TURINYS
1. Sudėtis gamybos technologija……………………………………………………………22. Stiklo dirbiniai………………………………………………………………………………….23. Mineralų lydiniai………………………………………………………………………………24. Statybiniai metalai…………………………………………………………………………3-45. Mineralinės rišamosios medžiagos…………………………………………………….46. Orinės rišamosios medžiagos…………………………………………………………….47. Hidraulinės rišamosios medžiagos………………………………………………….5-68. Betonai ir gelžbetoniai…………………………………………………………………….6-79. Betonų klasifikacija………………………………………………………………………….710. Reikalavimai betono sudedamosioms dalims……………………………………7-811. Priedai………………………………………………………………………………………………812. Betono mišinių savybės ………………………………………………………………….8-913. Betono sudėties parinkimas………………………………………………………….9-1014. Betonų mišinių paruošimas, transportavimas, sudėjimas ir priežiūra.1015. Betono savybės……………………………………………………………………………….10
1.Sudėtis gamybos technologija
Stiklastai kieta, trapi, amorfinė medžiaga gaunama ataušinus silikatinį lydalą, kuriam gauti tp pagrindinė medžiaga naudojamas siličio oksidas – geros kokybės kvarcinis smėlis (60-90%), grūdelių skersmuo 0,1-0,4mm. Sekantis komponentas – soda Na2CO3 (apie 18-25%) ir dolomitai (7,5-8,5%).Nedideliais kiekiais įeina ir kitų metalų oksidai, nuo kurių kiekio priklauso įvairios stiklo savybės. Ryšium su tuo sudėtis labai tiksliai dozuojama.Stiklo gamybos technologija: 1.Įkrovos paruošimas. 2.Stiklo lydimas. 3.Gaminių formavimas.4.Jų atkaitinimas. 5.Jų apdorojimas.Svarbiausia operacija – įkrovos paruošimas, dažniausia atliekamas dozavimui naudojant ESM (elektronines skaičiavimo mašinas). Stiklo lydimo procesas yra nepertraukiamas ir skirstomas į 5 stadijas: 1. Silikatų susidarymas. 2. Stiklo susidarymas. 3. Stiklo masės skaidrėjimas. 4. Homogenizacija. 5. Stingimas.Stiklas baigia susidaryti 1150-1200C. Skaidrėjimas vyksta prie 1500C. Gaminiai formuojami iki tam tikros temperatūros, ataušinus lydalą: tempimo, valcavimo, presavimo, lijimo bei pūtimo būdais.2. Stiklo dirbiniai
Gaminama: lakštinis stiklas (paprastasis, poliarizuotas, veidrodinis, šilumą sugeriantis, šilumą atspindintis, spalvotasis ir tt).Industriniai stiklo gaminiai (stiklinės durys, stiklo blokai, profiliuotas stiklas, vamzdžiai, plytelės ir tt.).Stiklo pluoštas. Gaunamas iš stiklo lydalo, tempiant jį pro labai mažas skilutes. Naudojamas siūlams, stiklo audiniams gaminti, kaip termoizoliacinės medž. ( stiklo veltinis, stiklo vata) o tp kaip užpildas ir armatūra stiklo plastikams.Stiklo emalis – drumsto stiklo gaminamo su įvairiais priedais sluoksnis, kuriuo gali būti padengiami įvairūs metalai ir apsaugo juos nuo korozijos, juo gali būti dengiami ir keramikiniai dirbiniai, betonas ir tt.
Akytasis stiklas – medžiaga 0,1-5mm dydžio poromis. Vartojamas šilumos garso izoliacijai, dekoratyvinei apdailai.3. Mineralų lydiniaikristalinis stiklas arba sitalai skirstomi į techninius ir gaunamus iš pramonės atliekų ir kalnų uolienų. Techniniai sitalai, tai visos dirbtinės kompozicijos gaunamos iš įvairių elementų mišinių. Sitalai, kurių gamybai naudojami metalai, vadinami sitalocemenčiais. Iš sitalų gaunamų iš pramonės atliekų ir kalnų uolienų, labiausiai žinomi šlako sitalai.Jie gaunami iš metalurgijos, bei kitokių pvz., katilinių pelenų (šlakų).Gamybą sudaro 2 etapai: 1. Šlako stiklo gaminimas ir gaminių formavimas. 2. Terminis suformuotų gaminių apdorojimas.Įkrovos sudėtis: 50-65% šlako, 20-40% kvarcinio smėlio, iki 11% molio, 4-6% natrio sulfato.Jie yra chemiškai atsparūs, todėl naudojami rezervuarų vidinių paviršių padengimui, kaip statybinės konstrukcijos (plokštės, latakai, vamzdžiai ir tt)
4. Statybiniai metalai
Medžiagos, kurioms būdingos metališkosios savybės (specifinis blizgesys, didelis laidumas šilumai ir elektrai, plastiškumas, stiprumas, didelis tankis) vadinami metalais. (aliuminis lengvas, ketus trapus).Matalai naudojami visose liaudies ūkio šakose, (tp ir statyboje). Skirstomi į juoduosius (geležis ir jos lydiniai) ir spalvotuosius, kurie savo ruoštu skirstomi į lengvuosius (aliuminis, magnis, titanas), sunkiusius (varis, nikelis, alavas, švinas) ir sunkia lydžius (volframas molibdenas vanadis).Apie 95% visų pasaulyje gaminamų metalų – juodieji. Išskyrus tauriuosius, laisvų metalų gamtoje nėra. Dauguma jų randami mineralinėse uolienose, kurios vadinamos rūdinėmis uolienomis.Rūdose paprastai yra daug nereikalingų medžiagų, todėl jos sodrinamos (iš pradžių rūda smulkinama, iš jos išplaunamas smėlis ir molis, o po to atitinkamai kaitinant, nenaudingos atskiriamos nuo naudingųjų.Mokslas nagrinėjantis iškastų rūdų paruošimą, perdirbimą, metalų išgavimą ir lydinių gamybą vadinamas – metalurgija.Statyboje dažniausiai naudojami paprastieji plienai, markiruojami raidėmis CT ir skaitmenimis 0-6 (kuo didesnis skaitmuo, tuo geresnės mechaninės savybės) populiariausias CT3. statyboje plienas daugiausiai naudojamas metalinių konstrukcijų gamybai ir kaip armatūra gelžbetoniui. Metalinės konstrukcijos montuojamos iš pirminių elementų, kurie metalurgijos gamyklose valcuojami gana plataus sortimento: stori ar ploni lakštai (skarda), įvairaus profilio juostos, bei valcuoto plieno profiliai.
Profiliai : lygiašoniai, nelygiašoniai, tėjiniai, dvitėjiniai, loviniai, bėginiai.Dvitėjiniai ir loviniai profiliai panaudojami kolonoms, laiptams, perdangoms, o kampuočiai įvairiems rėmams skydams ir tt. Statybose daugiausiai sunaudojama dvitėjinio profilio plieno. Lakštinis plienas naudojamas rezervuarams, gaubtams, didelio skersmens vamzdžiams, stogų dangai ir tt.Armatūrinis plienas (strypai) skiriamas gelžbetoniniams elementams gaminti. Plieninę armatūrą gali sudaryti atskiri strypai, suvirinti strypai, ar ištisinai karkasai. Pagal gamybos būdą armatūra skirstoma į strypinę karštai valcuotą (žymima A) vielinė šaltai traukta (B) ir lyninę pintą (K). Pagal atsparumą skirstoma į klases A-I; A-VI.Vielinė armatūra gaminama 3;4;5mm skersmens. Armatūrai linai pinami iš 1-5mm plieninės vielos (pvz., K-7 skaičius – vielų skaičius). Strypinės armatūros klasės gali būti atpažįstamos pagal rumbą strypuose AI – paviršius lygus AII – sraigtinė linija AII – eglutės pavidalo rumbai. Tp pagal klases nudažomi galai AVI geltona, AV žalia, AIV balta.Ketus – tai geležies ir anglies lydinys, kuriame yra daugiau kaip 2% anglies. Ir kurio negalina apdirbti spaudimo, štampavimo būdu, nes jis yar trapus. Iš ketaus gaminamos detalės pjovimo o daugiausiai liejimo būdu (radijatoriai)Iš spalvotųjų metalų plačiausiai naudojamas aliuminis. Labai svarbi jo savybė mažas tankis δ 2700 kg/m3. be to jis plastiškas, atsparus korozijai. Trūkumas – mažas mechaninis stiprumas. Naudojamas durims, lietvamzdžiams, stogo dangai, pertvaroms.5. Mineralinės rišamosios medžiagos
Tai miltelių pavidalo medž kurios sumaišytos su vandeniu sudaro savaime kietėjančią tešlą, ilgainiui virstančia dirbtiniu akmeniu (magnezinės rišamosios medžiagos maišomos su druskų tirpalais)Populiariausia medž klasifikacija pagal kietėjimo sąlygas. Pagal tai jos skirstomos į orines ir hidraulines. Orinėmis vadinamos tos, kurias užmaišius su vandeniu kietėja tik ore. Hidraulinės, kurios pardėjusios kietėti ore, vėliau gali kietėti ir vandenyje.
Prie orinių priklauso: gipsinės, magnezinės ir orinės kalkės.Prie hidraulinių: hidraulinės kalkės, romancementas, portlandcementas, aliuminatinis cementas. Rišamųjų medžiagų pagrindu ruošiama tešla skiedinys ir betono mišinys .Tešla – rišamosios medžiagos ir vandens mišinys, naudojama retai, nes neekonomiška ir dėl turimų deformacijų džiūstant dažnai supleišėja.Skiedinys – gaunamas į tešlą įdėjus smulkaus užpildo (3 komponentai) naudojama mūro darbam, tinkavimui.Betono mišinys – sudaro 4 komponentai : rišamoji medžiaga, vanduo, smulkus užpildas, stambus užpildas.Vandens sąnaudos, tai vandens kiekis, kurio reikia normalios kinsistencijos tešlai gauti. Ryšimasis – tai tešlos savybė, ją tik sumaišius iš iš plastiškos virsti neplastiška. Ryšimosi pradžia tai laikas per kurį specialaus Vika prietaiso strypelis nepasiekia dugno per 5-7mm Rišimosi pabaiga tai laikas per kurį minėtas strypelis įsminga tik 1 ar 2 mm.Markė yra valstybinių standartų nustatyta rišamosios medžiagos stiprumo charakteristika. Tam naudojami stačiakampės prizmės formos strypeliai 4*4*16cm. Pagaminti iš 1 masės rišamosios medžiagos ir 3 dalių standartinio smėlio6. Orinės rišamosios medžiagos
Jų markės palyginti nedidelės, todėl naudojamos ne konstrukcinių elementų gamybai, o tinko pertvarų plokščių, akustinių plokš.