Administraciniai gebėjimai

TURINYS

TURINYS 1
ĮVADAS 2
1. ADMINISTRACINĖS TEISĖS IR VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SĄSAJA 4
2. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TARNYBOS PRINCIPAI IR GEBĖJIMAI 5
3. VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO VERTYBIŲ SKLAIDA VALSTYBĖS TARNYBOJE 9
4. EUROPOS KOMISIJOS NUOMONĖ APIE LIETUVOS ADMINISTRACINIUS GEBĖJIMUS 11
5. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ VERTINIMAS IR MOKYMAS 13
5.1. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMO IR KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SISTEMOS RAIDĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI 14
5.2. LIETUVOS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO INSTITUTO VYKDOMOS PROGRAMOS 16
5.3. VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO PLĖTROS STRATEGIJA 18
6. ADMINISTRACINIŲ GEBĖJIMŲ TOBULINIMAS 19
6.1. MOKYMO (ADMINISTRACINIŲ GEBĖJIMŲ TOBULINIMO) PERSPEKTYVA 21
IŠVADOS 23
LITERATŪROS SĄRAŠAS 24ĮVADAS
Demokratinės permainos politikoje, ekonomikoje, socialinėje sferoje privertė keistis valstybės valdymo struktūrą ir viešojo administravimo institucijas. Dėl šių pokyčių sparčiai panaikinta nomenklatūrinė valstybės tarnyba ir su ja susijusi administratorių kvalifikacinė sistema. Į valstybės poolitines ir administracines institucijas ateina nauji žmonės. Ir štai problema – jų profesinė kvalifikacija, kompetencija, vyraujančios vertybės institucijose. valstybės valdymo sistema dar nenusistovėjusi, nėra surastas ir realizuotas optimalus valdžios decentralizavimo variantas, dalies viešojo sektoriaus institucijų veikla dažnai yra savitikslė – neorientuota į visuomenės poreikių tenkinimą.
Šiuolaikiniame pasaulyje gyvenimo kokybė ir kiekybė daug priklauso nuo valstybės (visuomenės) tarnautojų ir valdžios, todėl labiau nei anksčiau yra svarbus tarnautojų profesionalumas. Tai turi būti geriausi asmenys, kuriais būtų pasitikima. Kitaip tariant, turi būti skiriamas didelis dėmesys administraciniams gebėjimams irr jų tobulinimui.
Valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema, jos kiekybiniai ir kokybiniai parametrai priklauso nuo žmogiškųjų išteklių, kuriuos lemia ekonominė ir socialinė raida. Privačios nuosavybės įteisinimas ir rinkos santykių atsiradimas Lietuvoje, ryškėjantys socialiniai kontrastai iš esmės koreguoja valstybės ta

arnybos veiklą, jos prioritetus, o europinė integracija iškelia papildomų kokybės reikalavimų sistemos dalyviams.
Šio darbo tikslas – aptarti valstybės tarnautojų administracinius gebėjimus bei išanalizuoti jų tobulinimo galimybes.
Darbe keliami uždaviniai:
· Išsiaiškinti sąsajas tarp viešosios teisės ir valstybės tarnautojų;
· Susipažinti su valstybės tarnautojų tarnybos principais ir administraciniais gebėjimais;
· Išanalizuoti Europos komisijos atsiliepimus apie Lietuvos valstybės tarnautojų administracinius gebėjimus;
· Apžvelgti Lietuvoje vykdomus projektus, susijusius su valstybės tarnautojų administraciniais gebėjimais;
· Susipažinti su valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistema bei ją nulemiančiomis aplinkybėmis;
· Išskirti administracinių gebėjimų tobulinimo aspektus.
Darbe naudojama Lietuvos ir užsienio autorių literatūra, Europos Komisijos ataskaitos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, periodiniai leidiniai, internetinėse svetainėse pateikta informacija, susijusi su valstybės tarnautojų administraciniais gebėjimais.1. ADMINISTRACINĖS TEISĖS IR VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SĄSAJA
Administracinės teisės normos nustato valstybinio valdymo aparato organizavimo ir veiklos tvarką, valdymo, administravimo institucijų koompetenciją, administracinės veiklos formas ir metodus.
Administracinių teisinių santykių subjektais gali būti valstybinio valdymo ir vietos savivaldos institucijos, jų tarnautojai (pareigūnai), viešosios įstaigos tarnautojai, nevyriausybinės organizacijos, piliečiai. Tačiau viena šio santykio šalis (privalomasis subjektas) būtinai turi būti valstybinė institucija arba valstybės vardu veikiantis atstovas.
“Viešasis valdymas (administravimas) – tai įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta norminiams aktams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugos (gyventojams socialinių , švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitų paslaugų te
eikimas) administruoti.”
Viešojo valdymo institucijos yra atsakingos ir atskaitingos jas sudariusiems atstovaujamiems valdžios organams, nes praktiškai įgyvendina jų priimtus aktus ir sprendimus. Kitaip sakant, viešojo valdymo institucijos atlieka valstybės valios vykdymo funkciją.
Valdymo institucijų kompetenciją įgyvendina jose dirbantys asmenys, kurie veikia valstybės ar savivaldybių bei kitų įstatymais įgaliotų subjektų apibrėžtų teisių ir pareigų ribose. Valstybės tarnautojai (pareigūnai) turi įstatymais suteiktas teises ir praktiškai įgyvendinančių vykdomąją valdžią ar atskiras šios valdžios funkcijas. Kitaip tariant, valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, įgijęs įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir valstybės (valstybinėse ir savivaldybių ) institucijose ar įstaigose atliekantis viešojo administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikiantis viešąsias paslaugas visuomenei. Todėl labai svarbu tinkamai mokyti valstybės tarnautojus, kelti jų kvalifikacijos lygį, t.y. ugdyti administracinius gebėjimus.
“Kalbant apie valstybės tarnautojų administracinius gebėjimus, galima išskirti stipriąsias ir silpnąsias puses” :
Stipriosios:
· Yra galimybė visų sričių specialistus rengti Lietuvoje.
· Profesionali darbo jėga.
· Nustatyti valstybės tarnybos standartai.
· Kuriama valstybės tarnautojų mokymo sistema.
· Rengiami valstybės tarnautojų, statutinių valstybės tarnautojų etikos kodeksai.
· Sukurtos teisinės prielaidos pareigūnų atskaitomybei gerinti.
Silpnosios:
· Didelis valstybės tarnautojų „nutekėjimas“ į privatų sektorių (didžiausią dalį sudaro teisininkai, ekonomistai ir IT specialistai).
· Nepakankami visų valdymo lygių vadovų administraciniai gebėjimai.
· Nepakankamas statutinių valstybės tarnautojų užsienio kalbų mokėjimas ir kompiuterinis raštingumas, administraciniai gebėjimai dirbti narystės ES sąlygomis.2. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TARNYBOS PRINCIPAI IR GEBĖJIMAI
Darbą žmonės renkasi pagal asmenines sa
avybes ir vertybes. “Daugelis atliktų tyrimų (N.Baldwin, J. Nalbandian, J. Edwards) liudija, kad visuomenės tarnautojo karjerą dažnai renkasi asmenys, norintys padėti kitiems, nuolat jais besirūpinantys, pirmenybę teikiantys visuomenės interesams, o ne pelno siekimui” . Skirtingai nei verslo darbuotojai, tarnautojai linkę jaustis saugiai darbe, nelinkę rizikuoti, jie daugiau domisi valdžia ir įtaka.
Valstybės tarnautojas susiduria su trejopa atsakomybe:
· Politine. Tarnautojo veiksmai turi derintis su politinės ar administracinės valdžios numatytais tikslais.
· Profesine. Kaip savo srities specialistas, visuomenės tarnautojas turi elgtis, vadovaudamasis profesiniais reikalavimais, bet kartu nepamiršti ir savo organizacijos tradicijų.
· Asmenine. Savo darbe tarnautojas turi vadovautis savomis vertybėmis ir įsitikinimais. Kiekvienu atveju vertybių pasirinkimą lemia kontekstas.
Valstybės tarnautojai turi laikytis keturių visuomenės tarnybos principų:
1. Paklusti įstatymams ir juos įgyvendinti.
Atsidūrus sudėtingoje situacijoje, kai reikia priimti sprendimą ar imtis konkretaus veiksmo, svarbu atminti, kad įstatymai yra valstybės tarnautojų orientacijos gairės. Kiekvienu konkrečiu atveju tenka vadovautis skirtingais įstatymais, tačiau konstitucija visuomet yra tarnautojų veikimo rėmai ir piliečių pasitikėjimo pagrindas. Kiekvienas tarnautojas turi būti gerai susipažinęs ir su bendrais, valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiais, ir su specifiniais, jo veiklos sferai svarbiais įstatymais. Tarnautojai, eidami savo pareigas, turi nuolatos domėtis įstatymų leidybos procesu.
2. Tarnauti visuomenės interesui.
C. Lewis teigimu, tarnavimas visuomenės interesui apima tris momentus: nešališkumą, interesų konflikto vengimą ir tinkamą įvaizdį. Valstybės tarnautojai, priimdami sprendimus ar ve
eikdami, negali teikti pirmenybės vienai ar kitai visuomenės grupei, nes privalo galvoti plačiau, t.y. apie visos visuomenės gerovę. “Nešališkumas reiškia bandymą be išankstinių asmeninių nukrypimų, simpatijų ar nuostatų spręsti visus iškylančius reikalus, vienodai traktuoti visus, neišskiriant nė vieno asmens ar grupės” . Nešališkumas reiškia įsipareigojimą būti objektyviam veiksmuose ir sprendimuose, siekiant visuomenės interesų.
Objektyvumas būtinas, sprendžiant tarnyboje kylančius klausimus, tačiau ne mažiau svarbu vengti subjektyvumo, t.y. rūpinimosi savo privačiais interesais, priimant visuomenei reikšmingus sprendimus. Valstybės tarnautojai gali turėti asmeninių interesų, bet jų siekdami negali naudotis savo tarnybine padėtimi. Jie turi numatyti galimus asmeninių ir visuomeninių interesų konfliktus ir visais įmanomais būdais jų vengti. Neetiška naudotis tarnybos padėtimi asmeniniam ar grupiniam tikslui siekti. Interesų konflikto vengimas dažnai būna vienas pagrindinių profesinės etikos kodeksų reikalavimų.
Demokratijos sąlygomis viešumas yra svarbus ir reikalingas visose gyvenimo srityse. Nepakanka sekti įstatymais ir būti etiškam. Valstybinė tarnyba turi atrodyti teisinga ir tinkama. Tai reikalauja pastoviai piliečius apie tai, kas vyksta, kokie sprendimai priimami ir kt. Tinkamas tarnybos įvaizdis yra ne mažiau svarbus kaip pats darbo atlikimas.
3. Prisiimti asmeninę atsakomybę.
Tarnavimas visuomenės interesui neturint tinkamo pasirengimo, gali tapti komplikuotu (nuo to nukentės visuomenė, kolektyvas, pats individas). Todėl svarbi profesinė kompetencija, t.y. tinkamas pasirengimas darbui, uždedantis atsakomybę už priemone ir veiklos rezultatus. Kompetencija yra tarnybos pagrindas. Valstybės tarnautojas turi būti savo srities specialistas, t.y. būti kompetetingas savo profesinėje veikloje. Valstybės tarnautojo darbo produktas (sprendimas), pastangos (veikla, siekiant tam tikrų tikslų) ir galutinis rezultatas apibūdina jo kompetenciją.
Kompetencijos pagrindas – profesinės žinios (specializuotos ir sisteminės) ir praktinis patyrimas. Profesinės žinios ir įgūdžiai padeda geriau atlikti tarnybin.es užduotis, išvengti sunkumų. Kai tarnautojo turimos kompetencijos nepakanka sprendimui priimti, gali būti kreiptasi į ekspertus patarimo ar rekomendacijos, reikiamai informacijai gauti. Tokios situacijos nereikėtų vertinti kaip menkos tarnautojo kompetencijos įrodymo. Priešingai, kai tarnautojas rizikuoja spręsti pats, neturėdamas išsamios ir reikalingos informacijos, tai liudija jo neprofesionalumą. Valstybės tarnautojams svarbu veikti ir veikti neperžengiant turimos profesinės kompetencijos ir jiems suteiktos veikimo laisvės.
4. Vengti daryti žalą.
Šis reikalavimas susijęs su turima kompetencija. Priimami sprendimai turi būti geriausi, nors dažnai nesame tikri dėl galimų veiksmo pasekmių ar šalutinių efektų. Kai sprendimas svarbus daugeliui žmonių, tarnautojai turi itin stengtis numatyti visas galimas savo veiksmų pasekmes. Būtina apsvarstyti ne tik trumpalaikius, bet ir ilgalaikius veiksmo ar sprendimo rezultatus. Jei neįmanoma savo veikla išvengti žalos darymo, tai būtina, kad žala būtų kuo menkesnė.
Lietuvoje galiojantys viešojo administravimo ir valstybės tarnybos įstatymai nusako viešojo administravimo ir valstybės tarnybos principus. Valstybinio sektoriaus tarnautojams privalu laikytis abiejuose dokumentuose nurodytų principų (gebėti juos vykdyti):
· Įstatymo viršenybė. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
· Objektyvumas (nešališkumas). Oficialūs veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.
· Proporcingumas. Administracinio sprendimo mastas ir griežtumas turi būti proporcingi administravimo tikslui.
· Nepiktanaudžiavimas valdžia. Tarnautojams draudžiama veikti, viršijant turimus įgaliojimus arba savo veikla siekti netinkamų (asmeninių) tikslų.
· Tarnybinis bendradarbiavimas. Prireikus viešojo administravimo institucijos dalinasi informacija, teikia reikiamą pagalbą.
· Lygiateisiškumas. Kiekvienas šalies pilietis turi vienodas teises stoti valstybės tarnybon, valstybės tarnautojo statusas negali būti ribojamas dėl lyties, socialinės padėties, kilmės ir kt.
· Politinis neutralumas. Privalu nešališkai tarnauti žmonėms, nepaisant asmeninių politinių pažiūrų, tarnybos metu nedalyvauti politinėje veikloje.
· Skaidrumas (viešumas). Bet kokia valstybės tarnautojo tarnybinė veikla yra vieša, suprantama, atvira įvertinti ir susipažinti su jo rengtais dokumentais, išskyrus valstybės ar tarnybos paslaptis.
· Karjeros principas. Priėmimas į darbą ir aukštesnių pareigų siekimas yra grindžiamas pretendentų konkurencija, objektyviu jų profesinio pasirengimo, įgūdžių, privalumų įvertinimu.
Šalia visuomeninės tarnybos principų yra svarbios ir viešojo administravimo principinės vertybės. Nuo 19 a. pabaigos buvo akcentuotos dvi vertybės: efektyvumas ir ekonomija. 20 a. pradžioje, kai korupcija buvo paplitusi ir tarp politikų, ir tarp tarnautojų, tos dvi vertybės buvo itin akcentuotos. Nekompetentingai ir korumpuotai valdžiai ir administracijai bandyta priešpastatyti valdžia ir administracija, besirūpinančios efektyvumu ir ekonomija.
Efektyvumas siejamas su darbo atlikimu bei rezultatų siekimu. Ši vertybė nusako veiksmų atlikimą pagal indėlio ir rezultato santykį. Efektyvumas matuojamas, vertinant išlaidas ir gautą naudą.
“Efektyvumas – tai geras tinkamo darbo atlikimas, įveikiant pasitaikančias kliūtis, siekiant kuo didesnio gėrio visuomenei” . Vienas iš viešojo administravimo ttyrinėtojų J.Perry mini septynis efektyvumą lemiančius faktorius: techniniai (įgudimo), žmogiškieji (sugebėjimas bendrauti) ir konceptualūs (bendras suvokimas kaip priimami sprendimai, vystosi įvykiai ir kt.) įgūdžiai, atskaitingumas, dėmesys rezultatams, sugebėjimas dirbti sistemoje ir rasti balansą (sprendimų ir veiksmų subalansavimas).
Vienas svarbiausių valstybės tarnautojų reikalavimų – dirbti efektyviai pagal turimus išteklius.
Ekonomija atspindi siekį tenkinti visuomenės interesus kuo mažesne kaina. Ji svarbi visuomeniniame sektoriuje, nes dažnai susidu.riama su dideliais reikalavimais, poreikiais ir labai ribotais tų interesų patenkinimo ištekliais. Negalima apsiriboti tik materialiniais ištekliais (pinigais), nes tai liečia žmones ir laiką. Nerealu tikėtis, kad pakaks pinigų, tarnautojų ir laiko visiems visuomenės interesams įgyvendinti, jų poreikiams patenkinti, todėl būtina mokėti išskirti prioritetus. Valstybės tarnautojams svarbu veikti kuo veiksmingiau, išsitenkant turimame biudžete.
Valstybės tarnautojas, eidamas tarnybą, turi derinti asmenines ir profesines savybes. Atskiri viešojo administravimo tyrinėtojai mini ne vienodas tarnautojų charakterio savybes. M. Josephson mini šešias svarbias charakterio savybes: sąžiningumą, patikimumą, teisingumą, rūpestingumą, pilietiškumą ir pareigą. Y.Willbern išskiria šešis valstybės tarnautojų etikos tipus, primenančius atskiras asmenines ar profesines savybes: 1) sąžiningumas ir paklusimas įstatymui, 2) interesų konfliktas, 3) orientacija į tarnybą ir procedūrinis teisingumas, 4) demokratinės atskaitomybės etika, 5) viešosios politikos nustatymo etika, 6) kompromiso ir socialinės integracijos etika.3. VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO VERTYBIŲ SKLAIDA VALSTYBĖS TARNYBOJE
Demokratijos plėtros kontekste valstybės tarnautojams keliami vis aukštesni reikalavimai, tarp jų ne tik profesinei kvalifikacijai, kompetencijai, bet ir jų vadovavimuisi žmogiškosiomis, demokratijos, taip pat viešojo administravimo vertybėmis, kurios taip pat turi įtakos veiklos efektyvumui. “Plečiantis tokiems reikalavimams gilėja valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos atitikties naujiems kokybiniams poreikiams problema” . Sparčiai kintantis politinis, ekonominis, socialinis, technologinis, kultūrinis kontekstas, kuriame veikia valstybės valdymo subjektai, verčia valstybės tarnautojus ugdyti gebėjimą demokratinėmis priemonėmis sudaryti ir teisiškai įtvirtinti bei įgyvendinti materialines sąlygas, kurios leistų išlaikyti konkrečiose teritorijose gyvenančių bendruomenių istoriškai susiformavusių etnokultūrinių, socialinių ir ekonominių interesų bendrumą. Tik turint tokį interesų bendrumą konkreti bendruomenė, įskaitant ir tos bendruomenės narius – valstybės tarnautojus, gali tapti konkrečios teritorinės realios ir gyvybingos savivaldos pagrindu ir demokratinio valdymo garantu XXI amžiuje.
Valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema Lietuvoje pakankamai išplėtota ir finansuojama, tačiau nėra tiek efektyvi, kad įveiktų akivaizdų viešojo administravimo institucijų polinkį į biurokratizmą, vedantį į valdžios ir visuomenės susvetimėjimą. Nuo Lietuvos valstybingumo atkūrimo pradžios valstybės valdymo reformoms pritrūkdavo antibiurokratinių priemonių nustatymo ir jų įdiegimo. Taip pat nebuvo siekiama nuosekliai didinti valstybės tarnybos vertybinį potencialą. Todėl valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema netenkina su ja siejamų strateginių Lietuvos plėtros lūkesčių, ypač Europos Sąjungos viešojo administravimo erdvės akistatoje, kai ji yra priversta priimti vis naujus iššūkius.
Tyrimas
Lietuvoje organizacinės kultūros vertybių lygmuo ypač aktualus nagrinėjant viešojo administravimo institucijų veiklos kokybę. Tačiau dažniausiai Lietuvos viešajame sektoriuje yra tiriamos etinės vertybės ir visuomenės požiūris į valstybės tarnautojų etiką ir lieka nepaliestos ne mažiau svarbios, Europoje akcentuojamos naujosios profesinės vertybės bei šiandien labai aktualios besimokančios organizacijos plėtrai palankios vertybės. Lietuvoje vertybių klausimas taip pat aktualus dėl vis dar gyvybingo vertybinio viešųjų institucijų istorinio paveldo. Manoma, kad viena pagrindinių formalių kliūčių Lietuvoje viešojo administravimo institucijoms tapti efektyviomis ir moderniomis organizacijomis ir užsitikrinti perspektyvas teikiančią vietą tarp Europos valstybių institucijų yra jose egzistuojančios vertybės. Todėl Lietuvos viešojo administravimo institutas atliko tyrimą, kuriam pasirinktos etinės, žmogiškosios, profesinės ir demokratinės vertybės.
Tyrimu nustatyta, kad “pagrindinės Lietuvos viešojo administravimo institucijų tarnautojų vertybės yra dėmesys taisyklėms ir procedūroms, valdžios centralizacija, griežta atskaitomybė” . Šių biurokratinių vertybių egzistavimas gali būti traktuojamas kaip kliūtis modernizuoti viešąjį administravimą gerinant institucijų veiklos kokybę bei sukuriant kokybiškesnį pagrindą integracijai į Europos institucija.
Taip pat tyrimas parodė, kad didžioji dalis valstybės tarnautojų yra už biurokratinių vertybių stiprinimą ateityje. Manoma, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti taisyklėms ir procedūroms, labiau pabrėžti organizacijos poreikius, orientuoti į procesą, siekti didesnio stabilumo, stiprinti griežtą atskaitomybę, nepriklausomus veiksmus, t.y. individualumą. Ateityje valstybės tarnautojai norėtų susilpninti tik dvi biurokratines vertybes ž- tai valdžios centralizaciją ir einamų pareigų galią.
Tyrimo duomenys parodė, kad didžiausias atotrūkis egzistuoja tarp šių vertybių: orientacija į darbuotoją, iniciatyva, kūrybiškumas, dalyvavimas priimant sprendimus, komandinis darbas, novatoriškumas. Pastarosios vertybės susijusios su individu bei jo sie.kiu dalyvauti organizacijos veikloje. Tai iš dalies patvirtina iškeltą hipotezę, kad biurokratinės vertybės stipriai įsitvirtinusios viešojo administravimo institucijose. Ir riboja pobiurokratinių vertybių plėtrą.4. EUROPOS KOMISIJOS NUOMONĖ APIE LIETUVOS ADMINISTRACINIUS GEBĖJIMUS
Kasmet Europos Komisija vertina Lietuvos pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje. Visose ataskaitose nuo pat pirmosios 1998 m. ataskaitos analizuojami Lietuvos viešojo administravimo sektoriaus administraciniai gebėjimai.
2001 m. Reguliarioje ataskaitoje apie Lietuvos pažangą siekiant narystės Lietuvos valstybinio sektoriaus administraciniai gebėjimai apibūdinami:
· Apskritai reikalingos nuolatinės pastangos toliau plėtojant viešojo administravimo reformavimo ir reorganizavimo procesą, kad būtų visiškai užtikrintas šios sistemos nepriklausomumas, atskaitomybė ir skaidrumas, taip pat jos gebėjimas įgyvendinti acquis ir užtikrinti acquis vykdymą. Reikėtų paspartinti dar nepriimtų išvestinės teisės aktų priėmimą ir užtikrinti atitinkamus finansinius išteklius. Turi būti toliau stiprinamas tarpžinybinis koordinavimas. Galiausiai reforma turėtų apimti visus įvairius administravimo sektorius, kartu kuriant sąlygas būtinam administravimo tęstinumui ir stabilumui.
· Lietuva padarė tam tikrą pažangą reformuodama viešąjį administravimą ir teismų valdžią, kurioje buvo reorganizuota administracinių teismų sistema.
· Lietuva pažengė į priekį siekdama atitikti su politiniais kriterijais susijusius stojimo prioritetinius reikalavimus. Ji padarė ribotą pažangą įgyvendindama Viešojo administravimo įstatymą ir Valstybės tarnybos įstatymą.
· Ir toliau laikydamasi griežtos biudžetinės politikos, Lietuva padarė pažangą kurdama administracinius gebėjimus, reikalingus įgyvendinti ir vykdyti acquis. Tačiau šie gebėjimai vis dar yra labai silpni ir gali dar labiau susilpnėti, jeigu organizacinės struktūros būtų pakeistos be nuodugnaus nagrinėjimo. Reikia ir toliau dėti pastangas, kad būtų išlaikytas pasiektas administracinių gebėjimų lygis ir kad jis būtų dar labiau pagerintas.
· Lietuva padarė tam tikrą pažangą reformuodama viešąjį administravimą ir teismų valdžią, kurioje buvo reorganizuota administracinių teismų sistema.
· Ir toliau laikydamasi griežtos biudžetinės politikos, Lietuva padarė pažangą kurdama administracinius gebėjimus, reikalingus įgyvendinti ir vykdyti acquis. Tačiau šie gebėjimai vis dar yra labai silpni ir gali dar labiau susilpnėti, jeigu organizacinės struktūros būtų pakeistos be nuodugnaus nagrinėjimo. Reikia ir toliau dėti pastangas, kad būtų išlaikytas pasiektas administracinių gebėjimų lygis ir kad jis būtų dar labiau pagerintas.
· Reikalingos nuolatinės pastangos spartinti viešojo administravimo reformos procesą, apimantį visus įvairius administravimo sektorius, kartu sudaryti administravimo tęstinumui ir stabilumui reikalingas sąlygas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės pranešime teigiama, jog “Lietuva toliau didelį dėmesį skyrė administracinių gebėjimų stiprinimui. Siekiant geresnės administracinės praktikos vidutinėje ar ilgalaikėje trukmėje buvo taikomos bendros struktūrinės priemonės, o siekiant pažangos trumpalaikėje trukmėje buvo vykdomi tam tikri specifiniai sektoriniai veiksmai ir procesiniai patobulinimai” .
Kalbant apie bendrų struktūrinių priemonių taikymą siekiant ilgalaikio poveikio, paminėtini viešojo administravimo sistemos tobulinimo darbai: 2002 m. balandžio 16 d. buvo priimtos Vyriausybės įstatymo pataisos, o 2002 m. balandžio 23 d. buvo priimta nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija.
Vyriausybės įstatymas buvo pakeistas ir papildytas, siekiant stabilesnio ministerijų darbo, aiškesnio politinių galių ir viešojo administravimo funkcijų atskyrimo bei nuoseklaus strateginių šalies prioritetų įgyvendinimo Vyriausybės ir politinių lyderių kaitos metu.
Nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija buvo parengta siekiant geresnio teisinio valstybės tarnybos sistemos reglamentavimo. Naujos įstatymo redakcijos priėmimas neįnešė į šiuo metu egzistuojančią sistemą jokių ypatingų naujovių, tačiau sudarė geresnes prielaidas modernios, nepriklausomos, profesionalios bei efektyvios valstybės tarnybos plėtrai.
Valstybės tarnautojų mokymas Lietuvos viešojo administravimo institute (LIVADIS) įgijo sist.eminį pobūdį. 2002 m. I ketv. LIVADIS suorganizavo 60 mokymo seminarų, kuriuose dalyvavo 1094 valstybės tarnautojai, o per 2001 m. – 214 seminarų, kuriuose dalyvavo 3915 valstybės tarnautojai.
Kalbant apie nuoseklaus administravimo pažangą, paminėtina, kad 2001 m. Lietuvos pasirengimo narystei ES programa (LPNP/NAPP) sutvirtino savo kaip vieningo pasirengimo narystei priemonių planavimo ir monitoringo instrumento pozicijas. LPNP yra pilnai integruota į Vyriausybės programą ir biudžeto procedūrą. Detalus LPNP įgyvendinimas yra planuojamas per Teisės derinimo priemonių planą (TDPP) ir Acquis įgyvendinimo priemonių planą (AIPP). Dėl geresnio planavimo ir patobulintos monitoringo sistemos, 2001 m. žymiai pagerėjo bendras LPNP priemonių planų vykdymas. 2001 m. apie 82 proc. TDPP priemonių ir apie 72 proc. AIPP priemonių buvo įvykdytos laiku (2000 m. vykdymo procentas atitinkamai buvo 43 proc. ir 65 proc.).
Atsakant į Europos Komisijos iniciatyvą visoms šalims kandidatėms parengti administracinių gerėjimų stiprinimo veiksmų planus, po intensyvaus ir produktyvaus darbo tarp Europos Komisijos ir Lietuvos tarnybų, 2002 m. balandžio mėn. buvo parengtas ir Vyriausybinės Europos integracijos komisijos (VEIK) patvirtintas Veiksmų planas Lietuvos administraciniams ir teismų gebėjimams stiprinti. Į veiksmų planą įtraukus svarbiausias TDPP ir AIPP priemones, pastarasis tapo integralia visos pasirengimo narystei planavimo sistemos dalimi. Veiksmų plano vykdymas sekamas atliekant LPNP monitoringą.5. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ VERTINIMAS IR MOKYMAS
Dėl viešajame sektoriuje prigijusio įdarbinimo visam gyvenimui, automatinės atlyginimo sistemos, įsisenėjusios priėmimo į darbą ir atlyginimo politikos personalo vertinimas kol kas neturi didelės reikšmės. Tačiau norint plėtoti administracinio personalo ugdymą, motyvavimą ir apmokėjimą ateityje bus būtina turėti asmenų ir jų veiklos vertinimo sistemą.
Vertinimo tikslas yra darbuotojų motyvacijos skatinimas (“.kaip pažymi D.Riley, kalbant apie motyvaciją viešajame sektoriuje, dažniausiai turima galvoje valdžios struktūrų efektyvumo siekimas. Kitaip tariant, manoma, kad motyvuoti žmonės dirba geriau ir kad geriau dirbantys žmonės reiškia efektyvesnę valdžią” ), jų ugdymas ir rezultatyvumo didinimas.”Elgesys ir pasiekimai yra veikiami trijų faktorių” :
· Gebėjimo (galėjimo);
· Ryžto (norėjimo);
· Aplinkybių (leidžiama/privaloma).
Taip pat, vertinimas – tai “darbuotojo dabartinės ar ankstesnės veiklos lygio vertinimas pagal tam tikrus darbo atlikimo standartus” .
Valstybės tarnautojų mokymą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 45 ir 46 straipsnių nuostatos, Vyriausybės patvirtinta Valstybės tarnautojų mokymo 2002-2006 metų strategija, kuri nustato prioritetinius mokymo tikslus ir prioritetines mokymo grupes, Vidaus reikalų ministro patvirtintos Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarkos taisyklės, kurios nustato mokymo programų tvirtinimo ir mokymo organizavimo procedūras, Valstybės tarnautojų mokymo programų turinio reikalavimai, kurie nustato bendruosius reikalavimus mokymo programoms, Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų tvirtinimo tvarkos taisyklės, kurios nustato valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų tvirtinimo procedūrą.
Vyriausybė nustatė strateginį valstybės tarnautojų mokymo tikslą – iki 2004 metų parengti valstybės tarnautojus dirbti narystės ES sąlygomis, taip pat buvo “nustatytos prioritetinės mokymo kryptys” :
· Pasirengimas vykdyti funkcijas, susijusias su ES teisės įgyvendinimu;
· Pasirengimas dalyvauti ES teisėkūros procese ir ES institucijų veikloje;
· Užsienio kalbų mokėjimas;
· Kompiuterinio raštingumo Europos standarto (ECDL) įgūdžių formavimas;
· Gebėjimas spręsti problemas, susijusias su Vyriausybės prioritetinių tikslų įgyvendinimu.
Labai svarbu ugdyti valstybės tarnautojų5.1. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMO IR KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SISTEMOS RAIDĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI
Šios Sistemos pokyčiai neabejotinai priklauso nuo politinių pokyčių. Valstybės tarnautojų mokymo it kvalifikacijos tobulinimo sistema, jos kiekybiniai ir kokybiniai parametrai tiesiogiai priklauso nuo žmogiškųjų išteklių būklės, kurią savo ruožtu lemia ekonominė ir socialinė raida. Privačios nuosavybės įteisinimas ir rinkos sąlygų atsiradimas Lietuvos ekonomikoje iš esmės pakeitė valstybės tarnautojų veiklos lauką tiek jo dydžio, tiek tarnautojų veiklos turinio prasme. Ryškėjanti socialinė diferenciacija ir socialinių kontrastų didėjimas iš esmės koreguoja valstybės tarnybos veiklos ir vertybinius prioritetus, o europinė integracija iškelia papildomus kokybinius reikalavimus sistemos dalyviams. Neįmanoma būtų įsivaizduoti nacionalinės ekonomikos tvarkymo globalizacijos sąlygomis be sugebančių ir pasirengusių tai daryti valstybės tarnautojų.
Taigi demokratinės permainos politikoje, ekonomikoje, socialinėje srityje, atvedusios Lietuvą į nepriklausomybės atkūrimą, yra valstybės valdymo struktūrų, jų vykdomų funkcijų, vidinių organizacinių pokyčių viešojo administravimo institucijose pagrindinės priežastys. Šie pokyčiai pirmiausia pasireiškia egzistavusios nomenklatūrinės valstybės tarnybos ir su ja susijusios administratorių kvalifikacinės sistemos sparčiu irimu ir panaikinimu. Naujų žmonių atėjimas į valstybės politines ir administracines institucijas kėlė ir kelia jų profesinės kvalifikacijos, kompetencijos, vyraujančių vertybių institucijose problemas. Šių tarpusavyje susijusių pokyčių visuma lemia žmogiškųjų išteklių raidą. Tai yra aktualu ne tik plačiąja prasme, bet ypač prasminga valstybės tarnautojų profesionalumo, jų kultūrinio, etinio ugdymo, vertybinių orientacijų ir administracinių gebėjimų prasme, nes nuo darančiųjų politinius ar administracinius sprendimus priklauso visuomenės problemų išsprendimo kokybė.
Pokyčiai mokslo ir švietimo institucijose.
Atkurtos Lietuvos valstybės valdymo reformavimo būtinumas, valstybės tarnybos situacija skatino mokslo ir švietimo institucijas (kaip valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos dalyves) papildyti savo veiklos turinį. Pirmiausia, universitetuose buvo sukurtos viešojo administravimo akademinės programos (bakalauro, vėliaus magistro), Išskirtinis yra Kauno technologijos universitetas, nuo 1994 metų atidaręs viešojo administravimo magistratūrą. 2001 metais švietimo ir mokslo ministras įteisino septynių universitetų viešojo administravimo krypties studijų programas, kurių tikslas – parengti specialistus,gebančius dirbti visuose valstybės valdymo lygiuose. Tai daryti būtina, kadangi “valstybės tarnautojų lavinimas glaudžiai siejamas su naujos kokybės kūrimu, nes jo tikslas – viena, sukurti integruotą ir gerai valdomą centrinės ir vietinės valdžios tarnautojų lavinimo sistemą, antra, įtvirtinti šios sistemos plėtrą ir su tuo susijusias veiklos programas” .5.2. LIETUVOS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO INSTITUTO VYKDOMOS PROGRAMOS
Lietuvos viešojo administravimo institutas šiuo metu vykdo šiuos projektus:
1. Administracinių gebėjimų tobulinimo programa (AGTP) 2006 metais skiriama visų kategorijų karjeros valstybės tarnautojams, “siekiantiems tobulinti administravimo gebėjimus pagal tris sritis” :
· viešojo administravimo institucijų valdymas
· asmeniniai vadybiniai gebėjimai
· teisinis raštingumas
2. Projektas ,, Klaipėdos apskrities valstybinių įstaigų darbuotojų administracinių gebėjimų tobulinimas”
Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje (KL AVA) 2005 m. gegužės mėnesį pradėtas įgyvendinti projektas “Klaipėdos apskrities valstybinių įstaigų darbuotojų administracinių gebėjimų tobulinimas”. Šis projektas, kurio vertė siekia per 250 tūkst. litų, remiamias Europos Sąjungos (ES) socialinio fondo lėšomis (53,69 %), KL AVA lėšos sudaro 46,31 % projekto vertės. ES socialinis fondas – vienas iš keturių ES struktūrinių fondų, kurio paskirtis – įgyvendinti strateginius ES užimtumo politikos tikslus.
Projekto tikslas – didinti KL AVA ir jai pavaldžių įstaigų dirbančiųjų žinių lygį ir administracinius gebėjimus.
Mokymus vykdo VšĮ Lietuvos viešojo administravimo institutas. Seminarai pagal patvirtintą grafiką vyksta apskrities viršininko administracijos patalpose, numatytų mokymų apimtis – 508 akademinės valandos (iš viso – 40 seminarų).
Projekto uždaviniai:
· operatyviai organizuoti mokymus kuo didesnei darbuotojų grupei;
· paskatinti darbuotojus gautas žinias taikyti rengiant ir administruojant Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos projektus;
· suteikti vadybos, ES teisės, strateginio planavimo ir kitų bendrųjų žinių bei praktinių įgūdžių, reikalingų visose srityse administracinį darbą dirbantiems specialistams.
Projektą numatoma pabaigti 2006 m. gegužės mėn..
Projektai, vykdomi su užsienio partneriais :
1. Projektas „Pagalba Kosovo viešojo administravimo institutui“:
Lietuvos viešojo administravimo institutas įgyvendina šį projektą kartu su kitais konsorciumo partneriais: Suomijos viešojo valdymo institutu ir Hulla & Co Human Dynamics KG kompanija (Austrija).
Lietuvos viešojo administravimo institutui atstovauja Arūnas Bėkšta. Jis yra vienintelis šio projekto ilgalaikis ekspertas, kuris visą laiką dirba Kosove ir koordinuoja visų atvykstančių trumpalaikių ekspertų darbą. Tai yra pirmas kartas, kai Lietuvos viešojo administravimo institutas ilgalaikį ekspertą išsiunčia dirbti į užsienį.
Projekto uždaviniai:
· Kosovo viešojo administravimo instituto stiprinimas
· Kosovo viešojo administravimo instituto darbuotojų mokymas
· Pagalba Kosovo viešojo administravimo institutui rengiant tęstinio valstybės tarnautojų mokymo programas
· Kosovo viešojo administravimo instituto dėstytojų tinklo sukūrimas
2. NordPlus projektas
Projekto trukmė 2004-2006 m.
Projektą inicijavo ir vykdo Latvijos viešojo administravimo mokykla kartu su Lietuvos viešojo administravimo institutu (LIVADIS), Danijos viešojo administravimo mokykla ( DSPA) bei Suomijos viešojo administravimo institutu (HAUS). Projektą finansuoja Norvegijos tyrimų taryba.
Projekto tikslai – stiprinti Šiaurės bei Baltijos šalių ryšius bei kurti ilgalaikį bendradarbiavimą suaugusių švietimo srityje apie ES; sukurti tinkamą aplinką žinių pasidalinimui tarpusavyje.
Laukiami projekto rezultatai:
· sukurti tinklą tarp viešojo administravimo mokyklų ir institutų;
· sukurti dėstytojų, dėstančių ES temomis, tinklą bei įtraukti į jį nevyriausybinių organizacijų atstovus;
· atnaujinti mokymo apie ES programas ;
· stiprinti nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą sprendimų priėmimo procese;
· sukurti naujus kursus ES temomis.5.3. VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO PLĖTROS STRATEGIJA
Atsižvelgdama į vidutinės trukmės Lietuvos valstybės tarnybos plėtros perspektyvas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 02 21 nutarimu Nr. 197 patvirtino Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos įgyvendinimo 2005 – 2006 metų priemonių planą. Įgyvendindami šias priemones, ”numatyta departamento veiklą koncentruoti keturiomis kryptimis” :
1. Užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
Viena pagrindinių priežasčių iškelti šį uždavinį yra Europos Komisijos reguliariose pranešimuose nurodytos pastabos dėl nepakankamo mūsų institucijų bendradarbiavimo. Siekiant paspartinti bendrų sprendimų priėmimą, būtina užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Šis uždavinys bus įgyvendinamas stiprinant Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administracinius gebėjimus, įdiegiant valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą, tobulinant valstybės tarnautojų priėmimo ir tarnybinės veiklos vertinimo procedūras.

Sukūrus ir įdiegus valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą, kuria naudojantis būtų galima registruoti, kaupti, sisteminti ir teikti duomenis apie valstybės tarnautojus, bus padidintas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų informuotumas, įgyvendintas personalo valdymo vientisumas, ir tai padės modernizuoti žmonių išteklių valdymą viešajame administravime.
2. organizuoti sistemingą valstybės tarnautojų mokymą.
Siekiant įgyvendinti Valstybės tarnautojų mokymo 2002 – 2006 metų strategiją, bus kuriamas institucijų, dalyvaujančių mokant valstybės tarnautojus, koordinavimo mechanizmas, įdiegta valstybės tarnautojų mokymo metinio planavimo procedūra, susiejant ją su valstybės ir savivaldybių institucijose ar įstaigose, vykdomos valstybės tarnautojų mainos programos, sustiprinta mokymo kokybės stebėsena, suvienodinami kvalifikaciniai reikalavimai įvairių lygių valstybės tarnautojams. Valstybės tarnautojų mokymo programų turinys bus atnaujinamas atsižvelgiant į kasmet numatomus valstybės tarnautojų mokymo poreikis, vykdant ar adaptuojant naujas mokymo programas.
Narystė Europos Sąjungoje reikalauja, kad Lietuvos valstybės tarnyba sugebėtų veikti naujomis sąlygomis, atsižvelgdama į Europos Sąjungos suformuotas normas ir tradicijas. Siekiant užtikrinti Lietuvos valstybės tarnybos tęstinumą ir neutralizuoti neigiamas valstybės tarnautojų išvykimo į Europos sąjungos institucijas pasekmes, bus toliau tęsiami sistemingi ir nenutrūkstami valstybės tarnautojų mokymai Europos Sąjungos tematika. Ypač bus stiprinami valstybės tarnautojų gebėjimai strateginio planavimo, valdymo, darbo komandoje, derybų vedimo srityse, tobulinamos jų anglų ir prancūzų kalbų žinojimas. Tuo tikslu bus užtikrintas valstybės tarnautojų mokymo koordinavimas tarp skirtingų institucijų.
3. Supaprastinti valstybės tarnybos procedūras ir taisykles, įgyvendinti valstybės tarnybos veiklos kontrolės sistemą.
Valstybės tarnyboje susiduriama su tuo, kad procedūros ir taisyklės nėra aiškiai reglamentuotos. Kita vertus, iškyla būtinybė kurti valstybės tarnybą, veikiančią pagal vienodas procedūras ir taisykles. Suvienodinant valstybės tarnyboj taikomas procedūras ir taisykles, turėtų būti siekiama jas supaprastinti taip, kad šios normos būtų suprantamos ir prieinamos kiekvienam asmeniui, kuris jomis naudojasi ir jas taiko. Tai palengvintų ir šių procedūrų įgyvendinimą bei jų prieinamumą visuomenei.
4. Pagerinti valstybės tarnautojo įvaizdį.
Siekiant pagerinti valstybės tarnautojo įvaizdį, bus tobulinamas etikos normų praktinis taikymas valstybės tarnyboje, stiprinami komunikacijos ryšiai. Visuomenė turi būti visapusiškai informuojama apie valstybės tarnautojus ir jų veiklą ir turėti galimybę dalyvauti formuojant jai svarbius sprendimus. Įgyvendinant šį uždavinį, bus rengiama valstybės tarnybos viešųjų ryšių strategija, kuriamas konsultacinių paslaugų mechanizmas. Šios priemonės skatins bendro komunikacinio tinklo valstybės tarnyboje sukūrimą, padės gerinti administracinius gebėjimus ir atsirasti naujai administravimo kul.tūrai.6. ADMINISTRACINIŲ GEBĖJIMŲ TOBULINIMAS
Administracinius gebėjimus galima tobulinti įvairiais būdais. Vienas iš jų – apmokyti personalą. Tačiau kartais mokymais neįmanoma užtikrinti, kad personalo darbo kokybė atitiktų standartą. Tokiais atvejais standarto nesiekiančią darbo kokybę lemia kiti veiksniai, kaip antai išteklių stoka, neaiškūs organizaciniai ir darbiniai lūkesčiai, prastos darbo sąlygos, moralinio ir vadybinio vadovavimo bei kontrolės stygius. Jei šie veiksniai yra pagrindinė prasto darbo atlikimo priežastis, būtina imtis ne mokymų, o kitų tobulinimo veiksmų.
Tokių situacijų sprendimas – organizacinė plėtra. Akivaizdu, kad organizacinė plėtra gali sumažinti administracinių gebėjimų stygių. Bet kokiu atveju organizacinė plėtra – tai ne vien organizacinės schemos pertvarkymai, čia svarbiausia – diegti naujus darbo metodus, naujus įpročius ir naujas darbo srautų procedūras.
“Dvynių projekte taikoma dviguba strategija Seimo Kanceliarijos administraciniams gebėjimams tobulinti. Šiame naujos struktūros siūlyme sutelkiame dėmesį į organizacinę plėtrą, apimančią ir naujas darbo procedūras, tuo tarpu kitoje dvynių projekto dalyje pagrindinis dėmesys skiriamas personalo mokymui.”
“Administracinių gebėjimų stiprinimas, siekiant taikyti acquis Lietuvoje, grindžiamas šiais principais” :
· kuriant institucijas bei priemones taikyti acquis sektorinėse srityse, vadovaujamasi geriausia ES valstybių narių patirtimi, administracine kultūra ir tradicijomis;
· akcentuojamas tolygus institucijų plėtros skatinimas, pirmenybę teikiant institucijų plėtrai mažiau išplėtotuose acquis taikymo sektoriuose. Išskirtinė pirmenybė teikiama dviem sritims: valstybės institucijų finansų kontrolės ir vidaus audito sistemos tobulinimui bei valdymo gebėjimų kūrimui įvairiuose valdymo lygiuose;
· prioretizuojamas optimalios institucinės struktūros sukūrimas acquis reikalavimams taikyti, aiškiai apibrėžiant atskirų institucijų funkcijas bei atskiroms institucijoms taikomą atskaitomybės sistemą. Vienas iš svarbiausių principų – laipsniškas politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijų atskyrimas;
· pabrėžiamas acquis taikymo nuoseklumo užtikrinimas per horizontalių valdymo funkcijų vykdymo tobulinimą bei institucijų plėtros veiksmų atskiruose acquis sektoriuose koordinavimą. Siekiant sumažinti administracinės fragmentacijos, nenuoseklaus acquis taikymo, nekontroliuojamo institucijų skaičiaus augimo ir nekontroliuojamo spaudimo biudžetui pavojų, horizontalias valdymo funkcijas siekiama reformuoti lygiagrečiai su institucine plėtra atskirose acquis srityse;
· siekiant tobulinti institucinę sąrangą taikyti acquis, laipsniškai diegiama valstybinio ir privataus sektorių partnerystė bei išnaudojamos nevyriausybinio sektoriaus galimybės.
Konsultacijos dėl vietos savivaldos administracinių gebėjimų tobulinimo projektų rengimo.
Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų Ministerija (VRM) ir Jungtinių Tautų Vystymo Programa (JTVP) Lietuvoje organizavo konsultacijas su vietos savivaldybių atstovais. Konsultacijose buvo pakviesti dalyvauti vietos savivaldos, apskričių administracijų, regionų plėtros tarybų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Savivaldybių kontrolierių asociacijos, Kauno technologijos universiteto Savivaldos mokymo centro ir Lietuvos viešojo administravimo instituto atstovai. Renginyje dalyvavo 54 žmonės.
“JTVP gali pasiūlyti” :
· platų ekspertų tinklą, išsamias žinias, administravimo struktūras reikalingas projektams paruošti ir administruoti;
· papildomas lėšas siekiant užtikrinti bendrą projektų finansavimą (iki 3 mln. Lt Mažųjų projektų programos rėmuose);
· konsultacijas ir praktinę patirtį gavėjams rengiantiems projektus orientuotus į gebėjimų stiprinimus;
· skaidraus finansų valdymo ir atskaitomybės užtikrinimą, įskaitant poveikio įvertinimą ir vertinimą;
· įgyvendintų projektų pasiektų rezultatų poveikio įvertinimo metodologiją.6.1. MOKYMO (ADMINISTRACINIŲ GEBĖJIMŲ TOBULINIMO) PERSPEKTYVA
Valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos rinkoje konkurencija vis didėja. Lietuvos aukštosios mokyklos vis plačiau moko studentus pagal viešojo administravimo programas, ruošia specialistus ES tarnybai, steigia su ES problematika susijusius institutus. Iš esmės daugelis tų pačių žinių teikiamos akademinėse ir neakademinėse lavinimo institucijose. Skirtumas tarp jų tas, kad universitetuose profesinės žinios įgyjamos sistemingai ir nustatytos apimties, žinios tikrinamos ir suteikiamas profesinės kvalifikacijos laipsnis, o žinybiniuose mokymo centruose valstybės tarnautojai žinias įgyja epizodiškai, jiems profesinės kvalifikacijos laipsnis nesuteikiamas. Natūraliai prioritetas teikiamas universitetiniam mokymui. Tai sutampa su mokslininkų siūlomais ilgalaikės socialinės ekonominės raidos prioritetais.
“Valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos perspektyvos tiesiogiai priklauso ne tik nuo sistemos atžvilgiu išorinių politinių, ekonominių socialinių, technologinių, kultūrinių, komunikacinių pokyčių, bet ir nuo pačios sistemos būklės” :
· akademinių, neakademinių institucijų išsivystymo lygio;
· potencijos būti sistemos dalyviais ir atlikti joje pozityvų vaidmenį – išugdyti tiek ir tokių valstybės tarnautojų, kokių reikia valstybei šiandien ir reikės rytoj;
· valdymo institucijų, reguliuojančių ir/arba koordinuojančių sistemą, būklės;
· valstybės tarnautojų profesinio pasirengimo;
· valstybės tarnautojų vertybinių orientacijų;
· jų veiklos aplinkos, visų pirma institucijos, kurioje jie dirba, organizacinės kultūros.
Šiandien svarbu sukurti integralią, optimaliai veikiančią koordinuotą sistemą, kuri taptų pagrindu ir gebėtų patenkinti visuomenės savivaldos įstaigų poreikius.IŠVADOS
Per pastaruosius metus Lietuvos politinė sistema transformavosi į savarankiškos valstybės politinę sistemą, kuriai būdingi šiuolaikiškų Europos valstybių bruožai. Politinės raidos pokyčiai vyksta ne tik dėl išorinių, globalinių geopolitinių pokyčių Lietuvos, kaip valstybės, atžvilgiu, iš esmės pakeitusių valstybės valdymą. Šie pokyčiai nebūtų įmanomi be politinės sąmonės pasikeitimų, kitokios, atitinkančios XXI amžiaus demokratinę dvasią, politinės kultūros atsiradimo, taip pat demokratijos vertybių plėtros. Tai reikšmingi valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos veiksniai, o sistema savo ruožtų turėtų aktyviai veikti šiuos sąmonės pasikeitimus ir plėtoti pozityvias vertybes tarp valstybės tarnautojų.
Valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema suprantama kaip visuma tiek akademinių, tiek neakademinių, tiek gerai valdomų valdymo institucijų, kurių veikla suprantama kaip integrali, gerai koordinuota ir siekianti nuolatinio valstybės tarnautojų visapusiško teorinio ir praktinio tobulėjimo. Šios sistemos veiklos rezultatų pagrindinės dimensijos yra valstybės tarnautojo profesinė kvalifikacija, jo kompetencija, žmogiškosios, demokratijos ir viešojo administravimo vertybės. Valstybės tarnautojas šioje sistemoje suprantamas kaip subjektas, turintis bazinį viešojo administravimo krypties pasirengimą ir turintis galimybių mokytis bei įgyti naują arba patobulinti turimą kvalifikaciją, taip pat turintis galimybių ugdyti savo profesinius administracinius gebėjimus ir pasiekti didesnę kompetenciją, t.y. savęs, kaip valstybės tarnautojo, tinkamumą sudėtingesnėms tarnybinėms užduotims atlikti.
XXI amžiaus tarnautojas – aukštos kvalifikacijos profesionalas, eruditas, globaliai mąstantis, kūrybingas. Orientuojantis į tai, dabartinė valstybės tarnautojų ir kvalifikacijos tobulinimo sistema turėtų išsivystyti į visuomenės savivaldos tarnautojų nuolatinio mokymo sistemą, parengiančią reikalingą skaičių reikalingos profesinės kvalifikacijos ir kompetencijos darbuotojų, nuolatos tobulinančių administracinius gebėjimus.

SUMMARY

In this work I seek to describe the formation of public servants training and professional development system in Lithuania and possible alternatives for the future development of this system under conditions of globalisation and European integration. An attempt to determine the main dimensions of the system performance results is made. There are the material on the values and tendencies of their dissemination prevailing in Lithuanian state institutions as well as corporate culture of institutions and its trends of development.
Indicators and results of the present economic and technical system receive proper assessment, however identification of needs of human resources and their contribution to the created value remains a problem. This serves to establish one of the main priorities of the Civil Service Department – enhancement of the administrative skills of civil service and creation of a single civil service personnel management system. Successful implementation of this and other relevant tasks would foster a new administrative culture and improve the public image o civil service.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. P. Čiočys “Teisės pagrindai”, VVK leidykla, Vilnius, 2000
2. J. Palidauskaitė “Viešojo administravimo etika”, Technologija, Kaunas, 2001
3. Kauno technologijos universitetas, “Viešojo administravimo efektyvumas”, Technologija, Kaunas, 2001
4. Kauno technologijos universitetas “Viešasis administravimas”, Technologija, Kaunas, 2001
5. G. Dessler “Personalo valdymo pagrindai”, Poligrafija ir Informatika, 2001
6. Norbert Thom, Andrian Ritz “ Viešoji vadyba”, Lietuvos teisės universitetas, Vilnius, 2004
7. Periodinis leidinys “Viešasis administravimas”, Nr. 2(6), 2005
8. Periodinis leidinys “Viešasis administravimas”, Valstybės tarnyba Lietuvoje: tobulinimo aktualijos, Nr. 1(5), 2005
9.. Periodinis leidinys “Valstybės tarnybos aktualijos“, Mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo raida ir perspektyvos, 2005 03
10. Vyriausybinė Europos integracijos komisija “Lietuvos pažanga rengiantis narystei Europos Sąjungoje”, 2002
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė “Lietuvos pažanga rengiantis narystei Europos Sąjungoje”, 2002
12. Pasirengimo stojimui į ES patarėjas Mikael Johansen,”Naujos Seimo Kanceliarijos struktūros projektas”, Vilnius, 2002 01 21
Konsultacijos dėl vietos savivaldos administracinių gebėjimų tobulinimo projektų rengimo “Dalykinė santrauka”, 2005 02 14
13. Konsultacijos dėl vietos savivaldos administracinių gebėjimų tobulinimo projektų rengimo “Dalykinė santrauka”, 2005 02 14
14. . LR Vidaus reikalų ministro įsakymas Nr. 1V-250 “Dėl viešojo saugumo plėtros iki 2010 metų strategijos patvirtinimo”, 2003 07 02
15. Lietuvos viešojo administravimo instituto internetinė svetainė “Programos”, [Žiūrėta 2006 0204], Prieiga per internetą: http://www.livadis.lt/livadis/_new/index.php?content_id=33&menu_id=0
16.. Valstybes tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos internetinė svetainė, “Valstybės tarnautojų mokymo pagrindinės nuostatos”, [Žiūrėta 2006 02 11], Prieiga per internetą: http://www2.vrm.lt/nuorodos/vtd/m_pagr_n.htm

Leave a Comment