Vyras nenori vaikų. Gal pastoti “netyčia”?

Kartais šeimoje iškyla situacija, kai žmona labai nori susilaukti vaikų, o vyras nesutinka. Kaip tuomet derėtų elgtis moteriai? Diskusijose internete galima rasti įvairiausių patarimų ir nuomonių: „vyras yra savanaudis, neatsižvelgiantis į žmonos norus“; „palik jį“; „susirask ką nors, kad atliktų darbą už tavo vyrą, kol jis išvykęs“; „pradurk skylutę prezervatyve“, „palik jį, pastok ir augink vaiką vieną“.

Nė vienas iš šių siūlymų nėra tinkamas. Paskaičius juos, tiesiog darosi liūdna, kad tokiai daugybei moterų nerūpi vyrų nuomonė, kai kalbama apie vaikus.

Ar įmanoma jį priiversti norėti šeimos pagausėjimo?

Žmonai smarkiai spaudžiant vyrą turėti vaikų, problema yra ta, kad ji bando priversti jį trokšti to, ko jis nenori. Kaip jaustųsi pati moteris, jeigu ji nenorėtų turėti kūdikio, o vyras verstų ją apsigalvoti? Neįmanoma priversti žmogų daryti kažką, ko jis nenori, ir jaustis taip, kaip jis nesijaučia, nes tai yra bandymas kontroliuoti kito pasirinkimą.

Nereikia pamiršti, kad moteris išteka už vyro, ne už kūdikio. Faktas, kad ji nori vaikų, nebūtinai visada turėtų reikšti, kad būtina jų susilaukti. Mes daug ko trookštame, bet neturime. Moteris privalo nepamiršti prie altoriaus duotos priesaikos ir gerbti savo sutuoktinio pasirinkimą. Tuo labiau, kad jis tam, ko gero, turi rimtų priežasčių. Galbūt mano, kad bus per sunku rūpintis bei išlaikyti vaiką. Moteriai reikėtų pagalvoti ir apie tai

i, ar atsiradus nelauktam kūdikiui, ji sugebėtų juo pasirūpinti, jeigu vyras nuspręstų palikti šeimą. O toks scenarijus tikrai tikėtinas.

Moteris tikisi, kad vyras norės to paties kaip ir ji, bet pati taip nesielgia ir jo norų nepriima. Jeigu sutuoktinis vis tik pasiduos spaudimui, tai nebus į naudą nei būsimam kūdikiui, nei santuokai. Nesąžininga paleisti naują žmogų į pasaulį, jeigu jis nėra laukiamas vieno iš tėvų. Tokie vaikai, ko gero, nenorėtų gimti, o moteris, užsispyrusi ir besilaikanti savo nuomonės, mąsto ne apie vaiką, bet apie savo norą turėti vaiką.

Pastoti „netyčia“ – pasinaudoti vyru

Pastojimas „netyčia“ yra melas, prilygstantis išprievartavimui. Ar galima pateisinti vyrą, kuris pasinaudoja moterimi dėl sekso? Jis juk irgi turėjo poreikių – jam reikėjo sekso! Lygiai taip pat negalima pateisinti moters, kuri pasinaudoja vyru, kad passtotų. Nors ji nenaudoja tiesioginės prievartos, tačiau žiauriai išduoda. Tai gali būti didžiausia tarpusavio santykių klaida, nes nebelieka tarpusavio pasitikėjimo. Ar verta tokiu būdu pradėti naują gyvenimą?

Brangioji, aš norėsiu vaikų. kada nors

O gal nieko tokio pastoti „netyčia“, apgaunant sutuoktinį, jei vyras sutinka turėti vaikų, bet dar ne dabar? Galbūt jis tik apsidžiaugs, sužinojęs, kad tai įvyko? Juk dažnai vyrus reikia pastūmėti, jei patys nesiryžta priimti rimto sprendimo. Jokiu būdu! “Netyčiuko” atsiradimas ir šiuo atveju būtų vyro išdavystė. Negalima su juo elg

gtis kaip su naivuoliu ar spermos banku.

Kartais vyrus iš tiesų reikia paraginti priimti sprendimus turėti vaikų, tačiau tai daryti ne sukčiaujant, o atvirai išsakant savo poziciją. Tereikia nuoširdžiai ir su meile pakalbėti, kad gal jau metas šeimos pagausėjimui. Tik be isterijų ar grasinimų!

Maža tikimybė, kad vyras pasakys griežtą “ne”. Taip, jis jausis išsigandęs ir abejos. Vyrui reikės laiko priprasti prie tos minties. Bet jei šeimoje santykiai darnūs, greičiausiai jis priims sprendimą, kad jei pasiruošusi žmona, pasiruošęs ir jis. Jeigu vis tik vyras griežtai pareikš nenorintis turėti vaikų, tuomet jau atsiras didelė problema, bet tai bent jau bus sąžiningas konfliktas su sąžiningo sprendimo galimybe.

Prieš vestuves jis vaikų norėjo, o dabar ne – taip nesąžininga!

Ką daryti, jei vyras prieš susituokiant teigė norėsiantis didelės šeimos, o dabar nenori? Pastojimas “netyčia” ir tokiu atveju – ne išeitis. Suprantama, kad moteris šioje situacijoje desperatiškai nori vaikų, o vyras nesąžiningai sulaužo susitarimą. Tačiau tai, kad jis neteisus, nesuteikia teisės pavogti jo spremą!

Moters darbas tokioje situacijoje yra išsiaiškinti, kodėl vyro nuomonė pasikeitė. Gal tai tiesiog stresas? Porai reikalingas konstruktyvus pokalbis be pykčio ir nepasitenkinimo. Svarbu įsiklausyti į vienas kito žodžius. Ir tai neturi būti mėginimas pakeisti partnerio nuomonę, bet bandymas giliai suprasti, ką kitas bando pasakyti. Jei vyras atsisako kalbėtis, tuo

omet iškyla rimta problema, nes toks svarbus klausimas nedings, bet visąlaik kels įtampa tarpusavio santykiuose.

Taigi moters bandymai klasta susilaukti vaikų negali būti pateisinti jokiu atveju. Tokie sprendimai turi būti priimami tik abiejų partnerių sutarimu. Jei jo rasti nepavyksta, verta ieškoti psichologų pagalbos. Vis tik kartais, nepaisant visų pastangų, nuomonių skirtumai vaikų klausimu neišvengiamai tampa šeimų iširimo priežastimi.

72 thoughts on “Vyras nenori vaikų. Gal pastoti “netyčia”?”

  1. Jei as noreciau susilaukt vaiku o vyras ne, paklausciau kodel, ir jei vyro baime ssusilaukt vaiku nepagrysta kokiais nors baisiais uzsigimimais is jo gimines puses, tai ir pastociau. Ir nematau cia jokio pasinaudojimo vyru. Bet kokiu atveju vaiko gimdymas ir auginimas didesne dalimi motinos atsakomybeje.

    Reply
  2. “Nesąžininga paleisti naują žmogų į pasaulį, jeigu jis nėra laukiamas vieno iš tėvų.
    Pastojimas „netyčia“ yra melas, prilygstantis išprievartavimui”- sutinku su tuo.

    Slykstu kai moterys specialiai pastoja, kad prigriebti vyra, kad jas vestu.

    Reply
  3. Samokslas pries vyra, tikrai santykiu puikus pamatas. 😀 tikiuosi suprasit, kad juokauju. Dauguma moteru, kurios pastoja be vyro zinios, turbut yra kokioje podepresineje stadijoje, kai mano, kad kudikis gali pataisyti jos gyvenima, uzpildyti kazkokia tai tustuma: tuo paciu padarydamas ne tik ja laiminga, bet ir vyra. Reikia pakeisti ta vidini nusistatyma, kuri kartais salygoja amzius ir noras pasigimdyti iki 25m, o taisyti santykius su vyru, juk tiek negalesi sau leisti kai atsiras kudikis, jau retai kada pabusit dviese, pakeliausit ar nerupestingai kur praleisit vakara, be to vaikui skiriami pinigai smarkiai sumazins seimos biudzeta.. Tad reiketu toms moterims geriau pagalvoti ir nebespausti vyru, susirasti miela hobi ir nusipirkti augintini. 😉

    Reply
  4. Už meilę yra stipresnė mirtis…
    O už mirtį vaikai…. 🙂

    man asmeniškai atrodo, kad vaikas poros santykiuose yra kaip daugiklis… pvz 10 🙂

    Jeigu santykiai sekasi gerai (bent 1) tada jie su vaiku tęsis 1*10 =10 kart geriau 🙂 žinoma, jeigu tai vyksta be jokių apgavysčių…

    Jeigu santykiai sekasi blogai ( -1) tada poroje vaikas sukurtų -1 *10 = -10 🙂 na tai jau negerai… 🙂

    O dėl apgavysčių – tai vienareikšmiškai BLOGAI (-X * 10 = -10X) 🙂

    Nesutinku su Saulyte, kad moterų atsakomybė yra “didesne dalimi” nei vyrų… Na nebent Jūsų vyrai tokie arba taip galvojate tik dėl to, kad vyras algą parnešdamas prie vaikų gerbūvio neprisideda… Mielu noru auginčiau vaikus ir žmoną iš darbo grįžtančią pamaitinčiau 🙂
    IR NEĮSIVAIZDUOJU, KUR JŪS TĄ “DIDESNĘ DALĮ” PASTEBITE….

    Reply
  5. Saulyte, bet vaiko finansinis išlaikymas didžiąja dalimi vyro rūpestis, ypač kol mama kūdikį augina ir nedirba…

    Reply
  6. Lina, skaitydama moterų nuomones šia tema susidariau įspūdį, kad kūdikio joms pradeda labai reikėti netoli 30 m., nes jos pradeda bijoti, kad vėliau jau nebegalės tapti mamomis. Nemanau, kad čia gali padėti augintiniai. Bet mano nuomone, jei santykiai su vyru geri, jis supras savo žmoną ir neatims iš jos ir savęs galimybės turėti vaiką. Tuomet nebus net minčių apie klastą.

    Reply
  7. Nieko gero tokiame pastojime nematau…kad ir viskas bus gerai vyras priims vaika,juo rupinsis ir t.t.bet pasitikejimas moterimi kristu,gan staciokiskai visa tai atrodo is moters puses…is serijos”Ka noriu,ta darau…”

    Reply
  8. Jei jau apie priesaiką prie ALTORIAUS, tai BAŽNYTINĖS santuokos BŪTINA sąlyga yra sutuoktinių atvirumas naujai gyvybei. Vieno sutuoktinio nuslėptas nevaisingumas arba slaptas apsisprendimas vaikų neturėti, arba ilgalaikis užsispyrimas tuo klausimu reiškia negaliojančią bažnytinę santuoką. Aišku, reikia gauti tada patvirtinimą iš bažnytinio teismo, bet jį tikrai duotų, jei yra tokia priežastis,- ir norintis vaiko sutuoktinis tampa laisvas sudaryti kitą santuoką, kurioje galėtų realizuoti savo troškimą susilaukti palikuonių.

    Reply
  9. Danute, o ka sako baznycia kai mergina specialiai pastoja, kad vyras ja vestu, nors zino, kad tas vyras jos memyli ir tikrai nenori su ja nei vaiku nei bendro gyvenimo?

    Reply
  10. Bažnyčia sako, kad ta mergina ir tas vyras paleistuvavo. ABU elgėsi netinkamai, abu ir atsakingi už pasekmes (t.y. vaiką reikės išlaikyti), bet nei lytiniai santykiai, nei kūdikis bažnytinei santuokai jokios reikšmės neturi.
    Turi reikšmės tik priesaika vienas kitam Dievo ir liudininkų akivaizdoje, pasižadant mylėti ir globoti vienas kitą iki mirties ir santuokoje BŪTI ATVIRIEMS naujai gyvybei.
    Beje, santuoka (Bažnyčios mokymu) sudaroma dėl trijų dalykų: susilaukti palikuonių, patenkinti aistrą, vienas kitą paremti gyvenime. Todėl ji galioja ir tada, kai sutuoktiniai jau nebevaisingi arba apskritai vienas (ar abu) iš jų yra nevaisingas ir abu tą žino.
    Nujaučiu, Zygfridai, kad rimto atsakymo tau nereikėjo. Bet gal kitiems/kitoms pravers.

    Reply
  11. Zinoma idealu, kai vaikelio nori abu:) Na o apie pastojima “alia netycia”:dar visai nesenai buvau abiem rankom uz tai, kad moteriai butinai reikia susilaukt vaiku ir galima juos auginti ir vienai. Na o siuo metu esu isitikinusi, kad svarbiausias vis delto visoje sitoje istorijoje kaip bebutu yra vaikas. Jis turi buti laukiams abieju tevu ir gimdoma (pastojama) turi buti ne del to, kad kazkam tiksi biologinis laikrodis, o tam, kad butu pratesiama meile dvieju zmoniu: abipusiu noru ir sutarimu!

    Reply
  12. Saulyte,sakai, jei “vyro baime nepagrista kazkokiais baisiais uzsigimimais” tai ir pastotum pries jo valia? nu kaip miela…. afigenai,is tikro :))
    pagal tavo logika, jei tavo vyras pasiulytu tau uzsiimt grupiniu seksu, o tu nesugebetum pagrist savo nenoro kokiais nors radikaliais savo tevu patyrimais, jis turetu pilna teise parsivest i namus antra moteri ir liept jums kartu myletis,taip iseina? :))
    ar neiseina? nes jei dabar man pasakysi,kad jis neturi tokios teses, tai prasyciau argumentuot, kodel tu turi teise ignoruot vyro norus,o jis neturi tokios teises? 🙂

    Reply
  13. evaldai, nemanau kad erotines fantazijos lygu seimos pagausejimui, aisku sutinku, kad nestumas pries vyro valia nera pateisinamas ir apie tai reikia pasikalbeti. Spaudimas nera tokiu dalyku sprendimo budas, tai tik gali pakenkti. O geras pavyzdys butu jei vyras labai noretu vaiko, o moteris ne ir tam dar butu nepasiruosusi, vyras vistiek uzsispyres imtu ir ji padarytu, ot taip 🙂 tolygus spaudimas.

    Reply
  14. santuoka tam ir sudaroma kad tureti vaiku dabar ar ateityje. Man butu keistas vyro uzsispyrimas, jei seimoje viskas gerai, bet vaiko nenorima. Tai kam tada vestuves. Vat man irgi idomus toks pasisakymas kaip as22, kodel aptarinejat tik kai moteris labai nori kudikio, o vyras ne. Sakykim, o jei moteris dar tam nepasiruosusi, bet vyras spaudzia, kas tada. Gaila, tik irodyti sunku, gal net neimanoma, kad vyras vaika uztaise “netycia” atseit. Kaip kad sunku irodyt, kad ir moteris pastojo “netycia” ar tycia. Sazinen neilysi.

    Reply
  15. Danute, Jūsų komentaras tik patvirtina, kad visada yra išeitis, jei vienas nenori vaiko, nors tai ir būtų skyrybos… Vis geriau nei apgaulė ir nesąžiningumas šeimoje.

    Reply
  16. Manau planuotas vaikas yra daug geriau,kai abu zmogeliukai yra tam pasiruose,nusiteike ji augint drauge,su numatom ivairiom pasekmem…:)

    Reply
  17. Jei gyvenime viska planuosi, daug gali prarast. Neplanuoti dalykai kartais buna labai dziuginantys. Neveltui sakoma, kad tu planuoji, o dievas is tavo planu juokiasi. Ir tevelio nelauktas vaikas buna po to mylimas

    Reply
  18. Simona nesuprantu tu tevu,kurie nemyli savu vaiku…as kalbu apie tvirtus santykius ir ju puoselejima…del vaiko pora gali issiaiskinti per kelias dienas,viska ir visas aplinkybes…maziau tylejimo ir uzsleptu veiksmu,tai kursto nepasitikejima:)

    Reply
  19. Simona, neplanuoti vaikai, žinoma, irgi būna mylimi dažniausiai, bet problema būna, kai vienas šeimoje vaiką planuoja, o kitas ne.

    Reply
  20. Nezinau, kaip ten buvo, kokie buvo mano tevu santykiai, bet as staiga atsiradau mamytes pilvuke. Mano tetis manes nenorejo. Nezinau, del ko – ar kad dukra, ar apskritai, kad vaikas… Bet lyg pat siol su teciu musu labai geri santykiai ir jis tikrai labai mane myli. As, galima sakyti, neaugau seimoje, bet jauciuos mylima ir laiminga, turiu kita teti, isdykusi, 7 metais jaunesni broli, ir esu labai laiminga. Beje, tevai issiskyre labai seniai, gal kai man buvo 3-4 metukai. po skyrybu as tetes nemaciau gana daug laiko. Jo vieta pakeite kitas tete, jis mane mylejo kaip savo vaika ir as nesijauciu nuskriausta ar ten dar kokia. Labai myliu savo mamyte ir savo tetukus. Tad jeigu moteris nori pastoti – tai turi ivykti. Net jeigu tektu ir vyra pakeisti. KAip mano mamyte pasake, jeigu as nebuciau norejus antro vaiko, as uz to kito vyro net nebuciau tekejusi. Tai ir as sakau – kokia santuoka be vaiku?? Siais laikais galima ir siaip “susimete” gyventi, be jokiu porpieriu ir pan. be to, vestuves gi kainuoja. ir ne mazus pinigus. tai jei nenori vaiko – kam tuoktis?

    Reply
  21. O kam susituokus kelt vestuves? Pati santuoka kainuoja pigiai. 🙂
    iš kitos pusės- vaikus galima gimdyt ir susimetus, nereiks JO klausinėt nori, nenori? Paskui per teismą tėvystę įrodai 😀 😀

    Reply
  22. As turbut neteisingai issireiskiau. As savo vyra myliu ir del to kad jis nenori turet vaiku su juo nesiskirciau. Bet pasakyciau kad noriu turet vaiku ir pasakyciau kad as pastosiu, nes ir viena vaiku galiu pasirupint. O vyrai daznai prisigalvoja yvairiu baimiu, o po to ziurek, po kiek laiko su tom baimem ir susigyvena:))

    Reply
  23. Lina, bet juk prisieki mylėti laimėje ir nelaimėje. Nemanau, kad įmanoma taip lengvai nuspręsti viską pabaigti: noriu-nenori-skiriamės.

    Reply
  24. Chebra, o ka daryti, jeigu vyras nori vaiku, o moteris nenori?:) Kartais bijau, kad “netycia” nepastociau savo draugo deka, kadangi jis nori vaiku. O jei rimtai, tai nemanau, kad vaikai yra svarbiausias dalykas siame pasaulyje. Juk kaip faina yra gyventi tiesiog dviese – megautis vienas kitu, keliauti kazkur, tiesiog bendrauti. Straipsnio autore saunuole, didziausia pagarba jai del puikiai parasyto straipsnio.

    Reply
    • Megautis vienas kitu iki tam tikro laiko..tikrai l.daug seimu veliau suvokia kad tik megautis neuztenka ir noris kazko daugiau.Kai tau 25 galvoji vienaip o kai man 38 galvoju isvis kitaip…Troskau dideles seimos nes pati augau didelej, man seima yra viskas.O vyras nenori antro ir net nepasako kodel kad man viskas slysta is po koju….

      Reply
  25. Agne, negi jis pasakys – as su tavim nesimylesiu nes tu nesisaugai?! Jis mylesis ir tas jo sutikimas myletis bus sutikimas tureti vaiku.;)
    As tau garantuoju. Sutuoktis susitaikys su tuo.

    Reply
  26. tema siek tiek nukrypo.. tad kad butu tiksliau, papasakosiu, kaip dabar as jauciuosi pakliuves i tokia situacija…

    mes nesame susitiuoke ir nebuvome. draugavome ~1.5 metu. skyremes jau nuo kokio rugpjucio.. aiskiai ta pasakiau, kad nenoriu draugauti, nes negaliu su tokiu zmogumi, kaip ji (buvusioji drauge) gyventi. dabar jau nebegaliu pasakyti (nesu tikras, nezinau) del ko, bet merginai atrode kitaip… kadangi visdar gyvenome kartu (man sirdis neleido isvyti i gatve merginos, jai matyt tai irgi buvo gerai – nereikejo ieskoti busto, darbo ir pan.), intymus santykiai toliau tesesi.. ir sioje vietoje “gryno pasitikejimo” budu.. nors iki tol ir as pasiskaiciuodavau, kada reiktu “saugiau”, ir ji rodos primindavo… kaip tycia paskutiniu metu to kazkaip neskaiciavau ir pats. o ir uzklauses “ar saugu?” gaudavau linkciojima galva aukstyn zemyn. kagis, prisipazinsiu buvau naivus. galeciau sakyti, pats kaltas.

    “Nesąžininga paleisti naują žmogų į pasaulį, jeigu jis nėra laukiamas vieno iš tėvų. Tokie vaikai, ko gero, nenorėtų gimti, o moteris, užsispyrusi ir besilaikanti savo nuomonės, mąsto ne apie vaiką, bet apie savo norą turėti vaiką.”

    vat sioje vietoje ir galvoju… su kokiu tikslu ji to vaiko norejo (nezinau ar tikejosi, bet nujauciu).. nejau ji taip bande islaikyti santykius, kuriu jau nebuvo… ar ir ji buvo naivi (o gal kaip tik gudri?), galvodamas islaikyti mane?
    as vistiek jauciuosi apgautas.. vien del to, kad tikejau ja. na dabar situacija kolkas neaiski, ko mes abu norim (as zinau, ko as noriu)… bet situacija ir taip, kaip as joje jauciuosi – nepavydetina..

    lyg tycia, as rasau viska is savosios puses.. tad neieskau kaltu ir nenoriu girtis ir nelabai gausiu as is jusu visu paguodos (gal ir nesitikiu)… tad norejau tepriminti, kad pakliuti i tokia situacija – visiskas sudas… tiesiai sviesiai sakau…

    jei dar atviriau, tai ta panele irgi cia uzsiregistravusi… tiesa pasakius ji karta ir pas p. Navaiti ejo konsultacijoms… nezinau ar noredama “uz nugaros man” sutvarkyti ar susitvarkyti santykius mudvieju ar kokiu reikalu… suprantu, kad isiskyrimas skausmingas abiems… taciau nesuprasti kelis menesius, kad as gyventi su ja nebenoriu – keistas dalykas…

    taip ir “prisizaidem”….
    tik pasakysiu pabaigai, kad as visad galvojau ir stengiausi laikyti (su ivairiais nukrypimais) katalikisko mastymo seimos klausimais.. taciau kartais pradedu abejoti, o kartais net ir suprasti savo mama, kodel kartais gyvenime nesinori vaiku…

    tikiuosi mano pavyzdys puikiai iliustruos straipsni… ir bus pamoka ateities kartoms… 🙂

    iki kitu pasimatymu… (galbut bus istorijos tesinys)

    Reply
  27. Mindaugai, įdomu būtų, jei vėliau parašytum ir istorijos tęsinį. Galiu pakomentuoti, kaip matau Tavo situaciją iš moteriškos pozicijos. Prisižaidei. Katalikiškas šeimos modelis tuo ir geras, kad taip nenutinka. Bet nutiko… Žmogiška. Suklydai. Suprantu, kaip sunku dabar, nes vaikas susies su nemylima moterimi visam gyvenimui. Gal nebūsite šeima, bet visuomet turėsite bendrauti dėl vaiko. O merginos argumentas galėtų būti gana paprastas – jei jau žinojo, kad praranda Tave, nusprendė surizikuoti. O gal pasiliksi su ja? Net jei ir ne, jai liks dalelė Tavęs – Tavo vaikas.

    Reply
  28. visa ta, ka ir kodel ir kaip ji padare.. as suprantu… kazkiek su psichologija pats buvau susipazines… ir manyciau neblogai pazinau buvusios paneles asmenybe…

    taciau sia minute situacija tokia, kad mes kaip ir neissiaiskinom ko norim… ir ka galima dar padaryti sioje situacijoje… as pvz. apmasciau daug galimu variantu… ir priimtinu sau ir nelabai… ir to ko noreciau, bet morale leistu/neleistu… tad kolkas belieka issiaiskinti viska.. o tuomet ir bus matyt…

    Reply
  29. Mindaugai, manau nereikėtų daryti dviejų dalykų: tuoktis arba pamesti savo vaiko. O visi tarpiniai variantai būtų priimtini.

    Reply
  30. o vat sioje vietoje kaip busima (o gal jau esama) psichologe, Agne, pasielgei visiskai neteisingai – as gavau du konkrecius patarimus. Tai didziausia klaida.

    Suprantu tavo pacios nusistatyma ir norus kazka patarti kaip zmogus zmogui. Taciau siuo konkreciu atveju tik mes abu (as ir ex) galime sutarti ir nutarti kas mums abiems bus geriausia…

    Tad tarkim, kad paskutinio patarimo as nemaciau…

    Reply
  31. Na, jei vyras nenori vaiku, reikia ji trenkti i sona, nes poroje siekiai ir troskimai bei svajones turi buti vienodos. Jei ne – su tuo zmogum tiesiog nepakeliuil ir nereikia liutu dresiruoti.
    Man keistas moteru troskimas laikytis isikibus vyru. Ka, katalikiskas auklejiams taip leme, kad su vienu reikia visa gyvenima nugyventi? Neimanoma, kai pasaulis taip keiciasi.

    Reply
  32. Dėl vaikų būtina abiems išsiaiškinti prieš keliant vestuves. Niekuomet nenorėjau vaikų, mano supratimu buvo geriausia gyventi vienam dėl kito. Tačiau kaip ir daugelis vyrų buvau apgautas ir teko auginti vaikus. Bet ir šiandien,nors vaikai jau suaugę jaučiuosi apgautas ir gyvenęs ne tokį gyvenimą kurio norėjau. Dažnai moterys pasielgia nesąžiningai, bet dėl visko visuomet kalti vyrai.

    Reply
  33. Saule, aš manau, kad su vienu nugyventi ir sugebėti kartu įveikti kliūtis yra didelė vertybė ir didelis darbas gyvenime. Aišku, ne visada tai pavyksta… Manau, kad kai viskas aplink taip greitai keičiasi, svarbu bent į santykius su mylimu žmogum įnešti kuo mažiau vartotojiškumo ir išlaikyti kuo augiau stabilumo.

    Reply
  34. na as nezinau tu psichologe ar ne, taciau straipsnyje daug “surezisuotu” terminu…

    bet kuriuo atveju situacija rodos issisprende musu su ex santykiuose… ziuresim, kaip cai klosis toliau…

    visiems sekmes.. ir kuo maziau apgavysciu gyvenime…

    Reply
  35. Na del visu tu vyrisku apgavysciu, tai man teko labai daug sumoketi…mes susitikinejome 8 metus, 2 metai kaip gyvename santuokoje…visa savo gyvenima norejau vaiku ir tiesa sakant nesuprantu, kodel tureciau jaustis del to savanaude…turbut pas moteris ateina toks laikas, kai joms norisi tapti mamom ir jokios morales ir paskaitos nebepadeda…na kazkokios hormonu audros..net nezinau, kaip paaiskinti…zodziu as pastojau..ne del to kad skyles prezervatyve duriau, ar kasdien prievartavau savo vyra…tiesiog norejau vaiko nuo mylimo zmogaus..kai pranesiau jam apie sia dziugia zinia, vos nesokinedama is laimes, tai net negalejau patiketi savo akimis, pamaciusi jo persikreipusi veida..neziurint i tai, galvojau, kad jam praeis ir kad jis nesuvokia kokia laime pas mus bus, bet kai nuvaziavom pas jo tevus ir su manim niekas nenorejo kalbetis, tai puoliau i kazkoki depresijos liuna, vyras pajaute, kad as pradejau gailetis del susiklosciusios situacijos, pradejo moraliskai mane spausti, nesnekedavo su manim, ignoruodavo, sakydavo kad as ji apgavau…visas dienas as verkiau ir vemiau(nuo toxikozes, kuri kas kart stipredavo nuo vien tik pagalvojimo apie tai, kad mano vaikas yra niekam nereikalingas apart manes, kad as busiu vienisa mama, o vaikas augs be tevo). Na, daejau iki tokios bukles, kad jau isvis nieko nenorejau, gyvenimas atrode pragaru…ne taip as norejau savo pirmagymi pagimdyt, ne taip isivaizdavau vyro reakcija…galiausiai, man sutinkant, vyras mane nuveze pas ginekologa, kuris padare isvalyma….as niekad nemaniau, kad man taip bus, visad peikiau tokias moteris, o pati…na man iki siol didele trauma, bet kai tada po operacijos pamaciau vel isdygusia vyro sypsena ir laiminga veida, o paskui jis man pasake, kad pries vaiko daryma mes abu turime viska apgalvoti ir kad verta dar palaukti….supratau, kad nebemyliu jo…ir nenoriu nuo jo isvis jokiu vaiku…bet tuo metu buvau persilpna kazka jam priestarauti, paskui nesinorejo tiesiog prisiminti sios istorijos, be to tas kaltes jausmas, kad nuzudziau gyvybe…na, taip mes ir nepasisnekejome, vis dar gyvenu su juo…bet meiles jau nera…skyrybos neuzakiu…manau jis tiesiog dar nepasiruoses normaliai seimai, o as noreciau buti su zmogum, kuris noretu nuo manes vaiku..

    Reply
  36. brrrr, man baisu. Kiek moterys gali kenteti tokius vyrus, kurie vercia darytis isvalymus? Tai isvis nezmoniska.
    Ir manau dar ne viena nepastojo nuo vyro kuris pakankamai protingas ir samonigai nenori vaiku. As bent jau neisivaizduoju kaip tai padaryti 🙂

    Reply
  37. Nieko neparduodu ir neperku (kai kai kurie čia.. nušvilpt..), bet jei atvirai norėčiau susilaukti du arba tris stebūklėlius! Bet dar kol kas esu vienišas, ech..:(

    Reply
  38. Na, žinote, vaikų atsiradimas/pasidarymas visais laikais buvo moterų kozyris. Pririšti vyrą, išlaikyti vyrą.Ir nuo šio reikalo dažniausiai nukenčia atsakingesni, padoresni vyriškiai. Mindaugo atvejis – klasika. Bet čia reikia įžvelgti ir finansinį aspektą. Moteris gauna ne tik vaiką, bet ir alimentus. Ir dar kaip ką.

    Reply
  39. Turiu du vaikelius. Vyras jų nenorėjo, bet stengėsi suprasti mano norus ir jie gimė. Aš visada žinojau, kad jeigu dievulis davė, nieks neatims. Būčiau ir dešimt pagimdžiusi. Jie jau dideli, bet tėviškos meilės nematę.
    Kai buvo maži, sakė-“ištrauk iš palų, vėliau futbolą pažaisiu”, ištraukiau.”Dar paaugink-knygeles paskaitysiu”-auginau,”vėliau padėsiu pamokas paruošti”-laukiau. Septintoje klasėje paaiškino matematikos užduotis, bet tuo tėvystė ir baigėsi. Taigi, mielosios, geriau ieškokite to, kuris nori vaikų, nes auginti vienai nėra taip paprasta. Gal aš pikta ant visų vyrų,bet rinkčiausi genetiškai puikų reproduktorių ir jokių santuokų.

    Reply
  40. Mindaugai, ar galetum parasyti kaip nusprendet ir ko Jus abu norejot.

    Zinau panasia situacija, tik joje esu trecias asmuo…

    Reply
  41. Manau toks netyciukas yra per didele rizika 🙂 Gali baigtis skyrybomis, sugadintais gyvenimais, pastoviomis isdavystemis is vyro puses ar tureti dar blogesniu pasekmiu, ar verta? Pazystu seima kur moteris pastojo, kai vyras nenorejo to vaiko, ir net kaip supratau norejo skirtis.. Buvo ziauru ziureti i tai kaip jis reagavo, o jai del to buvo daug skausmo per nestumo laikotarpi. Dabar jie gyvena kartu, bet ji zino kad jis jai buna neistikimas ir gyvena su tuo. Labai neaiski tokiu santykiu ateitis, ir kas dar svarbiau vaiko ateitis. Myleti neprisiversi. Bet jei ta meile yra, vaikai anksciau ar veliau atsiras 🙂 Reikia tik kantrybes 🙂

    Reply
  42. o as puikiai suprantu sita situacija tik cia atvirksciai. As nenoriu tureti pvz vaiku dar, as tam nepasiruosusi ir kai vaikinas pajuokauja kad mane taip “prisiris” visai nejuokinga pasidaro.

    Reply
  43. Esu girdėjes ne vieną atvejį, kai vyrai turėjo vaikų ir daugiau nenorėjo. O mergina neturėjo ir norėjo. Tai siulyčiau tokį egoistą papraščiausiai mesti.

    Reply
  44. Paskaicius sita straipsni, labai panorau susipazinti su jo autoriumi, kuris tikrai vyras ir turi kazkokios skaudzios patirties… Nereikia taip smerkti moteru. kaip stipriai galima nenoreti, ne ka maziau stipriai galima noreti!

    Reply
  45. Manau kad Mindauga tesiog apgavo ir dabar ta jo drauge vaidins didvyre, o kaikada (kai reikia)ir vargse kad augina viena vaika. Ji apsidziage kad gaus, kaip kazkas minejo,didelius alimentus kurie praktiskai islaikys ta vaika ir dar apkaltins Mindauga kad ja isprievartavo ir kad jis kaltas, ir t.t. Matyt kito sanso pasigimdyti jai nebebuvo, ir dar pinigai geri juk viskas siame pasaulije daroma tik del pinigu. Zinoma istorija. Nereikia su ubagem ir pusprotem prasideti ir ju gailet,apsimeta kad labai myli o paskui apgauna,ir dangstosi tais vaikais. Atsiprasau uz lotyniskas raides.

    Reply
  46. O kur tavo, Mindaugai, atsakomybe? Kodel, kai nusprendei isiskirti, neatsiribojai nuo paneles? Kodel dar tenkinai savo aistra? Kazkaip man skystai skamba tavo pasiaiskinimai “negi vysi i gatve”, “o jei zmones miega kartu, tai…”. Nusorendei isiskirti-tai nukirsk santykius, o ne gyvenk kaip gyvenus toliau. Dabar belieka priimti pasekmes.

    Reply
  47. Brangiosios, ką jūs darysit, kai jūsų vaikai, atėję į šį žiaurų pasaulį, kentės?? Kentėsit ir jūs. Geriau negimdykit, nepaleiskit dar vienos kenčiančios sielos į šį pasaulį. Tada mažiau skausmo ir vargo patirsit…

    Reply
  48. kuo daugiau vaikų tuo geriau mūsų lietuvėlė klestės ir žydes o puse milijono tevelių ir mamycių kurie darbo neturi jais pasirūpins.ciniska ar ne bet reiktu atsizvelgt ir i tokia aplinkybę.

    Reply
  49. Nu ziaurios tos, kurios be vyro sutikimo vaika pasidaro. Vaikas cia ne koks daiktas, turi buti laukiamas abieju zmoniu. Ir siaip mano nuomone nera kur skubet tu vaiku darytis, reik pasidziaugt gyvenimu dviese – paskui tik papildomos problemos atsiranda turint vaika. Cia gerai kazkas palygino – jei vyras uzsimano grupinio, tai paima ir parsiveda kita tada, taip pat kaip moteris pasidaro vaika.

    Reply
  50. Gal ir ne i tema, bet vistiek norisi parasyti 😀 Pagalvokit apie pasualines problemas – zemeje per daug zmoniu! Milziniskais kiekiais naudojami zemes resursai, nepakankamai turime dirbamu zemes lauku ir ju vis mazeja, greitai gali pradeti trukti tokio paprasto dalyko, kaip vandens, net ir LT… Kam gimdyti vaikus? jei jau baisiai nori tureti ju – isivaikink. “Tai ne tas pats”, bet daug geiriau musu zemei. Kiek vaiku kiekviena diena mirsta is bado? Tukstanciais… Geriau padeti jiems nei dar labiau grimzdinti visus mus i problemas.

    Reply

Leave a Comment