterų skaičius, dirbančių vadovaujamąjį darbą Lietuvoje visą laiką didėja ir labai nedaug atsilieka, nuo tokį darbą dirbančių vyrų skaičiaus.Remiantis pateiktais duomenimis, galima drąsiai teigti, kad Lietuvos Respublikoje AB, pagal registruotų skaičių, nėra populiarios. Žymiai didesnis skaičius registruotų UAB. Pastebima tendencija, kad UAB verslininkai registruoja pakankamai gausiai, ir ši tendencija su kiekvienais metais tik auga. Tokį šios įmonių rūšies populiarumą galima paaiškinti ne viena priežastimi. Svariausias argumentas pasirenkant verslui šią įmonės rūšį – bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Tai reiškia, kad akcininkas atsako tik ta pinigų suma, kurią jis įnešė už akcijas. Taigi asmuo, turintis įstatymo reikalaujamą minimalaus įstatinio kapitalo dydžio pinigų sumą, nerizikuodamas savo ir savo šeimos gerove, gali pradėti verslą, įsteigdamas uždarąją akcinę bendrovę. Bendrovės įstatinis kapitalas yra padalintas į dalis, vadinamas akcijomis. Kiekviena akcija suteikia vieną balsą, todėl lemiamą sprendimų galią visuotiniame akcininkų susirinkime turi daugiausiai akcijų įsigijęs asmuo. AB ir UAB yra panašūs juridiniai asmenys, kurie leidžia akcijas tam, kad pritrauktų pinigines lėšas savo veiklai, tačiau jos skiriasi viena nuo kitos tuo, kad AB akcijos yra platinamos viešai, o UAB nėra platinamos viešai. Taip pat skirtumą galime įžvelgti ir iš LR akcinių bendrovių įstatyme numatytų apribojimų. AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 tūkst. litų, o UAB – negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. litų. Šis įstatymo numatytas įstatinis kapitalo dydis taip pat yra ne mažiau svarbus rodiklis, kodėl pradedantys verslininkai steigia būtent UAB. Juk 10 tūkst. litų įstatinį kapitalą daug lengviau sukaupti, nei reikalaujamą AB. Įstatymas neriboja akcinių bendrovių akcininkų skaičiaus, bet uždarosios akcinės bendrovės gali turėti tik iki 250 akcininkų. AB ir UAB gali įsteigti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie būtinai turi įsigyti steigiamos bendrovės akcijų. Steigiant yra pasirašomos steigimo sutartys ar aktai, priklausomai nuo akcininkų skaičiaus, o vėliau pagal nustatytą steigimo tvarką bendrovės ruošiamos registravimui. Bendrovė laikoma įsteigta ir gauna juridinio asmens statusą nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre. Bendrovės akcininkai neturi kitų įsipareigojimų, išskyrus, apmokėti pasirašytas akcijas, tačiau įstatyme yra numatytos turtinės, neturtinės, balsavimo bei reikiamos informacijos gavimo teisės. Svarbiausias bendrovės organas, kuris nėra valdymo organas, tačiau turi sprendžiamąją galią, yra visuotinis akcininkų susirinkimas. Eilinis susirinkimas vyksta kasmet. Taip pat kiekviena bendrovė turi turėti bendrovės vadovą, kuris tvarko reikalus susijusius su administracine veikla. Akcinės bendrovės būtinai turi turėti bent vieną kolegialų organą, t.y. stebėtojų tarybą ar bendrovės valdyba. Uždarosios akcinės bendrovės gali sudaryti arba nesudaryti tokių organų. Jei yra sudaroma stebėtojų taryba, tai jos funkcijos nėra niekam perleidžiamos, o jei nėra valdybos, tada jos funkcijas atlieka bendrovės vadovas. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarko pagal dvejybinę sistemą. Kiekvieniems finansiniams metams pasibaigus akcinių bendrovių visuotinis akcininkų susirinkimas išrenka auditą finansinei atskaitomybei patikrinti. Uždarosiose akcinėse bendrovėse toks auditas yra atliekamas tik atitinkantis bendrovių įstatyme numatytiems kriterijams.
LR akcinių bendrovių įstatymas numato bendrovių kapitalo struktūrą. Svarbiausias elementas, sudarantis kapitalą, yra akcijos, kurias pardavus yra gaunamos piniginės lėšos. Akcijos gali būti nematerialios (AB ir UAB) bei materialios (tik UAB). Taip pat akcijos skiriamos į paprastąsias, kurios suteikia teisę dalyvauti priimant sprendimus, ir privilegijuotąsias, kurios nesuteikia balsavimo teisės. Dar vienas pastebėjimas yra susijęs su bendrovės auditavimu. AB auditas privalomas pasibaigus finansiniams metams, o UAB yra privalomas, tik jeigu tenkina ne mažiau kaip du iš šių kriterijų: pardavimo grynosios pajamos viršija 10 milijonų litų per ataskaitinius finansinius metus; balanse nurodyto turto vertė viršija 5 milijonus litų; vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus viršija 50. Tikiuosi, kad šis mano kursinis darbas – AB ir UAB lyginamoji analizė – būtų naudinga pradedančiam verslininkui, teisės bei ekonomikos mokslų studentui ir bet kuriam kitam piliečiui, besidominčiam aktualijomis Lietuvoje.IV. LITERATŪRA 1. LR Akcinių bendrovių įstatymas. 2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835, Vilnius. 2. LR Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymas. 2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889, Vilnius. 3. LR Audito įstatymas, Žin., 1999, Nr. 59-1916, Vilnius. 4. LR Civilinis kodeksas, 2003 m., Vilnius. 5. Darbo jėga, užimtumas, nedarbas 2000-2006 m. Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės, 2007. 6. Neapskaitoma ekonomika 2004. Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės. 7. Įmonių pagrindiniai rodikliai 2005. Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės. 8. Ūkio subjektai. Pagrindiniai duomenys 2006. Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės, 2007. 9. R. Lukoševičius. „Verslo ekonomika“, 2005m., Vilnius. 10. R. Stanislovaitis. „Komercinė teisė“ 2003m., Kaunas. 11. Lietuvos Respublikos Seimo puslapiai “internete” (www3.lrs.lt )