Turinys
Įvadas………………………………………………………………………………………………………………….. 3Administraciniai teismai………………………………………………………………….. 4Administraciniai teismai nagrinėja…………………………………………………………4Administraciniai teismai nenagrinėja………………………………………………………4Teismų vadovavimasis įstatymais………………………………………………………….5Administracinių bylų teisenos įstatymas…………………………………………………..6 bylos nagrinėjimas teisme…………………………………………………………..…..6 sąlygos teismo posėdžiui pradėti………………………………………………………..6 bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumas……………………………………………….6 bylos nagrinėjimo atidėjimas……………………………………………………………7 teismo sprendimai……………………………………………………………….………7 sprendimo priėmimas……………………………………………………..…………….7 sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas……………………………………..…………….7 sprendimo turinys……………………………………………………………….………8 sprendimų rūšys………………………………………………………………………….8 skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai………………………………………..………8 sprendimas bylose dėl vilkinimo ar neveikimo…………………………………………8 teismo sprendimas užtikrinti administracinės ginčų komisijos sprendimo vykdymą …..8 akto panaikinimo teisinės pasekmės………………………………………………..…..9 teismo sprendimų nuorašų išsiuntimas……………………………………….…….…..9 teismo sprendimo klaidų ištaisymas ir sprendimo išaiškinimas……………….……….9 papildomas sprendimas…………………………………………………………………9 sprendimo įsiteisėjimas………………………………………………………..…………10 sprendimo vykdymas…………………………………………………………………….10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas……………………………………..………..11Vilniaus apygardos administracinis teismas………………………………………………………………..12Kauno apygardos administracinis teismas…………………………………………………..13Reikalavimai asmeniui siekiančiam tapti administracinio teismo teisėju………………………..13Lietuvos Respublikos teismų teisėjai iš pareigų atleidžiami įstatymo nustatyta tvarka…….14 Išvados…………….………………………………………………………………………15Literatūra……………………………………………………………………………………16
3
ĮVADAS
Lietuvos Respublikos teismų sistema viena iš ilgiausiai besiformavusių valdžios sistemų Lietuvoje. Vienas rimčiausių žingsnių šiandieninės teismų sistemos link buvo 1933 metų Teismų santvarkos įstatymas, nustatęs keturių grandžių teismų sistemą. Šią sistemą sudarė apylinkių, apygardų teismai, Apeliacinis teismas ir Vyriausiasis Tribunolas, kuriam buvo pavestas kasacinis bylų nagrinėjimas, įstatymų aiškinimas ir vieningo įstatymų taikymo užtikrinimas. Prie keturių grandžių sistemos su tam tikrais pakeitimais buvo grįžta jau po 1990 metų. Po nepriklausomybės atkūrimo apylinkių, apygardų teismai ir Apelaicinis teismas išliko, o Vyriausiąjį Tribunolą teismų sistemoje pakeitė Aukščiausias Teismas, kurio kompetenciją sudarė kasacinis bylų nagrinėjimas ir vienodos teisminės praktikos užtikrinimas. Įstatymų aiškinimo teisė buvo perduota Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui. Pirmasis dokumentas, kuriame buvo įtvirtinta ši keturių grandžių teismų sistema buvo1992 metų referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Tačiau iki sistemos reformos užbaigtumo trūko konkretaus Teismų įstatymo. Tam pradžią padarė 1993 metų Seimo patvirtinti Teismų reformos metmenys, o 1994 metų Lietuvos Respublikos Teismų įstatymas įtvirtino net tris metus trukusią teismų sistemos reorganizaciją, kuri tebesitesia ir iki šiol. Ryškus šios sistemos reorganizacijos tęstinumo pavyzdys yra specializuotų teismų kūrimas, kuriam pradžią padarė 1999 m. sausio 14 d. įsteigti Lietuvos Respublikos Administraciniai teismai. Šio darbo tikslas apžvelgti ne visas teismų sistemas, o konkrečiai Administracinius teismus, jų, svarbą, misiją, uždavinius..
4
Administraciniai teismai – tai specializuoti teismai, Lietuvoje veikentiys nuo 1999 metų.Skirtingai nuo bendrosios kompentencijos teismų,kuriuose nagrinėjamos baudžiamosios bylos ir ginčai, kylantys iš civilių, šeimos, darbo, kitų privatinių teisinių santykių, administraciniuose teismuose sprendžiami ginčai, kurie kyla vidaus ir viešojo administravimo valdymo srityje. Kitaip tariant, administraciniai teismai nagrinėja ginčus, kuriuose bent viena iš šalių yra valstybė, savivaldybė arba valstybės arba savivaldybės institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas ir kurie kyla šiems subjektams įgyvendinant vykdomosios valdžios funkcijas. Lietuvoje veikia 5 apygardų administraciniai teismai ( Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose) bei Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (Vilniuje), kuris veikia visoje valstybės teritorijoje. Administracinių teismų teisėjus visus skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo teisėjus skiria Lietuvos Respublikos Seimas. Administracinių : Seimo pritarimu skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas. Apygardų: kaip ir bendrųjų (Lietuvos Respublikos Prezidentas be Lietuvos Respublikos Seimo įsikišimo: bet visais atvejais Teisėjų tarybos pritarimu). Lietuvos Respublikos Prezidentas įgavo daugiau laisvės: jam tik pataria, bet jis gali ir neskirti, ir skirti kitą.
Administraciniai teismai nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundus (prašymus) :Œ dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų (pvz., ministerijų, departamentų, inspekcijų, tarnybų, komisijų ir kitų centrinių ar teritorinių valstybės bei savivaldybių institucijų) priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo; Œ dėl mokesčių, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, dėl mokestinių ginčų (ginčai su mokesčių inspekcija); Œ dėl rinkimų ir Referendumo įstatymo pažeidimo; Œ dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, kada ji buvo padaryta neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje; Œ dėl tarnybinių ginčų (kai viena iš ginčo šalių yra valstybės tarnautojas); Œ dėl nutarimo skirti administracinę nuobaudą administracinių teisės pažeidimų bylose; Œ užsieniečių skundus dėl leidimo apsigyventi Lietuvoje ar pabėgėlio statuso nesuteikimo ar panaikinimo; Œ kitus ginčus, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje.
Administraciniai teismai nenagrinėja :Œ Konstitucinio Teismo kompetencijai priskirtų ;Œ bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams;Œ Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos teisėtumo;Œ kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, 5
bylų dėl administracinių teisės pažeidimų, kurias pirmąja instancija pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nagrinėja apylinkių teismai;
Œ bylų, kurias pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nagrinėja nagrinėja ir kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos (pareigūnai).
Netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas: Œ dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo; Œ pagal Seimo kontrolierių pareiškimus remiantis Seimo kontrolierių įstatymu, kai atsakovai yra teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai; Œ pagal savivaldybių tarybų pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra teritoriniai valstybiniai administravimo subjektai; Œ pagal Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl vietos savivaldos institucijų ir jų pareigūnų aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir Vyriausybės sprendimų nevykdymo, dėl aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų teises, teisėtumo; Œ dėl turtinės ir moralinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai teritorinių valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso 485 straipsnis);Œ tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, įstaiga, tarnyba ar jos tarnautojas ir jeigu Valstybės tarnybos įstatymas nenustato kitokios atitinkamų ginčų sprendimo tvarkos;
Œ pagal pareiškimus, kai kyla ginčai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo (šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punktas), išskyrus atvejus, kai viena iš ginčo šalių yra centrinė administravimo institucija, įstaiga, tarnyba;Œ pagal skundus dėl valstybės institucijų (pareigūnų) nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose; Œ pagal skundus dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo arba apylinkės referendumo komisijos sprendimo dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų;Œ pagal prašymus užtikrinti administracinių ginčų komisijų sprendimų vykdymą.Apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl savivaldybių ir apskričių administracinių ginčų komisijų, o įstatymų numatytais atvejais ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.
Teismai vadovaujasi šiais įstatymais: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos piliečių priimtą 1992-10-25 referendume (ŽIN; 1992, NR. 33-1014, aktuali redakcija nuo 2004-07-13).
6
Lietuvos Respuklikos Teismų įstatymas 1994-05-31 NR. I-480 (ŽIN; 1994, NR 46-851 aktuali redakcija nuo 2007-06-30). Lietuvos Respuklikos Aukščiausiojo Teismo statutas (ŽIN; 1994, NR. 15-249, 1999, NR. 5-97). Lietuvos Respuklikos Administracinių Bylų Teisenos Įstatymas 1999-01-14, NR. VIII-1029 (ŽIN; 1999, NR. 13-308 aktuali redakcija nuo 2007-06-30). Baužiamasis kodeksas 2000-09-26 NR.VIII-1968 (ŽIN; 2000 NR.89-2741. Aktuali redakcija nuo 2007-07-21). Baužiamojo proceso kodeksas 2002-03-14 NR. IX-785 (ŽIN;2002 NR. 37-1341 NR. 46. Aktuali redakcija nuo 2007-07-21). Bausmių vykdymo kodeksas 2002-06-27 NR. IX-994 (ŽIN; 2002 NR. 73-3084 aktuali redakcija nuo 2006-06-01). Civilinis kodeksas 2000-07-18 NR. VIII-1864 (ŽIN; 2000 NR. 74-2262. Aktuali redakcija nuo 2007-06-12). Civilinio proceso kodeksas 2002-02-28 NR. IX-743 (ŽIN; 2002 NR.36-1340. Aktuali redakcija nuo 2006-09-21). Darbo kodeksas 2002-06-04 NR. IX-926 (ŽIN; 2002 NR. 64-2369. Aktuali redakcija nuo 2006-12-05).
Dvyliktas skirsnis bylos nagrinėjimas teisme
78 straipsnis. Sąlygos teismo posėdžiui pradėti 1. Byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešai paskelbta spaudoje. 2. Bylose dėl rinkimų ir Referendumo įstatymų pažeidimo, taip pat bylose dėl skundų ar ginčų, kuriems nagrinėti įstatymas nustato specialius terminus, šaukimai proceso šalims gali būti įteikti prieš vieną dieną iki posėdžio pradžios. 3. Bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
79 straipsnis. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumas 1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ištirti byloje įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. 2. Pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu ir esant nepasikeitusiai teisėjų sudėčiai. Jeigu atidėjus bylos nagrinėjimą proceso metu bent vienas iš teisėjų pakeičiamas, byla turi būti nagrinėjama nuo pat pradžios, tačiau teisme apklausti liudytojai iš naujo į posėdį paprastai nešaukiami. 3. Bylos nagrinėjimas teisme vyksta nepertraukiamai, išskyrus poilsiui skiriamą laiką. Kol byla nebaigta nagrinėti ar bylos svarstymas nėra sustabdytas ar atidėtas, tos sudėties teismas neturi teisės nagrinėti kitų bylų. 4. Jeigu bylos nagrinėjimas neužbaigiamas pradėtame posėdyje, kitas teismo posėdis pradedamas nuo to procesinio veiksmo, iki kurio vyko ankstesnis teismo posėdis, jeigu proceso šalims apie teismo posėdžius buvo tinkamai pranešta. 5. Tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, t. y. laikydamasis šio įstatymo 137 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos.
780 straipsnis. Bylos nagrinėjimo atidėjimas 1. Teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais. 2. Teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, paskiria kito teismo posėdžio laiką ir apie tai pasirašytinai paskelbia atvykusiems asmenims. 3. Kai bylos nagrinėjimas atidedamas dėl to, kad būtina išreikalauti naujų įrodymų, teismas nutartyje nustato jų pateikimo terminą. 4. Atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas gali apklausti atvykusius liudytojus, jeigu visiems proceso dalyviams apie posėdį buvo pranešta.
Tryliktasis skirsnis teismo sprendimai
85 straipsnis. Sprendimo priėmimas 1. Administracinis teismas sprendimą dėl iš esmės išnagrinėtos bylos priima pasitarimų kambaryje teisėjų balsų dauguma. Teisėjai neturi teisės atsisakyti balsuoti arba susilaikyti, taip pat paskelbti nuomonių, pareikštų besitariant pasitarimų kambaryje. Posėdžio pirmininkas balsuoja paskutinis. Priimtą sprendimą pasirašo visi posėdyje dalyvavę teisėjai.2. Teisėjas, nesutinkantis su daugumos nuomone, gali išdėstyti raštu savo atskirą nuomonę. Ši viešai neskelbiama, bet pridedama prie bylos. 3. Teismo sprendimo įžanginė ir rezoliucinė dalys surašomos ir viešai paskelbiamos paprastai tą pačią dieną po individualios bylos išnagrinėjimo. Aprašomoji ir motyvuojamoji sprendimo dalys surašomos ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo. 4. Kai atsakovas pareiškėjo reikalavimus pripažįsta visiškai, teismas sprendime gali surašyti sutrumpintus motyvus nurodydamas: teismo nustatytas aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. 5. Bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ir kitose sudėtingose bylose sprendimas gali būti priimtas bei paskelbtas ir ne tą pačią dieną, bet ne vėliau kaip per dešimt dienų baigus nagrinėti bylą. Kada bus skelbiamas sprendimas, pranešama bylos šalims ir apie tai pažymima teismo posėdžio protokole. Kol rengiamas sprendimas, kolegijos teisėjai gali nagrinėti kitas bylas. Sprendimą ar nutartį, kurios priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, gali paskelbti vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų, kitiems kolegijos teisėjams nedalyvaujant.
6. Administracinio teismo sprendimas priimamas ir paskelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.86 straipsnis. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas 1. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. 2. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies. 3. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.
87 straipsnis. Sprendimo turinys 1. Teismo sprendimas susideda iš įžanginės, aprašomosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių. 2. Įžanginėje sprendimo dalyje nurodoma: 1) sprendimo priėmimo laikas ir vieta; 2) sprendimą priėmusio teismo pavadinimas; 8
3) teismo sudėtis, teismo posėdžio sekretorius, šalys, kiti proceso dalyviai; 4) ginčo dalykas. 3. Aprašomojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) pareiškėjo reikalavimai; 2) atsakovo atsikirtimai; 3) kitų proceso dalyvių paaiškinimai. 4. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. 5. Rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo išvada prašymą patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto reikalavimo turinį, arba prašymą atmesti; 2) teismo išlaidų paskirstymas; 3) sprendimo apskundimo terminas ir tvarka.
88 straipsnis. Sprendimų rūšys Išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą; 2) patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 3) patenkinti skundą (prašymą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą;
4) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu; 5) patenkinti skundą (prašymą) ir priteisti atlyginti turtinę ar moralinę žalą fiziniam asmeniui ar organizacijai, padarytą valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje (Civilinio kodekso 485 straipsnis).89 straipsnis. Skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai 1. Skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. 2. Skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.
90 straipsnis. Sprendimas bylose dėl vilkinimo ar neveikimo Bylose dėl administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo, ar vilkinimo spręsti reikalus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.
91 straipsnis. Teismo sprendimas užtikrinti administracinės ginčų komisijos sprendimo vykdymą 1. Tais atvejais, kai pareiškėjas kreipiasi į administracinį teismą su prašymu užtikrinti administracinių ginčų komisijos priimto sprendimo vykdymą, teismas išreikalauja iš atitinkamos 9
komisijos medžiagą, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas, ir rašytinio proceso tvarka patikrina jo teisėtumą. Jeigu teismas nustato, kad administracinių ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas, tai priima sprendimą panaikinti komisijos sprendimą ir pats išsprendžia bylą iš esmės šio įstatymo nustatyta tvarka. 2. Jeigu teismas nustato, kad komisijos sprendimas yra teisėtas, tai priima sprendimą įpareigoti viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką įvykdyti administracinių ginčų komisijos sprendimą. Tokio teismo sprendimo vykdymui užtikrinti taikomos šio įstatymo 97 straipsnio nuostatos.
92 straipsnis. Akto panaikinimo teisinės pasekmės Skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.
93 straipsnis. Teismo sprendimų nuorašų išsiuntimas Jeigu įstatymas nenustato kitaip, per tris dienas nuo sprendimo surašymo dienos bylos šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedalyvavo teismo posėdyje, išsiunčiami administracinio teismo sprendimo nuorašai. Esant rašytiniam prašymui, sprendimo nuorašai išsiunčiami ir posėdyje dalyvavusioms proceso šalims.
94 straipsnis. Teismo sprendimo klaidų ištaisymas ir sprendimo išaiškinimas 1. Paskelbus byloje sprendimą, priėmęs sprendimą teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. 2. Kol sprendimas neįvykdytas, teismas gali savo iniciatyva ar bylos šalių prašymu ištaisyti sprendime aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas nepranešus šalims, priimant nutartį. Dėl tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas. 3. Kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Sprendimui išaiškinti skiriamas teismo posėdis ir apie tai pranešama bylos šalims. Tačiau šių neatvykimas į posėdį nekliudo išnagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą. Teismo nutartį dėl sprendimo išaiškinimo galima apskųsti atskiruoju skundu.
95 straipsnis. Papildomas sprendimas 1. Teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti.
2. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. 3. Papildomą sprendimą teismas priima, išnagrinėjęs klausimą teismo posėdyje. Proceso dalyviams pranešama apie posėdžio laiką ir vietą. Papildomo sprendimo nuorašai išsiunčiami šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, jeigu jie nedalyvavo teismo posėdyje. 4. Papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo jo priėmimo dienos. 5. Dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, gali būti duodamas atskirasis skundas. 1096 straipsnis. Sprendimo įsiteisėjimas 1. Neapskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui. 2. Apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. 3. Teismo sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo naujo sprendimo priėmimo dienos. 4. Sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.
97 straipsnis. Sprendimo vykdymas 1. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas) patenkinamas, jo nuorašas nusiunčiamas vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti, taip pat pareiškėjui.2. Jeigu per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą kartu nurodydamas jį vykdyti teismo antstolių kontorai prie apylinkės teismo pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 3. Neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, taip pat teismo priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Minėtais atvejais vykdomieji dokumentai pareiškėjui išduodami teismo sprendimui įsiteisėjus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) įsteigtas 2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymu Nr. VIII-1928 ir savo veiklą pradėjo 2001 metų sausio 1 dieną.Lietuvos Respublikos Prezidento 2000 m. lapkričio 22 d. dekretu Nr. 1097 Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nustatytas 15 teisėjų skaičius. Bylas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme paprastai nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar teisėjų kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjams jų funkcijas įgyvendinti padeda teismo personalas. Teismo teisinį personalą sudaro teismo pirmininko patarėjai ir padėjėjai, teisėjų padėjėjai bei konsultantai.
11
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra: Œ apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo apygardų administraciniai teismai kaip pirmosios instancijos teismai; Œ apeliacinė instancija administracinių teisės pažeidimų byloms, kurias išnagrinėjo apylinkių teismai; Œ vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kaip aukščiausioji teisminė instancija administracinėse bylose, atlieka specifinį vaidmenį. Jis yra įpareigotas formuoti vieningą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Vykdydamas šią funkciją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Œ skelbia šio teismo plenarinės sesijos priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, trijų teisėjų kolegijų ir išplėstinių penkių teisėjų kolegijų priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma šio teismo teisėjų, taip pat visus sprendimus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus;
Œ analizuoja administracinių teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus; Œ gali konsultuoti administracinių teismų teisėjus įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo ir taikymo klausimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat analizuoja Europos Bendrijų Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo, nacionalinių teismų praktikos tendencijas.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra:Œ apeliacinė instancija administracinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai; Œ apeliacinė instancija byloms dėl apygardų administracinių teismų sprendimų, nutarimų ir nutarčių; Œ apeliacinė instancija administracinių teisės pažeidimų byloms;Œ instancija, įstatymų nustatytais atvejais nagrinėjanti prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose administracinėse bylose, įskaitant administracinių teisės pažeidimų bylas. Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, nutarimai ar nutartys įsiteisėja priėmimo dieną ir yra neskundžiami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kaip aukščiausioji teisminė pakopa administracinėse bylose, taip pat yra įpareigotas formuoti vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Vykdydamas šią funkciją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Œ skelbia šio teismo plenarinės sesijos priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, trijų teisėjų 12kolegijų ir išplėstinių penkių teisėjų kolegijų priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma šio teismo teisėjų, taip pat visus sprendimus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Œ analizuoja administracinių teismų praktiką, taikant įstatymus bei kitus teisės aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus; Œ vadovaudamasis Europos Sąjungos teisminių institucijų išaiškinimais, analizuoja ir apibendrina administracinių teismų praktiką, taikant Europos Sąjungos teisės normas ir teikia rekomendacijas dėl Lietuvos administracinių teismų ir Europos Sąjungos teisminių institucijų bendradarbiavimo, užtikrinant vienodą Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimą ir taikymą Lietuvos Respublikoje.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėja bylas, kai atsakovas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje buveinę turinti vietos savivaldos ar teritorinė valstybinio valdymo institucija, o taip pat, kai atsakovas yra centrinė valstybinio valdymo institucija nepriklausomai nuo to, ar jos buveinė yra Vilniaus apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje (papildoma teismo kompetencija), dėl:
valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų (pvz., ministerijų, departamentų, inspekcijų, tarnybų, komisijų ir kitų centrinių ar teritorinių valstybės bei savivaldybių institucijų) priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, kai žala buvo padaryta neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje; mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo; tarnybinių ginčų – kai viena iš ginčo šalių yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus; pagal skundus dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo arba apylinkės referendumo komisijos sprendimo dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų; savivaldybių, apskričių administracinių ginčų komisijų, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir kitų įstatymų numatytais atvejais išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų; taip pat bylas pagal prašymus užtikrinti administracinių ginčų komisijų sprendimų vykdymą; dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo; pagal Seimo kontrolierių pareiškimus remiantis Seimo kontrolierių įstatymu; pagal savivaldybių tarybų pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra centriniai ar teritoriniai valstybinio valdymo subjektai; 13
pagal Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl vietos savivaldos institucijų ir jų pareigūnų aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir Vyriausybės sprendimų nevykdymo, dėl aktų ir veiksmų, pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų teises, teisėtumo; pagal pareiškimus, kai kyla ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar administracinius santykius reglamentuojančių įstatymų pažeidimo;
pagal užsieniečių skundus dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundus dėl pabėgėlio statuso.Kauno apygardos administracinis teismas
Reikalavimai asmeniui siekiančiam tapti administracinio teismo teisėju:
Œ Administracinių teismų teisėjais gali būti skiriami ne jaunesni kaip 25 metų, nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, atitinkantį Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, ir išlaikę teisėjo egzaminus.Œ Pretendentai į apygardų administracinių teismų teisėjus turi turėti ne mažesnį kaip 3 metų teisėjo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo padėjėjo, teismo pirmininko ar skyriaus pirmininko patarėjo, prokuroro, prokuroro pavaduotojo, advokato, notaro ar Seimo kontrolieriaus darbo stažą, 5 metų darbo stažą valstybės tarnyboje ar ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo stažą pagal Vyriausybės patvirtintą teisinių pareigybių sąrašą, taip pat Teismų įstatymo nustatyta tvarka laimėti konkursą.Œ Pretendentai į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjus turi turėti ne mažesnį kaip 10 metų teisėjo darbo stažą, iš jų ne mažiau kaip 5 metų apygardos, apygardos administracinio ar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo darbo stažą, arba teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro mokslinį laipsnį ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio pedagoginio darbo stažą, arba 10 metų darbo stažą valstybės tarnyboje, taip pat Teismų įstatymo nustatyta tvarka laimėti konkursą.Œ Administracinių teismų teisėjais be egzaminų gali būti skiriami Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai (taip pat buvę išvardytų teismų teisėjai), apygardų, apylinkių teismų teisėjai, teisės krypties socialinių mokslų daktarai bei habilituoti daktarai.Œ Administracinių teismų teisėjai skiriami bei atleidžiami iš pareigų Konstitucijos bei įstatymų nustatyta tvarka.Œ Administracinių teismų teisėjų teisinė padėtis yra tolygi bendrosios kompetencijos teismų teisėjų teisinei padėčiai, t.y. jiems taikomos Teismų įstatymo nuostatos, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis. Administracinių teismų teisėjams taip pat taikoma darbo užmokesčio sistema, socialinio aprūpinimo bei kitos garantijos, nustatytos bendrosios kompetencijos teismų teisėjams.
Œ Iki Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo įgyvendinimo pradžios paskirtiems į pareigas apygardos administracinio teismo pirmininkui, pirmininko 14pavaduotojui ir teisėjui mokama atitinkamai bendrosios kompetencijos apygardos teismo pirmininko, skyriaus pirmininko ir teisėjo pareiginė alga. Šiuo laikotarpiu į pareigas paskirtų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir teisėjo pareiginė alga yra atitinkamai lygi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyriaus pirmininko ir teisėjo bei Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko ir teisėjo pareiginių algų vidurkiui.
Lietuvos Respublikos teismų teisėjai iš pareigų atleidžiami įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais:
Savo noru; Kai pasibaigia teisėjo įgaliojimų laikas arba jis sulaukia pensinio amžiaus; Dėl sveikatos būklės; Kai teisėjas išrinktas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą; Kai savo poelgiu pažemina teisėjo vardą; Kai įsiteisina jį apkaltinęs teismo nuosprendis.
15
IŠVADOS
Šio darbo tikslas buvo apžvelgti Administracinius teismus, jų svarbą, misiją, uždavinius.Jei Lietuva neturėtų tokios svarbios teusėsaugos institucijos kaip teismai, galiu drąsiai teigti, kad prasidėtų chaosas..
16
LITERATŪRA
1 www.google.lt2 www.lrs.lt3 www.lvi.lt4 www.info.lt5 www.teismai.lt6 www.speros.lt