Jaunos moters ir vyresnio vyro santuoką įprasta laikyti netolygia. Žinoma, tai teisinga tik tuo atveju, kai amžiaus skirtumas tarp sutuoktinių yra ne 3–5 metai, o gerokai daugiau. Kaip tokia santuoka paveikia moterį energiniu atžvilgiu?
Energijos mainų dėsniai
Energija visada teka iš ten, kur jos daugiau, į ten, kur jos trūksta. Ir jeigu vyrui 54 metai, o moteriai 32-eji, tai ji turės daugiau energijos ir nuolat ja maitins savo vyrą. Grubiai tariant, tokiu atveju pagyvenęs vyras gyvena kaip parazitas savo žmonos sąskaita.
Todėl po kelerių bendro gyvenimo metų sutuoktinių biologinis amžius susilygina: vyras pajaunėja, moteris pasensta, ima dažniau negaluoti, pavargti. Nustatyti kiekvieno sutuoktinio amžių galima paprastu aritmetiniu būdu: sudėti vyro ir žmonos metus ir padalinti iš dviejų. Mūsų atveju abiejų amžius bus 43 metai. Ir atrodys vyras bei žmona atitinkamai. Čia nėra jokių burtų – tik energetinių mainų dėsnis.
Ankstyva senatvė
Vyras, pasinaudodamas vyresniojo teisėmis, diktuoja moteriai savo gyvenimo taisykles, savo filosofiją. Jei vyrui per penkiasdešimt, jis daugiau nebeplanuoja savo gyvenime jokių sukrėtimų, siekia stabilumo, šeimos gerovės ir materialaus apsirūpinimo.
Moteriai, kuri jaunesnė už jį penkeriais ar daugiau metų, prasideda pats žydėjimas – tiek fiziologine, tiek ir profesine prasme. Jai ką tik prasidėjo savęs realizavimo periodas: vaikai paaugę ar visai suaugę, jiems nebereikia skirti tiek jėgų ir dėmesio kaip anksčiau, kitų gimdyti ji nebeketina, todėl pagaliau gali atsiduoti darbui. Tai puikus laikotarpis, kai ir kūnas, ir smegenys dar pajėgūs.
Nepriklausomai nuo troškimų, jai tenka derintis prie vyro gyvenimo ritmo. Kitaip neįmanoma, juk jis – jos vyras. Ir visi procesai, kurie turi įvykti jos gyvenime ir organizme per kelerius ar keliolika metų, gerokai pagreitėja. Iš vienos pusės, ji vis tiek turi juos išgyventi, iš kitos pusės, ji negali jiems skirti tinkamo laiko, nes reikia kuo greičiau prisiderinti prie savo sparčiau senstelėjusio vyro. Moteris, kurios vyras vyresnis už ją, subręsta ir pasensta greičiau už savo bendraamžes, ištekėjusias už vienmečių.
Prarastas gyvenimo etapas
Kelis dešimtmečius su vyresniu vyru išgyvenusios moterys neretai suvokia, kad jos visai neturėjo tam tikro gyvenimo etapo. Kai dvidešimtmetė išteka už keturiasdešimtmečio ir staiga peršoka į trisdešimtmetės amžių, vėliau supranta, kad jos gyvenime iš tikrųjų visai nebuvo to jaunystės laikotarpio tarp 20 ir 30 metų. Prisitaikiusi prie vyresnio vyro, ji praranda kontaktus su savo bendraamžiais – juk keturiasdešimtmečiui neįdomu bendrauti su dvidešimtmečiais jos draugais ir jų problemos jam atrodo juokingos. O ir jaunimas negali tinkamai atsipalaiduoti, kai šalia yra dvigubai vyresnis, tinkantis į tėvus.
Užtvenkti energijos srautą Gyvenimas yra gyvenimas. Pasitaiko, kad moteris nusprendžia, jog šitas vyras jai daugiau nereikalingas. Jis savo vaidmenį suvaidino: vaikai pagimdyti ir užauginti, materiali gerovė sukurta. Ir vyras, kadaise buvęs mylimu žmogumi, gyvenimo palydovu ir patikimu petimi, pavirsta našta. Ką daro moteris? Suvokusi, kad vyras jai nebėra naudingas, ji paprasčiausiai… užkerta energijos srautą, kuriuo „maitinosi“ vyras. Mažiausia pasekmė vyrui – jis pradeda kankintis iš ilgesio ar pavydo, didžiausia – gali susirgti ir numirti.
Aišku, toks „nustūmimo“ nuo energetinio srauto procesas ne visada būna geras ir teisingas. Tačiau moteriai su laiku gali prabusti jos savigarba, kuri pasakys, jog kažkur kitoje vietoje yra geresnis vyras ir, svarbiausia, jaunesnis. Ankstesnį gyvenimo palydovą ji jau privedė prie savotiškos kulminacijos, o siekti naujos viršūnės ji nebegali – arba jai toji viršūnė atrodo nereikalinga, arba ji netiki, kad jos vyras – dėl savo amžiaus – galėtų ją įveikti. Suprantama, kad su šiuo vyru moteriai jau neįdomu, ji panorės susirasti kitą, kurį galėtų skatinti siekti aukštumų. Būtent dėl šios priežasties skyrybų tokiais atvejais dažniausiai pareikalauja moterys.
Tėvas ir duktė
Yra ir taikesnis netolygios santuokos sprendimo būdas – moteriai užsiimti savo asmeninio ir profesinio tobulėjimo procesu, o vyras gali imtis tėvo vaidmens: ginti, saugoti, perspėti, patarti, padėti pinigais ir demonstruoti kantrybę. Tai yra, moteris, sumaniai sureguliavusi savo santykius su vyru, gali gauti iš tokios santuokos naudos sau, ne tik pati būti nuolatine „donore“. Pati vaidindama dukters vaidmenį, ji atiduos tėvui vyrui mažiau energijos ir gaus iš jo daugiau mainais, leisdama jam pasirūpinti ja.
Comments are closed.