Įvadas
1. Administracinė teisė kaip teisės šaka
Administratio (lot.) – valdymas, vadovavimas.Pagrindinė teisės paskirtis – reguliuoti visuomeninius santykius. Todėl teisės reguliavimo dalykas visada yra visuomeniniai santykiai. Atsižvelgiant į šių santykių ypatumus bei jų reguliavimo metodą, teisė skaidoma į savarankiškas šakas. Administracinė teisė viena iš reikšmingiausių teisės šakų, nes ji reguliuoja labai platų ir svarbų visuomeninių santykių spektrą, iš esmės ji liečia visą vykdomosios valdžios mechanizmą, jo organizaciją ir veiklą realizuojant valstybinį valdymą, kuriuo būtina užtikrinti piliečių ir kitų asmenų teises ir laisves, valstybinę ir viešąją tvarką, kontrolę ir priežiūrą bei viešojo administravimo subjektų jurisdikcinę veiklą. Taip pat administracinė teisė aprėpia ne tik viešąjį administravimą, bet ir pačių viešojo administravimo subjektų vidinę veiklos administraciją, nustato ministerijų, departamentų, savivaldybių valdybų struktūrą ir kompetenciją, jų santykius su piliečiais tvarkant ir prižiūrint ūkinę ar kitokią piliečių, jų susivienijimų veiklą, aprėpia administracines nuobaudas, įvairius valdymo aktus ir jų hierarchiją ir t.t. Taigi, trumpai galima pasakyti: administracinė teisė – tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja visuomeninius santykius susiklosčiusius viešojo valdymo sferoje.
1.1 Administracinės teisės principai
Teisės literatūroje tradiciškai nurodomi principai: demokratiškumas, humanizmas, lygiateisiškumas.
A.Vaišvila nurodo, kad tai universalūs žmogiško sugyvenimo principai, galiojantys ne tik teisei. Bet jie yra ir teisės principai šalia kitų, jau grynai teisės principų: įstatymui ir teisei visi lygūs; visu asmens subjektinių teisiu santykinumas; privilegijų ir absoliučių teisių neleistinumas; socialinio kompromiso, arba saiko, principas; padarytą žalą būtina atlyginti. Jo nuomone, iš šių penkių principų galėtume toliau išvesti visus teisės teorijoje ir praktikoje sutinkamus labiau specializuotus tarpšakinius, šakinius ir teisės institutų principusAdministracinės teisės teorijoje nurodomi šie principai:
1) demokratiškumas;2) teisėtumas;3) asmenų lygybė prieš įstatymą;4) humanizmas;5) asmenų teisių ir laisvių apsauga;6) valstybės ir asmens tarpusavio atsakomybė.Administracinės teisės principų paskirtis:1) nustato administracinės teisės teisinę prigimtį;2) yra vykdomosios valdžios sistemos veiklos teisinis pagrindas;3) įtvirtina administracinių – teisinių visuomeninių santykių objektyvius dėsningumus;4) tarnauja pagrindu teisingai taikant administracinės teisės normas, priimant pagrįstus ir teisėtus sprendimus;5) sąlygoja administracinių – teisinių visuomeninių santykių pobūdį
2. Administracinė atsakomybė
Administracinė atsakomybė – savarankiška atsakomybės rūšis, taikoma kaltiems asmenims, padariusiems administracinius teisės pažeidimus, skiriant jiems ir realizuojant įstatymų nustatytas administracines nuobaudas, turint tikslą kovoti su teisės pažeidimais, užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką.Lietuvos respublikos įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų uždavinys yra saugoti LR visuomeninę santvarką, nuosavybę, socialines ekonomines, politines ir asmenines piliečių teisės bei laisves, taip pat įmonių, įstaigų ir organizacijų teises bei teisėtus interesus, nustatyta valdymo tvarka, valstybinę ir viešąją tvarką, stiprinti teisėtumą, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie tiksliai ir nenukrypdami laikytųsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų, gerbtų kitų piliečių teises, garbę ir orumą, sąžiningai vykdytų savo pareigas, jaustų atsakomybę visuomenei.(LRATPK I Bendrieji nuostatai 1 str.) Administracinės teisės normas įgyvendina pareigūnai (organai) įgalioti nagrinėti administracinės teisės pažeidimus.Vienas iš svarbiausių administracinės atsakomybės ypatumų yra tai, kad, pagal galiojančius įstatymus, administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja gana daug įvairių organų (pareigūnų). Tai paaiškinti galima pirmiausia tuo, kad administraciniai teisės pažeidimai padaromi įvairiose valstybinio valdymo srityse ir sferose, jie yra specifinio pobūdžio ir labai skirtingi. Antra, valdymo organai, vadovaudami tam tikroms ūkinės socialinės-kultūrinės ir administracinės-politinės veiklos šakoms, turi užtikrinti nustatytą tvarką, sėkmingą uždavinių į konkrečių funkcijų įgyvendinimą. Kontroliuodami ir prižiūrėdami pavaldžių objektų veiklą, valdymo organai, jų pareigūnai operatyviausiai gali pastebėti padarytus administracinius teisės, pažeidimus ir nedelsdami imtis veiksmingų kovos su jais priemonių. Trečia, sėkmingai, efektyviai kovoti su minėtais teisės pažeidimais ir kvalifikuotai nagrinėti tokių pažeidimų, bylas gal paprastai tie atitinkamų organų pareigūnai, kurie turi specialių, žinių ir yra kompetentingi. Tokiais subjektais dažniausiai yra įvairios valstybinės inspekcijos, administracinės priežiūros ir kiti organai (pareigūnai).
3. Pagrindiniai administracinės atsakomybės principai
1. Atsakomybės tik už elgesį , o ne už mintis, kurios nerealizuojamos. Žmogaus poelgis gali reikštis tik aktyviais veiksmais (veikimu) arba susilaikymu nuo tam tikrų veiksmų (neveikimu). Mintys, įsitikinimai, nors jei būtų ir neigiamai vertinami, negali būti laikomi teisės pažeidimais, jeigu jie konkrečiai neįgyvendinami.2. Atsakomybės tik už priešingą teisei veikimą ar neveikimą, ir tik esant kaltei, principas reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik asmuo, padaręs teisei priešingus veiksmus ( neveikimą) ir suvokęs žalingus, pavojingus valstybei, visuomenei savo elgesio padarinius. Šio principo laikymasis turi principinę reikšmę : jeigu asmens elgesys nėra priešingas teisei (teisės nedraudžiamas) arba jo elgesyje nėra kaltės, tai negali būti jo teisinės atsakomybės.3. Atsakomybės teisėtumas – tai nenukrypstamas materialinių ir procesinių teisės normų laikymasis, tikslus jų reikalavimų vykdymas. Materialinės teisės srityje šis reikalavimas reiškia, kad administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik už įstatymo ar kito norminio akto numatytą teisei priešingą veiką (veikimą arba neveikimą). Administracinė atsakomybė gali būti taikoma ne už bet kokį pažeidimą, o tik už administracinį nusižengimą. (pats svarbiausias principas).4. Atsakomybės teisingumo principas. Administracinė nuobauda turi būti teisėta, t.y. paskirta kaltam asmeniui kompetentingo organo ir pareigūno neperžengiant sankcijos ribų, tačiau ji gali būti neteisinga. Todėl atsakomybės teisingumo principo esmė yra ta, kad administracinės, kaip ir kitų teisinės atsakomybės rūšių, priemonės turi būti teisingos.Teisingumo principas reikalauja laikytis nuostatos, kad už vieną teisės pažeidimą galima skirti tik vieną pagrindinę administracinę nuobaudą arba pagrindinę ir papildomą nuobaudą, kai tai numato įstatymas. Tačiau tai netrukdo taikyti pažeidėjui kitų rūšių teisinės atsakomybės (drausminės, civilinės) poveikio priemonių.
5. Atsakomybės tikslingumo principas.6. Atsakomybės neišvengiamumo principas. Kiekvienas administracinės teisės pažeidimas turi būti atskleistas, kaltas asmuo patrauktas atsakomybėn, o skirta nuobauda iš tikrųjų įvykdyta. Įspėjamoji administracinės atsakomybės nuobaudos reikšmė priklauso ne tik nuo to, kad ji nustatyta įstatymo, yra griežta, o svarbiausia, kad ji neišvengiama.7. Atsakomybės viešumo principas reikalauja, kad kalto asmens poelgis būtų pasmerktas viešai, atvirai, žinant visuomenei. Administracinės atsakomybės viešumo principo reikalavimai gali būti įgyvendinami įvairiais būdais. Pirmiausiai viešai, atvirai svarstant teismuose. 4. Administracinės teisės pažeidimas – administracinės atsakomybės pagrindas.4.1 Administracinės teisės pažeidimo samprata
ATP sąvoka (pagal Petkevičių)Teisės pažeidimas – tai veika, kuria pažeidžiami teisės reguliuojami ir saugomi visuomeniniai santykiai. Veika yra išorinis žmogaus poelgis, kuris pasireiškia tam tikrais aktyviai veiksmais ir neveikimu LRK 25 str: „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.”, bei 28 str. ”Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis laisvėmis privalo…nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių”, todėl mintys ir idėjos negali būti laikomi teisės pažeidimais. Veikos sąvoka apima žmogaus elgesį ir jo žalingus padarinius. Veikos – teisės pažeidimo negali būti ir kai poelgis neišreiškia valios: nesugebančio suvokti savo elgesio esmės. Teisės nesilaikymu pažeidžiama valstybės, kartu ir visuomenės valia, jų interesai, teisėtvarka. Veikos priešingumas teisei reiškia, kad pavojingą, žalingą visuomenei veikimą ar neveikimą draudžia įstatymas ir toks elgesys laikomas administracinės teisės pažeidimu. Pavyzdžiui, girto pasirodymas viešose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomenės dorovę yra ne šiaip antivisuomeninis poelgis, o teisei priešinga veikla, nes ji, pagal ATPK 178 straipsnį laikoma administracinės teisės pažeidimu.
Teisės pažeidimai skirstomi į: nusikaltimus, Administracinės teisės pažeidimus, drausmines pražangas ir Civilinės teisės deliktus, ir už juos kaltiems taikoma atitinkamos rūšies teisminė atsakomybė – baudžiamoji atsakomybė, administracinė atsakomybė, drausminė atsakomybė, civilinė atsakomybė.Administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, kurie padaro administracinės teisės pažeidimus. Spec. literatūroje nurodomi administracinės teisės pažeidimų požymiai: a) pavojingumas, žalingumas visuomenei; b) priešingumas teisei; c) kaltumas; d) baudžiamumas. ATPK 9 straipsnyje įtvirtintas administracinės teisės pažeidimo apibrėžimas:• Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. • Administracinė atsakomybė už šiuos kodekse numatytus pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.Administracinės teisės pažeidimas – pavojingas ir žalingas visuomenei, nes juo kėsinamasi į tam tikrus visuomeninius santykius bei jiems padaroma moralinio ar fizinio, ar materialaus, ar kitokio pobūdžio žala. Bendrasis veikos kaip administracinės teisės pažeidimo pavojingumo, žalingumo visuomenei pobūdis pasireiškia tuo, kad ji trukdo siekti tam tikrų tikslų valstybinio valdymo srityje, sukelia dezorganizaciją ir netvarką tose gyvenimo srityse, kurioms vadovauja valstybinio valdymo organai. Administracinės teisės pažeidimo pavojingumą ir žalingumą apibūdinant nepakanka nurodyti vien kėsinimosi objekto, o būtina nurodyti ir kitus objektyvinius ir subjektyvinius požymius: padarytos žalos pobūdį ir dydį, jo padarymo aplinkybes vietą, laiką, veiksmų vienkartiškumą ar pakartotinumą ir kt. Taigi veikos pavojingumas yra materialinis administracinės teisės pažeidimo požymis. Veikos priešingumas teisei reiškia, kad pavojingą, žalingą visuomenei veikimą ar neveikimą draudžia įstatymas ir toks elgesys laikomas administracinės teisės pažeidimu. Administracinės tesės pažeidimas – tai teisės reikalavimų nesilaikymas, tam tikros teisinės pareigos nevykdymas arba netinkamas jos vykdymas.Be kaltės administracinės tesės pažeidimas negalimas, o tai reiškia, kad visuomenei pavojingas ir teisės draudžiamas veikimas (neveikimas) yra padarytas kaltai, t.y., tyčia arba dėl neatsargumo. Negali būti administracinės tesės pažeidimu asmens poelgis, kuris buvo nepakaltinamumo būsenoje (nebegalėjo suprasti savo veiksmų iš esmės arba jų valdyti dėl chroniškos ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kt. patologinės būsenos (ATPK 19 str.). Administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 str.).Kaltė išreiškia neigiamą vidinį pažeidėjo požiūrį į teisės reguliuojamus ir saugomus visuomenės santykius, valstybės, visuomenės atskirų piliečių interesus. Veikos baudžiamumas reiškia, kad už administracinės teisės pažeidimą kaltam asmeniui taikomos įstatymų numatytos administracinės atsakomybės priemonės (nuobaudos). Pagal ATPK, administracinės teisės pažeidimus bylas nagrinėja šie organai (pareigūnai): administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų; savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai; rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai); policija. Valstybinės inspekcijos; kiti Lietuvos Respublikos įstatymų tam įgalioti organai (pareigūnai) geležinkelio transporto, jūrų transporto, vidaus vandenų transporto, oro transporto, keleivinio automobiliu ir elektros transporto organai, valstybinių automobilių kelių priežiūros organai, Geologijos tarnyba, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos muitinė, Krašto apsaugos ministerijos, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros, Valstybinės veterinarijos priežiūros, Aplinkos apsaugos, Miškų ūkio ministerijos, Nacionalinių parkų, Valstybinės augalų apsaugos priežiūras, Statybos valstybinės priežiūros organai, Valstybinė žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo įstaigos ir kiti organai (pareigūnai).
5.Administracinės prievartos sąvoka
Administracinė prievarta – valstybinio valdymo metodas Prievarta valstybės valdymo srityje yra daugiau pagalbinė priemonė, nors taikoma pakankamai dažnai. Kuo aukštesnis visuomenės teisinis, kultūrinis išprusimas, tuo mažiau vietos tenka prievartos priemonėms. Prievarta taikoma tik tada ir tik tiek, kiek įtikinėjimo, skatinimo priemonės nebuvo veiksmingos. ATP ( administracinė teisinė prievarta) – pagalbinė priemonė , naudojama, kai nepakanka įtikinimo metodo. .Taikant administracinę teisinę prievartą , subjektams daromas psichinis, moralinis, materialinis ar organizacinis poveikis. Administracinė teisinė prievarta užtikrina valstybės saugumą, piliečių interesus, priemonė kovoti su nusikalstamumu. Pradedant kalbėti apie administracinę prievartą, reiktų apibrėžti, ką apskritai reiškia žodis „prievarta“. Pasak dabartinio lietuvių kalbos žodyno, prievarta – tai jėgos vartojimas, vertimas ką nors daryti. Bet kaip žinia, asmens teises saugo Konstitucija ir nustato, jog tik įstatymuose nustatytais pagrindais ir procedūromis gali būti suvaržytos asmens teisės ir laisvės.Labai sudėtinga yra apibrėžti, kas yra administracinė prievarta kaip tokia. Manau, kad tiksliausią šio instituto sąvoką pateiktas administracinės teisės vadovėlyje rusų kalba:„Administracinę prievartą reiktų suprati kaip sistemą tam tikrų administracinės prievartos priemonių, kuri turi tokių specifinių bruožų, kurie leidžia laikyti ją savarankiška valstybinės prievartos rūšimi.“ Kitas autorius administracinę prievartą supranta kaip papildomą metodą, kurį taiko vykdomoji valdžia tada, kai perspėjimo nepakanka. Apskritai šio instituto buvimą tarsi pateisina P. Vilutis: „Prievarta ir bausmė eina savo keliu. Būtų prasilenkta su įstatymleidybos politikos nusistatymu, jei pažeidimas antraeilių administracijos interesų būtų laikomas deliktais ir imamasi bausmės ten, kur pakanka paprastos prievartos. Administracinės teisės lozungas turėtų būti – prievarta, ne bausmė.“ Įdomi yra Nikitino pozicija, jis išskiria administracinės prievartos metodus, kuriuos apibrėžia kaip teisinio, psichologinio ar fizinio poveikio metodus, kurie veikia žmonių elgesį ir sąmonę, tam kad užkirstų kelią pažeidimams bei nubaustų jau tuos pažeidimus įvykdžiusius asmenis. Tačiau toliau vardindamas jų pagrindinius bruožus vartoja terminą „priemonė“, tai, mano nuomone, taip galima apibūdinti ir pačias administracinės prievartos priemones.
.6. Teisinės prievartos ypatumai, metodai ir bruožai
ATP ypatumai:ATP- savarankiška prievartos rūšis ( ją sudaro įstatymais nustatytų poveikio priemonių sistema).ATP priemonių taikymo tvarka ir subjektai, kurie turi teisę taikyti prievartą apibrėžti įstatymais.ATP būdinga, kad ji naudojama tada, kai reikia nutraukti pažeidimą, nubausti pažeidėją, ir tuomet, kai pažeidimo nėra, tačiau ATP siekiama iš anksto užbėgti teisės pažeidimams atsirasti- pašalinti sąlygas, aplinkybes, kuriomis teisės pažeidimai gali atsirasti. Tai daroma visuomenės interesais, užtikrinant saugumą, viešąją tvarką. (Pvz. pranešimas apie padėtą sprogmenį- ponas A. praneša, kad sprogs „Klaipėdos“ viešbutis- žmonės evakuojami, siekiant išvengti galimų pasekmių.)ATP taiko spec. organai ir pareigūnai.(Policija, inspekcijos…)ATP taiko subjektams ne tarnybinio pavaldumo tvarka.( Tarnyboje taiko ne pažeidėjo viršininkas, o spec. tarnybos. Pavaldumo tvarka būtų- drausminės nuobaudos).ATP taikymas- operatyvaus pobūdžio.( Taikoma tuoj pat padarius pažeidimą, dažnai ir pažeidimo vietoje).Norint išskirti administracinės prievartos ypatumus, reikia akcentuoti jos pagrindinius bruožus, kurie ir išskiria ją kaip savarankišką prievartos rūšį iš kitų valstybinės prievartos rūšių. Nikitinas išskiria tokius jos bruožus:o paprastai taikomos nustatytos įstatyme ar kitame poįstatyminiame administracinės teisės akte neteisminės administracinės prievartos priemonės;o administracinės prievartos priemones taiko ne visi vykdomosios valdžios organai, o tik tie, kurie turi teisę vykdyti teisėsaugos funkcijas valdymo srityje, t.y. yra įgalioti atlikti tam tikrus atitinkamus veiksmus. Visa jų veikla yra apibrėžta įstatymuose;o šios prievartinės priemonės taikomos ne tarnybinio pavaldumo tvarka, t.y. taikomos asmenims, kurie nėra tiesiogiai pavaldūs jas taikantiems vykdomiesiems organams;o administracinės prievartos priemonių taikymas užtikrina laikymąsi administracinės teisės normų, kurios reglamentuoja visiems privalomas elgesio taisykles valstybinio valdymo sferose.
Valstybinio valdymo metodus dar galima grupuoti į: administracinius ir neprievartinius (ekonominius ir kitokius). • Administraciniai metodai yra tiesioginio arba neekonominio valdingo valstybės valdymo subjektų poveikio valdymo objektų elgesiui būdai arba priemonės. Jų turinys parodo, kad siektinas valdomųjų elgesys tiesiogiai užtikrinamas valdingais įgalinimais. • Neprievartiniai (ekonominiai ir kitokie) metodai apibūdinami kaip netiesioginio, ekonominio arba kitokio valstybės valdymo subjektų poveikio valdymo objektų elgesiui būdai arba priemonės. Taikant šiuos metodus norimo elgesio siekiama įtakojant valdomųjų materialinius ir kitokius interesus, t. y. netiesiogiai.Prievartą galima apibūdinti kaip pavaldinio valios paneigimą ir išorinę įtaką jo elgesiui. Jeigu komanda neįvykdoma, taikomos moralinio, turtinio, organizacinio, fizinio poveikio priemonės. Pagal tai, į ką nukreipta prievarta (pagal poveikio objektą) galima skirti psichinę, turtinę, organizacinę ir fizinę prievartą. Fizinė prievarta gali būti nukreipta tiek į patį žmogų, tiek į jo turtą. Organizacinė prievarta – tai atleidimas iš tarnybos, pašalinimas iš pareigų, specialios teisės, licencijos atėmimas, organizacijos likvidavimas ir pan.Teisinės prievartos požymiai (1):• 1) teisinės prievartos taikymo faktinis pagrindas dažniausiai yra neteisėta ir pavojinga visuomenei veika, reagavimas į neteisėtą elgesį. Jos naudojimą apsprendžia konfliktas tarp teisės normoje išreikštos valstybinės valios ir ją pažeidžiančios individualios valios. • Bendra taisyklė turėtų būti tokia: jeigu neteisėtų veiksmų nėra, negalima taikyti ir prievartos priemonių.• 2) teisinė prievarta paprastai taikoma tik konkretiems teisinio santykio subjektams, pažeidusiems teisės normą. Tai reiškia, kad ji suasmeninta, tai išorinis poveikis subjektui, norint priversti laikytis teisinių imperatyvų, neleisti padaryti naujų teisės pažeidimų, užkirsti kelią tai padaryti kitiems asmenims. • Prievartos tikslai pasiekiami darant konkrečiam teisės subjektui moralinį, turtinį, organizacinį, fizinį poveikį;• 3) teisinė prievarta įgyvendinama teisės taikymo aktu. Teisės normos nustato tik galimybę taikyti teisinę prievartą. Realybėje valdingos prievartinės teisinio reguliavimo savybės pasireiškia teisės taikymo aktuose;
• 4) prievarta taikoma tik teisės pagrindu. Teisės normose turi būti nustatyta, kokios priemonės, kokiomis sąlygomis, kokia tvarka ir kieno gali būti taikomos. Taip yra dėl to, kad bet kokia prievartos priemonė iš esmės pažeidžia Konstitucijos, kitokio įstatymo ar kito teisės akto ginamas žmogaus, kolektyvinio subjekto teises, yra savotiška išimtis iš bendros taisyklės;• 5) teisinės prievartos taikymas yra valstybės monopolis. Tik valstybė leidžia teisės normas ir taiko jų nustatytas sankcijas. Tik valstybė (viešoji valdžia), turinti specialų prievartos aparatą, turi teisę taikyti prievartą žmonėms, kolektyviniams subjektams. • Nevalstybiniai dariniai gali taikyti prievartos priemones tik savo kolektyvo nariams ir tik tokias, kokios numatytos jų įstatuose (statutuose). Tai būna moralinio poveikio priemonės, kurių griežčiausia dažniausiai numatoma pašalinimas iš kolektyvo (visuomeninės organizacijos, partijos ir pan.). Tačiau tai nėra ir negali būti fizinė prievarta.7. Prievartos paskirtis
Pagrindinė teisinės prievartos paskirtis – teisinės tvarkos apsauga. Pagal teisinės tvarkos apsaugos būdą galima skirti tris prievartos rūšis: • 1) kelio užkirtimas teisinės tvarkos pažeidimams;• 2) buvusios padėties atkūrimas;• 3) bausmė (nuobauda).Prievartą dar galima skirti ir pagal teisės šakas, t.y. pagal tai, kurios teisės šakos normos numato šias priemones. Šiuo požiūriu jos skirstytinos į taikomas pagal civilinę, baudžiamąją, baudžiamojo proceso, darbo, valstybės tarnybos, administracinę teisę ir pan.• Prievarta pagal administracinę teisę įtvirtinta administracinės teisės normose. Jose numatyta daug prievartos priemonių, kurias taiko valstybės valdymo institucijos (pareigūnai).
8. Administracinės teisinės prievartos požymiai
Administracinė teisinė prievarta yra valstybinės teisinės prievartos rūšis, todėl jai būdingi visi bendrieji valstybinės teisinės prievartos požymiai.Kartu administracinei teisinei prievartai būdingi ir specialūs požymiai, atskiriantys ją nuo kitų prievartos rūšių.
Administracinės teisinės prievartos specialūs požymiai (1):• 1) administracinės teisinės prievartos taikymo pagrindai yra dvejopi. Ji taikoma:• a) už visuomenei pavojingas veikas, kuriomis pažeidžiamos administracinės prievartos priemonėmis saugomos teisės normos;• b) esant tam tikroms ypatingoms teisės normų nustatytoms aplinkybėms (epidemijai, stichinei nelaimei ir pan.), kai administracinės teisinės prievartos priemonės gali būti taikomos ir nesant teisės pažeidimo ar žmogaus kaltės. Jomis siekiama užkirsti kelią atsirasti vienokioms ar kitokioms pavojingoms pasekmėms, o atsiradus – jas pašalinti, lokalizuoti ir pan.;Administracinės teisinės prievartos specialūs požymiai (2):• 2) administracinė teisinė prievarta taikoma ne tarnybinio pavaldumo pagrindu, nesant tarp šio santykio šalių organizacinių, pavaldumo santykių;• 3) didelis skaičius subjektų, taikančių administracinę teisinę prievartą;• 4) administracinis poveikis taikomas ne tik fiziniams asmenims, bet ir įmonėms, organizacijoms, kitiems kolektyviniams subjektams;Administracinės teisinės prievartos specialūs požymiai (3):• 5) administracinė teisinė prievarta dažniausiai taikoma ne teismo, o valstybinio valdymo institucijų (pareigūnų);• 6) administracinę teisinę prievartą reglamentuoja administracinės teisės normos, kuriose įtvirtintos prievartos priemonės, jų taikymo pagrindai ir tvarka.Iš šių požymių galima padaryti tokį administracinės teisinės prievartos apibrėžimą: Administracinė teisinė prievarta yra speciali valstybinės teisinės prievartos rūšis, kurios priemones nustato administracinės teisės normos, dažniausiai taikoma vykdomosios valdžios subjektų ir pasireiškianti išoriniu valstybiniu teisiniu psichiniu, fiziniu, turtiniu ar organizaciniu poveikiu žmonių sąmonei ir elgesiui bei sukelianti tam tikras neigiamas (asmenines, organizacines, turtines) pasekmes padarius neteisėtą veiką arba dėl tam tikrų ypatingų objektyviai atsiradusių nepalankių aplinkybių.9. Administracinės prievartos priemonės
Prevencinės (kai teisės pažeidimas dar nepadarytas, bet siekiama užkirsti kelią. Kita ypatybė – jos naudojamos ypatingomis aplinkybėmis – stichinės nelaimės, gaisrai, epidemijos).
Taikomos:1) esant tam tikroms įstatymų numatytoms ypatingoms aplinkybėms; arba2) kai teisės pažeidimas dar nepadarytas arba tam tikrų žalingų padarinių dar neatsirado, tačiau siekiama iš anksto užkirsti kelią teisės pažeidimams padaryti ar žalingiems padariniams atsirasti. Kardomosios (proceso užtikrinimo) (taikomos, kai teisės pažeidimas daromas arba padarytas).Taikomos:1) prievarta nutraukti teisės pažeidimą arba kitokį pavojingą žmonių saugumui reiškinį ir užkirsti kelią žalingoms pasekmėms;2) ištirti teisės pažeidimą ir jo padarymo aplinkybes;3) užtikrinti sąlygas, kad teisės pažeidėjas būtų nubaustas.Tarnybinės ir materialinės atsakomybės:Taikomos valstybės tarnautojams, padariusiems tarnybinius nusižengimusAdministracinės atsakomybės:Taikomos kaltiems fiziniams ir juridiniams asmenims, padariusiems administracinės teisės pažeidimus, skiriant jiems įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas administracines nuobaudas.Administracinės prevencinės prievartos priemonės:
Pagal jų paskirtį ir teisių apribojimo pobūdį šias priemones galima suskirstyti į 4 grupes:
1. Kuriomis siekiama išvengti pavojingų, sunkių pasekmių (karantino režimas, už-draudimas patekti į tam tikras pasienio teritorijas kilus užkrečiamųjų ligų plitimo pavojui ir pan.)2. Kuriomis siekiama užkirsti kelią teisės pažeidimams, taip pat nusikaltimams (muitinis tikrinimas, asmens dokumentų patikrinimas, apribojimai organizuotų nusikalstamų grupių nariams ir pan.) 3. Kuriomis siekiama neleisti atitinkamiems subjektams nevykdyti savo pareigos (privalomas girtumo patikrinimas ir pan.) 4. Profilaktinis gydymas (psichinių, narkologinių, infekcinėmis ligomis sergančių ligonių).
Kardomosios administracinio poveikio priemonės (1)
Pagal pobūdį jas galima grupuoti taip (1):
1. Priemonės, fiziškai patiriamos paties teisės pažeidėjo (reikalavimas nutraukti neteisėtus veiksmus, koviniai veiksmai, antrankių panaudojimas, administracinis sulaikymas ir pan.). 2. Turtines teises ribojančios priemonės (ginklo paėmimas pažeidus naudojimosi taisykles, daiktų, kurie buvo nusižengimo padarymo įrankis arba dalykas, paėmimas, įpareigojimas sunaikinti ar perdirbti nesaugius produktus ir pan.).
3. Techninio pobūdžio priemonės (draudimas važiuoti techniškai netvarkinga transporto priemone, nutraukimas ar sustabdymas įmonės, kurioje pažeidžiamos priešgaisrinės saugos taisyklės, veiklos ir pan.). Kardomosios administracinio poveikio priemonės (2)Pagal pobūdį jas galima grupuoti taip (2): 4.Finansinio pobūdžio priemonės (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos nurodymas banko įstaigoms nutraukti pinigų išmokėjimą bei pervedimą iš įmonių bei fizinių asmenų sąskaitų, jeigu nustatytos neteisėtos finansinės operacijos, ir pan.). 5. Ūkinę veiklą ribojančios priemonės (banko licencijos panaikinimas, viešojo maitinimo įmonės arba parduotuvės veiklos sustabdymas, joms pažeidus sanitarijos taisykles, leidimo prekiauti alkoholiu, gaminti alkoholinius gėrimus panaikinimas, neperregistravimas ir panašios priemonės pažeidus vertimosi licencijuojama veikla taisykles). 6. Specialios arba išimtinės priemonės (šaunamojo ginklo, sprogmenų, vandensvaidžių panaudojimas ir pan.).10. Išvada
Taigi, atsižvelgiant į minėtų administracinių teisinių prievartos priemonių pobūdį, tikslinę jų taikymo paskirtį, pagrindus ir tvarką, galima daryti išvadą, kad jos visos – prevencinės (įspėjamosios), kardomosios ir nuobaudas- sudaro bendrą administracinės teisinės prievartos priemonių sistemą. Jos naudojamos: vienam bendram tikslui – kovoti su teisės pažeidimais ir kitais negatyviais reiškiniais bei jų žalingais padariniais, nors šių priemonių taikymo pagrindai ir tvarka yra skirtingi. Todėl administracinių teisinių prievartos priemonių klasifikuojamos į tris atskiras savarankiškas grupes turi didelę teorinę ir praktinei reikšmę. Pirmiausia, tikslaus ir moksliškai pagrįsto šių priemonių grupavimo reikia jų esmei, tiesioginei taikymo paskirčiai ir pagrindams nustatyti. Antra, moksliškai pagrįstas administracinių teisinių prievartos priemonių rūšiavimas reikalingas tam, kad jas efektyviai ir veiksmingai galėtų naudoti organai (pareigūnai), kurių tiesioginė veikla – kovoti su teisės pažeidimais ir kitokiais negatyviais reiškiniais bei jų žalingais padariniais. Trečia, moksliškai pagrįsta ir tiksli šių prievartos priemonių klasifikacija yra būtina administracinės teisės normų sisteminimo ir kodifikavimo sąlyga. Todėl teisinėje mokslinėje literatūroje administracinių teisinių prievartos priemonių klasifikacijai yra skiriama daug dėmesio.
11. Pabaiga
Praktinis pavyzdys
Klausimas: kokia atsakomybė numatyta pagal Lietuvos įstatymus keturiolikos metų asmeniui už narkotinių medžiagų vartojimą?Atsakymas: numatyta administracinė atsakomybė. Pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 44.3 str. nepilnamečiui nuo keturiolikos iki šešiolikos metų už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti, taip pat narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo – skiriama iki penkių šimtų litų baudą, kurią turės sumokėti tėvai ar globėjai (rūpintojai). Taip pat bus konfiskuotos narkotinės medžiagos.Administracinės atsakomybės galima išvengti savanoriškai kreipiantis į medicinos įstaigą dėl medicinos pagalbos suteikimo ryšium su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu be gydytojo paskyrimo.