ADMINISTRACINĖS TEISĖS NORMŲ SAMPRATA IR YPATUMAI

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS
TEISĖS FAKULTETAS
ADMINISTRACINĖS TEISĖS KATEDRA

ADMINISTRACINĖS TEISĖS NORMŲ SAMPRATA IR YPATUMAI
Referatas

Teisės specialybės,

Neakivaizdinių studijų,

VERTINIMAS:

Vilnius, 200
TURINYS

1. Įžanga..............................3
2. Administracinės teisės normos valstybinio valdymo aktų sistemoje.............................4
3. Administracinės teisės normos samprata............7
4. Administracinės teisės normos ypatumai............8
5. Išvados..............................10
6. Literatūra.............................11

ĮŽANGA

Apskritai, teisės normos yra teisinio reguliavimo priemonės. Tai yra norminis visuomeninio santykio modelis, kuris yra dažniausiai nustatytas ir garantuotas valstybės. Todėl jos užima ypatingą vietą teisės sistemoje. Kalbant apie teisę, ji dažniausiai yra suprantama kaip procesas, o ne kaip teisės normos. Tačiau realybėje, kaip teigia A. Vaišvila, teisės normos yra pagrindinis teisės lygmuo, šaalia teisinių idėjų bei teisinių santykių.

Anot A. Vaišvilos „Teisės norma būdama subjektinių teisių ir pareigų vienovė, nustato galimo ir privalomo žmonių elgesio ribas, jų išorės laisvės mastą“. Tai yra teisėto elgesio pagrindas, nes parodo kaip turi elgtis visuomeninio santykio subjektai, kad būtų užtikrinta abipusė jų teisių apsauga ir sudaromos vienodos tų teisių įgyvendinimo sąlygos. Teisinių normų galią reguliuoti žmonių santykius nusako jų požymiai. Apie šiuos požymius, aš ir pakalbėsiu savo rašto darbe. Tačiau mano darbo tema yra ne „Administracinė teeisės normos samprata ir ypatumai“, o „Administracinės teisės normos samprata ir ypatumai“, vadinasi mano darbo tema yra daug siauresnė. Todėl norint suprasti kas tai yra administracinė teisės norma, reikia pirmiausiai išsiaiškinti kas yra apskritai teisės norma ir koks yra santykis ta

arp teisės normos ir administracinės teisės normos. Literatūroje galime sutikti ir kitokią sąvoką – „valstybinio valdymo teisės aktai“. Todėl manau, kad čia labai svarbu išsiaiškinti ir jų santykį su administracinėmis teisės normomis.

Jeigu palygintume literatūrą šiuo klausymu, tai galime sutikti labai daug nesutarymų. Visų pirmą, todėl, kad kai kurie autoriai yra linkę administracinę teisę priskirti prie konstitucinės teisės ir jos neišskiria kai atskiros teisės šakos, tačiau kiti, administracinę teisę išskiria kaip atskirą teisės šaką. Todėl ir pabandysiu parodyti, kas tai yra teisės aktas ir valstybinio valdymo aktas, teisės norma ir administracinė teisės norma.

Rašydama šį darbą, aš skaičiau įvairia literatūra, tačiau jos nebuvo daug. Visų pirma, todėl, kad administracinė teisė yra gana jauna teisės disciplina Lietuvoje. Tai gi, rėmiausi šią literatūra: Vaišvilos A. „Teisės teeorija“ , Andruškevičius A. „Administracinės teisės reguliavimo dalyko sudėtis“, Lietuvos Respublikos konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas bei kiti įstatymai.

ADMINISTRACINĖS TEISĖS NORMOS VALSTYBINIO VALDYMO AKTŲ SISTEMOJE

Apskritai teisės aktas – „tai įgaliotas valstybės valdžios institucijos arba referendumu priimtas teisės aktas, kuriame nustatomos, keičiamos arba naikinamos teisės normos“. Kitaip teisės aktas yra apibūdinamas kaip valstybės, jos institucijų, įgaliotų visuomeninių organizacijų ar atskirų žmonių žodžiais arba dokumentais įforminta valios išorinė išraiška.

Literatūroje yra išskiriamos šios te

eisės aktų rūšys:
• Bendrųjų teisės normų aktas – tai kompetentingų valstybės institucijų (teisėkūros subjektų) specialia tvarka išleistas oficialus rašytinis dokumentas, kurio turinį sudaro teisės normos, skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam teisės subjektų skaičiui.
• Individualių teisės normų aktai formuluoja vienkartinę, nors laiko atžvilgiu ir tęstinę elgesio taisyklę. Tai dažniausiai teisės normų taikymo aktai (individualūs teisės aktai).
• Interpretuotų teisės normų aktai, tai tokie teisės aktai, kuriuos priima teisės normą aiškinanti institucija.

Remiantis tuo, kad teisės normas galime skirstyti į bendrąsias ir individualias, visus teisės aktus skirstome – į bendrųjų tesės normų aktus ir individualių teisės normų aktus.

Norminiai teisės aktai nuo individualių teisės normų (arba taikymo aktų) skiriasi:
• Norminiai tesės aktai leidžiami tik tam tikrus įgaliojimus turinčių valstybės institucijų (Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, ministerijos, departamentai, vietos savivaldos institucijos ir kt.) ir kai kurių tam įgaliojimus turinčių pareigūnų (pvz. Prezidentas). Tuo tarpu individualius teisės taikymo aktus leidžia visos valstybės institucijos, įmonės, įstaigos ( pvz., priėmimo į darbą, atleidimas iš darbo).
• Norminis teisės aktas dažniausiai formuluoja bendrąją elgesio taisyklę, kadangi neturi konkrečiai įvardyto adresato. Jame nenurodoma, kokiam konkrečiam asmeniui ar institucijai skiriama teisės norma. Tačiau tesės taikymo aktai anaiptol nėra tokio pobūdžio kaip norminis teisės aktas. Jie skirti būtent: konkrečiam asmeniui, institucijai, pareigūnui.
• Norminių teisės aktų suformuluotos taisyklės išreiškia valstybės valią, o individualūs teisės taikymo aktai išreiškia konkretaus asmens su
ubjektyvią valią (pvz., testamentas).
• Norminiai teisės aktai turi griežtai apibrėžtą dokumento formą (įstatymas, nutarymas, potvarkis ir kt.).
• Norminis teisės aktas yra nuolatinis paliepimas, o teisės taikymo aktas – vienkartinis paliepimas.
• Norminio tesės akto išleidimo procedūra sudėtinga, tuo tarpu teisės taikymo aktų priėmimo ir įsigaliojimo tvarka paprastesnė.

Kalbant apie administracinius teisės aktus, reikia paminėti, kad valstybinį valdymą Lietuvoje atlieka viešojo administravimo institucijos. Visi veiksmai, kurie yra atliekami administracinės institucijos, yra administraciniai aktai, tačiau reikia nepainioti, kad administraciniai aktai skiriasi nuo administracinės teisės aktų. Tokių aktų vykdymas pasireiškia tuomet, kada yra tos institucijos nustatyta, priimta – žodžiu pareikšta valia dėl jų realizavimo.

Administracinis aktas tai yra tam tikras administracinės arba kitaip viešojo administravimo institucijos veiksmas. Profesoriaus Romerio nuomone, administraciniai aktai – tai visi administracinių institucijų ir valdininkų tarnybiniai darbai.

Remiantis aukščiau mano pateiktų teisės aktų suskirstymu yra skirstomi:
• Norminius administracinius aktus. Tai teisės aktas, kuris nustato elgesio taisykles, skirtas neapibrėžtai asmenų grupei. Tai teisiniai aktai kurie kuria bendrą teisinę padėti. Šie aktai dar vadinami aktais – taisyklėmis.
• Individualius administracinius aktus – „dažniausiai vienkartinės teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar apibrėžtai asmenų grupei“. Tai teisiniai aktai, kurie įtakoja kuriant individualinę teisinę padėtį.

Lietuvoje teisiniai norminiai aktai tarpusavyje sąveikauja, sudaro vieninga sistemą. Jie nėra vieni nuo kitų atskirti. Taip yra todėl, kad visai mūsų teisiniai sistemai bū
ūdingi tokie pažymiai: suderinamumas, abipusė sąveika, hierarchiškumas, specializacija ir diferenciacija pagal teisės šakas. Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų sistemą nustato Konstitucija.

Norminius teisės aktus klasifikuojame atsižvelgiant į konstitucinį valdžios padalijimą. Todėl pagrindinė jų klasifikavimo sąlyga – teisės akto juridinė galia. Pagal bendrųjų teisės normų juridinę galią visi tokių normų aktai yra skirstomi į:
• Įstatymus. Įstatymai – tai „Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka išleisti pirminiai teisės aktai, kurie turi aukščiausią juridinę galią, formuluoja bendrąsias teisės normas, skirtas reguliuoti svarbiausius žmonių santykius“. Įstatymai yra priimami aukščiausios atstovaujamosios institucijos arba referendumu ir turi aukščiausią juridinę galią. Tai reiškia, kad visi priimami tesės aktai turi neprieštarauti įstatymams. Jie taip pat formuluoja pirmines teisės normas, bei priimami pagal specialias procedūras. Įstatymai skirstomi į:
 Pagrindinius – tai Konstitucija, konstituciniai įstatymai, ratifikuotos tarptautinės sutartys.
 Paprastuosius. Paprastieji įstatymai priimami remiantis Konstitucija, konstituciniais įstatymais, ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis.
• Poįstatyminius aktus. „Poįstatyminiai aktai – tai teisės aktai, priimami remiantis įstatymais, jiems neprieštaraujantys, juos konkretinantys ir užtikrinantys jų įgyvendinimą“. Šie aktai paprastai vadinami valdymo aktais. jais įgyvendinamos įstatymo normos, todėl jie negali pakeisti įstatymų ir sukurti naujų teisės normų. Seimo priimti poįstatyminiai aktai (nutarimai) taip pat negali prieštarauti Konstitucijai ir Seimo išleistiems įstatymams, tuo labiau keisti įstatymo normų, jų turinio. Poįstatyminiai aktai skiriami pagal juos išleidusių teisėkūros subjektų kompetenciją:
 Seimo nutarimai;
 Prezidento dekretai;
 Vyriausybės nutarymai ir potvarkiai;
 Konstitucinio teismo nutarimai;
 Ministro pirmininko potvarkiai ir rezoliucijos;
 Savivaldybių tarybų sprendimai;
 Ministerijų, departamentų instrukcijos ir įsakymai ir kiti.
Valstybinio valdymo teises aktų klasifikacija pagal pobūdį:
• Įstatymai;
• Nutarimai;
• Potvarkiai;
• Nurodymai;
• Instrukcijos;
• Taisykles;
• Nuostatai.

Taip pat literatūroje išskiriamos šios teises šakos:
• Konstitucinė teisė,
• Civilinė teisė,
• Baudžiamoji teisė,
• Administracinė teisė,
• Darbo teisė.

Kai kurie autoriai kartais išskiria ir daugiau teisės šakų. (pvz.komercinės teisės šaka). Tai dažniausiai būna teisės šakų pošakiai.

Tai gi, teisės aktų sistemoje administracinės teisės normos yra tik viena iš jos dalių. Administracinė teisė reguliuoja visuomeninius santykius atsirandančius tarp viešojo administravimo arba valstybinio valdymo institucijų, tarp valstybinio valdymo institucijų bei visuomeninių organizacijų, valstybinio valdymo institucijų ir pareigūnų bei valstybinio valdymo institucijų ir asmenų. Vadinasi, ten kur visuomeninius santykius reguliuos administracinė teisė, tai bus administraciniai teisiniai santykiai.

ADMINISTRACINĖS TEISĖS NOROMOS SAMPRATA

Kaip jau minėjau, administracinės teisės šaka, tai tokia šaka, kurios normos reguliuoja visuomeninius santykius, atsirandančius valstybinėms institucijoms įgyvendinant valstybinį valdymą, o visoms valstybės institucijoms įgyvendinant vidinį valdymą, o taip pat visoms institucijoms vykdant valstybės joms perduotas viešojo administravimo funkcijas. Iš tiesų sutikčiau, kad visuomeninius santykius, susiklostančius įgyvendinant valstybės vykdomąją valdžią, daugiausia reguliuoja administracinės teisės normos. „Vykdomąją valdžią čia reikia suprasti plačiai, kaip viešojo valdymo veiklą, apimančią ne tik viešąjį administravimą, kaip jis apibūdinamas 1999 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (administracinis reglamentavimas, vidinis institucijų, įmonių, įstaigų administravimas bei viešųjų paslaugų teikimo administravimas), bet ir tiesioginio administravimo poveikio, tai yra administracinės valdžios panaudojimo veiksmus“.

Administracinės teisės sistema tai sistema teisės aktų, kurie reguliuoja administracinius teisinius santykius. Sistemos dalis yra ir administracinių teisės pažeidimų sistema. Administracinės teisės pažeidėjams yra taikoma administracinės teisės prievartos priemones bei nagrinėjami administraciniai ginčai pagal kurios administracinių teisės pažeidimų kodeksas nustato elgesio tvarką. „Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų yra kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų. Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų, kol jie įstatymų nustatyta tvarka neįtraukti į šį kodeksą, Lietuvos Respublikos teritorijoje taikomi tiesiogiai“

Tai gi administracinės teisės normos yra valstybės nustatyto ir jos ginamos, bendro, privalomo pobūdžio elgesio taisyklės, apimančios reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų teises ir pareigas. Administracinės teisės normos yra ne tik įstatymuose, bet ir poįstatyminiuose teisės aktuose.

Administracinės teisės normos sudaro tam tikrus teisės aktus, kurios leidžia valstybės institucijos. Pavyzdžiui, savivaldybės nustato viešosios tvarkos, švaros punktuose, gatvės, pastatų, komunikacijų taisykles bei atsakomybe už jų pažeidimą.

Administracinių teisės normų priėmimo tvarką nustato seimo statutas bei kitų valstybinių institucijų teisės aktai. Administracinės teisės normos yra imperatyvūs, visiems privalomi paliepimai, įpareigojimai. Išskiriu administracinių teisės normų imperatyvumo pasireiškimo formas:
• Tiesioginis paliepimas, įpareigojantis subjektus elgtis tik nurodytu būdu;
• Galimybe pasirinkti vieną iš normose nurodytų elgesio variantu;
• Suteikimas teisės subjektui elgtis savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų elgesio taisyklių.

Tai gi, administracinės teisės norma yra tokia teisės norma, kuri administracinio – teisinio metodo pagalba reguliuoja valstybinio valdymo santykius, kurie atsiranda valstybinio bei vidinio valdymo procese.

ADMINISTRACINĖS TEISĖS NORMOS YPATUMAI

Galima išskirti šios bendruosius administracinės teisės normų bruožus, kurie yra priskiriami ir kitų teisės šakų normoms:
• Tai teisęs normos, kurias nustato valstybė.
• Administracinės teisės normos yra bendro pobūdžio, tai reiškia, kad jos galioja

visiems piliečiams Lietuvos Respublikos teritorijoje ir su tam tikromis išimtimis

užsieniečiams.
• Tai privalomo elgesio taisyklė, jos yra imperatyvios ir taikomos visiems asmenims

vienoda tvarka.
• Imperatyvumas garantuojamas ir užtikrinamas valstybine prievarta. Už pažeidimą

yra taikomos atitinkamos sankcijos.
• Sankcijos tai yra oficialios teisės normos, kurias taiko įgalioti pareigūnai arba

valstybinio valdymo institucijos.
• Administracinės teisės normos sukuria, pakeičia arba panaikina tam tikrus teisinius

santykius. Tai reiškia, jog jas pritaikius asmenims atsiranda, pasikeičia arba

išnyksta tam tikros teisės ir pareigos.
Administracinių teisės normų ypatumai:
• Administracinės teisės normos reguliuoja ypatingą visuomeninių santykių sferą –

administracinius santykius. Administracinių teisės normų reguliavimo dalykas yra

valdymo santykiai atsirandantys viešojo bei vidinio valdymo procese, taip pat

visuomeninėms organizacijoms įgyvendinant joms perduotas valstybinio valdymo

funkcijas.
• Administracinės teisės normos nustato santykių subjektų teisės ir pareigos, o

valstybinio valdymo institucijoms suteikia administracinius įgaliojimus.

IŠVADOS

Galima teigti, kad valstybinio valdymo subjektai – tai įstatymų leidybos institucija, vykdomoji valdžia, įstaigos, tarnybos, pareigūnai, taip pat valstybės teritorinių vienetų subjektai gali leisti administracinius teisės aktus, kurios sudaro administracinės teisės normos.

Reikia pasakyti, kad taip pat labai svarbi, ne tik administracinių teisės aktų, bei apskritai teisės aktų savybė – centralizuotai reguliuoti įvairius santykius, greitai reaguoti į besikeičiančius socialinės plėtros ir žmogaus teisių apsaugos poreikius. Be to, teisinių nurodymų juose tikslumas ir prieinamumas daro šią teisės normų išraiškos formą plačiai naudojamą.

Administracinės teisės normų specifiniai požymiai:
• Administracinės teisės normos reguliuoja ypatingą visuomeninių santykių sferą –

administracinius santykius.
• Administracinės teisės normos nustato santykių subjektų teisės ir pareigos, o

valstybinio valdymo institucijoms suteikia administracinius įgaliojimus.

Leave a Comment