UTENOS KOLEGIJOS
MEDICINOS FAKULTETO
SOCIALINĖS GEROVĖS KATEDRA
SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ PROGRAMA
Požiūris į lyčių nelygybę
Sociologija: Socialinis tyrimas
Darbą atliko
SD-16 (I) grupės
Studentė
Reda Kanapinskienė
2016 11 20
Darbą tikrino
Lektorė
Zita Ruzgienė
UTENA 2016
Turinys
Įvadas …………………………………………………………………………………………….3
Šiuolaikinė lyties samprata ir lyčių nelygybė…………………………………………4
Darbas ir lytis……………………………………………………………………………………5
Lyčių nelygybė vyrų atžvilgiu………………………………………………………………6
Išvados…………………………………………………………………………………………….7
Literatūros sąrašas…………………………………………………………………………….
Įvadas
Lyčių lygybė – tai vienas iš pagrindinių demokratijos principų. Jis grindžiamas lyčių lygioms teisėmis, atsakomybe, galimybėmis visose gyvenimo srityse. Lygios galimybės vyrams ir moterims – tai kliūčių nebuvimas nė vienai iš lyčių visaverčiai dalyvauti ekonominiame, politiniame ir socialiniame gyvenime. Vyrų ir moterų lygybė – vyrų ir moterų lygių teisių ir vienodos elgsenos su jais principas.
Niekas neabejoja, kad moteriška ir vyriška lytys skiriasi. Tarp lyčių yra biologiniai (fiziniai ir fiziologiniai) ir socialiniai (arba kultūriniai) skirtumai. Biologiniai lyčių skirtumai apsprendžia moterų ir vyrų funkcijas, kurios (bent kol kas) yra nekintančios ir universalios, pavyzdžiui, gimdymas.
Moterų ir vyrų lygios galimybės bei lyčių lygybė nėra iki galo įgyvendintos nei Lietuvoje, nei daugelyje kitų šalių. Vis dar pastebimas labai didelis atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio, iki šių dienų yra išlikęs stereotipinis požiūris į moters vaidmenį šeimoje, kuris trukdo moterims integruotis į darbo rinką. Egzistuojantis žemas visuomenės informuotumo lygis lyčių lygybės ir galimybių klausimais ir kita. Pagrindinė priežastis – veiksmingų mechanizmų, užtikrinančių efektyvų lyčių lygybės politikos įgyvendinimą, trūkumas. (N. Daukantienė, 2006)
Darbo objektas: Lyčių nelygybė.
Darbo tikslas – Išnagrinėti lyčių nelygybės situaciją Lietuvoje.
Darbo uždaviniai : Išnagrinėti šiuolaikinę lyties sampratą ir lyčių nelygybės sąvoka.
Šiuolaikinė lyties samprata ir lyčių nelygybė
Tradiciškai dominuoja nuomonė, jog moters vaidmuo šeimoje ir visuomenėje yra mažiau reikšmingas negu vyro. Nusistovėjęs visuomenės požiūris, kad moteris yra silpnoji lytis, kad moteris neturi teisės savarankiškai spręsti problemas, kad jos pagrindinė misija – auginti vaikus, tvarkyti namų ūkį. Jau nuo mažų dienų mergaitės dažniausiai orientuojamos į šeimą, vaikų auginimą ir auklėjimą, namų ruošą, berniukai – fizinį, vadovaujantį ir intelektualinį darbą. Įsitikinimas, kad vyrai yra karjerą darantys darbuotojai, o moterys – „tiesiog darbuotojos”, paplitęs ne tik tarp vyrų, bet ir tarp moterų. Jaunos moterys ne visada rodo iniciatyvą. Šeimoje ir mokykloje suformuotus stereotipus jaunuoliai išsaugo ir sukūrę šeimas, įsilieja į visuomeninę bei politinę veiklą. Tai palaiko ir nesąmoningą diskriminaciją lyties atžvilgiu. Šie stereotipai gana stipriai atsispindi ir vadovėlių iliustracijose, reklamoje, žiniasklaidoje, kur akivaizdžios moteriškos ir vyriškos veiklos plotmės.
Nors Lietuvos gyventojai deklaruoja vis modernesnį požiūrį į šeimą ir moterį, tačiau realybė priešinga: daugelyje gyvenimų sričių moterų padėtis ne tik negerėja, bet dar labiau įsitvirtina tradicinis lyčių vaidmenų pasidalijimas. Praėjusio dešimtmečio viduryje dauguma Lietuvos gyventojų pasirinko tradicinį šeimos modelį, kai vyras išlaiko šeimą, o žmona rūpinasi namais ir vaikais.
Lyčių lygybę apima:
vienodas vyrų ir moterų galimybes buti ekonomiškai nepriklausomais;
vienodas vyrų ir moterų galimybes dalyvauti priimant sprendimus;
vienodą pasidalinimą vaikų
priežiūros ir būties našta;
laisvę nuo smurto dėl lyties;
stereotipų nereprodukuojančią vyrų ir moterų reprezentaciją.
Šie aspektai yra glaudžiai susiję tarpusavyje, todėl pažanga vienoje srityje neįmanoma, nepakeitus situacijos kitose.
Darbas ir lytis
Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą turėjo 91,5 proc. jaunų (20–24 metų) moterų ir 86,5 proc. jaunų vyrų. Praėjusių mokslo metų pradžioje universitetuose ir kolegijose studijavusios merginos sudarė 60 proc. visų studentų, o iš 2007 m. aukštųjų mokyklų parengtų specialistų (bakalaurų, magistrų ir daktarų) 67 proc. buvo moterys. Universitetuose pernai dėstė 49 proc. moterų, kolegijose – 70 proc. Nepaisant, kad dauguma moterų turi aukštąjį išsilavinimą, vyrai gauna vidutiniškai 16 proc. didesnį valandinį darbo užmokestį ir dažniau eina įstaigų ar įmonių vadovų pareigas. Vadovės moterys sudaro 38 proc.
Moterų darbo padėtis skirtingais istoriniais laikotarpiais kito: nuo medžiotojų ir rinkėjų bendruomenėje panašaus darbo pasidalijimo iki žemdirbių visuomenei būdingo moterų vaidmens sumažėjimo. Moterų vaidmuo industrinėse visuomenėse kito priklausomai nuo mokslo ir technologijų pažangos. Moterys galėjo pačios nuspręsti, ar jos nori tapti motinomis, ar ne. Sovietinėje Lietuvoje moterų ir vyrų darbo rinkoje pasiskirstymas buvo panašus. Buvo vykdoma planinė ekonomika, moterys skatinamos tapti visuomenininkėmis, karjeros moterimis, skatinamos dirbti, būti aktyviomis pilietėmis.
Laikui bėgant prievarta iš namų išvaryta moteris, kurios uždarbis sudarė pusę (jei ne daugiau) šeimos pajamų, dar turėjo labai prastomis sąlygomis auginti vaikus ir rūpintis nuolatinių prekybos sutrikimų apsunkintu namų ūkiu. Turėdamos lygias teises, moterys iš tiesų turėjo daug didesnę darbų ir rūpesčių naštą negu vyrai. Tai buvo pasityčiojimas iš moters, motinystės, motiniškumo. Dirbančios moterys šiuolaikinėje visuomenėje susiduria su diskriminacija darbo rinkoje, prasčiau apmokamais darbais, menkesnėmis karjeros galimybėmis, didesne rizika netekti darbo dėl lyties ir stereotipiniu elgesiu.
Moterys ir vyrai turi turėti vienodas sąlygas dalyvauti darbo rinkoje ir gauti vienodą užmokestį už vienodą arba vienodos vertės darbą. Jie turi turėti galimybę būti ekonomiškai nepriklausomi. Ekonominė gerovė ir ekonominė vyrų bei moterų nepriklausomybė yra būtina sąlyga siekiant lyčių lygybės, nes gyvename kultūroje, kur materialinė gerovė tampa vis svarbesniu visuomeninės pažangos rodikliu, o ekonominė nepriklausomybė virsta neatskiriama asmeninės laisvės dalimi, sudaro galimybes savarankiškai išlaikyti šeimą, lemia asmens visuomeninį statusą.
Moterys ir vyrai turi turėti vienodas galimybes pasirinkti trokštamą išsilavinimą ir siekti mokslinės karjeros. Moterys ir vyrai turi turėti galimybę daryti karjerą pagal jų profesinę kompetenciją, profesiniame gyvenime nesusidurdami su kliūtimis ir sunkumais, kylančiais dėl jų lyties, bei diskriminacija.
Lyčių nelygybė vyrų atžvilgiu
Įprasta manyti, kad lyčių lygybės klausimai yra svarbūs tik moterims, tačiau tai klaidinga nuostata, nes vyrų pečius taip pat slegia mūsų visuomenėje vyraujantys stereotipai. Jie dažnai tampa priežastimi to, kad vyrai gyvena vidutiniškai 10 metų trumpiau nei moterys (dažnai dėl rizikingo elgesio, nerūpestingo požiūrio į sveikatą), 3 kartus stipriau kenčia dėl priklausomybės nuo alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų, 9 kartus dažniau nei moterys padaro nusikaltimus ir yra įkalinami, net 5 kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį savižudybių skaičiumi ir susiduria su daugeliu kitų psichologinio pobūdžio problemų.
Visa tai neigiamai veikia ne tik jų, bet ir moterų, vaikų gyvenimo kokybę, o neretai sukelia grėsmę net artimųjų gyvybei. Visuomenėje vyraujančios nuostatos ir socialinės politikos spragos trukdo vyrams aktyviau įsitraukti į šeimos gyvenimą, prisiimti lygią su moterimis atsakomybę už vaikus. Tai nuskurdina ne tik žmogiškąją vyrų patirtį, kenkia jų gyvenimo kokybei, bet tampa rimta kliūtimi ir sėkmingai bendruomenės plėtrai. Šiaurės šalių patirtis rodo, jog šeimos, kur vyrai dalijasi buities pareigomis, yra tvirtesnės, mažėja skyrybų skaičius. Visuomenė yra saugesnė, nes vyro įvaizdis mažiau siejamas su agresija. Kai vaikus augina abu tėvai, moteris sulaukia paramos ir lengviau integruojasi į darbo rinką (todėl darbdaviai gali efektyviau panaudoti žmogiškuosius išteklius), o vyras nesijaučia atsietas nuo savo šeimos – šitaip derinamas bendruomenės narių profesinis ir privatus gyvenimas padeda išvengti daugelio socialinių problemų ir efektyviau panaudoti tiek moterų, tiek vyrų profesinę kompetenciją. Taigi nuoseklus lyčių lygybės nuostatų įgyvendinimas savivaldybės darbe daro teigiamą įtaką vyrų, moterų, vaikų gyvenimams, o taip pat ekonominei bendruomenės plėtrai ir socialinei gerovei. (Pagal „Lyčių lygybės principo įgyvendinimo gairės Lietuvos savivaldybėms“, 2005)
Išvados
Visuomenėje yra nusistovėjusi nuomonė, kad moters vaidmuo šeimoje ir visuomenėje yra mažiau reikšmingas negu vyro. Daugelyje gyvenimų sričių moterų padėtis ne tik negerėja, bet dar labiau įsitvirtina tradicinis lyčių vaidmenų pasidalijimas. Šiai problematinei sričiai spręsti, 1999m. buvo įkurta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Tačiau praėjus daugiau kaip 20 metų ši problema vis dar išlieka aktuali Lietuvos visuomenei.
Viena iš sferų, kurioje ypač pasireiškia lyčių nelygybės problema, tai darbo rinka. Dirbančios moterys šiuolaikinėje visuomenėje susiduria su diskriminacija darbo rinkoje, prasčiau apmokamais darbais, menkesnėmis karjeros galimybėmis, didesne rizika netekti darbo dėl lyties ir stereotipiniu elgesiu. Viena iš priežasčių, dėl kurios moterys patiria diskriminaciją darbo rinkoje, tai Lietuvos darbo rinkai būdingas susiskirstymas į vyriškus ir moteriškus darbus.
Dėl laiko stokos apklausiau tik dešimt respondentų, tačiau ir iš jų galima susidaryti tam tikras išvadas. Mūsų visuomenėje moterys patiria kur kas daugiau prievartos dėl lyties nei vyrai…
Literatūros sąrašas
Lyčių lygybės principo įgyvendinimo gairės Lietuvos savivaldybėms, 2005 http://lygybe.lt/ci.admin/Editor/assets/Leidiniai/Lyciu%20lygybes%20principo%20igyvendinimo%20gaires%20Lietuvos%20savivaldybems.pdf
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2010 m. ataskaita. : http://lygybe0.lt/
Lyčių nelygybės akivaizdumas. http://www.diena.lt/dienrastis/lietuva/lyciu-nelygybe-akivaizdi-115164#axzz1tXPsSUwl