Vyras nenori vaikų. Gal pastoti “netyčia”?

Kartais šeimoje iškyla situacija, kai žmona labai nori susilaukti vaikų, o vyras nesutinka. Kaip tuomet derėtų elgtis moteriai? Diskusijose internete galima rasti įvairiausių patarimų ir nuomonių: „vyras yra savanaudis, neatsižvelgiantis į žmonos norus“; „palik jį“; „susirask ką nors, kad atliktų darbą už tavo vyrą, kol jis išvykęs“; „pradurk skylutę prezervatyve“, „palik jį, pastok ir augink vaiką vieną“.

Nė vienas iš šių siūlymų nėra tinkamas. Paskaičius juos, tiesiog darosi liūdna, kad tokiai daugybei moterų nerūpi vyrų nuomonė, kai kalbama apie vaikus.

Ar įmanoma jį pri

i
iversti norėti šeimos pagausėjimo?

Žmonai smarkiai spaudžiant vyrą turėti vaikų, problema yra ta, kad ji bando priversti jį trokšti to, ko jis nenori. Kaip jaustųsi pati moteris, jeigu ji nenorėtų turėti kūdikio, o vyras verstų ją apsigalvoti? Neįmanoma priversti žmogų daryti kažką, ko jis nenori, ir jaustis taip, kaip jis nesijaučia, nes tai yra bandymas kontroliuoti kito pasirinkimą.

Nereikia pamiršti, kad moteris išteka už vyro, ne už kūdikio. Faktas, kad ji nori vaikų, nebūtinai visada turėtų reikšti, kad būtina jų susilaukti. Mes daug ko tro

o
okštame, bet neturime. Moteris privalo nepamiršti prie altoriaus duotos priesaikos ir gerbti savo sutuoktinio pasirinkimą. Tuo labiau, kad jis tam, ko gero, turi rimtų priežasčių. Galbūt mano, kad bus per sunku rūpintis bei išlaikyti vaiką. Moteriai reikėtų pagalvoti ir apie tai
i
i, ar atsiradus nelauktam kūdikiui, ji sugebėtų juo pasirūpinti, jeigu vyras nuspręstų palikti šeimą. O toks scenarijus tikrai tikėtinas.

Moteris tikisi, kad vyras norės to paties kaip ir ji, bet pati taip nesielgia ir jo norų nepriima. Jeigu sutuoktinis vis tik pasiduos spaudimui, tai nebus į naudą nei būsimam kūdikiui, nei santuokai. Nesąžininga paleisti naują žmogų į pasaulį, jeigu jis nėra laukiamas vieno iš tėvų. Tokie vaikai, ko gero, nenorėtų gimti, o moteris, užsispyrusi ir besilaikanti savo nuomonės, mąsto ne apie vaiką, bet apie savo norą turėti vaiką.

Pastoti „netyčia“ – pasinaudoti vyru

Pastojimas „netyčia“ yra melas, prilygstantis išprievartavimui. Ar galima pateisinti vyrą, kuris pasinaudoja moterimi dėl sekso? Jis juk irgi turėjo poreikių – jam reikėjo sekso! Lygiai taip pat negalima pateisinti moters, kuri pasinaudoja vyru, kad pas

s
stotų. Nors ji nenaudoja tiesioginės prievartos, tačiau žiauriai išduoda. Tai gali būti didžiausia tarpusavio santykių klaida, nes nebelieka tarpusavio pasitikėjimo. Ar verta tokiu būdu pradėti naują gyvenimą?

Brangioji, aš norėsiu vaikų. kada nors

O gal nieko tokio pastoti „netyčia“, apgaunant sutuoktinį, jei vyras sutinka turėti vaikų, bet dar ne dabar? Galbūt jis tik apsidžiaugs, sužinojęs, kad tai įvyko? Juk dažnai vyrus reikia pastūmėti, jei patys nesiryžta priimti rimto sprendimo. Jokiu būdu! “Netyčiuko” atsiradimas ir šiuo atveju būtų vyro išdavystė. Negalima su juo elg

g
gtis kaip su naivuoliu ar spermos banku.

Kartais vyrus iš tiesų reikia paraginti priimti sprendimus turėti vaikų, tačiau tai daryti ne sukčiaujant, o atvirai išsakant savo poziciją. Tereikia nuoširdžiai ir su meile pakalbėti, kad gal jau metas šeimos pagausėjimui. Tik be isterijų ar grasinimų!

Maža tikimybė, kad vyras pasakys griežtą “ne”. Taip, jis jausis išsigandęs ir abejos. Vyrui reikės laiko priprasti prie tos minties. Bet jei šeimoje santykiai darnūs, greičiausiai jis priims sprendimą, kad jei pasiruošusi žmona, pasiruošęs ir jis. Jeigu vis tik vyras griežtai pareikš nenorintis turėti vaikų, tuomet jau atsiras didelė problema, bet tai bent jau bus sąžiningas konfliktas su sąžiningo sprendimo galimybe.

Prieš vestuves jis vaikų norėjo, o dabar ne – taip nesąžininga!

Ką daryti, jei vyras prieš susituokiant teigė norėsiantis didelės šeimos, o dabar nenori? Pastojimas “netyčia” ir tokiu atveju – ne išeitis. Suprantama, kad moteris šioje situacijoje desperatiškai nori vaikų, o vyras nesąžiningai sulaužo susitarimą. Tačiau tai, kad jis neteisus, nesuteikia teisės pavogti jo spremą!

Moters darbas tokioje situacijoje yra išsiaiškinti, kodėl vyro nuomonė pasikeitė. Gal tai tiesiog stresas? Porai reikalingas konstruktyvus pokalbis be pykčio ir nepasitenkinimo. Svarbu įsiklausyti į vienas kito žodžius. Ir tai neturi būti mėginimas pakeisti partnerio nuomonę, bet bandymas giliai suprasti, ką kitas bando pasakyti. Jei vyras atsisako kalbėtis, tuomet iškyla rimta problema, nes toks svarbus klausimas nedings, bet visąlaik kels įtampa tarpusavio santykiuose.

Taigi moters bandymai klasta susilaukti vaikų negali būti pateisinti jokiu atveju. Tokie sprendimai turi būti priimami tik abiejų partnerių sutarimu. Jei jo rasti nepavyksta, verta ieškoti psichologų pagalbos. Vis tik kartais, nepaisant visų pastangų, nuomonių skirtumai vaikų klausimu neišvengiamai tampa šeimų iširimo priežastimi.