Administracinės teisės šaltiniai

Įvadas

Administracinės teisės šaltiniai – administraciniai
teisiniai santykiai. Valstybinis valdymas,viešasis administravimas, jo
sritys, sistemos, subjektai. Biudžetinės įstaigos. Kontrolės
institucijos.Administracinis reglamentavimas, administracinės procedūros.
Administracinių bylų teisena. Valstybės tarnyba. Administracinė atsakomybė.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai sprendžiami
įrodinėjimo, kurio metu surenkami, patikrinami ir įvertinami įrodymai
pagalba.Įrodymų sąvoka pateikta ATPK 256 str. Jame sakoma, kad įrodymai
administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys,
kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato,
ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo
padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai
teisingai išspręsti.

Šie dduomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio
teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais,
liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn
atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto
paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo
protokolu, taip pat kitais dokumentais.

Nagrinėjant įrodymų sampratą administracinių teisės pažeidimų
bylose, visų pirma reikėtų pažymėti, kad įrodymai kartu apima tiek pačius
faktus, tiek tų faktų šaltinius. Įrodymų supratimas tik kaip pačių faktų ar
tik kaip šaltinių nėra pagrįstas. Taigi, įrodymai, tai faktiniai duomenys,
esantys įstatymo nurodytuose šaltiniuose.

Iš įrodymų sąvokos išplaukia dvi būtinos jos savybės – tai
įrodymų leistinumas ir liiečiamumas. Įrodymų leistinumas rodo jų tinkamumą
naudoti įrodinėjimo procese, todėl, kad jie yra gauti teisėtais metodais iš
teisėtų šaltinių. Leistinumas kelia įrodymams tam tikrus reikalavimus. Visų
pirma, įrodymais gali būti tik tokie faktiniai duomenys, kurie yra
užfiksuoti viename iš ATPK 256 str.2d. nurodytų šaltinių (pvz.,
nukentėjusiojo pa

aaiškinimas, eksperto išvada ir pan.). Be to turi būti
žinoma informacijos kilmė ir galimybė ją patikrinti. Būtina laikytis visų
procesinės formos reikalavimų, kurie garantuoja informacijos tikrumą ir
fiksavimo visapusiškumą (pvz., administracinių teisės pažeidimų protokolai
turi būti surašomi griežtai laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų).

Priklausomai nuo įrodymo ir kaltinimo versijos santykio įrodymai
skirstomi į kaltinančius ir teisinančius. Kaltinantys įrodymai nustato
faktus, kurie patvirtina administracinio teisės pažeidimo įvykį, jo
žalingas pasekmes, pažeidėjo kaltę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
Teisinantys įrodymai rodo atsakomybėn traukiamo asmens nekaltumą ar daro
kaltinimą abejotiną, taip pat patvirtina aplinkybes, lengvinančias
pažeidėjo atsakomybę. Šis įrodymų skirstymas yra svarbus priimant nutarimą,
parenkant administracinės nuobaudos rūšį ir dydį ir pan.

Tačiau eksperto ir specialisto skyrimo tvarkos ATPK nereglamentuoja.
Neaišku, koks procesinis dokumentas (nutarimas, protokolas ir pan.), turėtų
būti rašomas skiriant ekspertą ar specialistą. Praktikoje tai atliekama
prašymo ar siuntimo forma. TTaigi, būtina įstatyme numatyti eksperto ar
specialisto skyrimo procesines taisykles, nurodant koks dokumentas šiuo
atveju turėtų būti surašomas.

1.Administraciniai teisiniai santykiai.

Administracine atsakomybe yra teisines atsakomybes rūšis. Kaip
ir būtina teisines atsakomybes rūšims, jai taip pat budingi visi teisines
atsakomybes požymiai. Tačiau administracine teises atsakomybe turi tik jai
budingu specifiniu bruožu.

Vienas iš šių bruožų yra tai, kad administracines atsakomybes
pagrindas yra teises normų, kurios numatytos LR ATPK, pažeidimas.
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik už tas veikas , kurias
numato Lietuvos Respublikos Administraciniu teises pažeidimu kodeksas.Tai
reiškia, kad žmogus bus traukiamas administracinėn a

atsakomybėn tik tuo
atveju, jei veika, kuria jis padare, yra aprašyta ATPK. Kitu atveju, jei jo
padaryta veika nėra aprašyta kodekse, jis nebus traukiamas administracinėn
atsakomybėn. Šiuo atveju jis gali būti iš vis netraukiamas jokion
administracinėn atsakomybėn, arba traukiamas remiantis kitos rūšies turima
atsakomybe. Patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn jam dažniausiai
taikomos administracines nuobaudos.

Toliau paminėsime jog, administracines nuobaudos skiriamos
asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn, ir jų taikymas teises
pažeidėjui neužtraukia teistumo. Pagal ATPK 21 str. administraciniu
nuobaudų rūšys yra:”Už administraciniu teises pažeidimu padarymą gali būti
skiriamos šios administracines nuobaudos: 1) įspėjimas; 2) bauda; 3)
atlygintinas daikto, kuris buvo administracinio teises pažeidimo padarymo
įrankis arba tiesioginis objektas, paėmimas; 4) daikto, kuris buvo
administracinio teises pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis
objektas, konfiskavimas; 5) suteiktos piliečiui specialios teises ( teises
vairuoti transporto priemones, teises medžioti ar žvejoti) atėmimas; 6)
pataisos darbai; 7) administracinis areštas; 8) nušalinimas nuo darbo
(pareigu) . Šio straipsnio pirmosios dalies 3-8 punktuose išvardytas
administracines nuobaudas gali nustatyti tik LR įstatymu aktai.LR įstatymai
gali nustatyti ir kitokias, negu nurodytas šiame straipsnyje,
administraciniu nuobaudų rūšis.”

Sekantis iš specialiųjų administracines atsakomybes bruožu yra
administracines teises pažeidimo subjektas. Juo gali būti tik fizinis asmuo
turintis 16 metu ir kuris yra pakaltinamas. Administracines teises
pažeidimu subjektais nelaikomi juridiniai asmenys, o dėl padarytu juose
administraciniu pažeidimu , kaltais laikomi ir atsakomybėn traukiami ten
dirbantys pareigūnai.

Kitas administracines atsakomybes bruožas, pasireiškia tuo, kad
administracines teises pažeidimu bylas nagrinėja ir administracines
nuobaudas pažeidėjams skiria ne įstaigų, organizacijų ar įmonių vadovai,
bet ta
am tikros valstybines institucijos – teismai, savivaldybių policija,
valstybines inspekcijos bei kitos, kurios yra numatytos administraciniu
teises pažeidimu kodekse..

Dar vienas iš administracines atsakomybes bruožu yra tai, kad
administracine atsakomybe yra taikoma procesine tvarka, kuria numato ATPK
normos. Administraciniu teises pažeidimu bylu nagrinėjimo procesine
tvarka,palyginus su baudžiamąja ir civiline teise, yra daug paprastesne.
Tačiau taip pat vyksta išsamus, objektyvus bylos nagrinėjimas, kuris
remiasi teisėtumo,teisingumo,tikslingumo, viešumo, teises i gynyba ir
kitais principais.Be to užtikrina asmens, traukiamo administracinėn
atsakomybėn, nukentėjusiojo ir kitu dalyviu teisiu apsauga.

Administraciniai teises pažeidimai yra teises nustatytu ir
visuotinai privalomu elgesio taisyklių, numatytu ATPK, (priešgaisrines
apsaugos,sanitarijos ir higienos, saugaus eismo, prekybos, transporto ir
kt.) pažeidimai. šie administraciniai pažeidimai pagal pavojingumo
visuomenei laipsnį bei savo pobūdį nesudaro baudžiamojo nusikaltimo
sudėties ( išskyrus pakartotinumą) todėl jie baudžiami įvairiomis
administracinėmis nuobaudomis.

Administracinei atsakomybei yra budingas operatyvumas. Tai
reiškia,kad i padaryta administracines teisės pažeidimą kompetentingos
instancijos bei pareigūnai reaguoja tuojau pat. Administracines atsakomybes
priemones teises pažeidėjui yra taikomos jau teises pažeidimo vietoje
(pvz.:saugaus eismo taisyklių pažeidimas) arba kitais trumpais terminais.
Administracines atsakomybes operatyvumas didina veiksmingumą bei efektyvumą
kovojant su teises pažeidimais.

Be abejo administracine atsakomybe padeda užkirsti kelia ne tik
administracines teises pažeidimams, bet ir kriminaliniams nusikaltimams. Ji
taikoma kovojant su viešosios tvarkos, keliu eismo, nuosavybes apsaugos bei
kitais pažeidimais. Padeda kovai su piktybiniu chuliganizmu, tyčiniais kūno
sužalojimais, turto vagystėmis ir kitais pavojingais baudžiamaisiais
nusikaltimais.

Remiantis šiais pagrindiniais administracines atsakomybes
bruožais, galimas šis apibrėžimas,kad “ administracine atsakomybe y
yra
savarankiška atsakomybes rūšis,taikoma kaltiems asmenims,padariusiems
administracines teises pažeidimus, skiriant jiems ir realizuojant įstatymų
nustatytas administracines nuobaudas,turint tikslą kovoti su teises
pažeidimais, užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką.”

Administracinių teisės pažeidimų teisena, ikiteisminis administracinių
ginčų nagrinėjimas, administracinių bylų teisenos įstatymas: šiaip jau
visos bylos, vykstančios tarp valstybės institucijų ar susijusios su jų
administracinių funkcijų vykdymu yra administracinės. Administracinė
teisena – tai administracinės justicijos (administracinio teisingumo)
įgyvendinimas.

1) ir 2) – didžiausios
Administracinis procesas – daug daugiau nei vien baudimo, nei (vien)
administracinių teismų veikla.

Pradžioje reikėtų akcentuoti, kad administracinis procesas įvairiomis
jo prasmėmis yra teisinio proceso ypatinga rūšis, kuriam būdingi tokie
bendrieji požymiai:
1) proceso stadijinė raida, kuriai esant, turime tarpusavyje susijusių,

nuosekliai padaromų veiksmų, dokumentų surašymo ir sprendimų priėmimo

sistemą;
2) veiklos principai ir tikslai;
3) procesinių santykių dalyvių aplinka, jų procesinis statusas;
4) yra valdžios aktai, priimti sprendžiant teisines bylas, jie juridiniai

įforminti;
5) procesinių veiksmų atlikimo terminai;
6) bylų, tai pat atskirų klausimų, veiksmų, susijusių su procesu,

žinybiškumas;
7) įrodymų rūšys ir šaltiniai;
8) procesinių normų, teisėtumo ir priimamų aktų pagrįstumo laikymosi

garantijos;
9) procesinės ir kitokios sankcijos už tam tikrų taisyklių pažeidimus.

1.1Administracinio proceso specifiniai požymiai:
1) tai valdinga, tikslinga vykdomosios valdžios subjektų veikla;
2) ši veikla yra skirta būtent spręsti vykdomajai valdžiai pavestus

klausimus laikantis įstatymo reikalavimų (t.y.poįstatyminė veikla):

vykdomoji valdžia gali tik detalizuoti.
3) pagrindinis tokios veiklos rezultatas – valdymo aktas
4) ši veikla reglamentuojama administracinės teisės (tiksliau,

administracinio proceso) normomis (kurios nebūtinai turi būti atskirame

akte)
5) administraciniai procesai yra išoriškai paprastesni (dažniausiai nėra

rungtyniškumo; pavyzdžiui, kelių policininkas pasakė – moki); bylos

dažnai gali būti nagrinėjamos nedalyvaujant šaliai (pavyzdžiui, Lenkijoj

– licencijos išdavimas)

Administracinis procesas – tai vykdomosios valdžios subjektų valdinga
veikla, atliekama administracine-procesine forma ir pasireiškianti
konkrečių bylų, konkrečių klausimų sprendimu, kurių metu priimami ir
įgyvendinami įvairūs valdymo (viešojo administravimo) aktai.

Vykdomoji valdžia savo funkcijas įgyvendina per savo institucijų,
tarnautojų veiksmus, kurių kiekvienas turi po suvereniteto gabalėlį.
Vykdomoji valdžia – tik loginė abstrakti konstrukcija, modelis[1],
vykdomosios valdžios kaip juridinio pažinimo objekto, teisinė sąvoka. Ji
atspindi esminius realių reiškinių požymius, t.y. tam tikrus valdymo
institucijų ir tarnautojų teisiškai reikšmingų valdžios turėjimo
veikų[2] požymius. Proceso paskirtis – įgyvendinti materialinės teisės
normas. Jei nėra materialinės teisės normos įgyvendinimo mechanizmo, tai –
mirusi norma (pavyzdžiui, nepaprasta padėtis – nėra proceso. / belieka
remtis Konstitucija ir sveiku protu.” X politiko visai tinkama išsisukti
frazė, jei tas sveikas protas turi kitą interesą. Konstitucija įtvirtina
valdžios galias ir jas riboja. Viešojoje teisėje, skirtingai nei
privatinėj, leidžiama tik tas, kas konkrečiai nustatyta teisės aktais. Jei
ne – negali kišti pirštų prie žmogaus teisių. Kur tos ribos? Manau, kad
klausimas apie ribas dažnai retorinis įvaizdis, nes vykdomoji valdžia kaip
institutas turi prievartos taikymo teisę, kuri dar paremta institucijų
sudarančių tą vykdomąją valdžią turimais, jos kontroliuojamais
materialiniais resursais.

Teisės įgyvendinimas (realizavimo formos) atsiskleidžia per teisių ir
pareigų vienovę.

{.. Nueinama iki absurdo. – pavyzdžiui, mirties bausmė! (analogijos:
Hamurabio įstatymas, Taliono principas etc. – tas pats principas)}.
Kalėjimas – žymiai sunkesnė ir daugiau kančių kelianti bausmė. “tai gal,
tamsta, įsidarbinsi budeliu?” (klausimas, nuo kurio lūžta mirties bausmės
šalininkai). atsako ką nors panašiai į: “ooo, neaaa!!! – aš inteligentas
ir humanitaras. neaaa, tikrai ne”. Manau, valstybė negali nusileisti iki
žmogžudžio lygio.
Teisės realizavimo formos:
1) naudojimasis teise (savo poreikiams)
2) teisės laikymasis
3) teisės vykdymas (x pareigų atlikimas)
4) teisės taikymas[3]. Kam ją taikyti? Keli aspektai:

[pic] pozityvus (pavyzdžiui, pastato projektas; dėl neatitikimų

reikalavimams gali kelti pavojus visiems): įgaliota valstybės institucija

ar įstaiga privalo atlikti tam tikrą veiksmą, kad subjektas įgytų

subjektinę teisę (objektyviąją teisę > subjektyviąją t)

[pic] kada neteisėtai trukdoma naudotis subjektine teise (negatyvi

teisės taikymo forma)

[pic] pačios valstybės institucijos poreikiams

Teisės taikymas: kompetentingų valstybės institucijų, įstaigų veikla,
kurios pagalba asmenys gali pasinaudoti jiems suteiktomis teisėmis arba
kuria šalinamos neteisėtos kliūtys asmenims naudotis subjektinėmis
teisėmis, taip pat tam tikrų priemonių taikymas asmenims, kurie nesilaiko
teisės normų paliepimų ar draudimų. Pagrindinė teisės teorijos
klasifikacija:

1) pozityvus [daugiausia (didžioji veiklos dalis): gesina, gelbėja,

išduoda leidimus ir tik labai retai tenka bausti)];

2) teisės apsauga: teisėsaugos blokas.

2. Administracinio proceso rūšys
Administraciniai procesai (-as)
1) bendrasis valstybinių valdymo (viešojo administravimo) įgyvendinimo

procesas (administracinė procedūra), santykinai išskirtini:

[pic] licencijų ir leidimų išdavimas;

[pic] valdymo srities teisinių veiklos formų įgyvendinimas [teisės

taikymo procesas];

[pic] steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo teisena;

[pic] planavimo aktų rengimas (strateginiai, operatyviniai ir kitokie

planai);

[pic] piliečių ir tarnautojų subjektyvinių teisių įgyvendinimas

valdymo srityje;

[pic] administracinių sutarčių (sandorių) sudarymas;

[pic] kitų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimas [kardomųjų priemonių

taikymas, faktų registravimas, teisinių dokumentų surašymas ir išdavimas

ir t.t.];

[pic] įstatymų projektų rengimas, o taip pat valdymo srities teisės

aktų leidyba;

[pic] valdymo srities teisės aktų laikymosi kontrolės ir priežiūros

procesas;

[pic] raštvedybos procedūros;

[pic] valdymo srities kontrolės teisinės formos įgyvendinimas;

[pic] valdymo srities teisinių dokumentų surašymas;

[pic] administracinių teisinių rėžimų įgyvendinimo procedūros;
2) administracinių ginčų nagrinėjimo procesas;
3) tarnybinių nuobaudų taikymo procesas;
4) administracinės prievartos priemonių taikymo procesas

[pic] administracinės teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesas;

[pic] kitų administracinės prievartos priemonių taikymo procesas);
5) valstybinio valdymo srities teisės aktų ir veiksmų teisėtumo patikrinimo

procesas (administracinė justicija).

Būtina skirti: administracinės justicijos[4] ir administracinės
jurisdikcijos[5] sąvokas. Pagrindinis administracinės justicijos tikslas –
konfliktų tarp piliečių ir valstybinio valdymo institucijų
sureguliavimas.[6]

3.Administracinės teisenos samprata.

Norint suvokti apskritai teisenos sampratą ir turinį, pirmiausia
reikia išsiaiškinti jos vietą teisinėje sistemoje. Teisinėje literatūroje
vyrauja nuomonė, kad teisena yra teisinio proceso dalis. Procesas (lot.
procesus – judėjimas į priekį) – tai kokio nors dalyko vienas kitą sekantys
pasikeitimai ar reiškiniai, kuriuose išreiškiami tam tikri objektyvūs
dėsningumai, visuma vienas kitą sekančių veiksmų, nukreiptų pasiekti tam
tikrą rezultatą. Procesai yra įvairūs: cheminiai, biologiniai, socialiniai
ir kt. Prie socialinių procesų priskiriamas ir teisinis procesas. Pasak
D.N.Bachracho “ .teisinis procesas, tai tobuliausia proceso forma”[7].
Reikėtų išskirti ir teisinio proceso požymius:

1) tai sąmoninga, tikslinga veikla;

2) šią veiklą realizuoja valdingus įgalinimus turintys viešosios
valdžios subjektai;

3) juo siekiama tam tikro teisinio rezultato, sprendžiamos
konkrečios individualios bylos;

4) jo metu priimami tarpiniai ir galutiniai sprendimai
įforminami oficialiuose dokumentuose;

5) ši veikla detaliai reglamentuota teisės normomis.

Manyčiau, kad svarbiausias teisinio proceso požymis yra tas, kad
jis yra sureguliuotas teisės normomis, t.y procesinėmis teisės normomis,
kurių pagalba yra įgyvendinamos materialinės teisės normos, realizuojamos
subjektinės teisės ir teisinės pareigos, užtikrinama asmenų teisių ir
teisėtų interesų apsauga. Kaip matome, procesinės teisės normos atlieka
pagalbinę, aptarnaujančią, tačiau pakankamai svarbią funkciją.

Tačiau teisinis procesas nėra vieningas ta prasme, kad skirtingų
teisės šakų materialinės normos nėra realizuojamos tų pačių procesinių
teisės normų pagalba. Todėl atskirų teisės šakų normų įgyvendinimas turi
savo ypatumus, lemiančius teisinio proceso skirstymą į rūšis. Nekyla
abejonių, kad egzistuoja savarankiškos civilinio proceso ir baudžiamojo
proceso teisės šakos, tačiau “ klausimas apie administracinį procesą yra
vienas iš labiausiai diskutuotinų teisės moksle”[8]. Problema yra ta, kad
šiandien nėra vieningo kodifikuoto teisės akto, kuriame būtų
įtvirtintos administracinės procesinės teisės normos. Šios
normos,dažniausiai yra administracinės materialinės teisės aktų sudėtyje.
Be abejonės tai sąlygota ir objektyvių priežasčių, kadangi administracinės
teisės normos reguliuoja pakankamai plataus spektro ir pasižyminčius tam
tikra specifika visuomeninius santykius, atsirandančius valstybinio valdymo
srityje, todėl ir jų realizavimas negalimas vieningo proceso rėmuose.
Specifinių taisyklių būtinumas ir lemia teisenos, kaip proceso dalies
buvimą. Taigi apie administracinį procesą ir teiseną galima kalbėti kaip
apie visumos ir dalies santykį.

4. Teisės aktai, reglamentuojantys administracinį procesą, jų rūšys

Šaltiniai. Tiksliau, teisės aktai, reglamentuojantys CP. Sutinku 100
proc su Vaišvila, kad virš 20metų mes mokyti klaidingai: aktas, kuriame yra
tn. Šaltiniais jie nėra. Šalt – tai, iš ko kyla teisė: poreikis, teisinė
mintis (idėja). Taigi, NORMINIAI AKTAI: ĮSTATYMAI IR POĮSTATYMINIAI AKTAI /
IR TARPTAUTINĖS SUTARTYS (galinčios būti ir įstatymo, ir poįstatyminio akto
lygmens, priklausomai nuo to, ratifikuota ar ne); ratifikuotos – turi
įstatymo galią; kt kategorija – tvirtinamos Vyriausybės (nors tai
kritikuojama sakant, kad reik laikytis pacta sunt servanda principo): jos
turi poįstatyminio akto galią. Esant kolizijai tarp Seimo ratifikuotos
sutarties ir įstatymo prioritetas teikiamas įstatymui. Sako (KT, įtakotas
Piesliako, turbūt. Manau – neteisingai), BT taip nėra – tarptautinės teisės
sutartys negali būti taikomos tiesiogiai baudžiamosios teisės srityje.

Konstitucija – irgi įstatymas. Pas mus nėra vadinamo
organinio įstatymo: kitur jie – kodeksai, pvz. – turi aukštesnę galią.
Pavyzdžiui, N CK sako: esant konkurencijai tarp CK ir įstatymo prioritetas
esti teiktinas CK. Šiaip kategorijos “kodeksas” LR ta hierarchijoje nėra.
Yra “konstituciniai įstatymai”: “Dėl žemės pardavimo užsieniečiams” (gali
būt koreguojamas konsensusu). Kokie įstatymas galėtų (turėtų) būti tokio
lygio? Teismų įstatymas, kodeksai – dėl jų turi būti bendras sutarimas:
Seimo rinkimų, Vyriausybės: kad užtikrintų stabilumą, teisinę padėtį,
veiklos principus. Tada ir visuomenė jaustųsi saugiau ir lengviau.
Konstitucija: aišku, visad pagrindinių idėjų reikia ieškoti joje. Teismai,
ypač žemesni, bijo interpretuoti. Mikelėno ir AT dėka labai vystoma
teisingumo ir protingumo doktrina. Protingumas neturi išeitu už
konstitucijos rėmų.
Lygiateisiškumo principas: administracinės teisės – subordinaciniai
teisiniai santykiai. Tačiau – reikalavimai turi būti lygūs visiems.
Valdžios įstaigos tarnauja žmonėm (plg, mokytojų atlyginimų
vėlavimas). Teisingumą vykdo tik teismas: 109 LRK. Jei jurisdikcija –
teismo veikla: tik teismai vykdo teisingumą.Visi, kieno konstitucinės
teisės yra pažeistos, turi teisę ginti jas teisme. “konstitucinės” –
realiai tai bet kokios. Mat anksčiau buvo krūvos žinybinių aktų,
nustatančių, pvz, – galima skųsti kolonijos viršininkui, o po to ž
departamento direktoriui. Toliau nenumatyta! Ką reiškia žinybinis aktas? Žr
Konstituciją! Gali būti ikiteisminė tvarka, bet galutinė inst – teismas.
Jaunesni teisėjai taip ir palikdavo (vadovaudavosi žinybiniais ta). Aišku,
visaip mėginama išvengti brangiausios procedūros – teismo.
Konstitucijos ir įstatymo viršenybės principas. Vien įstatymo nepakanka: K
+ įst = teisės viršenybė. Tada nereiks keisti Konstitucijos ir rašyti
“teisės”.
Teisės aktai:
ATPK – specifinis: atskira dalis – procesinė.
ABTĮ – Adm bylų teisenos įstatymas.
Adm ginčų komisijų įstatymas.
Mokesčių administravimo: 10sk ypač.
Leidimų, licencijų išdavimo ..
Alkoholio kontrolės, Konkurencijos įst.
Poįstatyminiai: pagrinde – Vyriausybės nutarimai. Jei įstatymai įtvirtina
licencijų išdavimo atvejus, tvarkos principus, tai jau pati detali tvarka –
Vyriausybės nutarimuose:
Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka
Vyriausybės darbo reglamentas: kaip kuriami ta Vyriausybėj
Žinybiniai aktai:
Finansų, VR ministro (tech apž taisyklės); eismo taisyklės, pažeidimų
įforminimas, ar, pvz, Centrinis mokesčių administratorius: detalizuoja
mokesčių administratorių veiklą.
Savivaldybių sprendimai.
Kt grupė: Konst teismo sprendimai (jų galia):
Mikelėnas teigia, jog tai – teisės šaltinis: taip vadinama negatyvioji
teisėkūra – naikina sukurtas tn. Aš vertinu tai skeptiškai. Negalioja
įstatymas, priešingas Konstitucijai. Konst teismas (KT) tik konstatuoja
nekonstitucingumą. Konstitucijoje nėra žodžio “naikina”, tik –
“negalioja.”. Pati Konstitucija naikina įstatymo galią, o KT tik
konstatuoja. Dėl to diskusija LR teisinėje visuomenėje.
Precedentas: de jure jo nepripažįsta, de facto – taip. Kontinentinė ir
anglosaksų doktrinos ir sistemos artėja viena prie kitos: visur
pripažįstama normos išaiškinimo galia. Manau, tai nėra teisės (išraiškos)
forma, tačiau vis tiek: priimsi priešingą tam sprendimą – Aukšč teismas
vadovausis savo doktrina ir sprendimą naikins.
Mikelėnas jau drąsiai naudoja terminą “precedentas”: vertinu tai
skeptiškai. Koks mechanizmas yra tikrinti AT teisės aktus konstitucingumo
prasme? Jei bus kaip Vokietijoje – kad ir AT sprendimas gali būti
patikrintas KT – tada sutikčiau.
Yra didelis antagonizmas (viešai neskelbiamas) tarp tų (teismų) sistemų. KT
sako aiškiai – virš mūsų tik Dievas. Tačiau: Liuksemburgo ir Strasbūro
teismai visgi gali pasisakyti dėl KT sprendimų

5. Administraciniai teismai.

Administracinius skundus turi teisę paduoti asmenys, kiti viešojo
administravimo subjektai, tame tarpe ir valstybės bei savivaldybės
subjektai, kai jie mano, kad jų teisės yra pažeistos dėl viešojo ar
administracinio subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo. Už skundo
nagrinėjimą jį padavę asmenys turi mokėti nustatytą mokestį, nuo kurio
galima atleisti tik ABTĮ 26-27str. numatytais atvejais (dėl turtinės asmens
padėties ir tam tikrų bylų nagrinėjimo atveju, pvz. skundai dėl rinkimų,
referendumo įstatymo pažeidimo, dėl norminio administracinio akto teisėtumo
ištyrimo ir kt.).

Prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo
subjektų veiksmai ir priimti aktai gali būti ginčijami ikiteismine tvarka.
Tokių skundų nagrinėjimą atlieka savivaldybių visuomeninės, apskričių ir
Vyriausioji administracinių ginčų komisijos, kurių steigimo tvarką nustato
atskiri įstatymai. Ikiteismine tvarka yra nesprendžiami tie ginčai, kurie
nepriklauso administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 5str.), taip pat
bylos, kurios priklauso apygardos administraciniams teismams ir
Aukštesniajam administraciniam teismui kaip pirmosios instancijos teismams.
Administracinis skundas turi būti paduotas ikiteisminei ginčų komisijai ne
vėliau kaip per mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo ir turi būti
išnagrinėtas per 14 dienų. Šios komisijos priimtą sprendimą asmenys gali
skųsti administraciniams teismams per 20 dienų nuo jo priėmimo arba jei
ikiteisminis nagrinėjimas nebuvo įvykdytas tai, nuo to termino (kai jis
turėjo būti baigtas vykdyti) per 1 mėnesį.

Apygardos administraciniai teismai turi dviejų instancijų
kompetenciją: jie yra pirmoji instancija byloms dėl norminių
administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai valstybiniai ar
savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo; pagal Seimo kontrolierių
pareiškimus, remiantis Seimo kontrolierių įstatymu, dėl turtinės ir
moralinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai teritorinių
valstybės ar vietos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų,
eianančių valstybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo
administravimo srityje, atlyginimo ir kitoms, nurodytoms ADTĮ 6str. 2
dalyje. Taip pat šie teismai yra ir apeliacinė instancija, kuriai per 14
dienų turi būti paduotos apeliacijos dėl nutarimų bylose dėl
administracinių teisės pažeidimų. Taigi administracinių apygardos teismų
kompetencija prilygsta bendrajai apygardos teismų vykdomai kompetencijai.
Aukštesnysis administracinis teismas taip pat turi dvejopą kompetenciją,
nes nagrinėja pirmąja instancija bylas, kurios nurodytos ABTĮ 7str.
2dalyje, kai viena iš šalių yra centrinis valstybinio administravimo
subjektas, taip pat visas mokestinių ginčų, kitų privalomų mokėjimų ir
rinkliavų bylas. Apeliacinė (antroji) šio teismo funkcija yra analogiška
bendrosios kompetencijos Apeliacinio teismo funkcijai, t.y. bylas, kurias
pirmąja instancija išnagrinėjo apygardos administraciniai teismai, galima
apeliacine tvarka apskųsti Aukštesniajam Administraciniam teismui.
Apeliacinio teismo administracinių bylų skyrius yra apeliacinė instancija
byloms, kurias Aukštesnysis administracinis teismas išnagrinėjo kaip
pirmosios instancijos teismas, ir galutinė instancija administracinių bylų
teismingumo klausimais. Kilus ginčui dėl bylos teismingumo tarp bendrosios
kompetencijos ir administracinio teismo, per Apeliacinio teismo
administracinių bylų skyrių padavus skundą, jį sprendžia speciali tiesėjų
kolegija, kurią sudaro Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
pirmininkas, Apeliacinio teismo administracinių bylų skyriaus pirmininkas
ir Aukštesniojo administracinio teismo pirmininkas arba jų paskirti
teisėjai. Šios specialios teisėjų kolegijos nutartys dėl bylos teismingumo
yra neskundžiamos ir galutinės. Vykdydamas jo kompetencijoje esančias
funkcijas, šis teismas, turėdamas aukščiausią administracinę galią, privalo
užtikrinti vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus.

Nesunku pastebėti, kad administracinių teismų struktūra ir
kompetencijos padalijimas yra sudarytos pagal bendrosios kompetencijos
teismus. Išnagrinėjęs bylą administracinis teismas savo sprendimu gali
atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą; patenkinti jį arba panaikinti
aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą
pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą;
patenkinti skundą ir įpareigoti atitinkamą subjektą jį įgyvendinti ,
vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; patenkinti skundą ir
priteisti atlyginti turtinę ar moralinę žalą. Administracinių teismų
sprendimai administracinėse bylose kasacine tvarka neskundžiami (kaip jau
ir anksčiau minėtų Apeliacinių teismų apeliaciniai nuosprendžiai).
Skundžiami aktai yra panaikinami tuomet, kai juos priėmė nekompetetingi
administravimo subjektai, jei yra iš esmės neteisėti, prieštarauja
aukštesnės galios teisės aktams arba jį priimant buvo pažeistos pagrindinės
nustatytos procedūros ir taisyklės. Administracinis teismas, išnagrinėjęs
bylą, ne tik priima sprendimą, bet ir paveda jį vykdyti administraciniam
subjektui. Jei teismo sprendimą atsisako kolegialiai vykdyti valdžios
institucija, už tai atsako ir yra baudžiamas institucijos vadovas ar jį
pavadavęs pareigūnas. Taip pat jei per nurodytą laiką, subjektas neįvykdo
nurodymų, tai sprendimą priėmęs teismas antstolio reikalavimu gali skirti
baudą. Be to, administraciniai teismai suteikia atlygio galimybę, nes
(pagal ABTĮ 59str. 1dalį) šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi
teisę reikalauti atlyginti išlaidas dėl teismo proceso.

6.1 Įrodymai administracinių teisės pažeidimų bylose

Taigi, apibendrinant įrodymų sampratą administracinių teisės pažeidimų
bylose, galima daryti išvadą, kad dažnai įrodymų rinkimo ir fiksavimo
tvarka ATPK nereglamentuojama ar reglamentuojama paviršutiniškai ir
neišsamiai, kas sukelia problemas praktiškai taikant teisės normas.
Lyginant su baudžiamuoju ar civiliniu procesu šis trūkumas pakankamai
akivaizdus. Šiuose procesuose įrodymai, jų rinkimo ir fiksavimo tvarka
reglamentuota konkrečiau ir išsamiau ir tai daro procesą aiškesniu ir
efektyvesniu. Mano nuomone, neretai tokių įstatymo spragų pagalba, taip pat
ir dėl pareigūnų neišmanymo, pažeidėjams pavyksta išvengti atsakomybės ir
todėl lieka neįgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos
uždaviniai. Nemanau, kad detaliau sureguliavus įrodymų institutą, procesas
taptų sudėtingesnis, atvirkščiai būtų aiškesnis ir todėl paprastesnis ir
operatyvesnis.

6.2Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos dalyviai, jų teisės ir

pareigos

Administraciniai teisiniai santykiai, o tuo pačiu ir administraciniai
procesiniai teisiniai santykiai, pasižymi įvairiapusiškumu. Šis
įvairiapusiškumas, manyčiau, visų pirma pasireiškia šių santykių subjektų
įvairove.
Dauguma autorių (J.Kozlovas, J.Tichomirovas, A.Alechinas, A.Agapovas ir
kt.) savo darbuose administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos subjektų
plačiau nenagrinėja, jų neklasifikuoja. Daugiau dėmesio tam skiria
D.Bachrachas. Jis nepateikia klasifikavimo kriterijų, tačiau teisenoje
dalyvaujančius subjektus skirsto į “subjektus, turinčius viešą interesą,
subjektus, turinčius privatų interesą, asmenis ir organus, atliekančius
pagalbinį vaidmenį procese ir kitus, dalyvaujančius vykdymo procese”[9].
1.Taigi, pirmąją grupę sudaro subjektai, ginantys viešąjį interesą. Tai
kompetentingi pareigūnai, kuriems suteikta teisė priimti valdingus aktus,
surašyti procesinius dokumentus, nuspręsti bylos eigą bei priimti sprendimą
byloje. Tai taip vadinami lyderiaujantys subjektai, kurie įvardinti ATPK
216 straipsnyje. Čia nurodoma, kad administracinių teisės pažeidimų bylas
nagrinėja:
1) administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų;
2) savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai;
3) rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai);
4) policija, valstybinės inspekcijos ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymų
tam įgalioti organai (pareigūnai).
Iš viso administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja 49 skirtingos
institucijos ir jų pareigūnai (ATPK 221 – 2477 straipsniai).

Subjektų, turinčių privatų interesą byloje, ratui priskiriamas asmuo,
traukiamas administracinėn atsakomybėn, nukentėjusysis ir jų įstatyminiai
bei įgaliotieji atstovai. Nuo pirmosios grupės subjektų jie skiriasi tuo,
kad procese neturi valdingų įgalinimų.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens statusas procese yra numatytas
ATPK 272 straipsnyje. Jame nustatytos jo teisės ir pareigos. Tinkamai
įgyvendinant šias teises realizuojami teisės į gynybą, kalbos ir kiti
proceso principai.

Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę
susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus,
pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito
įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam
prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba,
kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių
kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Šiame straipsnyje įtvirtinta viena iš
pagrindinių proceso nuostatų, t.y., kad administracinio teisės pažeidimo
byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam
asmeniui. Šiuo reikalavimu siekiama tinkamo teisės į gynybą įgyvendinimo.
Taip pat ir baudžiamojo proceso bei civilinio proceso kodeksuose
įtvirtintos normos, reikalaujančios bylas nagrinėti dalyvaujant teisiamajam
bei atsakovui.

Administracinių teisės pažeidimų bylų praktikoje šis
reikalavimas įgyvendinamas pakankamai sunkiai. Dažniausiai pažeidėjai į
administracinės bylos nagrinėjimą neatvyksta, todėl gal tik apie 3 – 5
procentus bylų išnagrinėjama dalyvaujant asmeniui, traukiamam
administracinėn atsakomybėn. Šiuo atveju naudojamasi įstatymo suteikiama
išimtimi, leidžiančia bylą išnagrinėti be asmens tik tais atvejais, kai yra
duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą ir
jeigu negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Asmuo supažindinamas
surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame savo parašu
patvirtina, kad jam žinoma apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (pvz.,
policijos pareigūnas surašo adm. teisės pažeidimo protokolą 2001 12 10 ir
dalyje, kurioje rašomas pažeidėjo paaiškinimas nurodo, kad byla bus
nagrinėjama 2001 12 12 15 val., pažymi policijos įstaigos pavadinimą ir
adresą; neatvykus pažeidėjui, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant). Taigi,
tokia praktika yra Kauno miesto policijos įstaigose, nagrinėjant
administracinių teisės pažeidimų bylas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad
nutarimas, priimtas nedalyvaujant pažeidėjui, kai jam nebuvo pranešta apie
bylos nagrinėjimo laiką ir vietą negali būti laikomas teisėtu ir todėl
naikintinas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 03 20
nutartis adm. byloje Nr.3832-01).

Tačiau reikia pažymėti, kad nagrinėjant tam tikrų kategorijų
bylas (dėl pažeidimų, numatytų ATPK 50 str. ”Smulkusis svetimo turto
pagrobimas”,174 str. ”Nedidelis chuliganizmas” ir kitų, nurodytų ATPK 272
str. 3d.) administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra
privalomas. Tam, kad užtikrinti jo dalyvavimą, numatytas netgi atvesdinimas
policijos pagalba. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn
atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas,
administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Manyčiau, kad ši nuostata įstatymo leidėjo suformuluota nepakankamai
tiksliai. Aiškinant normą pagal loginę jos struktūrą išeitų, kad įstatyme
numatyta alternatyva (žodelis “ar”), t.y. byla nagrinėjama, nedalyvaujant
pažeidėjui, kai jis vengia atvykti pagal šaukimą ir jei nebuvo priimtas
sprendimas jį atvesdinti, o kitu atveju nagrinėjama kai vengiama
atvesdinimo. Tačiau 272 str.3d. kontekste toks normos aiškinimas būtų
neteisingas. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
praktika. Teismas, 2001 03 16 nutarime adm.byloje Nr.3807 – 2001, panaikino
nutarimą ir grąžino bylą pagal ATPK 187 str.2d. nagrinėti iš naujo bei
nurodė, kad pažeidėjo dalyvavimas nagrinėjant šią bylą yra privalomas, o
kai jis vengia atvykti pagal šaukimą būtina jį atvesdinti ir jei jis vengia
būti atvesdinamas, tik tada galima išnagrinėti pastarajam nedalyvaujant.
Taigi, būtinas abiejų šių sąlygų buvimas, o ne vienos iš jų, kad sprendimas
būtų pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nors ir buvo priimtas pažeidėjui
nedalyvaujant.
Nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta
moralinė, fizinė ar turtinė žala (ATPK 273 str.1d.). Panaši nukentėjusiojo
samprata ir baudžiamajame procese (BPK 60str.1d.), tik žala padaryta
nusikaltimu. Nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti
paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą
naudotis teisine pagalba; apskųsti nutarimą administracinio teisės
pažeidimo byloje.
Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis yra
nepilnamečiai arba dėl savo fizinių ar psichinių trūkumų negali patys
pasinaudoti savo teisėmis, tai jų interesams turi teisę atstovauti jų
įstatyminiai atstovai (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai).
Viena iš svarbiausių teisės į gynybą principo pagrindų – tai teisė naudotis
įgalioto teisininko pagalba. Iki 2001 06 07 įstatymu Nr.IX – 365 padarytų
275 straipsnio pakeitimų, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn,
taip pat ir nukentėjusysis, galėjo naudotis tik advokato pagalba. Minėtu
įstatymu dabar suteikta teisė naudotis ne tik advokato, bet ir kito
įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį ar jam
prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Be abejonės, tuo proceso dalyviams
suteikta dar didesnė galimybė realizuoti savo teises, tačiau kaip rodo
praktika, teisine pagalba dažniausiai nesinaudojama. Per kelerių metų mano
darbo praktiką dar nebuvo tokios administracinio teisės pažeidimo bylos,
kurioje būtų dalyvavęs įgaliotas atstovas.
Trumpai reikėtų aptarti įgaliotų atstovų teises. ATPK 275 str. 2d. sakoma,
kad įgaliotas atstovas turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga,
dalyvauti nagrinėjant bylą; pareikšti prašymus; apskųsti nutarimą byloje.
Advokatų įgaliojimai patvirtinami advokatų kontoros išduodamu orderiu, o
kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam
prilyginamą išsilavinimą – notaro patvirtintu įgaliojimu arba pavedimo
sutartimi.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas adm. byloje Nr.65511 – 01
2001 04 04 nutarimu atsisakė priimti advokato paduotą skundą dėl nutarimo
administracinio teisės pažeidimo byloje ir nutarime nurodė, kad advokatas
yra specialus teisminio nagrinėjimo proceso subjektas. Jo procesinės
teisių, šių teisių įforminimo ir kiti profesinės veiklos klausimai yra
reglamentuoti atskiru – Advokatūros įstatymu. Šio įstatymo 43 str. 1d.
nurodoma, kad įgalinimai įforminami orderiu arba pasirašyta sutartimi (49
str.). Teismas konstatavo, kad orderiai atstovauti interesus visuose
Lietuvos Respublikos teismuose, negali būti laikomi dokumentais,
suteikiančiais teisę apskųsti teismo nutartis, nutarimus, jei juose nėra
aptarta ši teisė.
3. Liudytojai, ekspertai, specialistai, vertėjai, kviestiniai – tai
asmenys, atliekantys pagalbinį vaidmenį procese. Vieni (liudytojai,
ekspertai) suteikia informacijos apie bylos faktus, tuo padėdami išaiškinti
objektyvią tiesą. Kiti (vertėjai, kviestiniai) gi reikalingi įtvirtinant
įrodymus, užtikrinant būtinas teisenos sąlygas.

Administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju gali būti
šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje
byloje nustatytinos aplinkybės. Bylą nagrinėjančio organo (pareigūno)
šaukimu liudytojas privalo atvykti nurodytu laiku, duoti teisingus
parodymus; pranešti visa, kas jam žinoma byloje, ir atsakyti į jam duodamus
klausimus (ATPK 276 str.).

Norėčiau aptarti kitus teisinio reguliavimo nenuoseklumus, dėl ko
susidaro keblumų vykdant šias normas. ATPK 276 str. 2d. nustatyta, kad
liudytojas privalo atsakyti į jam užduodamus klausimus. Tuo tarpu kam
suteikta teisė juos užduoti, galutinai nėra aišku. Suprantama, jog tokia
teisė reziumuojama pareigūnui, privalančiam išaiškinti aplinkybes,
nustatytinas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Gi kitų
asmenų, dalyvaujančių administracinių teisės pažeidimų bylų procese, teisė
užduoti liudytojui klausimus tiesiogiai nenustatyta (ATPK 272, 273, 274,
275 str.). Taigi, jei įstatymą vertinti visiškai formaliai, tai nei vienas
proceso dalyvių (išskyrus eksperto klausimus, liečiančius ekspertizės
dalyką) klausti liudytojo teisės neturi. Tačiau toks vertinimas būtų
akivaizdžiai ydingas ir prieštarautų normų, reguliuojančių administracinių
bylų teiseną, tikslams; laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai
išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal
įstatymą. Tam, kad visapusiškai ir objektyviai įvertinti visas reikšmingas
bylai aplinkybes, šiems reikalavimams turi atitikti ir liudytojų apklausa,
t.y. turi būti visapusiška, pilna bei objektyvi, o tai galima pasiekti tik
garantuojant pažeidėjui, nukentėjusiajam bei jų atstovams teisę aktyviai
dalyvauti liudytojų apklausoje.

Ekspertas administracinio teisės pažeidimo byloje skiriamas
tuomet, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikalinga paaiškinti
pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą. Sprendimas šaukti ekspertą yra
privalomas įmonės, įstaigos arba organizacijos, kur dirba šaukiamas
dalyvauti byloje kaip ekspertas asmuo, vadovui. Eksperto teisės ir pareigos
nustatytos ATPK 277 str. Ekspertas turi teisę:
1) susipažinti su bylos medžiaga, liečiančia ekspertizės dalyką;
2) pareikšti prašymus, kad jam būtų pateikta papildoma medžiaga, reikalinga
išvadai duoti;
3) administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio organo (pareigūno)
leidimu duoti traukiamam atsakomybėn asmeniui, nukentėjusiajam, liudytojams
klausimus, liečiančius ekspertizės dalyką;
4) dalyvauti nagrinėjant bylą.
Taip pat ekspertas privalo atvykti pagal šaukimą ir duoti objektyvią išvadą
jam pateiktais klausimais. Vertėjas skiriamas pareigūno, nagrinėjančio
administracinio teisės pažeidimo bylą. Tačiau neaišku, ką turėtų daryti
pareigūnas, turintis teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo
protokolą, kai jau administracinio teisės pažeidimo tyrimo stadijoje būtų
reikalingas vertėjas. Išeitų, kad teisės skirti vertėjo jis neturi, todėl
tiriant pažeidimą būtų pažeistas kalbos procese principas.
Kviestinių dalyvavimas numatytas taikant administracinių teisės pažeidimų
bylų teisenos užtikrinimo priemones.

Kalbant apie byloje dalyvaujančius asmenis, nereikėtų pamiršti,
kad pastarieji gali ir netinkamai vykdyti nustatytas pareigas. Tai atvejai,
kai perduodama klaidinga informacija apie bylos faktines aplinkybes,
naikinami ar slepiami įrodymai, vengiama duoti parodymus ir pan. Tiek
baudžiamajame procese (BPK 312 str.), tiek civiliniame procese (CPK 190
str.), liudytojai, prieš juos apklausiant, įspėjami dėl atsakomybės už
atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus,
baudžiamajame procese – ir nukentėjusysis. Tačiau ATPK jokia tvarka
nenumatyta, todėl neaišku, ar liudytojai, nukentėjusysis, ekspertas,
vertėjas turi būti įspėjami dėl atsakomybės už netinkamą procesinių pareigų
vykdymą. ATPK ypatingojoje dalyje įtvirtinta norma, numatanti atsakomybę už
melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Pagal
ATPK 1872 straipsnį už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei
ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą
vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi
negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo
pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės
pažeidimo byloje gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trijų
tūstančių litų.

Taigi, siekiant įgyvendinti vieną iš svarbiausių teisenos
uždavinių – nustatyti objektyvią tiesą byloje, manyčiau, kad būtina įspėti
proceso dalyvius (liudytojus, ekspertus, specialistus, nukentėjusiuosius)
dėl melagingų parodymų teikimo, kas užtikrintų teisingų duomenų gavimą
administracinio teisės pažeidimo byloje.

Tačiau iš ATPK normų neaišku, ar asmuo traukiamas
administracinėn atsakomybėn galėtų būti nubaustas pagal ATPK 1872 str. už
melagingų parodymų teikimą, atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ar kitus
veiksmus, numatytus minėtame straipsnyje. ATPK normos tiesiogiai šių
klausimų nereglamentuoja. Aiškinantis ATPK 272 str. nuostatas matyti, kad
duoti paaiškinimus yra asmens traukiamo atsakomybėn teisė, o ne pareiga,
todėl už melagingus parodymus, atsisakymą ar vengimą duoti paaiškinimus jis
negali būti įspėjamas ir baudžiamas. Priešingu atveju būtų grubiai
pažeistas teisės į gynybą procese principas. Bet jeigu pažeidėjas
pasinaudoja negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, t.y.
pateikia neteisingus duomenis apie save administracinio teisės pažeidimo
byloje, tai negali būti vertinama, kaip gynyba ir todėl už tai turėtų būti
patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1872 str. Manyčiau, kad
tokiais veiksmais asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn daro naują
administracinį teisės pažeidimą, kuriuo dažnai gali būti padaryta žala kitų
asmenų interesams.

Kad tokiais veiksmais padaroma žalos rodo ir praktika. Norėčiau
pateikti vieną pavyzdį. 1999 05 20 Kauno miesto Žaliakalnio policijos
nuovados pareigūnai sulaikė asmenį, kuris turėjo, kaip nustatė ekspertas,
nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinį. Pažeidėjui už ATPK 1772 str.1d.
pažeidimą buvo skirta 500 litų baudą, o skiedinys sunaikintas. Kadangi
bauda nebuvo sumokėta, nutarimas buvo nusiųstas antstolių kontorai dėl
priverstinio baudos išieškojimo. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad protokolas
buvo surašytas ir nuobauda skirta ne tam asmeniui, nes pažeidėjas pateikė
savo brolio invalidumo pažymėjimą taip suklaidindamas pareigūnus. Pasirodo,
pažeidėjo brolis buvo verslininkas ir antstoliai vykdydami nutarimą
areštavo jo sąskaitas bankuose dėl ko šis patyrė nuostolių. Tą pačią dieną
nuovados vadovo nutarimu, ankstesnis nutarimas buvo panaikintas ir
administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta bei apie tai nedelsiant
informuoti antstoliai. Asmeniui, pateikusiam savo brolio dokumentą, buvo
surašytas protokolas ir pagal ATPK 1872 str. bei Kauno miesto apylinkės
teismas skyrė baudą. Analogiški sprendimai,t.y. skirtos administracinės
nuobaudos, buvo priimti ir kitose administracinių teisės pažeidimų bylose,
kuriose pažeidėjai melavo savo anketinius duomenis ar pateikė kito asmens
dokumentus.

Taigi, galima būtų padaryti išvadą, kad dėl atsakomybės už
melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje asmuo
traukiamas administracinėn atsakomybėn neturėtų būti įspėjamas ir už tai
atsakyti, tačiau pasinaudojęs kito asmens dokumentais ar kitaip pateikęs
melagingus duomenis apie save turėtų būti baudžiamas pagal ATPK
1872 straipsnį.

4. Šiai grupei priskiriami asmenys ir pareigūnai, dalyvaujantys
nutarimo vykdymo procese. Tai teismo antstoliai priverstinai išieškantys
paskirtą baudą, visuomeninės organizacijos, darbdaviai, tarpininkaujantys
sutrumpinant specialiosios teisės atėmimo terminus ir pan.
Reikia pažymėti, kad asmenys, dalyvaujantys procese yra procesinių teisinių
santykių subjektai, kurie pagal savo prigimtį artimi vertikalių
administracinių santykių subjektams, kur viena pusė atlieka valdymo ir
atitinkamas valdžios įgaliojimų funkcijas, o kita patiria pirmosios grupės
valdantįjį poveikį. Tokiu būdu kalbame apie būtinojo, specialaus
(lyderiaujančio) subjekto buvimą procesiniuose teisiniuose santykiuose.
Tačiau nežiūrint į valdantįjį procesinių teisinių santykių charakterį, jų
subjektai tarpusavyje susiję koreliaciniais ryšiais. Pvz., subjektyviąją
procesinę teisę atitinka procesinė būtinybė; procesinius įgalinimus –
procesinė būtinybė arba teisinė atsakomybė ir pan. Todėl procesinių
teisinių santykių turinį lemia procesinis teisinis subjektiškumas.
Lyderiaujančio subjekto teisinis subjektiškumas neatskiriamai susijęs su
žinybingumu.

Išvados

Teisine atsakomybe yra glaudžiai susijusi su valstybe ir jos
prievarta. “ Teisine atsakomybe-tai valstybinis poveikis teises pažeidėjui,
kuris pasireiškia visuomeniniu-valstybiniu pažeidėjo pasmerkimu, asmeninio,
turtinio ir organizacinio pobūdžio apribojimu jam taikymu.”[10]

Taigi teisines atsakomybes esme yra saugoti ir ginti
reguliuojamus visuomeninius santykius bei užtikrinti teises reikalavimus,
panaudojant valstybes prievartos priemones. Teisine atsakomybe yra
naudojama užtikrinti teisėtvarka, kovoti su teises pažeidimais bei
apsaugoti reguliuojamus visuomeninius tarpusavio santykius

Teisine atsakomybe negali būti taikoma jeigu nėra teises
pažeidimo. Ji atsiranda tik tada, kai yra padarytas teisės pažeidimas.”
Teises pažeidimas – tai žmonių ir organizacijų, kalta veika, kuria padaroma
žala visuomenei.”[11] arba “ Teises pažeidimas-tai kalta veika, kuri
priešinga teises normoms,daro žala kitiems asmenims ir už kuria yra
patraukiama atsakomybėn.”[12] Taigi asmeniui padariusiam teises pažeidimą
t.y. teisines atsakomybes subjektui turi būti taikomos teisines poveikio
priemones, o jo elgesys smerkiamas. Tokiu atveju teises pažeidėjas iš
valstybes puses patiria tam tikras neigiamus, materialaus, fizinio bei
moralinio pobūdžio apribojimus. Jis netenka teisių, laisvių bei kitokiu
vertybių.

Pagrindinis teisinės atsakomybes reguliavimo elementas yra
įstatymai ir kiti norminiai aktai. Be jų negali būti ir teisines
atsakomybes.Taigi teisine atsakomybe remiasi sureguliuotais norminiais
aktais.Jų dėka funkcionuoja. Tačiau vien norminio akto nepakanka norint
atsirasti konkretiems teisiniams santykiams, nes jis tik suteikia galimybe
taikyti teisine atsakomybe. Tam, kad atsirastu teisine atsakomybe turi būti
juridinis faktas, t.y. padarytas teises pažeidimas.

Taip pat, kad įgyvendinti teisine atsakomybe kompetentingos
valstybines institucijos ar pareigūnai turi aktyviai reaguoti ir imtis
priemonių kaltam asmeniui, padariusiam teises pažeidimą ,taikyti tam tikras
poveikio priemones ir jas įvykdyti.Taigi teisine atsakomybe yra būtina tam,
kad valstybėje butu..užtikrintas įstatymu laikymasis. Taip pat ji
reikalinga nubausti ar perauklėti asmenis, kurie nesilaiko valstybes
įtvirtintu įstatymu.

Struktūriška teismų sistemos sudėtis yra vienoda tiek bendrosios
kompetencijos, tiek ir administraciniuose teismuose. Pagrindinis bylų
svarstymas pirmąja instancija yra padalytas tarp žemesnės pakopos teismų
-apylinkės ir apygardos. Bylas apeliacine tvarka nagrinėja apygardų teismai
bei Apeliacinis teismas, o vienintelė kasacinė instancija yra Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas. Kasacijos sukoncentravimas viename teisme – tai
žingsnis efektyvesnės teismų sistemos link, nes palyginus dabar Lietuvos
Aukščiausiame teisme nagrinėjamą bylų skaičių su jų skaičiumi, kuris prieš
šį pakeitimą pasiekdavo Lietuvos Aukščiausiąjį teismą , pastebimas daug
efektyvesnis vienodos teisminės praktikos užtikrinimas. Be to, esant vienai
kasacinei instancijai, užtikrinamas tik tam tikrų bylų nagrinėjimas
kasacine tvarka, t.y. teismas neapkraunamas ne jo kompetencijoje esančiomis
bylomis. Kasacinis bylų nagrinėjimas viename teisme sumažina žemesnės
pakopos teismams skiriamų bylų skaičius, o tai savu ruožtu lemia
efektingesnį ir teisingesnį bylų nagrinėjimą. Be to, svarbus yra
Administracinių teismų įsteigimas, kuris palengvino administracinių bylų
nagrinėjimą, nes buvo aiškiai apibrėžta kokiam teismui, kokios bylos yra
teismingos. Taip pat administracinių bylų atskyrimas nuo civilinių ir
baudžiamųjų ir sukoncentravimas jų vieno pobūdžio teismuose, rodo Lietuvos
teismų sistemos supanašėjimą su Europos teismais.

Turinys

Įvadas.
1.Administraciniai teisiniai santykiai.

1.1 Administracinio proceso specifiniai požymiai.
2. Administracinio proceso rūšys.
3. Administracinės teisenos samprata.
4. Teisės aktai, reglamentuojantys administracinį procesą, jų rūšys.
5. Administraciniai teismai.

6.1 Įrodymai administracinių teisės pažeidimų bylose.

6.2 Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos dalyviai, jų teisės
ir pareigos.
Išvados.
Literatūros sąrašas.

LITERATūROS SąRAšAS

1. Valstybes ir teises teorija.-Vilnius “Mintis”, 1989 m.
2. P. Petkevicius . Administracine atsakomybe-“Justitia”,Vilnius 1996 m.
3. LR Administraciniu teises pažeidimu kodeksas “Aušra”, Vilnius 1995 m.

———————–
[1] Sunkumai kyla apibrėžiant vykdomosios valdžios sąvoką. Kokie institutai
priskirtini vykdomajai valdžiai? Konstitucinė teisė įprastai reguliuoja
vykdomosios valdžios vadovo veiklą, tai dažnai klaidina. Susidaro įvaizdis,
kad vykdomoji valdžia yra uždaroje dėžutėje kurios viduje kaip to nori
tvarkosi vadovas. Konstitucijos daugeliu atvejų kalba apie institucijas,
susijusias su įstatymais, remdamasi tuo, kad įstatymų leidėjas tai
vykdomajai valdžiai kiekvienu atveju nurodo kaip jai veikti ir koks
organas turi įgyvendinti ar detalizuoti įstatymo nuostatas. Visa kita yra
vykdomosios valdžios vidaus veiklos reikalas, kurio ribas nustato tik
konstitucija, apibrėždama teisėtumo ir pagrindinių žmogaus teisių ir
laisvių įgyvendinimo būdų kriterijus. Tokių reikalų tvarkyme teoriškai
įžiūrima beribė hierarchija ir organizacinė laisvė. Tai dažnai įvardijama
kaip diskrecija. Vėl gi neaišku kieno tai diskrecija.
[2] Etimologiškai, valdžia – tai teisė ir galia pajungti kitus savo valiai.

[3] Čia linčo teisės taikymas uždraustas: tik valstybiniu įgalinimus
turinčios institucijos taiko teisę. Tačiau ar nėra tos teisės elementų kai
priežiūros funkcijas atliekančios institucijos naudojasi nuobaudos skyrimo
teise. Ar laikomasi administracini proceso normų taikymo teisėtumo?
[4] Administracinė justicija – specialių teisminių ar kvaziteisminių organų
sistema, kurios pagrindiniu uždaviniu yra administracijos (vykdomosios
valdžios institucijų) veiksmų ir sprendimų teisėtumo kontrolė nagrinėjant
piliečių ir organizacijų skundus ir prašymus dėl jų pažeistų teisių ir
teisėtų interesų. Žiūr.:Словарь административного права/ Колл. aвт. –
Москва; ,,Правовая культура”,1999, 11. Terminas justicija (lot. justitia)
traktuojamas kaip teisingumas bei teisėtumas. Administracinė justicija –
specialių teisminių organų arba kitų institucijų, kontroliuojančių
vykdomosios valdžios veiksmų ir sprendimų teisėtumą, nagrinėjant piliečių
arba organizacijų skundus dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimų,
sistema. Административное право. Словарь– справочник., Москва 2000, 9 psl.
[5] Administracinė jurisdikcija – 1.įgalioto valstybinės valdžios,
pareigūno, įstatymu sureguliuota veikla nagrinėjant individualias
administracines bylas (ginčus), susijusias su administraciniu teisiniu
piliečio arba nevalstybinės organizacijos su valstybiniu organu (jo
pareigūnu) įgyvendinant šiam organui viešąją, kaip taisyklė, vykdomąją
valdžią.

[6] Бахрах Д.H. Административное право. Mосква: НОРМА, 2001. С.144.
[7] Габричидзе Б.Н., Чернявский А.Г. Административное право Российской
Федерациий. Москва: Дело и Сервис, 2001.C.296.
[8] Бахрах Д.Н. Административное право. Москва: НОРМА, 2001. С.236.
Бахрах Д.Н. Административное право. Москва: БЕК, 1993. С.240.
Бахрах Д.Н., Ренов Э.Н. Производство по делам об административных
правонарушениях. Москва: Знание, 1989. С.15.
[9] Valstybes ir teises teorija. Vilnius, “Mintis” 1989 m.,psl.147.
[10] Valstybes ir teises teorija. Vilnius, “Mintis” 1989 m.,psl 158.
[11] Valstybes ir teises teorija. Vilnius, “Mintis” 1989 m.,psl. 148.

———————–

1) Administracinių teisės pažeidimų teisena

2) Administracinių bylų teisenos įstatymas

Administracinis procesas

3) Administracinė teisena

Leave a Comment