Augant gyvenimo tempui, vis daugiau žmonių kenčia nuo nervinės įtampos, nerimo ir nemigos. Pastaruoju metu šie sutrikimai įgauna epidemijos mastą. Nuolat kamuojantis nerimas daro įtaką žmogaus psichologinei būsenai, žaloja asmenybę, mažina socialinius ir profesinius pasiekimus, o kartu ir gyvenimo kokybę. Nevaldomas nerimas gali net paskatinti savižudybę.
Kiekvienas, kada nors jautęs nemalonų miego trūkumo jausmą, žino, kaip sunku neišsimiegojus dirbti, bendrauti ir ilsėtis. Pasaulinė sveikatos organizacija, ištyrusi miego sutrikimų žalą, nustatė, kad miego sutrikimas vidutiniškai kankina 40 proc. žmonių. Vyresni žmonės nuo šio sutrikimo kenčia dažniau. Miego sutrikimai turi įtakos 50 proc. eismo nelaimių, taip pat prarandami darbadieniai.
Nerimo bei nemigos simptomus galima sumažinti vartojant augalinės kilmės preparatų. Minėta strategija gali padėti išvengti stipriai veikiančių raminamųjų ir migdomųjų bei šalutinio jų poveikio (priklausomybės, mieguistumo, koordinacijos sutrikimo, reakcijos susilpnėjimo bei mąstymo sulėtėjimo).
Trumpai apie augalą
Raudonžiedė pasiflora (Passiflora incarnata L.) – augalas, kurio preparatai priskiriami prie tradicinio vartojimo preparatų ir yra skiriami esant nesunkiems protinės įtampos ar nerimo simptomams bei kaip pagalba užmiegant. Augalas priklauso pasiflorinių šeimai, – jai priskiriama dar apie 400 augalų rūšių, kurių dauguma – vijokliniai augalai, augantys subtropikų ir tropikų regionų miškuose. Požymis, išskiriantis pasiflorą iš kitų augalų, – ypač gražūs žiedai. Būtent žiedų išvaizda, o ypač kuokelių išsidėstymas žiede, ispanų užkariautojams, 1569 m. aprašiusiems šį augalą, priminė kryžių ir Kristaus žaizdas. Vainiklapiai simbolizuoja erškėčių vainiką, 5 kuokeliai – žaizdų simbolis, 5 taurėlapiai – kaip 10 apaštalų. Taip šis žiedas tapo Kristaus kančios (passionis) simboliu, tai ir nulėmė augalo pavadinimą (angl. Passion Flower).
Raudonžiedė pasiflora natūraliai paplitusi rytinėje ir pietinėje Šiaurės Amerikos dalyse, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, ir nuo artimų jai rūšių skiriasi savo atsparumu šalčiui. Peržydėjęs augalas suformuoja vaisius – tai daugiasėklės uogos su sultingu minkštimu. Kai kurių rūšių pasiflorų vaisiai, pvz., marakuja, granadila, yra valgomi.
Moksliniais darbais pagrįstas poveikis
Augalo vaistinėje žaliavoje nustatytos keleto grupių veikliosios medžiagos – tai flavonoidai (chrizinas, viteksinas, izoviteksinas, kemferolis, kvercetinas, liuteolinas, apigeninas bei jų glikozidai), kumarino dariniai, alkaloidai (harmanas ir jo dariniai, maltolis), fitosteroliai, poliacetilenas, cianogeninai glikozidai (ginokardinas). Nustatyta, kad flavonoidas chrizinas – vienas farmakologiškai veiklių junginių, slopinančių nerimo simptomus. Pasiflorų ekstrakto raminamajam poveikiui turi įtakos alkoloidas maltolis. Europoje pasifloros vaistinė žaliava standartizuojama pagal flavonoidų kiekį, ribojant harmano grupės alkaloidų kiekį žaliavoje.
Moksliniais darbais pagrįstas ir įrodytas flavonoidų uždegimo slopinamasis ir skausmo malšinamasis poveikis (Andersen, Markham, 2006; Havsteen, 2002; Bohm, 1998). Uždegimo slopinamasis veikimas siejamas su jų antioksidaciniu poveikiu, COX ir hialuronidazės slopinimu bei kitais nenustatytais veikimo mechanizmais. Centrinis skausmą malšinantis veikimas siejamas su poveikiu adenozino bei benzodiazepino receptoriams. Periferinis veikimas siejamas su prostaglandinų sintezės slopinimu.
Šiuolaikinėje mokslinėje literatūroje aprašomas raminamasis, nerimą slopinantis, padedantis užmigti, skausmą mažinantis, antiepilepsinis raudonžiedės pasifloros poveikis. Atlikta daug mokslinių ikiklinikinių pasiflorų ekstrakto tyrimų. Taikant įvairius tyrimo modelius su laboratoriniais gyvūnėliais, nustatyta, kad pasiflorų lapų ir stiebų ekstraktas pasižymi reikšmingu anksiolitiniu – nerimą slopinančiu, veikimu (Reginatto ir kt., 2006; Dhawan ir kt., 2001; Wacker, 1997). Taip pat nustatyta, kad ekstraktas slopina pentilenetetrazolio (PTZ) sukeltus traukulių priepuolius. Minėtą poveikį lemia flavonoidai, kurie sąveikauja su benzodiazepinų receptoriais. Įrodyta flavonoidų chrizino ir hispidulino geba slopinti PTZ sukeltus priepuolius graužikams (Elsas ir kt., 2005). Pasiflorų ekstraktai, vieni arba sumaišyti su svaigiuoju pipiru (lot. Piper methysticum G. Forst., angl. kava kava pepper), reikšmingai slopina amfetamino sukeltą hiperaktyvumą bei pailgina barbitūratų sukeltos miego fazės trukmę (Capasso, Sorrentino, 2005).
Nustatyta, kad pasiflora stiprina kitų antidepresinių ir raminamųjų preparatų poveikį, tarp jų – ir jonažolės bei valerijono preparatų (Gramowski, 2006). Taip pat aprašomas vartojimas kosuliui, bronchinei astmai, nudegimams ir uždegimams gydyti (Dhawan, Sharma, 2002). Artimos pasifloros rūšys vartojamos ir hipertenzijai gydyti (Ichimura, 2006).
Veiksmingas nerimo slopinimas – svarbi raudonžiedės pasifloros savybė
Atlikti klinikiniai tyrimai patvirtina, kad pasifloros veiksmingai slopina nerimą (Akhondzadeh ir kt., 2001, Miyasaka ir kt., 2007). Aprašytuose trijuose dvigubai akluose atsitiktinių imčių tyrimuose iš viso dalyvavo 234 pacientai. Duomenys rinkti trijose grupėse: vienos grupės pacientams buvo skirta pasifloros ekstrakto, kitos – benzodiazepino, o trečios – placebo. S. Akhondzadeh su bendradarbiais, 4 savaites tirdami pacientų grupę, nustatė, kad tiek pasiflorų ekstraktas, tiek oksazepamas yra veiksmingi nerimo būklei (angl. general anxiety disorder) gydyti. Tarp oksazepamo ir pasifloros ekstrakto tyrimo protokolų reikšmingo skirtumo nenustatyta. Oksazepamas veikia greičiau nei pasiflorų ekstraktas, tačiau jam būdingos ir reikšmingesnės šalutinės reakcijos. Tyrėjai patvirtina, kad pasiflorų ekstraktas veiksmingai gydo nerimą.
Dviejuose klinikiniuose tyrimuose, kuriuos L. S. Miyasaka su kolegomis įvertino kaip patikimus, dalyvavo 198 pacientai. Tyrimų metu pasirodė, kad benzodiazepinų ir pasiflorų ekstrakto poveikiui būdingi tik nedideli skirtumai. Nustatytas mažesnis pasiflorų poveikis mieguistumui, palyginti su meksazolamu, tačiau šis rezultatas taip pat įvardijamas kaip statistiškai nereikšmingas.
Raudonžiedžių pasiflorų preparatams būdingas nestiprus šalutinis poveikis, kuris retais atvejais pasireiškia centrinės nervų sistemos slopinimu, burnos džiūvimu, neryškiu matymu, virškinamojo trakto veiklos sutrikimais. Jei preparatui ruošti naudota nekokybiška žaliava, kurioje yra didelis kiekis harmano grupės alkaloidų, gali pasireikšti haliucinogeninis poveikis. Dėl klinikinių duomenų trūkumo Europos vaistų agentūra (EMEA) nepataria raudonžiedės pasifloros skirti vaikams iki 12 metų.
***
Gyvenimo režimo, aplinkos, įpročių keitimas gali būti papildomas dar viena veiksminga priemone, padedančia mažinti nerimo bei nemigos simptomus, – augalinės kilmės preparatais. Augalo raudonžiedės pasifloros preparatai, vartojami esant minėtiems sutrikimams, padės užtikrinti gyvenimo kokybę.
