Statybinės medžiagos

1) St medziagu klasifikavimas.

2) St medziagu ir dirbiniu standartizacija.

3) St medziagu sandara.

4) St medziagu fizikines savybes.

5) Savybes apibud fizikinius poveikius med.

6) Savybes apibud vandens poveiki med.

7) Savybes apibud silumos poveiki med.

8) Savybes apibud kitus poveikius med.

9) Mechanines savybes.

10) Fizikines chemines savybes.

11) Technologines savybes.

12) Eksploatacines savybes.

13) Gamtinio akmens med.

14) Magmines uolienos.

15) Nuosedines uolienos.

16) Metamorfines uolienos.

17) St med gamyba is uolienu.

18) Statyboje naudojama mediena.

19) Medienos savybes.

20) Medienos defektai ir puviniai.

21) Medienos paruosimas.

22) Medzio ruosiniai ir dirbiniai.

23) Medienos ilgaamziskumo padidinimas.

24) Statybines keramikos zaliavos.

25) Formavimo mases ir formavimas.

26) Dziovinimas ir degimas.

27) Keraminiai gaminiai.

28) Statybinis gipsas.

29) Skystasis stiklas.

30) Kalkes.

31) Portlandcementis.

32) Portlandcemencio rusys.

33) Uzpildu paskirtis.

34) Uzpildu rusys.

35) Pagrindines uzpildu savybes.

36) Uzpildu itaka betono misinio savybems

37) Priedai betonui.

38) Betono struktura ir rusys.

39) Betono misinio paruosimas.

40) Betono misinio trransportavimas.

41) Bet mis klojim ir tankinim.

42) Betono kietejimas.

43) Gelzbetonio esme.

44) Sunkusis betonas.

45) Lengvasis betonas.

46) Akytieji betonai: duju

47) Akytieji betonai:putu

48) Silikatbetonis.

49) Silikatines plytos.

50) Akyti silikatbet gaminiai.

51) Statybiniai skiediniai.

52) Skiediniu savybes.

53) Skiediniu rusys.

54) Siluma izol med savybes.

55) Mineraline vata.

56) Polistirolinis putplastis.

57) Stogo, hidroizol med.

58) Stogo, hermetiz med

59) Dazymo medziagos.

60) Risanciosios,

61) Tirpikliai ir skiedikliai.

62) Pigmentai ir uzpildai.

63) Lakai.

64) Dazai

65) Gruntas ir glaistas.

66) Polimeriniai dirbiniai.

1.Satybiniu medziagu klasifikavimas Gamtines medziagos yra gaunamos is
zemes gelmiu arba perdirbant medzius.Joms yra suteikiama atitinkama forma
ir dydis,taciau vidine struktura nera keiciama.Dazniausiai is gamtiniu
naudojama mediena ir uolienos.Mediena gali but skiriama pagal rusis-
spygliuociai ir lapuociai,pagal asortimenta-apvalia,pjautine ir
vienetine.Uolienos skirstomos pagal susiformavimo
buda,tanki,stipri,atsparuma salciui,chemine sudeti.
Dirbtines statybines medziagos ir dirbiniai yra skirstomi ppagal kietejimo
buda:
1.tai medziagos,kuriu kietejimas vyksta esant iprastoms,palyginus neaukstos
temperaturoms,kristalizuojantis naujadarams is misiniu.2.Medziagos,kurios
kieteja autoklavose,esant aukstesniai 175-200oC temp ir vandens garu
slegiui 0.9-1.6Mpa 3.Medziagos,kuriu kietejimas vyksta sustingstant
kietiems lydalams,arba medziagos gautos isdegus.Gautos medziagos skirstomos
pagal tanki: a.ypac sunkias b.sunkias c.lengvas d.ypac lengvas.Skirstomos
I:a.konstrukcines b.konstrukcines termoizoliacines c.hidrotechnines(skirtas
keliams) d.ugniai at

tsparias

2.Statybiniu medziagu ir dirbiniu standartizacija. Standartizacija-tai
veikla,kurios tikslas-ivesti optimalia tvarka,tam tikroje srityje.Nustatant
bendrus nuostatus,kurie gali buti visuotiniai ir daug kartu panaudoti
realiems ir potenciniams uzdaviniams spresti .Standartizacijos uzdaviniai:
1.reikalavimu pagrindiniam produktam,kurie uztikrintu reikiama
kokybe,nustatymas. 2.Vieningos produktu sistemos nustatymas,pasirenkant
vieningus bandymo ir kontroles budus.3.Vieningos sistemos produktu
ilgaamziskumo,patikimumo,tam tikrose salygose,nustatymas.4.Normu,
reikalavimu sukurimas, sumazinant iki minimumo, produktu rusiu
skaiciu5.Produktu klasifikavimas pagal vieninga sistema6.Vieningu terminu
sukurimas7.Techniniu kliuciu prekyboje panaikinimas.Atitiktis-gaminio
atitikimas,numatytiems reikalavimams.Simplikacija-atmainu kiekio
sumazinimas iki ekonomisko lygio.Unifikacija-sumazinimas tipu ir
markiu,komplektuojanciu skaicius iki minimumo.Tipizacija- tipiniu
konstrukciju ir technologiniu liniju sukurimas. Agregavimas-kai
komponuojama ivairi masinu,agregatu,statybos industrijos
nomenklatura,panaudojant ribota skaiciu standartiniu detaliu.

3.Statybiniu medziagu sandara.Nuo medziagu strukturos priklauso ju
savybes.Struktura-tai medziagos daleliu issidestymas tam tikrame turyje ir
ju tarpusavio rysys.Submikrostruktura-tai medziagos jonu,atomu ir molekuliu
sandara ir rysys tarp ju.Daleles mazesnes 10-9m Mikrostruktura- medziagu
makro molekuliu, kristalu, faziu kontaktinio sluoksnio, mikroporu
sandara.Daleles nuo 10-9-10-7m.Mezostruktura-medziaga sudaranciu daleliu
kontaktinio sluoksnio sandara. 10-7-14*10-5m.Makrostruktura-smelio frakciju
grudeliu, pastu ttarpsluoksniu,poru sandara 14*10-5-5*10-3.Megastruktura-
daleles didesnes nei 5*10-3m.Ju struktura ir rysys tarp ju.Medziagos
skirstomos i 2 grupes: 1.Izotropines-medziagos kuriu struktura ir savybes
visomis kryptimis yra vienodos.2.Anizotropines- medziagos kuriu struktura
ir savybes visomis kryptimis skiriasi.

4.Fizikines savybes Medziagos savitasis tankis-absoliuciai tankios
medziagos turio vieneto mase ξ=m/Va.Tankis-naturalios busenos medziagos
turio vieneto mase ξt=m/v.Tankis reikalingas apskaiciuojant sandeliu
talpa,transporta,gamybos nasuma.Birioms medziagoms yra nustatomas piltinis
tankis ξp=m/Vp.Akytumas-tai poru ir tustumu turio santykis,su visu
medziagos turiu.Jis parodo kuria medziagos dali uzima poros ir tustumos
A=((V-Va)/V)*100% A=(1- ξt/ξ)*100%.Nuo medziagos akytumo priklauso:
1.Laidumas silumai,garsui.2. Medziagu imirkis. Poros gali buti uzdaros ir
atviros; apvalios

ir netaisyklingos formos. Susiekiancios sudaro
kapiliarus. Tustumingumas-birios medziagos tustumu,esanciu tarp
grudeliu,turio ir viso turio santykis T=(1-ξp/ξt)*100% Svyruoja 20-50% Jis
priklauso nuo granulometrines sudeties, dregnumas,daleliu formos ir
medziagos busenos.

5.Savybes,apibudinancios fizikinius poveikius medziagoms Masiu kaita-vyksta
arba pacioje medziagoje arba tarp medziagos ir aplinkos(drekimas ir
dziuvimas) Del greitos masiu kaitos atsiranda turines deformacijos
gradientai. Del silumokaitos medziagos isyla, ikaista, issilydo, uzsidega,
susala.Keiciantis temp prasideda medziagu turines deformacijos arba net
pasikeicia ju struktura.

6.Savybes,apibudinancios H2O poveiki medziagos Statybinese medziagose masiu
kaita dazniausiai yra susijusi su vandens kaita pacioje medziagoje arba
tarp medziagos ir aplinkos.Vanduo gali but-laisvas,chemiskai suristas ir
fiziskai suristas. Laisvas-kapiliaruose ir porose.Fiziskai suristas-
sugertas medziagos pavirsiuje, smulkiose kapiliaruose arba patekes
difuzijos budu.Chemiskai suristas-medziagos kristaluose ir
hidratuose.Imirkis-tai savybe sugerti skysti ir ji islaikyti.Nusakomas
igertu vandens kiekiu medziagos turyje arba maseje.Jis priklauso nuo
medziagos strukturos. Atvirapore medziaga sugers daug daugiau vandens nei
uzdarapore.Pvz.Granitas vandens igeria iki 0.7%,durpiu plokstes iki
200%,keramines plytos iki 20%.Stiklas ir plastmase vandens
nesugeria.Dregnumas-dalinis imirkis.Priklauso nuo santykines dregmes,
temperaturos,slegio,vidinio pavirsiaus.Higroskopiskumas-medziagu savybe
absorbuoti is oro dregme.Kapiliarumas-veikiami kapiliariniu
jegu,kapiliarais migruoja skysciai. Kapiliaru spindulys─10-20μm.Hidofilines
medziagos-greitai drekstancios,hidrofobines-blogai drekstancios
(metalas).Brinkimas ir traukimasis-tai yra turio didejimas,kai is aplinkos
igeriamas vanduo ir jo mazejimas,kai vanduo atiduodamas aplinkai.Dziuvimas-
medziagos savybe atiduoti dregme aplinkai.Atsparumas vandeniui-medziagu
savybe neprarasti stiprumo imirkus.Laidumas vandeniui-medziagu savybe
praleisti vandeni, esant tam tikram slegiu skirtumui.Tankios
nepraleidziancios vandens vandens medziagos vad hidroizoliacinemis.

7.Savybes,apibudinancios silumos poveiki medziagoms Silumine talpa-
medziagos savybe kaitinant kaupti siluma,ausinant ja atiduoti.Silumos
laidumas-tai labiau isilusios kuno dalies silumos perdavimas maziau
isilusiai.Atsparumas kaitrai-medziagos sa

avybe neirti,nedegti ir nesilydyti
aukstoje temperaturoje.Atsparumas salciui-imirkytos medziagos savybe
atlaikyti uzsaldymo ir atsildymo ciklu,beveik nepablogejant techninems
savybems.Temperaturines medziagu deformacijos-tai pletimasis sildant ir
traukimasis saldant.Sios deformacijos apibudinamos ilgejimo koeficientu al
arba turio pletimosi koeficientu av(oC-1) al=∆l/l∆t ir av=∆V/V∆t.

8.Savybes,apibudinancios kitus poveikius medziagoms Laidumas dujoms-tai
medziagu savybe praleisti dujas,esant tam tikram slegiu skirtumui.Laidumas
garsui-tai savybe praleisti girdimo daznio virpesius.Jis priklauso nuo
medziagos chemines sudeties, tankio,strukturos ir tamprumo
modulio.Elektrinis laidumas-medziagos savybe praleisti nuolatine elktros
srove,veikiant nusistovejusiam elektros laukui.Medziagu laidumas rentgeno
ir radioaktyviesiems spinduliams-tai savybe praleisti siuos spindulius.

9.Mechanines savybes Stiprumas yra medziagos savybe atlaikyti be pastebimu
irimo pozymiu del isoriniu poveikiu atsiradusius itempimus.Deformacija-tai
fizikinio kuno geometrines formos ar matmenu pasikeitimas del isorines
jegos,temp,dregmes ir kitu veiksniu.Valksnumas-medziagos savybe
deformuotis,kai ja ilga laika veikia pastovi apkrova.Kietumas yra medziagos
savybe priesintis,kad I ja neisiskverbtu kitas kietas kunas.Dilumas yra
medziagos savybe dilti,kai ja veikia trinties jegos.Devejimasis-medziagos
savybe devetis,kai ja veikia trinties jegos ir dinamine apkrova.
Abrazyviskumas-medziagos savybe dilinti kita medziaga.Plastiskumas-
medziagos savybe plastiskai deformuotis,t.y del veikiancios apkrovos
pakeisti savo forma,bet nesutrukineti.Trapumas-medziagos savybe suirti
plastiskai nesideformuojant. Atsparumas smugiams yra savybe preisintis
dinaminei-smuginei apkrovai.Nuovargiu vad reiskinys,kai medziaga,kurioje
nemetyti itrukimu ir deformaciju,staiga suyra nuo ciklines apkrovos.

10.Fizikines chemines savybes Dispersiskumas-kietos arba skystos medziagos
smulkumo laipsnis.Klampumas-medziagos savybe priesintis tekejimui.
Priklauso nuo temp ir slegio.Tekejimas-1sluoksnio slinkimas kitu
sluoksniu.Takumas-atvirkscia savybe klampumui.Risimasis-tai risamuju medz
kietejimas tam tikromis salygomis.Jo greitis apibudinamas risimosi pradzia
ir pabaiga.Skavarbumas-budinga savybe tiem skysciam,kuriais imirkomos kitos
medziagos.Sluoksniavimasis-daleliu issidestymas sluoksniais,pagal tanki ir
stambuma (dazai).Susokimas-budinga smiltelinems medziagoms.Del s

sorbcines
dregmes.mechanines apkrovos,savaimines difuzijos milteliai susoka I
gumulelius,kuriuos po to labai sunku suardyti.Tirpumas-Medz savybe tirpti
tam tikroje terpeje.Cheminis aktyvumas-Priklauso nuo chemines sudeties,nuo
medz dispersiskumo ir nuo aplinkos.

11.Technologines savybes Formavimasis-medz savybe ne tik igauti,bet ir
islaikyti jai suteikta forma.Risiklio sanaudos-isreiskaimos risiklio
kiekiu,kurio reikia,kad butu gauta nurodytos konsistencijos
pasta.dengiamumas–savybė padengti paviršių nepermatomu sluoksniu (būdinga
dažams).Sujungiamumas-kojos susukamos varztais,sukalamos. Transportabilumas-
medz dirbiniu ir konstrukciju patogumas transportuoti.

12.Eksplotacines savybes senėjimas–medžiagų struktūros kitimas ir savybių
blogėjimas dėl pačiose medžiagose vykstančių procesų.ilgaamžiškumas–tai
ilgiausias laikotarpis,per kurį medžiaga,veikiama apkrovų ir klimatiniu
sąlygų,nepraranda eksploatacinių savybių.

13.Gamtinio akmens medziagos.Uolienos–gamtiniai kūnai,sudarantys žemės
plutą.Tos,kurios sudarytos iš daugelio mineralų-vad polimerinemis,jei is 1o-
monomineralinemis.Mineralai–tam tikros cheminės sudėties ir struktūros
gamtiniai kūnai.Mineralu grupes-1.grynuoliai-deimantas,grafitas.2.sulfidai-
rudiniai mineralai-piritas FeS2.≈200 mineralu grupej.3. halogenidai-
fluoritas CaF2. 4.oksidai- ≈200 oksidu&hidroksidu.Kvarcas SiO2.5.
karbonatai-≈80 rusiu mineralu . Kalcitas-CaCO3, magnezitas-MgCO3, dolomitas-
CaMg(CO3)2.6.Sulfatai-gipsas CaSO4*2H2O(gamtinis) CaSO4*0.5H2O stat
anhidritas, CaSO4.7.Silikatai-≈800rusiu.

14.Magmines uolienos jos yra seniausios,todel daznai vad pirminemis.Pagal
susidarymo salygas jos skirstomos I 2grupes:inruzines(gelmines) ir
efuzines(issiliejusias).Gelmines susidare kristalizuojantis magmai giliuose
sluoksniuose.Kristalai ir kristalu grupes yra susimaise ir susijunge
stipriais kristaliniais rysiais.Gniuzdomi bandiniai suyra per
kristalus.Uolienos yra kietos,tankios ir
stiprios.Granitas,sianitas.Naudojamos isores apdailai,o nuolauzu daroma
skalda. Issiliejusios-susidariusios is tu paciu mineralu,kaip ir
gelmines,tik kitomis salygomis.Susidare arti zemes pavirsiaus,del to ju
struktura smulkiakristale. Porfyras,andezitas,trachitas,bazaltas.

15.Nuosedines uolienos susidare is augalu ir gyvuju organizmu
liekanu.Klintys-susidare is kriauklainiu ir koralu-CaCO3.Mergeliai-is
klinciu ir molio misinio.Naudojami hidraulinems kalkems ir cementui
gamint.Kreida-is silpani sucementuotu zoogeniniu liekanu.Gaminamos
kalkes,gaunami balti dazu pigmentai,glaistu uzpildai.Diatomitai-is
dumbliu.Trepelis-is smulkiu opalo grudeliu ir molio priemaisu.Opoka-
susidare persikristalizuojant diatomitams ir trepeliams.Durpes-fitogenine
uoliena.Is augalu liekanu,molio ir smelio priemaisu.Sausos perdirbtos
naudojamos kaip termoizoliacine medziaga,igeria 300% vandens.

16.Metamorfines uolienos -susidariusios is magminiu ir nuosediniu,veikiant
slegiui ir temp.Gneisai-susidare is granitu ir kt masyviu uolienu.Naudojami
apdailai,skaldai,grindiniams.Molio skalunai-susidare is molio,veikiamo
aukstos temp ir slegio.Stipri,H2O neimirkstanti uoliena. Marmurai-susidare
is klinciu ir dolomito.Kristalai dideli,suauge be cementuojancios
medziagos.Lengvai pjaunami,slifuojami ir poliruojami.Naudojami vidaus
apdailai. Kvarcitai-susidare is kvarciniu smeliu ir smiltainiu.Labai
stiprus,naudojami ten kur veikia dideles koncentruotos jegos.Stipris
gniuzdant 400MPa.

17.Statybiniu medziagu gamyba is uolienu Skalda-netaisyklingos formos
skaidyti 5-150mm skersmens akmens gabalai,gaunami is kietu ir vidutinio
kietumo uolienu.Skaldos stiprumas nustatomas pagal uolienos stipri
gniuzdant.Naudojama kelio tiesimo ir betonavimo darbams.
Sprogdinimas→Pirminis trupinimas→Antrinis trupinimas→Pirminis
sijojimas→Tretinis trupinimas→Sijojimas ir plovimas→Suskirstymas I
frakcijas→Skalda

18.Statyboje naudojama mediena.Vasaros pab ir rudeni gaminasi velyvoji
mediena,is storesniu ir tamsesniu lasteliu. Pavasari-ankstyvoji,sviesi
mediena.Ankstyvoji ir velyvoji sudaro metines rieves. Medienos stipris
priklauso nuo velyvosios medienos stiprumo.Branduolys yra kieciausia
medienos dalis.Ji sudaryta is sumedejusiu lasteliu.Serdis minksciausia
dalis,greitai puva.
Spygliuociai: pusis-mediena lengva,stipri,lengvai apdirbama.Egle-mediena
gelsvo atspalvio.lengva,minksta ir sakota,del to sunkiai apdirbama.Gaminam
sijas,statramscius, celiulioze,popieriu.Maumedis-
sunkesnis,stipresnis,kietesnis nei pusis,atsparus puvimui. Lapuociai:
Azuolo mediena-stipri,kieta,atspari puvimui.Uosio-sviesesne,tinka baldams.
Berzo- lengvai apdirbama, neatpari puvimui, letai dziusta,dziudama
pleiseja. Juodalksnis- dar neatsparesnis puvimui nei berzas. Drebules
-minksta, gerai skyla, neatspari puvimui, gamina degtukus .Bukas,
riesutmedis, raudonmedis, polisandras.

19.Medienos savybes.Fizikines Dregnumas-H2O medienoje yra 3jopos formos-
laisvoji, higroskopine dregme ir chemiskai suristas.Laisvoji-tarp
lasteliu,higroskopine-lasteliu sienelese,chemiskai suristas-lasteliu
junginiuose.Ka tik nukirstam medy virs 35% dregmes.Dziovinant pirma
pasisalina laisvoji,o po to higroskopine.Pagal dregme mediena skirstoma:
imirkusi iki 100%,dregna virs 35%,orasause 15-20% ir kambario sausumo 8-
13%.Higroskopiskumas-tai savybe sugerti dregme is aplinkos.Priklauso nuo
aplinkos temp ir santykines dregmes.Susitraukimas ir brinkimas-
susitraukimas visomis kryptimis yra skirtingas.Maziausias linijinis
susitraukimas,isilgai pluostu 0.3% Tangentine kryptimi-7-12%,radialiaja-3-
6%.Nevienodas linijinis susitraukimas yra trukumas.Laidumas H2O-priklauso
nuo pjuvio,pro kuri sunkiasi H2O,nuo medzio rusies, jo amziaus.Laidumas H2O
isilagi pluostu yra didesnis nei radialiaja ar tangentine kryptimi
Tankis-priklauso nuo poringumo ir medienos dregnhmo.Yra nurodoma kokiam
dregniui esant jis nustatytas.Jei jis nustatytas esant kitam dregnumui yra
perskaiciuojamas I 125%.Egles&pusies-460kg/m3,azuolo 610-750 kg/m3.Medienos
savitasis tankis 1540 kg/m3.Silumos laidumas-priklauso nuo dregnumo, temp,
medzio rusies, pluosto krypties, kuria perduodama siluma.Skersai pluostu
0.1-0.21w/m*k.Siluminis pletimasis-pletimasis isilgai pluostu daug mazesnis
negu plieno ar betono,todel medinese k-jose nereikia dayti kompensaciniu
siuliu.Laidumas garsui-mediena gerai ji praleidzia. Geriausiai jis sklinda
isilgai pluostu ir yra 5000m/s.Tangentine kryptimi 850m/s. Atsparumas
agresyviems skysciams ir H2O.Rugscioje aplinkoje PH≤2,mediena pradeda
irti.Mediena maziau atspari drusku prisotintam H2O,neatspari H2O,kurio
didelis biologinis agresyvumas.Mechanines Stiprumas-Stipriausia 70-
100m.Ziema kirsta mediena stipresne,nei kirsta vasara.Gautas stipris
perskaiciuojamas I 12% medienos dregnuma.Gniuzdoma radialiaja ir tangentine
kryptimi.Apkrova didinama palaipsniui,tol kol sutrinka tiesine
prikalusomybe,tarp apkrovos dydzio ir deformacijos
Stipris lenkiant-mediena pakankamai atspari statiniam lenkimui,todel tinka
sijosm,gegnems,paklotams.Pusiems stipris lenkiant 79Mpa,azuolo
93Mpa.Stipris tempiant-mediena gali buti tempiama skersai ir isilagai
sluoksniu,tempiama tol, kol suyra. Tempiant isilgai pluostu 115 Mpa,
skersai sudaro 5% nuo isilagai (spygliuociuose).Lapuociuose iki 20%.Stipris
skeliant 6.5Mpa.Kietumas-tankesne mediena yra kietesne.Nustaoma spaudziant
metalini rutuliuka I pavirsiu.Apie kietuma sprendziama is ispaudo gylio ir
skersmens.Klevas,azuolas,uosis,berzas,pusis,egle-nuo kieciausio iki
minksciausio.

20.Medienos defektai ir puviniai Defektais vad jos sandaros trukumai ir
pazeidimai.Geros kokybes medziokamienas yra tiesus,cilindro formos. Mediena
sudaryta is tiesiu,lygiagreciu su asimi metiniu sluoksniu.Defektai-dviguba
serdis,sluoksniu ivijimas,kamieno kreivumas,kamieno sanbegis,metiniu rieviu
issikraipymas ir sakotumas.Jis gali but 3rusiu-normalios(prasideda balanos
sluoksnyje) gali eiti iki serdies arba nesuaugusios su mediena.Puviniai-
medienos irimas prasideda del grybu veiklos.Jie celiulioze pavercia
gliukoze.Kad neatsirastu grybu mediena apdorojama antiseptinemis
medziagomis.K-jos turi gerai vedintis. Kinivarpos palieka kimgrauzas
(skyles).

21.Medienos paruosimas susideda ismedziu kirtimo,saku genejimo,zieves
lupimo, dziovinimo ir pjautines medziagos paruosimo .Mediena dziovinama
naturaliai, kamerose, elektra ir karstuose skysciuose.Naturaliai dziovinama
gerai vedinamose patalpose, stoginese,isdziusta per 60d.Kamerose
reguliuojam tetmp ir oro dregnis.

22.Medzio dirbiniai-tai detales ie dirbini,gaminami medzio apdirbimo
kombinatuose.Industrines detales-gaminami is ruosiniu,jie yra supjaustomi
paliekant uzlaida dziuvimui ir nulyginimui,t.y.nupjauname didesniu
matmenu.Lentos:Obliuotos lentos,t.y.pjautos lentos,apdroztos is 1os ar
abieju pusiuIlaidiniu lentu 1oje lentoje yra ilaida,o kitoje issikisusi
ketera.Is lentu yra gaunami profiliniai
dirbiniai,dailylentes,grindjuostes,apvadai ir porankiai.Apvadai naudojami
aplink duris,parketas gaminamas is kietuju medziu. Staliu dirbiniai-duru ir
langu komplektai.Statybine fanera-t.y klijuojami lukstai, 2gretimi lukstai
turi preisinga plausu krypti,lukstu sk neporinis.Dideliu matmenu klijuotos
k-jos.Klijavimas-tobulausias medzio jungimo budas.

23.Medienos ilgaamziskumo padidinimas-tai atsparumo ugniai ir biologiniam
irimui padidinimas.K-jas reikia apsaugoti nuo dregmes,vedinti ir apdoroti
antiseptikais.Padidinti medienos atsparuma ugniai naudojami antipirinai.

24.Statybines keramikos zaliavos.Keramikos gamyboje naudojamos 2rusiu
zaliavos-t.y plastiskos ir neplastiskos. Plastiskos-ivairiu rusiu
moliai.Neplastiskos-liesikliai,fliusai,dazancios medziagos,
plastikliai.Moliams liesinti yra naudojamas smelis,susmulkintas gamybos
niekalas (brokas),pjuvenos. Fliusai padeda susidaryti lydalui zemesnese
temperaturose. Jais gali buti lauko spatai,dolomitas,maltas stiklo
lauzas,magnezitas.Molio mineralai-tai smulkiadispersiniai molio aliuminio
silikatai,kurie sumaisyti su H2O tampa plastiski. Gaminant keraminius
dirbinius molio mineralai atlieka 2f-jas: suteikia masei plastiskumo,kuris
priklauso nuo to kiek molyje yra molingosios frakcijos.Bemolingoji frakcija
daleles <0.005mm.Moliai sukepa,todel sutankeja ir igauna akmens stipruma.
Yra zinoma ~ 40 molio mineralu. Yra 3 grupes -kaolinito, montmorilonito ir
hidrozerucio.

25.Formavimo mases ir formavimas 1. Pussauses 8-12%, sausos 4-
8%2.Plastiskos 15-25% 3.Slikeriai 35-55%.Suformuotose keraminiuose
pusgaminiuose yra dregmes.Pries degant sia dregme butina pasalinti.

26.Dziovimas ir degimas.Dziovinimo procesas turi uztikrinti pakankama
pusgaminiu stipruma.Dziovinimo metu turi baigtis turio pokyciai,susije su
dregmes pasalinimu, dziovinant neturi atsirasti defektu.Degimas yra
paskutine,svarbiausia ir sudetingiausia technologine operacija.Isdegti
gaminiai tampa tvirti,igauna metalini skambesi,nebrinksta H2O.

27.Keraminiai gaminiai Keraminiu gaminiu klasifikacija pagal paskirti ir
gamybos buda.1.Statybine keramika a)muro gaminiai: plytos
(pilnavidures,tustymetos). Apdailos plytos atlieka ne tik konstrukcine, bet
ir dekoracine f-ja. Naudojamos pastatu apdailai. Gali but naturalios
spalvos, glazuruotos, dvisluoksnes.b) stogu gaminiai: cerpes-S
formos,Marselio cerpes,Bebro uodega,kraigines cerpes.Jos nelaidzios
H2O,gali but glazuruotos.c)fasadiniai gaminiai: fasadines plyteles,karnizu
ir palangiu detales.d)gaminiai vidaus sienu apdailai: plyteles.Pagal
pavirsiu jos skirstomos I plokscias ir reljefines,pagal glazuros atmaina I
padengtas permatomis,nepermatomomis,
blizganciomis,matinemisglazuromis,vienspalves,dekoruotas piesiniais.Pagal
forma I kvadratines,staciakampes,fasonines.Pgal briaunas-su lygiomis arba
suapvalintomis briaunomis.e) grindu ir saligatviu gaminiai: grindu
plyteles, klinkerio gaminiai. Jie igeria iki 6% H2O. f) Perdengimo gaminiai-
paneles,sijos,blokai.g)Pozeminiu komunikaciju gaminiai-tai drenazo ir
kanalizacijos vamzdziai.Drenazo-naudojami dregnu vietu sausinimui.h) siluma
izoliuojancios medziagos-keramzitas, poreti blokai. i) Betono uzpildai-
keramzitas ir agloporitas. Keramzitas-tai dirbtine poringa medziaga,kurioje
vyrauja uzdaros poros.Jo granules lengvos,akytos,apvalios formos, pavirsius
labai gerai sukepes.Agloporito poringumas atviras.2.Sukepusi keramika-
klinkeris,rugstims atsparios keramines medziagos,grindu plyteles.3.Ugniai
atsparios medziagos. 4. Dailioji keramika -santechnikos gaminiai,
indai,dekoratyviniai dirbiniai, fajansas ir porcelianas.

28.Statybinis gipsas Jis gaminamas is gamtinio gipso, ji dalinai
dehidratavus CaSO4*2H2O→βCaSO4*0.5H2O+1.5H2O. Pagr gamybos operacijos-
zaliavos trupinimas, dehidratacija, gauto produkto malimas. Laikomas
maiseliuose, tik sausose patalpose. Statybinio gipso milteliai sumaisyti su
H2O sudaro plastiska tesla,kuri per kelias min jungiasi ir kieteja.Kieteja
isgaruojant H2O.Sukietejusio gipso stipris priklauso nuo milteliu sumalimo
smulkumo,sumaisyto sunaudoto H2O kiekio ir aplinkos dregnio.Kuo daugiau
sunaudojama H2O,tuo gipso akmuo buna kietesnis ir mazesnio stiprio.Pridejus
jungimosi lietikliu galima sumazinti H2O kieki gipso maseje.Kietedamas
gipsas pleciasi iki 1%,del to geriau uzpildo formas.Gaminiu pavirsius
lygus,tankis nedidelis,jie mazai laidus silumai.Pagr gipso trukumas-mazas
atsparumas dregmei.Naudojamas sauso tinko lakstams ir sausiems tinko
misiniams.Tokius misinius geriausia naudot vidaus darbam.Pridejus cemento
ir mineraliniu priedu,gaunama atsparesne H2O medziaga.Aukstavertis gipsas ₤-
CaSO4*0.5H2O savo savybemis skiriasi tuo,kad yra atsparesnis gniuzdymui nei
statybinis gipsas.Naudojamas tais paciais tikslais

29.Skystasis stiklas Tai gelsvos spalvos orine risamoji medziaga.Gaunama
islydzius kvarcini smeli ir kalcinuota soda arba potasa.Skysto stiklo
tankis 1.3-1.5g/cm3.Jame yra 50-70% H2O. Kieteja letai dziudamas.Galima
skiesti H2O.Naudojamas priesgaisriniams silikatiniams dazams,rugstims
atspariems skiediniams ir betonams,taip pat smeliniams gruntams
sutankinti.Nenaudojamas k-joms,kurias ilagi veikia H2O,sarmai,fosforo ir
fluoro vandenilio rugstys.

30.Kalkes Zaliava karbonatines uolienos,ju pagr sudedamoji dalis kalcio
karbonatas.Jo buna klintyse,kreidoje,mergeliuose,dolomituose,marmure.Kalkes
gaminamos degant zaliavas aukstoje temp 1100-1300oC.Degimo metu kalcio
karbonatas ir magnio karbonatas skyla I kalcio ir magnio oksidus,issiskiria
anglies dvideginis.Suminis kalcio ir magnio oksidu kiekis % degtose kalkese
vad kalkiu aktyvumu.Yra gaunamos 3rusiu kalkes: Minkstai degtos-aktyvumas
virs 80%,gesinimosi laikas 2-3min,gesinimosi temp 85-90oC. Naudojamos
kalkiniams skiediniams ir silikatinems plytoms gaminti.Vidutiniskai degtos-
gesinimosi laikas 3-8min,temp 85-90oC.Naudojamos silikatinems plytoms,akyto
betono blokeliams.Kietai degtos-naudojamos metalurgijoje.Kalkiu gesinimosi
trukme-tai laikas nuo kalkiu milteliu uzmaisymo H2O iki to momento,kai temp
maksimaliai padideja.Kalkes skirstomos I orines ir hidraulines.Pagal
granulometrine sudeti skirstomos I gabalines ir maltas.Pagal magnio oksido
kieki skiriamos I 3grupes: 1.kalcitines,kai Mg <5% 2.magnezines 5-20%
3.dolomitines>20%.Pagal degtos medziagos apdorojima H2O: I gesintas ir
negesintas.Gesintu kalkiu skiediniai jungiasi per kelias paras,o negesintu
per 20-30min.Jei sunaudojam nedaug H2O gaunam miltelius,jei daugiau kalkiu
tesla,o dar gaugiau kalkiu piena arba kalkiu H2O.Gesintu kalkiu pagr
sudedamoji dalis kalcio hidroksidas Ca(OH)2.Budinga kalkiu savybe
plastiskumas.Labai smulkios kalcio hidroksido daleles pavirsiuje sugeria
daug H2O,del to uzpildo grudelius padengia plevele,kuri sumazina ju
trinti.Del kalkiu plastiskumo kalkiu skiediniai lengvai ir tolygiai,plonu
sluoksniu pasklinda ant pavirsiu ir gerai su jais sukinba.Kuo kalkes
aktyvesnes,geriau uzgesintos,smulkesnes ju daleles,tuo jos
plastiskesnes.Dziudama ir kietedama klakiu tesla traukiasi ir trukineja,del
to gryna statyboje nenaudojama,I tesla yra dedama uzpildo-smelio.Kuo kalkes
plastiskesnes,tuo daugiau smelio reikia.Nepasigesinusiu daleliu kiekis yra
ribojamas satndartais.Pagamintu bandiniu stipris gniuzdant po 28paru 2-
3Mpa.Stipresni yra tie gaminiai,kurie yra kietinami autoklavuose. Stipri
didina cemento arba gipso priedas.Daugiausia kalkes naudojamos silikatinems
plytoms,blokams,akyto silikato blokeliams ir dazymo darbams.

31.Portlancementis. Portlandcemenciu vad hidrauline risamoji
medziaga,kurios sudetyje vyrauja kalcio silikatai.Cementas gaunamas sumalus
klinkeri ir tam tukra kieki gipso.Klinkeriui gaminti naudojamos gamtines
kalcitines uolienos ir molis.Jos degamos tol,kol issilydo ir igauna
klinkerio pavidala,temp≈1450oC.Svarbiausi cemento gamybos procesai: ikrovos
paruosimas,jos degimas ir gauto klinkerio malimas su priedais.Nedidelis
kiekis gipso reguliuoja cemento risimosi laika.Klinkeryje buna CaO 36-
66%,SiO2 21-24 Al2O3 4-8% Fe2O3 2-4%.Pagr klinkerio oksidai degimo metu
sudaro tam tikrus junginius: 1.Alitas 3CaO*SiO2(3CS) 2.Belitas
2CaO*SiO2(2CS) 3.Trikalcio liminatas 3CaO* Al2O3(3CA)
4.Tetrakalcioaliumoferitas 4CaO* Al2O3* Fe2O3(4CAF).Cementas zalsvai pilkos
spalvos milteliai.Pagr jo savybe-sukietejusio cemento akmens stipris
gniuzdant, kuris ivertinamas cemento klase.Stipris gniuzdant nustatomas po
28paru.Cementas kieteja ilgai,taciau jo stipris smarkiai dideja tik
pradiniu momentu,o veliau stiprio didejimas suleteja.Po 3paru cementas
igaus 40-605 stiprio.Cemento tankis 3.05-3.15g/cm3.Cementas pradeda jungtis
ne anksciau kaip po 45min,baigia ne veliau kaip po 12h.Kietedamas ore
cementas traukiasi.Siekiant isvengti susitraukimo deformaciju,reikia
sudaryti dregna aplinka.Kietejant cementui issiskiria siluma,del to
pagreiteja jo kietejimas.Kietejimui labai svarbi aplinkos temp.Kylant temp
kieteja greiciau,mazejant kieteja leciau.Esant neigiamai ir 0oC temp
cementas nekieteja.Ziema I cementa dedama kietejima spartinanciu priedu.

32.Cemento rusys 1.Greitai kietejantis-gaunamas dedant 5% kietejimo greiti
reguliuojanciu priedu.Gaminamas 2pagr klasiu 42.5 ir 52.5; 3paras kitejes
pasiekia ne mazesni kaip 50% klases stipri.Naudojamas betonams ir sausiems
misiniams,kurie turi greiciau sukieteti.2.Hidrofobinis-cementas su H2O
nepraleidzianciais priedais.3.Baltasis 4.Sulfatams atsparus-is pradziu
kieteja leciau ir isskiria maziau silumos.Naudojamas k-joms,kurias veikia
drusku prisotintas H2O. 5.Putsolaninis-cemento klinkerio ir gamtiniu priedu
misinys.6.Slakinis-gaunamas sumalus cemento klinkeri ir granuliuotus
aukstakrosniu slakus.7.Aliuminatinis-greitai kietejanti medziaga,isskiria
daug silumos,tinka darbams ziema,is jo gaminamas karsciui atsparus
betonas.Tip pat pletrusis ir nesitraukiantys cementai.Pletrusis-kompozitine
medziaga,kurios turis kietejant H2O dideja,o kietejant ore nesikeicia.

33.Uzpildu paskirtis Uzpildai-gamtines ir dirbtines medziagos,tam tikros
granulometrines sudeties,kurie racionaliai parinkus misini su risanciaja
medziaga ir H2O sudaro betona.Uzpildai reikalingi: 1.Uzpildai uzima betone
80% turio.2.kietedamas cementinis akmuo traukiasi,jo susitraukimas siekia
2mm/m.Del traukimosi netolygumo atsiranda vidiniai itempimai ir
itrukiai.Smulkios itrukos plika akimi nematomos,taciau jos stipriai mazina
cementinio akmens stipri ir ilgaamziskuma.Uzpildai betone sudaro kieta
karkasa,kuris perima traukimosi itempimus ir sumazina betono susitraukima
10kartu,lyginant su cementinioakmens susitraukimu 0.2mm/m.3.Kietas skeletas
is didelio stiprio uzpildu didina betono stipri ir jo tamprumo moduli(t.y
sumazina k-jos deformacijas,veikiant apkrovimui) sumazina
valksnuma(t.y.plastines,negriztamas betono deformacijas,veikiant
ilgalaikems apkrovoms.4.Lengvi poreti uzpildai-sumazina betono tanki ir jo
silumini laidi.5.Specialus-ypatingai sunkus uzpildai leidzia panaudoti
betonus,kaip skyda AE-elektrinese.

34.Uzpildu rusys uzpildai skirstomi pagal kilme,grudeliu dydi,tanki,forma
ir paskirti. Pagal kilme – t.y.gamtiniai (smelis ,zvirgzdas ,zvyras ) ,
pramones atliekos (aukstakrosniu slakai ,keraminiu plytu lauzas).Taip pat
gali buti dirbtiniai uzpildai(keramzitas,agloporitas).Pagal tanki – tankus,
kuriu ζ didesnis nei 2g/cm3; Poreti arba lengvi, kurie skiriami I 2 grupes:
a. neorganiniai -keramzitas, agloporitas, perlitas,pemza.b.organiniai-
medzio perdirbimo pramones atliekos(medienos trupiniai,drozles),zemes ukio
pramones atliekos(siaudai,spaliai,linu seklos),gumos atliekos arba plastiku
atliekos.Pagal grudeliu dydi-smulkus uzpildai,kuriu dydis<5mm ir stambus
>5mm; pagal grudeliu forma-turintys kampuota,netaisyklinga forma ir
turintys ovalia forma.Pagal paskirti-
sunkiajam,lengvajam,smulkiagrudziam,specialiajam betonui.

35.Uzpildu savybes uzpildu piltinis tankis-tai jo mases santykis su visu
turiu,iskaitant poringa erdve tarp uzpildo grudeliu m/v.Uzpildu daleliu
tankis-tai daleliu mases ir uzimamo turio santykis
ζ=m1(sausa)/m2(prisotinta H2O sveriant ore)-m3(prisotinta H2O sveriant
H2O)*ζv.Uzpildu savitasis tankis-t.y mases ir turio santykis,imant
absoliutuji turi ζsav=m/Va.Uzpildu tustumingumas-tai % isreikstas santykis
tustumu turio tarp daleliu su visu turiu.T=(1-ζpilt/ζ)*100% dazniausiai 20-
30%.Uzpildu grudeliu poringumas-santykis tarp visu poru turio uzpilde,su
uzpildo turiu.P=(1-ζ/ζsav)*100%.kiek poru tustumu turi pacios
daleles.Uzpildu dregnis ir H2O imirkis-grudeliu poringumas pagr
charakteristika,nuo kurios priklauso ju dregnis ir vandens imirkis
W=m(slapio)-m(sauso)/m3*100% Uzpildo grudeliu forma ir ju
issidestymas,piltinis tankis,tustumingumas ir kt charakteristikos priklauso
nuo uzpildo grudeliu formos.Daleliu formos koeficientas
k=Ddidz/Dmaz.Uzpildu lyginamasis pavirsius-tai uzpildo grudeliu pavirsiaus
ploto santykis su jo mase. s=S/m(cm2/g). Priklauso nuo grudeliu formos ir
ju stambumo.

36.Uzpildu itaka betono misinio savybems Projektuojant betono misinio
sudeti yra uzsiduodamas betono stipris ir betono konsistencija,naudojant
minimalu kieki cemento.Tankios strukturos betonams,minimalus cemento kiekis
gaunamas maksimaliai uzpildzius turi uzpildais.
Vmis=Vst.uzp*Vsm.tus/100%.Jei zvirgzdo tustumingumas 32%,smelio 27%,tai
misinio 8.6%.Taciau siuo atveju daroma prielaida,kad visos tustumos
stambiame uzpilde bus uzpildytos smulkiu uzpildu.Praktikoje taip nera,nes
stambiu uzpildu kontakto zonoje ertmes tokios mazos,kad aplink kontakto
zona susidaro tustumos,I kurias nepatenka smulkios daleles,reiskia stambaus
uzpildo daleles bus praskirtos ir misinio tustumingumas padides.Praktikoje
pagal reikalinga betono misinio slankuma arba standuma smelio turis yra
siek tiek padidinamas,ivedant daleliu praskirimo koeficienta. Nuo uzpildu
misinio tustumingumo priklauso cementines teslos iseiga.Kuo maziau stambaus
uzpildo misinyje,tuo didesnis tustumingumas ir didesne cementines teslos
iseiga.Jei nenaudojam stambaus uzpildo,smelio betone,jo tustumingumas 27%
tai 2.5karto daugiau nei naudojant stambu uzpilda.Sumazinti cemento
sanaudas stengiamasi naudojant stambu uzpilda,su kuo mazesniu
tustumingumu.Naudojam skirtingas frakcijas.Kuo daugiau frakciju sudaro
stambu uzpilda,tuo mazesnes cemento sanaudos,nes kiekvienas labai stambus
uzpildas uzima lygu sau turi betono misinyje.Del to betonuojant masyvias k-
jas yra dedami akmenys.Reikalujama,kad didziausias uzpildo skersmuo nebutu
didesnis nei ¾ atstumo tarp armaturos strypu gelzbetonyje arba ¼ maziausio
k-jos matmens sijose ir ½ plokstese.Cemento tesla naudojama ne tik
uzpildyti tarpus uzpilduose,bet ir apvilkti visus ju grudelius.Cemento
teslos iseiga tuo didesne,kuo didesnis uzpildu lyginamasis
pavirsius.Zvirgzdolp 1-5 cm2/g,vidutinio smelio 40-70 cm2/g,smulkaus smelio
cm2/g.Tustumingumas ir lyginamasis pavirsius priklauso ir nuo daleliu
formos.Esant tam paciam stambumui zvirgzdas sudarytas is ovaliu grudeliu,
susideda kompaktiskiau nei kampuotos formos.Jo tustumingumas ir lyginamasis
pavirsius yra mazesni.Uzpildai itakoja ne tik cemento teslos iseiga,bet ir
jos kokybe,nes sugeria is betono misinio dali H2O ir tuo paciu pakeicia V/C
santyki.Paprastu uzpildu H2O pareikalavimas apskaiciuojamas paprastai-kiek
reikes H2O ju suvilgymui.Poreti uzpildai atima H2O is betono misinio
palaipsniui ir daugiau.Daugiausia H2O sugeria turintys atvira kapiliarini
poringuma.

37.Priedai betonui Betono misiniai turi buti stabilus
transportuojant,iskraunant jos is transporto,formuojant turi islykti
homogeniski ir stabilus.Formavimo metu turi gerai uzpildyti formas ir
tarpus tarp armaturos strypu.Tam uztikrinti gali buti naudojami
priedai.Plastifikatoriai smulkiu daleliu pavirsiuje sudaro apvalkalus,kurie
sumazina trinti tarp betono misinio daleliu,risamosios med-gos daleles
maziau sulimpa,t.p. suintensyveja kietejimo procesas. Jie didina betono
slankuma ir leidzia sutankinti betona min priemonemis.Mazina H2O
atsiskiryma,neleidzia issisluoksniuoti betonui transportavimo
metu.Kietejima greitinantys priedai keicia risimosi ir kietejimo
trukme.Jais spartinamas kietejimas ziemos metu.Kietejima lietinantys
priedai naudojami gipso bitumose.Priedia mikrouzpildai naudojami norint
geriau sutankinti didesniam toligumui pasiekti risamuju med-gu kiekiui
sumazinti.Putoksliai ir dujodariai naudojami poringumui padidinti. Aktyvus
minerliniai priedai padidina risamuju med-gu patvaruma agresivioje
aplinkoje

38.Betono struktura ir rusys.
Betonas tai cemento milteliu ir H2O misinys-cementine tesla yra maisoma su
biriomis med-mis.Dirbtinis akmuo-betonas yra sukietejes rysamosios med-
gos,uzpildu ir H2O misinys.Sukietejusio betono struktura yra
nevienalyte,nes cementinis akmuo ir uzpildai nera vienalyciai.Betone gali
buti isankstiniu mikroplysiu,atsirandanciu del nevienodu temperaturiniu ir
susitraukimo deformaciju gretimose betono zuonose.Kad ivyktu cemento
risimosi chemine reakcija H2O turi buti 0.15-0.2% nuo cemento mases.Per
didelis H2O kiekis misinyje nepageidaujamas,nes H2O garuojant is jau
sustingusios teslos cementiniame akmenyje susidaro daugybe labia mazu poru
ir kapiliaru,kurios mazina betono stipruma.H2O kieki galima sumazinti
naudojant plastifikatorius. Statybiniai betonai rusiuojami
pagal:*paskirti(konstrukcinis termoizuolacinis, hidrotechninis,atsparus
ugniai,atsparus agresiviai aplinkai);*struktura(tankusis, stambiaporis,
akitasis,impregnuotasis);*tanki(ypatingai sunkus >2500kg/m3,sunkus 2200-
2500,lengvesnis 1800-2200,lengvasis 500-1800, ypatingai lengvas iki
500);*atsizvelgiant I rysamasiais med-gas (cementinis,silikatinis,
polimerbetonis, sudetinis);*naudojamu uzpildu rusiai(su tankiais uzpildais,
poringais arba specialiais); *kietejima salygas (naturaliai
kietejes,pasildytas atmosferiniame slegyje ir kaitintas autoclave).

39.Betono misinio paruosimas.Svarbiausias misinio paruosimo etapas yra
tiksliai suduozoti komponentus ir gerai juos permaisyti tam,kad gauti
homogeniska mase.Prikalusomai nuo uzpildu yra parenkamas ju dozavimo
budas.Sunkus uzpiladai dozuojami pagal mase,nes siu med-gu tankis yra
pastovus.Poreti uzpildai dozuojami pagal turi.Parenkant ismaisymo buda
svarbu atsizvelgti I uzpildu savybes.Gravitacinese betonmaisese komponentai
permaisomi daug kartu,paleidziant laisvai kristi.Toks budas gali buti
taikomas kai stambus uzpiladas sunkesnis nei cemento tesla.Jei uzpildas
lengvesnis,jis isplaukia I pavirsiu,tada reikia naudoti priverstynio
maisymo maisykle.

40.Betono misinio taransportavimas.Transportuojant betono misini svarbu
islaikyti jo homogeniskuma ir technologines savybes.Betono savybe
neissisluoksniuoti ir slaikyti klojinguma labiausiai priklauso nuo
naudojamo uzpildo. Issisluoksniavimas galimas tada, kai misinys pervezamas
dideliais atstumais arba paleidziamas kristi is didelio aukscio (nedaugiau
kaip 2 m.).Issisluoksniavymas vyksta kai sunkesni uzpildai nuseda ant
dugno,o jei naudojami lengvesni,jie isplaukia I pavirsiu.Labiausiai linke
issisluoksniuoti tankiausios sudeties misiniai,kuriems buvo panaudoti
skirtingu frakciju uzpildai.Smulkiausios daleles labia lengvai praeina pro
stambesniu daleliu tarpus.

41.Betono misinio klojimas ir tankinimas.Betono misinio klojingumas yra
geresnis,kai naudojamas zvirgzdas,o ne skalda,ir tankus,o ne poreti
uzpildai.Klojingumas blogeja,kai misinyje truksta arba per daug smelio.Taip
pat jam itakos turi grudeliu pavirsiaus struktura ir ju imirkis.Betono
misiniai is poretu uzpildu greitai praranda klojinguma,ir klojant
reikalauja vibroformavimo.Formavimo metu pasirenkami priklausomai nuo
uzpildu stambumo,ja granulometrines sudeties, H2O,cemento santykio.
Atliekant formavima misiniuose su stambiagrudziais uzpildais efektivi zemo
daznio vibracija (3000 svyravimu per 1min)su didele svyravimo amplitude 0.5-
0.7mm.Smulkiagrudems-auksto daznio vibracija (7000-1400sv/min) su amplitude
0.2-0.4mm.Centrifiguojant farma yra issukama (vamzdziu). Vibropresavimas
atliekamas su horizontalaus ir vertikalaus vibro plokste.Rankinis
formavimas.

42.Betono kietejimas. Kietejimo salygos ir intensivumas daznai priklauso
nuo uzpildu.Kietejant naturaliose salygose geriau kieteja betono misiniai
su poretais uzpildais,kurie turi prisunke savo porose H2O ir kietejimo metu
po truputi ji atiduoda cementiniam akmeniui.Kitus betono misinius reikia
saugoti nuo perdziuvimo.Pirmomis kietejimo dienomis paprastasis Portland
cementis isskyria 200kJ/kg silumos. Uzpildai issklaido isskyriama siluma,
sumazina temperaturinius pokycius ir deformacijas.

43.Gelzbetono esme.Statybines konstrukcijos ir ju elementai dazniausiai yra
gniuzdomi, lenkiami arba tempiami.Dideliu gniuzdymo irazu veikiamus
elementus tikslinga yra gaminti is betono.Betonai islaiko 80MPa ir
didesnius itempimus.Taciau jie islaiko labia nedidelius tempimo
itempimus,t.y. 1-5MPa.Visiskai isnaudoti betono stipri gniuzdomoje zonoje
galima tik sustiprinus betono tempiamaja zona,idejus I ja metalo,stiklo
pluosto, medzio arba kitokius strypus.Strypai perims visa tempimo jega ir
elementas dirbs tol,kol jie nutruks arba suirs gniuzdomos zonos
betonas.Panaudoti tame paciame elemente betono gniuzdymo itempimams,o
strypus tempimo itempimams atlaikyti ir yra gelzbetonio esme.Sita
kompleksine med-ga is betono ir metaliniu strypu vadinama gelzbetoniu.O
strypai vadinami armatura.Kietedamas betonas gerai sukimba su armatura ir
ja apsaugo nuo mechaniniu ir kitokiu pazeidimu.Gelzbetonines konstrukcijos
stiprios, standzios, patvarios,ilgaamzinos ir atsparios ugniui.Gaminamos is
vietiniu zaliavu,jas yra paprasta eksploatuoti,labia univerasli med-
ga.Pagrindinis trukumas-didele mase,taip pat laidzios silumai ir garsui.
Gelzbetoniniu konstrukciju tempiamos zonos betonas plysta,kai itempimai
sios zonos armaturoje buna 20-30MPa.Todel veikiant eksploatacinei apkravai
gelzbetoniniu konstrukciju tempiamos zonos betonas buna su plysiais.Jei
plysio plotis mazesnis uz leistinaji konstrukcija tinkama eksploatuoti,ir
atvirksciai. Konstrukcijoje eksploatuojamose agresiviose aplinkoje
armaturos korozija pirmiausia atsiranda plysiuose. Veikiant daugkartinei
apkrovai armatura plysiuose gali greitai nuvargti. Dirbtinai neleidziama
atsiverti plysiams yra apspaudziamos gelzbetonio zonos,kurios
eksploatacijos metu bus tempiamos. Tempiamai zonai apspausti armatura
isanksto itempiama.Gelzbetonis,kurio armatura isanksto itempiama,vadinama
itemptuoju gelzbetoniu.Elementai is jo labia atsparus pleisejimui,zymiai
stendesni ir patvaresni,nei paprasti gelzbetoniai.

44.Sunkusis betonas Tai tokie,kuriuose tustumos tarp stambiu ir smulkiu
uzpildu yra uzpildytos cementiniu akmeniu.Svarbiausia jo savybe-stipris
gniuzdant,kuris ivertinamas betono klese(B arbaC).C 12/15 stipris gniuzdant
15MPa kubus.Esant tikimybei 0.95,stipris gniuzdant (12MPa) cilindrus.Betono
stipriui itakos turi visu sudedamuju daliu kokybiniai rodikliai, sudietes
paribkimas,paruosimo tankinimo technologija ir kietejimo salygos. Betonas
kietedamas trakiasi,tai reiskia ivertinti apskaiciuojant konstrukcija.Tai
universali ir patvari med-ga,ilga laika gali islykti tinkama
eksploatuoti,kai veikia saltis,agresivi aplinka ir temperaturos pokyciai.

45.Lengvasis betonas.Lengvuoju betonu vadinamos visos betono
rusys,turincios tanki nuo 200-2000 kg/m3.Pagrindiniai reikalavimai taikomi
lengvajam betonui,tai uzduotas tankis,reikiamas stipris ir
ilgaamziskumas.Budingos savybes:mazas tankis ir silumos laidumas.Jie yra
skirstomi pagal:*paskirti:konstrukciniai,konstrukciniai-termoizoliaciniai,
termoizoliaciniai, pecialieji(chemiskai atsparus);*risanciaja med-ga:ja
gali buti cementa, kalkes,gipsas,polimeras arba kompozicijos;*uzpildu
tipa:keramzitbetonis,agloporitas, slakbetonis, perlitbetonis,
metbetonis,siauditas;*struktura:tankus,poreti.Lengvieji betonai gaminami is
tu paciu med-gu kaip irpaprastasis betonas,taciau skiriasi uzpildais,
naudojami porei uzpildai.Nuo ju pagrinde ir priklauso betono
savybes.Uzpildai yra skirstomi I organiniu ir neorganinius,kurie skiriami I
gamtinius, dirbtinius ir atlieku. Organiniai uzpilidai:pjuvenos,t.y.
pjovimo atliekos,daleliu dydis iki 10mm; drozles, t.y. apdorojimo,daleliu
dydis iki 40mm;medienos miltai,spaliai(lynu sieklos),siaudu ir nendriu
kapojai ir polistereninio putplascio trupiniai.Lengvasis betonas su
organiniais uzpidais pagal tanki skirstomi:I termoizoliacini(iki 500kg/m3)
ir termoizoliacini-konstrukcini(500-1400kg/m3).Naudojimas nezimesnis nei
32.5 klases cementas,I ji pridedama antipireno(mazai degus).

46.Akytiejibetonai: Duju betonas yra vieni is lengvuju. Didziaja ju turio
dali uzima uzdaros,tolygiai issidesciusios 0.5-2mm skersmens poros.Jie
klasifikuojami pagal akitosios strukturos susidarymo buda,pagal rysamosios
med-gos rusi,kietejimo buda ir paskirti. Pagal akytosios strukturos
susidarymo buda skiriami duju ir putu betonai.Duju betonas gaunamas
ispuciant skiedini dujomis,kurios susidaro pridejus I misini spesialu
priedu-dujodariu.Dazniausiai naudojamas dujodaris yra aliuminio
pudra,kurioje aktyvaus Al apie 90%.Jai reaguojant kalcio hidroksidui su Al
issiskiria vandenilis. 2Al+3Ca(OH)2+H2O→3Ca Al2O3 6H2O+3H2 Vandenilio dujos
is klampios misinip mases nepajegia issiskirti,todel ispucia nesukiejusi
betono minisui.Prie pradedant skitis vandeniliui misinis ispylamas I
forma,kad susidarytu geros kokybes akita struktura vandenilio issiskirimo
proceso pabaigoje betono misinys turi speti igauti tam tikra stipri.Jei
baigiantis skirtis dujos betonas bus nepakankamai stiprus,jis suslugs,jei
stipruma igis peranksti,gali supleiseti.Supylus I formas,vandenilis turi
pradeti skirstis po 5-10min,baigti po 30min.Kuo smulkesni Al milteliai,tuo
vienodesnes,mazesnes ir tolygiau issidesto poros betono misinyje,tuo
geresnis betono fizikines,mechanines savybes.

47.Putu betonas: putu betono akitoji struktura gaunama sumaisius risamosios
med-gos tesla su paruostomis putomis. Betono struktura priklauso nuo putu
kokybes.Putas sudaro oro burbuliukai,atskirti vienas nuo kito putoklio
vandeninio tirpalo plievelemis. Sumaisytos su betono misiniu putos kietas
deleles islaiko 2-3val. Tuo metu kietos misinio daleles skverbiasi I putu
pleveles,sukietejus risamajai med-gai susidaro standus akyto betono
skeletas.Putokslis-klyju konifolis.Sios mases gali buti kietinamos
autoclave arba gali kieteti ore.Autoklavinimo kietinimo metu susidaro
kalcio-silikato junginys (mCaO·nSiO2·pH2O).Akituju betonu risamaja med-ga
gali buti cementas,cemento ir kalkiu misinys,kalkes.Pagal kietejimo buda
skirstomi I autoklavinius,kietinamos normaliose salygose ir šutintos.Pagal
paskirti skiriami I termoizoliacinius, termoizoliacinius -konstrukcinius ir
konstrukcinius..

48.Silikatbetonis.Silikatbetonis tai dirbtiniai akmenys,suformuoti is
hemogenisko smelio,kalkiu ir H2O misinio ir sukietinti hidroteriminemis
salygomis,nemazesniame kaip 0.8MPa slegyje.Jie gali buti
tankus,akyti,armuoti ir nearmuoti.Pagrindine ju dali sudaro uzpildai,t.y.
dazniausiai smelys 90-98%.Gaminiu kokybei itaka turi smelio garanulometrine
sudetis,grudeliu dydis,pavirsiaus pobudis ir priemaisos.Smelio grudeliai
turi buti ivairaus dydzio,nes misinyje turi buti kuo maziau tustumu,kurias
turi uzpildyti brangiausias misinio komponentas-risamoji med-ga.Smelio
stambumo modulis: Ms=1.1-1.6.Frakciju santikys 9:3:1, stambus,
vidutinis,smulkus:16:4:1.Geriausiais smelis,kurio grudeliai astriabriauniai
ir siurkstaus pavirsiaus,nes geriau sukimba su kalkemis.Placiausiai
vartojamos negesintos kalcitines kalkes.Mg oksido gali buti iki 5%,o
nepasigesinusiu daleliu 14%.Kad geriau hidrotuotusi Mg oksidas kalkiu ir
smelio misinys gesinamas aukstesniame slegyje-autoklavuose.Vyksta dviem
etapais:isspaudzius sutinama,o po to veikiama aukstu slegiu.Hidroterminemis
salygomis risamoji med-ga sudaro Ca hidrosilikatus,kerie smelio grudelius
sucementuoja I monolita.

49.Silikatines plytos tai dirbtiniai taisiklingo staciakampio formos
akmenys,gamynami supresavus vienalyti kalkiu,smelio ir H2O misini ir ji
sukietinus autoklavuose.Pagrindines operacijos:smelio kasimas,jo
sijojimas,gabaliniu kalkiu trupinimas ir malimas,maltu kalkiu ir smelio
misinio paruosimas ir jo gesinimas,plytu formavimas ir ju kietinimas.
Kietinimo ciklas trunka 10-15 val,slegis 0.8MPa,134 laip temper.Silikatines
plytos buna paprastos 250x120x65,modulines 250x120x88(gali tureti
kiaurimus).Pagal stipri ir atsparuma salciui skirstomos I klases.Apdailos
plytos gali buti spalvotos,su reljefu,skeltu arba tasytu pavirsiumi.Is
silikatiniu plytu mirijamos mazaauksciu ir daugiaauksciu pastatu sienos.Jos
netinka pamatams,nes H2O istirpes CO2 reoguoja su plytose esanciu CaCO3 ir
H2O ir susidaro tirpus Ca vandenilio karbonatas(Ca(HCO3)2)Jos neatsparios
aukstai temperaturai.

50.Akyti silikatbetonio gaminiai. Jose yra daug uzdaru smulkiu akuciu,todel
jiems budingas nedidelis vidinis tankis ir mazas silumos laidumas.Pagal
stipri gniuzdant skirstomi I klases(stipris gniuzdant 0.5-15MPa);pagal
tanki:500-1200kg/m3:*300-500-termoizoliacinis; 500-900-termoizoliacinis-
konstrukcinis:*900-1200-konstrukcinis. Termoizoliacinemis apsildomos
sienos, jis naudojamas kaip siluma ir garsa izuoliuojanti med-ga.Gamyba nuo
silikatiniu skiriasi tuo,kad is didziausios smelio dalies paruosiamas
slamas ir akutems sudaryti I misini dedamas porodaris.Betono yra dvi
rusis:putsilikatinis ir duju silikatinis.

51.Statybiniai misiniai ir skiediniai.Staybiniai misiniai susideda is
risamosios med-gos,uzpildu ir priedu.Jei misinio uzpildu stambiosios
daleles yra nedidesni kaip 5mm,tokie misiniai yra smulkiagrudziai.Gali buti
sausieji ir slapieji.Sausi gali buti laikomi ilgai.Slapieji misiniai turi
buti naudojami iki risamosios med-gos risimosi pradzios,veliau naudoti
netinkami.Statybinis skiedinys-sukietejes risamosios med-gos teslos smulkiu
tinkamos granulometrijos uzpildu ir priedu misinys.Sausas skiedinio misinys
tai yra risamosios med-gos sausu uzpildu ir sausu priedu misinys.Priedai-
med-gos,kurios mazais kiekiais naudojamos skiedinio misinio savybems
reguliuoti arba pagerinti.Skiediniai skirstomi pagal panaugotas rysamasias
med-gas:SI-kai naudojamos kalkes;SII-kai naudojamas cementas;SIIa-kalkes ir
cementas;SIII-risancioji med-ga cementas;SIV-gipsas;SV-antihidridine
risamoji med-ga.Pagal tanki skirstomi I sunkiuosius(kai tankis
>1500kg/m3);lengvuosius(tankis <1500kg/m3).Pagal paskirti skirstomi I
murijimo,tinkavimo ir specialiuosius (hidroizoliacijai,siluma
izoliuojantys,akustiniai,atsparus cheminiams poveikiams,mazai praleidzia
rentgeno spindulius).Skiediniai eksploatuojami sausoje aplinkoje,gaminami
su kalkemis,gipsu, antihidritene med-ga,eksploatuojami dregnoje aplinkoje-
su hidraulinemis kalkemis ir cementu.Smulkusis uzpiladas-gamtinis
smelys,kurio grudeliu storis:jei skiedinys naudojamas murijimui- ¼-1/5
siules,taciau ne >2.5mm:jei tinkavimui-tai priklauso nuo tinko storio.

52.Skiediniu savybes:*skiedinio misinio konsistencija vertinama sklidimo
arba slankumo rodikliais.Sklidimas tai yra kratituvas,slankumas-su
kugiu.*H2O laikymas-nes skiediniai klojami ant akytu sausu pavirsiu(plytu
arba betonu),kurie greitai sugeria H2O,del to skiedinys tampa standus.*H2O
migracijos I sausu akitu pavirsiu intensivumas priklauso nuo skiedinio
sudietes.Kuo daugiau risamosios med-gos ir smulkiu priedu,tuo geriau
misinys laiki H2O.*Slankumui padidinti dedamas
plastifikatorius.Svarbiausios sukietejusio skiedinio savybes: stiprumas
gniuzdant; atsparumas salciui.

53.Skiediniu rusys.Muro skiediniai:naudojami cementiniai skiedianiai, kai
murijamos pastatu dalys,ekslpoatuojama dregnoje aplinkoje.Buna cementiniai-
kalkiu; cementiniai-molio skiedieniai.Tinkavimo skiediniai:paprastojo ir
dekorativinio tinko. Gali buti tinkuojami vidiniai ir isoriniai
pavirsiai.Paprastojo tinko skiediniai turi buti plastiski,gerai sulipti su
pavirsiais,nepleiseti kietedami.Tinko skiediniu slankumas turi atitikti
tinkavimo buda ir tinkuojama sluoksni.Sluoksniai yra 3-ju
rusiu:paruosiamasis, islyginamasis ir apdailos.Islyginamojo sluoksnio
skiedinio slankumas 6-9cm. Dekorativinio tinko skiediniai naudojami pastatu
isores ir vidaus apdailai. Naudojamos paprastojo baltojo,spalvotojo
portlandcemencio misinio kalkiu,cemento arba gipso risanciosios med-
gosUzpildai- kvarcitas, smelys, granites, marmuras, keramika, stalvotas
stiklas, zierutis, plastikai,dazyti ivairus grudeliai.

54.Siluma izoliuojancios med-gu savybes.Savybes:1.poringumas-pagrindinis
termoizoliaciniu med-gu bruozas,didelis oro kiekis med-gos kiekyje. Dujos
lyginant su skysciais ir kietais kunais turi maza silumos laidi.Oro silumos
laidumo koeficientas 0.023W/mK.Oro judejimas padeda geriau perduoti
siluma,del to tepmoizoliacine med-ga turi buti sudaryta pagrinde is
oro,kuris negali judeti.Tai imanoma jei med-ga turi tokia
struktura:smulkiapore (polestironinis putplastis, akitasis
betonas);plausine(mineraline vata);grudeta(kai oras yra tarpgrudineje
erdveje);ploksteline(kai oras yra tarp ploksteliu).Max poringumas galimas
a) ir b) atvejais.Polisteroninio putplascio poringumas 95-98%.Mineralines
vatos 90-95%.2.Med-gos struktura, jei med-ga turi kristaline struktura,tai
jos atomai isdestyti taisiklingai,tai yra didelio silumos laidumo
priezastis.Med-gos,turincio amorfine struktura neturi tokios atoku
issidestymo tvarkos,del to ju silumos laidumas yra mazesnis.Daugelis
neorganiniu termoizoliaciniu med-gu savo strukturoje turi stiklo tipo
karkasa,t.y. mineraline vata arba putu stiklas.Silumos laiduma stipriai
itakoja ir strukturos vienalitiskumas. 3.Tankis priklauso nuo med-gos
poringumo,o poringumas-pagrindinis faktorius,nuo kurio priklauso silumos
laidumas.Kuo mazesnis tankis,tuo daugiau med-je poru,tuo mazesnis silumos
laidumas.4.Dregnumas turi didele itaka silumos laidumui,nes H2O silumos
laidumo koeficientas λ=0.58W/mK,o uzsalant λ=2.32W/mK.Del to
rekomenduojama,kad termoizoliacines med-gos kuo maziau sugertu dregmes ir
butu apsaugotos nuo imirkimi.Tai pasiekti galima esant uzdaram
poringumui,med-gos hidrofobiskumui ir konstrukciniais budais.5.Duju ir garu
laidumas yra svarbus naudojant med-gas atitvarinese konstrukcijose.Esant
zemam garu pralaidumui galimas dregmes susikaupimas med-gos kontakto
vietoje su kita med-ga.Tai net gali suardyti naudojama med-ga.

55.Mineraline vata Pagrinda sudaro trumpi ir labia ploni mineraliniai
plauseliai,sukabinti gaminyje risiklio pagalba arba kitokiais budais.yra
gaminama is silikatiniu plytu.Zaliavos: uolienos(nuosedines-mergeliai ir
kauliniai,vulkanines-bazaltas,diabazas)mstiklo atliekos, metalurginiai
slakai.Zliavos tipas parenkamas priklausomai nuo atsparumo
temperaturai(bazaltine naudojama iki 1000laip,stiklo vata- 550-650laip;
plauseliu storio,deformativiskumo ir kitu savybiu.Silikatinis lydalas
ispuciant arba isplausinant centrifigavimu paverciamas I plonus stiklo
pavidalu plauselius,kuriu diametras nuo 1-10μm,o ilgis-keleta cm.Plauseliai
surenkami nusezdinimo kameroje ant neperkeliamai kudancio kilimo.Cia
patenka ir risiklis ir yra formuojamos mineralines vatos
kilimas.mineralines vatos gaminiai naudojami siluminiai izoliacijai, esant
temperaturoms –200-+600 laip.ji silpnai apsorbuoja dregme,ju negrauzia
grauzikai,gaminamas paltus gaminiu spektras.Minkstos plokstes gaunamos
persiunant kilima sudubliuota su folija arba metaliniu tinkleliu,arba
surisant plaukelius su risikliu ir papresuojant.Tai yra rulonine med-
ga,kurios tankis 30-100kg/m3,silumos laidumo koeficientas 0.033-0.035.
Pusiau kietos plokstes ir kietos,fasonines dalys yra gaunamos naudojant
polimerines risanciasias med-gas.Tankis 50-150kg/m3;silumos laidumo
koeficientas 0.04-0.06.Norint gauti kieta plokste bei jos tankio
padidinimui naudojama technologija su daline vertikalia plausu
orientacija.Sitos plokstes naudojamos sienu ir stogu izoliacijai,lengvai
pjaustomos ir tvirtinamos.Fasonines dalys-kevalai-vamzdziu izoliacijai.

56.Polistereninis putplastis.(pp)Zaliavos:polisteroninio putplascio
diseris.Kaitinant granules iki 90-95laip ju isorinis apvalkalas suminksteja
ir esantis jose izopentatas pradeda didinti savo turi,nes jo virimo
temperatura yra zemesne nei pp minkstejimo temperatura.Biseri gamina
chemine pramone.Pp gamybos procesas sudarytas is tokiu pagrindiniu
operaciju:pirminis biserio isputimas;galutinis biserio isputimas;granuliu
sukepinimas formose;atsaldymas ir dziovinimas.Stipris lenkiant yra svarbus,
nes pagal ju galima spresti apie gaminio patvaruma
transportuojant,sandeliuojant,montuojant ir eksploatuojant.

57.Stogo med-gos.hidroizoliuojancios med-gos.Stogo ir hidroizoliuojancios
med-gas sudaro H2O nepralaidu sluoksni,apsauganti konstrukcija ar pastata
nuo dregmes.salygos,kuriomis dirba stogo ir hidroizoliuojancios med-gos
skiriasi.Stogo med-gos yra periodiskai drekinamos,periodiskai dziusta,nes
veikia tiesioginiai saules spinduliai,jos ikaista,uzsala,jas veikia vejo ir
sniego apkrovos.Tam kad jos ilgai tarnautu,jos turi buti atsparios
atmosferos poveikiui, salciui,buti pakankamai stiprios,daugumoje atveju
dekoratyvios,technologiskos ir ekonomiskos.Stogo dangos
buna:menbranines;rulonones,vienetine(cerpes) ir mastikos. Rulonines
placiausiai naudojamos dangos.Sios dangos patogiausios dengiant plokscius
stogus,ju nuolidys 3-6 laip.Dabar kartona keicia
stikloaudiniu,stiklunas.Siuo metu naudojama daugiasloksnine med-ga,kurios
pagrindas yra stiklunas(V),polisterinis sluoksnis(PV),stiklo audinys(G).Abi
puses padengiamos lengvai lydziu bitumu,uzpildyto mineraliniais
milteliais;virsutinis sluoksnis padengtas pabarstais,t.y.smelio ir
hidroziruciu,apatinis-kalkatmenio arba talko milteliais.Virsutinis apsaugo
nuo saules spinduliu,o apatinis- sulipimo.Jei dangos bituminis dengiamasis
sluoksnis modifikuotas zymim PYE;jei plastifikuotas PDP;jei danga prilydoma
S;jei priklijuojama DD;jei pabarstas smulkiagrudis s;jei pabarstas
stambiagrudis b.Ruloniniu stogo dangu kokybe yra ivertinama
rodikliu:stipriu,deformativiskumas(pailgejimas), lankstumas saltyje,
atsparumu sylumai,H2O nepralaidumas.Vienetynes gaunamos ruloniniu dangu
pagrindu, t.y.iskeprant is rulono ploksteles,minimalus stogo nuolidys 9-
10laip.spalva ir faktura priklauso nuo pabarstu.Menbraninis naudojamos
pramoniniams stogams esant nedideniems nolydziams.Menbrana padaryta is
elastingos polimerines med-gos atsparios pemperaturai ir kietos.Ji islaiko
savo savybes nuo -60 iki +100laip,greitai montuojamos,lakstai sujungiami
specialiomis juostomis.Ant menbranos dedamas specialus zvirgzdo
sluoksnis,jis apsaugo nuo ultravioletiniu spinduliu.Mastikos yra uznesamos
ant pagrindo,t.y.klampus oligomerinis produktas,jie sukieteja sudarydami
istiesine elastinga plievele.Jos ypatingai tinka formuojant
sujungimus,esancius prie konsrtukcijos krastu,sukieteja praejus 24 val po
uznesimo,tepama 2-3 sluoksniais, susiformuoja 3mm plevele.Heteroizoliacines
med-gos skirtos apsaugoti statybines konstrukcijas nuo kontakto su
H2O,vendens imirkio ar H2O filtracijos per jas.Sias med-gas galima
suskirstyti I skystas,klampias ir kietas.Skystos gali buti isigeriancios ir
plevele sudaroncios. Isigeriancios,t.y.skysciai,patenkantys I med-gos
pavirsinio sluoksnio poras ir sudarantys ten,H2O nepraleidzianti
barjera.Yra bitumines emulsijos,taip pat monomeriniai,silicioorganiai
skysciais.Plevele sudarancios med-gos sudaro po uznesimo ant pavirsiaus H2O
nelaidzia med-ga.Klampios med-gos naudojamos uztemimui ir klijavimui.Jos
turi aiskiai isreikstas tiksotropinias savybes.Mastikos gaunamos sumaisius
organinius rysiklius su mineraliniais uzpildais.Pagal risikli jos
skirstomos I bitumines, bitumines-polimerines,polimerines.Taip pat
naudojamos pastos bitumu laseliai susilieja ir suformuoja danga.Pastos
galima uznesti ant dregno pavirsiaus.Kietos med-gos,t.y.rulonines med-gos
anologisko stogu dangoms.

58.Hermetizuojancios med-gos yra naudojamos uztaisant siules,sios med-gos
turi buti elastingos,nes siules keicia savo matmenys.montaziniai hermetikai
naudojami uztaisant siules duryse ir languose. Hermetizuojancios mastikos
gaunamos plastiskai klampiu,polimeriniu produktu pagrindu. Reikalavimas-
aukstas deformativumas.Hermetikai buna:nekietejantys, sukietejantys ir
isdziustantys. Nekietejantys islaiko elastinguma nuo +80 iki –60laip.
Sukietejantys tai plampiai plastiskos med-dos,gaunamos istirpinant
organiniuose tirpikliuose bitumines polimerinias rysanciasias med-gas su
uzpildais.Vienetyniai hermetikai-sandarynimo juostos.

59.Dazymo medziagos Dazymui skirtos medziagos,tai klampus
skysciai(milteliai),kurie po uznesimo ant pavirsiaus virsta I kieta
plevele.Jos naudojamos ne tik dekoratyvinems reikmems,bet ir apsaugai.
Statybiniu k-ju padengimas dazomosiomis medziagomis, tai sudetinga,
daugiasluoksne-sistema.Paprastai dazomas pavirsius padengiamas gruntu,tam
kad butu pasiektas dazu sluoksnio geresnis sukibimas su pavirsiumi.Ant
gruntuoto pavirsiaus uznesamas islyginamasis sluoksnis,ant tokiu budu
paruosto pavirsiaus uznesamas islyginamasis sluoksnis,ant tokiu budu
paruosto pavirsiaus uznesami dazai ir~arba lakas.Butinas komponentas visose
dazymo medziagose,t.y.plevele sudaranti,risancioji medziaga.Dazymo medziaga
turi tureti tam tikras reologines savybes: turi buti lengvai uznesama ant
pavirsiaus,plonu lygiu sluoksniu,tam tikru irankiu.Po uznesimo plevele turi
gerai laikytis ir nenubegti nuo bet kokiu pavirsiu.Del to dazomosios
medziagos yra strukturiniai skysciai,turintys tiksotropines savybes,tai
reiskia,kad juos mechaniskai veikiant,pvz teptuku,jos turi suskysteti ir
teketi pavirsiumi plonu sluoksniu.Iskart po mechaninio poveikio
pabaigos,pereiti I klampia plastine busena.tokios dazomosios medziagos
neteka veikiant svorio jegai.Sios savybes yra pasiekiamos,teisingai
parinkus komponentus: kietas medziagas(pigmentus ir uzpildus); skystas
medziagas(tirpiklius ir skiediklius); taip pat specialius
priedus.Susiformavusi dazu plevele yra 0.05-1mm storio,gerai sukibusi su
pavirsiumi.Plevele susiformuoja isgaruojant skystam komponentui arba
polimerizuojantis risikliui.Eksplotacijos metu,keiciantis santykiniam oro
dregniui plevele gali deformuotis,brinkti ir nusesti.Veikiant O2 ir
ultravioletiniam spinduliavimui,pleveleje atsiranda itempimai del
risanciosios medziagos strukturiniu pakitimu.Visi sie procesai issaukia
pleveles sukilinejima ir susilpnina jos sukibima su pavirsiumi.Kuo plevele
storesne,tuo sis procesas intensyvesnis.Del to plonesni sluoksniai yra
ilgaamziskesni.Dazuose yra butinas pigmentas,o grunte ir glaiste
uzpildas.Ikidarbines konsistencijos dazymo medziagos sumaisomos su
tirpikliais ir skiedikliais,taip pat ivedami priedai:
kietikliai,greitikliai,tirstikliai ir pavirsiaus aktyvus priedai.

60.Risanciosios medziagos Neorganines risanciosios
-kalkes,cementas,skystasis stiklas.Organines risanciosios- gamtines dervos,
bitumas, gyvuliniai ir augaliniai klijai, celiuliozes eteriai, alyva,
sintetines dervos. Gamtines dervos -kietos, sviesios, gamtines kilmes
medziagos, tirpsta organiniuose tirpikliuose,naudojamos lakams.Pagr-
kanifolija.Bitumai-kambario temp plastiskos arba kietos medziagos,juodos
arba tamsiai rudos spalvos.Zaliava jiems gaminti-nafta.Alyva-pagrindas
augalinis aliejus arba alkidiniai polimerai.Jie turi 2gubas jungtis
angliavandenilineje grandineje.Del ju alyvos sukieteja,o nedziusta.Sis
procesas negriztamas.Laikui begant,pleveles tampa trapios ir
sutrukineja.Esant O2 trukumui,dazai tokiu pagrindu nekieteja.

61.Tirpikliai ir skiedikliai Tirpikliai-lakus skysciai,sudarantys tirpalus
su risanciaja medziaga stabilius laiko atzvilgiu.Pasirenkant tirpikli
svarbus jo garavimo greitis.Organiniai turpikliai yra toksiski ir degus.Jie
skirstomi I angliavandenilinius,deguonies turincius. H2O-netoksiskas ir
nedegus.Jei garavimo greitis didesnis nei tirpiklio migracijos greitis,dazu
sluoksnuje gali susiformuoti plevele,ant dar nesukietejusio dazu
sluoksnio.Tokiu budu gaunami defektai,rauksles.Jei garavimo greitis
mazas,tai uztrunka kieto dazu sluoksnio susiformavimas ir tuo paciu isauga
defektu tikimybe.Skiedikliai-gerai suderinami su dazu skystaja dalimi ir
sudaro su ja stabilius misinius,suspensijas,arba emulsijas.Paprastai
skiedikliai ir tirpikliai turi buti chemiskai inertiskos
medziagos,risanciosios ir kt komponentu atzvilgiu.

62.Pigmentai ir uzpildai-pigmentu kokybe yra charakterizuojama kompleksu
technologiniu ir eksplotaciniu savybiu. Technologines savybes: 1. pigmento
spalvos intensyvumas. 2.dengiamumas .3.dispersiskumas(smulkumas). 4.
aliejaus sugeriamumas. Eksplotacines savybes: 1. spalvos stabilumas.
2.atsparumas atmosferiniam poveikiui. 3.atsparumas cheminiam poveikiui.
4.atsparumas silumai. 5.nekenksmingumas. 6.apsauga nuo korozijos.7.elektros
laidumas.8.Spalvos kitimas,keiciantis temp.Pigmentai skirstomi: 1.Pagal
chemine sudeti-I organinius ir neorganinius.2.Pagal kilme-gamtinius ir
sintetinius.3.Pagal spalva-juodi,balti,pilki ir spalvoti.4.Pigmentai is
metalu-smulkus metalu milteliai su apsauginiu sluoksniu.Pagr yra 2-bronzos
ir aliuminio pudra.Uzpildai,kaip ir pigmentai yra mineraliniai
milteliai,netirpus risanciojoje medziagoje.Skirtingai nuo pigmentu jie turi
zema luzio rodikli.Del to jie vizualiai isnyksta risanciosios medziagos
pleveleje. Skirstomi pagal garavimo buda : 1.yra gamtiniai
dispersiniai,tokie kaip kreida. 2.mechaniskai disperguoti,kaip
talkas.3.sintetiniai-aliuminio hidroksidas.Uzpildai padidina
klampuma,armuoja dazu plevele ir sumazina blizgesi.Kartu naudojant
pigmentus ir ivairios formos uzpildus,galime gauti tankesni misini,del to
sumazeja risanciosios sanaudos,padideja atsparumas atmosferos poveikiui ir
pleveles tvirtumas. Emaliu blizgesi galima sumazint naudojant uzpildus.

63.Lakai-tai misinys is plevele sudaranciu medziagu organiniuose
tirpikliuose.Si medziaga sudaro kietas,persvieciamas pleveles,stipriai
besilaikancias ant pavirsiaus.Pagal susidarymo mechanizma skiriami I
2grupes:1.dziustantys-sudarantys griztancias(tirpias) pleveles.bituminiai –
jie naudojami metalu k-ju antikorozinaim padengimui; nitroceliulioziniai-
nitrolakas; greitai dziusta ~30min, H2O nelabai atsparus,atsparus benzinui.
2.kietejantys -sudarantys netirpias pleveles. Alkidiniai -kieteja iki 2
paru ,naudojam dengti metalus ir medi; epoksidiniai; Poliuretaniniai-labai
chemiskai atsparus.Poliefyrinis lakas sudaro labai storas pleveles,labai
mazas dziustamasis susitraukimas.

64.Dazai 1.dazai su mineraline risanciaja-kalkemis,skystu stiklu ir
portlandcemenciu.2.Vandenyje tirpus klijiniai dazai-netoksiski,ruosiami
pries naudojima,naudojami viduj.3.Aliejiniai-risancioji-alyva; naudojami
isorej ir viduj.Alyva-ir plevele sudarnti medziaga ir skiediklis.Tirpiklio
nera.Nedziuna,o kieteja.Plevele atspari H2O,plovimo medziagoms,nepraleidzia
garo.4.Emales-tai dazai,gaunami ivedus pigmentus ir uzpildus I lakus.
Ftaliniai, pentaftaliniai,nitroceliuliozes emalis.Tinka isores
darbams,plaunami, nepraleidzia skyscio,taciau praleidzia garus.5.Vandens
dispersiniai dazai-tai H2O netirpus,plevele sudarncios medziagos ir
pigmentai disperguoti H2O,sudaro stabilia suspensija.I sudeti iena
plastifikatoriai,emulgatoriai,pigmentu ir uzpildu dispergatoriai,
tirstikliai,struktura sudarantys priedai,konservantai ir putas gesinantys
priedai.Pagr privalumas-netoksiski ir neuzsiliepsnoja.Pleveles formavimasis
pavirsiuje vyksta netenkant H2O.Polimero daleles suarteja,kontaktuoja ir
sudaro plevele.Ji tampa H2O atspari,gali but istirpinta tik organiniuose
tirpikliuose.Pavirsius matinis.6.Milteliu tipo dazai.

65.Gruntas ir glaistas Gruntas -medziaga sudarnti apatini dazu denginio
sluoksni. Ji modifikuoja pagrindo pavirsiu del geresnio sukibimo. Kitos f-
jos: apsauga nuo korozijos, rudziu surisimas, antiseptikas. Gali buti
klijinis, aliejinis, sintetinis.Maziau klampus nei dazai,medzio gruntas
uzpildo ir tustumas.Glaistas-pastos tipo dazymo medziaga. Naudojama
islyginti pavirsius pries dazant.Uznesamas ant grunto,turi daug
uzpildo(kreidos,talko,barito) ir maziau risanciosios.Pigmentas
nebutinas.Klampumas didesnis nei dazu.Priklausomai nuo dazu naudojami
skirtingi glaistai: lako,aliejiniai, klijiniai, H2O dispersiniai.Uznesamas
sluoksnis iki 3mm.Po dziuvimo arba kietejimo islyginamas abrazyvu.

66.Polimeriniai dirbiniai Plastmases-tai medziagos sudarytos is
organiniu,stambiamolekuliniu junginiu(polimeru) ,turicios tam tikrose
apdirbimo stadijose plastiskas savybes.Polimerai-tai medziagos, kuriu
molekules sudarytos is didelio sk jungciu,suristu tarp saves cheminemis
jungtimis I ilgas grandines.Be polimeru I plastmasiu sudeti ieina:
uzpildai,plastifikatoriai, stabilizatoriai,pigmentai.Polomerai
(risanciosios med-gos)sintetiniai polimerai gaunami is mazos molekulines
mases jungciu(monomeru)cheminemis reakcijomis (pokmerizacijos arba
polikondensacijos).Polimeru savybiu savybes priklauso nuo:*pagrindines
grandines suderies;*soniniu grandziu formos;*isisdestymo pobudzio.Uzpildai-
jie gali buti kietos, dujines ar skystos busenos.Pluostiniai ir sluoksnioti
uzpildai padidina mechanini stipruma,kietuma,lankstuma ir mazina
trapuma.Plastifikatoriai-tai med-gos didinancios ildu polimeriniu molekuliu
palankuma.Stabilizatoriai-tai med-ga,kurios trukdo polimero
stabilizacijai,apsaugo nuo sviesos poveikio.Dazomosios med-gos-
pigmentai.Priedai- antipirinai,apsaugantys nuo pelesiu ir vabzdziu.Visos
plastines med-gos gaminamos is naftos arba gamtiniu duju.PVC-
polivinilchloridas;PE-politilenas;PP-poliprorelenas.Visi jie naudojami duju
gamybai.Etilenas ir promilenas gaunami is etano ir propane duju krekingo
budu.
Politilenas→Polimerizacija→Polipropilenas.Plastines med-gos sudarytos is
stambiu molekuliu,kurias suformuoja ilgos anglies grandines.Molekuliu
ilgis,atsuku sk gali skirtis.Jos gali buti daugiau ar maziau atsisakojosios
ir sujungtas skersinemis jungtimis I trimati tinklaPagal savo struktura ir
savybes plastikai skirstomi:*termoplastikai; *permoreaktyvus plastikai.Jie
suminksteja sildomi,juos galima lieti I formas. Minkstejimas prasideda 60-
120laip.Pagrindianiai yra PVC,PE,PP. Labiausiai paplytes PVC.jo sudetyje
yra chloro,del to gamybos procese maziau sunaudojama elito,todel jis
santykinai prigesus.Naudojami vamzdziams apsaugoti,apsauginiams sluoksniams
elektros ir telekabeliuose.Termoreaktyvus plastikai gamybos proceso metu
pereina stadija,kuria vad kietinimu.T.y.ju molecules surisamos I trimati
tinkle.Jei po kitinimo med-ga pasildoma,ji siek tiek suminksteja,bet jos
neimanoma islydyti,todel sie plastikai esant aukstesnems temp geriau
pakelia mechanines apkrovas.Daznai tai yra sudetinis produktas,turintis
savo sudetyje stiklo pluosto armature.GAP-poliesteris su stiklo pluosto
armature.Gamyba. Zaliavos bunkeris-Ekstruderis- formavimo galvute-
kalibratirius-pjuklas-grebtuvas-pakavimas.Ekstruderis-tai jungunys,kuriame
veikiant slegiui isspaudziami gaminiai.Jame yra 1as ar keletas
sraigtu,kurie sukasi ir stumia pirmys kaitinamas granules,taip paversdami
jas formavimui tinkama mase.Karsta mase ispaudziama pvz formavigo galvutes
anga.Polimerai neisskiria I aplinka kenksmingu med-gu,nesuteikia kvapo ir
skonio.Polimerai tai juostines med-gos

Leave a Comment