Administracinės teisės šaltiniai

by

Įvadas

Administracinės teisės šaltiniai – administraciniaiteisiniai santykiai. Valstybinis valdymas,viešasis administravimas, josritys, sistemos, subjektai. Biudžetinės įstaigos. Kontrolėsinstitucijos.Administracinis reglamentavimas, administracinės procedūros.Administracinių bylų teisena. Valstybės tarnyba. Administracinė atsakomybė. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai sprendžiamiįrodinėjimo, kurio metu surenkami, patikrinami ir įvertinami įrodymaipagalba.Įrodymų sąvoka pateikta ATPK 256 str. Jame sakoma, kad įrodymaiadministracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys,kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato,ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jopadarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylaiteisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinioteisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais,liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėnatsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialistopaaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimoprotokolu, taip pat kitais dokumentais. Nagrinėjant įrodymų sampratą administracinių teisės pažeidimųbylose, visų pirma reikėtų pažymėti, kad įrodymai kartu apima tiek pačiusfaktus, tiek tų faktų šaltinius. Įrodymų supratimas tik kaip pačių faktų artik kaip šaltinių nėra pagrįstas. Taigi, įrodymai, tai faktiniai duomenys,esantys įstatymo nurodytuose šaltiniuose. Iš įrodymų sąvokos išplaukia dvi būtinos jos savybės – taiįrodymų leistinumas ir liečiamumas. Įrodymų leistinumas rodo jų tinkamumąnaudoti įrodinėjimo procese, todėl, kad jie yra gauti teisėtais metodais išteisėtų šaltinių. Leistinumas kelia įrodymams tam tikrus reikalavimus. Visųpirma, įrodymais gali būti tik tokie faktiniai duomenys, kurie yraužfiksuoti viename iš ATPK 256 str.2d. nurodytų šaltinių (pvz.,nukentėjusiojo paaiškinimas, eksperto išvada ir pan.). Be to turi būtižinoma informacijos kilmė ir galimybė ją patikrinti. Būtina laikytis visųprocesinės formos reikalavimų, kurie garantuoja informacijos tikrumą irfiksavimo visapusiškumą (pvz., administracinių teisės pažeidimų protokolaituri būti surašomi griežtai laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų). Priklausomai nuo įrodymo ir kaltinimo versijos santykio įrodymaiskirstomi į kaltinančius ir teisinančius. Kaltinantys įrodymai nustatofaktus, kurie patvirtina administracinio teisės pažeidimo įvykį, jožalingas pasekmes, pažeidėjo kaltę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.Teisinantys įrodymai rodo atsakomybėn traukiamo asmens nekaltumą ar darokaltinimą abejotiną, taip pat patvirtina aplinkybes, lengvinančiaspažeidėjo atsakomybę. Šis įrodymų skirstymas yra svarbus priimant nutarimą,parenkant administracinės nuobaudos rūšį ir dydį ir pan.

Tačiau eksperto ir specialisto skyrimo tvarkos ATPK nereglamentuoja.Neaišku, koks procesinis dokumentas (nutarimas, protokolas ir pan.), turėtųbūti rašomas skiriant ekspertą ar specialistą. Praktikoje tai atliekamaprašymo ar siuntimo forma. Taigi, būtina įstatyme numatyti eksperto arspecialisto skyrimo procesines taisykles, nurodant koks dokumentas šiuoatveju turėtų būti surašomas. 1.Administraciniai teisiniai santykiai. Administracine atsakomybe yra teisines atsakomybes rūšis. Kaipir būtina teisines atsakomybes rūšims, jai taip pat budingi visi teisinesatsakomybes požymiai. Tačiau administracine teises atsakomybe turi tik jaibudingu specifiniu bruožu. Vienas iš šių bruožų yra tai, kad administracines atsakomybespagrindas yra teises normų, kurios numatytos LR ATPK, pažeidimas.Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik už tas veikas , kuriasnumato Lietuvos Respublikos Administraciniu teises pažeidimu kodeksas.Taireiškia, kad žmogus bus traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuoatveju, jei veika, kuria jis padare, yra aprašyta ATPK. Kitu atveju, jei jopadaryta veika nėra aprašyta kodekse, jis nebus traukiamas administracinėnatsakomybėn. Šiuo atveju jis gali būti iš vis netraukiamas jokionadministracinėn atsakomybėn, arba traukiamas remiantis kitos rūšies turimaatsakomybe. Patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn jam dažniausiaitaikomos administracines nuobaudos. Toliau paminėsime jog, administracines nuobaudos skiriamosasmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn, ir jų taikymas teisespažeidėjui neužtraukia teistumo. Pagal ATPK 21 str. administraciniunuobaudų rūšys yra:”Už administraciniu teises pažeidimu padarymą gali būtiskiriamos šios administracines nuobaudos: 1) įspėjimas; 2) bauda; 3)atlygintinas daikto, kuris buvo administracinio teises pažeidimo padarymoįrankis arba tiesioginis objektas, paėmimas; 4) daikto, kuris buvoadministracinio teises pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginisobjektas, konfiskavimas; 5) suteiktos piliečiui specialios teises ( teisesvairuoti transporto priemones, teises medžioti ar žvejoti) atėmimas; 6)pataisos darbai; 7) administracinis areštas; 8) nušalinimas nuo darbo(pareigu) . Šio straipsnio pirmosios dalies 3-8 punktuose išvardytasadministracines nuobaudas gali nustatyti tik LR įstatymu aktai.LR įstatymaigali nustatyti ir kitokias, negu nurodytas šiame straipsnyje,administraciniu nuobaudų rūšis.” Sekantis iš specialiųjų administracines atsakomybes bruožu yraadministracines teises pažeidimo subjektas. Juo gali būti tik fizinis asmuoturintis 16 metu ir kuris yra pakaltinamas. Administracines teisespažeidimu subjektais nelaikomi juridiniai asmenys, o dėl padarytu juoseadministraciniu pažeidimu , kaltais laikomi ir atsakomybėn traukiami tendirbantys pareigūnai. Kitas administracines atsakomybes bruožas, pasireiškia tuo, kadadministracines teises pažeidimu bylas nagrinėja ir administracinesnuobaudas pažeidėjams skiria ne įstaigų, organizacijų ar įmonių vadovai,bet tam tikros valstybines institucijos – teismai, savivaldybių policija,valstybines inspekcijos bei kitos, kurios yra numatytos administraciniu

teises pažeidimu kodekse.. Dar vienas iš administracines atsakomybes bruožu yra tai, kadadministracine atsakomybe yra taikoma procesine tvarka, kuria numato ATPKnormos. Administraciniu teises pažeidimu bylu nagrinėjimo procesinetvarka,palyginus su baudžiamąja ir civiline teise, yra daug paprastesne.Tačiau taip pat vyksta išsamus, objektyvus bylos nagrinėjimas, kurisremiasi teisėtumo,teisingumo,tikslingumo, viešumo, teises i gynyba irkitais principais.Be to užtikrina asmens, traukiamo administracinėnatsakomybėn, nukentėjusiojo ir kitu dalyviu teisiu apsauga. Administraciniai teises pažeidimai yra teises nustatytu irvisuotinai privalomu elgesio taisyklių, numatytu ATPK, (priešgaisrinesapsaugos,sanitarijos ir higienos, saugaus eismo, prekybos, transporto irkt.) pažeidimai. šie administraciniai pažeidimai pagal pavojingumovisuomenei laipsnį bei savo pobūdį nesudaro baudžiamojo nusikaltimosudėties ( išskyrus pakartotinumą) todėl jie baudžiami įvairiomisadministracinėmis nuobaudomis. Administracinei atsakomybei yra budingas operatyvumas. Taireiškia,kad i padaryta administracines teisės pažeidimą kompetentingosinstancijos bei pareigūnai reaguoja tuojau pat. Administracines atsakomybespriemones teises pažeidėjui yra taikomos jau teises pažeidimo vietoje(pvz.:saugaus eismo taisyklių pažeidimas) arba kitais trumpais terminais.Administracines atsakomybes operatyvumas didina veiksmingumą bei efektyvumąkovojant su teises pažeidimais. Be abejo administracine atsakomybe padeda užkirsti kelia ne tikadministracines teises pažeidimams, bet ir kriminaliniams nusikaltimams. Jitaikoma kovojant su viešosios tvarkos, keliu eismo, nuosavybes apsaugos beikitais pažeidimais. Padeda kovai su piktybiniu chuliganizmu, tyčiniais kūnosužalojimais, turto vagystėmis ir kitais pavojingais baudžiamaisiaisnusikaltimais. Remiantis šiais pagrindiniais administracines atsakomybesbruožais, galimas šis apibrėžimas,kad “ administracine atsakomybe yrasavarankiška atsakomybes rūšis,taikoma kaltiems asmenims,padariusiemsadministracines teises pažeidimus, skiriant jiems ir realizuojant įstatymųnustatytas administracines nuobaudas,turint tikslą kovoti su teisespažeidimais, užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką.” Administracinių teisės pažeidimų teisena, ikiteisminis administraciniųginčų nagrinėjimas, administracinių bylų teisenos įstatymas: šiaip jauvisos bylos, vykstančios tarp valstybės institucijų ar susijusios su jųadministracinių funkcijų vykdymu yra administracinės. Administracinėteisena – tai administracinės justicijos (administracinio teisingumo)įgyvendinimas.

1) ir 2) – didžiausiosAdministracinis procesas – daug daugiau nei vien baudimo, nei (vien)administracinių teismų veikla. Pradžioje reikėtų akcentuoti, kad administracinis procesas įvairiomisjo prasmėmis yra teisinio proceso ypatinga rūšis, kuriam būdingi tokiebendrieji požymiai:1) proceso stadijinė raida, kuriai esant, turime tarpusavyje susijusių, nuosekliai padaromų veiksmų, dokumentų surašymo ir sprendimų priėmimo sistemą;2) veiklos principai ir tikslai;3) procesinių santykių dalyvių aplinka, jų procesinis statusas;4) yra valdžios aktai, priimti sprendžiant teisines bylas, jie juridiniai įforminti;5) procesinių veiksmų atlikimo terminai;6) bylų, tai pat atskirų klausimų, veiksmų, susijusių su procesu, žinybiškumas;7) įrodymų rūšys ir šaltiniai;8) procesinių normų, teisėtumo ir priimamų aktų pagrįstumo laikymosi garantijos;9) procesinės ir kitokios sankcijos už tam tikrų taisyklių pažeidimus. 1.1Administracinio proceso specifiniai požymiai:1) tai valdinga, tikslinga vykdomosios valdžios subjektų veikla;2) ši veikla yra skirta būtent spręsti vykdomajai valdžiai pavestus klausimus laikantis įstatymo reikalavimų (t.y.poįstatyminė veikla): vykdomoji valdžia gali tik detalizuoti…3) pagrindinis tokios veiklos rezultatas – valdymo aktas4) ši veikla reglamentuojama administracinės teisės (tiksliau, administracinio proceso) normomis (kurios nebūtinai turi būti atskirame akte)5) administraciniai procesai yra išoriškai paprastesni (dažniausiai nėra rungtyniškumo; pavyzdžiui, kelių policininkas pasakė – moki); bylos dažnai gali būti nagrinėjamos nedalyvaujant šaliai (pavyzdžiui, Lenkijoj – licencijos išdavimas) Administracinis procesas – tai vykdomosios valdžios subjektų valdingaveikla, atliekama administracine-procesine forma ir pasireiškiantikonkrečių bylų, konkrečių klausimų sprendimu, kurių metu priimami irįgyvendinami įvairūs valdymo (viešojo administravimo) aktai. Vykdomoji valdžia savo funkcijas įgyvendina per savo institucijų,tarnautojų veiksmus, kurių kiekvienas turi po suvereniteto gabalėlį.Vykdomoji valdžia – tik loginė abstrakti konstrukcija, modelis[1],vykdomosios valdžios kaip juridinio pažinimo objekto, teisinė sąvoka. Jiatspindi esminius realių reiškinių požymius, t.y. tam tikrus valdymoinstitucijų ir tarnautojų teisiškai reikšmingų valdžios turėjimoveikų[2] požymius. Proceso paskirtis – įgyvendinti materialinės teisėsnormas. Jei nėra materialinės teisės normos įgyvendinimo mechanizmo, tai –mirusi norma (pavyzdžiui, nepaprasta padėtis – nėra proceso… / beliekaremtis Konstitucija ir sveiku protu…” X politiko visai tinkama išsisuktifrazė, jei tas sveikas protas turi kitą interesą. Konstitucija įtvirtinavaldžios galias ir jas riboja. Viešojoje teisėje, skirtingai neiprivatinėj, leidžiama tik tas, kas konkrečiai nustatyta teisės aktais. Jeine – negali kišti pirštų prie žmogaus teisių. Kur tos ribos? Manau, kadklausimas apie ribas dažnai retorinis įvaizdis, nes vykdomoji valdžia kaipinstitutas turi prievartos taikymo teisę, kuri dar paremta institucijųsudarančių tą vykdomąją valdžią turimais, jos kontroliuojamaismaterialiniais resursais. Teisės įgyvendinimas (realizavimo formos) atsiskleidžia per teisių irpareigų vienovę. {.. Nueinama iki absurdo… – pavyzdžiui, mirties bausmė! (analogijos:Hamurabio įstatymas, Taliono principas etc. – tas pats principas)}.Kalėjimas – žymiai sunkesnė ir daugiau kančių kelianti bausmė. “tai gal,tamsta, įsidarbinsi budeliu?” (klausimas, nuo kurio lūžta mirties bausmėsšalininkai)… atsako ką nors panašiai į: “ooo, neaaa!!! – aš inteligentasir humanitaras… neaaa, tikrai ne”. Manau, valstybė negali nusileisti iki

žmogžudžio lygio.Teisės realizavimo formos:1) naudojimasis teise (savo poreikiams)2) teisės laikymasis3) teisės vykdymas (x pareigų atlikimas)4) teisės taikymas[3]. Kam ją taikyti? Keli aspektai: [pic] pozityvus (pavyzdžiui, pastato projektas; dėl neatitikimų reikalavimams gali kelti pavojus visiems): įgaliota valstybės institucija ar įstaiga privalo atlikti tam tikrą veiksmą, kad subjektas įgytų subjektinę teisę (objektyviąją teisę > subjektyviąją t) [pic] kada neteisėtai trukdoma naudotis subjektine teise (negatyvi teisės taikymo forma) [pic] pačios valstybės institucijos poreikiams Teisės taikymas: kompetentingų valstybės institucijų, įstaigų veikla,kurios pagalba asmenys gali pasinaudoti jiems suteiktomis teisėmis arbakuria šalinamos neteisėtos kliūtys asmenims naudotis subjektinėmisteisėmis, taip pat tam tikrų priemonių taikymas asmenims, kurie nesilaikoteisės normų paliepimų ar draudimų. Pagrindinė teisės teorijosklasifikacija: 1) pozityvus [daugiausia (didžioji veiklos dalis): gesina, gelbėja, išduoda leidimus ir tik labai retai tenka bausti)]; 2) teisės apsauga: teisėsaugos blokas. 2. Administracinio proceso rūšysAdministraciniai procesai (-as)1) bendrasis valstybinių valdymo (viešojo administravimo) įgyvendinimo procesas (administracinė procedūra), santykinai išskirtini: [pic] licencijų ir leidimų išdavimas; [pic] valdymo srities teisinių veiklos formų įgyvendinimas [teisės taikymo procesas]; [pic] steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo teisena; [pic] planavimo aktų rengimas (strateginiai, operatyviniai ir kitokie planai); [pic] piliečių ir tarnautojų subjektyvinių teisių įgyvendinimas valdymo srityje; [pic] administracinių sutarčių (sandorių) sudarymas; [pic] kitų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimas [kardomųjų priemonių taikymas, faktų registravimas, teisinių dokumentų surašymas ir išdavimas ir t.t.]; [pic] įstatymų projektų rengimas, o taip pat valdymo srities teisės aktų leidyba; [pic] valdymo srities teisės aktų laikymosi kontrolės ir priežiūros procesas; [pic] raštvedybos procedūros; [pic] valdymo srities kontrolės teisinės formos įgyvendinimas; [pic] valdymo srities teisinių dokumentų surašymas; [pic] administracinių teisinių rėžimų įgyvendinimo procedūros;2) administracinių ginčų nagrinėjimo procesas;3) tarnybinių nuobaudų taikymo procesas;4) administracinės prievartos priemonių taikymo procesas [pic] administracinės teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesas; [pic] kitų administracinės prievartos priemonių taikymo procesas);5) valstybinio valdymo srities teisės aktų ir veiksmų teisėtumo patikrinimo procesas (administracinė justicija). Būtina skirti: administracinės justicijos[4] ir administracinėsjurisdikcijos[5] sąvokas. Pagrindinis administracinės justicijos tikslas –konfliktų tarp piliečių ir valstybinio valdymo institucijųsureguliavimas.[6]

3.Administracinės teisenos samprata. Norint suvokti apskritai teisenos sampratą ir turinį, pirmiausiareikia išsiaiškinti jos vietą teisinėje sistemoje. Teisinėje literatūrojevyrauja nuomonė, kad teisena yra teisinio proceso dalis. Procesas (lot.procesus – judėjimas į priekį) – tai kokio nors dalyko vienas kitą sekantyspasikeitimai ar reiškiniai, kuriuose išreiškiami tam tikri objektyvūsdėsningumai, visuma vienas kitą sekančių veiksmų, nukreiptų pasiekti tamtikrą rezultatą. Procesai yra įvairūs: cheminiai, biologiniai, socialiniaiir kt. Prie socialinių procesų priskiriamas ir teisinis procesas. PasakD.N.Bachracho “ …teisinis procesas, tai tobuliausia proceso forma”[7].Reikėtų išskirti ir teisinio proceso požymius: 1) tai sąmoninga, tikslinga veikla; 2) šią veiklą realizuoja valdingus įgalinimus turintys viešosiosvaldžios subjektai; 3) juo siekiama tam tikro teisinio rezultato, sprendžiamoskonkrečios individualios bylos; 4) jo metu priimami tarpiniai ir galutiniai sprendimaiįforminami oficialiuose dokumentuose; 5) ši veikla detaliai reglamentuota teisės normomis. Manyčiau, kad svarbiausias teisinio proceso požymis yra tas, kadjis yra sureguliuotas teisės normomis, t.y procesinėmis teisės normomis,kurių pagalba yra įgyvendinamos materialinės teisės normos, realizuojamossubjektinės teisės ir teisinės pareigos, užtikrinama asmenų teisių irteisėtų interesų apsauga. Kaip matome, procesinės teisės normos atliekapagalbinę, aptarnaujančią, tačiau pakankamai svarbią funkciją. Tačiau teisinis procesas nėra vieningas ta prasme, kad skirtingųteisės šakų materialinės normos nėra realizuojamos tų pačių procesiniųteisės normų pagalba. Todėl atskirų teisės šakų normų įgyvendinimas turisavo ypatumus, lemiančius teisinio proceso skirstymą į rūšis. Nekylaabejonių, kad egzistuoja savarankiškos civilinio proceso ir baudžiamojoproceso teisės šakos, tačiau “ klausimas apie administracinį procesą yravienas iš labiausiai diskutuotinų teisės moksle”[8]. Problema yra ta, kadšiandien nėra vieningo kodifikuoto teisės akto, kuriame būtųįtvirtintos administracinės procesinės teisės normos. Šiosnormos,dažniausiai yra administracinės materialinės teisės aktų sudėtyje.Be abejonės tai sąlygota ir objektyvių priežasčių, kadangi administracinėsteisės normos reguliuoja pakankamai plataus spektro ir pasižyminčius tamtikra specifika visuomeninius santykius, atsirandančius valstybinio valdymosrityje, todėl ir jų realizavimas negalimas vieningo proceso rėmuose.Specifinių taisyklių būtinumas ir lemia teisenos, kaip proceso daliesbuvimą. Taigi apie administracinį procesą ir teiseną galima kalbėti kaipapie visumos ir dalies santykį. 4. Teisės aktai, reglamentuojantys administracinį procesą, jų rūšys Šaltiniai. Tiksliau, teisės aktai, reglamentuojantys CP. Sutinku 100proc su Vaišvila, kad virš 20metų mes mokyti klaidingai: aktas, kuriame yratn. Šaltiniais jie nėra. Šalt – tai, iš ko kyla teisė: poreikis, teisinėmintis (idėja). Taigi, NORMINIAI AKTAI: ĮSTATYMAI IR POĮSTATYMINIAI AKTAI /IR TARPTAUTINĖS SUTARTYS (galinčios būti ir įstatymo, ir poįstatyminio aktolygmens, priklausomai nuo to, ratifikuota ar ne); ratifikuotos – turi

įstatymo galią; kt kategorija – tvirtinamos Vyriausybės (nors taikritikuojama sakant, kad reik laikytis pacta sunt servanda principo): josturi poįstatyminio akto galią. Esant kolizijai tarp Seimo ratifikuotossutarties ir įstatymo prioritetas teikiamas įstatymui. Sako (KT, įtakotasPiesliako, turbūt. Manau – neteisingai), BT taip nėra – tarptautinės teisėssutartys negali būti taikomos tiesiogiai baudžiamosios teisės srityje. Konstitucija – irgi įstatymas. Pas mus nėra vadinamoorganinio įstatymo: kitur jie – kodeksai, pvz. – turi aukštesnę galią.Pavyzdžiui, N CK sako: esant konkurencijai tarp CK ir įstatymo prioritetasesti teiktinas CK. Šiaip kategorijos “kodeksas” LR ta hierarchijoje nėra.Yra “konstituciniai įstatymai”: “Dėl žemės pardavimo užsieniečiams” (galibūt koreguojamas konsensusu). Kokie įstatymas galėtų (turėtų) būti tokiolygio? Teismų įstatymas, kodeksai – dėl jų turi būti bendras sutarimas:Seimo rinkimų, Vyriausybės: kad užtikrintų stabilumą, teisinę padėtį,veiklos principus. Tada ir visuomenė jaustųsi saugiau ir lengviau.Konstitucija: aišku, visad pagrindinių idėjų reikia ieškoti joje. Teismai,ypač žemesni, bijo interpretuoti. Mikelėno ir AT dėka labai vystomateisingumo ir protingumo doktrina. Protingumas neturi išeitu užkonstitucijos rėmų.Lygiateisiškumo principas: administracinės teisės – subordinaciniaiteisiniai santykiai. Tačiau – reikalavimai turi būti lygūs visiems.Valdžios įstaigos tarnauja žmonėm (plg, mokytojų atlyginimųvėlavimas). Teisingumą vykdo tik teismas: 109 LRK. Jei jurisdikcija –teismo veikla: tik teismai vykdo teisingumą.Visi, kieno konstitucinėsteisės yra pažeistos, turi teisę ginti jas teisme. “konstitucinės” –realiai tai bet kokios. Mat anksčiau buvo krūvos žinybinių aktų,nustatančių, pvz, – galima skųsti kolonijos viršininkui, o po to ždepartamento direktoriui. Toliau nenumatyta! Ką reiškia žinybinis aktas? ŽrKonstituciją! Gali būti ikiteisminė tvarka, bet galutinė inst – teismas.Jaunesni teisėjai taip ir palikdavo (vadovaudavosi žinybiniais ta). Aišku,visaip mėginama išvengti brangiausios procedūros – teismo.Konstitucijos ir įstatymo viršenybės principas. Vien įstatymo nepakanka: K+ įst = teisės viršenybė. Tada nereiks keisti Konstitucijos ir rašyti“teisės”.Teisės aktai:ATPK – specifinis: atskira dalis – procesinė.ABTĮ – Adm bylų teisenos įstatymas.Adm ginčų komisijų įstatymas.Mokesčių administravimo: 10sk ypač.Leidimų, licencijų išdavimo ……Alkoholio kontrolės, Konkurencijos įst.Poįstatyminiai: pagrinde – Vyriausybės nutarimai. Jei įstatymai įtvirtinalicencijų išdavimo atvejus, tvarkos principus, tai jau pati detali tvarka –Vyriausybės nutarimuose:Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkaVyriausybės darbo reglamentas: kaip kuriami ta VyriausybėjŽinybiniai aktai:Finansų, VR ministro (tech apž taisyklės); eismo taisyklės, pažeidimųįforminimas, ar, pvz, Centrinis mokesčių administratorius: detalizuojamokesčių administratorių veiklą.Savivaldybių sprendimai.Kt grupė: Konst teismo sprendimai (jų galia):Mikelėnas teigia, jog tai – teisės šaltinis: taip vadinama negatyviojiteisėkūra – naikina sukurtas tn. Aš vertinu tai skeptiškai. Negaliojaįstatymas, priešingas Konstitucijai. Konst teismas (KT) tik konstatuojanekonstitucingumą. Konstitucijoje nėra žodžio “naikina”, tik –“negalioja…”. Pati Konstitucija naikina įstatymo galią, o KT tikkonstatuoja. Dėl to diskusija LR teisinėje visuomenėje.Precedentas: de jure jo nepripažįsta, de facto – taip. Kontinentinė iranglosaksų doktrinos ir sistemos artėja viena prie kitos: visurpripažįstama normos išaiškinimo galia. Manau, tai nėra teisės (išraiškos)forma, tačiau vis tiek: priimsi priešingą tam sprendimą – Aukšč teismasvadovausis savo doktrina ir sprendimą naikins.Mikelėnas jau drąsiai naudoja terminą “precedentas”: vertinu taiskeptiškai. Koks mechanizmas yra tikrinti AT teisės aktus konstitucingumoprasme? Jei bus kaip Vokietijoje – kad ir AT sprendimas gali būtipatikrintas KT – tada sutikčiau.Yra didelis antagonizmas (viešai neskelbiamas) tarp tų (teismų) sistemų. KTsako aiškiai – virš mūsų tik Dievas. Tačiau: Liuksemburgo ir Strasbūroteismai visgi gali pasisakyti dėl KT sprendimų

5. Administraciniai teismai.

Administracinius skundus turi teisę paduoti asmenys, kiti viešojoadministravimo subjektai, tame tarpe ir valstybės bei savivaldybėssubjektai, kai jie mano, kad jų teisės yra pažeistos dėl viešojo aradministracinio subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo. Už skundonagrinėjimą jį padavę asmenys turi mokėti nustatytą mokestį, nuo kuriogalima atleisti tik ABTĮ 26-27str. numatytais atvejais (dėl turtinės asmenspadėties ir tam tikrų bylų nagrinėjimo atveju, pvz. skundai dėl rinkimų,referendumo įstatymo pažeidimo, dėl norminio administracinio akto teisėtumoištyrimo ir kt.). Prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimosubjektų veiksmai ir priimti aktai gali būti ginčijami ikiteismine tvarka.Tokių skundų nagrinėjimą atlieka savivaldybių visuomeninės, apskričių irVyriausioji administracinių ginčų komisijos, kurių steigimo tvarką nustatoatskiri įstatymai. Ikiteismine tvarka yra nesprendžiami tie ginčai, kurienepriklauso administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 5str.), taip patbylos, kurios priklauso apygardos administraciniams teismams irAukštesniajam administraciniam teismui kaip pirmosios instancijos teismams.Administracinis skundas turi būti paduotas ikiteisminei ginčų komisijai nevėliau kaip per mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo ir turi būtiišnagrinėtas per 14 dienų. Šios komisijos priimtą sprendimą asmenys galiskųsti administraciniams teismams per 20 dienų nuo jo priėmimo arba jeiikiteisminis nagrinėjimas nebuvo įvykdytas tai, nuo to termino (kai jis

turėjo būti baigtas vykdyti) per 1 mėnesį. Apygardos administraciniai teismai turi dviejų instancijųkompetenciją: jie yra pirmoji instancija byloms dėl norminiųadministracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai valstybiniai arsavivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo; pagal Seimo kontrolieriųpareiškimus, remiantis Seimo kontrolierių įstatymu, dėl turtinės irmoralinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai teritoriniųvalstybės ar vietos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų,eianančių valstybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojoadministravimo srityje, atlyginimo ir kitoms, nurodytoms ADTĮ 6str. 2dalyje. Taip pat šie teismai yra ir apeliacinė instancija, kuriai per 14dienų turi būti paduotos apeliacijos dėl nutarimų bylose dėladministracinių teisės pažeidimų. Taigi administracinių apygardos teismųkompetencija prilygsta bendrajai apygardos teismų vykdomai kompetencijai.Aukštesnysis administracinis teismas taip pat turi dvejopą kompetenciją,nes nagrinėja pirmąja instancija bylas, kurios nurodytos ABTĮ 7str.2dalyje, kai viena iš šalių yra centrinis valstybinio administravimosubjektas, taip pat visas mokestinių ginčų, kitų privalomų mokėjimų irrinkliavų bylas. Apeliacinė (antroji) šio teismo funkcija yra analogiškabendrosios kompetencijos Apeliacinio teismo funkcijai, t.y. bylas, kuriaspirmąja instancija išnagrinėjo apygardos administraciniai teismai, galimaapeliacine tvarka apskųsti Aukštesniajam Administraciniam teismui.Apeliacinio teismo administracinių bylų skyrius yra apeliacinė instancijabyloms, kurias Aukštesnysis administracinis teismas išnagrinėjo kaippirmosios instancijos teismas, ir galutinė instancija administracinių bylųteismingumo klausimais. Kilus ginčui dėl bylos teismingumo tarp bendrosioskompetencijos ir administracinio teismo, per Apeliacinio teismoadministracinių bylų skyrių padavus skundą, jį sprendžia speciali tiesėjųkolegija, kurią sudaro Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriauspirmininkas, Apeliacinio teismo administracinių bylų skyriaus pirmininkasir Aukštesniojo administracinio teismo pirmininkas arba jų paskirtiteisėjai. Šios specialios teisėjų kolegijos nutartys dėl bylos teismingumoyra neskundžiamos ir galutinės. Vykdydamas jo kompetencijoje esančiasfunkcijas, šis teismas, turėdamas aukščiausią administracinę galią, privaloužtikrinti vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus. Nesunku pastebėti, kad administracinių teismų struktūra irkompetencijos padalijimas yra sudarytos pagal bendrosios kompetencijosteismus. Išnagrinėjęs bylą administracinis teismas savo sprendimu galiatmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą; patenkinti jį arba panaikintiaktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektąpašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą;patenkinti skundą ir įpareigoti atitinkamą subjektą jį įgyvendinti ,vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; patenkinti skundą irpriteisti atlyginti turtinę ar moralinę žalą. Administracinių teismųsprendimai administracinėse bylose kasacine tvarka neskundžiami (kaip jauir anksčiau minėtų Apeliacinių teismų apeliaciniai nuosprendžiai).Skundžiami aktai yra panaikinami tuomet, kai juos priėmė nekompetetingiadministravimo subjektai, jei yra iš esmės neteisėti, prieštaraujaaukštesnės galios teisės aktams arba jį priimant buvo pažeistos pagrindinėsnustatytos procedūros ir taisyklės. Administracinis teismas, išnagrinėjęsbylą, ne tik priima sprendimą, bet ir paveda jį vykdyti administraciniamsubjektui. Jei teismo sprendimą atsisako kolegialiai vykdyti valdžiosinstitucija, už tai atsako ir yra baudžiamas institucijos vadovas ar jįpavadavęs pareigūnas. Taip pat jei per nurodytą laiką, subjektas neįvykdonurodymų, tai sprendimą priėmęs teismas antstolio reikalavimu gali skirtibaudą. Be to, administraciniai teismai suteikia atlygio galimybę, nes(pagal ABTĮ 59str. 1dalį) šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turiteisę reikalauti atlyginti išlaidas dėl teismo proceso.

6.1 Įrodymai administracinių teisės pažeidimų bylose Taigi, apibendrinant įrodymų sampratą administracinių teisės pažeidimųbylose, galima daryti išvadą, kad dažnai įrodymų rinkimo ir fiksavimotvarka ATPK nereglamentuojama ar reglamentuojama paviršutiniškai irneišsamiai, kas sukelia problemas praktiškai taikant teisės normas.Lyginant su baudžiamuoju ar civiliniu procesu šis trūkumas pakankamaiakivaizdus. Šiuose procesuose įrodymai, jų rinkimo ir fiksavimo tvarkareglamentuota konkrečiau ir išsamiau ir tai daro procesą aiškesniu irefektyvesniu. Mano nuomone, neretai tokių įstatymo spragų pagalba, taip patir dėl pareigūnų neišmanymo, pažeidėjams pavyksta išvengti atsakomybės irtodėl lieka neįgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenosuždaviniai. Nemanau, kad detaliau sureguliavus įrodymų institutą, procesastaptų sudėtingesnis, atvirkščiai būtų aiškesnis ir todėl paprastesnis iroperatyvesnis.

6.2Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos dalyviai, jų teisės ir pareigos

Administraciniai teisiniai santykiai, o tuo pačiu ir administraciniaiprocesiniai teisiniai santykiai, pasižymi įvairiapusiškumu. Šisįvairiapusiškumas, manyčiau, visų pirma pasireiškia šių santykių subjektųįvairove.Dauguma autorių (J.Kozlovas, J.Tichomirovas, A.Alechinas, A.Agapovas irkt.) savo darbuose administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos subjektųplačiau nenagrinėja, jų neklasifikuoja. Daugiau dėmesio tam skiriaD.Bachrachas. Jis nepateikia klasifikavimo kriterijų, tačiau teisenojedalyvaujančius subjektus skirsto į “subjektus, turinčius viešą interesą,subjektus, turinčius privatų interesą, asmenis ir organus, atliekančiuspagalbinį vaidmenį procese ir kitus, dalyvaujančius vykdymo procese”[9].1.Taigi, pirmąją grupę sudaro subjektai, ginantys viešąjį interesą. Taikompetentingi pareigūnai, kuriems suteikta teisė priimti valdingus aktus,surašyti procesinius dokumentus, nuspręsti bylos eigą bei priimti sprendimąbyloje. Tai taip vadinami lyderiaujantys subjektai, kurie įvardinti ATPK216 straipsnyje. Čia nurodoma, kad administracinių teisės pažeidimų bylas

nagrinėja:1) administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų;2) savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai;3) rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai);4) policija, valstybinės inspekcijos ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymųtam įgalioti organai (pareigūnai).Iš viso administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja 49 skirtingosinstitucijos ir jų pareigūnai (ATPK 221 – 2477 straipsniai). Subjektų, turinčių privatų interesą byloje, ratui priskiriamas asmuo,traukiamas administracinėn atsakomybėn, nukentėjusysis ir jų įstatyminiaibei įgaliotieji atstovai. Nuo pirmosios grupės subjektų jie skiriasi tuo,kad procese neturi valdingų įgalinimų.Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens statusas procese yra numatytasATPK 272 straipsnyje. Jame nustatytos jo teisės ir pareigos. Tinkamaiįgyvendinant šias teises realizuojami teisės į gynybą, kalbos ir kitiproceso principai. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisęsusipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus,pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kitoįgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jamprilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba,kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuviųkalbos; apskųsti nutarimą byloje. Šiame straipsnyje įtvirtinta viena išpagrindinių proceso nuostatų, t.y., kad administracinio teisės pažeidimobyla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamamasmeniui. Šiuo reikalavimu siekiama tinkamo teisės į gynybą įgyvendinimo.Taip pat ir baudžiamojo proceso bei civilinio proceso kodeksuoseįtvirtintos normos, reikalaujančios bylas nagrinėti dalyvaujant teisiamajambei atsakovui. Administracinių teisės pažeidimų bylų praktikoje šisreikalavimas įgyvendinamas pakankamai sunkiai. Dažniausiai pažeidėjai įadministracinės bylos nagrinėjimą neatvyksta, todėl gal tik apie 3 – 5procentus bylų išnagrinėjama dalyvaujant asmeniui, traukiamamadministracinėn atsakomybėn. Šiuo atveju naudojamasi įstatymo suteikiamaišimtimi, leidžiančia bylą išnagrinėti be asmens tik tais atvejais, kai yraduomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą irjeigu negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Asmuo supažindinamassurašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame savo parašupatvirtina, kad jam žinoma apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (pvz.,policijos pareigūnas surašo adm. teisės pažeidimo protokolą 2001 12 10 irdalyje, kurioje rašomas pažeidėjo paaiškinimas nurodo, kad byla busnagrinėjama 2001 12 12 15 val., pažymi policijos įstaigos pavadinimą iradresą; neatvykus pažeidėjui, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant). Taigi,tokia praktika yra Kauno miesto policijos įstaigose, nagrinėjantadministracinių teisės pažeidimų bylas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kadnutarimas, priimtas nedalyvaujant pažeidėjui, kai jam nebuvo pranešta apiebylos nagrinėjimo laiką ir vietą negali būti laikomas teisėtu ir todėlnaikintinas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 03 20nutartis adm. byloje Nr.3832-01). Tačiau reikia pažymėti, kad nagrinėjant tam tikrų kategorijųbylas (dėl pažeidimų, numatytų ATPK 50 str. ”Smulkusis svetimo turtopagrobimas”,174 str. ”Nedidelis chuliganizmas” ir kitų, nurodytų ATPK 272str. 3d.) administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yraprivalomas. Tam, kad užtikrinti jo dalyvavimą, numatytas netgi atvesdinimaspolicijos pagalba. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėnatsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas,administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.Manyčiau, kad ši nuostata įstatymo leidėjo suformuluota nepakankamaitiksliai. Aiškinant normą pagal loginę jos struktūrą išeitų, kad įstatymenumatyta alternatyva (žodelis “ar”), t.y. byla nagrinėjama, nedalyvaujantpažeidėjui, kai jis vengia atvykti pagal šaukimą ir jei nebuvo priimtassprendimas jį atvesdinti, o kitu atveju nagrinėjama kai vengiamaatvesdinimo. Tačiau 272 str.3d. kontekste toks normos aiškinimas būtųneteisingas. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismopraktika. Teismas, 2001 03 16 nutarime adm.byloje Nr.3807 – 2001, panaikinonutarimą ir grąžino bylą pagal ATPK 187 str.2d. nagrinėti iš naujo beinurodė, kad pažeidėjo dalyvavimas nagrinėjant šią bylą yra privalomas, okai jis vengia atvykti pagal šaukimą būtina jį atvesdinti ir jei jis vengiabūti atvesdinamas, tik tada galima išnagrinėti pastarajam nedalyvaujant.Taigi, būtinas abiejų šių sąlygų buvimas, o ne vienos iš jų, kad sprendimasbūtų pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nors ir buvo priimtas pažeidėjuinedalyvaujant.Nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padarytamoralinė, fizinė ar turtinė žala (ATPK 273 str.1d.). Panaši nukentėjusiojosamprata ir baudžiamajame procese (BPK 60str.1d.), tik žala padarytanusikaltimu. Nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duotipaaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant byląnaudotis teisine pagalba; apskųsti nutarimą administracinio teisėspažeidimo byloje.Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis yranepilnamečiai arba dėl savo fizinių ar psichinių trūkumų negali patyspasinaudoti savo teisėmis, tai jų interesams turi teisę atstovauti jųįstatyminiai atstovai (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai).Viena iš svarbiausių teisės į gynybą principo pagrindų – tai teisė naudotisįgalioto teisininko pagalba. Iki 2001 06 07 įstatymu Nr.IX – 365 padarytų275 straipsnio pakeitimų, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn,taip pat ir nukentėjusysis, galėjo naudotis tik advokato pagalba. Minėtu
įstatymu dabar suteikta teisė naudotis ne tik advokato, bet ir kitoįgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį ar jamprilyginamą išsilavinimą, pagalba. Be abejonės, tuo proceso dalyviamssuteikta dar didesnė galimybė realizuoti savo teises, tačiau kaip rodopraktika, teisine pagalba dažniausiai nesinaudojama. Per kelerių metų manodarbo praktiką dar nebuvo tokios administracinio teisės pažeidimo bylos,kurioje būtų dalyvavęs įgaliotas atstovas.Trumpai reikėtų aptarti įgaliotų atstovų teises. ATPK 275 str. 2d. sakoma,kad įgaliotas atstovas turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga,dalyvauti nagrinėjant bylą; pareikšti prašymus; apskųsti nutarimą byloje.Advokatų įgaliojimai patvirtinami advokatų kontoros išduodamu orderiu, okito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jamprilyginamą išsilavinimą – notaro patvirtintu įgaliojimu arba pavedimosutartimi.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas adm. byloje Nr.65511 – 012001 04 04 nutarimu atsisakė priimti advokato paduotą skundą dėl nutarimoadministracinio teisės pažeidimo byloje ir nutarime nurodė, kad advokatasyra specialus teisminio nagrinėjimo proceso subjektas. Jo procesinėsteisių, šių teisių įforminimo ir kiti profesinės veiklos klausimai yrareglamentuoti atskiru – Advokatūros įstatymu. Šio įstatymo 43 str. 1d.nurodoma, kad įgalinimai įforminami orderiu arba pasirašyta sutartimi (49str.). Teismas konstatavo, kad orderiai atstovauti interesus visuoseLietuvos Respublikos teismuose, negali būti laikomi dokumentais,suteikiančiais teisę apskųsti teismo nutartis, nutarimus, jei juose nėraaptarta ši teisė.3. Liudytojai, ekspertai, specialistai, vertėjai, kviestiniai – taiasmenys, atliekantys pagalbinį vaidmenį procese. Vieni (liudytojai,ekspertai) suteikia informacijos apie bylos faktus, tuo padėdami išaiškintiobjektyvią tiesą. Kiti (vertėjai, kviestiniai) gi reikalingi įtvirtinantįrodymus, užtikrinant būtinas teisenos sąlygas. Administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju gali būtišaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šiojebyloje nustatytinos aplinkybės. Bylą nagrinėjančio organo (pareigūno)šaukimu liudytojas privalo atvykti nurodytu laiku, duoti teisingusparodymus; pranešti visa, kas jam žinoma byloje, ir atsakyti į jam duodamusklausimus (ATPK 276 str.). Norėčiau aptarti kitus teisinio reguliavimo nenuoseklumus, dėl kosusidaro keblumų vykdant šias normas. ATPK 276 str. 2d. nustatyta, kadliudytojas privalo atsakyti į jam užduodamus klausimus. Tuo tarpu kamsuteikta teisė juos užduoti, galutinai nėra aišku. Suprantama, jog tokiateisė reziumuojama pareigūnui, privalančiam išaiškinti aplinkybes,nustatytinas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Gi kitųasmenų, dalyvaujančių administracinių teisės pažeidimų bylų procese, teisėužduoti liudytojui klausimus tiesiogiai nenustatyta (ATPK 272, 273, 274,275 str.). Taigi, jei įstatymą vertinti visiškai formaliai, tai nei vienasproceso dalyvių (išskyrus eksperto klausimus, liečiančius ekspertizėsdalyką) klausti liudytojo teisės neturi. Tačiau toks vertinimas būtųakivaizdžiai ydingas ir prieštarautų normų, reguliuojančių administraciniųbylų teiseną, tikslams; laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviaiišaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagalįstatymą. Tam, kad visapusiškai ir objektyviai įvertinti visas reikšmingasbylai aplinkybes, šiems reikalavimams turi atitikti ir liudytojų apklausa,t.y. turi būti visapusiška, pilna bei objektyvi, o tai galima pasiekti tikgarantuojant pažeidėjui, nukentėjusiajam bei jų atstovams teisę aktyviaidalyvauti liudytojų apklausoje. Ekspertas administracinio teisės pažeidimo byloje skiriamastuomet, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikalinga paaiškintipateiktą prie protokolo ekspertizės aktą. Sprendimas šaukti ekspertą yraprivalomas įmonės, įstaigos arba organizacijos, kur dirba šaukiamasdalyvauti byloje kaip ekspertas asmuo, vadovui. Eksperto teisės ir pareigosnustatytos ATPK 277 str. Ekspertas turi teisę:1) susipažinti su bylos medžiaga, liečiančia ekspertizės dalyką;2) pareikšti prašymus, kad jam būtų pateikta papildoma medžiaga, reikalingaišvadai duoti;3) administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio organo (pareigūno)leidimu duoti traukiamam atsakomybėn asmeniui, nukentėjusiajam, liudytojamsklausimus, liečiančius ekspertizės dalyką;4) dalyvauti nagrinėjant bylą.Taip pat ekspertas privalo atvykti pagal šaukimą ir duoti objektyvią išvadąjam pateiktais klausimais. Vertėjas skiriamas pareigūno, nagrinėjančioadministracinio teisės pažeidimo bylą. Tačiau neaišku, ką turėtų darytipareigūnas, turintis teisę surašyti administracinio teisės pažeidimoprotokolą, kai jau administracinio teisės pažeidimo tyrimo stadijoje būtųreikalingas vertėjas. Išeitų, kad teisės skirti vertėjo jis neturi, todėltiriant pažeidimą būtų pažeistas kalbos procese principas.Kviestinių dalyvavimas numatytas taikant administracinių teisės pažeidimųbylų teisenos užtikrinimo priemones. Kalbant apie byloje dalyvaujančius asmenis, nereikėtų pamiršti,kad pastarieji gali ir netinkamai vykdyti nustatytas pareigas. Tai atvejai,kai perduodama klaidinga informacija apie bylos faktines aplinkybes,naikinami ar slepiami įrodymai, vengiama duoti parodymus ir pan. Tiekbaudžiamajame procese (BPK 312 str.), tiek civiliniame procese (CPK 190str.), liudytojai, prieš juos apklausiant, įspėjami dėl atsakomybės užatsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus,baudžiamajame procese – ir nukentėjusysis. Tačiau ATPK jokia tvarkanenumatyta, todėl neaišku, ar liudytojai, nukentėjusysis, ekspertas,vertėjas turi būti įspėjami dėl atsakomybės už netinkamą procesinių pareigųvykdymą. ATPK ypatingojoje dalyje įtvirtinta norma, numatanti atsakomybę užmelagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Pagal
ATPK 1872 straipsnį už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų beiekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingąvertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsinegaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingopareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisėspažeidimo byloje gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trijųtūstančių litų. Taigi, siekiant įgyvendinti vieną iš svarbiausių teisenosuždavinių – nustatyti objektyvią tiesą byloje, manyčiau, kad būtina įspėtiproceso dalyvius (liudytojus, ekspertus, specialistus, nukentėjusiuosius)dėl melagingų parodymų teikimo, kas užtikrintų teisingų duomenų gavimąadministracinio teisės pažeidimo byloje. Tačiau iš ATPK normų neaišku, ar asmuo traukiamasadministracinėn atsakomybėn galėtų būti nubaustas pagal ATPK 1872 str. užmelagingų parodymų teikimą, atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ar kitusveiksmus, numatytus minėtame straipsnyje. ATPK normos tiesiogiai šiųklausimų nereglamentuoja. Aiškinantis ATPK 272 str. nuostatas matyti, kadduoti paaiškinimus yra asmens traukiamo atsakomybėn teisė, o ne pareiga,todėl už melagingus parodymus, atsisakymą ar vengimą duoti paaiškinimus jisnegali būti įspėjamas ir baudžiamas. Priešingu atveju būtų grubiaipažeistas teisės į gynybą procese principas. Bet jeigu pažeidėjaspasinaudoja negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, t.y.pateikia neteisingus duomenis apie save administracinio teisės pažeidimobyloje, tai negali būti vertinama, kaip gynyba ir todėl už tai turėtų būtipatrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1872 str. Manyčiau, kadtokiais veiksmais asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn daro naująadministracinį teisės pažeidimą, kuriuo dažnai gali būti padaryta žala kitųasmenų interesams. Kad tokiais veiksmais padaroma žalos rodo ir praktika. Norėčiaupateikti vieną pavyzdį. 1999 05 20 Kauno miesto Žaliakalnio policijosnuovados pareigūnai sulaikė asmenį, kuris turėjo, kaip nustatė ekspertas,nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinį. Pažeidėjui už ATPK 1772 str.1d.pažeidimą buvo skirta 500 litų baudą, o skiedinys sunaikintas. Kadangibauda nebuvo sumokėta, nutarimas buvo nusiųstas antstolių kontorai dėlpriverstinio baudos išieškojimo. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad protokolasbuvo surašytas ir nuobauda skirta ne tam asmeniui, nes pažeidėjas pateikėsavo brolio invalidumo pažymėjimą taip suklaidindamas pareigūnus. Pasirodo,pažeidėjo brolis buvo verslininkas ir antstoliai vykdydami nutarimąareštavo jo sąskaitas bankuose dėl ko šis patyrė nuostolių. Tą pačią dienąnuovados vadovo nutarimu, ankstesnis nutarimas buvo panaikintas iradministracinio teisės pažeidimo byla nutraukta bei apie tai nedelsiantinformuoti antstoliai. Asmeniui, pateikusiam savo brolio dokumentą, buvosurašytas protokolas ir pagal ATPK 1872 str. bei Kauno miesto apylinkėsteismas skyrė baudą. Analogiški sprendimai,t.y. skirtos administracinėsnuobaudos, buvo priimti ir kitose administracinių teisės pažeidimų bylose,kuriose pažeidėjai melavo savo anketinius duomenis ar pateikė kito asmensdokumentus. Taigi, galima būtų padaryti išvadą, kad dėl atsakomybės užmelagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje asmuotraukiamas administracinėn atsakomybėn neturėtų būti įspėjamas ir už taiatsakyti, tačiau pasinaudojęs kito asmens dokumentais ar kitaip pateikęsmelagingus duomenis apie save turėtų būti baudžiamas pagal ATPK1872 straipsnį. 4. Šiai grupei priskiriami asmenys ir pareigūnai, dalyvaujantysnutarimo vykdymo procese. Tai teismo antstoliai priverstinai išieškantyspaskirtą baudą, visuomeninės organizacijos, darbdaviai, tarpininkaujantyssutrumpinant specialiosios teisės atėmimo terminus ir pan.Reikia pažymėti, kad asmenys, dalyvaujantys procese yra procesinių teisiniųsantykių subjektai, kurie pagal savo prigimtį artimi vertikaliųadministracinių santykių subjektams, kur viena pusė atlieka valdymo iratitinkamas valdžios įgaliojimų funkcijas, o kita patiria pirmosios grupėsvaldantįjį poveikį. Tokiu būdu kalbame apie būtinojo, specialaus(lyderiaujančio) subjekto buvimą procesiniuose teisiniuose santykiuose.Tačiau nežiūrint į valdantįjį procesinių teisinių santykių charakterį, jųsubjektai tarpusavyje susiję koreliaciniais ryšiais. Pvz., subjektyviąjąprocesinę teisę atitinka procesinė būtinybė; procesinius įgalinimus –procesinė būtinybė arba teisinė atsakomybė ir pan. Todėl procesiniųteisinių santykių turinį lemia procesinis teisinis subjektiškumas.Lyderiaujančio subjekto teisinis subjektiškumas neatskiriamai susijęs sužinybingumu.

Išvados Teisine atsakomybe yra glaudžiai susijusi su valstybe ir josprievarta. “ Teisine atsakomybe-tai valstybinis poveikis teises pažeidėjui,kuris pasireiškia visuomeniniu-valstybiniu pažeidėjo pasmerkimu, asmeninio,turtinio ir organizacinio pobūdžio apribojimu jam taikymu.”[10] Taigi teisines atsakomybes esme yra saugoti ir gintireguliuojamus visuomeninius santykius bei užtikrinti teises reikalavimus,panaudojant valstybes prievartos priemones. Teisine atsakomybe yranaudojama užtikrinti teisėtvarka, kovoti su teises pažeidimais beiapsaugoti reguliuojamus visuomeninius tarpusavio santykius Teisine atsakomybe negali būti taikoma jeigu nėra teisespažeidimo. Ji atsiranda tik tada, kai yra padarytas teisės pažeidimas.”Teises pažeidimas – tai žmonių ir organizacijų, kalta veika, kuria padaromažala visuomenei.”[11] arba “ Teises pažeidimas-tai kalta veika, kuripriešinga teises normoms,daro žala kitiems asmenims ir už kuria yrapatraukiama atsakomybėn.”[12] Taigi asmeniui padariusiam teises pažeidimąt.y. teisines atsakomybes subjektui turi būti taikomos teisines poveikiopriemones, o jo elgesys smerkiamas. Tokiu atveju teises pažeidėjas iš

valstybes puses patiria tam tikras neigiamus, materialaus, fizinio beimoralinio pobūdžio apribojimus. Jis netenka teisių, laisvių bei kitokiuvertybių. Pagrindinis teisinės atsakomybes reguliavimo elementas yraįstatymai ir kiti norminiai aktai. Be jų negali būti ir teisinesatsakomybes.Taigi teisine atsakomybe remiasi sureguliuotais norminiaisaktais.Jų dėka funkcionuoja. Tačiau vien norminio akto nepakanka norintatsirasti konkretiems teisiniams santykiams, nes jis tik suteikia galimybetaikyti teisine atsakomybe. Tam, kad atsirastu teisine atsakomybe turi būtijuridinis faktas, t.y. padarytas teises pažeidimas. Taip pat, kad įgyvendinti teisine atsakomybe kompetentingosvalstybines institucijos ar pareigūnai turi aktyviai reaguoti ir imtispriemonių kaltam asmeniui, padariusiam teises pažeidimą ,taikyti tam tikraspoveikio priemones ir jas įvykdyti.Taigi teisine atsakomybe yra būtina tam,kad valstybėje butu..užtikrintas įstatymu laikymasis. Taip pat jireikalinga nubausti ar perauklėti asmenis, kurie nesilaiko valstybesįtvirtintu įstatymu.

Struktūriška teismų sistemos sudėtis yra vienoda tiek bendrosioskompetencijos, tiek ir administraciniuose teismuose. Pagrindinis bylųsvarstymas pirmąja instancija yra padalytas tarp žemesnės pakopos teismų-apylinkės ir apygardos. Bylas apeliacine tvarka nagrinėja apygardų teismaibei Apeliacinis teismas, o vienintelė kasacinė instancija yra LietuvosAukščiausiasis Teismas. Kasacijos sukoncentravimas viename teisme – taižingsnis efektyvesnės teismų sistemos link, nes palyginus dabar LietuvosAukščiausiame teisme nagrinėjamą bylų skaičių su jų skaičiumi, kuris prieššį pakeitimą pasiekdavo Lietuvos Aukščiausiąjį teismą , pastebimas daugefektyvesnis vienodos teisminės praktikos užtikrinimas. Be to, esant vienaikasacinei instancijai, užtikrinamas tik tam tikrų bylų nagrinėjimaskasacine tvarka, t.y. teismas neapkraunamas ne jo kompetencijoje esančiomisbylomis. Kasacinis bylų nagrinėjimas viename teisme sumažina žemesnėspakopos teismams skiriamų bylų skaičius, o tai savu ruožtu lemiaefektingesnį ir teisingesnį bylų nagrinėjimą. Be to, svarbus yraAdministracinių teismų įsteigimas, kuris palengvino administracinių bylųnagrinėjimą, nes buvo aiškiai apibrėžta kokiam teismui, kokios bylos yrateismingos. Taip pat administracinių bylų atskyrimas nuo civilinių irbaudžiamųjų ir sukoncentravimas jų vieno pobūdžio teismuose, rodo Lietuvosteismų sistemos supanašėjimą su Europos teismais.

Turinys

Įvadas.1.Administraciniai teisiniai santykiai. 1.1 Administracinio proceso specifiniai požymiai.2. Administracinio proceso rūšys.3. Administracinės teisenos samprata.4. Teisės aktai, reglamentuojantys administracinį procesą, jų rūšys.5. Administraciniai teismai. 6.1 Įrodymai administracinių teisės pažeidimų bylose. 6.2 Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos dalyviai, jų teisėsir pareigos.Išvados.Literatūros sąrašas.

LITERATūROS SąRAšAS

1. Valstybes ir teises teorija.-Vilnius “Mintis”, 1989 m.2. P. Petkevicius . Administracine atsakomybe-“Justitia”,Vilnius 1996 m.3. LR Administraciniu teises pažeidimu kodeksas “Aušra”, Vilnius 1995 m.

———————–[1] Sunkumai kyla apibrėžiant vykdomosios valdžios sąvoką. Kokie institutaipriskirtini vykdomajai valdžiai? Konstitucinė teisė įprastai reguliuojavykdomosios valdžios vadovo veiklą, tai dažnai klaidina. Susidaro įvaizdis,kad vykdomoji valdžia yra uždaroje dėžutėje kurios viduje kaip to noritvarkosi vadovas. Konstitucijos daugeliu atvejų kalba apie institucijas,susijusias su įstatymais, remdamasi tuo, kad įstatymų leidėjas taivykdomajai valdžiai kiekvienu atveju nurodo kaip jai veikti ir koksorganas turi įgyvendinti ar detalizuoti įstatymo nuostatas. Visa kita yravykdomosios valdžios vidaus veiklos reikalas, kurio ribas nustato tikkonstitucija, apibrėždama teisėtumo ir pagrindinių žmogaus teisių irlaisvių įgyvendinimo būdų kriterijus. Tokių reikalų tvarkyme teoriškaiįžiūrima beribė hierarchija ir organizacinė laisvė. Tai dažnai įvardijamakaip diskrecija. Vėl gi neaišku kieno tai diskrecija.[2] Etimologiškai, valdžia – tai teisė ir galia pajungti kitus savo valiai.

[3] Čia linčo teisės taikymas uždraustas: tik valstybiniu įgalinimusturinčios institucijos taiko teisę. Tačiau ar nėra tos teisės elementų kaipriežiūros funkcijas atliekančios institucijos naudojasi nuobaudos skyrimoteise. Ar laikomasi administracini proceso normų taikymo teisėtumo?[4] Administracinė justicija – specialių teisminių ar kvaziteisminių organųsistema, kurios pagrindiniu uždaviniu yra administracijos (vykdomosiosvaldžios institucijų) veiksmų ir sprendimų teisėtumo kontrolė nagrinėjantpiliečių ir organizacijų skundus ir prašymus dėl jų pažeistų teisių irteisėtų interesų. Žiūr.:Словарь административного права/ Колл. aвт. –Москва; ,,Правовая культура”,1999, 11. Terminas justicija (lot. justitia)traktuojamas kaip teisingumas bei teisėtumas. Administracinė justicija –specialių teisminių organų arba kitų institucijų, kontroliuojančiųvykdomosios valdžios veiksmų ir sprendimų teisėtumą, nagrinėjant piliečiųarba organizacijų skundus dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimų,sistema. Административное право. Словарь– справочник., Москва 2000, 9 psl.[5] Administracinė jurisdikcija – 1.įgalioto valstybinės valdžios,pareigūno, įstatymu sureguliuota veikla nagrinėjant individualiasadministracines bylas (ginčus), susijusias su administraciniu teisiniupiliečio arba nevalstybinės organizacijos su valstybiniu organu (jopareigūnu) įgyvendinant šiam organui viešąją, kaip taisyklė, vykdomąjąvaldžią.

[6] Бахрах Д.H. Административное право. Mосква: НОРМА, 2001. С.144.[7] Габричидзе Б.Н., Чернявский А.Г. Административное право РоссийскойФедерациий. Москва: Дело и Сервис, 2001.C.296.[8] Бахрах Д.Н. Административное право. Москва: НОРМА, 2001. С.236.Бахрах Д.Н. Административное право. Москва: БЕК, 1993. С.240.Бахрах Д.Н., Ренов Э.Н. Производство по делам об административныхправонарушениях. Москва: Знание, 1989. С.15.[9] Valstybes ir teises teorija. Vilnius, “Mintis” 1989 m.,psl.147.[10] Valstybes ir teises teorija. Vilnius, “Mintis” 1989 m.,psl 158.[11] Valstybes ir teises teorija. Vilnius, “Mintis” 1989 m.,psl. 148.

———————– 1) Administracinių teisės pažeidimų teisena

2) Administracinių bylų teisenos įstatymas

Administracinis procesas

3) Administracinė teisena