1) St medziagu klasifikavimas.
2) St medziagu ir dirbiniu standartizacija.
3) St medziagu sandara.
4) St medziagu fizikines savybes.
5) Savybes apibud fizikinius poveikius med.
6) Savybes apibud vandens poveiki med.
7) Savybes apibud silumos poveiki med.
8) Savybes apibud kitus poveikius med.
9) Mechanines savybes.
10) Fizikines chemines savybes.
11) Technologines savybes.
12) Eksploatacines savybes.
13) Gamtinio akmens med.
14) Magmines uolienos.
15) Nuosedines uolienos.
16) Metamorfines uolienos.
17) St med gamyba is uolienu.
18) Statyboje naudojama mediena.
19) Medienos savybes.
20) Medienos defektai ir puviniai.
21) Medienos paruosimas.
22) Medzio ruosiniai ir dirbiniai.
23) Medienos ilgaamziskumo padidinimas.
24) Statybines keramikos zaliavos.
25) Formavimo mases ir formavimas.
26) Dziovinimas ir degimas.
27) Keraminiai gaminiai.
28) Statybinis gipsas.
29) Skystasis stiklas.
30) Kalkes.
31) Portlandcementis.
32) Portlandcemencio rusys.
33) Uzpildu paskirtis.
34) Uzpildu rusys.
35) Pagrindines uzpildu savybes.
36) Uzpildu itaka betono misinio savybems
37) Priedai betonui.
38) Betono struktura ir rusys.
39) Betono misinio paruosimas.
40) Betono misinio transportavimas.
41) Bet mis klojim ir tankinim.
42) Betono kietejimas.
43) Gelzbetonio esme.
44) Sunkusis betonas.
45) Lengvasis betonas.
46) Akytieji betonai: duju
47) Akytieji betonai:putu
48) Silikatbetonis.
49) Silikatines plytos.
50) Akyti silikatbet gaminiai.
51) Statybiniai skiediniai.
52) Skiediniu savybes.
53) Skiediniu rusys.
54) Siluma izol med savybes.
55) Mineraline vata.
56) Polistirolinis putplastis.
57) Stogo, hidroizol med.
58) Stogo, hermetiz med
59) Dazymo medziagos.
60) Risanciosios,
61) Tirpikliai ir skiedikliai.
62) Pigmentai ir uzpildai.
63) Lakai.
64) Dazai
65) Gruntas ir glaistas.
66) Polimeriniai dirbiniai.
1.Satybiniu medziagu klasifikavimas Gamtines medziagos yra gaunamos is zemes gelmiu arba perdirbant medzius.Joms yra suteikiama atitinkama forma ir dydis,taciau vidine struktura nera keiciama.Dazniausiai is gamtiniu naudojama mediena ir uolienos.Mediena gali but skiriama pagal rusis-
spygliuociai ir lapuociai,pagal asortimenta-apvalia,pjautine ir vienetine.Uolienos skirstomos pagal susiformavimo buda,tanki,stipri,atsparuma salciui,chemine sudeti.
Dirbtines statybines medziagos ir dirbiniai yra skirstomi pagal kietejimo buda:
1.tai medziagos,kuriu kietejimas vyksta esant iprastoms,palyginus neaukstos temperaturoms,kristalizuojantis naujadarams is misiniu.2.Medziagos,kurios kieteja autoklavose,esant aukstesniai 175-200oC temp ir vandens garu slegiui 0.9-1.6Mpa 3.Medziagos,kuriu kietejimas vyksta sustingstant kietiems lydalams,arba medziagos gautos isdegus.Gautos medziagos skirstomos pagal tanki: a.ypac sunkias b.sunkias c.lengvas d.ypac lengvas.Skirstomos
I:a.konstrukcines b.konstrukcines termoizoliacines c.hidrotechnines(skirtas keliams) d.ugniai atsparias
2.Statybiniu medziagu ir dirbiniu standartizacija. Standartizacija-tai veikla,kurios tikslas-ivesti optimalia tvarka,tam tikroje srityje.Nustatant bendrus nuostatus,kurie gali buti visuotiniai ir daug kartu panaudoti realiems ir potenciniams uzdaviniams spresti .Standartizacijos uzdaviniai:
1.reikalavimu pagrindiniam produktam,kurie uztikrintu reikiama kokybe,nustatymas. 2.Vieningos produktu sistemos nustatymas,pasirenkant vieningus bandymo ir kontroles budus.3.Vieningos sistemos produktu ilgaamziskumo,patikimumo,tam tikrose salygose,nustatymas.4.Normu, reikalavimu sukurimas, sumazinant iki minimumo, produktu rusiu skaiciu5.Produktu klasifikavimas pagal vieninga sistema6.Vieningu terminu sukurimas7.Techniniu kliuciu prekyboje panaikinimas.Atitiktis-gaminio atitikimas,numatytiems reikalavimams.Simplikacija-atmainu kiekio sumazinimas iki ekonomisko lygio.Unifikacija-sumazinimas tipu ir markiu,komplektuojanciu skaicius iki minimumo.Tipizacija- tipiniu konstrukciju ir technologiniu liniju sukurimas. Agregavimas-kai komponuojama ivairi masinu,agregatu,statybos industrijos nomenklatura,panaudojant ribota skaiciu standartiniu detaliu.
3.Statybiniu medziagu sandara.Nuo medziagu strukturos priklauso ju savybes.Struktura-tai medziagos daleliu issidestymas tam tikrame turyje ir ju tarpusavio rysys.Submikrostruktura-tai medziagos jonu,atomu ir molekuliu sandara ir rysys tarp ju.Daleles mazesnes 10-9m Mikrostruktura- medziagu makro molekuliu, kristalu, faziu kontaktinio sluoksnio, mikroporu sandara.Daleles nuo 10-9-10-7m.Mezostruktura-medziaga sudaranciu daleliu kontaktinio sluoksnio sandara. 10-7-14*10-5m.Makrostruktura-smelio frakciju grudeliu, pastu tarpsluoksniu,poru sandara 14*10-5-5*10-3.Megastruktura-
daleles didesnes nei 5*10-3m.Ju struktura ir rysys tarp ju.Medziagos skirstomos i 2 grupes: 1.Izotropines-medziagos kuriu struktura ir savybes visomis kryptimis yra vienodos.2.Anizotropines- medziagos kuriu struktura ir savybes visomis kryptimis skiriasi.
4.Fizikines savybes Medziagos savitasis tankis-absoliuciai tankios medziagos turio vieneto mase ξ=m/Va.Tankis-naturalios busenos medziagos turio vieneto mase ξt=m/v.Tankis reikalingas apskaiciuojant sandeliu talpa,transporta,gamybos nasuma.Birioms medziagoms yra nustatomas piltinis tankis ξp=m/Vp.Akytumas-tai poru ir tustumu turio santykis,su visu medziagos turiu.Jis parodo kuria medziagos dali uzima poros ir tustumos
A=((V-Va)/V)*100% A=(1- ξt/ξ)*100%.Nuo medziagos akytumo priklauso:
1.Laidumas silumai,garsui.2. Medziagu imirkis. Poros gali buti uzdaros ir atviros; apvalios ir netaisyklingos formos. Susiekiancios sudaro kapiliarus. Tustumingumas-birios medziagos tustumu,esanciu tarp grudeliu,turio ir viso turio santykis T=(1-ξp/ξt)*100% Svyruoja 20-50% Jis priklauso nuo granulometrines sudeties, dregnumas,daleliu formos ir medziagos busenos.
5.Savybes,apibudinancios fizikinius poveikius medziagoms Masiu kaita-vyksta arba pacioje medziagoje arba tarp medziagos ir aplinkos(drekimas ir dziuvimas) Del greitos masiu kaitos atsiranda turines deformacijos gradientai. Del silumokaitos medziagos isyla, ikaista, issilydo, uzsidega, susala.Keiciantis temp prasideda medziagu turines deformacijos arba net pasikeicia ju struktura.
6.Savybes,apibudinancios H2O poveiki medziagos Statybinese medziagose masiu kaita dazniausiai yra susijusi su vandens kaita pacioje medziagoje arba tarp medziagos ir aplinkos.Vanduo gali but-laisvas,chemiskai suristas ir fiziskai suristas. Laisvas-kapiliaruose ir porose.Fiziskai suristas-
sugertas medziagos pavirsiuje, smulkiose kapiliaruose arba patekes difuzijos budu.Chemiskai suristas-medziagos kristaluose ir hidratuose.Imirkis-tai savybe sugerti skysti ir ji islaikyti.Nusakomas igertu vandens kiekiu medziagos turyje arba maseje.Jis priklauso nuo medziagos strukturos. Atvirapore medziaga sugers daug daugiau vandens nei uzdarapore.Pvz.Granitas vandens igeria iki 0.7%,durpiu plokstes iki
200%,keramines plytos iki 20%.Stiklas ir plastmase vandens nesugeria.Dregnumas-dalinis imirkis.Priklauso nuo santykines dregmes, temperaturos,slegio,vidinio pavirsiaus.Higroskopiskumas-medziagu savybe absorbuoti is oro dregme.Kapiliarumas-veikiami kapiliariniu jegu,kapiliarais migruoja skysciai. Kapiliaru spindulys─10-20μm.Hidofilines medziagos-greitai drekstancios,hidrofobines-blogai drekstancios (metalas).Brinkimas ir traukimasis-tai yra turio didejimas,kai is aplinkos igeriamas vanduo ir jo mazejimas,kai vanduo atiduodamas aplinkai.Dziuvimas-
medziagos savybe atiduoti dregme aplinkai.Atsparumas vandeniui-medziagu savybe neprarasti stiprumo imirkus.Laidumas vandeniui-medziagu savybe praleisti vandeni, esant tam tikram slegiu skirtumui.Tankios nepraleidziancios vandens vandens medziagos vad hidroizoliacinemis.
7.Savybes,apibudinancios silumos poveiki medziagoms Silumine talpa-
medziagos savybe kaitinant kaupti siluma,ausinant ja atiduoti.Silumos laidumas-tai labiau isilusios kuno dalies silumos perdavimas maziau isilusiai.Atsparumas kaitrai-medziagos savybe neirti,nedegti ir nesilydyti aukstoje temperaturoje.Atsparumas salciui-imirkytos medziagos savybe atlaikyti uzsaldymo ir atsildymo ciklu,beveik nepablogejant techninems savybems.Temperaturines medziagu deformacijos-tai pletimasis sildant ir traukimasis saldant.Sios deformacijos apibudinamos ilgejimo koeficientu al arba turio pletimosi koeficientu av(oC-1) al=∆l/l∆t ir av=∆V/V∆t.
8.Savybes,apibudinancios kitus poveikius medziagoms Laidumas dujoms-tai medziagu savybe praleisti dujas,esant tam tikram slegiu skirtumui.Laidumas garsui-tai savybe praleisti girdimo daznio virpesius.Jis priklauso nuo medziagos chemines sudeties, tankio,strukturos ir tamprumo modulio.Elektrinis laidumas-medziagos savybe praleisti nuolatine elktros srove,veikiant nusistovejusiam elektros laukui.Medziagu laidumas rentgeno ir radioaktyviesiems spinduliams-tai savybe praleisti siuos spindulius.
9.Mechanines savybes Stiprumas yra medziagos savybe atlaikyti be pastebimu irimo pozymiu del isoriniu poveikiu atsiradusius itempimus.Deformacija-tai fizikinio kuno geometrines formos ar matmenu pasikeitimas del isorines jegos,temp,dregmes ir kitu veiksniu.Valksnumas-medziagos savybe deformuotis,kai ja ilga laika veikia pastovi apkrova.Kietumas yra medziagos savybe priesintis,kad I ja neisiskverbtu kitas kietas kunas.Dilumas yra medziagos savybe dilti,kai ja veikia trinties jegos.Devejimasis-medziagos savybe devetis,kai ja veikia trinties jegos ir dinamine apkrova.
Abrazyviskumas-medziagos savybe dilinti kita medziaga.Plastiskumas-
medziagos savybe plastiskai deformuotis,t.y del veikiancios apkrovos pakeisti savo forma,bet nesutrukineti.Trapumas-medziagos savybe suirti plastiskai nesideformuojant. Atsparumas smugiams yra savybe preisintis dinaminei-smuginei apkrovai.Nuovargiu vad reiskinys,kai medziaga,kurioje nemetyti itrukimu ir deformaciju,staiga suyra nuo ciklines apkrovos.
10.Fizikines chemines savybes Dispersiskumas-kietos arba skystos medziagos smulkumo laipsnis.Klampumas-medziagos savybe priesintis tekejimui.
Priklauso nuo temp ir slegio.Tekejimas-1sluoksnio slinkimas kitu sluoksniu.Takumas-atvirkscia savybe klampumui.Risimasis-tai risamuju medz kietejimas tam tikromis salygomis.Jo greitis apibudinamas risimosi pradzia ir pabaiga.Skavarbumas-budinga savybe tiem skysciam,kuriais imirkomos kitos medziagos.Sluoksniavimasis-daleliu issidestymas sluoksniais,pagal tanki ir stambuma (dazai).Susokimas-budinga smiltelinems medziagoms.Del sorbcines dregmes.mechanines apkrovos,savaimines difuzijos milteliai susoka I
gumulelius,kuriuos po to labai sunku suardyti.Tirpumas-Medz savybe tirpti tam tikroje terpeje.Cheminis aktyvumas-Priklauso nuo chemines sudeties,nuo medz dispersiskumo ir nuo aplinkos.
11.Technologines savybes Formavimasis-medz savybe ne tik igauti,bet ir islaikyti jai suteikta forma.Risiklio sanaudos-isreiskaimos risiklio kiekiu,kurio reikia,kad butu gauta nurodytos konsistencijos pasta.dengiamumas–savybė padengti paviršių nepermatomu sluoksniu (būdinga dažams).Sujungiamumas-kojos susukamos varztais,sukalamos. Transportabilumas-
medz dirbiniu ir konstrukciju patogumas transportuoti.
12.Eksplotacines savybes senėjimas–medžiagų struktūros kitimas ir savybių blogėjimas dėl pačiose medžiagose vykstančių procesų.ilgaamžiškumas–tai ilgiausias laikotarpis,per kurį medžiaga,veikiama apkrovų ir klimatiniu sąlygų,nepraranda eksploatacinių savybių.
13.Gamtinio akmens medziagos.Uolienos–gamtiniai kūnai,sudarantys žemės plutą.Tos,kurios sudarytos iš daugelio mineralų-vad polimerinemis,jei is 1o-
monomineralinemis.Mineralai–tam tikros cheminės sudėties ir struktūros gamtiniai kūnai.Mineralu grupes-1.grynuoliai-deimantas,grafitas.2.sulfidai-
rudiniai mineralai-piritas FeS2.≈200 mineralu grupej.3. halogenidai-
fluoritas CaF2. 4.oksidai- ≈200 oksidu&hidroksidu.Kvarcas SiO2.5.
karbonatai-≈80 rusiu mineralu . Kalcitas-CaCO3, magnezitas-MgCO3, dolomitas-
CaMg(CO3)2.6.Sulfatai-gipsas CaSO4*2H2O(gamtinis) CaSO4*0.5H2O stat anhidritas, CaSO4.7.Silikatai-≈800rusiu.
14.Magmines uolienos jos yra seniausios,todel daznai vad pirminemis.Pagal susidarymo salygas jos skirstomos I 2grupes:inruzines(gelmines) ir efuzines(issiliejusias).Gelmines susidare kristalizuojantis magmai giliuose sluoksniuose.Kristalai ir kristalu grupes yra susimaise ir susijunge stipriais kristaliniais rysiais.Gniuzdomi bandiniai suyra per kristalus.Uolienos yra kietos,tankios ir stiprios.Granitas,sianitas.Naudojamos isores apdailai,o nuolauzu daroma skalda. Issiliejusios-susidariusios is tu paciu mineralu,kaip ir gelmines,tik kitomis salygomis.Susidare arti zemes pavirsiaus,del to ju struktura smulkiakristale. Porfyras,andezitas,trachitas,bazaltas.
15.Nuosedines uolienos susidare is augalu ir gyvuju organizmu liekanu.Klintys-susidare is kriauklainiu ir koralu-CaCO3.Mergeliai-is klinciu ir molio misinio.Naudojami hidraulinems kalkems ir cementui gamint.Kreida-is silpani sucementuotu zoogeniniu liekanu.Gaminamos kalkes,gaunami balti dazu pigmentai,glaistu uzpildai.Diatomitai-is dumbliu.Trepelis-is smulkiu opalo grudeliu ir molio priemaisu.Opoka-
susidare persikristalizuojant diatomitams ir trepeliams.Durpes-fitogenine uoliena.Is augalu liekanu,molio ir smelio priemaisu.Sausos perdirbtos naudojamos kaip termoizoliacine medziaga,igeria 300% vandens.
16.Metamorfines uolienos -susidariusios is magminiu ir nuosediniu,veikiant slegiui ir temp.Gneisai-susidare is granitu ir kt masyviu uolienu.Naudojami apdailai,skaldai,grindiniams.Molio skalunai-susidare is molio,veikiamo aukstos temp ir slegio.Stipri,H2O neimirkstanti uoliena. Marmurai-susidare is klinciu ir dolomito.Kristalai dideli,suauge be cementuojancios medziagos.Lengvai pjaunami,slifuojami ir poliruojami.Naudojami vidaus apdailai. Kvarcitai-susidare is kvarciniu smeliu ir smiltainiu.Labai stiprus,naudojami ten kur veikia dideles koncentruotos jegos.Stipris gniuzdant 400MPa.
17.Statybiniu medziagu gamyba is uolienu Skalda-netaisyklingos formos skaidyti 5-150mm skersmens akmens gabalai,gaunami is kietu ir vidutinio kietumo uolienu.Skaldos stiprumas nustatomas pagal uolienos stipri gniuzdant.Naudojama kelio tiesimo ir betonavimo darbams.
Sprogdinimas→Pirminis trupinimas→Antrinis trupinimas→Pirminis sijojimas→Tretinis trupinimas→Sijojimas ir plovimas→Suskirstymas I
frakcijas→Skalda
18.Statyboje naudojama mediena.Vasaros pab ir rudeni gaminasi velyvoji mediena,is storesniu ir tamsesniu lasteliu. Pavasari-ankstyvoji,sviesi mediena.Ankstyvoji ir velyvoji sudaro metines rieves. Medienos stipris priklauso nuo velyvosios medienos stiprumo.Branduolys yra kieciausia medienos dalis.Ji sudaryta is sumedejusiu lasteliu.Serdis minksciausia dalis,greitai puva.
Spygliuociai: pusis-mediena lengva,stipri,lengvai apdirbama.Egle-mediena gelsvo atspalvio.lengva,minksta ir sakota,del to sunkiai apdirbama.Gaminam sijas,statramscius, celiulioze,popieriu.Maumedis-
sunkesnis,stipresnis,kietesnis nei pusis,atsparus puvimui. Lapuociai:
Azuolo mediena-stipri,kieta,atspari puvimui.Uosio-sviesesne,tinka baldams.
Berzo- lengvai apdirbama, neatpari puvimui, letai dziusta,dziudama pleiseja. Juodalksnis- dar neatsparesnis puvimui nei berzas. Drebules
-minksta, gerai skyla, neatspari puvimui, gamina degtukus .Bukas, riesutmedis, raudonmedis, polisandras.
19.Medienos savybes.Fizikines Dregnumas-H2O medienoje yra 3jopos formos-
laisvoji, higroskopine dregme ir chemiskai suristas.Laisvoji-tarp lasteliu,higroskopine-lasteliu sienelese,chemiskai suristas-lasteliu junginiuose.Ka tik nukirstam medy virs 35% dregmes.Dziovinant pirma pasisalina laisvoji,o po to higroskopine.Pagal dregme mediena skirstoma:
imirkusi iki 100%,dregna virs 35%,orasause 15-20% ir kambario sausumo 8-
13%.Higroskopiskumas-tai savybe sugerti dregme is aplinkos.Priklauso nuo aplinkos temp ir santykines dregmes.Susitraukimas ir brinkimas-
susitraukimas visomis kryptimis yra skirtingas.Maziausias linijinis susitraukimas,isilgai pluostu 0.3% Tangentine kryptimi-7-12%,radialiaja-3-
6%.Nevienodas linijinis susitraukimas yra trukumas.Laidumas H2O-priklauso nuo pjuvio,pro kuri sunkiasi H2O,nuo medzio rusies, jo amziaus.Laidumas H2O
isilagi pluostu yra didesnis nei radialiaja ar tangentine kryptimi
Tankis-priklauso nuo poringumo ir medienos dregnhmo.Yra nurodoma kokiam dregniui esant jis nustatytas.Jei jis nustatytas esant kitam dregnumui yra perskaiciuojamas I 125%.Egles&pusies-460kg/m3,azuolo 610-750 kg/m3.Medienos savitasis tankis 1540 kg/m3.Silumos laidumas-priklauso nuo dregnumo, temp, medzio rusies, pluosto krypties, kuria perduodama siluma.Skersai pluostu
0.1-0.21w/m*k.Siluminis pletimasis-pletimasis isilgai pluostu daug mazesnis negu plieno ar betono,todel medinese k-jose nereikia dayti kompensaciniu siuliu.Laidumas garsui-mediena gerai ji praleidzia. Geriausiai jis sklinda isilgai pluostu ir yra 5000m/s.Tangentine kryptimi 850m/s. Atsparumas agresyviems skysciams ir H2O.Rugscioje aplinkoje PH≤2,mediena pradeda irti.Mediena maziau atspari drusku prisotintam H2O,neatspari H2O,kurio didelis biologinis agresyvumas.Mechanines Stiprumas-Stipriausia 70-
100m.Ziema kirsta mediena stipresne,nei kirsta vasara.Gautas stipris perskaiciuojamas I 12% medienos dregnuma.Gniuzdoma radialiaja ir tangentine kryptimi.Apkrova didinama palaipsniui,tol kol sutrinka tiesine prikalusomybe,tarp apkrovos dydzio ir deformacijos
Stipris lenkiant-mediena pakankamai atspari statiniam lenkimui,todel tinka sijosm,gegnems,paklotams.Pusiems stipris lenkiant 79Mpa,azuolo
93Mpa.Stipris tempiant-mediena gali buti tempiama skersai ir isilagai sluoksniu,tempiama tol, kol suyra. Tempiant isilgai pluostu 115 Mpa, skersai sudaro 5% nuo isilagai (spygliuociuose).Lapuociuose iki 20%.Stipris skeliant 6.5Mpa.Kietumas-tankesne mediena yra kietesne.Nustaoma spaudziant metalini rutuliuka I pavirsiu.Apie kietuma sprendziama is ispaudo gylio ir skersmens.Klevas,azuolas,uosis,berzas,pusis,egle-nuo kieciausio iki minksciausio.
20.Medienos defektai ir puviniai Defektais vad jos sandaros trukumai ir pazeidimai.Geros kokybes medziokamienas yra tiesus,cilindro formos. Mediena sudaryta is tiesiu,lygiagreciu su asimi metiniu sluoksniu.Defektai-dviguba serdis,sluoksniu ivijimas,kamieno kreivumas,kamieno sanbegis,metiniu rieviu issikraipymas ir sakotumas.Jis gali but 3rusiu-normalios(prasideda balanos sluoksnyje) gali eiti iki serdies arba nesuaugusios su mediena.Puviniai-
medienos irimas prasideda del grybu veiklos.Jie celiulioze pavercia gliukoze.Kad neatsirastu grybu mediena apdorojama antiseptinemis medziagomis.K-jos turi gerai vedintis. Kinivarpos palieka kimgrauzas (skyles).
21.Medienos paruosimas susideda ismedziu kirtimo,saku genejimo,zieves lupimo, dziovinimo ir pjautines medziagos paruosimo .Mediena dziovinama naturaliai, kamerose, elektra ir karstuose skysciuose.Naturaliai dziovinama gerai vedinamose patalpose, stoginese,isdziusta per 60d.Kamerose reguliuojam tetmp ir oro dregnis.
22.Medzio dirbiniai-tai detales ie dirbini,gaminami medzio apdirbimo kombinatuose.Industrines detales-gaminami is ruosiniu,jie yra supjaustomi paliekant uzlaida dziuvimui ir nulyginimui,t.y.nupjauname didesniu matmenu.Lentos:Obliuotos lentos,t.y.pjautos lentos,apdroztos is 1os ar abieju pusiuIlaidiniu lentu 1oje lentoje yra ilaida,o kitoje issikisusi ketera.Is lentu yra gaunami profiliniai dirbiniai,dailylentes,grindjuostes,apvadai ir porankiai.Apvadai naudojami aplink duris,parketas gaminamas is kietuju medziu. Staliu dirbiniai-duru ir langu komplektai.Statybine fanera-t.y klijuojami lukstai, 2gretimi lukstai turi preisinga plausu krypti,lukstu sk neporinis.Dideliu matmenu klijuotos k-jos.Klijavimas-tobulausias medzio jungimo budas.
23.Medienos ilgaamziskumo padidinimas-tai atsparumo ugniai ir biologiniam irimui padidinimas.K-jas reikia apsaugoti nuo dregmes,vedinti ir apdoroti antiseptikais.Padidinti medienos atsparuma ugniai naudojami antipirinai.
24.Statybines keramikos zaliavos.Keramikos gamyboje naudojamos 2rusiu zaliavos-t.y plastiskos ir neplastiskos. Plastiskos-ivairiu rusiu moliai.Neplastiskos-liesikliai,fliusai,dazancios medziagos, plastikliai.Moliams liesinti yra naudojamas smelis,susmulkintas gamybos niekalas (brokas),pjuvenos. Fliusai padeda susidaryti lydalui zemesnese temperaturose. Jais gali buti lauko spatai,dolomitas,maltas stiklo lauzas,magnezitas.Molio mineralai-tai smulkiadispersiniai molio aliuminio silikatai,kurie sumaisyti su H2O tampa plastiski. Gaminant keraminius dirbinius molio mineralai atlieka 2f-jas: suteikia masei plastiskumo,kuris priklauso nuo to kiek molyje yra molingosios frakcijos.Bemolingoji frakcija daleles <0.005mm.Moliai sukepa,todel sutankeja ir igauna akmens stipruma.
Yra zinoma ~ 40 molio mineralu. Yra 3 grupes -kaolinito, montmorilonito ir hidrozerucio.
25.Formavimo mases ir formavimas 1. Pussauses 8-12%, sausos 4-
8%2.Plastiskos 15-25% 3.Slikeriai 35-55%.Suformuotose keraminiuose pusgaminiuose yra dregmes.Pries degant sia dregme butina pasalinti.
26.Dziovimas ir degimas.Dziovinimo procesas turi uztikrinti pakankama pusgaminiu stipruma.Dziovinimo metu turi baigtis turio pokyciai,susije su dregmes pasalinimu, dziovinant neturi atsirasti defektu.Degimas yra paskutine,svarbiausia ir sudetingiausia technologine operacija.Isdegti gaminiai tampa tvirti,igauna metalini skambesi,nebrinksta H2O.
27.Keraminiai gaminiai Keraminiu gaminiu klasifikacija pagal paskirti ir gamybos buda.1.Statybine keramika a)muro gaminiai: plytos (pilnavidures,tustymetos). Apdailos plytos atlieka ne tik konstrukcine, bet ir dekoracine f-ja. Naudojamos pastatu apdailai. Gali but naturalios spalvos, glazuruotos, dvisluoksnes.b) stogu gaminiai: cerpes-S
formos,Marselio cerpes,Bebro uodega,kraigines cerpes.Jos nelaidzios
H2O,gali but glazuruotos.c)fasadiniai gaminiai: fasadines plyteles,karnizu ir palangiu detales.d)gaminiai vidaus sienu apdailai: plyteles.Pagal pavirsiu jos skirstomos I plokscias ir reljefines,pagal glazuros atmaina I
padengtas permatomis,nepermatomomis, blizganciomis,matinemisglazuromis,vienspalves,dekoruotas piesiniais.Pagal forma I kvadratines,staciakampes,fasonines.Pgal briaunas-su lygiomis arba suapvalintomis briaunomis.e) grindu ir saligatviu gaminiai: grindu plyteles, klinkerio gaminiai. Jie igeria iki 6% H2O. f) Perdengimo gaminiai-
paneles,sijos,blokai.g)Pozeminiu komunikaciju gaminiai-tai drenazo ir kanalizacijos vamzdziai.Drenazo-naudojami dregnu vietu sausinimui.h) siluma izoliuojancios medziagos-keramzitas, poreti blokai. i) Betono uzpildai-
keramzitas ir agloporitas. Keramzitas-tai dirbtine poringa medziaga,kurioje vyrauja uzdaros poros.Jo granules lengvos,akytos,apvalios formos, pavirsius labai gerai sukepes.Agloporito poringumas atviras.2.Sukepusi keramika-
klinkeris,rugstims atsparios keramines medziagos,grindu plyteles.3.Ugniai atsparios medziagos. 4. Dailioji keramika -santechnikos gaminiai, indai,dekoratyviniai dirbiniai, fajansas ir porcelianas.
28.Statybinis gipsas Jis gaminamas is gamtinio gipso, ji dalinai dehidratavus CaSO4*2H2O→βCaSO4*0.5H2O+1.5H2O. Pagr gamybos operacijos-
zaliavos trupinimas, dehidratacija, gauto produkto malimas. Laikomas maiseliuose, tik sausose patalpose. Statybinio gipso milteliai sumaisyti su
H2O sudaro plastiska tesla,kuri per kelias min jungiasi ir kieteja.Kieteja isgaruojant H2O.Sukietejusio gipso stipris priklauso nuo milteliu sumalimo smulkumo,sumaisyto sunaudoto H2O kiekio ir aplinkos dregnio.Kuo daugiau sunaudojama H2O,tuo gipso akmuo buna kietesnis ir mazesnio stiprio.Pridejus jungimosi lietikliu galima sumazinti H2O kieki gipso maseje.Kietedamas gipsas pleciasi iki 1%,del to geriau uzpildo formas.Gaminiu pavirsius lygus,tankis nedidelis,jie mazai laidus silumai.Pagr gipso trukumas-mazas atsparumas dregmei.Naudojamas sauso tinko lakstams ir sausiems tinko misiniams.Tokius misinius geriausia naudot vidaus darbam.Pridejus cemento ir mineraliniu priedu,gaunama atsparesne H2O medziaga.Aukstavertis gipsas ₤-
CaSO4*0.5H2O savo savybemis skiriasi tuo,kad yra atsparesnis gniuzdymui nei statybinis gipsas.Naudojamas tais paciais tikslais
29.Skystasis stiklas Tai gelsvos spalvos orine risamoji medziaga.Gaunama islydzius kvarcini smeli ir kalcinuota soda arba potasa.Skysto stiklo tankis 1.3-1.5g/cm3.Jame yra 50-70% H2O. Kieteja letai dziudamas.Galima skiesti H2O.Naudojamas priesgaisriniams silikatiniams dazams,rugstims atspariems skiediniams ir betonams,taip pat smeliniams gruntams sutankinti.Nenaudojamas k-joms,kurias ilagi veikia H2O,sarmai,fosforo ir fluoro vandenilio rugstys.
30.Kalkes Zaliava karbonatines uolienos,ju pagr sudedamoji dalis kalcio karbonatas.Jo buna klintyse,kreidoje,mergeliuose,dolomituose,marmure.Kalkes gaminamos degant zaliavas aukstoje temp 1100-1300oC.Degimo metu kalcio karbonatas ir magnio karbonatas skyla I kalcio ir magnio oksidus,issiskiria anglies dvideginis.Suminis kalcio ir magnio oksidu kiekis % degtose kalkese vad kalkiu aktyvumu.Yra gaunamos 3rusiu kalkes: Minkstai degtos-aktyvumas virs 80%,gesinimosi laikas 2-3min,gesinimosi temp 85-90oC. Naudojamos kalkiniams skiediniams ir silikatinems plytoms gaminti.Vidutiniskai degtos-
gesinimosi laikas 3-8min,temp 85-90oC.Naudojamos silikatinems plytoms,akyto betono blokeliams.Kietai degtos-naudojamos metalurgijoje.Kalkiu gesinimosi trukme-tai laikas nuo kalkiu milteliu uzmaisymo H2O iki to momento,kai temp maksimaliai padideja.Kalkes skirstomos I orines ir hidraulines.Pagal granulometrine sudeti skirstomos I gabalines ir maltas.Pagal magnio oksido kieki skiriamos I 3grupes: 1.kalcitines,kai Mg <5% 2.magnezines 5-20%
3.dolomitines>20%.Pagal degtos medziagos apdorojima H2O: I gesintas ir negesintas.Gesintu kalkiu skiediniai jungiasi per kelias paras,o negesintu per 20-30min.Jei sunaudojam nedaug H2O gaunam miltelius,jei daugiau kalkiu tesla,o dar gaugiau kalkiu piena arba kalkiu H2O.Gesintu kalkiu pagr sudedamoji dalis kalcio hidroksidas Ca(OH)2.Budinga kalkiu savybe plastiskumas.Labai smulkios kalcio hidroksido daleles pavirsiuje sugeria daug H2O,del to uzpildo grudelius padengia plevele,kuri sumazina ju trinti.Del kalkiu plastiskumo kalkiu skiediniai lengvai ir tolygiai,plonu sluoksniu pasklinda ant pavirsiu ir gerai su jais sukinba.Kuo kalkes aktyvesnes,geriau uzgesintos,smulkesnes ju daleles,tuo jos plastiskesnes.Dziudama ir kietedama klakiu tesla traukiasi ir trukineja,del to gryna statyboje nenaudojama,I tesla yra dedama uzpildo-smelio.Kuo kalkes plastiskesnes,tuo daugiau smelio reikia.Nepasigesinusiu daleliu kiekis yra ribojamas satndartais.Pagamintu bandiniu stipris gniuzdant po 28paru 2-
3Mpa.Stipresni yra tie gaminiai,kurie yra kietinami autoklavuose. Stipri didina cemento arba gipso priedas.Daugiausia kalkes naudojamos silikatinems plytoms,blokams,akyto silikato blokeliams ir dazymo darbams.
31.Portlancementis. Portlandcemenciu vad hidrauline risamoji medziaga,kurios sudetyje vyrauja kalcio silikatai.Cementas gaunamas sumalus klinkeri ir tam tukra kieki gipso.Klinkeriui gaminti naudojamos gamtines kalcitines uolienos ir molis.Jos degamos tol,kol issilydo ir igauna klinkerio pavidala,temp≈1450oC.Svarbiausi cemento gamybos procesai: ikrovos paruosimas,jos degimas ir gauto klinkerio malimas su priedais.Nedidelis kiekis gipso reguliuoja cemento risimosi laika.Klinkeryje buna CaO 36-
66%,SiO2 21-24 Al2O3 4-8% Fe2O3 2-4%.Pagr klinkerio oksidai degimo metu sudaro tam tikrus junginius: 1.Alitas 3CaO*SiO2(3CS) 2.Belitas
2CaO*SiO2(2CS) 3.Trikalcio liminatas 3CaO* Al2O3(3CA)
4.Tetrakalcioaliumoferitas 4CaO* Al2O3* Fe2O3(4CAF).Cementas zalsvai pilkos spalvos milteliai.Pagr jo savybe-sukietejusio cemento akmens stipris gniuzdant, kuris ivertinamas cemento klase.Stipris gniuzdant nustatomas po
28paru.Cementas kieteja ilgai,taciau jo stipris smarkiai dideja tik pradiniu momentu,o veliau stiprio didejimas suleteja.Po 3paru cementas igaus 40-605 stiprio.Cemento tankis 3.05-3.15g/cm3.Cementas pradeda jungtis ne anksciau kaip po 45min,baigia ne veliau kaip po 12h.Kietedamas ore cementas traukiasi.Siekiant isvengti susitraukimo deformaciju,reikia sudaryti dregna aplinka.Kietejant cementui issiskiria siluma,del to pagreiteja jo kietejimas.Kietejimui labai svarbi aplinkos temp.Kylant temp kieteja greiciau,mazejant kieteja leciau.Esant neigiamai ir 0oC temp cementas nekieteja.Ziema I cementa dedama kietejima spartinanciu priedu.
32.Cemento rusys 1.Greitai kietejantis-gaunamas dedant 5% kietejimo greiti reguliuojanciu priedu.Gaminamas 2pagr klasiu 42.5 ir 52.5; 3paras kitejes pasiekia ne mazesni kaip 50% klases stipri.Naudojamas betonams ir sausiems misiniams,kurie turi greiciau sukieteti.2.Hidrofobinis-cementas su H2O
nepraleidzianciais priedais.3.Baltasis 4.Sulfatams atsparus-is pradziu kieteja leciau ir isskiria maziau silumos.Naudojamas k-joms,kurias veikia drusku prisotintas H2O. 5.Putsolaninis-cemento klinkerio ir gamtiniu priedu misinys.6.Slakinis-gaunamas sumalus cemento klinkeri ir granuliuotus aukstakrosniu slakus.7.Aliuminatinis-greitai kietejanti medziaga,isskiria daug silumos,tinka darbams ziema,is jo gaminamas karsciui atsparus betonas.Tip pat pletrusis ir nesitraukiantys cementai.Pletrusis-kompozitine medziaga,kurios turis kietejant H2O dideja,o kietejant ore nesikeicia.
33.Uzpildu paskirtis Uzpildai-gamtines ir dirbtines medziagos,tam tikros granulometrines sudeties,kurie racionaliai parinkus misini su risanciaja medziaga ir H2O sudaro betona.Uzpildai reikalingi: 1.Uzpildai uzima betone
80% turio.2.kietedamas cementinis akmuo traukiasi,jo susitraukimas siekia
2mm/m.Del traukimosi netolygumo atsiranda vidiniai itempimai ir itrukiai.Smulkios itrukos plika akimi nematomos,taciau jos stipriai mazina cementinio akmens stipri ir ilgaamziskuma.Uzpildai betone sudaro kieta karkasa,kuris perima traukimosi itempimus ir sumazina betono susitraukima
10kartu,lyginant su cementinioakmens susitraukimu 0.2mm/m.3.Kietas skeletas is didelio stiprio uzpildu didina betono stipri ir jo tamprumo moduli(t.y sumazina k-jos deformacijas,veikiant apkrovimui) sumazina valksnuma(t.y.plastines,negriztamas betono deformacijas,veikiant ilgalaikems apkrovoms.4.Lengvi poreti uzpildai-sumazina betono tanki ir jo silumini laidi.5.Specialus-ypatingai sunkus uzpildai leidzia panaudoti betonus,kaip skyda AE-elektrinese.
34.Uzpildu rusys uzpildai skirstomi pagal kilme,grudeliu dydi,tanki,forma ir paskirti. Pagal kilme – t.y.gamtiniai (smelis ,zvirgzdas ,zvyras ) , pramones atliekos (aukstakrosniu slakai ,keraminiu plytu lauzas).Taip pat gali buti dirbtiniai uzpildai(keramzitas,agloporitas).Pagal tanki – tankus, kuriu ζ didesnis nei 2g/cm3; Poreti arba lengvi, kurie skiriami I 2 grupes:
a. neorganiniai -keramzitas, agloporitas, perlitas,pemza.b.organiniai-
medzio perdirbimo pramones atliekos(medienos trupiniai,drozles),zemes ukio pramones atliekos(siaudai,spaliai,linu seklos),gumos atliekos arba plastiku atliekos.Pagal grudeliu dydi-smulkus uzpildai,kuriu dydis<5mm ir stambus
>5mm; pagal grudeliu forma-turintys kampuota,netaisyklinga forma ir turintys ovalia forma.Pagal paskirti-
sunkiajam,lengvajam,smulkiagrudziam,specialiajam betonui.
35.Uzpildu savybes uzpildu piltinis tankis-tai jo mases santykis su visu turiu,iskaitant poringa erdve tarp uzpildo grudeliu m/v.Uzpildu daleliu tankis-tai daleliu mases ir uzimamo turio santykis ζ=m1(sausa)/m2(prisotinta H2O sveriant ore)-m3(prisotinta H2O sveriant
H2O)*ζv.Uzpildu savitasis tankis-t.y mases ir turio santykis,imant absoliutuji turi ζsav=m/Va.Uzpildu tustumingumas-tai % isreikstas santykis tustumu turio tarp daleliu su visu turiu.T=(1-ζpilt/ζ)*100% dazniausiai 20-
30%.Uzpildu grudeliu poringumas-santykis tarp visu poru turio uzpilde,su uzpildo turiu.P=(1-ζ/ζsav)*100%.kiek poru tustumu turi pacios daleles.Uzpildu dregnis ir H2O imirkis-grudeliu poringumas pagr charakteristika,nuo kurios priklauso ju dregnis ir vandens imirkis
W=m(slapio)-m(sauso)/m3*100% Uzpildo grudeliu forma ir ju issidestymas,piltinis tankis,tustumingumas ir kt charakteristikos priklauso nuo uzpildo grudeliu formos.Daleliu formos koeficientas k=Ddidz/Dmaz.Uzpildu lyginamasis pavirsius-tai uzpildo grudeliu pavirsiaus ploto santykis su jo mase. s=S/m(cm2/g). Priklauso nuo grudeliu formos ir ju stambumo.
36.Uzpildu itaka betono misinio savybems Projektuojant betono misinio sudeti yra uzsiduodamas betono stipris ir betono konsistencija,naudojant minimalu kieki cemento.Tankios strukturos betonams,minimalus cemento kiekis gaunamas maksimaliai uzpildzius turi uzpildais.
Vmis=Vst.uzp*Vsm.tus/100%.Jei zvirgzdo tustumingumas 32%,smelio 27%,tai misinio 8.6%.Taciau siuo atveju daroma prielaida,kad visos tustumos stambiame uzpilde bus uzpildytos smulkiu uzpildu.Praktikoje taip nera,nes stambiu uzpildu kontakto zonoje ertmes tokios mazos,kad aplink kontakto zona susidaro tustumos,I kurias nepatenka smulkios daleles,reiskia stambaus uzpildo daleles bus praskirtos ir misinio tustumingumas padides.Praktikoje pagal reikalinga betono misinio slankuma arba standuma smelio turis yra siek tiek padidinamas,ivedant daleliu praskirimo koeficienta. Nuo uzpildu misinio tustumingumo priklauso cementines teslos iseiga.Kuo maziau stambaus uzpildo misinyje,tuo didesnis tustumingumas ir didesne cementines teslos iseiga.Jei nenaudojam stambaus uzpildo,smelio betone,jo tustumingumas 27%
tai 2.5karto daugiau nei naudojant stambu uzpilda.Sumazinti cemento sanaudas stengiamasi naudojant stambu uzpilda,su kuo mazesniu tustumingumu.Naudojam skirtingas frakcijas.Kuo daugiau frakciju sudaro stambu uzpilda,tuo mazesnes cemento sanaudos,nes kiekvienas labai stambus uzpildas uzima lygu sau turi betono misinyje.Del to betonuojant masyvias k-
jas yra dedami akmenys.Reikalujama,kad didziausias uzpildo skersmuo nebutu didesnis nei ¾ atstumo tarp armaturos strypu gelzbetonyje arba ¼ maziausio k-jos matmens sijose ir ½ plokstese.Cemento tesla naudojama ne tik uzpildyti tarpus uzpilduose,bet ir apvilkti visus ju grudelius.Cemento teslos iseiga tuo didesne,kuo didesnis uzpildu lyginamasis pavirsius.Zvirgzdolp 1-5 cm2/g,vidutinio smelio 40-70 cm2/g,smulkaus smelio cm2/g.Tustumingumas ir lyginamasis pavirsius priklauso ir nuo daleliu formos.Esant tam paciam stambumui zvirgzdas sudarytas is ovaliu grudeliu, susideda kompaktiskiau nei kampuotos formos.Jo tustumingumas ir lyginamasis pavirsius yra mazesni.Uzpildai itakoja ne tik cemento teslos iseiga,bet ir jos kokybe,nes sugeria is betono misinio dali H2O ir tuo paciu pakeicia V/C
santyki.Paprastu uzpildu H2O pareikalavimas apskaiciuojamas paprastai-kiek reikes H2O ju suvilgymui.Poreti uzpildai atima H2O is betono misinio palaipsniui ir daugiau.Daugiausia H2O sugeria turintys atvira kapiliarini poringuma.
37.Priedai betonui Betono misiniai turi buti stabilus transportuojant,iskraunant jos is transporto,formuojant turi islykti homogeniski ir stabilus.Formavimo metu turi gerai uzpildyti formas ir tarpus tarp armaturos strypu.Tam uztikrinti gali buti naudojami priedai.Plastifikatoriai smulkiu daleliu pavirsiuje sudaro apvalkalus,kurie sumazina trinti tarp betono misinio daleliu,risamosios med-gos daleles maziau sulimpa,t.p. suintensyveja kietejimo procesas. Jie didina betono slankuma ir leidzia sutankinti betona min priemonemis.Mazina H2O
atsiskiryma,neleidzia issisluoksniuoti betonui transportavimo metu.Kietejima greitinantys priedai keicia risimosi ir kietejimo trukme.Jais spartinamas kietejimas ziemos metu.Kietejima lietinantys priedai naudojami gipso bitumose.Priedia mikrouzpildai naudojami norint geriau sutankinti didesniam toligumui pasiekti risamuju med-gu kiekiui sumazinti.Putoksliai ir dujodariai naudojami poringumui padidinti. Aktyvus minerliniai priedai padidina risamuju med-gu patvaruma agresivioje aplinkoje
38.Betono struktura ir rusys.
Betonas tai cemento milteliu ir H2O misinys-cementine tesla yra maisoma su biriomis med-mis.Dirbtinis akmuo-betonas yra sukietejes rysamosios med-
gos,uzpildu ir H2O misinys.Sukietejusio betono struktura yra nevienalyte,nes cementinis akmuo ir uzpildai nera vienalyciai.Betone gali buti isankstiniu mikroplysiu,atsirandanciu del nevienodu temperaturiniu ir susitraukimo deformaciju gretimose betono zuonose.Kad ivyktu cemento risimosi chemine reakcija H2O turi buti 0.15-0.2% nuo cemento mases.Per didelis H2O kiekis misinyje nepageidaujamas,nes H2O garuojant is jau sustingusios teslos cementiniame akmenyje susidaro daugybe labia mazu poru ir kapiliaru,kurios mazina betono stipruma.H2O kieki galima sumazinti naudojant plastifikatorius. Statybiniai betonai rusiuojami pagal:*paskirti(konstrukcinis termoizuolacinis, hidrotechninis,atsparus ugniai,atsparus agresiviai aplinkai);*struktura(tankusis, stambiaporis, akitasis,impregnuotasis);*tanki(ypatingai sunkus >2500kg/m3,sunkus 2200-
2500,lengvesnis 1800-2200,lengvasis 500-1800, ypatingai lengvas iki
500);*atsizvelgiant I rysamasiais med-gas (cementinis,silikatinis, polimerbetonis, sudetinis);*naudojamu uzpildu rusiai(su tankiais uzpildais, poringais arba specialiais); *kietejima salygas (naturaliai kietejes,pasildytas atmosferiniame slegyje ir kaitintas autoclave).
39.Betono misinio paruosimas.Svarbiausias misinio paruosimo etapas yra tiksliai suduozoti komponentus ir gerai juos permaisyti tam,kad gauti homogeniska mase.Prikalusomai nuo uzpildu yra parenkamas ju dozavimo budas.Sunkus uzpiladai dozuojami pagal mase,nes siu med-gu tankis yra pastovus.Poreti uzpildai dozuojami pagal turi.Parenkant ismaisymo buda svarbu atsizvelgti I uzpildu savybes.Gravitacinese betonmaisese komponentai permaisomi daug kartu,paleidziant laisvai kristi.Toks budas gali buti taikomas kai stambus uzpiladas sunkesnis nei cemento tesla.Jei uzpildas lengvesnis,jis isplaukia I pavirsiu,tada reikia naudoti priverstynio maisymo maisykle.
40.Betono misinio taransportavimas.Transportuojant betono misini svarbu islaikyti jo homogeniskuma ir technologines savybes.Betono savybe neissisluoksniuoti ir slaikyti klojinguma labiausiai priklauso nuo naudojamo uzpildo. Issisluoksniavimas galimas tada, kai misinys pervezamas dideliais atstumais arba paleidziamas kristi is didelio aukscio (nedaugiau kaip 2 m.).Issisluoksniavymas vyksta kai sunkesni uzpildai nuseda ant dugno,o jei naudojami lengvesni,jie isplaukia I pavirsiu.Labiausiai linke issisluoksniuoti tankiausios sudeties misiniai,kuriems buvo panaudoti skirtingu frakciju uzpildai.Smulkiausios daleles labia lengvai praeina pro stambesniu daleliu tarpus.
41.Betono misinio klojimas ir tankinimas.Betono misinio klojingumas yra geresnis,kai naudojamas zvirgzdas,o ne skalda,ir tankus,o ne poreti uzpildai.Klojingumas blogeja,kai misinyje truksta arba per daug smelio.Taip pat jam itakos turi grudeliu pavirsiaus struktura ir ju imirkis.Betono misiniai is poretu uzpildu greitai praranda klojinguma,ir klojant reikalauja vibroformavimo.Formavimo metu pasirenkami priklausomai nuo uzpildu stambumo,ja granulometrines sudeties, H2O,cemento santykio.
Atliekant formavima misiniuose su stambiagrudziais uzpildais efektivi zemo daznio vibracija (3000 svyravimu per 1min)su didele svyravimo amplitude 0.5-
0.7mm.Smulkiagrudems-auksto daznio vibracija (7000-1400sv/min) su amplitude
0.2-0.4mm.Centrifiguojant farma yra issukama (vamzdziu). Vibropresavimas atliekamas su horizontalaus ir vertikalaus vibro plokste.Rankinis formavimas.
42.Betono kietejimas. Kietejimo salygos ir intensivumas daznai priklauso nuo uzpildu.Kietejant naturaliose salygose geriau kieteja betono misiniai su poretais uzpildais,kurie turi prisunke savo porose H2O ir kietejimo metu po truputi ji atiduoda cementiniam akmeniui.Kitus betono misinius reikia saugoti nuo perdziuvimo.Pirmomis kietejimo dienomis paprastasis Portland cementis isskyria 200kJ/kg silumos. Uzpildai issklaido isskyriama siluma, sumazina temperaturinius pokycius ir deformacijas.
43.Gelzbetono esme.Statybines konstrukcijos ir ju elementai dazniausiai yra gniuzdomi, lenkiami arba tempiami.Dideliu gniuzdymo irazu veikiamus elementus tikslinga yra gaminti is betono.Betonai islaiko 80MPa ir didesnius itempimus.Taciau jie islaiko labia nedidelius tempimo itempimus,t.y. 1-5MPa.Visiskai isnaudoti betono stipri gniuzdomoje zonoje galima tik sustiprinus betono tempiamaja zona,idejus I ja metalo,stiklo pluosto, medzio arba kitokius strypus.Strypai perims visa tempimo jega ir elementas dirbs tol,kol jie nutruks arba suirs gniuzdomos zonos betonas.Panaudoti tame paciame elemente betono gniuzdymo itempimams,o strypus tempimo itempimams atlaikyti ir yra gelzbetonio esme.Sita kompleksine med-ga is betono ir metaliniu strypu vadinama gelzbetoniu.O
strypai vadinami armatura.Kietedamas betonas gerai sukimba su armatura ir ja apsaugo nuo mechaniniu ir kitokiu pazeidimu.Gelzbetonines konstrukcijos stiprios, standzios, patvarios,ilgaamzinos ir atsparios ugniui.Gaminamos is vietiniu zaliavu,jas yra paprasta eksploatuoti,labia univerasli med-
ga.Pagrindinis trukumas-didele mase,taip pat laidzios silumai ir garsui.
Gelzbetoniniu konstrukciju tempiamos zonos betonas plysta,kai itempimai sios zonos armaturoje buna 20-30MPa.Todel veikiant eksploatacinei apkravai gelzbetoniniu konstrukciju tempiamos zonos betonas buna su plysiais.Jei plysio plotis mazesnis uz leistinaji konstrukcija tinkama eksploatuoti,ir atvirksciai. Konstrukcijoje eksploatuojamose agresiviose aplinkoje armaturos korozija pirmiausia atsiranda plysiuose. Veikiant daugkartinei apkrovai armatura plysiuose gali greitai nuvargti. Dirbtinai neleidziama atsiverti plysiams yra apspaudziamos gelzbetonio zonos,kurios eksploatacijos metu bus tempiamos. Tempiamai zonai apspausti armatura isanksto itempiama.Gelzbetonis,kurio armatura isanksto itempiama,vadinama itemptuoju gelzbetoniu.Elementai is jo labia atsparus pleisejimui,zymiai stendesni ir patvaresni,nei paprasti gelzbetoniai.
44.Sunkusis betonas Tai tokie,kuriuose tustumos tarp stambiu ir smulkiu uzpildu yra uzpildytos cementiniu akmeniu.Svarbiausia jo savybe-stipris gniuzdant,kuris ivertinamas betono klese(B arbaC).C 12/15 stipris gniuzdant
15MPa kubus.Esant tikimybei 0.95,stipris gniuzdant (12MPa) cilindrus.Betono stipriui itakos turi visu sudedamuju daliu kokybiniai rodikliai, sudietes paribkimas,paruosimo tankinimo technologija ir kietejimo salygos. Betonas kietedamas trakiasi,tai reiskia ivertinti apskaiciuojant konstrukcija.Tai universali ir patvari med-ga,ilga laika gali islykti tinkama eksploatuoti,kai veikia saltis,agresivi aplinka ir temperaturos pokyciai.
45.Lengvasis betonas.Lengvuoju betonu vadinamos visos betono rusys,turincios tanki nuo 200-2000 kg/m3.Pagrindiniai reikalavimai taikomi lengvajam betonui,tai uzduotas tankis,reikiamas stipris ir ilgaamziskumas.Budingos savybes:mazas tankis ir silumos laidumas.Jie yra skirstomi pagal:*paskirti:konstrukciniai,konstrukciniai-termoizoliaciniai, termoizoliaciniai, pecialieji(chemiskai atsparus);*risanciaja med-ga:ja gali buti cementa, kalkes,gipsas,polimeras arba kompozicijos;*uzpildu tipa:keramzitbetonis,agloporitas, slakbetonis, perlitbetonis, metbetonis,siauditas;*struktura:tankus,poreti.Lengvieji betonai gaminami is tu paciu med-gu kaip irpaprastasis betonas,taciau skiriasi uzpildais, naudojami porei uzpildai.Nuo ju pagrinde ir priklauso betono savybes.Uzpildai yra skirstomi I organiniu ir neorganinius,kurie skiriami I
gamtinius, dirbtinius ir atlieku. Organiniai uzpilidai:pjuvenos,t.y.
pjovimo atliekos,daleliu dydis iki 10mm; drozles, t.y. apdorojimo,daleliu dydis iki 40mm;medienos miltai,spaliai(lynu sieklos),siaudu ir nendriu kapojai ir polistereninio putplascio trupiniai.Lengvasis betonas su organiniais uzpidais pagal tanki skirstomi:I termoizoliacini(iki 500kg/m3)
ir termoizoliacini-konstrukcini(500-1400kg/m3).Naudojimas nezimesnis nei
32.5 klases cementas,I ji pridedama antipireno(mazai degus).
46.Akytiejibetonai: Duju betonas yra vieni is lengvuju. Didziaja ju turio dali uzima uzdaros,tolygiai issidesciusios 0.5-2mm skersmens poros.Jie klasifikuojami pagal akitosios strukturos susidarymo buda,pagal rysamosios med-gos rusi,kietejimo buda ir paskirti.
Pagal akytosios strukturos susidarymo buda skiriami duju ir putu betonai.Duju betonas gaunamas ispuciant skiedini dujomis,kurios susidaro pridejus I misini spesialu priedu-dujodariu.Dazniausiai naudojamas dujodaris yra aliuminio pudra,kurioje aktyvaus Al apie 90%.Jai reaguojant kalcio hidroksidui su Al issiskiria vandenilis. 2Al+3Ca(OH)2+H2O→3Ca Al2O3 6H2O+3H2 Vandenilio dujos is klampios misinip mases nepajegia issiskirti,todel ispucia nesukiejusi betono minisui.Prie pradedant skitis vandeniliui misinis ispylamas I
forma,kad susidarytu geros kokybes akita struktura vandenilio issiskirimo proceso pabaigoje betono misinys turi speti igauti tam tikra stipri.Jei baigiantis skirtis dujos betonas bus nepakankamai stiprus,jis suslugs,jei stipruma igis peranksti,gali supleiseti.Supylus I formas,vandenilis turi pradeti skirstis po 5-10min,baigti po 30min.Kuo smulkesni Al milteliai,tuo vienodesnes,mazesnes ir tolygiau issidesto poros betono misinyje,tuo geresnis betono fizikines,mechanines savybes.
47.Putu betonas: putu betono akitoji struktura gaunama sumaisius risamosios med-gos tesla su paruostomis putomis. Betono struktura priklauso nuo putu kokybes.Putas sudaro oro burbuliukai,atskirti vienas nuo kito putoklio vandeninio tirpalo plievelemis. Sumaisytos su betono misiniu putos kietas deleles islaiko 2-3val.
Tuo metu kietos misinio daleles skverbiasi I putu pleveles,sukietejus risamajai med-gai susidaro standus akyto betono skeletas.Putokslis-klyju konifolis.Sios mases gali buti kietinamos autoclave arba gali kieteti ore.Autoklavinimo kietinimo metu susidaro kalcio-silikato junginys (mCaO·nSiO2·pH2O).Akituju betonu risamaja med-ga gali buti cementas,cemento ir kalkiu misinys,kalkes.Pagal kietejimo buda skirstomi I autoklavinius,kietinamos normaliose salygose ir šutintos.Pagal paskirti skiriami I termoizoliacinius, termoizoliacinius -konstrukcinius ir konstrukcinius..
48.Silikatbetonis.Silikatbetonis tai dirbtiniai akmenys,suformuoti is hemogenisko smelio,kalkiu ir H2O misinio ir sukietinti hidroteriminemis salygomis,nemazesniame kaip 0.8MPa slegyje.Jie gali buti tankus,akyti,armuoti ir nearmuoti.Pagrindine ju dali sudaro uzpildai,t.y.
dazniausiai smelys 90-98%.Gaminiu kokybei itaka turi smelio garanulometrine sudetis,grudeliu dydis,pavirsiaus pobudis ir priemaisos.Smelio grudeliai turi buti ivairaus dydzio,nes misinyje turi buti kuo maziau tustumu,kurias turi uzpildyti brangiausias misinio komponentas-risamoji med-ga.Smelio stambumo modulis: Ms=1.1-1.6.Frakciju santikys 9:3:1, stambus, vidutinis,smulkus:16:4:1.Geriausiais smelis,kurio grudeliai astriabriauniai ir siurkstaus pavirsiaus,nes geriau sukimba su kalkemis.Placiausiai vartojamos negesintos kalcitines kalkes.Mg oksido gali buti iki 5%,o nepasigesinusiu daleliu 14%.Kad geriau hidrotuotusi Mg oksidas kalkiu ir smelio misinys gesinamas aukstesniame slegyje-autoklavuose.Vyksta dviem etapais:isspaudzius sutinama,o po to veikiama aukstu slegiu.Hidroterminemis salygomis risamoji med-ga sudaro Ca hidrosilikatus,kerie smelio grudelius sucementuoja I monolita.
49.Silikatines plytos tai dirbtiniai taisiklingo staciakampio formos akmenys,gamynami supresavus vienalyti kalkiu,smelio ir H2O misini ir ji sukietinus autoklavuose.Pagrindines operacijos:smelio kasimas,jo sijojimas,gabaliniu kalkiu trupinimas ir malimas,maltu kalkiu ir smelio misinio paruosimas ir jo gesinimas,plytu formavimas ir ju kietinimas.
Kietinimo ciklas trunka 10-15 val,slegis 0.8MPa,134 laip temper.Silikatines plytos buna paprastos 250x120x65,modulines 250x120x88(gali tureti kiaurimus).Pagal stipri ir atsparuma salciui skirstomos I klases.Apdailos plytos gali buti spalvotos,su reljefu,skeltu arba tasytu pavirsiumi.Is silikatiniu plytu mirijamos mazaauksciu ir daugiaauksciu pastatu sienos.Jos netinka pamatams,nes H2O istirpes CO2 reoguoja su plytose esanciu CaCO3 ir
H2O ir susidaro tirpus Ca vandenilio karbonatas(Ca(HCO3)2)Jos neatsparios aukstai temperaturai.
50.Akyti silikatbetonio gaminiai. Jose yra daug uzdaru smulkiu akuciu,todel jiems budingas nedidelis vidinis tankis ir mazas silumos laidumas.Pagal stipri gniuzdant skirstomi I klases(stipris gniuzdant 0.5-15MPa);pagal tanki:500-1200kg/m3:*300-500-termoizoliacinis; 500-900-termoizoliacinis-
konstrukcinis:*900-1200-konstrukcinis. Termoizoliacinemis apsildomos sienos, jis naudojamas kaip siluma ir garsa izuoliuojanti med-ga.Gamyba nuo silikatiniu skiriasi tuo,kad is didziausios smelio dalies paruosiamas slamas ir akutems sudaryti I misini dedamas porodaris.Betono yra dvi rusis:putsilikatinis ir duju silikatinis.
51.Statybiniai misiniai ir skiediniai.Staybiniai misiniai susideda is risamosios med-gos,uzpildu ir priedu.Jei misinio uzpildu stambiosios daleles yra nedidesni kaip 5mm,tokie misiniai yra smulkiagrudziai.Gali buti sausieji ir slapieji.Sausi gali buti laikomi ilgai.Slapieji misiniai turi buti naudojami iki risamosios med-gos risimosi pradzios,veliau naudoti netinkami.Statybinis skiedinys-sukietejes risamosios med-gos teslos smulkiu tinkamos granulometrijos uzpildu ir priedu misinys.Sausas skiedinio misinys tai yra risamosios med-gos sausu uzpildu ir sausu priedu misinys.Priedai-
med-gos,kurios mazais kiekiais naudojamos skiedinio misinio savybems reguliuoti arba pagerinti.Skiediniai skirstomi pagal panaugotas rysamasias med-gas:SI-kai naudojamos kalkes;SII-kai naudojamas cementas;SIIa-kalkes ir cementas;SIII-risancioji med-ga cementas;SIV-gipsas;SV-antihidridine risamoji med-ga.Pagal tanki skirstomi I sunkiuosius(kai tankis
>1500kg/m3);lengvuosius(tankis <1500kg/m3).Pagal paskirti skirstomi I
murijimo,tinkavimo ir specialiuosius (hidroizoliacijai,siluma izoliuojantys,akustiniai,atsparus cheminiams poveikiams,mazai praleidzia rentgeno spindulius).Skiediniai eksploatuojami sausoje aplinkoje,gaminami su kalkemis,gipsu, antihidritene med-ga,eksploatuojami dregnoje aplinkoje-
su hidraulinemis kalkemis ir cementu.Smulkusis uzpiladas-gamtinis smelys,kurio grudeliu storis:jei skiedinys naudojamas murijimui- ¼-1/5
siules,taciau ne >2.5mm:jei tinkavimui-tai priklauso nuo tinko storio.
52.Skiediniu savybes:*skiedinio misinio konsistencija vertinama sklidimo arba slankumo rodikliais.Sklidimas tai yra kratituvas,slankumas-su kugiu.*H2O laikymas-nes skiediniai klojami ant akytu sausu pavirsiu(plytu arba betonu),kurie greitai sugeria H2O,del to skiedinys tampa standus.*H2O
migracijos I sausu akitu pavirsiu intensivumas priklauso nuo skiedinio sudietes.Kuo daugiau risamosios med-gos ir smulkiu priedu,tuo geriau misinys laiki H2O.*Slankumui padidinti dedamas plastifikatorius.Svarbiausios sukietejusio skiedinio savybes: stiprumas gniuzdant; atsparumas salciui.
53.Skiediniu rusys.Muro skiediniai:naudojami cementiniai skiedianiai, kai murijamos pastatu dalys,ekslpoatuojama dregnoje aplinkoje.Buna cementiniai-
kalkiu; cementiniai-molio skiedieniai.Tinkavimo skiediniai:paprastojo ir dekorativinio tinko. Gali buti tinkuojami vidiniai ir isoriniai pavirsiai.Paprastojo tinko skiediniai turi buti plastiski,gerai sulipti su pavirsiais,nepleiseti kietedami.Tinko skiediniu slankumas turi atitikti tinkavimo buda ir tinkuojama sluoksni.Sluoksniai yra 3-ju rusiu:paruosiamasis, islyginamasis ir apdailos.Islyginamojo sluoksnio skiedinio slankumas 6-9cm. Dekorativinio tinko skiediniai naudojami pastatu isores ir vidaus apdailai. Naudojamos paprastojo baltojo,spalvotojo portlandcemencio misinio kalkiu,cemento arba gipso risanciosios med-
gosUzpildai- kvarcitas, smelys, granites, marmuras, keramika, stalvotas stiklas, zierutis, plastikai,dazyti ivairus grudeliai.
54.Siluma izoliuojancios med-gu savybes.Savybes:1.poringumas-pagrindinis termoizoliaciniu med-gu bruozas,didelis oro kiekis med-gos kiekyje. Dujos lyginant su skysciais ir kietais kunais turi maza silumos laidi.Oro silumos laidumo koeficientas 0.023W/mK.Oro judejimas padeda geriau perduoti siluma,del to tepmoizoliacine med-ga turi buti sudaryta pagrinde is oro,kuris negali judeti.Tai imanoma jei med-ga turi tokia struktura:smulkiapore (polestironinis putplastis, akitasis betonas);plausine(mineraline vata);grudeta(kai oras yra tarpgrudineje erdveje);ploksteline(kai oras yra tarp ploksteliu).Max poringumas galimas a) ir b) atvejais.Polisteroninio putplascio poringumas 95-98%.Mineralines vatos 90-95%.2.Med-gos struktura, jei med-ga turi kristaline struktura,tai jos atomai isdestyti taisiklingai,tai yra didelio silumos laidumo priezastis.Med-gos,turincio amorfine struktura neturi tokios atoku issidestymo tvarkos,del to ju silumos laidumas yra mazesnis.Daugelis neorganiniu termoizoliaciniu med-gu savo strukturoje turi stiklo tipo karkasa,t.y. mineraline vata arba putu stiklas.Silumos laiduma stipriai itakoja ir strukturos vienalitiskumas. 3.Tankis priklauso nuo med-gos poringumo,o poringumas-pagrindinis faktorius,nuo kurio priklauso silumos laidumas.Kuo mazesnis tankis,tuo daugiau med-je poru,tuo mazesnis silumos laidumas.4.Dregnumas turi didele itaka silumos laidumui,nes H2O silumos laidumo koeficientas λ=0.58W/mK,o uzsalant λ=2.32W/mK.Del to rekomenduojama,kad termoizoliacines med-gos kuo maziau sugertu dregmes ir butu apsaugotos nuo imirkimi.Tai pasiekti galima esant uzdaram poringumui,med-gos hidrofobiskumui ir konstrukciniais budais.5.Duju ir garu laidumas yra svarbus naudojant med-gas atitvarinese konstrukcijose.Esant zemam garu pralaidumui galimas dregmes susikaupimas med-gos kontakto vietoje su kita med-ga.Tai net gali suardyti naudojama med-ga.
55.Mineraline vata Pagrinda sudaro trumpi ir labia ploni mineraliniai plauseliai,sukabinti gaminyje risiklio pagalba arba kitokiais budais.yra gaminama is silikatiniu plytu.Zaliavos: uolienos(nuosedines-mergeliai ir kauliniai,vulkanines-bazaltas,diabazas)mstiklo atliekos, metalurginiai slakai.Zliavos tipas parenkamas priklausomai nuo atsparumo temperaturai(bazaltine naudojama iki 1000laip,stiklo vata- 550-650laip;
plauseliu storio,deformativiskumo ir kitu savybiu.Silikatinis lydalas ispuciant arba isplausinant centrifigavimu paverciamas I plonus stiklo pavidalu plauselius,kuriu diametras nuo 1-10μm,o ilgis-keleta cm.Plauseliai surenkami nusezdinimo kameroje ant neperkeliamai kudancio kilimo.Cia patenka ir risiklis ir yra formuojamos mineralines vatos kilimas.mineralines vatos gaminiai naudojami siluminiai izoliacijai, esant temperaturoms –200-+600 laip.ji silpnai apsorbuoja dregme,ju negrauzia grauzikai,gaminamas paltus gaminiu spektras.Minkstos plokstes gaunamos persiunant kilima sudubliuota su folija arba metaliniu tinkleliu,arba surisant plaukelius su risikliu ir papresuojant.Tai yra rulonine med-
ga,kurios tankis 30-100kg/m3,silumos laidumo koeficientas 0.033-0.035.
Pusiau kietos plokstes ir kietos,fasonines dalys yra gaunamos naudojant polimerines risanciasias med-gas.Tankis 50-150kg/m3;silumos laidumo koeficientas 0.04-0.06.Norint gauti kieta plokste bei jos tankio padidinimui naudojama technologija su daline vertikalia plausu orientacija.Sitos plokstes naudojamos sienu ir stogu izoliacijai,lengvai pjaustomos ir tvirtinamos.Fasonines dalys-kevalai-vamzdziu izoliacijai.
56.Polistereninis putplastis.(pp)Zaliavos:polisteroninio putplascio diseris.Kaitinant granules iki 90-95laip ju isorinis apvalkalas suminksteja ir esantis jose izopentatas pradeda didinti savo turi,nes jo virimo temperatura yra zemesne nei pp minkstejimo temperatura.Biseri gamina chemine pramone.Pp gamybos procesas sudarytas is tokiu pagrindiniu operaciju:pirminis biserio isputimas;galutinis biserio isputimas;granuliu sukepinimas formose;atsaldymas ir dziovinimas.Stipris lenkiant yra svarbus, nes pagal ju galima spresti apie gaminio patvaruma transportuojant,sandeliuojant,montuojant ir eksploatuojant.
57.Stogo med-gos.hidroizoliuojancios med-gos.Stogo ir hidroizoliuojancios med-gas sudaro H2O nepralaidu sluoksni,apsauganti konstrukcija ar pastata nuo dregmes.salygos,kuriomis dirba stogo ir hidroizoliuojancios med-gos skiriasi.Stogo med-gos yra periodiskai drekinamos,periodiskai dziusta,nes veikia tiesioginiai saules spinduliai,jos ikaista,uzsala,jas veikia vejo ir sniego apkrovos.Tam kad jos ilgai tarnautu,jos turi buti atsparios atmosferos poveikiui, salciui,buti pakankamai stiprios,daugumoje atveju dekoratyvios,technologiskos ir ekonomiskos.Stogo dangos buna:menbranines;rulonones,vienetine(cerpes) ir mastikos. Rulonines placiausiai naudojamos dangos.Sios dangos patogiausios dengiant plokscius stogus,ju nuolidys 3-6 laip.Dabar kartona keicia stikloaudiniu,stiklunas.Siuo metu naudojama daugiasloksnine med-ga,kurios pagrindas yra stiklunas(V),polisterinis sluoksnis(PV),stiklo audinys(G).Abi puses padengiamos lengvai lydziu bitumu,uzpildyto mineraliniais milteliais;virsutinis sluoksnis padengtas pabarstais,t.y.smelio ir hidroziruciu,apatinis-kalkatmenio arba talko milteliais.Virsutinis apsaugo nuo saules spinduliu,o apatinis- sulipimo.Jei dangos bituminis dengiamasis sluoksnis modifikuotas zymim PYE;jei plastifikuotas PDP;jei danga prilydoma
S;jei priklijuojama DD;jei pabarstas smulkiagrudis s;jei pabarstas stambiagrudis b.Ruloniniu stogo dangu kokybe yra ivertinama rodikliu:stipriu,deformativiskumas(pailgejimas), lankstumas saltyje, atsparumu sylumai,H2O nepralaidumas.Vienetynes gaunamos ruloniniu dangu pagrindu, t.y.iskeprant is rulono ploksteles,minimalus stogo nuolidys 9-
10laip.spalva ir faktura priklauso nuo pabarstu.Menbraninis naudojamos pramoniniams stogams esant nedideniems nolydziams.Menbrana padaryta is elastingos polimerines med-gos atsparios pemperaturai ir kietos.Ji islaiko savo savybes nuo -60 iki +100laip,greitai montuojamos,lakstai sujungiami specialiomis juostomis.Ant menbranos dedamas specialus zvirgzdo sluoksnis,jis apsaugo nuo ultravioletiniu spinduliu.Mastikos yra uznesamos ant pagrindo,t.y.klampus oligomerinis produktas,jie sukieteja sudarydami istiesine elastinga plievele.Jos ypatingai tinka formuojant sujungimus,esancius prie konsrtukcijos krastu,sukieteja praejus 24 val po uznesimo,tepama 2-3 sluoksniais, susiformuoja 3mm plevele.Heteroizoliacines med-gos skirtos apsaugoti statybines konstrukcijas nuo kontakto su
H2O,vendens imirkio ar H2O filtracijos per jas.Sias med-gas galima suskirstyti I skystas,klampias ir kietas.Skystos gali buti isigeriancios ir plevele sudaroncios. Isigeriancios,t.y.skysciai,patenkantys I med-gos pavirsinio sluoksnio poras ir sudarantys ten,H2O nepraleidzianti barjera.Yra bitumines emulsijos,taip pat monomeriniai,silicioorganiai skysciais.Plevele sudarancios med-gos sudaro po uznesimo ant pavirsiaus H2O
nelaidzia med-ga.Klampios med-gos naudojamos uztemimui ir klijavimui.Jos turi aiskiai isreikstas tiksotropinias savybes.Mastikos gaunamos sumaisius organinius rysiklius su mineraliniais uzpildais.Pagal risikli jos skirstomos I bitumines, bitumines-polimerines,polimerines.Taip pat naudojamos pastos bitumu laseliai susilieja ir suformuoja danga.Pastos galima uznesti ant dregno pavirsiaus.Kietos med-gos,t.y.rulonines med-gos anologisko stogu dangoms.
58.Hermetizuojancios med-gos yra naudojamos uztaisant siules,sios med-gos turi buti elastingos,nes siules keicia savo matmenys.montaziniai hermetikai naudojami uztaisant siules duryse ir languose. Hermetizuojancios mastikos gaunamos plastiskai klampiu,polimeriniu produktu pagrindu. Reikalavimas-
aukstas deformativumas.Hermetikai buna:nekietejantys, sukietejantys ir isdziustantys. Nekietejantys islaiko elastinguma nuo +80 iki –60laip.
Sukietejantys tai plampiai plastiskos med-dos,gaunamos istirpinant organiniuose tirpikliuose bitumines polimerinias rysanciasias med-gas su uzpildais.Vienetyniai hermetikai-sandarynimo juostos.
59.Dazymo medziagos Dazymui skirtos medziagos,tai klampus skysciai(milteliai),kurie po uznesimo ant pavirsiaus virsta I kieta plevele.Jos naudojamos ne tik dekoratyvinems reikmems,bet ir apsaugai.
Statybiniu k-ju padengimas dazomosiomis medziagomis, tai sudetinga, daugiasluoksne-sistema.Paprastai dazomas pavirsius padengiamas gruntu,tam kad butu pasiektas dazu sluoksnio geresnis sukibimas su pavirsiumi.Ant gruntuoto pavirsiaus uznesamas islyginamasis sluoksnis,ant tokiu budu paruosto pavirsiaus uznesamas islyginamasis sluoksnis,ant tokiu budu paruosto pavirsiaus uznesami dazai ir~arba lakas.Butinas komponentas visose dazymo medziagose,t.y.plevele sudaranti,risancioji medziaga.Dazymo medziaga turi tureti tam tikras reologines savybes: turi buti lengvai uznesama ant pavirsiaus,plonu lygiu sluoksniu,tam tikru irankiu.Po uznesimo plevele turi gerai laikytis ir nenubegti nuo bet kokiu pavirsiu.Del to dazomosios medziagos yra strukturiniai skysciai,turintys tiksotropines savybes,tai reiskia,kad juos mechaniskai veikiant,pvz teptuku,jos turi suskysteti ir teketi pavirsiumi plonu sluoksniu.Iskart po mechaninio poveikio pabaigos,pereiti I klampia plastine busena.tokios dazomosios medziagos neteka veikiant svorio jegai.Sios savybes yra pasiekiamos,teisingai parinkus komponentus: kietas medziagas(pigmentus ir uzpildus); skystas medziagas(tirpiklius ir skiediklius); taip pat specialius priedus.Susiformavusi dazu plevele yra 0.05-1mm storio,gerai sukibusi su pavirsiumi.Plevele susiformuoja isgaruojant skystam komponentui arba polimerizuojantis risikliui.Eksplotacijos metu,keiciantis santykiniam oro dregniui plevele gali deformuotis,brinkti ir nusesti.Veikiant O2 ir ultravioletiniam spinduliavimui,pleveleje atsiranda itempimai del risanciosios medziagos strukturiniu pakitimu.Visi sie procesai issaukia pleveles sukilinejima ir susilpnina jos sukibima su pavirsiumi.Kuo plevele storesne,tuo sis procesas intensyvesnis.Del to plonesni sluoksniai yra ilgaamziskesni.Dazuose yra butinas pigmentas,o grunte ir glaiste uzpildas.Ikidarbines konsistencijos dazymo medziagos sumaisomos su tirpikliais ir skiedikliais,taip pat ivedami priedai:
kietikliai,greitikliai,tirstikliai ir pavirsiaus aktyvus priedai.
60.Risanciosios medziagos Neorganines risanciosios
-kalkes,cementas,skystasis stiklas.Organines risanciosios- gamtines dervos, bitumas, gyvuliniai ir augaliniai klijai, celiuliozes eteriai, alyva, sintetines dervos. Gamtines dervos -kietos, sviesios, gamtines kilmes medziagos, tirpsta organiniuose tirpikliuose,naudojamos lakams.Pagr-
kanifolija.Bitumai-kambario temp plastiskos arba kietos medziagos,juodos arba tamsiai rudos spalvos.Zaliava jiems gaminti-nafta.Alyva-pagrindas augalinis aliejus arba alkidiniai polimerai.Jie turi 2gubas jungtis angliavandenilineje grandineje.Del ju alyvos sukieteja,o nedziusta.Sis procesas negriztamas.Laikui begant,pleveles tampa trapios ir sutrukineja.Esant O2 trukumui,dazai tokiu pagrindu nekieteja.
61.Tirpikliai ir skiedikliai Tirpikliai-lakus skysciai,sudarantys tirpalus su risanciaja medziaga stabilius laiko atzvilgiu.Pasirenkant tirpikli svarbus jo garavimo greitis.Organiniai turpikliai yra toksiski ir degus.Jie skirstomi I angliavandenilinius,deguonies turincius. H2O-netoksiskas ir nedegus.Jei garavimo greitis didesnis nei tirpiklio migracijos greitis,dazu sluoksnuje gali susiformuoti plevele,ant dar nesukietejusio dazu sluoksnio.Tokiu budu gaunami defektai,rauksles.Jei garavimo greitis mazas,tai uztrunka kieto dazu sluoksnio susiformavimas ir tuo paciu isauga defektu tikimybe.Skiedikliai-gerai suderinami su dazu skystaja dalimi ir sudaro su ja stabilius misinius,suspensijas,arba emulsijas.Paprastai skiedikliai ir tirpikliai turi buti chemiskai inertiskos medziagos,risanciosios ir kt komponentu atzvilgiu.
62.Pigmentai ir uzpildai-pigmentu kokybe yra charakterizuojama kompleksu technologiniu ir eksplotaciniu savybiu. Technologines savybes: 1. pigmento spalvos intensyvumas. 2.dengiamumas .3.dispersiskumas(smulkumas). 4.
aliejaus sugeriamumas. Eksplotacines savybes: 1. spalvos stabilumas.
2.atsparumas atmosferiniam poveikiui. 3.atsparumas cheminiam poveikiui.
4.atsparumas silumai. 5.nekenksmingumas. 6.apsauga nuo korozijos.7.elektros laidumas.8.Spalvos kitimas,keiciantis temp.Pigmentai skirstomi: 1.Pagal chemine sudeti-I organinius ir neorganinius.2.Pagal kilme-gamtinius ir sintetinius.3.Pagal spalva-juodi,balti,pilki ir spalvoti.4.Pigmentai is metalu-smulkus metalu milteliai su apsauginiu sluoksniu.Pagr yra 2-bronzos ir aliuminio pudra.Uzpildai,kaip ir pigmentai yra mineraliniai milteliai,netirpus risanciojoje medziagoje.Skirtingai nuo pigmentu jie turi zema luzio rodikli.Del to jie vizualiai isnyksta risanciosios medziagos pleveleje.
Skirstomi pagal garavimo buda : 1.yra gamtiniai dispersiniai,tokie kaip kreida. 2.mechaniskai disperguoti,kaip talkas.3.sintetiniai-aliuminio hidroksidas.Uzpildai padidina klampuma,armuoja dazu plevele ir sumazina blizgesi.Kartu naudojant pigmentus ir ivairios formos uzpildus,galime gauti tankesni misini,del to sumazeja risanciosios sanaudos,padideja atsparumas atmosferos poveikiui ir pleveles tvirtumas. Emaliu blizgesi galima sumazint naudojant uzpildus.
63.Lakai-tai misinys is plevele sudaranciu medziagu organiniuose tirpikliuose.Si medziaga sudaro kietas,persvieciamas pleveles,stipriai besilaikancias ant pavirsiaus.Pagal susidarymo mechanizma skiriami I
2grupes:1.dziustantys-sudarantys griztancias(tirpias) pleveles.bituminiai –
jie naudojami metalu k-ju antikorozinaim padengimui; nitroceliulioziniai-
nitrolakas; greitai dziusta ~30min, H2O nelabai atsparus,atsparus benzinui.
2.kietejantys -sudarantys netirpias pleveles. Alkidiniai -kieteja iki 2
paru ,naudojam dengti metalus ir medi; epoksidiniai; Poliuretaniniai-labai chemiskai atsparus.Poliefyrinis lakas sudaro labai storas pleveles,labai mazas dziustamasis susitraukimas.
64.Dazai 1.dazai su mineraline risanciaja-kalkemis,skystu stiklu ir portlandcemenciu.2.Vandenyje tirpus klijiniai dazai-netoksiski,ruosiami pries naudojima,naudojami viduj.3.Aliejiniai-risancioji-alyva; naudojami isorej ir viduj.Alyva-ir plevele sudarnti medziaga ir skiediklis.Tirpiklio nera.Nedziuna,o kieteja.Plevele atspari H2O,plovimo medziagoms,nepraleidzia garo.4.Emales-tai dazai,gaunami ivedus pigmentus ir uzpildus I lakus.
Ftaliniai, pentaftaliniai,nitroceliuliozes emalis.Tinka isores darbams,plaunami, nepraleidzia skyscio,taciau praleidzia garus.5.Vandens dispersiniai dazai-tai H2O netirpus,plevele sudarncios medziagos ir pigmentai disperguoti H2O,sudaro stabilia suspensija.I sudeti iena plastifikatoriai,emulgatoriai,pigmentu ir uzpildu dispergatoriai, tirstikliai,struktura sudarantys priedai,konservantai ir putas gesinantys priedai.Pagr privalumas-netoksiski ir neuzsiliepsnoja.Pleveles formavimasis pavirsiuje vyksta netenkant H2O.Polimero daleles suarteja,kontaktuoja ir sudaro plevele.Ji tampa H2O atspari,gali but istirpinta tik organiniuose tirpikliuose.Pavirsius matinis.6.Milteliu tipo dazai.
65.Gruntas ir glaistas Gruntas -medziaga sudarnti apatini dazu denginio sluoksni. Ji modifikuoja pagrindo pavirsiu del geresnio sukibimo. Kitos f-
jos: apsauga nuo korozijos, rudziu surisimas, antiseptikas. Gali buti klijinis, aliejinis, sintetinis.Maziau klampus nei dazai,medzio gruntas uzpildo ir tustumas.Glaistas-pastos tipo dazymo medziaga. Naudojama islyginti pavirsius pries dazant.Uznesamas ant grunto,turi daug uzpildo(kreidos,talko,barito) ir maziau risanciosios.Pigmentas nebutinas.Klampumas didesnis nei dazu.Priklausomai nuo dazu naudojami skirtingi glaistai: lako,aliejiniai, klijiniai, H2O dispersiniai.Uznesamas sluoksnis iki 3mm.Po dziuvimo arba kietejimo islyginamas abrazyvu.
66.Polimeriniai dirbiniai Plastmases-tai medziagos sudarytos is organiniu,stambiamolekuliniu junginiu(polimeru) ,turicios tam tikrose apdirbimo stadijose plastiskas savybes.Polimerai-tai medziagos, kuriu molekules sudarytos is didelio sk jungciu,suristu tarp saves cheminemis jungtimis I ilgas grandines.Be polimeru I plastmasiu sudeti ieina:
uzpildai,plastifikatoriai, stabilizatoriai,pigmentai.Polomerai (risanciosios med-gos)sintetiniai polimerai gaunami is mazos molekulines mases jungciu(monomeru)cheminemis reakcijomis (pokmerizacijos arba polikondensacijos).Polimeru savybiu savybes priklauso nuo:*pagrindines grandines suderies;*soniniu grandziu formos;*isisdestymo pobudzio.Uzpildai-
jie gali buti kietos, dujines ar skystos busenos.Pluostiniai ir sluoksnioti uzpildai padidina mechanini stipruma,kietuma,lankstuma ir mazina trapuma.Plastifikatoriai-tai med-gos didinancios ildu polimeriniu molekuliu palankuma.Stabilizatoriai-tai med-ga,kurios trukdo polimero stabilizacijai,apsaugo nuo sviesos poveikio.Dazomosios med-gos-
pigmentai.Priedai- antipirinai,apsaugantys nuo pelesiu ir vabzdziu.Visos plastines med-gos gaminamos is naftos arba gamtiniu duju.PVC-
polivinilchloridas;PE-politilenas;PP-poliprorelenas.Visi jie naudojami duju gamybai.Etilenas ir promilenas gaunami is etano ir propane duju krekingo budu.
Politilenas→Polimerizacija→Polipropilenas.Plastines med-gos sudarytos is stambiu molekuliu,kurias suformuoja ilgos anglies grandines.Molekuliu ilgis,atsuku sk gali skirtis.Jos gali buti daugiau ar maziau atsisakojosios ir sujungtas skersinemis jungtimis I trimati tinklaPagal savo struktura ir savybes plastikai skirstomi:*termoplastikai; *permoreaktyvus plastikai.Jie suminksteja sildomi,juos galima lieti I formas. Minkstejimas prasideda 60-
120laip.Pagrindianiai yra PVC,PE,PP. Labiausiai paplytes PVC.jo sudetyje yra chloro,del to gamybos procese maziau sunaudojama elito,todel jis santykinai prigesus.Naudojami vamzdziams apsaugoti,apsauginiams sluoksniams elektros ir telekabeliuose.Termoreaktyvus plastikai gamybos proceso metu pereina stadija,kuria vad kietinimu.T.y.ju molecules surisamos I trimati tinkle.Jei po kitinimo med-ga pasildoma,ji siek tiek suminksteja,bet jos neimanoma islydyti,todel sie plastikai esant aukstesnems temp geriau pakelia mechanines apkrovas.Daznai tai yra sudetinis produktas,turintis savo sudetyje stiklo pluosto armature.GAP-poliesteris su stiklo pluosto armature.Gamyba. Zaliavos bunkeris-Ekstruderis- formavimo galvute-
kalibratirius-pjuklas-grebtuvas-pakavimas.Ekstruderis-tai jungunys,kuriame veikiant slegiui isspaudziami gaminiai.Jame yra 1as ar keletas sraigtu,kurie sukasi ir stumia pirmys kaitinamas granules,taip paversdami jas formavimui tinkama mase.Karsta mase ispaudziama pvz formavigo galvutes anga.Polimerai neisskiria I aplinka kenksmingu med-gu,nesuteikia kvapo ir skonio.Polimerai tai juostines med-gos