1) St medziagu klasifikavimas. 2) St medziagu ir dirbiniu standartizacija. 3) St medziagu sandara. 4) St medziagu fizikines savybes. 5) Savybes apibud fizikinius poveikius med. 6) Savybes apibud vandens poveiki med. 7) Savybes apibud silumos poveiki med. 8) Savybes apibud kitus poveikius med. 9) Mechanines savybes. 10) Fizikines chemines savybes. 11) Technologines savybes. 12) Eksploatacines savybes. 13) Gamtinio akmens med. 14) Magmines uolienos. 15) Nuosedines uolienos. 16) Metamorfines uolienos. 17) St med gamyba is uolienu. 18) Statyboje naudojama mediena. 19) Medienos savybes. 20) Medienos defektai ir puviniai. 21) Medienos paruosimas. 22) Medzio ruosiniai ir dirbiniai. 23) Medienos ilgaamziskumo padidinimas. 24) Statybines keramikos zaliavos. 25) Formavimo mases ir formavimas. 26) Dziovinimas ir degimas. 27) Keraminiai gaminiai. 28) Statybinis gipsas. 29) Skystasis stiklas. 30) Kalkes. 31) Portlandcementis. 32) Portlandcemencio rusys. 33) Uzpildu paskirtis. 34) Uzpildu rusys. 35) Pagrindines uzpildu savybes. 36) Uzpildu itaka betono misinio savybems 37) Priedai betonui. 38) Betono struktura ir rusys. 39) Betono misinio paruosimas. 40) Betono misinio transportavimas. 41) Bet mis klojim ir tankinim. 42) Betono kietejimas. 43) Gelzbetonio esme. 44) Sunkusis betonas. 45) Lengvasis betonas. 46) Akytieji betonai: duju 47) Akytieji betonai:putu 48) Silikatbetonis. 49) Silikatines plytos. 50) Akyti silikatbet gaminiai. 51) Statybiniai skiediniai. 52) Skiediniu savybes. 53) Skiediniu rusys. 54) Siluma izol med savybes. 55) Mineraline vata. 56) Polistirolinis putplastis. 57) Stogo, hidroizol med. 58) Stogo, hermetiz med 59) Dazymo medziagos. 60) Risanciosios, 61) Tirpikliai ir skiedikliai. 62) Pigmentai ir uzpildai. 63) Lakai. 64) Dazai 65) Gruntas ir glaistas. 66) Polimeriniai dirbiniai.
1.Satybiniu medziagu klasifikavimas Gamtines medziagos yra gaunamos iszemes gelmiu arba perdirbant medzius.Joms yra suteikiama atitinkama formair dydis,taciau vidine struktura nera keiciama.Dazniausiai is gamtiniunaudojama mediena ir uolienos.Mediena gali but skiriama pagal rusis-spygliuociai ir lapuociai,pagal asortimenta-apvalia,pjautine irvienetine.Uolienos skirstomos pagal susiformavimobuda,tanki,stipri,atsparuma salciui,chemine sudeti.Dirbtines statybines medziagos ir dirbiniai yra skirstomi pagal kietejimobuda:1.tai medziagos,kuriu kietejimas vyksta esant iprastoms,palyginus neaukstostemperaturoms,kristalizuojantis naujadarams is misiniu.2.Medziagos,kurioskieteja autoklavose,esant aukstesniai 175-200oC temp ir vandens garuslegiui 0.9-1.6Mpa 3.Medziagos,kuriu kietejimas vyksta sustingstantkietiems lydalams,arba medziagos gautos isdegus.Gautos medziagos skirstomospagal tanki: a.ypac sunkias b.sunkias c.lengvas d.ypac lengvas.SkirstomosI:a.konstrukcines b.konstrukcines termoizoliacines c.hidrotechnines(skirtaskeliams) d.ugniai atsparias
2.Statybiniu medziagu ir dirbiniu standartizacija. Standartizacija-taiveikla,kurios tikslas-ivesti optimalia tvarka,tam tikroje srityje.Nustatantbendrus nuostatus,kurie gali buti visuotiniai ir daug kartu panaudotirealiems ir potenciniams uzdaviniams spresti .Standartizacijos uzdaviniai:1.reikalavimu pagrindiniam produktam,kurie uztikrintu reikiamakokybe,nustatymas. 2.Vieningos produktu sistemos nustatymas,pasirenkantvieningus bandymo ir kontroles budus.3.Vieningos sistemos produktuilgaamziskumo,patikimumo,tam tikrose salygose,nustatymas.4.Normu,reikalavimu sukurimas, sumazinant iki minimumo, produktu rusiuskaiciu5.Produktu klasifikavimas pagal vieninga sistema6.Vieningu terminusukurimas7.Techniniu kliuciu prekyboje panaikinimas.Atitiktis-gaminioatitikimas,numatytiems reikalavimams.Simplikacija-atmainu kiekiosumazinimas iki ekonomisko lygio.Unifikacija-sumazinimas tipu irmarkiu,komplektuojanciu skaicius iki minimumo.Tipizacija- tipiniukonstrukciju ir technologiniu liniju sukurimas. Agregavimas-kaikomponuojama ivairi masinu,agregatu,statybos industrijosnomenklatura,panaudojant ribota skaiciu standartiniu detaliu.
3.Statybiniu medziagu sandara.Nuo medziagu strukturos priklauso jusavybes.Struktura-tai medziagos daleliu issidestymas tam tikrame turyje irju tarpusavio rysys.Submikrostruktura-tai medziagos jonu,atomu ir molekuliusandara ir rysys tarp ju.Daleles mazesnes 10-9m Mikrostruktura- medziagumakro molekuliu, kristalu, faziu kontaktinio sluoksnio, mikroporusandara.Daleles nuo 10-9-10-7m.Mezostruktura-medziaga sudaranciu daleliukontaktinio sluoksnio sandara. 10-7-14*10-5m.Makrostruktura-smelio frakcijugrudeliu, pastu tarpsluoksniu,poru sandara 14*10-5-5*10-3.Megastruktura-daleles didesnes nei 5*10-3m.Ju struktura ir rysys tarp ju.Medziagosskirstomos i 2 grupes: 1.Izotropines-medziagos kuriu struktura ir savybesvisomis kryptimis yra vienodos.2.Anizotropines- medziagos kuriu strukturair savybes visomis kryptimis skiriasi.
4.Fizikines savybes Medziagos savitasis tankis-absoliuciai tankiosmedziagos turio vieneto mase ξ=m/Va.Tankis-naturalios busenos medziagosturio vieneto mase ξt=m/v.Tankis reikalingas apskaiciuojant sandeliutalpa,transporta,gamybos nasuma.Birioms medziagoms yra nustatomas piltinistankis ξp=m/Vp.Akytumas-tai poru ir tustumu turio santykis,su visumedziagos turiu.Jis parodo kuria medziagos dali uzima poros ir tustumosA=((V-Va)/V)*100% A=(1- ξt/ξ)*100%.Nuo medziagos akytumo priklauso:1.Laidumas silumai,garsui.2. Medziagu imirkis. Poros gali buti uzdaros iratviros; apvalios ir netaisyklingos formos. Susiekiancios sudarokapiliarus. Tustumingumas-birios medziagos tustumu,esanciu tarpgrudeliu,turio ir viso turio santykis T=(1-ξp/ξt)*100% Svyruoja 20-50% Jispriklauso nuo granulometrines sudeties, dregnumas,daleliu formos irmedziagos busenos.
5.Savybes,apibudinancios fizikinius poveikius medziagoms Masiu kaita-vykstaarba pacioje medziagoje arba tarp medziagos ir aplinkos(drekimas irdziuvimas) Del greitos masiu kaitos atsiranda turines deformacijosgradientai. Del silumokaitos medziagos isyla, ikaista, issilydo, uzsidega,susala.Keiciantis temp prasideda medziagu turines deformacijos arba netpasikeicia ju struktura.
6.Savybes,apibudinancios H2O poveiki medziagos Statybinese medziagose masiukaita dazniausiai yra susijusi su vandens kaita pacioje medziagoje arbatarp medziagos ir aplinkos.Vanduo gali but-laisvas,chemiskai suristas irfiziskai suristas. Laisvas-kapiliaruose ir porose.Fiziskai suristas-sugertas medziagos pavirsiuje, smulkiose kapiliaruose arba patekesdifuzijos budu.Chemiskai suristas-medziagos kristaluose irhidratuose.Imirkis-tai savybe sugerti skysti ir ji islaikyti.Nusakomasigertu vandens kiekiu medziagos turyje arba maseje.Jis priklauso nuomedziagos strukturos. Atvirapore medziaga sugers daug daugiau vandens neiuzdarapore.Pvz.Granitas vandens igeria iki 0.7%,durpiu plokstes iki200%,keramines plytos iki 20%.Stiklas ir plastmase vandensnesugeria.Dregnumas-dalinis imirkis.Priklauso nuo santykines dregmes,temperaturos,slegio,vidinio pavirsiaus.Higroskopiskumas-medziagu savybeabsorbuoti is oro dregme.Kapiliarumas-veikiami kapiliariniujegu,kapiliarais migruoja skysciai. Kapiliaru spindulys─10-20μm.Hidofilinesmedziagos-greitai drekstancios,hidrofobines-blogai drekstancios(metalas).Brinkimas ir traukimasis-tai yra turio didejimas,kai is aplinkosigeriamas vanduo ir jo mazejimas,kai vanduo atiduodamas aplinkai.Dziuvimas-medziagos savybe atiduoti dregme aplinkai.Atsparumas vandeniui-medziagusavybe neprarasti stiprumo imirkus.Laidumas vandeniui-medziagu savybepraleisti vandeni, esant tam tikram slegiu skirtumui.Tankiosnepraleidziancios vandens vandens medziagos vad hidroizoliacinemis.
7.Savybes,apibudinancios silumos poveiki medziagoms Silumine talpa-medziagos savybe kaitinant kaupti siluma,ausinant ja atiduoti.Silumoslaidumas-tai labiau isilusios kuno dalies silumos perdavimas maziauisilusiai.Atsparumas kaitrai-medziagos savybe neirti,nedegti ir nesilydytiaukstoje temperaturoje.Atsparumas salciui-imirkytos medziagos savybeatlaikyti uzsaldymo ir atsildymo ciklu,beveik nepablogejant techninemssavybems.Temperaturines medziagu deformacijos-tai pletimasis sildant irtraukimasis saldant.Sios deformacijos apibudinamos ilgejimo koeficientu alarba turio pletimosi koeficientu av(oC-1) al=∆l/l∆t ir av=∆V/V∆t.
8.Savybes,apibudinancios kitus poveikius medziagoms Laidumas dujoms-taimedziagu savybe praleisti dujas,esant tam tikram slegiu skirtumui.Laidumasgarsui-tai savybe praleisti girdimo daznio virpesius.Jis priklauso nuomedziagos chemines sudeties, tankio,strukturos ir tamprumo
modulio.Elektrinis laidumas-medziagos savybe praleisti nuolatine elktrossrove,veikiant nusistovejusiam elektros laukui.Medziagu laidumas rentgenoir radioaktyviesiems spinduliams-tai savybe praleisti siuos spindulius.9.Mechanines savybes Stiprumas yra medziagos savybe atlaikyti be pastebimuirimo pozymiu del isoriniu poveikiu atsiradusius itempimus.Deformacija-taifizikinio kuno geometrines formos ar matmenu pasikeitimas del isorinesjegos,temp,dregmes ir kitu veiksniu.Valksnumas-medziagos savybedeformuotis,kai ja ilga laika veikia pastovi apkrova.Kietumas yra medziagossavybe priesintis,kad I ja neisiskverbtu kitas kietas kunas.Dilumas yramedziagos savybe dilti,kai ja veikia trinties jegos.Devejimasis-medziagossavybe devetis,kai ja veikia trinties jegos ir dinamine apkrova.Abrazyviskumas-medziagos savybe dilinti kita medziaga.Plastiskumas-medziagos savybe plastiskai deformuotis,t.y del veikiancios apkrovospakeisti savo forma,bet nesutrukineti.Trapumas-medziagos savybe suirtiplastiskai nesideformuojant. Atsparumas smugiams yra savybe preisintisdinaminei-smuginei apkrovai.Nuovargiu vad reiskinys,kai medziaga,kuriojenemetyti itrukimu ir deformaciju,staiga suyra nuo ciklines apkrovos.
10.Fizikines chemines savybes Dispersiskumas-kietos arba skystos medziagossmulkumo laipsnis.Klampumas-medziagos savybe priesintis tekejimui.Priklauso nuo temp ir slegio.Tekejimas-1sluoksnio slinkimas kitusluoksniu.Takumas-atvirkscia savybe klampumui.Risimasis-tai risamuju medzkietejimas tam tikromis salygomis.Jo greitis apibudinamas risimosi pradziair pabaiga.Skavarbumas-budinga savybe tiem skysciam,kuriais imirkomos kitosmedziagos.Sluoksniavimasis-daleliu issidestymas sluoksniais,pagal tanki irstambuma (dazai).Susokimas-budinga smiltelinems medziagoms.Del sorbcinesdregmes.mechanines apkrovos,savaimines difuzijos milteliai susoka Igumulelius,kuriuos po to labai sunku suardyti.Tirpumas-Medz savybe tirptitam tikroje terpeje.Cheminis aktyvumas-Priklauso nuo chemines sudeties,nuomedz dispersiskumo ir nuo aplinkos.
11.Technologines savybes Formavimasis-medz savybe ne tik igauti,bet irislaikyti jai suteikta forma.Risiklio sanaudos-isreiskaimos risikliokiekiu,kurio reikia,kad butu gauta nurodytos konsistencijospasta.dengiamumas–savybė padengti paviršių nepermatomu sluoksniu (būdingadažams).Sujungiamumas-kojos susukamos varztais,sukalamos. Transportabilumas-medz dirbiniu ir konstrukciju patogumas transportuoti.
12.Eksplotacines savybes senėjimas–medžiagų struktūros kitimas ir savybiųblogėjimas dėl pačiose medžiagose vykstančių procesų.ilgaamžiškumas–taiilgiausias laikotarpis,per kurį medžiaga,veikiama apkrovų ir klimatiniusąlygų,nepraranda eksploatacinių savybių.
13.Gamtinio akmens medziagos.Uolienos–gamtiniai kūnai,sudarantys žemėsplutą.Tos,kurios sudarytos iš daugelio mineralų-vad polimerinemis,jei is 1o-monomineralinemis.Mineralai–tam tikros cheminės sudėties ir struktūrosgamtiniai kūnai.Mineralu grupes-1.grynuoliai-deimantas,grafitas.2.sulfidai-rudiniai mineralai-piritas FeS2.≈200 mineralu grupej.3. halogenidai-fluoritas CaF2. 4.oksidai- ≈200 oksidu&hidroksidu.Kvarcas SiO2.5.karbonatai-≈80 rusiu mineralu . Kalcitas-CaCO3, magnezitas-MgCO3, dolomitas-CaMg(CO3)2.6.Sulfatai-gipsas CaSO4*2H2O(gamtinis) CaSO4*0.5H2O statanhidritas, CaSO4.7.Silikatai-≈800rusiu.
14.Magmines uolienos jos yra seniausios,todel daznai vad pirminemis.Pagalsusidarymo salygas jos skirstomos I 2grupes:inruzines(gelmines) irefuzines(issiliejusias).Gelmines susidare kristalizuojantis magmai giliuosesluoksniuose.Kristalai ir kristalu grupes yra susimaise ir susijungestipriais kristaliniais rysiais.Gniuzdomi bandiniai suyra perkristalus.Uolienos yra kietos,tankios irstiprios.Granitas,sianitas.Naudojamos isores apdailai,o nuolauzu daromaskalda. Issiliejusios-susidariusios is tu paciu mineralu,kaip irgelmines,tik kitomis salygomis.Susidare arti zemes pavirsiaus,del to justruktura smulkiakristale. Porfyras,andezitas,trachitas,bazaltas.
15.Nuosedines uolienos susidare is augalu ir gyvuju organizmuliekanu.Klintys-susidare is kriauklainiu ir koralu-CaCO3.Mergeliai-isklinciu ir molio misinio.Naudojami hidraulinems kalkems ir cementuigamint.Kreida-is silpani sucementuotu zoogeniniu liekanu.Gaminamoskalkes,gaunami balti dazu pigmentai,glaistu uzpildai.Diatomitai-isdumbliu.Trepelis-is smulkiu opalo grudeliu ir molio priemaisu.Opoka-susidare persikristalizuojant diatomitams ir trepeliams.Durpes-fitogenineuoliena.Is augalu liekanu,molio ir smelio priemaisu.Sausos perdirbtosnaudojamos kaip termoizoliacine medziaga,igeria 300% vandens.
16.Metamorfines uolienos -susidariusios is magminiu ir nuosediniu,veikiantslegiui ir temp.Gneisai-susidare is granitu ir kt masyviu uolienu.Naudojamiapdailai,skaldai,grindiniams.Molio skalunai-susidare is molio,veikiamoaukstos temp ir slegio.Stipri,H2O neimirkstanti uoliena. Marmurai-susidareis klinciu ir dolomito.Kristalai dideli,suauge be cementuojanciosmedziagos.Lengvai pjaunami,slifuojami ir poliruojami.Naudojami vidausapdailai. Kvarcitai-susidare is kvarciniu smeliu ir smiltainiu.Labaistiprus,naudojami ten kur veikia dideles koncentruotos jegos.Stiprisgniuzdant 400MPa.
17.Statybiniu medziagu gamyba is uolienu Skalda-netaisyklingos formosskaidyti 5-150mm skersmens akmens gabalai,gaunami is kietu ir vidutiniokietumo uolienu.Skaldos stiprumas nustatomas pagal uolienos stiprigniuzdant.Naudojama kelio tiesimo ir betonavimo darbams.Sprogdinimas→Pirminis trupinimas→Antrinis trupinimas→Pirminissijojimas→Tretinis trupinimas→Sijojimas ir plovimas→Suskirstymas Ifrakcijas→Skalda
18.Statyboje naudojama mediena.Vasaros pab ir rudeni gaminasi velyvojimediena,is storesniu ir tamsesniu lasteliu. Pavasari-ankstyvoji,sviesimediena.Ankstyvoji ir velyvoji sudaro metines rieves. Medienos stiprispriklauso nuo velyvosios medienos stiprumo.Branduolys yra kieciausiamedienos dalis.Ji sudaryta is sumedejusiu lasteliu.Serdis minksciausiadalis,greitai puva.Spygliuociai: pusis-mediena lengva,stipri,lengvai apdirbama.Egle-medienagelsvo atspalvio.lengva,minksta ir sakota,del to sunkiai apdirbama.Gaminamsijas,statramscius, celiulioze,popieriu.Maumedis-sunkesnis,stipresnis,kietesnis nei pusis,atsparus puvimui. Lapuociai:Azuolo mediena-stipri,kieta,atspari puvimui.Uosio-sviesesne,tinka baldams.Berzo- lengvai apdirbama, neatpari puvimui, letai dziusta,dziudamapleiseja. Juodalksnis- dar neatsparesnis puvimui nei berzas. Drebules-minksta, gerai skyla, neatspari puvimui, gamina degtukus .Bukas,riesutmedis, raudonmedis, polisandras.
19.Medienos savybes.Fizikines Dregnumas-H2O medienoje yra 3jopos formos-laisvoji, higroskopine dregme ir chemiskai suristas.Laisvoji-tarplasteliu,higroskopine-lasteliu sienelese,chemiskai suristas-lasteliujunginiuose.Ka tik nukirstam medy virs 35% dregmes.Dziovinant pirmapasisalina laisvoji,o po to higroskopine.Pagal dregme mediena skirstoma:imirkusi iki 100%,dregna virs 35%,orasause 15-20% ir kambario sausumo 8-13%.Higroskopiskumas-tai savybe sugerti dregme is aplinkos.Priklauso nuoaplinkos temp ir santykines dregmes.Susitraukimas ir brinkimas-susitraukimas visomis kryptimis yra skirtingas.Maziausias linijinissusitraukimas,isilgai pluostu 0.3% Tangentine kryptimi-7-12%,radialiaja-3-6%.Nevienodas linijinis susitraukimas yra trukumas.Laidumas H2O-priklausonuo pjuvio,pro kuri sunkiasi H2O,nuo medzio rusies, jo amziaus.Laidumas H2Oisilagi pluostu yra didesnis nei radialiaja ar tangentine kryptimiTankis-priklauso nuo poringumo ir medienos dregnhmo.Yra nurodoma kokiamdregniui esant jis nustatytas.Jei jis nustatytas esant kitam dregnumui yraperskaiciuojamas I 125%.Egles&pusies-460kg/m3,azuolo 610-750 kg/m3.Medienossavitasis tankis 1540 kg/m3.Silumos laidumas-priklauso nuo dregnumo, temp,medzio rusies, pluosto krypties, kuria perduodama siluma.Skersai pluostu0.1-0.21w/m*k.Siluminis pletimasis-pletimasis isilgai pluostu daug mazesnisnegu plieno ar betono,todel medinese k-jose nereikia dayti kompensaciniusiuliu.Laidumas garsui-mediena gerai ji praleidzia. Geriausiai jis sklinda
isilgai pluostu ir yra 5000m/s.Tangentine kryptimi 850m/s. Atsparumasagresyviems skysciams ir H2O.Rugscioje aplinkoje PH≤2,mediena pradedairti.Mediena maziau atspari drusku prisotintam H2O,neatspari H2O,kuriodidelis biologinis agresyvumas.Mechanines Stiprumas-Stipriausia 70-100m.Ziema kirsta mediena stipresne,nei kirsta vasara.Gautas stiprisperskaiciuojamas I 12% medienos dregnuma.Gniuzdoma radialiaja ir tangentinekryptimi.Apkrova didinama palaipsniui,tol kol sutrinka tiesineprikalusomybe,tarp apkrovos dydzio ir deformacijosStipris lenkiant-mediena pakankamai atspari statiniam lenkimui,todel tinkasijosm,gegnems,paklotams.Pusiems stipris lenkiant 79Mpa,azuolo93Mpa.Stipris tempiant-mediena gali buti tempiama skersai ir isilagaisluoksniu,tempiama tol, kol suyra. Tempiant isilgai pluostu 115 Mpa,skersai sudaro 5% nuo isilagai (spygliuociuose).Lapuociuose iki 20%.Stiprisskeliant 6.5Mpa.Kietumas-tankesne mediena yra kietesne.Nustaoma spaudziantmetalini rutuliuka I pavirsiu.Apie kietuma sprendziama is ispaudo gylio irskersmens.Klevas,azuolas,uosis,berzas,pusis,egle-nuo kieciausio ikiminksciausio.20.Medienos defektai ir puviniai Defektais vad jos sandaros trukumai irpazeidimai.Geros kokybes medziokamienas yra tiesus,cilindro formos. Medienasudaryta is tiesiu,lygiagreciu su asimi metiniu sluoksniu.Defektai-dvigubaserdis,sluoksniu ivijimas,kamieno kreivumas,kamieno sanbegis,metiniu rieviuissikraipymas ir sakotumas.Jis gali but 3rusiu-normalios(prasideda balanossluoksnyje) gali eiti iki serdies arba nesuaugusios su mediena.Puviniai-medienos irimas prasideda del grybu veiklos.Jie celiulioze paverciagliukoze.Kad neatsirastu grybu mediena apdorojama antiseptinemismedziagomis.K-jos turi gerai vedintis. Kinivarpos palieka kimgrauzas(skyles).
21.Medienos paruosimas susideda ismedziu kirtimo,saku genejimo,zieveslupimo, dziovinimo ir pjautines medziagos paruosimo .Mediena dziovinamanaturaliai, kamerose, elektra ir karstuose skysciuose.Naturaliai dziovinamagerai vedinamose patalpose, stoginese,isdziusta per 60d.Kamerosereguliuojam tetmp ir oro dregnis.
22.Medzio dirbiniai-tai detales ie dirbini,gaminami medzio apdirbimokombinatuose.Industrines detales-gaminami is ruosiniu,jie yra supjaustomipaliekant uzlaida dziuvimui ir nulyginimui,t.y.nupjauname didesniumatmenu.Lentos:Obliuotos lentos,t.y.pjautos lentos,apdroztos is 1os arabieju pusiuIlaidiniu lentu 1oje lentoje yra ilaida,o kitoje issikisusiketera.Is lentu yra gaunami profiliniaidirbiniai,dailylentes,grindjuostes,apvadai ir porankiai.Apvadai naudojamiaplink duris,parketas gaminamas is kietuju medziu. Staliu dirbiniai-duru irlangu komplektai.Statybine fanera-t.y klijuojami lukstai, 2gretimi lukstaituri preisinga plausu krypti,lukstu sk neporinis.Dideliu matmenu klijuotosk-jos.Klijavimas-tobulausias medzio jungimo budas.
23.Medienos ilgaamziskumo padidinimas-tai atsparumo ugniai ir biologiniamirimui padidinimas.K-jas reikia apsaugoti nuo dregmes,vedinti ir apdorotiantiseptikais.Padidinti medienos atsparuma ugniai naudojami antipirinai.
24.Statybines keramikos zaliavos.Keramikos gamyboje naudojamos 2rusiuzaliavos-t.y plastiskos ir neplastiskos. Plastiskos-ivairiu rusiumoliai.Neplastiskos-liesikliai,fliusai,dazancios medziagos,plastikliai.Moliams liesinti yra naudojamas smelis,susmulkintas gamybosniekalas (brokas),pjuvenos. Fliusai padeda susidaryti lydalui zemesnesetemperaturose. Jais gali buti lauko spatai,dolomitas,maltas stiklolauzas,magnezitas.Molio mineralai-tai smulkiadispersiniai molio aliuminiosilikatai,kurie sumaisyti su H2O tampa plastiski. Gaminant keraminiusdirbinius molio mineralai atlieka 2f-jas: suteikia masei plastiskumo,kurispriklauso nuo to kiek molyje yra molingosios frakcijos.Bemolingoji frakcijadaleles <0.005mm.Moliai sukepa,todel sutankeja ir igauna akmens stipruma.Yra zinoma ~ 40 molio mineralu. Yra 3 grupes -kaolinito, montmorilonito irhidrozerucio.
25.Formavimo mases ir formavimas 1. Pussauses 8-12%, sausos 4-8%2.Plastiskos 15-25% 3.Slikeriai 35-55%.Suformuotose keraminiuosepusgaminiuose yra dregmes.Pries degant sia dregme butina pasalinti.
26.Dziovimas ir degimas.Dziovinimo procesas turi uztikrinti pakankamapusgaminiu stipruma.Dziovinimo metu turi baigtis turio pokyciai,susije sudregmes pasalinimu, dziovinant neturi atsirasti defektu.Degimas yrapaskutine,svarbiausia ir sudetingiausia technologine operacija.Isdegtigaminiai tampa tvirti,igauna metalini skambesi,nebrinksta H2O.
27.Keraminiai gaminiai Keraminiu gaminiu klasifikacija pagal paskirti irgamybos buda.1.Statybine keramika a)muro gaminiai: plytos(pilnavidures,tustymetos). Apdailos plytos atlieka ne tik konstrukcine, betir dekoracine f-ja. Naudojamos pastatu apdailai. Gali but naturaliosspalvos, glazuruotos, dvisluoksnes.b) stogu gaminiai: cerpes-Sformos,Marselio cerpes,Bebro uodega,kraigines cerpes.Jos nelaidziosH2O,gali but glazuruotos.c)fasadiniai gaminiai: fasadines plyteles,karnizuir palangiu detales.d)gaminiai vidaus sienu apdailai: plyteles.Pagalpavirsiu jos skirstomos I plokscias ir reljefines,pagal glazuros atmaina Ipadengtas permatomis,nepermatomomis,blizganciomis,matinemisglazuromis,vienspalves,dekoruotas piesiniais.Pagalforma I kvadratines,staciakampes,fasonines.Pgal briaunas-su lygiomis arbasuapvalintomis briaunomis.e) grindu ir saligatviu gaminiai: grinduplyteles, klinkerio gaminiai. Jie igeria iki 6% H2O. f) Perdengimo gaminiai-paneles,sijos,blokai.g)Pozeminiu komunikaciju gaminiai-tai drenazo irkanalizacijos vamzdziai.Drenazo-naudojami dregnu vietu sausinimui.h) silumaizoliuojancios medziagos-keramzitas, poreti blokai. i) Betono uzpildai-keramzitas ir agloporitas. Keramzitas-tai dirbtine poringa medziaga,kuriojevyrauja uzdaros poros.Jo granules lengvos,akytos,apvalios formos, pavirsiuslabai gerai sukepes.Agloporito poringumas atviras.2.Sukepusi keramika-klinkeris,rugstims atsparios keramines medziagos,grindu plyteles.3.Ugniaiatsparios medziagos. 4. Dailioji keramika -santechnikos gaminiai,indai,dekoratyviniai dirbiniai, fajansas ir porcelianas.
28.Statybinis gipsas Jis gaminamas is gamtinio gipso, ji dalinaidehidratavus CaSO4*2H2O→βCaSO4*0.5H2O+1.5H2O. Pagr gamybos operacijos-zaliavos trupinimas, dehidratacija, gauto produkto malimas. Laikomasmaiseliuose, tik sausose patalpose. Statybinio gipso milteliai sumaisyti suH2O sudaro plastiska tesla,kuri per kelias min jungiasi ir kieteja.Kietejaisgaruojant H2O.Sukietejusio gipso stipris priklauso nuo milteliu sumalimosmulkumo,sumaisyto sunaudoto H2O kiekio ir aplinkos dregnio.Kuo daugiausunaudojama H2O,tuo gipso akmuo buna kietesnis ir mazesnio stiprio.Pridejusjungimosi lietikliu galima sumazinti H2O kieki gipso maseje.Kietedamasgipsas pleciasi iki 1%,del to geriau uzpildo formas.Gaminiu pavirsiuslygus,tankis nedidelis,jie mazai laidus silumai.Pagr gipso trukumas-mazasatsparumas dregmei.Naudojamas sauso tinko lakstams ir sausiems tinkomisiniams.Tokius misinius geriausia naudot vidaus darbam.Pridejus cementoir mineraliniu priedu,gaunama atsparesne H2O medziaga.Aukstavertis gipsas ₤-CaSO4*0.5H2O savo savybemis skiriasi tuo,kad yra atsparesnis gniuzdymui neistatybinis gipsas.Naudojamas tais paciais tikslais
29.Skystasis stiklas Tai gelsvos spalvos orine risamoji medziaga.Gaunamaislydzius kvarcini smeli ir kalcinuota soda arba potasa.Skysto stiklotankis 1.3-1.5g/cm3.Jame yra 50-70% H2O. Kieteja letai dziudamas.Galimaskiesti H2O.Naudojamas priesgaisriniams silikatiniams dazams,rugstimsatspariems skiediniams ir betonams,taip pat smeliniams gruntamssutankinti.Nenaudojamas k-joms,kurias ilagi veikia H2O,sarmai,fosforo irfluoro vandenilio rugstys.
30.Kalkes Zaliava karbonatines uolienos,ju pagr sudedamoji dalis kalciokarbonatas.Jo buna klintyse,kreidoje,mergeliuose,dolomituose,marmure.Kalkesgaminamos degant zaliavas aukstoje temp 1100-1300oC.Degimo metu kalcio
karbonatas ir magnio karbonatas skyla I kalcio ir magnio oksidus,issiskiriaanglies dvideginis.Suminis kalcio ir magnio oksidu kiekis % degtose kalkesevad kalkiu aktyvumu.Yra gaunamos 3rusiu kalkes: Minkstai degtos-aktyvumasvirs 80%,gesinimosi laikas 2-3min,gesinimosi temp 85-90oC. Naudojamoskalkiniams skiediniams ir silikatinems plytoms gaminti.Vidutiniskai degtos-gesinimosi laikas 3-8min,temp 85-90oC.Naudojamos silikatinems plytoms,akytobetono blokeliams.Kietai degtos-naudojamos metalurgijoje.Kalkiu gesinimositrukme-tai laikas nuo kalkiu milteliu uzmaisymo H2O iki to momento,kai tempmaksimaliai padideja.Kalkes skirstomos I orines ir hidraulines.Pagalgranulometrine sudeti skirstomos I gabalines ir maltas.Pagal magnio oksidokieki skiriamos I 3grupes: 1.kalcitines,kai Mg <5% 2.magnezines 5-20%3.dolomitines>20%.Pagal degtos medziagos apdorojima H2O: I gesintas irnegesintas.Gesintu kalkiu skiediniai jungiasi per kelias paras,o negesintuper 20-30min.Jei sunaudojam nedaug H2O gaunam miltelius,jei daugiau kalkiutesla,o dar gaugiau kalkiu piena arba kalkiu H2O.Gesintu kalkiu pagrsudedamoji dalis kalcio hidroksidas Ca(OH)2.Budinga kalkiu savybeplastiskumas.Labai smulkios kalcio hidroksido daleles pavirsiuje sugeriadaug H2O,del to uzpildo grudelius padengia plevele,kuri sumazina jutrinti.Del kalkiu plastiskumo kalkiu skiediniai lengvai ir tolygiai,plonusluoksniu pasklinda ant pavirsiu ir gerai su jais sukinba.Kuo kalkesaktyvesnes,geriau uzgesintos,smulkesnes ju daleles,tuo josplastiskesnes.Dziudama ir kietedama klakiu tesla traukiasi ir trukineja,delto gryna statyboje nenaudojama,I tesla yra dedama uzpildo-smelio.Kuo kalkesplastiskesnes,tuo daugiau smelio reikia.Nepasigesinusiu daleliu kiekis yraribojamas satndartais.Pagamintu bandiniu stipris gniuzdant po 28paru 2-3Mpa.Stipresni yra tie gaminiai,kurie yra kietinami autoklavuose. Stiprididina cemento arba gipso priedas.Daugiausia kalkes naudojamos silikatinemsplytoms,blokams,akyto silikato blokeliams ir dazymo darbams.31.Portlancementis. Portlandcemenciu vad hidrauline risamojimedziaga,kurios sudetyje vyrauja kalcio silikatai.Cementas gaunamas sumalusklinkeri ir tam tukra kieki gipso.Klinkeriui gaminti naudojamos gamtineskalcitines uolienos ir molis.Jos degamos tol,kol issilydo ir igaunaklinkerio pavidala,temp≈1450oC.Svarbiausi cemento gamybos procesai: ikrovosparuosimas,jos degimas ir gauto klinkerio malimas su priedais.Nedideliskiekis gipso reguliuoja cemento risimosi laika.Klinkeryje buna CaO 36-66%,SiO2 21-24 Al2O3 4-8% Fe2O3 2-4%.Pagr klinkerio oksidai degimo metusudaro tam tikrus junginius: 1.Alitas 3CaO*SiO2(3CS) 2.Belitas2CaO*SiO2(2CS) 3.Trikalcio liminatas 3CaO* Al2O3(3CA)4.Tetrakalcioaliumoferitas 4CaO* Al2O3* Fe2O3(4CAF).Cementas zalsvai pilkosspalvos milteliai.Pagr jo savybe-sukietejusio cemento akmens stiprisgniuzdant, kuris ivertinamas cemento klase.Stipris gniuzdant nustatomas po28paru.Cementas kieteja ilgai,taciau jo stipris smarkiai dideja tikpradiniu momentu,o veliau stiprio didejimas suleteja.Po 3paru cementasigaus 40-605 stiprio.Cemento tankis 3.05-3.15g/cm3.Cementas pradeda jungtisne anksciau kaip po 45min,baigia ne veliau kaip po 12h.Kietedamas orecementas traukiasi.Siekiant isvengti susitraukimo deformaciju,reikiasudaryti dregna aplinka.Kietejant cementui issiskiria siluma,del topagreiteja jo kietejimas.Kietejimui labai svarbi aplinkos temp.Kylant tempkieteja greiciau,mazejant kieteja leciau.Esant neigiamai ir 0oC tempcementas nekieteja.Ziema I cementa dedama kietejima spartinanciu priedu.
32.Cemento rusys 1.Greitai kietejantis-gaunamas dedant 5% kietejimo greitireguliuojanciu priedu.Gaminamas 2pagr klasiu 42.5 ir 52.5; 3paras kitejespasiekia ne mazesni kaip 50% klases stipri.Naudojamas betonams ir sausiemsmisiniams,kurie turi greiciau sukieteti.2.Hidrofobinis-cementas su H2Onepraleidzianciais priedais.3.Baltasis 4.Sulfatams atsparus-is pradziukieteja leciau ir isskiria maziau silumos.Naudojamas k-joms,kurias veikiadrusku prisotintas H2O. 5.Putsolaninis-cemento klinkerio ir gamtiniu priedumisinys.6.Slakinis-gaunamas sumalus cemento klinkeri ir granuliuotusaukstakrosniu slakus.7.Aliuminatinis-greitai kietejanti medziaga,isskiriadaug silumos,tinka darbams ziema,is jo gaminamas karsciui atsparusbetonas.Tip pat pletrusis ir nesitraukiantys cementai.Pletrusis-kompozitinemedziaga,kurios turis kietejant H2O dideja,o kietejant ore nesikeicia.
33.Uzpildu paskirtis Uzpildai-gamtines ir dirbtines medziagos,tam tikrosgranulometrines sudeties,kurie racionaliai parinkus misini su risanciajamedziaga ir H2O sudaro betona.Uzpildai reikalingi: 1.Uzpildai uzima betone80% turio.2.kietedamas cementinis akmuo traukiasi,jo susitraukimas siekia2mm/m.Del traukimosi netolygumo atsiranda vidiniai itempimai iritrukiai.Smulkios itrukos plika akimi nematomos,taciau jos stipriai mazinacementinio akmens stipri ir ilgaamziskuma.Uzpildai betone sudaro kietakarkasa,kuris perima traukimosi itempimus ir sumazina betono susitraukima10kartu,lyginant su cementinioakmens susitraukimu 0.2mm/m.3.Kietas skeletasis didelio stiprio uzpildu didina betono stipri ir jo tamprumo moduli(t.ysumazina k-jos deformacijas,veikiant apkrovimui) sumazinavalksnuma(t.y.plastines,negriztamas betono deformacijas,veikiantilgalaikems apkrovoms.4.Lengvi poreti uzpildai-sumazina betono tanki ir josilumini laidi.5.Specialus-ypatingai sunkus uzpildai leidzia panaudotibetonus,kaip skyda AE-elektrinese.
34.Uzpildu rusys uzpildai skirstomi pagal kilme,grudeliu dydi,tanki,formair paskirti. Pagal kilme – t.y.gamtiniai (smelis ,zvirgzdas ,zvyras ) ,pramones atliekos (aukstakrosniu slakai ,keraminiu plytu lauzas).Taip patgali buti dirbtiniai uzpildai(keramzitas,agloporitas).Pagal tanki – tankus,kuriu ζ didesnis nei 2g/cm3; Poreti arba lengvi, kurie skiriami I 2 grupes:a. neorganiniai -keramzitas, agloporitas, perlitas,pemza.b.organiniai-medzio perdirbimo pramones atliekos(medienos trupiniai,drozles),zemes ukiopramones atliekos(siaudai,spaliai,linu seklos),gumos atliekos arba plastikuatliekos.Pagal grudeliu dydi-smulkus uzpildai,kuriu dydis<5mm ir stambus>5mm; pagal grudeliu forma-turintys kampuota,netaisyklinga forma irturintys ovalia forma.Pagal paskirti-sunkiajam,lengvajam,smulkiagrudziam,specialiajam betonui.
35.Uzpildu savybes uzpildu piltinis tankis-tai jo mases santykis su visuturiu,iskaitant poringa erdve tarp uzpildo grudeliu m/v.Uzpildu daleliutankis-tai daleliu mases ir uzimamo turio santykisζ=m1(sausa)/m2(prisotinta H2O sveriant ore)-m3(prisotinta H2O sveriantH2O)*ζv.Uzpildu savitasis tankis-t.y mases ir turio santykis,imantabsoliutuji turi ζsav=m/Va.Uzpildu tustumingumas-tai % isreikstas santykistustumu turio tarp daleliu su visu turiu.T=(1-ζpilt/ζ)*100% dazniausiai 20-30%.Uzpildu grudeliu poringumas-santykis tarp visu poru turio uzpilde,suuzpildo turiu.P=(1-ζ/ζsav)*100%.kiek poru tustumu turi paciosdaleles.Uzpildu dregnis ir H2O imirkis-grudeliu poringumas pagrcharakteristika,nuo kurios priklauso ju dregnis ir vandens imirkisW=m(slapio)-m(sauso)/m3*100% Uzpildo grudeliu forma ir juissidestymas,piltinis tankis,tustumingumas ir kt charakteristikos priklausonuo uzpildo grudeliu formos.Daleliu formos koeficientask=Ddidz/Dmaz.Uzpildu lyginamasis pavirsius-tai uzpildo grudeliu pavirsiausploto santykis su jo mase. s=S/m(cm2/g). Priklauso nuo grudeliu formos ir
ju stambumo.36.Uzpildu itaka betono misinio savybems Projektuojant betono misiniosudeti yra uzsiduodamas betono stipris ir betono konsistencija,naudojantminimalu kieki cemento.Tankios strukturos betonams,minimalus cemento kiekisgaunamas maksimaliai uzpildzius turi uzpildais.Vmis=Vst.uzp*Vsm.tus/100%.Jei zvirgzdo tustumingumas 32%,smelio 27%,taimisinio 8.6%.Taciau siuo atveju daroma prielaida,kad visos tustumosstambiame uzpilde bus uzpildytos smulkiu uzpildu.Praktikoje taip nera,nesstambiu uzpildu kontakto zonoje ertmes tokios mazos,kad aplink kontaktozona susidaro tustumos,I kurias nepatenka smulkios daleles,reiskia stambausuzpildo daleles bus praskirtos ir misinio tustumingumas padides.Praktikojepagal reikalinga betono misinio slankuma arba standuma smelio turis yrasiek tiek padidinamas,ivedant daleliu praskirimo koeficienta. Nuo uzpildumisinio tustumingumo priklauso cementines teslos iseiga.Kuo maziau stambausuzpildo misinyje,tuo didesnis tustumingumas ir didesne cementines teslosiseiga.Jei nenaudojam stambaus uzpildo,smelio betone,jo tustumingumas 27%tai 2.5karto daugiau nei naudojant stambu uzpilda.Sumazinti cementosanaudas stengiamasi naudojant stambu uzpilda,su kuo mazesniutustumingumu.Naudojam skirtingas frakcijas.Kuo daugiau frakciju sudarostambu uzpilda,tuo mazesnes cemento sanaudos,nes kiekvienas labai stambusuzpildas uzima lygu sau turi betono misinyje.Del to betonuojant masyvias k-jas yra dedami akmenys.Reikalujama,kad didziausias uzpildo skersmuo nebutudidesnis nei ¾ atstumo tarp armaturos strypu gelzbetonyje arba ¼ maziausiok-jos matmens sijose ir ½ plokstese.Cemento tesla naudojama ne tikuzpildyti tarpus uzpilduose,bet ir apvilkti visus ju grudelius.Cementoteslos iseiga tuo didesne,kuo didesnis uzpildu lyginamasispavirsius.Zvirgzdolp 1-5 cm2/g,vidutinio smelio 40-70 cm2/g,smulkaus smeliocm2/g.Tustumingumas ir lyginamasis pavirsius priklauso ir nuo daleliuformos.Esant tam paciam stambumui zvirgzdas sudarytas is ovaliu grudeliu,susideda kompaktiskiau nei kampuotos formos.Jo tustumingumas ir lyginamasispavirsius yra mazesni.Uzpildai itakoja ne tik cemento teslos iseiga,bet irjos kokybe,nes sugeria is betono misinio dali H2O ir tuo paciu pakeicia V/Csantyki.Paprastu uzpildu H2O pareikalavimas apskaiciuojamas paprastai-kiekreikes H2O ju suvilgymui.Poreti uzpildai atima H2O is betono misiniopalaipsniui ir daugiau.Daugiausia H2O sugeria turintys atvira kapiliariniporinguma.
37.Priedai betonui Betono misiniai turi buti stabilustransportuojant,iskraunant jos is transporto,formuojant turi islyktihomogeniski ir stabilus.Formavimo metu turi gerai uzpildyti formas irtarpus tarp armaturos strypu.Tam uztikrinti gali buti naudojamipriedai.Plastifikatoriai smulkiu daleliu pavirsiuje sudaro apvalkalus,kuriesumazina trinti tarp betono misinio daleliu,risamosios med-gos dalelesmaziau sulimpa,t.p. suintensyveja kietejimo procesas. Jie didina betonoslankuma ir leidzia sutankinti betona min priemonemis.Mazina H2Oatsiskiryma,neleidzia issisluoksniuoti betonui transportavimometu.Kietejima greitinantys priedai keicia risimosi ir kietejimotrukme.Jais spartinamas kietejimas ziemos metu.Kietejima lietinantyspriedai naudojami gipso bitumose.Priedia mikrouzpildai naudojami norintgeriau sutankinti didesniam toligumui pasiekti risamuju med-gu kiekiuisumazinti.Putoksliai ir dujodariai naudojami poringumui padidinti. Aktyvusminerliniai priedai padidina risamuju med-gu patvaruma agresiviojeaplinkoje
38.Betono struktura ir rusys.Betonas tai cemento milteliu ir H2O misinys-cementine tesla yra maisoma subiriomis med-mis.Dirbtinis akmuo-betonas yra sukietejes rysamosios med-gos,uzpildu ir H2O misinys.Sukietejusio betono struktura yranevienalyte,nes cementinis akmuo ir uzpildai nera vienalyciai.Betone galibuti isankstiniu mikroplysiu,atsirandanciu del nevienodu temperaturiniu irsusitraukimo deformaciju gretimose betono zuonose.Kad ivyktu cementorisimosi chemine reakcija H2O turi buti 0.15-0.2% nuo cemento mases.Perdidelis H2O kiekis misinyje nepageidaujamas,nes H2O garuojant is jausustingusios teslos cementiniame akmenyje susidaro daugybe labia mazu poruir kapiliaru,kurios mazina betono stipruma.H2O kieki galima sumazintinaudojant plastifikatorius. Statybiniai betonai rusiuojamipagal:*paskirti(konstrukcinis termoizuolacinis, hidrotechninis,atsparusugniai,atsparus agresiviai aplinkai);*struktura(tankusis, stambiaporis,akitasis,impregnuotasis);*tanki(ypatingai sunkus >2500kg/m3,sunkus 2200-2500,lengvesnis 1800-2200,lengvasis 500-1800, ypatingai lengvas iki500);*atsizvelgiant I rysamasiais med-gas (cementinis,silikatinis,polimerbetonis, sudetinis);*naudojamu uzpildu rusiai(su tankiais uzpildais,poringais arba specialiais); *kietejima salygas (naturaliaikietejes,pasildytas atmosferiniame slegyje ir kaitintas autoclave).
39.Betono misinio paruosimas.Svarbiausias misinio paruosimo etapas yratiksliai suduozoti komponentus ir gerai juos permaisyti tam,kad gautihomogeniska mase.Prikalusomai nuo uzpildu yra parenkamas ju dozavimobudas.Sunkus uzpiladai dozuojami pagal mase,nes siu med-gu tankis yrapastovus.Poreti uzpildai dozuojami pagal turi.Parenkant ismaisymo budasvarbu atsizvelgti I uzpildu savybes.Gravitacinese betonmaisese komponentaipermaisomi daug kartu,paleidziant laisvai kristi.Toks budas gali butitaikomas kai stambus uzpiladas sunkesnis nei cemento tesla.Jei uzpildaslengvesnis,jis isplaukia I pavirsiu,tada reikia naudoti priverstyniomaisymo maisykle.
40.Betono misinio taransportavimas.Transportuojant betono misini svarbuislaikyti jo homogeniskuma ir technologines savybes.Betono savybeneissisluoksniuoti ir slaikyti klojinguma labiausiai priklauso nuonaudojamo uzpildo. Issisluoksniavimas galimas tada, kai misinys pervezamasdideliais atstumais arba paleidziamas kristi is didelio aukscio (nedaugiaukaip 2 m.).Issisluoksniavymas vyksta kai sunkesni uzpildai nuseda antdugno,o jei naudojami lengvesni,jie isplaukia I pavirsiu.Labiausiai linkeissisluoksniuoti tankiausios sudeties misiniai,kuriems buvo panaudotiskirtingu frakciju uzpildai.Smulkiausios daleles labia lengvai praeina prostambesniu daleliu tarpus.
41.Betono misinio klojimas ir tankinimas.Betono misinio klojingumas yrageresnis,kai naudojamas zvirgzdas,o ne skalda,ir tankus,o ne poretiuzpildai.Klojingumas blogeja,kai misinyje truksta arba per daug smelio.Taippat jam itakos turi grudeliu pavirsiaus struktura ir ju imirkis.Betonomisiniai is poretu uzpildu greitai praranda klojinguma,ir klojantreikalauja vibroformavimo.Formavimo metu pasirenkami priklausomai nuouzpildu stambumo,ja granulometrines sudeties, H2O,cemento santykio.Atliekant formavima misiniuose su stambiagrudziais uzpildais efektivi zemodaznio vibracija (3000 svyravimu per 1min)su didele svyravimo amplitude 0.5-0.7mm.Smulkiagrudems-auksto daznio vibracija (7000-1400sv/min) su amplitude0.2-0.4mm.Centrifiguojant farma yra issukama (vamzdziu). Vibropresavimasatliekamas su horizontalaus ir vertikalaus vibro plokste.Rankinisformavimas.
42.Betono kietejimas. Kietejimo salygos ir intensivumas daznai priklausonuo uzpildu.Kietejant naturaliose salygose geriau kieteja betono misiniaisu poretais uzpildais,kurie turi prisunke savo porose H2O ir kietejimo metupo truputi ji atiduoda cementiniam akmeniui.Kitus betono misinius reikiasaugoti nuo perdziuvimo.Pirmomis kietejimo dienomis paprastasis Portlandcementis isskyria 200kJ/kg silumos. Uzpildai issklaido isskyriama siluma,sumazina temperaturinius pokycius ir deformacijas.
43.Gelzbetono esme.Statybines konstrukcijos ir ju elementai dazniausiai yragniuzdomi, lenkiami arba tempiami.Dideliu gniuzdymo irazu veikiamuselementus tikslinga yra gaminti is betono.Betonai islaiko 80MPa ir
didesnius itempimus.Taciau jie islaiko labia nedidelius tempimoitempimus,t.y. 1-5MPa.Visiskai isnaudoti betono stipri gniuzdomoje zonojegalima tik sustiprinus betono tempiamaja zona,idejus I ja metalo,stiklopluosto, medzio arba kitokius strypus.Strypai perims visa tempimo jega irelementas dirbs tol,kol jie nutruks arba suirs gniuzdomos zonosbetonas.Panaudoti tame paciame elemente betono gniuzdymo itempimams,ostrypus tempimo itempimams atlaikyti ir yra gelzbetonio esme.Sitakompleksine med-ga is betono ir metaliniu strypu vadinama gelzbetoniu.Ostrypai vadinami armatura.Kietedamas betonas gerai sukimba su armatura irja apsaugo nuo mechaniniu ir kitokiu pazeidimu.Gelzbetonines konstrukcijosstiprios, standzios, patvarios,ilgaamzinos ir atsparios ugniui.Gaminamos isvietiniu zaliavu,jas yra paprasta eksploatuoti,labia univerasli med-ga.Pagrindinis trukumas-didele mase,taip pat laidzios silumai ir garsui.Gelzbetoniniu konstrukciju tempiamos zonos betonas plysta,kai itempimaisios zonos armaturoje buna 20-30MPa.Todel veikiant eksploatacinei apkravaigelzbetoniniu konstrukciju tempiamos zonos betonas buna su plysiais.Jeiplysio plotis mazesnis uz leistinaji konstrukcija tinkama eksploatuoti,iratvirksciai. Konstrukcijoje eksploatuojamose agresiviose aplinkojearmaturos korozija pirmiausia atsiranda plysiuose. Veikiant daugkartineiapkrovai armatura plysiuose gali greitai nuvargti. Dirbtinai neleidziamaatsiverti plysiams yra apspaudziamos gelzbetonio zonos,kurioseksploatacijos metu bus tempiamos. Tempiamai zonai apspausti armaturaisanksto itempiama.Gelzbetonis,kurio armatura isanksto itempiama,vadinamaitemptuoju gelzbetoniu.Elementai is jo labia atsparus pleisejimui,zymiaistendesni ir patvaresni,nei paprasti gelzbetoniai.44.Sunkusis betonas Tai tokie,kuriuose tustumos tarp stambiu ir smulkiuuzpildu yra uzpildytos cementiniu akmeniu.Svarbiausia jo savybe-stiprisgniuzdant,kuris ivertinamas betono klese(B arbaC).C 12/15 stipris gniuzdant15MPa kubus.Esant tikimybei 0.95,stipris gniuzdant (12MPa) cilindrus.Betonostipriui itakos turi visu sudedamuju daliu kokybiniai rodikliai, sudietesparibkimas,paruosimo tankinimo technologija ir kietejimo salygos. Betonaskietedamas trakiasi,tai reiskia ivertinti apskaiciuojant konstrukcija.Taiuniversali ir patvari med-ga,ilga laika gali islykti tinkamaeksploatuoti,kai veikia saltis,agresivi aplinka ir temperaturos pokyciai.
45.Lengvasis betonas.Lengvuoju betonu vadinamos visos betonorusys,turincios tanki nuo 200-2000 kg/m3.Pagrindiniai reikalavimai taikomilengvajam betonui,tai uzduotas tankis,reikiamas stipris irilgaamziskumas.Budingos savybes:mazas tankis ir silumos laidumas.Jie yraskirstomi pagal:*paskirti:konstrukciniai,konstrukciniai-termoizoliaciniai,termoizoliaciniai, pecialieji(chemiskai atsparus);*risanciaja med-ga:jagali buti cementa, kalkes,gipsas,polimeras arba kompozicijos;*uzpildutipa:keramzitbetonis,agloporitas, slakbetonis, perlitbetonis,metbetonis,siauditas;*struktura:tankus,poreti.Lengvieji betonai gaminami istu paciu med-gu kaip irpaprastasis betonas,taciau skiriasi uzpildais,naudojami porei uzpildai.Nuo ju pagrinde ir priklauso betonosavybes.Uzpildai yra skirstomi I organiniu ir neorganinius,kurie skiriami Igamtinius, dirbtinius ir atlieku. Organiniai uzpilidai:pjuvenos,t.y.pjovimo atliekos,daleliu dydis iki 10mm; drozles, t.y. apdorojimo,daleliudydis iki 40mm;medienos miltai,spaliai(lynu sieklos),siaudu ir nendriukapojai ir polistereninio putplascio trupiniai.Lengvasis betonas suorganiniais uzpidais pagal tanki skirstomi:I termoizoliacini(iki 500kg/m3)ir termoizoliacini-konstrukcini(500-1400kg/m3).Naudojimas nezimesnis nei32.5 klases cementas,I ji pridedama antipireno(mazai degus).
46.Akytiejibetonai: Duju betonas yra vieni is lengvuju. Didziaja ju turiodali uzima uzdaros,tolygiai issidesciusios 0.5-2mm skersmens poros.Jieklasifikuojami pagal akitosios strukturos susidarymo buda,pagal rysamosiosmed-gos rusi,kietejimo buda ir paskirti. Pagal akytosios strukturossusidarymo buda skiriami duju ir putu betonai.Duju betonas gaunamasispuciant skiedini dujomis,kurios susidaro pridejus I misini spesialupriedu-dujodariu.Dazniausiai naudojamas dujodaris yra aliuminiopudra,kurioje aktyvaus Al apie 90%.Jai reaguojant kalcio hidroksidui su Alissiskiria vandenilis. 2Al+3Ca(OH)2+H2O→3Ca Al2O3 6H2O+3H2 Vandenilio dujosis klampios misinip mases nepajegia issiskirti,todel ispucia nesukiejusibetono minisui.Prie pradedant skitis vandeniliui misinis ispylamas Iforma,kad susidarytu geros kokybes akita struktura vandenilio issiskirimoproceso pabaigoje betono misinys turi speti igauti tam tikra stipri.Jeibaigiantis skirtis dujos betonas bus nepakankamai stiprus,jis suslugs,jeistipruma igis peranksti,gali supleiseti.Supylus I formas,vandenilis turipradeti skirstis po 5-10min,baigti po 30min.Kuo smulkesni Al milteliai,tuovienodesnes,mazesnes ir tolygiau issidesto poros betono misinyje,tuogeresnis betono fizikines,mechanines savybes.
47.Putu betonas: putu betono akitoji struktura gaunama sumaisius risamosiosmed-gos tesla su paruostomis putomis. Betono struktura priklauso nuo putukokybes.Putas sudaro oro burbuliukai,atskirti vienas nuo kito putokliovandeninio tirpalo plievelemis. Sumaisytos su betono misiniu putos kietasdeleles islaiko 2-3val. Tuo metu kietos misinio daleles skverbiasi I putupleveles,sukietejus risamajai med-gai susidaro standus akyto betonoskeletas.Putokslis-klyju konifolis.Sios mases gali buti kietinamosautoclave arba gali kieteti ore.Autoklavinimo kietinimo metu susidarokalcio-silikato junginys (mCaO·nSiO2·pH2O).Akituju betonu risamaja med-gagali buti cementas,cemento ir kalkiu misinys,kalkes.Pagal kietejimo budaskirstomi I autoklavinius,kietinamos normaliose salygose ir šutintos.Pagalpaskirti skiriami I termoizoliacinius, termoizoliacinius -konstrukcinius irkonstrukcinius..
48.Silikatbetonis.Silikatbetonis tai dirbtiniai akmenys,suformuoti ishemogenisko smelio,kalkiu ir H2O misinio ir sukietinti hidroteriminemissalygomis,nemazesniame kaip 0.8MPa slegyje.Jie gali butitankus,akyti,armuoti ir nearmuoti.Pagrindine ju dali sudaro uzpildai,t.y.dazniausiai smelys 90-98%.Gaminiu kokybei itaka turi smelio garanulometrinesudetis,grudeliu dydis,pavirsiaus pobudis ir priemaisos.Smelio grudeliaituri buti ivairaus dydzio,nes misinyje turi buti kuo maziau tustumu,kuriasturi uzpildyti brangiausias misinio komponentas-risamoji med-ga.Smeliostambumo modulis: Ms=1.1-1.6.Frakciju santikys 9:3:1, stambus,vidutinis,smulkus:16:4:1.Geriausiais smelis,kurio grudeliai astriabriauniaiir siurkstaus pavirsiaus,nes geriau sukimba su kalkemis.Placiausiaivartojamos negesintos kalcitines kalkes.Mg oksido gali buti iki 5%,onepasigesinusiu daleliu 14%.Kad geriau hidrotuotusi Mg oksidas kalkiu irsmelio misinys gesinamas aukstesniame slegyje-autoklavuose.Vyksta dviemetapais:isspaudzius sutinama,o po to veikiama aukstu slegiu.Hidroterminemissalygomis risamoji med-ga sudaro Ca hidrosilikatus,kerie smelio grudeliussucementuoja I monolita.
49.Silikatines plytos tai dirbtiniai taisiklingo staciakampio formosakmenys,gamynami supresavus vienalyti kalkiu,smelio ir H2O misini ir jisukietinus autoklavuose.Pagrindines operacijos:smelio kasimas,josijojimas,gabaliniu kalkiu trupinimas ir malimas,maltu kalkiu ir smeliomisinio paruosimas ir jo gesinimas,plytu formavimas ir ju kietinimas.Kietinimo ciklas trunka 10-15 val,slegis 0.8MPa,134 laip temper.Silikatinesplytos buna paprastos 250x120x65,modulines 250x120x88(gali turetikiaurimus).Pagal stipri ir atsparuma salciui skirstomos I klases.Apdailosplytos gali buti spalvotos,su reljefu,skeltu arba tasytu pavirsiumi.Is
silikatiniu plytu mirijamos mazaauksciu ir daugiaauksciu pastatu sienos.Josnetinka pamatams,nes H2O istirpes CO2 reoguoja su plytose esanciu CaCO3 irH2O ir susidaro tirpus Ca vandenilio karbonatas(Ca(HCO3)2)Jos neatspariosaukstai temperaturai.50.Akyti silikatbetonio gaminiai. Jose yra daug uzdaru smulkiu akuciu,todeljiems budingas nedidelis vidinis tankis ir mazas silumos laidumas.Pagalstipri gniuzdant skirstomi I klases(stipris gniuzdant 0.5-15MPa);pagaltanki:500-1200kg/m3:*300-500-termoizoliacinis; 500-900-termoizoliacinis-konstrukcinis:*900-1200-konstrukcinis. Termoizoliacinemis apsildomossienos, jis naudojamas kaip siluma ir garsa izuoliuojanti med-ga.Gamyba nuosilikatiniu skiriasi tuo,kad is didziausios smelio dalies paruosiamasslamas ir akutems sudaryti I misini dedamas porodaris.Betono yra dvirusis:putsilikatinis ir duju silikatinis.
51.Statybiniai misiniai ir skiediniai.Staybiniai misiniai susideda isrisamosios med-gos,uzpildu ir priedu.Jei misinio uzpildu stambiosiosdaleles yra nedidesni kaip 5mm,tokie misiniai yra smulkiagrudziai.Gali butisausieji ir slapieji.Sausi gali buti laikomi ilgai.Slapieji misiniai tuributi naudojami iki risamosios med-gos risimosi pradzios,veliau naudotinetinkami.Statybinis skiedinys-sukietejes risamosios med-gos teslos smulkiutinkamos granulometrijos uzpildu ir priedu misinys.Sausas skiedinio misinystai yra risamosios med-gos sausu uzpildu ir sausu priedu misinys.Priedai-med-gos,kurios mazais kiekiais naudojamos skiedinio misinio savybemsreguliuoti arba pagerinti.Skiediniai skirstomi pagal panaugotas rysamasiasmed-gas:SI-kai naudojamos kalkes;SII-kai naudojamas cementas;SIIa-kalkes ircementas;SIII-risancioji med-ga cementas;SIV-gipsas;SV-antihidridinerisamoji med-ga.Pagal tanki skirstomi I sunkiuosius(kai tankis>1500kg/m3);lengvuosius(tankis <1500kg/m3).Pagal paskirti skirstomi Imurijimo,tinkavimo ir specialiuosius (hidroizoliacijai,silumaizoliuojantys,akustiniai,atsparus cheminiams poveikiams,mazai praleidziarentgeno spindulius).Skiediniai eksploatuojami sausoje aplinkoje,gaminamisu kalkemis,gipsu, antihidritene med-ga,eksploatuojami dregnoje aplinkoje-su hidraulinemis kalkemis ir cementu.Smulkusis uzpiladas-gamtinissmelys,kurio grudeliu storis:jei skiedinys naudojamas murijimui- ¼-1/5siules,taciau ne >2.5mm:jei tinkavimui-tai priklauso nuo tinko storio.
52.Skiediniu savybes:*skiedinio misinio konsistencija vertinama sklidimoarba slankumo rodikliais.Sklidimas tai yra kratituvas,slankumas-sukugiu.*H2O laikymas-nes skiediniai klojami ant akytu sausu pavirsiu(plytuarba betonu),kurie greitai sugeria H2O,del to skiedinys tampa standus.*H2Omigracijos I sausu akitu pavirsiu intensivumas priklauso nuo skiediniosudietes.Kuo daugiau risamosios med-gos ir smulkiu priedu,tuo geriaumisinys laiki H2O.*Slankumui padidinti dedamasplastifikatorius.Svarbiausios sukietejusio skiedinio savybes: stiprumasgniuzdant; atsparumas salciui.
53.Skiediniu rusys.Muro skiediniai:naudojami cementiniai skiedianiai, kaimurijamos pastatu dalys,ekslpoatuojama dregnoje aplinkoje.Buna cementiniai-kalkiu; cementiniai-molio skiedieniai.Tinkavimo skiediniai:paprastojo irdekorativinio tinko. Gali buti tinkuojami vidiniai ir isoriniaipavirsiai.Paprastojo tinko skiediniai turi buti plastiski,gerai sulipti supavirsiais,nepleiseti kietedami.Tinko skiediniu slankumas turi atitiktitinkavimo buda ir tinkuojama sluoksni.Sluoksniai yra 3-jurusiu:paruosiamasis, islyginamasis ir apdailos.Islyginamojo sluoksnioskiedinio slankumas 6-9cm. Dekorativinio tinko skiediniai naudojami pastatuisores ir vidaus apdailai. Naudojamos paprastojo baltojo,spalvotojoportlandcemencio misinio kalkiu,cemento arba gipso risanciosios med-gosUzpildai- kvarcitas, smelys, granites, marmuras, keramika, stalvotasstiklas, zierutis, plastikai,dazyti ivairus grudeliai.
54.Siluma izoliuojancios med-gu savybes.Savybes:1.poringumas-pagrindinistermoizoliaciniu med-gu bruozas,didelis oro kiekis med-gos kiekyje. Dujoslyginant su skysciais ir kietais kunais turi maza silumos laidi.Oro silumoslaidumo koeficientas 0.023W/mK.Oro judejimas padeda geriau perduotisiluma,del to tepmoizoliacine med-ga turi buti sudaryta pagrinde isoro,kuris negali judeti.Tai imanoma jei med-ga turi tokiastruktura:smulkiapore (polestironinis putplastis, akitasisbetonas);plausine(mineraline vata);grudeta(kai oras yra tarpgrudinejeerdveje);ploksteline(kai oras yra tarp ploksteliu).Max poringumas galimasa) ir b) atvejais.Polisteroninio putplascio poringumas 95-98%.Mineralinesvatos 90-95%.2.Med-gos struktura, jei med-ga turi kristaline struktura,taijos atomai isdestyti taisiklingai,tai yra didelio silumos laidumopriezastis.Med-gos,turincio amorfine struktura neturi tokios atokuissidestymo tvarkos,del to ju silumos laidumas yra mazesnis.Daugelisneorganiniu termoizoliaciniu med-gu savo strukturoje turi stiklo tipokarkasa,t.y. mineraline vata arba putu stiklas.Silumos laiduma stipriaiitakoja ir strukturos vienalitiskumas. 3.Tankis priklauso nuo med-gosporingumo,o poringumas-pagrindinis faktorius,nuo kurio priklauso silumoslaidumas.Kuo mazesnis tankis,tuo daugiau med-je poru,tuo mazesnis silumoslaidumas.4.Dregnumas turi didele itaka silumos laidumui,nes H2O silumoslaidumo koeficientas λ=0.58W/mK,o uzsalant λ=2.32W/mK.Del torekomenduojama,kad termoizoliacines med-gos kuo maziau sugertu dregmes irbutu apsaugotos nuo imirkimi.Tai pasiekti galima esant uzdaramporingumui,med-gos hidrofobiskumui ir konstrukciniais budais.5.Duju ir garulaidumas yra svarbus naudojant med-gas atitvarinese konstrukcijose.Esantzemam garu pralaidumui galimas dregmes susikaupimas med-gos kontaktovietoje su kita med-ga.Tai net gali suardyti naudojama med-ga.
55.Mineraline vata Pagrinda sudaro trumpi ir labia ploni mineraliniaiplauseliai,sukabinti gaminyje risiklio pagalba arba kitokiais budais.yragaminama is silikatiniu plytu.Zaliavos: uolienos(nuosedines-mergeliai irkauliniai,vulkanines-bazaltas,diabazas)mstiklo atliekos, metalurginiaislakai.Zliavos tipas parenkamas priklausomai nuo atsparumotemperaturai(bazaltine naudojama iki 1000laip,stiklo vata- 550-650laip;plauseliu storio,deformativiskumo ir kitu savybiu.Silikatinis lydalasispuciant arba isplausinant centrifigavimu paverciamas I plonus stiklopavidalu plauselius,kuriu diametras nuo 1-10μm,o ilgis-keleta cm.Plauseliaisurenkami nusezdinimo kameroje ant neperkeliamai kudancio kilimo.Ciapatenka ir risiklis ir yra formuojamos mineralines vatoskilimas.mineralines vatos gaminiai naudojami siluminiai izoliacijai, esanttemperaturoms –200-+600 laip.ji silpnai apsorbuoja dregme,ju negrauziagrauzikai,gaminamas paltus gaminiu spektras.Minkstos plokstes gaunamospersiunant kilima sudubliuota su folija arba metaliniu tinkleliu,arbasurisant plaukelius su risikliu ir papresuojant.Tai yra rulonine med-ga,kurios tankis 30-100kg/m3,silumos laidumo koeficientas 0.033-0.035.Pusiau kietos plokstes ir kietos,fasonines dalys yra gaunamos naudojantpolimerines risanciasias med-gas.Tankis 50-150kg/m3;silumos laidumokoeficientas 0.04-0.06.Norint gauti kieta plokste bei jos tankiopadidinimui naudojama technologija su daline vertikalia plausuorientacija.Sitos plokstes naudojamos sienu ir stogu izoliacijai,lengvaipjaustomos ir tvirtinamos.Fasonines dalys-kevalai-vamzdziu izoliacijai.
56.Polistereninis putplastis.(pp)Zaliavos:polisteroninio putplasciodiseris.Kaitinant granules iki 90-95laip ju isorinis apvalkalas suminkstejair esantis jose izopentatas pradeda didinti savo turi,nes jo virimotemperatura yra zemesne nei pp minkstejimo temperatura.Biseri gaminachemine pramone.Pp gamybos procesas sudarytas is tokiu pagrindiniuoperaciju:pirminis biserio isputimas;galutinis biserio isputimas;granuliusukepinimas formose;atsaldymas ir dziovinimas.Stipris lenkiant yra svarbus,
nes pagal ju galima spresti apie gaminio patvarumatransportuojant,sandeliuojant,montuojant ir eksploatuojant.57.Stogo med-gos.hidroizoliuojancios med-gos.Stogo ir hidroizoliuojanciosmed-gas sudaro H2O nepralaidu sluoksni,apsauganti konstrukcija ar pastatanuo dregmes.salygos,kuriomis dirba stogo ir hidroizoliuojancios med-gosskiriasi.Stogo med-gos yra periodiskai drekinamos,periodiskai dziusta,nesveikia tiesioginiai saules spinduliai,jos ikaista,uzsala,jas veikia vejo irsniego apkrovos.Tam kad jos ilgai tarnautu,jos turi buti atspariosatmosferos poveikiui, salciui,buti pakankamai stiprios,daugumoje atvejudekoratyvios,technologiskos ir ekonomiskos.Stogo dangosbuna:menbranines;rulonones,vienetine(cerpes) ir mastikos. Ruloninesplaciausiai naudojamos dangos.Sios dangos patogiausios dengiant ploksciusstogus,ju nuolidys 3-6 laip.Dabar kartona keiciastikloaudiniu,stiklunas.Siuo metu naudojama daugiasloksnine med-ga,kuriospagrindas yra stiklunas(V),polisterinis sluoksnis(PV),stiklo audinys(G).Abipuses padengiamos lengvai lydziu bitumu,uzpildyto mineraliniaismilteliais;virsutinis sluoksnis padengtas pabarstais,t.y.smelio irhidroziruciu,apatinis-kalkatmenio arba talko milteliais.Virsutinis apsaugonuo saules spinduliu,o apatinis- sulipimo.Jei dangos bituminis dengiamasissluoksnis modifikuotas zymim PYE;jei plastifikuotas PDP;jei danga prilydomaS;jei priklijuojama DD;jei pabarstas smulkiagrudis s;jei pabarstasstambiagrudis b.Ruloniniu stogo dangu kokybe yra ivertinamarodikliu:stipriu,deformativiskumas(pailgejimas), lankstumas saltyje,atsparumu sylumai,H2O nepralaidumas.Vienetynes gaunamos ruloniniu dangupagrindu, t.y.iskeprant is rulono ploksteles,minimalus stogo nuolidys 9-10laip.spalva ir faktura priklauso nuo pabarstu.Menbraninis naudojamospramoniniams stogams esant nedideniems nolydziams.Menbrana padaryta iselastingos polimerines med-gos atsparios pemperaturai ir kietos.Ji islaikosavo savybes nuo -60 iki +100laip,greitai montuojamos,lakstai sujungiamispecialiomis juostomis.Ant menbranos dedamas specialus zvirgzdosluoksnis,jis apsaugo nuo ultravioletiniu spinduliu.Mastikos yra uznesamosant pagrindo,t.y.klampus oligomerinis produktas,jie sukieteja sudarydamiistiesine elastinga plievele.Jos ypatingai tinka formuojantsujungimus,esancius prie konsrtukcijos krastu,sukieteja praejus 24 val pouznesimo,tepama 2-3 sluoksniais, susiformuoja 3mm plevele.Heteroizoliacinesmed-gos skirtos apsaugoti statybines konstrukcijas nuo kontakto suH2O,vendens imirkio ar H2O filtracijos per jas.Sias med-gas galimasuskirstyti I skystas,klampias ir kietas.Skystos gali buti isigeriancios irplevele sudaroncios. Isigeriancios,t.y.skysciai,patenkantys I med-gospavirsinio sluoksnio poras ir sudarantys ten,H2O nepraleidziantibarjera.Yra bitumines emulsijos,taip pat monomeriniai,silicioorganiaiskysciais.Plevele sudarancios med-gos sudaro po uznesimo ant pavirsiaus H2Onelaidzia med-ga.Klampios med-gos naudojamos uztemimui ir klijavimui.Josturi aiskiai isreikstas tiksotropinias savybes.Mastikos gaunamos sumaisiusorganinius rysiklius su mineraliniais uzpildais.Pagal risikli josskirstomos I bitumines, bitumines-polimerines,polimerines.Taip patnaudojamos pastos bitumu laseliai susilieja ir suformuoja danga.Pastosgalima uznesti ant dregno pavirsiaus.Kietos med-gos,t.y.rulonines med-gosanologisko stogu dangoms.
58.Hermetizuojancios med-gos yra naudojamos uztaisant siules,sios med-gosturi buti elastingos,nes siules keicia savo matmenys.montaziniai hermetikainaudojami uztaisant siules duryse ir languose. Hermetizuojancios mastikosgaunamos plastiskai klampiu,polimeriniu produktu pagrindu. Reikalavimas-aukstas deformativumas.Hermetikai buna:nekietejantys, sukietejantys irisdziustantys. Nekietejantys islaiko elastinguma nuo +80 iki –60laip.Sukietejantys tai plampiai plastiskos med-dos,gaunamos istirpinantorganiniuose tirpikliuose bitumines polimerinias rysanciasias med-gas suuzpildais.Vienetyniai hermetikai-sandarynimo juostos.
59.Dazymo medziagos Dazymui skirtos medziagos,tai klampusskysciai(milteliai),kurie po uznesimo ant pavirsiaus virsta I kietaplevele.Jos naudojamos ne tik dekoratyvinems reikmems,bet ir apsaugai.Statybiniu k-ju padengimas dazomosiomis medziagomis, tai sudetinga,daugiasluoksne-sistema.Paprastai dazomas pavirsius padengiamas gruntu,tamkad butu pasiektas dazu sluoksnio geresnis sukibimas su pavirsiumi.Antgruntuoto pavirsiaus uznesamas islyginamasis sluoksnis,ant tokiu buduparuosto pavirsiaus uznesamas islyginamasis sluoksnis,ant tokiu buduparuosto pavirsiaus uznesami dazai ir~arba lakas.Butinas komponentas visosedazymo medziagose,t.y.plevele sudaranti,risancioji medziaga.Dazymo medziagaturi tureti tam tikras reologines savybes: turi buti lengvai uznesama antpavirsiaus,plonu lygiu sluoksniu,tam tikru irankiu.Po uznesimo plevele turigerai laikytis ir nenubegti nuo bet kokiu pavirsiu.Del to dazomosiosmedziagos yra strukturiniai skysciai,turintys tiksotropines savybes,taireiskia,kad juos mechaniskai veikiant,pvz teptuku,jos turi suskysteti irteketi pavirsiumi plonu sluoksniu.Iskart po mechaninio poveikiopabaigos,pereiti I klampia plastine busena.tokios dazomosios medziagosneteka veikiant svorio jegai.Sios savybes yra pasiekiamos,teisingaiparinkus komponentus: kietas medziagas(pigmentus ir uzpildus); skystasmedziagas(tirpiklius ir skiediklius); taip pat specialiuspriedus.Susiformavusi dazu plevele yra 0.05-1mm storio,gerai sukibusi supavirsiumi.Plevele susiformuoja isgaruojant skystam komponentui arbapolimerizuojantis risikliui.Eksplotacijos metu,keiciantis santykiniam orodregniui plevele gali deformuotis,brinkti ir nusesti.Veikiant O2 irultravioletiniam spinduliavimui,pleveleje atsiranda itempimai delrisanciosios medziagos strukturiniu pakitimu.Visi sie procesai issaukiapleveles sukilinejima ir susilpnina jos sukibima su pavirsiumi.Kuo plevelestoresne,tuo sis procesas intensyvesnis.Del to plonesni sluoksniai yrailgaamziskesni.Dazuose yra butinas pigmentas,o grunte ir glaisteuzpildas.Ikidarbines konsistencijos dazymo medziagos sumaisomos sutirpikliais ir skiedikliais,taip pat ivedami priedai:kietikliai,greitikliai,tirstikliai ir pavirsiaus aktyvus priedai.
60.Risanciosios medziagos Neorganines risanciosios-kalkes,cementas,skystasis stiklas.Organines risanciosios- gamtines dervos,bitumas, gyvuliniai ir augaliniai klijai, celiuliozes eteriai, alyva,sintetines dervos. Gamtines dervos -kietos, sviesios, gamtines kilmesmedziagos, tirpsta organiniuose tirpikliuose,naudojamos lakams.Pagr-kanifolija.Bitumai-kambario temp plastiskos arba kietos medziagos,juodosarba tamsiai rudos spalvos.Zaliava jiems gaminti-nafta.Alyva-pagrindasaugalinis aliejus arba alkidiniai polimerai.Jie turi 2gubas jungtisangliavandenilineje grandineje.Del ju alyvos sukieteja,o nedziusta.Sisprocesas negriztamas.Laikui begant,pleveles tampa trapios irsutrukineja.Esant O2 trukumui,dazai tokiu pagrindu nekieteja.
61.Tirpikliai ir skiedikliai Tirpikliai-lakus skysciai,sudarantys tirpalussu risanciaja medziaga stabilius laiko atzvilgiu.Pasirenkant tirpiklisvarbus jo garavimo greitis.Organiniai turpikliai yra toksiski ir degus.Jieskirstomi I angliavandenilinius,deguonies turincius. H2O-netoksiskas irnedegus.Jei garavimo greitis didesnis nei tirpiklio migracijos greitis,dazusluoksnuje gali susiformuoti plevele,ant dar nesukietejusio dazusluoksnio.Tokiu budu gaunami defektai,rauksles.Jei garavimo greitismazas,tai uztrunka kieto dazu sluoksnio susiformavimas ir tuo paciu isaugadefektu tikimybe.Skiedikliai-gerai suderinami su dazu skystaja dalimi irsudaro su ja stabilius misinius,suspensijas,arba emulsijas.Paprastaiskiedikliai ir tirpikliai turi buti chemiskai inertiskosmedziagos,risanciosios ir kt komponentu atzvilgiu.
62.Pigmentai ir uzpildai-pigmentu kokybe yra charakterizuojama kompleksutechnologiniu ir eksplotaciniu savybiu. Technologines savybes: 1. pigmentospalvos intensyvumas. 2.dengiamumas .3.dispersiskumas(smulkumas). 4.aliejaus sugeriamumas. Eksplotacines savybes: 1. spalvos stabilumas.
2.atsparumas atmosferiniam poveikiui. 3.atsparumas cheminiam poveikiui.4.atsparumas silumai. 5.nekenksmingumas. 6.apsauga nuo korozijos.7.elektroslaidumas.8.Spalvos kitimas,keiciantis temp.Pigmentai skirstomi: 1.Pagalchemine sudeti-I organinius ir neorganinius.2.Pagal kilme-gamtinius irsintetinius.3.Pagal spalva-juodi,balti,pilki ir spalvoti.4.Pigmentai ismetalu-smulkus metalu milteliai su apsauginiu sluoksniu.Pagr yra 2-bronzosir aliuminio pudra.Uzpildai,kaip ir pigmentai yra mineraliniaimilteliai,netirpus risanciojoje medziagoje.Skirtingai nuo pigmentu jie turizema luzio rodikli.Del to jie vizualiai isnyksta risanciosios medziagospleveleje. Skirstomi pagal garavimo buda : 1.yra gamtiniaidispersiniai,tokie kaip kreida. 2.mechaniskai disperguoti,kaiptalkas.3.sintetiniai-aliuminio hidroksidas.Uzpildai padidinaklampuma,armuoja dazu plevele ir sumazina blizgesi.Kartu naudojantpigmentus ir ivairios formos uzpildus,galime gauti tankesni misini,del tosumazeja risanciosios sanaudos,padideja atsparumas atmosferos poveikiui irpleveles tvirtumas. Emaliu blizgesi galima sumazint naudojant uzpildus.63.Lakai-tai misinys is plevele sudaranciu medziagu organiniuosetirpikliuose.Si medziaga sudaro kietas,persvieciamas pleveles,stipriaibesilaikancias ant pavirsiaus.Pagal susidarymo mechanizma skiriami I2grupes:1.dziustantys-sudarantys griztancias(tirpias) pleveles.bituminiai –jie naudojami metalu k-ju antikorozinaim padengimui; nitroceliulioziniai-nitrolakas; greitai dziusta ~30min, H2O nelabai atsparus,atsparus benzinui.2.kietejantys -sudarantys netirpias pleveles. Alkidiniai -kieteja iki 2paru ,naudojam dengti metalus ir medi; epoksidiniai; Poliuretaniniai-labaichemiskai atsparus.Poliefyrinis lakas sudaro labai storas pleveles,labaimazas dziustamasis susitraukimas.
64.Dazai 1.dazai su mineraline risanciaja-kalkemis,skystu stiklu irportlandcemenciu.2.Vandenyje tirpus klijiniai dazai-netoksiski,ruosiamipries naudojima,naudojami viduj.3.Aliejiniai-risancioji-alyva; naudojamiisorej ir viduj.Alyva-ir plevele sudarnti medziaga ir skiediklis.Tirpiklionera.Nedziuna,o kieteja.Plevele atspari H2O,plovimo medziagoms,nepraleidziagaro.4.Emales-tai dazai,gaunami ivedus pigmentus ir uzpildus I lakus.Ftaliniai, pentaftaliniai,nitroceliuliozes emalis.Tinka isoresdarbams,plaunami, nepraleidzia skyscio,taciau praleidzia garus.5.Vandensdispersiniai dazai-tai H2O netirpus,plevele sudarncios medziagos irpigmentai disperguoti H2O,sudaro stabilia suspensija.I sudeti ienaplastifikatoriai,emulgatoriai,pigmentu ir uzpildu dispergatoriai,tirstikliai,struktura sudarantys priedai,konservantai ir putas gesinantyspriedai.Pagr privalumas-netoksiski ir neuzsiliepsnoja.Pleveles formavimasispavirsiuje vyksta netenkant H2O.Polimero daleles suarteja,kontaktuoja irsudaro plevele.Ji tampa H2O atspari,gali but istirpinta tik organiniuosetirpikliuose.Pavirsius matinis.6.Milteliu tipo dazai.
65.Gruntas ir glaistas Gruntas -medziaga sudarnti apatini dazu denginiosluoksni. Ji modifikuoja pagrindo pavirsiu del geresnio sukibimo. Kitos f-jos: apsauga nuo korozijos, rudziu surisimas, antiseptikas. Gali butiklijinis, aliejinis, sintetinis.Maziau klampus nei dazai,medzio gruntasuzpildo ir tustumas.Glaistas-pastos tipo dazymo medziaga. Naudojamaislyginti pavirsius pries dazant.Uznesamas ant grunto,turi dauguzpildo(kreidos,talko,barito) ir maziau risanciosios.Pigmentasnebutinas.Klampumas didesnis nei dazu.Priklausomai nuo dazu naudojamiskirtingi glaistai: lako,aliejiniai, klijiniai, H2O dispersiniai.Uznesamassluoksnis iki 3mm.Po dziuvimo arba kietejimo islyginamas abrazyvu.
66.Polimeriniai dirbiniai Plastmases-tai medziagos sudarytos isorganiniu,stambiamolekuliniu junginiu(polimeru) ,turicios tam tikroseapdirbimo stadijose plastiskas savybes.Polimerai-tai medziagos, kuriumolekules sudarytos is didelio sk jungciu,suristu tarp saves cheminemisjungtimis I ilgas grandines.Be polimeru I plastmasiu sudeti ieina:uzpildai,plastifikatoriai, stabilizatoriai,pigmentai.Polomerai(risanciosios med-gos)sintetiniai polimerai gaunami is mazos molekulinesmases jungciu(monomeru)cheminemis reakcijomis (pokmerizacijos arbapolikondensacijos).Polimeru savybiu savybes priklauso nuo:*pagrindinesgrandines suderies;*soniniu grandziu formos;*isisdestymo pobudzio.Uzpildai-jie gali buti kietos, dujines ar skystos busenos.Pluostiniai ir sluoksniotiuzpildai padidina mechanini stipruma,kietuma,lankstuma ir mazinatrapuma.Plastifikatoriai-tai med-gos didinancios ildu polimeriniu molekuliupalankuma.Stabilizatoriai-tai med-ga,kurios trukdo polimerostabilizacijai,apsaugo nuo sviesos poveikio.Dazomosios med-gos-pigmentai.Priedai- antipirinai,apsaugantys nuo pelesiu ir vabzdziu.Visosplastines med-gos gaminamos is naftos arba gamtiniu duju.PVC-polivinilchloridas;PE-politilenas;PP-poliprorelenas.Visi jie naudojami dujugamybai.Etilenas ir promilenas gaunami is etano ir propane duju krekingobudu.Politilenas→Polimerizacija→Polipropilenas.Plastines med-gos sudarytos isstambiu molekuliu,kurias suformuoja ilgos anglies grandines.Molekuliuilgis,atsuku sk gali skirtis.Jos gali buti daugiau ar maziau atsisakojosiosir sujungtas skersinemis jungtimis I trimati tinklaPagal savo struktura irsavybes plastikai skirstomi:*termoplastikai; *permoreaktyvus plastikai.Jiesuminksteja sildomi,juos galima lieti I formas. Minkstejimas prasideda 60-120laip.Pagrindianiai yra PVC,PE,PP. Labiausiai paplytes PVC.jo sudetyjeyra chloro,del to gamybos procese maziau sunaudojama elito,todel jissantykinai prigesus.Naudojami vamzdziams apsaugoti,apsauginiams sluoksniamselektros ir telekabeliuose.Termoreaktyvus plastikai gamybos proceso metupereina stadija,kuria vad kietinimu.T.y.ju molecules surisamos I trimatitinkle.Jei po kitinimo med-ga pasildoma,ji siek tiek suminksteja,bet josneimanoma islydyti,todel sie plastikai esant aukstesnems temp geriaupakelia mechanines apkrovas.Daznai tai yra sudetinis produktas,turintissavo sudetyje stiklo pluosto armature.GAP-poliesteris su stiklo pluostoarmature.Gamyba. Zaliavos bunkeris-Ekstruderis- formavimo galvute-kalibratirius-pjuklas-grebtuvas-pakavimas.Ekstruderis-tai jungunys,kuriameveikiant slegiui isspaudziami gaminiai.Jame yra 1as ar keletassraigtu,kurie sukasi ir stumia pirmys kaitinamas granules,taip paversdamijas formavimui tinkama mase.Karsta mase ispaudziama pvz formavigo galvutesanga.Polimerai neisskiria I aplinka kenksmingu med-gu,nesuteikia kvapo irskonio.Polimerai tai juostines med-gos