V. Blažytės knygos “Geltona pieva” analizė

Knygos analizė

Šią knyga pasirinkau dėl jos apimties, kuri nebuvo didelė. Tai buvo autorės Vaidos Blažytės parašyta istorija ,,Geltona pieva”. Tik išsirinkus knygą, nesitikėjau nieko, nes galvoje buvo tik vieną – kaip greičiau parašyti analizę ir ramiai naktimis miegoti. Tačiau tik pradėjus skaityti knygą, nebegalėjau atsitraukti. Skaičiau ją visą dieną, nes rašymo stilius buvo man priimtinas, įtampa istorijoje vis augo iki kulminacijos, o tokio tipo istorijos yra mano mėgstamiausios. Be abejonė, istorija buvo liūdna ir su bloga pabaiga, tačiau manau, kad ta pabaiga yra puiki pamoka, kaip negalima net iš smalsumo bandyti narkotikų. Dabar galiu pasakyti, kad džiaugiuosi, kad mano užduoties atlikimas pasisuko taip, nes perskaičiau dvi labai jautrias ir įtaigias knygas su tikrais jausmais ir išgyvenimais.

Kaip jau minėjau, istorija buvo labai įtraukianti, nes net negalėjau nuo knygos atsiplėšti. Pačioje istorijos pradžioje, kurioje atrodė, kad jaunuolio Tado gyvenimas jau ir taip yra tragiškas, nes jis neteko mamos, ir gyvena su, kaip jis galvojo, savo tikru tėvu, kuris istorijos eigoje, paaiškėja, nė nebuvo jo tikras tėvas, o ir tas tėvas prieš jį kelia ranką ir jį išnaudoja. Tačiau kuo toliau, tuo istorija tik blogėja, kol galop, dėl tėvo visiškai asocialaus ir žiauraus elgesio vieną dieną Tadas nesusilaikė ir subedė savo patėviui į krutinę peilį. Tuomet jis jau buvo žudikas.

Džiaugiausi, kad jaunuolio gyvenime, kad ir kokios sumautos jo aplinkybės, vistiek atsiranda vietos meilei ir draugystei. Meilės istorija buvo papasakota labai įdomiai, su tikromis emocijomis. Skaitydama, atrodo, kad išgyvenau visus jausmus kartu su Tadu, nes viskas buvo perteikta labai tikroviškai. Būtent dėl to skaitydama visada tikėjau, kad būtent šie du dalykai – meilė ir draugystė, išgelbės Tado gyvenimą. Bet, kaip jau minėjau, tai istorija, kuri neturėjo geros pabaigos. Į vagysčių ir narkotikų liūną įsitraukęs Tadas, jis į tai įtraukė ir savo gyvenimo meilę Gretę, dėl narkotikų atstūmė savo draugus.

Draugų atstūmimas, pasirodo, irgi nebuvo be priežasties. Artimus draugus Tadas turėjo tik kelis, ir abu jie žinojo, į kokią sudėtingą situaciją Tadas pateko. Vieno draugo mergina buvo prieš jo bendravimą su žudiku, o kitas draugas – Andrius, pasirodo Tadui jautė šiltesnius jausmus nei draugystė, dėl to Tadas negalėjo su juo palaikyti normalios draugystės.

Knygos pabaigoje išgyvenau daug įvairių emocijų, nes labai daug šiuolaikinio pasaulio problemų susipynė į vieną dramatišką istoriją. Buvo tiesiog labai liūdną ir baugu tikėti, kad tiek daug blogio gali būti skirta vienam žmogui ir taip pat supratimas, kad reikia visai kitu žvilgsniu žiūrėti į žmones, sergančius priklausomybę nuo narkotikų, nes manau, kad daugelis jų turi savo istoriją, dėl kurios mes visai kitu žvilgsniu galėtumėm į juos pažvelgti ir su dideliu užsidegimu norėtumėm jiems ištiesti pagalbos ranką.

Tadas:

Pagrindinis knygos veikėjas Tadas yra paauglys, gyvenantis labai sunkų gyvenimą. Jis prarado savo brangiausią žmogų pasaulyje – savo mamą. Jo tariamas tėvas prieš jį smurtauja, geria, lošia ir jam visiškai nusispjaut į Tado gerbūvį. Tadas nebegalėdamas iškęsti pastovaus žeminimo ir išnaudojimo pasiryžta pabėgti iš namų, tačiau tai baigiasi tuo, kad Tadas tampa savo patėvio žudiku. Mano manymų, Tadui būdinga J.Dollard Frustracijos-Agresijos teorija. Savo nuomonę pagrįsčiau tuo, kad agresija visada yra frustracijos pasekmė, nes Tadas visuomet išgyveno įtemptą, stresinę emocinę būseną, kas privedė jį prie agresyvaus bei asocialaus elgesio. Jis ne visa laiką buvo agresyvus, kai jo aplinka nors šiek tiek pagerėdavo jis suprasdavo savo daromas klaidas ir dėl jų gailėdavosi. Lygiai taip pat jis elgėsi kai jo geriausias draugas Andrius jam pripažino juntąs šiltus jausmus, jis sureagavo agresyviai, tačiau nusiraminęs suprato, kad jo reakcija buvo perdėtai agresyvi. Galop narkotikų dėka jis vis dažniau jausdavo agresyvumo proveržius, nes dėl jų trūkumo jo emocinė būsena būdavo vis dažniau labai įtempta.

Gretė

Pakankamai švelni bei supratinga istorijos veikėja taip pat ir sunkiai mokėdavo išreikšti savo jausmus, todėl atrodė, kad jos jausmai Tadui labai dažnai kisdavo, viena diena ji buvo šilta ir gera, o kita ji galėdavo nė nekreipti į jį dėmesio. Manau Gretei būtų artimiausia A. Banduro socialinio išmokimo agresijos teorija, nes Gretė pradėjo jausti pykti tada, kai pasikeitė jos gyvenimo sąlygos,pradžioje ji labai daug stengėsi dirbti ir įsitvirtinti naujame mieste, tačiau kuo toliau tuo jos patirtis tapo vis neigiamesnė, nes ji matydavo sau mylimus žmones įtrauktus į narkotikų liūną, kol galop pati buvo į jį įtraukta. Tada jau agresija jei sukėlė jos priklausomybė, kurios vienintelis numalšinimo būdas tapo dozė.

Tado tėvas

Piktas ir agresyvus žmogus. Jis buvo priklausomas nuo azartinių žaidimų, o ši priklausomybė privedė prie kitos – priklausomybės nuo alkoholio. Jis savo agresijos objektu pasirinkdavo artimiausius žmones, jis nužudė savo žmoną, Tado mamą, ir nė nesigrauždamas dėl to nesuko galvos ir teisėsaugai sumelavo, kad ji nukrito nuo laiptų ir mirė. Skaitydama jaučiau šiam žmogui pasibjaurėjimą ir pyktį, nes jis neturėjo jokio gailesčio jausmo. Jis išnaudodavo ir mišdavo savo posunį ir jam dėl to nė kiek nepriekaištavo jo sąžinė. Jam pritaikyčiau S. Freudo agresijos teoriją, nes jis pažymi, kad žmogus nėra švelni, meilės trokštanti būtybė, kuri gali tiktai gintis ir tik tada, kai ją kas nors užpuola. Žmogaus prigimtyje slypintis agresijos potraukis lemia tai, kad palankiomis aplinkybėmis (pvz., kada nėra kliūčių arba slopinančių jėgų) šis agresyvumas pasireiškia stichiškai, pažadindamas žmoguje laukinį žvėrį, kuris gali kankinti ir žudyti savo gentainius.

Literatūra:

(Freud S. (2009). Psichoanalizės įvadas. Paskaitos. Vilnius: Vaga.).

Myers G. D. Psichologija. K., 2000

Agresija