Augalai ajurvedoje

Vaistiniai ir maistiniai augalai ajurvedoje – pagrindinė gydymo priemonė. Jau dažnas šiuolaikinis žmogus, norėdamas išlaikyti gerą sveikatą, daug dėmesio skirdamas ligų profilaktikai, taip pat atsigręžia į natūraliąją mediciną bei sveiką gyvenseną. Viena svarbiausių sveikos gyvensenos krypčių – tinkamas maisto ir maistinių augalų pasirinkimas.

Maistiniai augalai ajurvedoje daugiausia vartojami kaip maisto papildai, tačiau, vartotojams pageidaujant sveikesnių maisto produktų, Europos Sąjunga priėmė reglamentą, kurio pagrindu maisto produktai, praturtinti įvairiomis veikliosiomis augalų medžiagomis – jų ekstraktais ar net dalimis, gali būti žymimi sveikatingumo teiginiais. Šie produktai vadinami funkcionaliaisiais. Pasitvirtina sennosios Rytų medicinos žinios. Ypač daug dėmesio skiriama prieskoniniams augalams.

Ajurveda teigia, kad augalai egzistuoja tam, kad transformuotų šviesą į gyvybę. Dabar mes žinome, kad augalai transformuoja šviesą į gyvybę fotosintezės būdu. Augalai iš žemėje esančių druskų bei ore esančio elemento anglies (CO2 forma) sugeba sukurti tai, kas sudaro organinį pasaulį – baltymus, riebalus bei angliavandenius.

Ajurvedoje svarbu, kad žolės būtų tinkamai paruoštos, nepasenusios, t. y. išlaikytų savo energiją. Tam verdamos arbatos, žolės maišomos su medumi arba specialiu būdu lydytu sviestu ghi. Manoma, kad tokiu būddu paruoštos žolės daug geriau pasisavinamos. Ajurvedoje egzistuoja anupana – tai yra medžiaga, kuri veikliąsias žolės medžiagas padeda pasisavinti organizmui.

Ajurveda turi sąvoką Agni. Plačiąja prasme – tai kūrybinė ugnis, gyvybės pagrindas, kuriantis visą Visatą. Žmogaus kūne Agni – tai biologinė „ugnis”, valdanti medžiagų apy

ykaitą, metabolizmą. Augalų Agni – tai fotosintezės procesas. Augalų Agni maitina žmogaus Agni, taip žmonės susijungia su kosmine Agni – gaivinančia gydomąja galia. Medicinos požiūriu, žolės papildo mūsų Agni ir taip stiprina mūsų imunitetą.

Ajurvedos filosofija sąvoką Agni vartojo kaip jėgos, energijos simbolį visiems kūne vykstantiems metabolizmo, tarp jų virškinimo, procesams apibrėžti. Agni dėka maistas po įvairių transformacijų virsta mūsų kūno audiniais. Neharmoninga, silpna Agni sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus, atsiranda ligos, kaupiasi šlakai. Augalų Agni neutralizuoja, panaikina kūno bei energinius taršalus, ajurvedoje vadinamus Ama. Amą likviduoja kartus (Pitoms, Kaphoms) ir aštrus (Vatoms, Kaphoms) maistas. Kartu Agni, sujungdama mus su aukštesniąja kūrybine jėga, padeda žmogui teisingai priimti sprendimus, palaikyti protą ramų. Galbūt todėl senosios tradicijos Rytų vienuoliams leisdavo maitintis tik augaliniu maistu.

Kalbant bendrai, augalai ajuurvedoje tarsi atkartoja žmogų, t.y. gali egzistuoti kaip gyvas organizmas – kaip tarpusavyje susieta visų penkių elementų sistema. Žiedai – ugnis, vaisiai – eteris, lapai – oras, stiebas – vanduo, šaknys – žemė. Sėklos turi savyje visą informaciją.

Kaip žinoti, koks augalas mums tinka, koks ne? Augalus reikia rinktis:

  • pagal savo konstituciją, ajurvedos terminologija, – vyraujančią došą.
  • pagal mums tinkantį skonį.
  • pagal ligos pobūdį.

Subtiliausia pasirinkti augalą pagal skonį. Skonis parodo, kokios energijos nešėja yra žolė.

Augalų rinkimasis pagal došą

Kokie augalai tinka Kaphoms. Kapha – šaltis, drėgmė. Kaphoms kūne dažnai kaupiasi gleivės, jie ištinsta, audiniai išb

burksta, formuojasi cistos. Gydoma žolėmis, kurios šildo, sausina ir stimuliuoja. Kaphas gydo aštrus, kartus ir aitrus skonis (kiekvienas skonis parodo, iš kokių elementų – stichijų – augalas sudarytas). Kaphoms retkarčiais reikėtų išgerti šlapimo išsiskyrimą skatinančių (bruknių lapų, beržų pumpurų ir kt.), prakaitavimą skatinančių (liepžiedžių, čiobrelių, ypač peršalus) arbatų.

Kapha – Agni priešingybė. Kaphoms reikėtų stimuliuoti virškinimo funkciją: dėti į maistą arba gerti imbiero, gvazdikėlių, cinamono, kurkumos (ciberžolės) arbatų. Kaphoms tinka (mažina, ramina šią došą) gerti baziliko, dilgėlių, mėtų, kiaulpienių, ramunėlių, kraujažolės, čiobrelių, šalavijo, liucernos arbatų. Bazilikas – ne tik prieskoninis augalas, bet ir prakaitavimą skatinantis, karštį mušantis vaistas, tinkamas nuo gripo, peršalus. Jis taip pat stiprina nervų audinį, gerina atmintį, šviesina protą. Kaphoms (ir Pitoms) labai tinka kiaulpienės. Jos valo kraujo, virškinamąją, limfos sistemą, skatina šlapimo išsiskyrimą. Labai padeda sergant mastopatija. Kiaulpienės šalina Ama iš virškinamojo trakto, ypač valgantiems daug keptos mėsos.

Kokie augalai tinka Pitoms. Pitoms ypač tinka augalai, turintys sausinamųjų, šaldomųjų savybių. Karštis, peršalimas (kai nėra drebulio), padidėjęs rūgštingumas – išbalansuotos Pitos požymiai. Kai žmogus turi temperatūros, labai gerai karčios žolės. Jos taip pat gerina metabolizmą. Jei karštis jaučiamas viduriuose, dar reikia duoti laisvinamųjų. Pitoms tinka dauguma žolių, išskyrus turinčias aštrų skonį. Prieskonių arbatą galima gerti tik retais atvejais. Pitoms tinka saldus, kartus ir aitrus skonis. Pitoms tin

nka šios žolės: jazminaičiai, žemuogė, dilgėlė, liucerna, mėlynės, melisa, kiaulpienė, ramunėlė, cikorija, chrizantema, šafranas.

Kokie augalai tinka Vatoms. Vatoms tik retais atvejais tiks karčios ir aitrios žolės. Juos tonizuoja saldus skonis, duodantis gyvybės išsekusiems audiniams. Aštraus skonio žolės ir prieskoniai šildo Vatas, padeda uždegti Agni, kuri Vatoms, kaip ir Kaphoms yra prigesusi. Aštrus skonis padeda neutralizuoti toksinus. Vatoms tinka švelniai laisvinamosios žolės, nes dažnai užkietėja viduriai. Prakaitą ir šlapimo išsiskyrimą skatinančias žoles reiktų vartoti tik išimtiniais atvejais.

Vatoms tinka: ajerai, daugiažiedė baltašaknė, remanija, saldymedis, čiobrelis, gudobelė (į gudobelės arbatą pridėti cinamono ar kardamono), imbieras (idealus prieskonis Vatai), lauro lapai, gvazdikėliai, muskato riešutas, bazilikas. Ajeras mažina Vata ir Kapha, didina Pita, veikia nervų ir reprodukcinę sistemas, kaulų smegenis. Ajurveda teigia, kad šis augalas teikia žodžio jėgą, proto jėgą bei saviraiškos jėgą. Ajeras jaunina Vatos žmones, valo subtiliųjų kanalų energetiką, didina Pranai (gyvybinė organizmo energija), pakelia sąmonės lygį ir atmintį.Tai viena geriausių žolių (kartu su ginkmedžiu ir baziliku), veikiančių protą. Visų haliucinogenų šalutinį poveikį galima neutralizuoti ajero šaknimis. Daug ir ilgą laiką jo vartoti negalima, nes sukelia vėmimą. Vatoms labai tinka linų sėmenų nuoviras: laisvina vidurius, padeda pasišalinti gleivėms iš žarnyno.

Kai sureguliuotos došos. Sureguliavę došas, pasijusime daug geriau: normalizuosis visos organizmo funkcijos. Vien došų sureguliavimu daugelio ūminių lig

gų neišgydysime, todėl ajurveda dar klasifikuoja žoles pagal poveikį – atsikosėjimą skatinančios, kirmėles varančios, jauninančios ir kt.

Visų augalų karaliai – įvairūs prieskoniai. Jie taip pat skirstomi pagal konstitucinį tipą, tačiau turi bendrą savybę – padidina, harmonizuoja Agni, taip sureguliuojama medžiagų apykaita.

Ką apie tai teigia šiuolaikinis mokslas?

Pastaraisiais metais didėja maistinių augalų, jų ekstraktų bei šių augalų veikliųjų dalių panaudojimas gaminant maisto papildus bei produktus. Ne tik dėl vartotojų susidomėjimo sveikais maisto produktais, bet ir todėl, kad Europos Sąjungos (ES) Reglamentas 1924/2006 suteikia galimybę šiuos produktus aprobuoti sveikatingumo teiginiais, tai padeda sukurti pridėtinę vertę turinčius maisto produktus. Šie produktai vadinami funkcionaliaisiais. Jie dėl fiziologiškai veikliųjų dalių (tarp jų augalų ekstraktų ar pačių augalų dalių), be savo mitybinės vertės, dar turi papildomą sveikatą gerinantį poveikį.

Maistiniai augalai bei jų atskirai išskirtos veikliosios dalys gali pagerinti ir produkto juslines savybes (aromatizuoti, suteikti skoniui pikantiškumo, specifiškumo ir pan.). Tą gali dauguma augalų, turinčių kvapiųjų eterinių aliejų. Taip pat daug augalinės kilmės maisto priedų, tarp jų prieskoniai, pasižymi antimikrobinėmis, antiparazitinėmis savybėmis.

Leave a Comment