Maisto papildai

Maisto papildai tampa kone perkamiausia farmacijos preke. Jiems per metus amerikiečiai išleidžia 23 mlrd. dolerių, ir Amerikos nacionalinė sveikatos institucija mano, kad tai yra 22,99 mlrd. dolerių per daug. Kiek papildams išleidžia lietuviai, kol kas niekas neskaičiavo, tačiau Lietuvoje, per televiziją pareklamavus vieną ar kitą papildą, kitą dieną vaistinėse jo pristinga.

Perdozavimas nieko gero neduoda

Amerikos mokslininkų nuomone, iki šiol nėra pagrįstai įrodyta, jog maisto papildai visada yra gerai. Atvirkščiai, papilduose esančių medžiagų perdozavimas gali turėti neigiamų pasekmių. Tai gali skambėti kaip antireklama maisto pappildų gamintojams ir naiviems atsidavusiems vaistų ir „piliulių“ vartotojams (tokių yra daugiau nei pusė suaugusių amerikiečių).

Su maisto papildais atlikta daugybė mokslinių tyrimų, tačiau vieningos nuomonės, kiek jie naudingi, neprieita. Pavyzdžiui, vitaminas C padeda apsisaugoti nuo vėžio, tačiau jei vėžinis procesas jau prasidėjęs, tai vitaminas C gali paskatinti jo augimą. Laboratoriniai gyvūnai, kurie gavo dideles vitamino C dozes prieš didžiulę dozę herbicidų, nesusirgo vėžiu. Tačiau gavę vitamino C po herbicidų dozės, vėžine liga susirgo greičiau ir sunkiau.

Panašių atvejų publikuota ir apie betta karotiną, kuris siejamas su plaučių vėžio intensyvumu. Vitaminas E užkerta kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, tačiau didina pakartotinio širdies smūgio riziką. Atliekant mažos apimties tyrimus išaiškinta, jog selenas neleidžia atsirasti vėžiui, tačiau didelės apimties tyrimai, kurių metu buvo ištirta api

ie 60 tūkstančių asmenų, tokio veikimo nepatvirtino.

Iš maisto, o ne iš piliulių

Mokslininkai jau seniai žino, kad tam tikros rūšies maistas neleidžia atsirasti ligoms. Pirmas įrodymas pateiktas XVIII a., kai buvo įsitikinta, kad citrinos ir laimo vaisiai gali gydyti skorbutą. Taip manyta iki pat XX a., kol vitaminai, ypač C, nebuvo atskirti.

Prieš šimtą metų vargingą maistą papildyti naujai atrastais vitaminais buvo gyvybiškai svarbu, ir tai išgelbėjo šimtus gyvybių – tiaminas išgydė avitaminozę, o jodas – Bazedovo ligą.

Be abejonės, žmonėms tais laikais trūko maistingųjų medžiagų ir papildomai vartojami vitaminai patenkindavo jų trūkumą. Tačiau šiandien vartodami maksimalias maistingųjų medžiagų dozes, iki minimumo sumenkiname tikimybę, kad tai naudinga organizmui. Jeigu rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 miligramų, tai reiškia, kad 1000 miligramų yra 10 kartų geriau?!

JAV Nacionalinės mokslų akademijos mokkslininkas Maiklas Makginis teigia, kad reikia susirūpinti pacientais, kurie vartoja per daug tam tikrų maisto medžiagų. Dietos, praturtintos antioksidantais, gali būti naudingos sveikatai, tačiau staigus perdozavimas gali būti žalingas, o pasekmės – neprognozuojamos.

JAV Nacionalinis sveikatos institutas pateikia rekomendacijas tik atskiroms papildų grupėms: vitamino D ir kalcio turėtų vartoti moterys po menopauzės, cinką ir antioksidantus – rūkantys, o folio rūgšties preparatai rekomenduojami besilaukiančioms moterims. Kartais nėščioms moterims gali būti patariama vartoti geležį, tačiau vyrams geležies piliulių tikrai nereikia!

Geriausias patarimas būtų toks – maistingąsias medžiagas pir

rmiausiai turime gauti iš maisto, o ne iš piliulių.

Leave a Comment