Neapsinuodykite maistu!

Netruks ateiti vasara, ir suskubsime atostogauti. Taigi nenuostabu, kad padaugės iškylaujančiųjų gamtoje. Čia smagu ne tik ilsėtis, žaisti, bet ir užkandžiauti ar net sočiai prisikirsti.

Turbūt niekas nepaneigs, kad karštą vasaros dieną gryname ore ir paprastas pomidoras ar agurkas atrodo daug gardesni, tad ką jau kalbėti apie pagamintas salotas, keptas vištas, žuvį ar kitokius iškyloms paruoštus patiekalus. Ruošiantis iškylai dažna šeimininkė maisto stengiasi priruošti iš vakaro ar net prieš kelias dienas. Todėl nieko keisto, kad tik spėjus atvykti į gamtą taip ir norisi kuo greičiau nugvelbti kąsnį nuo ruošiamo ir taip gundančiai ant pievos padengto vaišių stalo.

Jei praėjus kelioms valandoms po valgymo pradėjo svaigti galva, ėmė pykinti, vimdyti, paleido vidurius, maiste greičiausiai buvo toksiškų bakterijų, sukėlusių apsinuodijimą maistu. Paprasto apsinuodijimo maistu požymiai pykinimas, spazmai, vėmimas, silpnumas, viduriavimas, išnyksta po vienos ar dviejų parų. Tačiau mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms ar sergantiesiems kokia nors liga, apsinuodijimas maistu gali tapti labai rimta problema.

Senolių patarimai apsinuodijus maistu

  • Tik pajutę, kad pykina, sučiulpkite ledo gabalėlį arba nedideliais gurkšneliais išgerkite šaltos vaistažolių arbatos. Jos pasiruoškite taip: sumaišykite 10 g valerijono ir 40 g ramunėlių, viena šaukštą šio mišinio užplikykite puodeliu verdančio vandens. Uždenkite ir palaukite 10 minučių, kol “pritrauks”.
  • Jei spazmuoja skrandį, du kartus per dieną po puodelį išgerkite liepžiedžių ir anyžių arbatos. Kartą per savaitę apie 15-20 minučių pagulėkite ramunėlių vonioje (į pilną vonią vandens įpilkite tris litrus ramunėlių nuoviro).

Ką daryti

Apsinuodijus maistu ir vemiama, ir viduriuojama – taigi netenkama daug skysčių. Todėl būtina daug gerti. Skysčių netekimą geriausiai kompensuoja negazuotas mineralinis vanduo. Galima gerti ir stipriai atskiestas apelsinų sultis, įvairiausias žolelių arbatas, silpną vištienos ar jautienos sultinį. Gazuotas mineralinis vanduo taip pat tinka, tačiau reikia butelį su juo palaikyti atidarytą, kad išgaruotų angliarūgštė. Mat likę jos burbuliukai gali suerzinti skrandį. Gerti vandenį ar kitokį skystį reikia lėtai, nedideliais gurkšniukais.

Ko nedaryti

Apsinuodijus maistu nereikėtų patiems skatinti vėmimo kišant pirštą į burną.

Nesunkiai apsinuodijus ir po dienos kitos pykinimui bei blogumui praėjus, nereikėtų skubėti mėgautis gardesniu maistu. Geriausia būtų pradėti valgyti mažais kiekiais ir lengvai virškinamą maistą: košes, sultinį, džiūvėsėlius su arbata.

Reikėtų vengti daug ląstelienos turinčių aštrių, rūgščių, riebių, saldžių ar pieninių maisto produktų, galinčių suerzinti nespėjusio atsigauti skrandžio.