KODĖL PRADEDAMA VARTOTI NARKOTIKUS?

………………………………………………………..14psl.

Įvadas

Narkomanija – naujas ir sudėtingas šių dienų pasaulio reiškinys.

Jis meta iššūkį senajam pasaulio supratimui apie sveikatą ir žmonijos vystymąsi, reikalauja naujų darbo formų bei glaudesnės ir labiau integruotos įvairių institucijų veiklos. Narkomanija į pirmą vietą iškelia svarbias etines ir moralines sąvokas, iš kurių daugelį dar reikia įvardyti ir suvokti.

Lietuvoje vyksta greitos permainos ne tik ekonomikoje, socialinėje sferoje, bet ir žmonių gyvenime.

Didėja narkotikų prieinamumas ir tiekimas, neteisėta jų pasiūla, atsiranda narkotikų poreikis. Labiausiai pažeidžiamas tampa jaunimas. Dėl savo nebijojimo rizikuoti ir smalsumo, jaunimas pradeda bandyti, o vėliau ir vartoti narkotikus ar net užsiimti su narkotikais susijusia rizikinga veikla. Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų 15-16 metų moksleivių tyrimai rodo, kad moksleivių tarpe plinta tiek rūkymas (ypač mergaičių), tiek alkoholinių gėrimų vartojimas ir svarbiausia – nelegalių narkotikų vartojimas.

Apie narkotines ir psichotropines medžiagas žmonės žino gana daug. Jie domisi šiais klausimais, žino daugelio jų pavadinimus, pažįsta asmenis, vartojančius narkotikus, dalyvauja susibūrimuose, kuriuose vartojami narkotikai. Deja trūksta profesionalios informacijos apie narkotikų vartojimo padarinius ir jų žalą.

Narkomanijos problemos neįmanoma išspręsti įprastais būdais. Privaloma keisti visuomenės elgesį, požiūrį, šalinti priežastis ir tai reikia daryti organizuotai, sistemingai, derinant siekius ir galimybes. Kovoti su narkomanija yra visų piliečių pareiga ir vienas iš svarbiausių valstybės ir savivaldybių uždavinių.

Šio darbo tikslas aptarti narkotikų vartojimo priežastis. Taip pat šia tema atlikti sociologinį tyrimą, suvesti rezultatus ir padaryti išvadas.

1. Kodėl pradedama vartoti narkotikus?

Iš tiesų vienareikšmiškai apibūdinti narkomanijos dėl jos priežasčių įvairovės, plataus pačių narkotinių medžiagų asortimento, įvairių narkotikų vartojimo būdų ir pan., neįmanoma. Kalbant apie narkotikų vartojimo priežastis, tikslinga išskirti tam tikras grupes. Bendriausiai narkomanus galima skirstyti pagal amžių – į “suaugusius” (amžiaus vidurkis – 24 metai)

ir “paauglius narkomanus”, bei pagal narkotinių medžiagų vartojimo pobūdį –

į “eksperimentuojančius su narkotikais” ir “pastoviai narkotikus vartojančius asmenis”. Šios grupės susiję – “eksperimentinis” narkotikų vartojimas būdingesnis jaunimui. Tačiau iš kitos pusės, Skandinavijos šalyse 1987 – 1991 metais atlikti tyrimai parodė, kad eksperimentinis narkotikų vartojimas tampa vis populiaresnis tarp vyresnio amžiaus, aukštą socialinę padėtį užimančių, asmenų.

Šiandien narkomanija iš tamsių laiptinių, apskretusių lindynių persikėlė į „normalių“ žmonių kasdienybę, į mokyklas, diskotekas, klubus, į žmonių susibūrimo ir pasilinksminimo vietas. Nauji sintetiniai narkotikai tapo jaunimo mados dalimi, derančia prie atitinkamo aprangos stiliaus, technomuzikos, naktinio gyvenimo būdo. Aukšti pareigūnai iš tribūnų skelbia, kad sparčiai „jaunėja“ narkotikus vartojantys asmenys –

vidutiniškai jų amžius keturiolika-šešiolika metų. Policijos pareigūnai, mokytojai, medikai, psichologai skirtingai aiškina narkomanijos plitimą:

vieniems atrodo, kad narkotikai yra palaido gyvenimo būdo, nusikaltimų priežastis, kitiems – dvasinės jaunimo krizės pasekmė.

Bet kurioje šeimoje gali atsirasti vartojančiųjų narkotikus. Viena tik mintis, kad sūnus ar dukra gali svaigintis narkotikais, gąsdina. Tėvams labai svarbu turėti supratimą apie narkotikus ir būti budriems, bet ne perdėti. Šiandien iškyla pavojus pasiduoti narkomanijos „kerams“. Tačiau jaunuoliai privalo įveikti šias pagundas. Tėvai turi didelę įtaką jaunimui, todėl labai svarbūs yra tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai. Jaunystėje abejojama sukurtomis vertybėmis, nusiviliama po nesėkmių, išbandoma tai, kas ilgą laiką buvo draudžiama. Dažniausiai tai būna pirmieji žingsniai narkomanijos link.

Kodėl pradedama vartoti narkotikus?

• smalsumo patenkinimas, noras pajusti narkotikų poveikį;

• draugų įtaka (paaugliams ir jaunuoliams ypač svarbi draugų nuomonė, vertybės ir grupės elgesio normos. Jauniems asmenims labai svarbu priklausyti grupei);

• savo nepriklausomybės, priešiškumo aplinkiniams išraiška;

• noras pajusti kažką nepatirto – malonumą, netgi pavojų;

• noras pajusti „mąstymo aiškumą“, „kūrybinį įkvėpimą“;

• noras pabėgti nuo nemalonumų;

• noras visiškai atsipalaiduoti:

„Narkotikais pradėjau domėtis būdamas 16 metų. Norėjau būti „kietas“, kaip kiti tuomet mane supę draugai“ – sakė 22 metų vaikinas, dabar gyvenantis Lietuvos AIDS centro narkomanų reabilitacijos centre, sergantis

ŽIV virusu. – „Kai kurie iš jų uostė klijus, nenorėjau išsiskirti ir aš.

Vėliau per gimtadienius pradėjau smarkiai išgėrinėti. Kaip jau minėjau, tikrų narkotikų paragavau, kai man buvo 16 metų – rūkiau žolę (marihuaną).

Užsikabinau, pasijutau beesantis kitame pasaulyje, visiškai atsipalaidavęs.

Kai rūkydavau žolę, tiesiog tryškau emocijomis – kvatodavau, daug šnekėdavau. Pasibaigus žolės veikimui, jausdavausi išsekęs.“

„Kažkur išskrendi. Guli ant kilimo ir tau gera. Ir nieko daugiau nereikia, – sakė 27 metų Aras. – Heroinas malšina net seksualinius poreikius. Kiekvieną dieną reikia tik jo.“

Į narkomaniją linkę irzlūs, be dvasinės pusiausvyros jaunuoliai.

Daugelis patyrę galvos smegenų traumą su sąmonės praradimu, sirgę infekcine nervų liga. Narkomanais tampa silpnavaliai, lengvai pasiduodantys kitų įtakai, menkų interesų žmonės, neturintys gyvenimo tikslo ir „nesuprasti dykinėtojai“, kuriems trūksta meilės, pasitikėjimo, saugumo jausmo ir savigarbos, tie, kurie yra prislėgti, nelaimingi, greit netenka dvasinės pusiausvyros. Alkoholis ir narkotikai laikinai jiems leidžia pasijusti laimingesniems, pamiršti problemas.

Pavartojus narkotikų dažniau įvyksta nelaimingų atsitikimų ir susižalojama. Nuo kai kurių medžiagų kvėpavimas silpsta ar visiškai sustoja. Suvartojus per didelę dozę, galima prarasti sąmonę, numirti.

Net mažas bet kokių narkotikų, įskaitant ir alkoholį, kiekis sutrikdo koordinaciją, mąstymas tampa paviršutiniškas, susilpnėja sugebėjimas priimti „saugius“ sprendimus. Net mažas narkotikų kiekis gali sukelti psichikos ir emocijų sutrikimus. Vartojant reguliariai, nyksta intelektualiniai sugebėjimai, atsiranda abejingumas mokyklai, kitai veiklai.

Vartojančiam narkotikus jaunuoliui sunkiau palaikyti darnius santykius šeimoje ir su draugais. Narkotikus vartojant reguliariai, išsivysto liguistas potraukis, žmogus nebegali be jų apsieiti, reikia vis didesnių dozių. Narkotikai sukelia fizinę, psichinę priklausomybę. Jei žmogus negauna narkotikų, išsivysto absistencija.

Jį gali prireikti detoksikuoti. Jei narkotikai sumaišomi kartu su kitomis medžiagomis, reakcija gali būti baisi ir nenuspėjama. Nešvarios (nesterilios) adatos gali užkrėsti kraują, sukelti pūlinius, nuo jų galima užsikrėsti hepatito B

ir ŽIV virusu, kuris sukelia AIDS. Piktnaudžiavimas narkotikais labai brangiai kainuoja ir veda prie finansinių sunkumų, skolų, nusikaltimų.

Kaip atpažinti asmenį vartojantį narkotikus?

Ar žmogus vartoja narkotikus, iš karto sunku pasakyti, reikia jį atidžiai stebėti? Galimi simptomai:

• nemiga naktį, mieguistumas dieną;

• nepastovi nuotaika;

• negalėjimas susikaupti;

• pablogėjusi atmintis, haliucinacijos;

• abejingumas mokyklai, darbui, seniems draugams, pomėgiams;

• užsiėmimo ir buvimo vietos slėpimas;

• melas ir vagystės;

• nauji ir įtartinai keisti draugai;

• neįprasti kvapai, dėmės ar žymės ant kūno, rūbų;

• neįprasti milteliai, kapsulės, tabletės, švirkštai, adatos ar apdegę folijos.

Daugelis šių simptomų tinka ir brendimo laikotarpiui. Dėl to, neatsižvelgus į kitas priežastis, neprotinga daryti išvadą, jog jaunuolis vartoja narkotikus.

Į Vilniaus narkologijos centrą anksčiau daugiausia paauglių kreipdavosi dėl alkoholizmo, dabar – dėl narkomanijos. Narkologijos centro

Ambulatorinio skyriaus vedėjos V.Povilaitienės teigimu, nuo narkotikų priklausomybės kenčiantys moksleiviai patys bijo kreiptis į medikus.

Dažniausiai konsultuotis ateina heroiną vartojančių vaikų tėvai. Pasak gydytojos, išgydyti nuo priklausomybės heroinui labai sunku. Medikamentais galima sumažinti abstinenciją, tačiau psichologinė trauka išlieka. Čia turi padėti ir mokykla, ir tėvai. V.Povilaitienės teigimu, pedagogai dažnai nori nutylėti, kad jų mokykloje yra narkomanų, nors patys vaikai ir prisipažįsta.

Tarp paauglių išpopuliarėjusi marihuana, sintetiniai, „lengvaisiais“ vadinami narkotikai, iš pirmo žvilgsnio atrodo nepavojingi (nuo jų ne taip greitai išsivysto priklausomybė), tačiau 80 proc. visų pabandžiusių „lengvuosius“ pereina prie „sunkiųjų“.

Gydytojos nuomone, taip skirstyti narkotikų nereikėtų (beje, pats skirstymas sąlyginis), nes tai suteikia galimybę pasiteisinti ir panaikinti baimės barjerą. Anot gydytojos, visi narkotikai – nuo „žolės“ iki stiprių leidžiamų – sukelia pokyčius paauglių smegenyse, silpnina imunitetą, išprovokuoja kepenų, širdies ligas. „Net nedideliais kiekiais ir retai vartojantys negali išsivaduoti nuo priklausomybės be specialistų pagalbos“, – sakė

V.Povilaitienė. Vilniaus narkologijos centre stacionaraus gydymo eilėje laukia ne vienas moksleivis narkomanas. „Tie vaikai supranta, kas jiems atsitiko ir kartais žino daugiau už tėvus ir medikus“, – kalbėjo gydytoja.

Šiuo metu Europoje vykstančias diskusijas dėl „lengvųjų“ narkotikų legalizavimo gydytoja pavadinimo nesąmone. Legalizavimas vargu ar kada nors galėtų būti sėkmingas, kadangi įgyvendinant bent vieną draudimų panaikinimo teorijos teiginį, tektų visiškai panaikinti ir kitus suvaržymus, nes bet koks draudimas reikštų, jog narkotikų gabenimas išlieka arba, kad atsiras nauji kontrabandos keliai. Sakykime, kad narkotikų įstatymai būtų reformuoti, draudimai išliktų, o sankcijos būtų panaikintos arba nustotų būtų taikomos. Tokiais įstatymais būtų nepasitikima, jie būtų neveiksmingi.

Draudimų priešininkai tvirtina, kad narkotikų uždraudimas yra visų ligų priežastis. Savo teiginius jie grindžia besąlygiška prielaida, kad žmogus gali ir turi pasitikėti narkomanų išmintimi. Tačiau, jei narkotikų naudojimas ir platinimas būtų legalizuoti, kas galėtų garantuoti, kad vartotojai naudos juos „protingai“.

Net jeigu narkotikų legalizavimas užkirstų kelią nusikaltimams tarp narkomanų, kai jie jaučia narkotikų badą, kas galėtų užkirsti kelią jų smurtui apsvaigus nuo įvairovės stipresnių sintetinių narkotikų, kurie sukausto narkomanų protą ir daro juos pavojingus sau ir aplinkiniams? Jeigu visi šie narkotikai būtų prieinami, kas sulaikytų milijonus išsivysčiusių šalių gyventojų, vartojančių raminamuosius, pradėti vartoti heroiną.

Juk tai daug paprasčiau negu sukti ratus nuo gydytojo prie farmacininko, o nuo pastarojo – link socialinės apsaugos sistemos? Ne gana to, jei visos psichoaktyviosios medžiagos būtų prieinamos bet kam, kas apsaugotų vaikus ir jaunuolius nuo narkotikų.

Jeigu medikai jaustų atsakomybę išrašinėdami vaistus, kaip jie galėtų sutikti išrašyti psichoaktyviąsias medžiagas, kurios kenkia jų pacientams žinodami, kad esama ir kitų veiksmingų būdų gydyti ligas. Jei legalizavimas būtų ne visuotinis, kas užkirstų kelią gabenimui ar susidaryti lygiagrečiai rinkai tiems, kurie nėra aprūpinami narkotikais aprūpinami legaliai?

Jei narkotikai būtų legalizuoti, kaip būtų galima išvengti, kad vartojantys nepaskatintų tų, kurie nevartoja, paragauti narkotikų, ir kaip būtų galima atkalbėti, ypač jaunimą, nepradėti vartoti narkotikų, turint omenyje, valstybės, kuri keičia savo požiūrį, rodomus teigiamus ženklus?

Ar kompanijos, prekiaujančios narkotikais, galėtų apsidrausti nuo ieškinių, kai narkomanų, kurie mirė nuo perdozavimo, šeimos jas paduos į teismą arba pareikalaus padengti nuostolius aukoms, nukentėjusioms nuo smurto, įvykdyto veikiant narkotikams?

Draudimų priešininkai nutyli, jog norint, kad šios priemonės būtų įgyvendintos, jos turi būtų įdiegtos vienu metu visame pasaulyje. Tačiau tai yra utopinis pasiūlymas, žinant, su kokiais sunkumais susiduria tarptautinė bendrija. Kokią naudą gali visuomenė turėti, stebėdama, kaip didėja vartojančių narkotikus skaičius, kol jis priartės prie skaičiaus, vartojančių alkoholį.

Pagaliau, nors legalizavimu ir būtų siekiama sumažinti vartotojų skaičių ir palengvinti jų problemas, iš tikrųjų tai sukeltų ne tik ženklų narkomanų daugėjimą, ypatingai jaunų, bet ir daugybę naujų problemų.

Gydytojos nuomone, reikia ne diskutuoti dėl legalizavimo, o parengti žmones, kurie mokymo įstaigose skleistų informaciją apie narkotikų žalą. Dabar, anot V.Povilaitienės, „visi viską žino, bet niekas nieko nedaro“. Vaikams neužtenka tik informacijos apie narkotikų poveikį, jiems svarbi bendra nuostata. Pasak psichologės, suaugusieji patys kalti, nes nesuteikia tikrų žinių apie narkotikų poveikį.

Paaugliai vartoja sintetinius narkotikus ir mato, kad niekas šalia nenumiršta po pirmo karto. Informacinę nišą moksleiviai užpildo diskotekose, klubuose, vartydami internetą. Suinteresuoti narkotikų platinimu asmenys tą informaciją pateikia labai patraukliai, įrodo, kad naujieji narkotikai visiškai nepavojingi. Atsvarą tokiems įrodymams turėtų suteikti mokytojai, kurie, deja, patys neturi informacijos, todėl priversti naudotis medžiaga, skirta medicinos mokyklų auklėtiniams.

Narkomanų amžiaus vidurkis Lietuvoje sumažėjo nuo 25 metų iki 14-16

metų, užfiksuota ir 10-12 metų narkotikus vartojančių vaikų bei kūdikių, gimusių su narkomanijos abstinencijos sindromu. Tai reiškia, kad narkotines ir psichotropines medžiagas vartoja vis jaunesni žmonės. Jei visuomenė nekreips ypatingo dėmesio į šią problemą, po kelerių metų narkomanija šalyje taps nebevaldoma.

2. Situacija Lietuvoje

2.1 Norkomanų gydymas

Lietuvoje

Psichologinė priklausomybė nuo narkotikų ilgainiui išprovokuoja rimtas psichikos ligas, pavyzdžiui, šizofreniją. Todėl asmenis, priklausomus nuo narkotikų, Lietuvoje registruoja Valstybinis psichikos sveikatos centras (VPSC).

Oficiali statistika skelbia, kad šiandien 5 tūkstančiai šalies gyventojų serga priklausomybe nuo narkotikų. Tačiau specialistai spėja, jog tokių ligonių yra per 30 tūkstančių.

Sveikatos apsaugos sistemoje galiojantys įstatymai neleidžia skelbti, kad pacientas yra narkomanas. Tad nėra duomenų, kiek narkomanų gydėsi ar gydosi šiuo metu. Beje, narkomanui pageidaujant, duomenys apie jį net nėra įtraukiami į VPSC registrą.

„Priklausomybė nuo narkotikų – ne medicininė problema, – teigia

Klaipėdos priklausomybės ligų centro (PLC) Detoksikacijos, motyvacijos ir trumpalaikės reabilitacijos skyriaus vedėjas Kęstutis Ramanauskas.

– Norint pagydyti narkomaną, būtina pakeisti jo psichiką. Tai specialistų pagalba gali padaryti tik pats žmogus.”

Klaipėdos PLC yra prisiregistravę 700 pacientų, priklausomų nuo narkotikų. Tačiau, pasak psichiatro K. Ramanausko, tik dalis jų turi motyvaciją gydytis.

„Pasakyti kad noriu gydytis – negana, – aiškina gydytojas. –

Padėti įmanoma tik tam narkomanui, kuris turi dėl ko gyventi.”

Specialistai pripažįsta, kad trumpalaikis gydymas nepadeda –

norint grąžinti narkomaną į visavertį gyvenimą, būtina ilgalaikė reabilitacija. Tačiau nuo narkotikų priklausomi asmenys gydytis nesiveržia

– ne tik į privačius, bet ir į valstybės, t.y. iš mokesčių mokėtojų pinigų finansuojamus, reabilitacijos centrus.

Ilgalaikės reabilitacijos centruose sąlygos yra ypač griežtos.

Ten patekęs narkomanas iš pradžių pusmetį yra izoliuojamas ne tik nuo visuomenės, bet ir kitų pacientų.

Po trumpalaikės reabilitacijos Klaipėdos PLC narkomanams yra siūlomas tolesnis gydymas Kėdainių rajono Kalnaberžės kaime esančiame reabilitacijos centre. Tačiau ten vyksta tik nedaugelis.

„Norėdami pasislėpti nuo visuomenės ir pabėgti nuo policijos, kuri mina nelaimėliams ant kulnų, narkomanai Detoksikacijos, motyvacijos ir trumpalaikės reabilitacijos skyriuje bent kurį laiką pasijunta žmonėmis”, –

sakė K. Ramanauskas.

Ir išties – patekusiems į šią gydymo įstaigą nuo narkotikų priklausomiems klaipėdiečiams bei apskrities gyventojams sudarytos idealios sąlygos. Skyrius labiau primena aukštos klasės viešbutį nei ligoninę.

Besigydantiesiems nuo narkomanijos įrengtos ir rūkymo patalpos –

jos skirtos ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams.

Antrame aukšte esančiame skyriuje – ne grotuoti, o plastikiniai langai. Į klausimą, ar pacientai naktį nepasprunka iš ligoninės susileisti narkotikų, už tvarką įstaigoje atsakinga vyresnioji psichikos sveikatos slaugytoja Nelė Slatvickaja „Vakarų ekspresą” patikino, jog tokių dalykų nepasitaiko – esą nėra tikslo bėgti.

„Jie nelaikomi per prievartą – tik panorėję gali išeiti iš ligoninės, – aiškino ji. – Tiesa, su kiekvienu sergančiuoju priklausomybės liga, prieš jį guldant į skyrių, pasirašoma sutartis. Joje pažymima, kad nutraukusieji gydymą pas mus galės patekti po mėnesio ar vėliau.”

Pavojingas infekcines ligas platinantiems narkomanams leista patiems spręsti – gydytis jiems ar ne. O į daugiaprofilines ligonines narkomanai atvežami greitosios pagalbos ekipažui gelbstint jų gyvybes.

Į Klaipėdos apskrities ligoninę kiekvieną mėnesį paguldoma po du, tris ar net penkis pacientus, vartojančius intraveninius narkotikus.

Pasak vyriausiojo gydytojo Romaldo Sakalausko, narkomanai dažniausiai guldomi į Komplikuotų traumų gydymo centrą ar Chirurgijos skyrių –

operacijai.

Vyr. gydytojo pastebėjimu, dauguma vartojančiųjų narkotikus į ligoninę patenka neturėdami privalomojo sveikatos draudimo. Tačiau, akcentavo R. Sakalauskas, šiems ligoniams nemokamai teikiama ne vien būtinoji pagalba, bet ir gydymas.

Be to, tik mažesnioji dalis priklausomybę nuo narkotikų kenčiančių klaipėdiečių bei apskrities gyventojų į ligoninę atvažiuoja turėdami šeimos gydytojo siuntimą.

2.2 Narkotikų vartojimo lygis Lietuvoje

Narkotikų vartojimo plitimas Lietuvoje turi tendenciją stabilizuotis

Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įvertinęs 2004 metų duomenis apie narkomanijos paplitimą

Lietuvoje daro išvadą, kad šalyje narkomanijos plitimas turi tendenciją stabilizuotis ir šiuo metu nėra aukštas Europos Sąjungos valstybių narių kontekste.

Išvadą, kad per pastaruosius ketverius metus narkomanijos situacija stabilizavosi leidžia daryti: Europos Tarybos vykdomo projekto dėl alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose (ESPAD) tyrimo duomenimis, Lietuvoje narkotikų paplitimo vartojimo lygis tarp moksleivių per paskutinius keturis metus išliko toks pat; praėjusių metų pabaigoje pirmą kartą šalyje atliktas narkotikų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimas parodė, kad narkotikų vartojimo paplitimas šalyje lyginant su kitomis ES šalimis nėra labai aukštas; be to, sumažėjo su narkotikų vartojimu susijusių ligų plitimas, sumažėjo mirčių, susijusių su narkotikų vartojimu, skaičius, padidėjo paklausa gydytis nuo priklausomybės narkotikams.

„Tiriant narkomanijos paplitimą Lietuvoje bei lyginant gautus duomenis su kitomis ES šalimis, galima pastebėti stabilizavimosi tendenciją

– tai pirmiausiai Lietuvoje planingai ir kryptingai vykdomos narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politikos rezultatas. Vis dėlto ateityje laukia didelis iššūkis – narkomanijos mažinimas, vykdant efektyvią prevenciją, ypač didžiuosiuose miestuose, vaikų ir jaunimo tarpe, rengiant prevencijos specialistus, mažinant narkotikų pasiūlą, didinant reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų kokybę“, – teigia Narkotikų kontrolės departamento direktorė Audronė Astrauskienė.

Duomenis apie narkomanijos paplitimą Lietuvoje Narkotikų kontrolės departamentas renka iš visų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų, dirbančių narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityje, juos vėliau susistemina ir apibendrina.

Išvados

Narkomanija – tai liga, kuri pasireiškia dėl ilgesnio ar trumpesnio narkotinių medžiagų vartojimo, kuriai budinga tolerancija narkotikui, psichologinė ir fizinė priklausomybė bei tolimesni žmogaus psichikos pakitimai. Jos gydymas yra ilgas ir sudėtingas.

Narkomanija gali sukelti politines, ekonomines, demografines, kriminalines, medicinos, socialines, psichologines, teisines ir kt.

problemas.

Iš tiesų vienareikšmiškai apibūdinti narkomanijos dėl jos priežasčių įvairovės, plataus pačių narkotinių medžiagų asortimento, įvairių narkotikų vartojimo būdų ir pan., neįmanoma. Kalbant apie narkotikų vartojimo priežastis, tikslinga išskirti tam tikras grupes. Bendriausiai narkomanus galima skirstyti pagal amžių – į “suaugusius” (amžiaus vidurkis – 24 metai)

ir “paauglius narkomanus”, bei pagal narkotinių medžiagų vartojimo pobūdį –

į “eksperimentuojančius su narkotikais” ir “pastoviai narkotikus vartojančius asmenis”. Šios grupės susiję – “eksperimentinis” narkotikų vartojimas būdingesnis jaunimui. Tačiau iš kitos pusės, Skandinavijos šalyse 1987 – 1991 metais atlikti tyrimai parodė, kad eksperimentinis narkotikų vartojimas tampa vis populiaresnis tarp vyresnio amžiaus, aukštą socialinę padėtį užimančių, asmenų.

Į narkomaniją linkę irzlūs, be dvasinės pusiausvyros jaunuoliai.

Narkomanais tampa silpnavaliai, lengvai pasiduodantys kitų įtakai, menkų interesų žmonės, neturintys gyvenimo tikslo ir „nesuprasti dykinėtojai“, kuriems trūksta meilės, pasitikėjimo, saugumo jausmo ir savigarbos, tie, kurie yra prislėgti, nelaimingi, greit netenka dvasinės pusiausvyros.

Alkoholis ir narkotikai laikinai jiems leidžia pasijusti laimingesniems, pamiršti problemas.

Priežastys dėl ko vartojami narkotikai yra noras išbandyti (smalsumas), dėl narkotiko efekto (,,dėl kaifo“), bendraamžių įtaka (dėl kompanijos, draugai pasiūlė), ,,madinga“, noras užsimiršti, spręsti savo problemas, neturėjimas ką veikti.

Oficiali statistika skelbia, kad šiandien 5 tūkstančiai šalies gyventojų serga priklausomybe nuo narkotikų. Tačiau specialistai spėja, jog tokių ligonių yra per 30 tūkstančių.

Sveikatos apsaugos sistemoje galiojantys įstatymai neleidžia skelbti, kad pacientas yra narkomanas. Tad nėra duomenų, kiek narkomanų gydėsi ar gydosi šiuo metu. Beje, narkomanui pageidaujant, duomenys apie jį net nėra įtraukiami į VPSC registrą.

Narkotikų vartojimo plitimas Lietuvoje turi tendenciją stabilizuotis

Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įvertinęs 2004 metų duomenis apie narkomanijos paplitimą

Lietuvoje daro išvadą, kad šalyje narkomanijos plitimas turi tendenciją stabilizuotis ir šiuo metu nėra aukštas Europos Sąjungos valstybių narių kontekste.

Naudota literatūra

1. Inga Saukienė, Savaitraštis „Laikas”, 2005 balandžio mėn. 26 d.

2. Medicinos enciklopedija I ir II dalys;

3. Žurnalas “PANELĖ”

4. Laikraštis “VAKARŲ EKSPRESAS”

5. Internetas

Priedai

Apklausą atlieka: Marijampolės Kolegijos Siuvinių technologijos specialybės

II k. Studentės Žaneta Petrauskaitė ir Vilma Kukanauskaitė. Tyrimo tikslas sužinoti dėl kokių priežasčių žmonės pradeda vartoti narkotikus. Anketoje

Jums pateiktus atsakymus prašome žymėti x. Ši anketa yra anoniminė.

1. Ar Jūs vartojate narkotikus?(jei atsakymas NE pereiti prie 8

klausimo)(atsakymą žymėkite x)

□ Taip

□ Ne

□ Kartais

Kita………………………………………………………….

2. Kada pirmą kartą išbandėte narkotikus?(atsakymą žymėkite x)

□ Iki 12

□ 13-15

□ 16-18

□ 19-21

□ 22-30

□ 31 ir daugiau

3.Dėl kokių priežasčių Jūs nusprendėte pabandyti narkotikų? (atsakymą žymėkite x)

□ Vakarėlio metu, pasiūlė draugai

□ Artimų žmonių alkoholizmas ir narkomanija

□ Šalti santykiai šeimoje

Kita………………………………………………………….

4. Ar bandėte narkotikus vartoti antrą kartą? (atsakymą pažymėkite x)

□ Taip

□ Ne

5. Kokios priežastys lėmė, kad vėl bandėte vartoti narkotikus? (atsakymą pažymėkite x)

□ Patiko narkotikų poveikis

□ Pasiūlė draugai

□ Artimų žmonių alkoholizmas ir narkomanija

□ Šalti santykiai šeimoje

Kita………………………………………………………….

6. Ar norėtumėte nutraukti narkotikų vartojimą? (atsakymą pažymėti x)

□ Taip

□ Ne

□ Kartais

Kita………………………………………………………….

7. Ar žinote bent vieną šaltinį iš kur galima gauti narkotikų? (atsakymą žymėti x)

□ Taip

□ Ne

8. Iš kur sužinojote apie narkotikus? (Atsakymą žymėkite x)

□ Pats/Pati sužinojau

□ Skaičiau apie tai spaudoje

□ Draugai pasakojo

□ Mokykloje pasakojo

□ Nebeatsimenu

Kita………………………………………………………….

9. Ar Jūs dažnai susiduriate su narkomanais? (atsakymą žymėti x)

□ Taip, mano pažįstamų tarpe yra

□ Taip, bet jų nepažįstu

□ Taip, aš pats/pati neatsisakau

□ Ne, nesu matęs/mačiusi

□ Ne iš mano pažįstamų aš vienintelis/vienintelė vartoju

Kita………………………………………………………….

10. Kaip manote dėl kokių priežasčių žmonės pradeda vartoti narkotikus?(atsakymą žymėti x)

□ Pasiūlo draugai

□ Šalti santykiai šeimoje

□ Noras atsipalaiduoti draugų rate

Kita………………………………………………………….

11. Ką manote apie tuos kurie vartoja narkotikus? (atsakymą žymėti x)

□ Negalvoja apie ateitį

□ Žaloja savo sveikatą

□ Man jų gaila

□ Man tai nerūpi

Kita………………………………………………………….

12. Jūsų lytis? (atsakymą žymėti x)

□ Moteris

□ Vyras

13. Jūsų amžius? (atsakymą žymėti x)

□ Iki 12

□ 13-15

□ 16-18

□ 19-21

□ 22-30

□ 31 ir daugiau

AČIŪ už atsakymus

2005 09 28 Anketą sudarė:

Žaneta Petrauskaitė

Vilma Kukanauskaitė

Klausimai, kurie buvo pateikti Respondentams. Po kiekvieno klausimo apačioje seka diagrama.

1. Ar Jūs vartojate narkotikus?

[pic]

2. Kada pirmą kartą išbandėte narkotikus?

[pic]

3. Dėl kokių priežasčių Jūs nusprendėte pabandyti narkotikų?

[pic]

4. Ar bandėte narkotikus vartoti antrą kartą?

[pic]

5. Kokios priežastys lėmė, kad vėl bandėte vartoti narkotikus?

[pic]

6. Ar norėtumėte nutraukti narkotikų vartojimą?

[pic]

7. Ar žinote bent vieną šaltinį iš kur galima gauti narkotikų?

[pic]

8. Iš kur sužinojote apie narkotikus?

[pic]

9. Ar Jūs dažnai susiduriate su narkomanais?

[pic]

10. Kaip manote dėl kokių priežasčių žmonės pradeda vartoti narkotikus?

[pic]

11. Ką manote apie tuos kurie vartoja narkotikus?

[pic]

12. Jūsų lytis?

[pic]

13. Jūsų amžius?

[pic]

Šio tyrimo tikslas buvo sužinoti dėl kokių priežasčių žmonės pradeda naudoti narkotikus. Mes apklausėme 20 respondentų iš kurių dauguma buvo studentai. Net 80% apklaustųjų sudarė moterys, likusieji 20% – vyrai.

Respondentų amžius svyravo nuo 16 iki 30 metų, tačiau 85% sudarė 19 – 21

metų amžiaus asmenys.

Respondentai buvo klausiami įvairių klausimų susijusių su narkotikais. Iš šioje apklausoje dalyvavusių asmenų tik nedaugelis yra bandę vartoti narkotikus ar vartojantys juos. Net 80% yra niekuomet netekę jų išbandyti.

Iš vartojusių narkotikus respondentų 50% išbandė juos būdami 16

– 18m. amžiaus. Dažniausia pasitaikiusi priežastis dėl, kurios pabandė naudoti narkotikus, tai kad vakarėlio metu pasiūlė draugai. 50% iš respondentų vartojusių narkotikus juos išbandė ir antrą kartą, tai lėmė jog patiko narkotikų poveikis, pasiūlė draugai. Iš šiuo metu vartojančių narkotikus asmenų 50% vartojimą norėtų nutraukti, likusieji to daryti nenori.

Iš visų apklaustųjų respondentų tik 30% žinojo bent vieną šaltinį iš kur gauti narkotikų. Daugiausia respondentų apie narkotikus sužinojo iš spaudos taip pat nemažai sužinojo mokykloje, iš draugų, buvo teigusiųjų, jog nebeatsimena iš kur apie tai sužinojo. 50% respondentų nėra tekę susidurti su narkomanais, bet dauguma su jais susiduria draugų ar nepažįstamųjų tarpe.

Daugelis apklaustųjų mano, kad žmonės narkotikus pradeda vartoti norėdami atsipalaiduoti draugų rate ar pasiūlius draugams, tik 8% mano, kad tai lemia šalti santykiai šeimoje. Daugumai respondentų asmenų vartojančių narkotikus yra gaila, jie mano kad narkomanai negalvoja apie ateitį ir žaloja sveikatą, nors yra ir tokių kuriems tai nerūpi.