advokaturos santykis su teisingumo ministerija ir kitomis valstybes institucijomis

TURINYS

ĮVADAS.............................. 3
I. ADVOKATŪROS ISTORIJA.............................. 4
Prisiekusieji ir privatūs advokatai.............................. 5
II.PAGRINDINĖS ADVOKATŪROS VEIKLOS FORMOS................. 6
Advokatūros sąvoka.............................. 6
Teisingumo ministerija ir advokatas.............................. 7
IŠVADOS.............................. 11
LITERATŪRA.............................. 12
PRIEDAI.............................. 13

Įžanga
Šia tema literatūros lietuvių kalba yra pakankamai, taip pat ir užsienio kalba (rusų, anglų, prancūzų), be to nemažai informacijos internete. Leidžiamas Advokatų Traybos žurnalas „Lietuvos Advokatūra“, taip pat apie advokatūrą galima rasti lietuviškoje periodikoje.
Nueitas nemažas evoliucijos kelias iki šiuolaikinio advokato. Visais laikais buvo laikyta, kad advokatas yra „laisvosios profesijos“ atstovas, tačiau jo veiklos tikslas nėra pelnas, jam netaikomi koomercinę veiklą reglamentuojantys įstatytmai.
Visos teisininko profesijos yra glaudžiai susijusios, tarsi vieno medžio šakos. Teisininkas turi nuolat tobulinti savo profesinę kvalifikaciją ir nesavanaudiškai dalytis savo žiniomis su mažesnę praktiką ar kvalifikaciją turinčiais kolegomis.
Advokatko pagrindinis tikslas – rūpintis galiojančios teisės apsauga ir užtikrinti tinkamą jos įgyvendinimą. Advokatas yra pakankamai reikšminga figūra baudžiamąjame procese, o Konstitucija įtvirtina asmens teisę turėti advokatą. Jo sąžiningumas, orumas, padorumas, korektiškumas, garbingumas ir kitos dorovinės savybės padeda užtikrinti advokato profesinės veiklos laisvę ir nepriklausomumą. Tik pasižymintis puikia saavitvarda advokatas sugeba oriai elgtis visais profesinės veiklos atvejais – tiek bylą pralaimėjęs, tiek laimėjęs. Tik tokia advokato elgsena skatina pagarbius, korektiškus santykius advokatūroje.
Asmenys dažnai naudojasi advokato paslaugomis net kai tai nėra būtina, tačiau siekia kvalifikuotos teisinės pagalbos. Advokatai padeda ir

r pataria savo klientui įvairiais teisiniais klausimais. Šios profesijos atstovai padeda įgyvendinti teisingumą, taip pat įgyvendina galiojančią teisę, ją išaiškina kasdieniame gyvenime.
Dabartinės Lietuvos advokatūra formavosi labai nepalankiu laiku, kai Lietuvai buvo primesta tarybinė socialistinė teisė. Į advokatą, ginantį piliečių teisėtus interesus, buvo žiūrima su nepasitikėjimu ir ironija. Ji pradėjo formuotis šešioliktame amžiuje.

I. Advokatūros istorija

Lietuvos advokatūra pradėjo formuotis devynioliktojo amžiaus pabaigoje. Pirmieji lietuvių advokatai buvo S. Raila (1883 m.), M. Lozoraitis (1894 m.), J. Vileišis (1899 m.). Dvidešimtojo amžiaus pradžioje lietuvių advokatų padaugėjo. Taip pat advokato darbą dirbo tokio aukšto intelektualinio ir moralinio lygio asmenybės kaip: A. Smetona, M. Yčas, M. Biržiška, F. Bugailiškis, V. Biržiška, P. Leonas, A. Janulaitis, A. Tumėnas, M. Šleževičius, A. Bulota, M. Rėmeris ir kiti. Kadangi neišliko ir nebuvo išspausdintos šiių žymių teisininkų teismuose pasakytos kalbos. Neišliko didelio kultūrinio palikimo iš kurio būtų galėję mokytis visos vėlesnės Lietuvos teisininkų kartos.
Dabartinės Lietuvos advokatūra formavosi labai nepalankiu laiku, kai žmogaus dvasinės vertybės buvo trypiamos, o Lietuvai buvo primesta tarybinė socialistinė teisė, labai nutolusi nuo pasaulinio teisės mokslo. Ji reikalavo iš kiekvieno žmogaus politinio paklusnumo, visiškai užmiršdama teisę jį ginti.
Tarybinė aristokratija ir jos žemesnės pakopos kūrė savus nerašytus įstatymus, kaip Romos pretoriai ir naudojosi jais sudarydamos sąlygas visiškai savivalei ir korupcijai. Kovą už pi

iliečių teises ir teisėtus inetresus traktavo kaip trukdymą normaliai gyventi.
Į advokatą, ginantį piliečių teisėtus interesus, buvo žiūrima su ironija ir nepasitikėjimu. Tai buvo neteisingas požiūris į advokatūrą .
Teisėjai buvo parenkami ne pagal intelektą ir dalykines savybes, o pagal “nepriekaištingą kilmę”. Kai kurių teisininkų darbas menkino teismo procesą, smukdė teisinę kultūrą. Be to, daugelis iš jų nesuvokė tikrosios advokatų funkcijos teismo procese: į advokatų kalbas buvo žiūrima kaip į ritualą, sakoma kad jos beprasmiškos, kad tai tik religtas.
Tarybinės valstybės sistema buvo daugelio nusikaltimų priežastis. Advokatams teisinėse kalbose dažnai tekdavo aplenkti žmogaus psichologiją, jo gyvenimo egzistavimo sąlygas, daug dėmesio skirti bylos aplinkybėms ir jas analizuoti. Nors ir buvo sumenkinta advokato padėtis teismo procese, daugelis advokatų sugebėdavo padėti išaiškinti tiesą.
Advokatas buvo jau senovės Romoje. Iš pradžių vadintas globėju, patronu, vėliau – gynėju teisme. Viduramžiais Europoje atstovauti galėjo šalims tik civiliniuose procesuose. Rusijoje buvo žinomas advokatas penkioliktame amžiuje. LDK (Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė) advokatas atsirado šešioliktame amžiuje ir buvo vadintas prokuratoriumi, o vėliau patronu. Aštuonioliktame amžiuje bajorų teisme advokatauti galėjo tik bajoras, kituose teismuose – miestietis. 1864 m.
Romos imperijos teismuose taip pat ir Lietuvos teismuose įvestos dvi kategorijos advokatų: prisiekusysis ir privatus. Advokatai vadovavosi 1864 m. Romos imperijos teismų statutais. “Romos imperijoje (ir Lietuvoje) 1864 – 1874 buvo sudarytos prisiekusiųjų advokatų taryba“ Nuo 1874 m. ji
iems vadovavo apygardų teismai.
Lietuvos Respublikos prisiekusiems advokatams ir jų padėjėjams vadovavo Lietuvos prisiekusiųjų advokatų taryba. Iki 1933 m. Lietuvoje buvo prisiekusieji ir privatieji advokatai. SSRS okupavus Lietuvą advokatūra buvo pertvarkyta pagal SSRS advokatūros nuostatus. “1961 m. priimti LSSR advokatūros nuostatai, keisti 1980 m.. Nuo 1998 m. advokatūros veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymas.” 2000 m. Lietuvos advokatūrą vienijo daugiau nei 800 advokatų. Nuo 1992 m. ji yra Tarptautinės advokatų asociacijos narė.
Pagrindinė advokatų savivaldos garndis buvo advokatų kolegija. Kolegija buvo savarankiškas advokatų susivienijimas. Kolegijos aukščiausias organas buvo visuotinis kolegijos narių susirinkimas. Kolegijos vykdomasis organas buvo prezidiumas, o kontrolę atlikdavo revizijos komisija. “Kolegijos prezidiumas priimaasmenis į kolegijos narius, taiko skatinimo priemones, nagrinėja kolegijos narių nusižengimų bylas, nusižengusiems skiria drausmines nuobaudas, atleidžia ir šalina iš kolegijos.”

II. Pagrindinės advokatūros veiklos formos

Pagrindinis Advokatūros uždavinys yra teikti piliečiams ir organizacijoms teisinę pagalbą. Ji padeda saugoti piliečių ir organizacijų teises ir teisėtus interesus, vykdyti teisingumą, laikytis teisėtumo, jį stiprinti. Teisinė pagalba piliečiams teikiama įvairiomis formomis – duoda konsultacijas ir paaiškinimus įvairiausias teisiniais klausimais, žodžiu ir raštu teikia informaciją apie įstatytmus, surašo pareiškimus, skundus ir kitus teisinio pobūdžio dokumentus, atstovauja teisme.

“Advokatūra – tai apibendrinamoji sąvoka <.>” . Ji vienija visus Lietuvos advokatus. Advokatas o ne advokatūra teikia teisinę pagalbą. Advokatas yra nepriklausoma teisinės sistemos dalis. Lietuvoje advokatų sk

kaičius neribojamas. Vienas iš svarbiausių organizacinių advokatūros veiklos bruožų yra jos atvirumas ir prieinamumas visiems, kam reikalinga kvalifikuota teisinė pagalba. Pakankamas advokatų skaičius užtikrina advokato teikiamą teisinę pagalbą, kadangi šiuo metu Lietuvoje yra ne mažai profesionalių advokatų. Valstybė turi užtikrinti, kad advokatai atitiktų profesinę kvalifikaciją.

Advokatas turi būti nepriekaištingos reputacijos. Svarbiausia kad advokatūra dirbtų dorai. Ji yra demokratijos vertybė. Nei demokratinės valstybės, nei jos teisinės sistemos negalima įsivaizduoti be advokatūros.

Advokato veikla etiškos laikysenos ir darbo pavyzdys.
“Prof. P. Leono nuomone, advokato veiklos prigimtis, jo veiklos uždaviniai ir darbo tikslas reikalauja:
a) tam tikrų jo asmens savybių (mokslinio pasiruošimo ir dorovinio išsiauklėjimo);
b) atitinkamų teisinių jo veiklos sąlygų: laisvės ir laisvos advokatų korporacijos jai apsaugoti;
c) nuolatinės griežtos dorovinės disciplinos ir priežiūros, kurią vykdo advokatų korporacija.”

Pagrindinė advokatų veiklos principų yra advokatų profesinės veiklos teisėtumas. Advokatas atstovaudamas savo klientą privalo naudotis tik teisėtomis priemonėmis.

Advokatas turi būti nuo nieko nepriklausomas. Jis turi būti nešališkas. Advokatas privalo veikti savo kliento naudai. Advokatams taikomi įvairūs ribojimai. Jis privalo saugoti profesinės veiklos metu patikėtas žinias, bei teismo posėdžio metu dėvėti mantiją.

Advokatai skiriami pagal grafikus teikti valstybinę teisinę pagalbą. Tokiems advokatams, kuriems yra paskirta teikti valstybinę teisinę pagalbą konkretiems teismams, iki teisminio tyrimo įstaigoms, paskiriamas koordinatorius – advokatų kontora ar atskiras advokatas, arba Lietuvos advokatų taryba (jie taip pat sudaro tokių advokatų sąrašus). Šie advokatų sąrašai pateikiami atitinkamiems teismams, prokurorams ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms, kuriems, prireikus advokato paslaugų parengtiniame tyrime ar teismo procese, privalo kreiptis į atitinkamo rajono, miesto tos vietovės koordinatorių. Koordinatorių paskiria į atitinkamas vietoves, jų darbo organizavimo principus nustato Lietuvos advokatų taryba. Ji informuoja apie paskirtus koordinatorius atitinkamus teismus, prokurorus ir ikiteisminio tyrimo įstaigas.
Nors advokatai yra nepriklausomi jų veiklą kontroliuoja Teisingumo ministerija. “Advokato priesaiką priima teisingumo ministras.” Teisingumo ministerija kartu su Lietuvos advokatų taryba parengia ir patvirtina rekomendacijas dėl užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio ir apskaičiavimo tvarkos, advokato kvalifikacinių egzaminų programą, kvalifikacinių egzaminų laikymo bei apmokėjimo tvarką. Lietuvos advokatų taryba pateikia teisingumo ministrui tvirtinti Lietuvos advokatūros statutą ir patvirtina Advokatų profesinės etikos kodeksą. Daug problemų sukėlė asmenų, turėjusių Teisingumo ministerijos išduotas licenzijas teikti teisines paslaugas, pripažinimas advokatais be advokato padėjėjo praktikos ar egzaminų. Advokatūros praktika parodė, kad priimti į advokatūrą, neatsižvelgiant į jų teisinę kvalifikaciją ir gyvenimo patirtį, teisininkai sunkiai adaptavosi advokatūroje. Ne kiekvienas laikėsi advokatų etikos kodekso.
advokatu

Advokatų savivalda reikalinga tam kad advokatas galėtų būti nepriklausomas ir gintų asmens interesus net prieš valstybę.

Iš esmės Teisingumo ministerija nėra teisėsaugos institucija, kadangi nevykdo teisėsauginių funkcijų. Tačiau ministerijai, kaip vykdomosios valdžios daliai, priklauso dalies teisėsaugos institucijų kuravimo funkcija, pareiga užtikrinti tinkamas jų darbo sąlygas, o įstatymų numatytais atvejais ir administruoti. Todėl teisėsaugos institucijų sistemos aptarimas nepaminėjus Teisingumo ministerijos kompetencijos būtų neišsamus

Nuostatų 5 punkte apibūdinami pagrindiniai Teisingumo ministerijos uždaviniai:
a) kurti nacionalinę teisinę sistemą, atitinkančią teisinės valstybės sampratą ir Europos Sąjungos kriterijus;
b) užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, teisinėmis priemonėmis padėti sudaryti palankią aplinką verslui, taip pat sąlygas tobulinti valstybės administravimą;
c) sukurti ir įgyvendinti nacionalinę teisinės pagalbos sistemą, sudaryti lygias sąlygas asmenims nepriklausomai nuo tautybės, lyties, įsitikinimų ginti savo teisės ir teisėtus interesus, siekti teisingumo;
d) analizuoti ir tobulinti teisėkūros procesą, teisininkų profesinį ugdymą, užtikrinti, kad teisininkai galėtų teikti laiku efektyvias teisinės paslaugas, organizuoti gyventojų teisinį švietimą, ugdyti visuomenės teisinę kultūrą;
e) sudaryti sąlygas vykdyti kriminalines bausmes, atitinkančias Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių sutarčių reikalavimus, organizuoti bausmių vykdymo įstatymų auklėjimo priemonių taikymą nuteistiesiems.
Iš principo visus Nuostatuose įvardytus Teisingumo ministerijos uždavinius būtų galima skrstyti į dvi grupes:
a) galiojančios teisės sistemos analizė, sisteminimas ir tobulinimas;
b) visos teisingumo sistemos (plačiąją prasme) veiklos užtikrinimas.
Iš ko galima daryti išvadą, kad Teisingumo ministerija organizuoją ir koordinuoją advokatūros darbą, tobuliną jos veiklos principus, dalyvaują apibrežiant advokatu veiklos kriptys. Be to sunku kalbėti apie advokato darbą, nežinant kaip jį apibrežią kiti LR įstatymai.
Apžvelgsim tai iš LR ATPK ir LR BPK pusių. LR ATPK nustato tokias advokato teises: « Dalyvaujantis nagrinėjant administracinio pažeidimo bylą advokatas turi teisę susipažinti su visą bylos medžiagą; dalyvauti nagrinėjant bylą pareikšti prašymus, apskusti nutarimą byloje.
Dabar pažiūrėsim kaip advokato procesinius veiksmus, teises ir pareigas nustato LR BPK 14, 15, 16 straipsniai.

47 straipsnis. Gynėjas .

Gynėjai yra advokatai. Tas pats advokatas negali būti dviejų ar daugiau asmenų gynėjų, jeigu vieno iš jų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams.

Advokato pavedimu gynėju gali būti padėjėjas, jeigu tam neprieštarauja ginamasis. Advokato padėjėjas negali būti gynėju nagrinėjant teisme bylą dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo.

Vienas asmuo gali turėti kelis gynėjus. Tais atvejais, kai įtariamasis ar kaltinamasis turi kelis gynėjus ir bent vienas iš jų atvyksta dalyvauti procese, procesas gali vykti.

48 straipsnis. Gynėjo teisės ir pareigos.
1. Gynėjas turi teisę:

susipažinti su įtariamojo sulaikymo protokolu;

dalyvauti įtariamojo apklausose;

matytis su sulaikytu arba suimtu įtariamuoju be pašaliečių. Šių pasimatymų skaičius ir trukmė neribojami;

dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuoju, taip pat įtariamojo arba jo gynėjo prašymu atliekamuose veiksmuose;

ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu dalyvauti bet kokiuose įrodymo rinkimo veiksmuose;

savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis, kuriuos gynėjas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis: gauti iš įminų, istaigų ir organizacijų bei asmenų gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus, kalbėtis su asmenimis apie jiems žinomas įvykio aplinkybes, apžiūrėti ir fotografuoti įvykio vietą, transporto priemones ar kitaip fiksuoti gynybai reikalingą informaciją;

ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su proceso veiksmų dokumentais šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka;

pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus;

šio Kodekso nustatyta tvarka apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokororo, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus bei sprendimus ir dalyvauti nagrinėjant šios skundus;
2. Gynėjas privalo:

panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti gynamajam reikiamą teisinę pagalbą;

nurodytu laiku atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą; be svarbios priežastiesneatvykusiam gynėjui gali būti skyriama šio Kodekso 163 straipsnyje numatyta bauda;

laikytis įstatymų nustatytos proceso veiksmų ir teismo posėdžio tvarkos, vykdyti teisėtus ikiteisminio pareigūno, prokuroro, teisėjo ie teismo reikalavimus;

saugoti profesinę paslaptį; advokatas ir jo padėjėjas neturi teisės paskelbti žinių, kurias sužinojo vykdydamas gynėjo pareigas;

neatsisakyti gynti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo, kurį jau apiėmė ginti, išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėja šio Kodekso61 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės;

nenaudoti neteisėtų gynybos priemonių.

50 straipsnis. Gynėjo kvietimas ir paskyrimas

ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teisę pasinaudoti. Dėl įtariamojo ar kaltinamojo prašymo tyrėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas.

įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją. Įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pavedimu gynėją gali pakviesti jų atstovai pagal įstatymą arba kiti asmenys, kuriems įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis tai paveda.

jei įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasys prašo, gynėjo dalyvavimą užtikrina ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas.

tais atvejais, kai įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pasirinktas gynėjas daugiau kai trys dienas iš eilės negali dalyvauti procese, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teisėjas turi teisę pasiulyti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajampasikviesti kitą gynėją, o jei šie to nepadaro, privalo gynėją paskirti. Jeigu įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pasirinktas gynėjas negali per šešias valandas atvykti dalyvauti pirmoje apklausoje dėl suėmimo pagrįstumo, ikiteisminio tyrinmo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi teisę pasiulyti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajamį šią apklausą pasikviesti kitą gynėją, o jei šie to nepadaro, privalo pats paskyrti ir pakviesti budintį advokatą. Pagal šią dalį gynėjas yra paskiriamas neatsižvelgiant į ginamojo norus turėti konkrėtų advokatą.

51 straipsnis. Būtinas gynėjo dalyvavimas.
1. Gynėjo dalyvavimas būtinas:

nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis;

nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teisę į gynybą, bylas;

nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas;

kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją;

nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atimimas iki gyvos galvos;

šio Kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant;

tyriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas;

kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismuj.

Išvados

Kuriant teisinę valstybę, advokatūros ir kiekvieno advokato vaidmuo ir atsakomybė labai padidėja, nes kvalifikuoti šios garbingos profesijos atstovai yra bene svarbiausi žmonių interesų gynėjai.

Advokatai savo veikloje dirbdami vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais.
Įstatytme rašoma, kad advokatas yra nepriklausoma teisinės sistemos dalis. Reikėtų pasvarstyti ar iš tiesų advokatą galima įvardinti kaip nepriklausomą, juk daugelis straipsnių suteikia Teisingumo ministerijai galimybę vienaip ar kitaip įtakoti advokatą.
Advokatas negali atstovauti arba ginti teisme, kuriame teisėjais dirba jo sutuoktinis, vaikai, tėvai, broliai, seserys, pusbroliai, pusseserės, senoliai ir vaikaičiai.
Klientas su advokatu ar advokatais dėl teisinės pagalbos susitaria sudarydami sutartį. Jei advokatas, nenori sudaryti sutarties su klientu, privalo apie tai nedelsdamas jį informuoti, taip pat atlyginti žalą dėl nesavalaikio pranešimo apie atsisakymą sudaryti sutartį.
“Lietuvos Respublikos advokatų sąraše yra 751 advokatas. Advokatų biurai ir kontoros veikia visuose šalies miestuose bei rajonų centruose, kuriuose dirba teismai.”
Advokatai teikia teisinę pagalbą fiziniams ir juridiniams asmenims, gina įtariamuosius, kaltinamuosius ir teisiamuosius baudžiamosiose bylose.
Prof. P. Leonas rašė: “Slidi ir labai palinkusi yra plokštuma, kuria advokatas vaikščioja, vykdydamas profesinį savo darbą: jam lengva yra joje paslysti ir net visai nuslysti nuo dorovės pagrindo. Tas pavojus susidaro daugiausia dėl to, kad jis savo profesiniu darbu ieško sau uždarbio.”

Taigi, išnagrinėjus advokatų struktūrą, teises ir pareigas, pagrindinius veiklos principus ir funkcijas galima daryti išvadą, kad advokatai ( advokatūra) yra neatideliotina teisinės struktūros dalys, kuri užtikrina žmonių teisių ir laisvių apsaugą, neatideliotiną pagalbą tiems, kuriems ji yra būtina dėl fizinio ar psichnio bejėgiškumo.

Advokatas (advokatūra) nors ir yra nepriklausomi, jie glaudžiai bendradarbiauja su Teisingumo ministerija ir kitomis valstybės institucijomis, vykdo jų pavedimus ir nurodymus, atlieka tam tikrus procesinius veiksmus. Turi savo struktūrą, teises ir pareigos, atsakomybę ir socialines garantijas. Advokatai (advokatūra) yra neatskyriama visuomenės dalis, kuri užtikrina normalu ir tolygu jos funkcionavimą.
Literatūra
Specialioji literatūra:
1. Visuotinė Lietuvių enciklopedija – V., 2001
2. Tarybų Lietuvos enciklopedija – V., 1985
3. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija – V., 1976
4. Apanavičius M., Dvareckas S. – Teismas ir teingumas Lietuvos TSR, V., 1984
5. Kuconis P., Nekrošius V. – Teisėsaugos institucijos, V., 2001
6. Kairevičius J. Profesorius Petras Leonas ir advokato etika.// Lietuvos advokatūra 2001 gruodis
7. Kukaitis M. Lietuvos advokatūra: žingsnis nauju keliu.// Justitia, 2000, Nr. 3
8. Meštaitė L. Vis dar permainų kelyje.// Justitia, 1999, Nr. 5 – 6
9. Dziegoraitis A. Teisinė valstybė ir advokatūra.// Justitia, 1997, Nr. 2
10. www.google.lt
11. www.litlex.lt
12. www.lrs.lt
13. www.advoco.lt

Norminiai aktai:
1. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas – V., 1998
2. Lietuvos advokatūros Statutas – V., 1999
3. Lietuvos Respublikos Konstitucija – V., 1993
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas – V., 1999

PRIEDAI

ADVOKATAI LIETUVOJE 1918 – 1940 M.

Lietuvos prisiekusiems advokatams ir jų padėjėjams vadovavo 1921 m. įkurta Advokatų taryba. Jų veiklą reglamentavo 1861 m. Rusijos teismų statutai.

ADVOKATŪRA 1940 – 1992 M.
1980 11 26 LTSR advokatūros nuostatai

ADVOKATŲ SAVIVALDA
1998 06 25 Lietuvos Respublikos statymas

ADVOAKTO VEIKLOS FORMOS

ADVOKATO STATUSAS

Leave a Comment