Tikslas – karjera

Kartais tenka skausmingai suvokti, kad sėkmė ima ir nusisuka. Rodos, dirbi dirbi, žmogus, o kvapą gniaužianti svajonių karjera flirtuoja su visais, išskyrus tave.  Ir kodėl niekas nemato, kad sėdžiu vakarais ilgiau už kitus? Kad puikiai susidoroju su bet kokia man patikėta užduotimi ir senokai nejaučiu konkurencijos iš kolegų, greičiau jau pati jiems padedu. Viskas tikrai šaunu, bėda tik ta, kad noriu būti pastebėta. ir metai iš metų sėdžiu savo (o ne kokio vadovo) kėdėje.

Rodos, visi yra vertinami labiau, nei aš. Kadd ir ta naujokė. Nedirba čia nė metų, o jau gavo direktoriaus pavaduotojos vietą. Ir baisiausia, kai suvokiu, kad ne dėl figūros ypatumų (tada galima būtų teisėtai burbėti apie lengvai pasiekiamas moteris ir žmonoms neištikimus šefus).

Svarbiausia – iniciatyva

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro vadovas, psichoterapeutas Raimundas Alekna teigia, kad svarbiausias koziris siekiant karjeros – iniciatyva. Tai reiškia, kad vadovai pastebi ir karjera šypsosi tiems, kas patys turi idėjų, jas nuolat siūlo (net jei dalis yra atmetamos), žino, kaip jas įgyvendinti. Kitaip tariant, jei puikiai ir tyliai dirbame, tikėdamiesi būti pastebėti – maksimum kuo pasieksime – pagyrimo. O mūsų tikslas – karjera, ar ne?

Taigi, norite karjeros – privalote būti iniciatyvūs ir veiklūs, ir būtinai – teikti konkrečius pasiūlymus. Ne tik tobuli vykdytojai, bet ir iniciatoriai, galintys veiksmingai paskirstyti darbus ir pas

siekti tikslo. Progresyvios organizacijos nuolat ieško iniciatyvių žmonių. Darbuotojai – vykdytojai yra svarbūs ir geri, bet jų savybių nepakanka, kad orgznizacija gerai funkcionuotų ir būtų konkurentabili.

Aiškiai žinoti, ko nori

Prieš svajojant apie karjerą, žmogus turi aiškiai žinoti, ką nori padaryti. Ne pasiekti, o būtent padaryti, nes jei orientuosimės tik į kėdės užėmimą, greitai nuvilsime darbdavius ir tuo karjera pasibaigs. Vienintelis sėkmingas kelias – mėgti tai, ką darai. Gyventi tuo, degti tuo, tuomet, jei jūsų ir nepastebės dabartinėje darbovietėje, būtinai pastebės kiti.

Ką geriausiai sugebi?

Apie karjerą, kaip taisyklė, imame mąstyti tuomet, kai nebesame patenkinti tuo, ką darome. Bet ne visuomet vadovo pareigos yra tai, ko mums iš tiesų reikia. Esame skirtingi. Vieniems puikiai sekasi vykdyti pavestus darbus. Kiti gali būti prastesni vykdytojai, tačiau puikūs administratoriai. Tretiems gerriausiai sekasi generuoti idėjas ir strateguoti, o darbus ir jų administravimą jie valdo prasčiau.

Vadinasi, prieš įrodinėjant darbdaviui, kad esame verti paaukštinimo, verta pasitarti su savimi, ką darome geriausiai ir kas mūsų atveju yra karjera. Juk tapus vadovu galima tik pabloginti situaciją, jei atsidursime ne savo lėkštėje – gal turimi pavaldiniai paprasčiausiai „nepaveš“ tokiu tempu, kokį norėtumėte matyti, o gal per nepasitikėjimą kitais net tapęs vadovu imsitės visų darbų, nes tik jūs galite viską padaryti tobulai?

Visagalės nuostatos

Daug kas priklauso nuo to, kokie „dr

raiveriai“, t.y. – nuostatos, reguliuojančios mūsų elgesį, vyrauja. Anot psichologų, draiverių yra visokių: „sunkiai stenkis“ lemia tai, kad daug dirbama, bet ir labai daug kritikuojama, nors realių pokyčių toiks žmogus įgyvendinti negali. „Būk tobulas“ neleidžia klysti, trukdo dalintis darbais, verčia visko siekti pačiam, nes tik taip įmanoma pasiekti geriausią rezultatą (bent taip atrodo pačiam draiverio savininkui).

Nei vienas iš šių dviejų tipažų nebūtų tinkamas vadovauti. Mat vadovas turi turėti aiškią nuomonę, būti entuziastu, mokėti tinkamai paskirstyti darbus, įtraukti, motyvuoti žmonės, kad jie realizuotų idėjas. Taigi vadovas turi duoti darbo tam, kas gerai vykdo. Gerai vykdantys turi rasti tinkamą veiklos sferą ir likti vykdytojo pozicijoje, nes joje atsiskleis geriausiai. Ir tie, ir tie, norėdami karjeros, turi atsižvelgti į asmeninius bruožus ir negalvoti, kad karjera reiškia tik vadovavimą.

Karjera = pripažinimas..?

Daugelis karjeros siekia dėl vienintelio, ir, be abejo, visiems mums svarbaus dalyko – pripažinimo. Tačiau gerai dirbant nuoširdžiai mėgstamą darbą pripažinimo sulauksime ir nebūdami direktoriais.

Jei išties esate puikus darbuotojas, tačiau darbdavys to nevertina – reikalaukite jums tinkančių sąlygų (tik kvailas vadovas atsisakys „auksinio“ darbuotojo) arba. keiskite darbą. Gal tai taps žingsniu į naują, kokybiškesnį gyvenimo etapą?

0 thoughts on “Tikslas – karjera”

  1. Man patiko mintis, kad ne visiems įmanoma tapti vadovais. Dabar aklai vaikomasi karjeros, nesusimąstant apie savo asmenines galimybes ir savybes. Aš visada jausiuosi geriau viena sau krapštydamasi savo darbuose nei vadovaudama kitiems. Ir tai nereiškia, kad neturiu galimybių būti pastebėta – galiu būti pastebėta kaip puiki specialistė.

    Reply
  2. Esu uz tai, kad kiekvienas zmogus darytu tai, ka geriausiai sugeba. Taciau kartais atrodo, kad musu visuomeneje stipriai suvesejes tikejimas, jog butina buti geriausiu visur. Ir liudna del to, nes nemazai zmoniu per ta neadekvatu perfekcionizma, per nepamatuotus reikalavimus sau suserga labai stipriai…

    Reply
  3. Dange, iš tiesų liūdna, kad suserga, palūžta… Bet tiek visko šiuolaikiniam žmogui ant pečių, tiek atsakomybės ir skubėjimo, kad tikrai ne visi atlaiko. Svarbiausia jausti, kiek sau gali leisti, o kada laikas sustoti.

    Reply

Leave a Comment