KODĖL PRADEDAMA VARTOTI NARKOTIKUS?

TURINYS

Įvadas........................
......................3psl.

1. Kodėl pradedama vartoti

narkotikus?..................4

-8psl.

2. Situacija

Lietuvoje...................

..........9-11psl.

2.1 Norkomanų gydymas

Lietuvoje...................9-

10psl.

2.2 Narkotikų vartojimo lygis

Lietuvoje...............10-11psl.
Išvados.......................
......................12psl.
Naudota
literatūra......................
................13psl.
Priedai.......................
.......................14psl.

ĮVADAS

Narkomanija – naujas ir sudėtingas šių dienų pasaulio reiškinys.

Jis meta iššūkį senajam pasaulio supratimui apie sveikatą ir žmonijos
vystymąsi, reikalauja naujų darbo formų bei glaudesnės ir labiau
integruotos įvairių institucijų veiklos. Narkomanija į pirmą vietą iškelia
svarbias etines ir moralines sąvokas, iš kurių daugelį dar reikia įvardyti
ir suvokti.

Lietuvoje vyksta greitos permainos ne tik ekonomikoje, socialinėje
sferoje, bet ir žmonių gyvenime.

Didėja narkotikų prieinamumas ir tiekimas, neteisėta jų pasiūla,
atsiranda narkotikų poreikis. Labiausiai pažeidžiamas tampa jaunimas. Dėl
savo nebijojimo rizikuoti ir smalsumo, jaunimas pradeda bandyti, oo vėliau
ir vartoti narkotikus ar net užsiimti su narkotikais susijusia rizikinga
veikla. Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų 15-16 metų moksleivių
tyrimai rodo, kad moksleivių tarpe plinta tiek rūkymas (ypač mergaičių),
tiek alkoholinių gėrimų vartojimas ir svarbiausia – nelegalių narkotikų
vartojimas.

Apie narkotines ir psichotropines medžiagas žmonės žino gana daug. Jie
domisi šiais klausimais, žino daugelio jų pavadinimus, pažįsta asmenis,
vartojančius narkotikus, dalyvauja susibūrimuose, kuriuose vartojami
narkotikai. Deja trūksta profesionalios informacijos apie narkotikų
vartojimo padarinius ir jų žalą.

Narkomanijos problemos neįmanoma išspręsti įprastais būdais. Privaloma
keisti visuomenės elgesį, požiūrį, šalinti priežastis ir tai reikia ddaryti
organizuotai, sistemingai, derinant siekius ir galimybes. Kovoti su
narkomanija yra visų piliečių pareiga ir vienas iš svarbiausių valstybės ir
savivaldybių uždavinių.

Šio darbo tikslas aptarti narkotikų vartojimo priežastis. Taip pat šia
tema atlikti sociologinį tyrimą, suvesti rezultatus ir padaryti išvadas.
1. Kodėl pradedama vartoti narkotikus?

Iš tiesų vi

ienareikšmiškai apibūdinti narkomanijos dėl jos priežasčių
įvairovės, plataus pačių narkotinių medžiagų asortimento, įvairių narkotikų
vartojimo būdų ir pan., neįmanoma. Kalbant apie narkotikų vartojimo
priežastis, tikslinga išskirti tam tikras grupes. Bendriausiai narkomanus
galima skirstyti pagal amžių – į “suaugusius” (amžiaus vidurkis – 24 metai)
ir “paauglius narkomanus”, bei pagal narkotinių medžiagų vartojimo pobūdį –
į “eksperimentuojančius su narkotikais” ir “pastoviai narkotikus
vartojančius asmenis”. Šios grupės susiję – “eksperimentinis” narkotikų
vartojimas būdingesnis jaunimui. Tačiau iš kitos pusės, Skandinavijos
šalyse 1987 – 1991 metais atlikti tyrimai parodė, kad eksperimentinis
narkotikų vartojimas tampa vis populiaresnis tarp vyresnio amžiaus, aukštą
socialinę padėtį užimančių, asmenų.

Šiandien narkomanija iš tamsių laiptinių, apskretusių lindynių
persikėlė į „normalių“ žmonių kasdienybę, į mokyklas, diskotekas, klubus, į
žmonių susibūrimo ir pasilinksminimo vietas. Nauji sintetiniai narkotikai
tapo jaunimo mados dalimi, derančia prie atitinkamo aprangos stiliaus,
technomuzikos, naktinio gyvenimo būdo. Aukšti pareigūnai iš tribūnų
skelbia, kad sparčiai „jaunėja“ narkotikus vartojantys asmenys –
vidutiniškai jų amžius keturiolika-šešiolika metų. Policijos pareigūnai,
mokytojai, medikai, psichologai skirtingai aiškina narkomanijos plitimą:
vieniems atrodo, kad narkotikai yra palaido gyvenimo būdo, nusikaltimų
priežastis, kitiems – dvasinės jaunimo krizės pasekmė.

Bet kurioje šeimoje gali atsirasti vartojančiųjų narkotikus. Viena tik
mintis, kad sūnus ar dukra gali svaigintis narkotikais, gąsdina. Tėvams
labai svarbu turėti supratimą apie narkotikus ir būti budriems, bet ne
perdėti. Šiandien iškyla pavojus pasiduoti narkomanijos „kerams“. Tačiau
jaunuoliai privalo įveikti šias pagundas. Tėvai turi didelę įtaką jaunimui,
todėl labai svarbūs yra tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai. Jaunystėje
abejojama sukurtomis vertybėmis, nu
usiviliama po nesėkmių, išbandoma tai,
kas ilgą laiką buvo draudžiama. Dažniausiai tai būna pirmieji žingsniai
narkomanijos link.

Kodėl pradedama vartoti narkotikus?

• smalsumo patenkinimas, noras pajusti narkotikų poveikį;

• draugų įtaka (paaugliams ir jaunuoliams ypač svarbi draugų

nuomonė, vertybės ir grupės elgesio normos. Jauniems asmenims

labai svarbu priklausyti grupei);

• savo nepriklausomybės, priešiškumo aplinkiniams išraiška;

• noras pajusti kažką nepatirto – malonumą, netgi pavojų;

• noras pajusti „mąstymo aiškumą“, „kūrybinį įkvėpimą“;

• noras pabėgti nuo nemalonumų;

• noras visiškai atsipalaiduoti:

„Narkotikais pradėjau domėtis būdamas 16 metų. Norėjau būti „kietas“,
kaip kiti tuomet mane supę draugai“ – sakė 22 metų vaikinas, dabar
gyvenantis Lietuvos AIDS centro narkomanų reabilitacijos centre, sergantis
ŽIV virusu. – „Kai kurie iš jų uostė klijus, nenorėjau išsiskirti ir aš.
Vėliau per gimtadienius pradėjau smarkiai išgėrinėti. Kaip jau minėjau,
tikrų narkotikų paragavau, kai man buvo 16 metų – rūkiau žolę (marihuaną).
Užsikabinau, pasijutau beesantis kitame pasaulyje, visiškai atsipalaidavęs.
Kai rūkydavau žolę, tiesiog tryškau emocijomis – kvatodavau, daug
šnekėdavau. Pasibaigus žolės veikimui, jausdavausi išsekęs.“

„Kažkur išskrendi. Guli ant kilimo ir tau gera. Ir nieko daugiau
nereikia, – sakė 27 metų Aras. – Heroinas malšina net seksualinius
poreikius. Kiekvieną dieną reikia tik jo.“

Į narkomaniją linkę irzlūs, be dvasinės pusiausvyros jaunuoliai.
Daugelis patyrę galvos smegenų traumą su sąmonės praradimu, sirgę infekcine
nervų liga. Narkomanais tampa silpnavaliai, lengvai pasiduodantys kitų
įtakai, menkų interesų žmonės, neturintys gyvenimo tikslo ir „nesuprasti
dykinėtojai“, kuriems trūksta meilės, pasitikėjimo, saugumo jausmo ir
savigarbos, tie, kurie yra prislėgti, nelaimingi, greit netenka dvasinės
pusiausvyros. Alkoholis ir narkotikai laikinai j
jiems leidžia pasijusti
laimingesniems, pamiršti problemas.

Pavartojus narkotikų dažniau įvyksta nelaimingų atsitikimų ir
susižalojama. Nuo kai kurių medžiagų kvėpavimas silpsta ar visiškai
sustoja. Suvartojus per didelę dozę, galima prarasti sąmonę, numirti. Net
mažas bet kokių narkotikų, įskaitant ir alkoholį, kiekis sutrikdo
koordinaciją, mąstymas tampa paviršutiniškas, susilpnėja sugebėjimas
priimti „saugius“ sprendimus. Net mažas narkotikų kiekis gali sukelti
psichikos ir emocijų sutrikimus. Vartojant reguliariai, nyksta
intelektualiniai sugebėjimai, atsiranda abejingumas mokyklai, kitai
veiklai. Vartojančiam narkotikus jaunuoliui sunkiau palaikyti darnius
santykius šeimoje ir su draugais. Narkotikus vartojant reguliariai,
išsivysto liguistas potraukis, žmogus nebegali be jų apsieiti, reikia vis
didesnių dozių. Narkotikai sukelia fizinę, psichinę priklausomybę. Jei
žmogus negauna narkotikų, išsivysto absistencija. Jį gali prireikti
detoksikuoti. Jei narkotikai sumaišomi kartu su kitomis medžiagomis,
reakcija gali būti baisi ir nenuspėjama. Nešvarios (nesterilios) adatos
gali užkrėsti kraują, sukelti pūlinius, nuo jų galima užsikrėsti hepatito B
ir ŽIV virusu, kuris sukelia AIDS. Piktnaudžiavimas narkotikais labai
brangiai kainuoja ir veda prie finansinių sunkumų, skolų, nusikaltimų.

Kaip atpažinti asmenį vartojantį narkotikus?

Ar žmogus vartoja narkotikus, iš karto sunku pasakyti, reikia jį
atidžiai stebėti? Galimi simptomai:

• nemiga naktį, mieguistumas dieną;

• nepastovi nuotaika;

• negalėjimas susikaupti;

• pablogėjusi atmintis, haliucinacijos;

• abejingumas mokyklai, darbui, seniems draugams, pomėgiams;

• užsiėmimo ir buvimo vietos slėpimas;

• melas ir vagystės;

• nauji ir įtartinai keisti draugai;

• neįprasti kvapai, dėmės ar žymės ant kūno, rūbų;

• neįprasti milteliai, kapsulės, tabletės, švirkštai, adatos ar

apdegę folijos.

Daugelis šių simptomų tinka ir brendimo laikotarpiui. Dėl to,
neatsižvelgus į kitas priežastis, neprotinga da
aryti išvadą, jog jaunuolis
vartoja narkotikus.

Į Vilniaus narkologijos centrą anksčiau daugiausia paauglių
kreipdavosi dėl alkoholizmo, dabar – dėl narkomanijos. Narkologijos centro
Ambulatorinio skyriaus vedėjos V.Povilaitienės teigimu, nuo narkotikų
priklausomybės kenčiantys moksleiviai patys bijo kreiptis į medikus.
Dažniausiai konsultuotis ateina heroiną vartojančių vaikų tėvai. Pasak
gydytojos, išgydyti nuo priklausomybės heroinui labai sunku. Medikamentais
galima sumažinti abstinenciją, tačiau psichologinė trauka išlieka. Čia turi
padėti ir mokykla, ir tėvai. V.Povilaitienės teigimu, pedagogai dažnai nori
nutylėti, kad jų mokykloje yra narkomanų, nors patys vaikai ir
prisipažįsta. Tarp paauglių išpopuliarėjusi marihuana, sintetiniai,
„lengvaisiais“ vadinami narkotikai, iš pirmo žvilgsnio atrodo nepavojingi
(nuo jų ne taip greitai išsivysto priklausomybė), tačiau 80 proc. visų
pabandžiusių „lengvuosius“ pereina prie „sunkiųjų“. Gydytojos nuomone, taip
skirstyti narkotikų nereikėtų (beje, pats skirstymas sąlyginis), nes tai
suteikia galimybę pasiteisinti ir panaikinti baimės barjerą. Anot
gydytojos, visi narkotikai – nuo „žolės“ iki stiprių leidžiamų – sukelia
pokyčius paauglių smegenyse, silpnina imunitetą, išprovokuoja kepenų,
širdies ligas. „Net nedideliais kiekiais ir retai vartojantys negali
išsivaduoti nuo priklausomybės be specialistų pagalbos“, – sakė
V.Povilaitienė. Vilniaus narkologijos centre stacionaraus gydymo eilėje
laukia ne vienas moksleivis narkomanas. „Tie vaikai supranta, kas jiems
atsitiko ir kartais žino daugiau už tėvus ir medikus“, – kalbėjo gydytoja.
Šiuo metu Europoje vykstančias diskusijas dėl „lengvųjų“ narkotikų
legalizavimo gydytoja pavadinimo nesąmone. Legalizavimas vargu ar kada nors
galėtų būti sėkmingas, kadangi įgyvendinant bent vieną draudimų panaikinimo
teorijos teiginį, tektų visiškai panaikinti ir kitus suvaržymus, nes bet
koks draudimas reikštų, jog narkotikų gabenimas išlieka arba, kad atsiras
nauji kontrabandos keliai. Sakykime, kad narkotikų įstatymai būtų
reformuoti, draudimai išliktų, o sankcijos būtų panaikintos arba nustotų
būtų taikomos. Tokiais įstatymais būtų nepasitikima, jie būtų neveiksmingi.
Draudimų priešininkai tvirtina, kad narkotikų uždraudimas yra visų ligų
priežastis. Savo teiginius jie grindžia besąlygiška prielaida, kad žmogus
gali ir turi pasitikėti narkomanų išmintimi. Tačiau, jei narkotikų
naudojimas ir platinimas būtų legalizuoti, kas galėtų garantuoti, kad
vartotojai naudos juos „protingai“. Net jeigu narkotikų legalizavimas
užkirstų kelią nusikaltimams tarp narkomanų, kai jie jaučia narkotikų badą,
kas galėtų užkirsti kelią jų smurtui apsvaigus nuo įvairovės stipresnių
sintetinių narkotikų, kurie sukausto narkomanų protą ir daro juos
pavojingus sau ir aplinkiniams? Jeigu visi šie narkotikai būtų prieinami,
kas sulaikytų milijonus išsivysčiusių šalių gyventojų, vartojančių
raminamuosius, pradėti vartoti heroiną. Juk tai daug paprasčiau negu sukti
ratus nuo gydytojo prie farmacininko, o nuo pastarojo – link socialinės
apsaugos sistemos? Ne gana to, jei visos psichoaktyviosios medžiagos būtų
prieinamos bet kam, kas apsaugotų vaikus ir jaunuolius nuo narkotikų. Jeigu
medikai jaustų atsakomybę išrašinėdami vaistus, kaip jie galėtų sutikti
išrašyti psichoaktyviąsias medžiagas, kurios kenkia jų pacientams žinodami,
kad esama ir kitų veiksmingų būdų gydyti ligas. Jei legalizavimas būtų ne
visuotinis, kas užkirstų kelią gabenimui ar susidaryti lygiagrečiai rinkai
tiems, kurie nėra aprūpinami narkotikais aprūpinami legaliai? Jei
narkotikai būtų legalizuoti, kaip būtų galima išvengti, kad vartojantys
nepaskatintų tų, kurie nevartoja, paragauti narkotikų, ir kaip būtų galima
atkalbėti, ypač jaunimą, nepradėti vartoti narkotikų, turint omenyje,
valstybės, kuri keičia savo požiūrį, rodomus teigiamus ženklus? Ar
kompanijos, prekiaujančios narkotikais, galėtų apsidrausti nuo ieškinių,
kai narkomanų, kurie mirė nuo perdozavimo, šeimos jas paduos į teismą arba
pareikalaus padengti nuostolius aukoms, nukentėjusioms nuo smurto, įvykdyto
veikiant narkotikams? Draudimų priešininkai nutyli, jog norint, kad šios
priemonės būtų įgyvendintos, jos turi būtų įdiegtos vienu metu visame
pasaulyje. Tačiau tai yra utopinis pasiūlymas, žinant, su kokiais sunkumais
susiduria tarptautinė bendrija. Kokią naudą gali visuomenė turėti,
stebėdama, kaip didėja vartojančių narkotikus skaičius, kol jis priartės
prie skaičiaus, vartojančių alkoholį. Pagaliau, nors legalizavimu ir būtų
siekiama sumažinti vartotojų skaičių ir palengvinti jų problemas, iš
tikrųjų tai sukeltų ne tik ženklų narkomanų daugėjimą, ypatingai jaunų, bet
ir daugybę naujų problemų. Gydytojos nuomone, reikia ne diskutuoti dėl
legalizavimo, o parengti žmones, kurie mokymo įstaigose skleistų
informaciją apie narkotikų žalą. Dabar, anot V.Povilaitienės, „visi viską
žino, bet niekas nieko nedaro“. Vaikams neužtenka tik informacijos apie
narkotikų poveikį, jiems svarbi bendra nuostata. Pasak psichologės,
suaugusieji patys kalti, nes nesuteikia tikrų žinių apie narkotikų poveikį.
Paaugliai vartoja sintetinius narkotikus ir mato, kad niekas šalia
nenumiršta po pirmo karto. Informacinę nišą moksleiviai užpildo
diskotekose, klubuose, vartydami internetą. Suinteresuoti narkotikų
platinimu asmenys tą informaciją pateikia labai patraukliai, įrodo, kad
naujieji narkotikai visiškai nepavojingi. Atsvarą tokiems įrodymams turėtų
suteikti mokytojai, kurie, deja, patys neturi informacijos, todėl priversti
naudotis medžiaga, skirta medicinos mokyklų auklėtiniams.

Narkomanų amžiaus vidurkis Lietuvoje sumažėjo nuo 25 metų iki 14-16
metų, užfiksuota ir 10-12 metų narkotikus vartojančių vaikų bei kūdikių,
gimusių su narkomanijos abstinencijos sindromu. Tai reiškia, kad narkotines
ir psichotropines medžiagas vartoja vis jaunesni žmonės. Jei visuomenė
nekreips ypatingo dėmesio į šią problemą, po kelerių metų narkomanija
šalyje taps nebevaldoma.

2. Situacija Lietuvoje

2.1 Norkomanų gydymas Lietuvoje

Psichologinė priklausomybė nuo narkotikų ilgainiui išprovokuoja
rimtas psichikos ligas, pavyzdžiui, šizofreniją. Todėl asmenis,
priklausomus nuo narkotikų, Lietuvoje registruoja Valstybinis psichikos
sveikatos centras (VPSC).

Oficiali statistika skelbia, kad šiandien 5 tūkstančiai šalies
gyventojų serga priklausomybe nuo narkotikų. Tačiau specialistai spėja, jog
tokių ligonių yra per 30 tūkstančių.

Sveikatos apsaugos sistemoje galiojantys įstatymai neleidžia
skelbti, kad pacientas yra narkomanas. Tad nėra duomenų, kiek narkomanų
gydėsi ar gydosi šiuo metu. Beje, narkomanui pageidaujant, duomenys apie jį
net nėra įtraukiami į VPSC registrą.

“Priklausomybė nuo narkotikų – ne medicininė problema, – teigia
Klaipėdos priklausomybės ligų centro (PLC) Detoksikacijos, motyvacijos ir
trumpalaikės reabilitacijos skyriaus vedėjas Kęstutis Ramanauskas.
– Norint pagydyti narkomaną, būtina pakeisti jo psichiką. Tai specialistų
pagalba gali padaryti tik pats žmogus.”

Klaipėdos PLC yra prisiregistravę 700 pacientų, priklausomų nuo
narkotikų. Tačiau, pasak psichiatro K. Ramanausko, tik dalis jų turi
motyvaciją gydytis.

“Pasakyti kad noriu gydytis – negana, – aiškina gydytojas. –
Padėti įmanoma tik tam narkomanui, kuris turi dėl ko gyventi.”

Specialistai pripažįsta, kad trumpalaikis gydymas nepadeda –
norint grąžinti narkomaną į visavertį gyvenimą, būtina ilgalaikė
reabilitacija. Tačiau nuo narkotikų priklausomi asmenys gydytis nesiveržia
– ne tik į privačius, bet ir į valstybės, t.y. iš mokesčių mokėtojų pinigų
finansuojamus, reabilitacijos centrus.

Ilgalaikės reabilitacijos centruose sąlygos yra ypač griežtos.
Ten patekęs narkomanas iš pradžių pusmetį yra izoliuojamas ne tik nuo
visuomenės, bet ir kitų pacientų.

Po trumpalaikės reabilitacijos Klaipėdos PLC narkomanams yra
siūlomas tolesnis gydymas Kėdainių rajono Kalnaberžės kaime esančiame
reabilitacijos centre. Tačiau ten vyksta tik nedaugelis.

“Norėdami pasislėpti nuo visuomenės ir pabėgti nuo policijos,
kuri mina nelaimėliams ant kulnų, narkomanai Detoksikacijos, motyvacijos ir
trumpalaikės reabilitacijos skyriuje bent kurį laiką pasijunta žmonėmis”, –
sakė K. Ramanauskas.

Ir išties – patekusiems į šią gydymo įstaigą nuo narkotikų
priklausomiems klaipėdiečiams bei apskrities gyventojams sudarytos idealios
sąlygos. Skyrius labiau primena aukštos klasės viešbutį nei ligoninę.

Besigydantiesiems nuo narkomanijos įrengtos ir rūkymo patalpos –
jos skirtos ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams.

Antrame aukšte esančiame skyriuje – ne grotuoti, o plastikiniai
langai. Į klausimą, ar pacientai naktį nepasprunka iš ligoninės susileisti
narkotikų, už tvarką įstaigoje atsakinga vyresnioji psichikos sveikatos
slaugytoja Nelė Slatvickaja “Vakarų ekspresą” patikino, jog tokių dalykų
nepasitaiko – esą nėra tikslo bėgti.

“Jie nelaikomi per prievartą – tik panorėję gali išeiti iš
ligoninės, – aiškino ji. – Tiesa, su kiekvienu sergančiuoju priklausomybės
liga, prieš jį guldant į skyrių, pasirašoma sutartis. Joje pažymima, kad
nutraukusieji gydymą pas mus galės patekti po mėnesio ar vėliau.”

Pavojingas infekcines ligas platinantiems narkomanams leista
patiems spręsti – gydytis jiems ar ne. O į daugiaprofilines ligonines
narkomanai atvežami greitosios pagalbos ekipažui gelbstint jų gyvybes.

Į Klaipėdos apskrities ligoninę kiekvieną mėnesį paguldoma po
du, tris ar net penkis pacientus, vartojančius intraveninius narkotikus.
Pasak vyriausiojo gydytojo Romaldo Sakalausko, narkomanai dažniausiai
guldomi į Komplikuotų traumų gydymo centrą ar Chirurgijos skyrių –
operacijai.

Vyr. gydytojo pastebėjimu, dauguma vartojančiųjų narkotikus į
ligoninę patenka neturėdami privalomojo sveikatos draudimo. Tačiau,
akcentavo R. Sakalauskas, šiems ligoniams nemokamai teikiama ne vien
būtinoji pagalba, bet ir gydymas.

Be to, tik mažesnioji dalis priklausomybę nuo narkotikų
kenčiančių klaipėdiečių bei apskrities gyventojų į ligoninę atvažiuoja
turėdami šeimos gydytojo siuntimą.

2.2 Narkotikų vartojimo lygis Lietuvoje

Narkotikų vartojimo plitimas Lietuvoje turi tendenciją
stabilizuotis

Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įvertinęs 2004 metų duomenis apie narkomanijos paplitimą
Lietuvoje daro išvadą, kad šalyje narkomanijos plitimas turi tendenciją
stabilizuotis ir šiuo metu nėra aukštas Europos Sąjungos valstybių narių
kontekste.

Išvadą, kad per pastaruosius ketverius metus narkomanijos
situacija stabilizavosi leidžia daryti: Europos Tarybos vykdomo projekto
dėl alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose (ESPAD) tyrimo
duomenimis, Lietuvoje narkotikų paplitimo vartojimo lygis tarp moksleivių
per paskutinius keturis metus išliko toks pat; praėjusių metų pabaigoje
pirmą kartą šalyje atliktas narkotikų vartojimo paplitimo bendrojoje
populiacijoje tyrimas parodė, kad narkotikų vartojimo paplitimas šalyje
lyginant su kitomis ES šalimis nėra labai aukštas; be to, sumažėjo su
narkotikų vartojimu susijusių ligų plitimas, sumažėjo mirčių, susijusių su
narkotikų vartojimu, skaičius, padidėjo paklausa gydytis nuo priklausomybės
narkotikams.

„Tiriant narkomanijos paplitimą Lietuvoje bei lyginant gautus
duomenis su kitomis ES šalimis, galima pastebėti stabilizavimosi tendenciją
– tai pirmiausiai Lietuvoje planingai ir kryptingai vykdomos narkotikų
kontrolės ir narkomanijos prevencijos politikos rezultatas. Vis dėlto
ateityje laukia didelis iššūkis – narkomanijos mažinimas, vykdant efektyvią
prevenciją, ypač didžiuosiuose miestuose, vaikų ir jaunimo tarpe, rengiant
prevencijos specialistus, mažinant narkotikų pasiūlą, didinant
reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų kokybę“, – teigia Narkotikų
kontrolės departamento direktorė Audronė Astrauskienė.

Duomenis apie narkomanijos paplitimą Lietuvoje Narkotikų
kontrolės departamentas renka iš visų Lietuvos Respublikos institucijų ir
įstaigų, dirbančių narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityje,
juos vėliau susistemina ir apibendrina.

IŠVADOS

Narkomanija – tai liga, kuri pasireiškia dėl ilgesnio ar trumpesnio

narkotinių medžiagų vartojimo, kuriai budinga tolerancija narkotikui,
psichologinė ir fizinė priklausomybė bei tolimesni žmogaus psichikos
pakitimai. Jos gydymas yra ilgas ir sudėtingas.

Narkomanija gali sukelti politines, ekonomines, demografines,
kriminalines, medicinos, socialines, psichologines, teisines ir kt.
problemas.

Iš tiesų vienareikšmiškai apibūdinti narkomanijos dėl jos priežasčių
įvairovės, plataus pačių narkotinių medžiagų asortimento, įvairių narkotikų
vartojimo būdų ir pan., neįmanoma. Kalbant apie narkotikų vartojimo
priežastis, tikslinga išskirti tam tikras grupes. Bendriausiai narkomanus
galima skirstyti pagal amžių – į “suaugusius” (amžiaus vidurkis – 24 metai)
ir “paauglius narkomanus”, bei pagal narkotinių medžiagų vartojimo pobūdį –
į “eksperimentuojančius su narkotikais” ir “pastoviai narkotikus
vartojančius asmenis”. Šios grupės susiję – “eksperimentinis” narkotikų
vartojimas būdingesnis jaunimui. Tačiau iš kitos pusės, Skandinavijos
šalyse 1987 – 1991 metais atlikti tyrimai parodė, kad eksperimentinis
narkotikų vartojimas tampa vis populiaresnis tarp vyresnio amžiaus, aukštą
socialinę padėtį užimančių, asmenų.

Į narkomaniją linkę irzlūs, be dvasinės pusiausvyros jaunuoliai.
Narkomanais tampa silpnavaliai, lengvai pasiduodantys kitų įtakai, menkų
interesų žmonės, neturintys gyvenimo tikslo ir „nesuprasti dykinėtojai“,
kuriems trūksta meilės, pasitikėjimo, saugumo jausmo ir savigarbos, tie,
kurie yra prislėgti, nelaimingi, greit netenka dvasinės pusiausvyros.
Alkoholis ir narkotikai laikinai jiems leidžia pasijusti laimingesniems,
pamiršti problemas.
Priežastys dėl ko vartojami narkotikai yra noras išbandyti (smalsumas), dėl
narkotiko efekto (,,dėl kaifo“), bendraamžių įtaka (dėl kompanijos, draugai
pasiūlė), ,,madinga“, noras užsimiršti, spręsti savo problemas, neturėjimas
ką veikti.

Oficiali statistika skelbia, kad šiandien 5 tūkstančiai šalies
gyventojų serga priklausomybe nuo narkotikų. Tačiau specialistai spėja, jog
tokių ligonių yra per 30 tūkstančių.

Sveikatos apsaugos sistemoje galiojantys įstatymai neleidžia
skelbti, kad pacientas yra narkomanas. Tad nėra duomenų, kiek narkomanų
gydėsi ar gydosi šiuo metu. Beje, narkomanui pageidaujant, duomenys apie jį
net nėra įtraukiami į VPSC registrą.

Narkotikų vartojimo plitimas Lietuvoje turi tendenciją
stabilizuotis

Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įvertinęs 2004 metų duomenis apie narkomanijos paplitimą
Lietuvoje daro išvadą, kad šalyje narkomanijos plitimas turi tendenciją
stabilizuotis ir šiuo metu nėra aukštas Europos Sąjungos valstybių narių
kontekste.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Inga Saukienė, Savaitraštis “Laikas”, 2005 balandžio mėn. 26 d.

2. Medicinos enciklopedija I ir II dalys;

3. Žurnalas “PANELĖ”

4. Laikraštis “VAKARŲ EKSPRESAS”

5. Internetas

PRIEDAI

Apklausą atlieka: Marijampolės Kolegijos Siuvinių technologijos specialybės
II k. Studentės Žaneta Petrauskaitė ir Vilma Kukanauskaitė. Tyrimo tikslas
sužinoti dėl kokių priežasčių žmonės pradeda vartoti narkotikus. Anketoje
Jums pateiktus atsakymus prašome žymėti x. Ši anketa yra anoniminė.

1. Ar Jūs vartojate narkotikus?(jei atsakymas NE pereiti prie 8
klausimo)(atsakymą žymėkite x)

□ Taip

□ Ne

□ Kartais



Kita.......................

.........................

.

2. Kada pirmą kartą išbandėte narkotikus?(atsakymą žymėkite x)

□ Iki 12

□ 13-15

□ 16-18

□ 19-21

□ 22-30

□ 31 ir daugiau

3.Dėl kokių priežasčių Jūs nusprendėte pabandyti narkotikų? (atsakymą
žymėkite x)

□ Vakarėlio metu, pasiūlė draugai

□ Artimų žmonių alkoholizmas ir narkomanija

□ Šalti santykiai šeimoje



Kita.......................

.........................

.

4. Ar bandėte narkotikus vartoti antrą kartą? (atsakymą pažymėkite x)

□ Taip

□ Ne

5. Kokios priežastys lėmė, kad vėl bandėte vartoti narkotikus? (atsakymą
pažymėkite x)

□ Patiko narkotikų poveikis

□ Pasiūlė draugai

□ Artimų žmonių alkoholizmas ir narkomanija

□ Šalti santykiai šeimoje



Kita.......................

.........................

.

6. Ar norėtumėte nutraukti narkotikų vartojimą? (atsakymą pažymėti x)

□ Taip

□ Ne

□ Kartais



Kita.......................

.........................

.

7. Ar žinote bent vieną šaltinį iš kur galima gauti narkotikų? (atsakymą
žymėti x)

□ Taip

□ Ne

8. Iš kur sužinojote apie narkotikus? (Atsakymą žymėkite x)

□ Pats/Pati sužinojau

□ Skaičiau apie tai spaudoje

□ Draugai pasakojo

□ Mokykloje pasakojo

□ Nebeatsimenu



Kita.......................

.........................

.

9. Ar Jūs dažnai susiduriate su narkomanais? (atsakymą žymėti x)

□ Taip, mano pažįstamų tarpe yra

□ Taip, bet jų nepažįstu

□ Taip, aš pats/pati neatsisakau

□ Ne, nesu matęs/mačiusi

□ Ne iš mano pažįstamų aš vienintelis/vienintelė vartoju



Kita.......................

.........................

.

10. Kaip manote dėl kokių priežasčių žmonės pradeda vartoti
narkotikus?(atsakymą žymėti x)

□ Pasiūlo draugai

□ Šalti santykiai šeimoje

□ Noras atsipalaiduoti draugų rate



Kita.......................

.........................

.

11. Ką manote apie tuos kurie vartoja narkotikus? (atsakymą žymėti x)

□ Negalvoja apie ateitį

□ Žaloja savo sveikatą

□ Man jų gaila

□ Man tai nerūpi



Kita.......................

.........................

.

12. Jūsų lytis? (atsakymą žymėti x)

□ Moteris

□ Vyras

13. Jūsų amžius? (atsakymą žymėti x)

□ Iki 12

□ 13-15

□ 16-18

□ 19-21

□ 22-30

□ 31 ir daugiau

AČIŪ už atsakymus
2005 09 28 Anketą sudarė:

Žaneta Petrauskaitė

Vilma Kukanauskaitė
Klausimai, kurie buvo pateikti Respondentams. Po kiekvieno klausimo
apačioje seka diagrama.

1. Ar Jūs vartojate narkotikus?
[pic]
2. Kada pirmą kartą išbandėte narkotikus?
[pic]

3. Dėl kokių priežasčių Jūs nusprendėte pabandyti narkotikų?
[pic]

4. Ar bandėte narkotikus vartoti antrą kartą?
[pic]

5. Kokios priežastys lėmė, kad vėl bandėte vartoti narkotikus?
[pic]

6. Ar norėtumėte nutraukti narkotikų vartojimą?
[pic]

7. Ar žinote bent vieną šaltinį iš kur galima gauti narkotikų?
[pic]

8. Iš kur sužinojote apie narkotikus?
[pic]

9. Ar Jūs dažnai susiduriate su narkomanais?
[pic]
10. Kaip manote dėl kokių priežasčių žmonės pradeda vartoti narkotikus?
[pic]
11. Ką manote apie tuos kurie vartoja narkotikus?
[pic]

12. Jūsų lytis?
[pic]

13. Jūsų amžius?
[pic]

Šio tyrimo tikslas buvo sužinoti dėl kokių priežasčių žmonės
pradeda naudoti narkotikus. Mes apklausėme 20 respondentų iš kurių dauguma
buvo studentai. Net 80% apklaustųjų sudarė moterys, likusieji 20% – vyrai.
Respondentų amžius svyravo nuo 16 iki 30 metų, tačiau 85% sudarė 19 – 21
metų amžiaus asmenys.

Respondentai buvo klausiami įvairių klausimų susijusių su
narkotikais. Iš šioje apklausoje dalyvavusių asmenų tik nedaugelis yra
bandę vartoti narkotikus ar vartojantys juos. Net 80% yra niekuomet netekę
jų išbandyti.

Iš vartojusių narkotikus respondentų 50% išbandė juos būdami 16
– 18m. amžiaus. Dažniausia pasitaikiusi priežastis dėl, kurios pabandė
naudoti narkotikus, tai kad vakarėlio metu pasiūlė draugai. 50% iš
respondentų vartojusių narkotikus juos išbandė ir antrą kartą, tai lėmė jog
patiko narkotikų poveikis, pasiūlė draugai. Iš šiuo metu vartojančių
narkotikus asmenų 50% vartojimą norėtų nutraukti, likusieji to daryti
nenori.

Iš visų apklaustųjų respondentų tik 30% žinojo bent vieną
šaltinį iš kur gauti narkotikų. Daugiausia respondentų apie narkotikus
sužinojo iš spaudos taip pat nemažai sužinojo mokykloje, iš draugų, buvo
teigusiųjų, jog nebeatsimena iš kur apie tai sužinojo. 50% respondentų nėra
tekę susidurti su narkomanais, bet dauguma su jais susiduria draugų ar
nepažįstamųjų tarpe. Daugelis apklaustųjų mano, kad žmonės narkotikus
pradeda vartoti norėdami atsipalaiduoti draugų rate ar pasiūlius draugams,
tik 8% mano, kad tai lemia šalti santykiai šeimoje. Daugumai respondentų
asmenų vartojančių narkotikus yra gaila, jie mano kad narkomanai negalvoja
apie ateitį ir žaloja sveikatą, nors yra ir tokių kuriems tai nerūpi.

Leave a Comment