9 procentų PVM

LENGVATINIS 9 PROCENTŲ PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS

Lengvatinis 9 procentų pridėtinės vertės mokestis

Sudarė

Audronė Kavaliauskienė

AP09-22

ĮVADAS

Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – vienas bene plačiausiai pasaulio mokesčių sistemoje naudojamų mokesčių. PVM yra toks mokestis, kuriuo apmokestinamas įvairių prekių tiekimas bei paslaugų teikimas. Šis mokestis yra vienas perspektyviausių. Jo pagalba surenkama nemažai lėšų į valstybės biudžetą.

Lengvatiniu PVM tarifu laikomas PVM įstatyme nustatytas PVM tarifas, mažesnis už standartinį, išskyrus 0 tarifą. PVM įstatyme yra nustatyti 2 lengvatiniai PVM tarifai – 5 ir 9 procentų PVM (9 procentų tarifas gyvenamųjų namų statybai, finansuojamai iš biudžetų ar valstybės lengvatinių kreditų (&“socialinei statybai”).

Reglamentavimas Europos Sąjungoje

Europos Sąjungoje apmokestinimo PVM tvarka yra griežtai reglamentuota, atsižvelgiant į tai, kad šis mokestis, kaip vartojimo mokestis, turi esminės įtakos kuriant vidaus rinką be sienų.

Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis apmokestinimo PVM tvarką Europos Sąjungos mastu, yra 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos. Ši direktyva reglamentuoja praktiškai visus PVM taikymo aspektus.

Reglamentavimas Lietuvoje

PVM Lietuvoje pradėtas taikyti nuo 1994 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymui Nr. I-345. Šis įstatymas galiojo iki 2002 m. birželio 30 dienos. Nuuo 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas Nr. IX-751, kuris įgyvendino visas pagrindines Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių apmokestinimą PVM nuostatas, tačiau į įstatymą nebuvo perkelti reikalavimai, kurių taikymas įmanomas tik Lietuvai esant Europos Sąjungos na

are ir bendrosios rinkos dalimi. 2004 m. sausio 15 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-1960 kuris įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės 1 d. Šis įstatymas galutinai perkėlė Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių apmokestinimo PVM tvarką, nuostatas. Aktualią Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo redakciją galima rasti Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų bazėje.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme taip pat yra nustatyti atvejai, kai prekių tiekimas, paslaugų teikimas ir prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės PVM neapmokestinami, taip pat atvejai, kai importuojamos prekės neapmokestinamos importo PVM, specialių apmokestinimo PVM schemų (kompensacinio PVM tarifo ūkininkams, turizmo paslaugų,naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcinių ir antikvarinių daiktų, investicinio aukso bei elektroniniu būdu teikiamų paslaugų) taikymo tvarka ir t. t.

Lengvatinis 9 procentų prridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas iki 2004 metų balandžio pabaigos taip pat buvo taikomas ir šilumos vartotojams, kad žiemą būtų užtikrintos stabilios kainos.

Lengvatinio PVM tarifo taikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnis.

Įstatyme yra išplėstas PVM apmokestinimo momento reglamentavimas.

Reglamentuojant apmokestinamąją vertę skirtingai nuo šiuo metu galiojančio įstatymo, įtvirtinta nuostata, kad apmokestinamąją vertę sudaro atlygis, kuris gautas arba turi būti gautas už prekes ar paslaugas t.y. atsisakoma vertės elementų vardijimo.

Neatsižvelgiant į šio Įstatymo III skyriaus nuostatas, iki 2003 m. gruodžio
31 d. le

engvatinis 9 procentų PVM tarifas taip pat taikomas šilumos energijai, kuri tiekiama gyvenamosioms patalpoms šildyti.

Nuo 2004 metų gegužės 1 d. įstatymo įsigaliojimo dienos lengvatinis 9 proc. PVM tarifas taikomas socialinėms statyboms (gyvenamųjų namų statybos, renovacijos ir kt. darbai, finansuojami iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ar jų specialių fondų); šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (iki 2003 m. gruodžio 31 d.); dehidratuotam ir denatūruotam etilo alkoholiui bei rapsų metilo (etilo) esteriui, pagamintiems laikantis biokuro įstatymo (iki 2002 m. gruodžio 31 d.).

Gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, šiltinimo ir projektavimo darbai, inžinerinių tinklų statybos,ir teritorijos tvarkymo paslaugos, už kurias mokama iš valstybės ir savivaldybės teikiamų lengvatinių kreditų ir valstybės specialiųjų fondo lėšų, bus apmokestinami taikant lengvatinį 9 proc.PVM tarifą. Tačiau iki 2003 metų gruodžio 31 d. šios paslaugos PVM neapmokestinamos, jeigu sutartys dėl tokių darbų atlikimo buvo sudarytos iki 2002 metų liepos 1 d.

Skirtingai nei senajame įstatyme, kai buvo vardinamas sąrašas elementų, sudarančių apmokestinamąją vertę, dabartiniame įstatyme įtvirtinta nuostata, jog apmokestinamoji vertė už prekes ar paslaugas yra gautas ar gautinas atlygis. Tačiau vis tiek įstatyme nurodyta, kas:

įtraukiama į apmokestinamąją vertę (pvz., mokesčiai, rinkliavos, išskyrus PVM; išlaidų vertė, susijusi su prekių ar paslaugų teikimu pirkėjui; subsidijos ar dotacijos, turinčios įtakos prekės ar paslaugos kainai, ir kt.);

neįtraukiama į apmokestinamąją vertę (pvz., įvairios nuolaidos, kompensacijos išlaidoms, netesybos ir pan.(plačiau apie tai – įstatymo 15

5 str.)

Atsižvelgus į ES šalių praktiką, atsisakyta palūkanų apmokestinimo PVM, jeigu tokios palūkanos aiškiai išskirtos sutartyse (pvz, lizingo, paskolų) ir apskaitos dokumentuose.

Naujajame PVM įstatyme taip pat numatyta mokesčio administratoriaus teisė koreguoti apmokestinamąją vertę atsižvelgiant į rinkos kainą, jeigu nurodyta prekės ar paslaugos apmokestinamoji vertė aiškiai neatitinka tos prekės ar paslaugos rinkos kainos.

Kodėl verta pasinaudoti šia PVM lengvata?

Augant pasaulinėms energetinių išteklių kainoms, Lietuvoje neišvengiamai kyla ir šilumos paslaugų kainos – šiemet jos vidutiniškai išaugs apie 40 procentų. Dauguma Lietuvos žmonių gyvena daugiabučiuose, kurių dauguma yra senos, dar praėjusio amžiaus, statybos. Kaip rodo faktai, jie už šilumą turi mokėti iki trijų kartų daugiau nei gyvenantieji naujuose pastatuose. Daugiabučių renovavimas (būtų apšiltintos sienos, pakeisti langai, modernizuotos šildymo sistemos ir kt.) padėtų spręsti šią problemą ir užtikrintų mažesnes sąskaitas už šildymą, o sutaupytas lėšas galima būtų panaudoti kitur.

Daugiabučių renovavimas nėra naujas sumanymas – užsienyje, pavyzdžiui, Švedijoje, ji plačiai naudojama. Tai efektyvi priemonė taupyti energijos išteklius, tausoti aplinką, o galiausiai – pagrąžinti gyvenamąjį namą. Be to, daugiabučių renovavimas suteikia galimybę atsinaujinti būstą žmogui, kuris, pavyzdžiui, gauna mažesnes pajamas ir neįstengtų to padaryti vienas, tačiau galbūt galės sumanymą įgyvendinti bendrai su kitais namo gyventojais. Tikima, kad būstų renovavimas paskatins ir namų bendrijų kūrimąsi, kurios savo ruožtu prisidės prie pilietinės visuomenės fo

ormavimo. Be to, sulėtėjus ekonomikai, daugiabučių modernizavimas padėtų sušvelninti kai kurias neigimas pasekmes. Pavyzdžiui, sumažėjus naujų statybų poreikiui, statybos įmonės galėtų pakeisti kryptį – renovuoti namus.

Lietuva vertina įvairiapusę daugiabučių renovavimo naudą ir valstybei, ir piliečiams, todėl skatina daugiabučių renovavimą, kuriam bus naudojamos ir ES paramos lėšos. Pavyzdžiui, priklausomai nuo projekto efektyvumo (kiek pavyktų sutaupyti šilumos) valstybė gali kompensuoti iki 50 proc. daugiabučio modernizavimo išlaidų. Taip pat apmokamos išlaidos, tenkančios nepasiturinčioms šeimoms ir vienišiems žmonėms, pradinis įnašas (tiesa, ne daugiau kaip 10 procentų nuo investicijų sumos), kredito draudimo įmoka bei dalis kredito ir už jį mokamų palūkanų. Patrauklu ir tai, kad imant kreditą šiems darbams nereikia užstatyti būsto. Kaip papildomą paskatą Finansų ministerija siūlo gyventojų pajamų mokesčio lengvatą paskoloms, skirtoms daugiabučių namų modernizavimui – toks Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų projektas pateiktas derinimui su institucijomis.

Asignavimai daugiabučių namų renovacijai ir modernizavimui

(LR valstybės kontrolės paskaičiavimai 2009 m.)

Aplinkos ministerijos Specialiajai daugiabučių namų modernizavimo programai įgyvendinti 2009 m. planuojama skirti 69,8 mln. Lt., lyginant su 2008 m.- 17,3 mln. Lt daugiau (2008 m. – 52,5 mln. Lt). Iš 2008 m. Patvirtintos 50 mln. Lt. sumos programai įgyvendinti (iš jų 2,5 mln. Lt. agentūros išlaikymui) iki lapkričio 1 d. panaudota 36,8 mln. Lt.

Aplinkosministerijos duomenimis,iš viso yra parengta 720 daugiabučių namų modernizavimo projektai. 306 projektai jau įgyvendinti, o šiuo metu įgyvendinami 28. Parengtiems 390 valstybės paramos lėšų poreikis – daugiau nei 285 mln. Lt., o 2009 m. lėšų poreikis – ne mažiau kaip 149 mln. Lt.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės vertinimu, valstybės paramos lėšų dalis nepakankama, kad būtų užtikrintas jau patvirtintų daugiabučių namų modernizavimo ir rekonstravimo investicijų projektų finansavimas.

Reglamentavimas Europos Sąjungoje

Europos Sąjungoje apmokestinimo PVM tvarka yra griežtai reglamentuota, atsižvelgiant į tai, kad šis mokestis, kaip vartojimo mokestis, turi esminės įtakos kuriant vidaus rinką be sienų.

Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis apmokestinimo PVM tvarką EuroposSąjungos mastu, yra 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos. Ši direktyva reglamentuoja praktiškai visus PVM taikymo aspektus.

Reglamentavimas Lietuvoje

PVM Lietuvoje pradėtas taikyti nuo 1994 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymui Nr. I-345. Šis įstatymas galiojo iki 2002 m. birželio 30 dienos. Nuo 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas Nr. IX-751, kuris įgyvendino visas pagrindines Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių apmokestinimą PVM nuostatas, tačiau į įstatymą nebuvo perkelti reikalavimai, kurių taikymas įmanomas tik Lietuvai esant Europos Sąjungos nare ir bendrosios rinkos dalimi. 2004 m. sausio 15 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-1960 kuris įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės 1 d. Šis įstatymas galutinai perkėlė Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių apmokestinimo PVM tvarką, nuostatas. Aktualią Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo redakciją galima rasti Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų bazėje.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme taip pat yra nustatyti atvejai, kai prekių tiekimas, paslaugų teikimas ir prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės PVM neapmokestinami, taip pat atvejai, kai importuojamos prekės neapmokestinamos importo PVM, specialių apmokestinimo PVM schemų (kompensacinio PVM tarifo ūkininkams, turizmo paslaugų, naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcinių ir antikvarinių daiktų, investicinio aukso bei elektroniniu būdu teikiamų paslaugų) taikymo tvarka ir t. t.

– 3 –

Leave a Comment