Miestu planavimas

2787 0

1. MIESTO PANAVIMAS SAMPRATA TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Teritorijų planavimo samprata

Urbanistinis planavimas – tai mokslas. Tai profesionalų vertinami ir analizuo¬jami projektai, programos, strategijos ir planai, kuriais grindžiamos didmiesčio fizi¬nės, socialinės, ekonominės ir aplinkos struktūros. Sprendžiant šias proble¬mas, reikia rasti pusiausvyrą tarp augimo ir išsaugojimo, puoselėti plėtrą ir spręsti konfliktus.

LR teritorijų planavimo įstatymas:

teritorijų planavimas – kraštotvarkos reguliavimo procesas ir procedūra terito¬rijos ir žemės naudojimo tikslinei paskir¬čiai, prioritetams, aplinkosaugos, paminklo¬saugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, vandens, miškų fondo, gyve¬namųjų vie¬tovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užžimtumui reguliuoti.

teritorijų planavimas – tai paieška geresnių gyvenimo ir veiklos sąlygų, pasi¬rengimas būsimiesiems darbams; tai numatymas galimų problemų, veiklos neigia¬mų pasekmių; tai informacija visų supratimui apie būsimas gyvenimo ir veiklos są¬lygas ir gyventojų reakcijos identifikavimui;

metodai, imitacinis modeliavimas, analogų metodas ir kt. Kartu planavimas formaliai ir neformaliai suvaržytas valstybės ir sa¬vivaldybių reglamentavimo, privačios žemės ir kito nekilnojamojo turto teisės ir pri¬vačių asmenų interesų bei iniciatyvos, visuomenės aktyvumo ar pasyvumo;

teritorijų planavimo – miestų planavimo – procesą verta skaidyti į dvi dalis. Pirmoji – strateginė dalis. Tai supratimas appie mieste vykstančius procesus, jų svar¬bą ir pasekmes dabar bei ateityje, visuomenės poreikius, plėtojimo tikslus, galimy¬bes ir būdus procesams reguliuoti. Antroji dalis – fizinis planavimas to, kas formaliai ga¬li būti vadinama fizine aplinka (gatvės, namai, kiti statiniai, ir pan. erdvės, želdy¬nai), su

uvokiant, kad suplanuota aplinka palanki gyventojams.

Miesto strateginio planavimo tikslai ir uždaviniai

Planavimo procese svarbiausi yra tikslai ir kriterijai, kuriais remiantis bus rengiamas ir vertinamas miesto bendrasis planas ir kiti plėtros planai. Strateginiai tikslai – tai pagrindiniai ilgalaikiai įvairių sričių plėtros tikslai, lementys miesto ekonominės bazės, miesto sistemų gyvavimo ir plėtros kokybę bei tempus. Miesto vaidmenį šalyje bei platesnėje rinkoje, gyvenimo kokybę ir kita.

Miesto planavimo strateginius tikslus pagal jų detalizavimo laipsnį galima suskirstyti į 3 hierarchines grupes:

1. patys bendriausi tikslai:

patenkinti pagrindinius gyventojų, ūkio ir kitokios veiklos struktūrų poreikius,

• garantuoti miesto sistemų funkcionavimo patikimumą,

• sudaryti palankias miesto plėtros sąlygas ir prielaidas;

• skatinti kurti darbo vietas įvairios kvalifikacijos dirbantiesiems – moterims ir vyrams, ypač kurti modernių technologijų darbo vietas,

• sudaryti sąlygas pirkti, nuomoti, statyti, rekonstruoti būstą arba suteikti prieglobstį, atitinkantį asmens ir miesto gaalimybes;

• kurti patogų miestą: patogus ir prieinamas viešasis susisiekimas; pakankamas gatvių, sankryžų ir automobilių aikštelių laidumas; kultūros, medicinos, socialinės ir kitos paslaugos kokybiškos ir lengvai prieinamos;

• išlaikyti saugų miestą, t. y. garantuoti asmens ir turto apsaugą, apsaugą nuo gamtinių ir technogeninių pavojų,

• kurti ir išlaikyti sveiką ir švarią aplinką;

• atviras miestas: patogus vidaus susisiekimas ir ryšiai su kitais miestais ir valstybėmis;

• subalansuota socialinė, ekonominė ir aplinkos plėtra.

2. Bendri tikslai:

užtikrinti saugumą, darbą, gyvenamą plotą, mobilumą, laisvalaikį, geros kokybės architektūrą;

Miesto darni plėtra-atitinkamos krypties plėtra, kur vystysis mi
iestas.

Finansiniai mechanizmai. Lygybė.

3.Konkretūs tikslai:

Visada yra specifiniai tikslai susiję su miesto istorija, kultūros paveldu, miesto funkcija.

4. prioritetiniai tikslai (strateginiai) Tai ilgalaikis procesas, tačiau jo baigtis ne visada yra aiški. Tikslai gali pasikeisti iš esmės,ar atsirasti nauji. Tenka atrinkti tuos tikslus, kurie realizuotini pirmiausia t.y. prioritetiniai tikslai:

• nes yra neatidėliotinas ir svarbiausias tikslas,

• yra parengiantysis technologine ar politine prasme darną kitiems tikslams įgyvendinti;

• jį realizavus, sąlygiškai mažiausiomis išlaidomis pasiekiamas didelis efektyvumas.

Miesto planavimo paskirtis:

Pasiūlyti miesto bendruomenei planą – integruotus ir subalansuotus plėtros sprendinius ir jų alternatyvas, atitinkančias gyventojų, privačių ir valdžios struktūrų žinomus bei prognozuojamus poreikius bei interesus. Gyventojams pritarus, o miesto politikams patvirtinus plėtros sprendiniai vykdomosios struktūroms tampa strateginio valdymo ir praktinių veiksnių vadovu. Privačioms struktūroms plėtros sprendiniai tampa reikalavimai ar sąlygoms verslo pradžiai. Gyventojams tai yra pagrindas įvertinti artimą ir tolimesnę miesto ateitį ir planuoti savo veiksmus.

Miesto planavimas yra nuolatinis procesas tam kuriamos specialios tarnybos operatyvinio planavimo darbams. Tuo pačiu planavimas įgyja naują papildomą paskirtį: stebėti, analizuoti, teikti informaciją apie miesto plėtros būklę, problemas, jų sprendinių pasiūlymus bendruomenei ir valdžiai.

Fizinio planavimo tikslai

Pagrindiniai fizinio planavimo tikslai yra tokie: miesto funkcinės ir fizinės struktūros formavimas, tikriau – miesto esamos struktūros pertvarkymo ir pritaikymas šiuolaikiniam gyvenimo būdui, senamiesčių ir kitų vertingų bei saugomų teritorijų atstatymo ir atgaivinimo planavimas išlaikant pa
aveldo struktūrą, stambių traukos objektų – oro uostų, stočių, aptarnavimo įstaigų, centrų racionalaus išdėstymo paieška; žemės rezervavimas, pagrindinių gatvių ir inžinerinės infrastruktūros tinklų ir įrenginių plėtros planavimas – trasos ir žemės juostos bei sklypai, funkcinė reikšmė, techniniai parametrai, naujų plėtros teritorijų planavimas – mikrostruktūra, tinklai, svarbūs traukos punktai, sklypai ir t. t.

Visus fizinio planavimo tikslus lydi reikalavimai:

1) estetiniai ir kompoziciniai ,2)pasiekiamumo, 3)išdėstymo miesto plane ar jo erdvėje,

Planavimo (projektavimo) normos – padeda išvengti šiurkščių klaidų; lengviau planuoti; išvengiama tuščių diskusijų; paprasčiau įvertinti planavimo spren¬dinius; skeptiškai, nes normos asocijuojasi su monotonija, atsilikimu. Taip atsitinka, kai normos neatnaujinamos. Jeigu normose keliami labai aukšti reikalavimai, jos paprastai dėl finansinių išteklių stokos tampa neįvykdomos. Žemės sklypai vienbučiams namams statyti planuojami ne mažesni kaip 2 arai blokuotiems ir ne didesni kaip 20 arų pavieniams namams, A, B, C ir D kategorijų gatvėms įrengti planuoti žemės juostas ne siauresnes kaip 20 m ir ne platesnes kaip 120 m, atstumas nuo namų iki gatvės važiuojamosios dalies krašto turi būti ne didesnis kaip 25 m, didmiesčių centruose pastatai turi būti ne žemesni kaip 4 aukštų.

2. ŠALIES MIESTŲ ISTORINĖ RAIDA

Europos miestų raida siekia keletą tūkstančių metų. Lietuvoje sąlygos kurtis miestams susidarė tik X-XIa. (20a pradėjo formuotis feodalinė santvarka, amatai atsiskyrė nuo žemdirbystės, atsirado reguliarūs prekių mainai). Daug miestų išaugo iš pilių su
u pirešpiliais, kuriuose gyveno pirkliai ir amatininkai. Seniausi miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Veliuona. XIVa. prie miesto, pilių sienų įrengiamos turgaus aikštės, kurias vėliau apstatė mediniais namais. Keliai į pilį, aikštę virto gatvėmis, miestai įgavo radialinį planą. XVa. miestai pradeda augti sparčiau.

14a Europos gatves turėjo radialinį gatvių tinklą . 15a. miestai pradeda augti sparciai, tampa zidiniais, atsiranda turtingu asmenu. Klaipėda kaip mietas pradėjo formuotis ~XIIIa.

XVIa. antroje pusėje Vilniuje atsiranda Šv.Jono bažnyčia, Trakų, Pylimo, Universiteto gatvės ir daugelis kitų pastatų.

XV-XVIa. Rotušė pastatyta ( ne dabartinė).

XVIa. Žygimanto Augusto valdymo metas. Įsigalėjo renesansas (pastayti Valdovų rūmai, Kazimiero koplyčia Katedroje, Universitetas, Aliumnatas – kunigų seminarija). Pagrindinės Lietuvos vaivadijos: Vilniaus ir Trakų. Pagrindinės apskritys: Kauno, Ukmergės, Velionos.

1466m. Lietuvos teritorija siekė iki Juodosios jūros.

Valsčiai: Aukštadvaris, Darsūniškės, Giedraičiai, Josvainiai, Kernavė, Pūnia.

XVIa. valakų reforma(1557m.)

XVIIa. prasidėjo karai su Rusija, Švedija. XVIIa. Karaliavo J. Kazimieras.

: Du gatvių tipai:( Planų tipai)

1)vėduoklės forma dvi – trys gatvės sudarydavo ištiestą vėduoklę, o jos smaigaly – viena ar kelios suplanuotos aikštės, o šalutinės gatvės sudarydavo taisyklingus kvartalus (pvz. Zarasuose, Peterburge, Versalyje).

.Taip suplanuotas Sankpeterburgas.

2) stačiakampio forma

Kai pagrindinės ir šalutinės gatvės sudarydavo staciakampį tinklą su keliomis šachmatine tvarka išdestytomis aikštemis. Kai kada vidurinė gatvė buvo projektuojama žymiai platesnė, bulvaro tipo( Kaune laisvės alėja).

Šiame laikotarpyje į architektūrą ateina klasicizmas.

Gubernijos: Kauno, Gardino, Vilniaus. Renesanso pastatai: universiteto kiemas, A

. . .

Join the Conversation