Teoriniai reklamos aspektai

TURINYS
ĮVADAS 3
1. REKLAMOS SAMPRATA, ESMĖ IR RYŠYS SU KITAIS MOKSLAIS 4
2. REKLAMOS RAIDA 6
2. 1. Reklamos užuomazgos antikiniame pasaulyje 6
2. 2. Reklama viduramžiais 6
2. 3. Naujųjų laikų reklama Vakarų Europoje ir JAV 7
2. 4. Reklamos raida Lietuvoje 8
3. REKLAMOS SAVYBĖS 9
4. REKLAMOS FUNKCIJOS 11
5. REKLAMOS TIPAI 12
6. REKLAMOS TEORIJOS 14
7. REKLAMOS KŪRIMO TEORIJOS 15
8. REKLAMOS OBJEKTAS IR SUBJEKTAS 16
9. REKLAMOS PROCESAS IR JO KŪRIMO ETAPAI 17
IŠVADOS 18
NAUDOTI INFORMACINIAI ŠALTINIAI 19
PRIEDAI 20ĮVADAS
Kiekvienas žino, kas yra reklama. Reklamos neišgirsti ar nepastebėti tiesiog neįmanoma. Ji kasdien mus pasiekia namuose, skaitant laikraščius ar žiūrint televizorių, automobilyje, gatvėje, kino teatre, baruose, klubuose ir kitose įstaigose.
Kiekvienas savaip supranta ir traktuoja reklamą. Vieniems- tai informacijos ir žinių šaltinis, kitiems- tiesioginis daarbas, reikalaujantis daug žinių, o dar kitiems- nepageidaujamas reiškinys, sukeliantis neigiamas emocijas.
Reklama (pranc.. reclame< lot. reclamo- rėkiu)- kaip objektas yra emociškai nuspalvinta informacija, skirta paveikti potencialius pirkėjus (vartotojus, tikslinę grupę) atlikti įvairius veiksmus, susijusius su prekės ar paslaugos pirkimu ir vartojimu.
Kaip procesas reklama yra žinių, duomenų apie ką nors skleidimas, norint išpopuliarinti, išgarsinti ką nors, padidinti paklausą.
Darbo tikslas- išnagrinėti pagrindinius teorinius reklamos aspektus.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti reklamos esmę bei ryšį su kitais mokslais.
2. Apžvelgti reklamos raidos etapus.
3. Išskirti reklamos tipus, funkcijas bei teigiamas irr neigiamas savybes.
4. Apžvelgti reklamos kūrimo teorijas.
5. Nustatyti reklamos objektą bei subjektą.
6. Išnagrinėti reklamos procesą ir jo kūrimo etapus.
Darbe naudojamas mokslinės literatūros teorinės analizės metodas bei interneto tinklapių duomenų analizė.1. REKLAMOS SAMPRATA, ESMĖ IR RYŠYS SU KITAIS MOKSLAIS
Šiuo metu reklama tampa neatsiejamu mūsų gy

yvenimo palydovu. Be jos neįsivaizduojame ne tik prekybos, paslaugų teikimo, bet ir apskritai daugelio ekonominių sričių egzistavimo. Aktyvios rinkos sąlygomis, kai prekių gamyba, paslaugų teikimas didėja arba gali didėti sparčiau negu gyventojų perkamoji galia, reklama tampa vienu svarbiausių faktorių, norint pritraukti kuo daugiau klientų, formuoti jų poreikius ir taip užtikrinti, kad jie taptų nuolatiniais įmonės klientais. Kartu reklama tampa ir viena veiksmingiausių konkurencijos priemonių prieš konkuruojančias įmones, kurios teikia panašias paslaugas ir siekia panašių tikslų.
Apibūdinti reklamą yra gana sudėtinga. Jos sąvokoje yra susipynę ekonomikos, sociologijos, psichologijos ir estetikos klausimai. Reklamą galima apibrėžti kaip trumpą, emocingai nuspalvintą informaciją, nukreiptą į potencialius pirkėjus, norint juos paskatinti atlikti įvairius veiksmus, susijusius su prekių ar paslaugų įsigijimu. Reklama realizuojama remiantis reklamos teikėjo, vartotojo ir visos viisuomenės tarpusavio interesais. Ji padeda vartotojui išsirinkti prekę, suteikia kryptingą poveikį atskiriems pirkėjams ir platiems vartotojų sluoksniams. Reklama taip pat padeda formuotis interesams, papročiams, požiūriams, įveikti klaidas ir prietarus, tarnauja kultūriniam, politiniam, moraliniam ir estetiniam žmonių auklėjimui.
Žodis reklama kilęs iš lotynų kalbos žodžio reclamare – šaukti, šūkauti. Reklamai jau daugiau kaip 2500 metų. Yra keletas reklamos apibrėžimų:
Reklama- tai vaizduojamojo meno rūšis.
Reklama- tai socialinės veiklos rūšis, susidedanti iš įvairių reklamos priemonių ruošimo, gaminimo, platinimo, taip pat reklaminės veiklos organizavimo.
Reklama- tai tam tikrų žmonių gr
rupių informavimo būdai.
Reklama- tai menas įsiūlyti vienintelį, labiausiai vykusį vartojimo motyvą kuo didesniam žmonių skaičiui.
Viena garsiausių reklamos specialistų, D. Ogilvy‘is, reklamą apibrėžia kaip patį gyvybingiausią verslo elementą.
Reklamos esmė- tai specialiai paruošta apdorota ir tam tikrai auditorijai perduodama informacija.
Reklamos tikslai:
– paraginti žmones atlikti kokį nors konkretų veiksmą, pvz., nusipirkti prekę, aplankyti parodą ir t.t.
– supažindinti potencialų vartotoją su tam tikra preke, jos ženklu, savybėmis, jos kaina, pateikimo vieta ir pan.;
– priversti potencialų vartotoją galvoti apie prekės įsigijimą, parodant tokio įsigijimo naudą;
– priversti potencialų vartotoją norėti tam tikros prekės, sukeliant svajones apie ją.
Reklama yra informacijos dalis arba specifinė informacija, pasižyminti tam tikromis savybėmis:
a) Ji nėra tik techninių objekto parametrų išvardijimas. Norint įtikinti būsimą vartotoją įsigyti daiktą, būtina akcentuoti, kokią naudą žmogus turės, jei pasielgs taip, kaip jam siūloma;
b) Reklama visada turi tai, kas yra nauja, dar nežinoma vartotojui. Naujumo laipsnis kiekvienu konkrečiu atveju yra skirtingas;
c) Reklama yra kompaktiška, nepilna informacija. Ji charakterizuoja tik teigiamas objekto savybes ir ne visas, o tik tas, kurios konkrečiai auditorijai yra pačios svarbiausios;
d) Reklaminių tekstų kalba turi būti ekspresyvi, vaizdinga, originali ir išraiškinga.
Reklama populiarina ne tik materialines vertybes, bet propaguoja ir dvasines bei politines.
Reklama yra glaudžiai susijusi su šiais socialiniais mokslais:
– žmonių psichologija,
– sociologija,
– socialine psichologija.
Reklamos teorija formavosi iš kitų mokslų. Sociologija padeda nustatyti ti
ikslinę reklamos poveikio grupę. Psichologija atsako į klausimą, kaip žmogus suvokia reklamą, nagrinėja dėmesį, mąstymą, atmintį. Socialinė psichologija leidžia suvokti, koks yra visuomenės nuomonės formavimo mechanizmas, kaip visuomenėje sklinda informacija.2. REKLAMOS RAIDA
2. 1. Reklamos užuomazgos antikiniame pasaulyje
Reklama kaip reiškinys yra žinoma nuo labai senų laikų, kai atsirado raštas. Poreikis tam tikrais ženklais perduoti mintis, žinias, informaciją atsirado žemiausioje barbarystės stadijoje prieš 20- 30 tūkstančių metų. Tam tikslui pirmykščiai žmonės naudojo įvairius daiktus, jų kombinacijas ir ženklinimus, vadinamus daiktaraščiu, mazgaraščiu, lazdoraščiu, vaizdaraščiu.
Jau prieš šešis tūkstančius metų babiloniečiai molinėse lentelėse įrašė tekstus, kuriuose nurodo, kur galima rasti raštininką, batsiuvį ar aliejaus parduotuvę. Senovės egiptiečiai, romėnai, graikai jau žinojo reklamos galią, nesvarbu ar tai buvo reklama papiruse, ar ant sienų išrašytos piktogramos, ar šaukliai, raginantys miesto gyventojus ir svečius pirkti siūlomas prekes, apsilankyti įvairiuose renginiuose.
Reklamos ištakos siekia laikus, kai prasidėjo prekinė gamyba, kai buvo pradėta gaminti ne tik sau, bet ir mainams į kitą produktą. Prekės gamintojas originaliais ženklais ar simboliais, dažniausiai namo fasade ar prie jo, virš durų, pažymėdavo savo verslavietę- namą, o ant palangių, šiuolaikinių vitrinų prototipo, išdėstydavo gaminamas ir parduodamas prekes.
Ankstyvąja prekybos reklama galima pavadinti ir užrašus ir piešinius ant Pompėjos sienų bei akmens obeliskų senovės Egipte. Jie liudija apie ankstyvus pardavimų skatinimus. To
okios iškabos buvo skirtos nemokantiems rašyti, todėl simbolizuodavo pardavėjų gaminius. Meninė ir žodinė reklama rutuliojosi pagrečiui. Labiau buvo paplitusi žodinė reklama.
Plečiantis gamybai, gamintojas pamažu atsiskyrė nuo savo pagamintos prekės. Jos pardavimu pradėjo rūpintis specialus tarpininkas- prekybininkas, kurio pagrindinis tikslas buvo ir išliko- parduoti kuo daugiau ir įvairesnių prekių. Pradėjus plėtotis mainams, atsirado būtinybė skelbtis, kokių prekių turi vienas gamintojas ar prekybininkas ir kokių nori įsigyti kitas.
2. 2. Reklama viduramžiais
Ankstyvaisiais viduramžiais ekonomika grįžo prie natūralaus ūkio, įsigalėjo karinės jėgos politika, įsiviešpatavo religinė ideologija. Tomis sąlygomis reklama tapo daugiausia religijos propagandos įrankiu. Ji dažniausiai buvo žodinė, bet labai įtaigi. Jos tikslas- paveikti visų tikinčiųjų protus. Tekstai buvo suprantami ir įtikinami. Ypač daug reklamos elementų būdavo religinėse procesijose, kurios sutraukdavo daugybę vietinių ir aplinkinių žmonių.
Žodinę reklamą skleidė ne tik dvasininkai. Antikos laikų šauklių profesijos patyrimu sėkmingai naudojosi miestų administracija, klajojantys amatininkai ir pirkliai.
Viduramžiais, kaip ir antikos laikais, dominavo negausi žodinė reklama. Ypač svarbi buvo šauklių institucija. Jų veikla buvo griežtai reglamentuota, nustatyta, kada, kur, kiek ir ką galima ir privalu skelbti. Kiekvienai prekei buvo skirti saviti žodžiai ir savita melodija.
Vėlyvaisiais viduramžiais šaukliai jau nebegalėjo patenkinti informacijos skleidimo reikmių. Pradėtos gaminti iškabos, kurios būdavo daromos labai įvairios. Tai ir raižiniai medyje, piešiniai audekle, skulptūros dirbiniai, kuriais būdavo pažymimi namai, nes nei gatvių pavadinimų, nei namų numeracijos tada dar nebuvo.
Viduramžiais plačiau pradėta naudoti rašytinė ir piešta informacija. Europoje pradėjus gaminti popierių, tam susidarė palankios sąlygos. Esminiai reklamos pasikeitimai prasidėjo XV a. viduryje, kai 1440 m. vokiečių spaustuvininkas Johanas Gutenbergas išrado spausdinimo mašiną. Tai buvo ypatingas įvykis žmonijos raštijos, kartu ir reklamos raidos istorijoje. Prasidėjo naujas masinės reklamos skleidimo etapas. 1568 m. pasirodė pirmasis informacinis laikraštis Ordinare Zeitungen.tai buvo dabartinio laikraščio prototipas, kurį pradėjo leisti didžiausia to meto vokiečių verslo kompanija.
Pirmasis reklaminis skelbimas buvo išspausdintas tik 1650 m. Londono laikraščio paskutiniame puslapyje- buvo žadama premija asmeniui, kuris sugrąžins 12 pavogtų arklių. Netrukus po to laikraščiuose pasirodė kavos, arbatos, šokolado, vaistų, nekilnojamojo turto ir asmeninio pobūdžio reklamin.ių skelbimų.
Didžiausias laimėjimas buvo gausėjantis spausdintų knygų skaičius. Spaustuvininkai, norėdami geriau informuoti skaitytojus apie naujai išleistas knygas ir žemas jų kainas, sudarinėdavo knygų sąrašus. Taip atsirado nauja spausdintos reklamos rūšis- katalogai. Pirmasis katalogas išleistas 1469 metais. O pirmasis žinomas spausdintas plakatas, išspausdintas 1482 m., rekomendavo pirkti naują knygą- Euklido „Matematiką“.2. 3. Naujųjų laikų reklama Vakarų Europoje ir JAV
Po viduramžių prasidėjo Naujieji laikai. Vystantis pramoninei prekybai vis sparčiau formavosi prekių rinkos ir stiprėjo gamintojų konkurencija. Prekių gamintojai intensyviau pradėjo įsitvirtinti rinkose ir propaguoti savo gaminius. Reklama pasidaro nepaprastai svarbi.
XVIII a. prasidėjo reklamos era spaudoje. Įvairiose šalyse pasirodo specialūs reklaminiai leidiniai. XIX a. pradžioje išrasta fotografija leido atsirasti ir paplisti fotoreklamai, kuri pagyvino iki tol pieštus reklaminius paveikslėlius, padarė ją įtikinamesnę, gyvesnę. Techninis progresas ir naujos technologijos sudarė prielaidas tobulėti spausdintai reklamai.
Artūras Gorža ir Valteris Kono 1611 m. Londone įkuria pirmąją reklamos agentūrą pasaulyje. Taigi, XVII a. pirmoji pusė yra laikoma reklamos verslo pradžia, nes susidarė sąlygos tam tikrai daliai žmonių pragyventi iš reklamos. Bet prireikė daugiau kaip dviejų šimtmečių, kad tas verslas pradėtų sparčiau plėtotis. Pirmaisiais nepriklausomais reklamos agentais yra laikomi Volni Palmeris ir Džonas Huperis. Jie 1841 m. susitarė su kelių laikraščių savininkais ir už solidžius komisinius sutiko pardavinėti dalį laikraščių plotų reklamai.
Didelės reklamos skleidimo galimybės atsivėrė pradėjus naudoti elektros energiją pramonėje ir buityje. Pačioje XIX a. pabaigoje prancūzų chemikas Luisas Liumjeras sukonstravo pirmąjį pasaulyje kino aparatą, kurio pagalba buvo parodytas pirmasis reklaminis filmukas apie vieną šampanizuoto vyno rūšį.
Reklama plėtojosi vis gilyn ir platyn. Atsirado vis naujų reklamos pritaikymo sričių. Be komercinės reklamos, sparčiai kūrėsi socialinė, kultūrinė, politinė ir asmeninė reklama. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje prasidėjo elektroninės reklamos era. Telegrafas, telefonas, o vėliau radijas ir televizija padarė perversmą reklamoje: išplėtė jos skleidimo ribas, pagreitino patį skleidimo procesą, pagyvino reklamos tekstus, padarė juos įtikinamesnius ir įvairesnius.2. 4. Reklamos raida Lietuvoje
Apie reklamą Lietuvoje iki pirmosios Nepriklausomybės paskelbimo (1918 02 16) yra labai mažai žinių. Reklama iš esmės vystėsi pagal carinėje Rusijoje galiojančius tuometinius įstatymus ir susiklosčiusius papročius. Lietuviškos reklamos ištakų randama XIX a. pabaigoje Tilžėje leistuose periodiniuose leidiniuose „Aušra“, „Varpas“, „Ūkininkas“ ir kt.
Lietuvos miestuose buvo populiari vitrinų reklama. Tai buvo vienintelis prekybininkams lengviausiai prieinamas kelias vilioti pirkėjus ir juos informuoti. To meto vitrinose buvo stengiamasi išdėlioti kuo daugiau prekių. Kuo daugiau jų išdėliota, tuo turtingesnė atrodė parduotuvė. Tokia reklama buvo populiari tik didžiuosiuose miestuose: Kaune ir Vilniuje.
Atgavus spaudos laisvę, 1904 m. Vilniuje Petras Vileišis pradėjo leisti dienraštį lietuvių kalba „Vilniaus žinios“, kuriame jau buvo ir lietuviškos reklamos užuomazgų. „Vilniaus žinių“ spaustuvė siūlė daug reklamos paslaugų. Reklamos skelbimai pristatė iki tol pirkėjui nežinomus, egzotiškus gaminius, siejamus su religinėmis tradicijomis.
Tarpukario Lietuvoje plėtojosi visų rūšių reklama. Smarkiai plito vaizdinė reklama: iškabos, vitrinos, reklaminiai skydai, forma ir turiniu mažai besiskiriantys nuo toli pažengusių JAV ir Vakarų Europos šalių tuometinės reklamos. Leidžiami laikraščiai ir žurnalai, knygos ir žinynai, plakatai ir skrajutės buvo pilni reklaminių skelbimų. Bet tai truko neilgai. Antrasis pasaulinis karas ir ilgi okupacijos dešimtmečiai padarė didelę žalą Lietuvos ekonominiam, politiniam, socialiniam, kultūriniam ir moraliniam gyvenimui.
Reklama sovietinės okupacijos metais buvo primityvi ir apsiribojo informacija langų vitrinose ir iškabose. Reklama netobulėjo, nes nebuvo konkurencijos, stigo prekių ir paslaugų. Reklamos kelias nebuvo lengvas. Tačiau pirmaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais reklama atgijo ir ėmė plėtotis labai intensyviai. Lietuvoje reklama per trumpą laiką nuėjo tokią pat evoliuciją kaip ir Vakaruose, nes ji jau rėmėsi tų šalių patirtimi. Per palyginti trumpą laiką šalyje susikūrė reklamos verslas. Pradėjo steigtis reklamos agentūros, atsirado daug vietos reklamai žiniasklaidoje, nes tai tapo pagrindiniu jų pragyvenimo šaltiniu.3. REKLAMOS SAVYBĖS
Remiantis F. Kotlerio reklamos apibrėžimu, skiriamos šios reklamos savybės:
a) Reklama yra neasmeninis informacijos perdavimo būdas;
b) Reklama yra apmokamas informacijos perdavimo būdas;
c) Yra konkretus reklamos užsakovas, kuris apmoka visas reklamos išlaidas.
Amerikiečių tyrinėtojai J. Evansas ir B. Bermanas išskiria teigiamas ir neigiamas reklamos savybes.
Teigiamos savybės:
a) Gebėjimas pritraukti didelę ir geografiškai išsibarsčiusią rinką;
b) Spausdintų informacijos šaltinių tiražas gali būti papildytas, kai leidinį vienas skaitytojas perduoda kitam. Vieno skaitytojo ar žiūrovo išlaidos yra nedidelės;
c) Galimybė panaudoti daug ir įvairių informacijos perdavimo priemonių- nuo nacionalinės televizijos iki vietinių laikraščių. Reklamos davėjas kontroliuoja reklaminio pranešimo turinį, grafinį apiforminimą, laiką, dydį arba trukmę, taip pat auditorijos demografines charakteristikas. Be to, vienodas reklamos kreipinys perduodamas visai auditorijai. Spausdintoje reklamoje vartotojai gali pakartotinai perskaityti skelbimą;
d) Reklaminius skelbimus dažnai apsupa redakcinė medžiaga. Tai padidina skaitytojų arba žiūrovų skaičių, pagerina firmos arba produkto įvaizdį, sukuria reklamai tinkamą nuotaiką;
e) Reklama sudaro sąlygas asmeniniams pardavimams: informuoja auditoriją ir kuria palankų požiūrį apie firmos produkciją. Be to, reklama padeda funkcionuoti mažmeninei prekybai, kurioje išplėsta savitarna, taip pat gali skatinti pardavimus paštu.
Neigiamos reklamos savybės:
a) Reklamos skelbimų griežtas standartizavimas, lankstumo stygius;
b) Tokius skelbimus sunku pritaikyti skirtingoms vartotojų grupėms ir jų reikmėms;
c) Kai didelė masinės informacijos priemonių auditorija, nuolatos pateikiama didelė reklamos dalis jos davėjui yra nenaudinga.
d) Kai kurios reklamos veiklos rūšys reikalauja didelių išlaidų, net jeigu sąnaudos vienam žiūrovui ar skaitytojui yra nedidelės. Dėl to mažoms firmoms savo reklamoje naudoti atskiras informacijos priemones yra gana keblu;
e) Aukšta reklamos kaina veda prie to, kad ji daroma labai trumpa, daugelis skelbimų neturi pakankamos apimties informacijos, reikalingos auditorijai (televizija);
f) Kadangi reklama yra neasmeninio pobūdžio, jai labai sunku sulaukti grįžtamojo ryšio (atsiliepimo), o dažnai tai iš viso neįmanoma.
Kitos reklamai būdingos savybė:
a) Masiškumas. Reklama yra masinė komunikacija, skirta daugeliui žmonių;
b) Viešumas. Reklama yra atvira visiems, kurie yra suinteresuoti ir kurie nori ją suvokti;
c) Vienkryptingumas. Reklama yra vienos krypties komunikacija, joje nėra tiesioginio grįžtamojo ryšio, reaguojančios į reklaminį kreipinį informacijos ir todėl negalima iš karto nustatyti kreipinio efektyvumo;
d) Tarpininkavimas perduodant reklamą. Informacija perduodama per tarpininkus, todėl svarbu pasirinkti tinkamus tarpininkus reklamos idėjai perteikti;
e) Reklamos tikslų slėpimas. Pasitaiko, jog reklamoje tikslai būna užmaskuoti. Todėl pasiekti norimą tikslą, siekiant jo atvirumo, dažnai būna labai keblu;
f) Idėjiškumas.
g) Reklamos teisingumas. Jis pasireiškia visų žinių, pateiktų reklaminiame skelbime, tikrumu. Klaidinančios reklamos neturi būti;
h) Konkretumas. Reklama yra trumpa, aiški, konkreti, paprasta, įtaigi ir suprantama visiems gyventojų sluoksniams;
i) Planingumas. Visa reklaminė veikla yra planuojama, galiausiai vertinamas reklaminės veiklos efektyvumas.
Kiekviena reklama turi tiek teigiamų, tiek neigiamų savybių. Vienareikšmiškai negalima pasakyti, kuri reklama yra gera, o kuri bloga. Įmonė reklama stengiasi padidinti savo produkcijos pardavimus, prekės ar įmonių žinomumą, pasiekti kiek galima didesnę tikslinės grupės dalį. Tačiau visada atsiranda dalis žmonių, kuriai reklama yra bereikalinga, nepriimtina ar net sukelia neigiamas emocijas.4. REKLAMOS FUNKCIJOS
Reklama yra gamintoją ir vartotoją jungianti grandis. Tai labai efektyvi priemonė, palaikanti esamus ir pritraukianti būsimus vartotojus. Reklama yra būtina prekinei gamybai, nes be jos negali įvykti visuomeniniai mainai- prekė- pinigai. Aktyvioji reklamos proceso pusė yra reklamos teikėjas, todėl ji, kaip socialinis reiškinys, daugiausiai išreiškia reklamos teikėjo interesus. Reklama išreiškia gamintojo ekonominius interesus ir tampa viena veiksmingiausių konkurencijos priemonių tarp gamybos, prekybos ir paslaugas teikiančių įmonių, siekiančių panašių tikslų.
Reklamos socialinės funkcijos:
1) Reklama plečia gyventojų akiratį, turtina žinias, supažindina su mokslo ir technikos laimėjimais, šviečia pirkėjus.
2) Lavina gyventojų estetinį skonį, propaguodama skoningas, meniškai apipavidalintas ir skoningai bei dailiai supakuotas prekes, šiuolaikinį meną ir kultūrinius renginius.
3) Populiarina sveiką gyvenseną, buities kultūrą, padeda atsikratyti atgyvenusių ir žalingų vartojimo įpročių, diegia racionalios mitybos principus.
4) Moko tausoti gamtą, kovoti su netinkamomis vartojimo apraiškomis visuomenėje ir skatina gyventojus imtis visuomenei naudingos veiklos.
Reklamos ekonominės funkcijos:
1) Padeda rinkoje subalansuoti prekių ir paslaugų pasiūlą ir paklausą.
2) Tobulina ir skatina naujus gyventojų poreikius.
3) Padeda pirkėjams orientuotis rinkoje.
4) Skatina gamybos tobulėjimą, gaminių kokybę.
5) Padeda tirti, reguliuoja ir formuoja rinką.
6) Parengia rinką naujoms prekėms.
7) Spartina prekių judėjimą, mažina jų atsargas.
8) Mažina sezoniškumo įtaką.
9) Propaguoja pažangius pardavimo metodus.
10) Didina pirkėjų skaičių.
Reklama yra naudinga tiek ekonomine, tiek socialine prasme. Ji padeda vartotojui susigaudyti begalinėje prekių ir paslaugų įvairovėje, išsirinkti tinkamą produktą, susipažinti su jo savybėmis ir teikiama nauda. Reklama yra viena iš efektyviausių informacijos bei žinių skleidimo formų šiuolaikinėje visuomenėje.5. REKLAMOS TIPAI
Reklama pagal tipus skirstoma į šias grupes:

1. Pagal tai, kas ją perka:
– Reklama, pateikiama vartotojo vardu. Ši reklama skirta individualiam vartotojui, prekybos sferai, specialistams. Tai gali būti tarptautinė arba prestižinė reklama. Ji yra specifinė ir gali siekti kelių tikslų:
1) Skatinti reklamuojamų prekių ar paslaugų pirkimą savam naudojimui;
2) Skatinti kitoms firmoms pirkti šias prekes ar paslaugas.
Reklama yra adresuojama pavieniams asmenims.
– Reklama, pateikiama prekybininkų vardu.. Reklama rūpinasi ne tik prekės gamintojai ar paslaugų teikėjai, bet ir tarpininkai, kurie prekiauja šiais produktais ir yra suinteresuoti, kad apie jų įmonę bei produktus sužinotų kuo daugiau potencialių vartotojų. Tai pavaizduoja tokia schema:

Didmenininkai Mažmenininkai Potencialūs vartotojai
– Reklama, pateikiama individualių asmenų vardu. Ši rūšis dar tik vystosi Lietuvoje. Tai mokami skelbimai spaudoje, skelbimų lentose, radijo reklama.
– Reklama, pateikiama visuomeninių organizacijų arba vyriausybės iniciatyva. Ji skirta ne konkrečios prekės ar paslaugos pardavimui skatinti ar pelnui didinti, o svarbiems klausimams ar aktualijoms išryškinti.

2. Reklama pagal tikslus yra skirstoma į: informacinę, įtikinančią ir primenančią.

3. Pagal reklamos pobūdį:
– Įmonei skirta reklama. Ši reklama siekia dviejų pagrindinių tikslų:

1) Stiprinti visos įmonės reputaciją;

2) Sukurti įmonės įvaizdį, kurį būtų galima panaudoti daugumai, ar visos firmos prekėms remti.
– Prekės reklama. Reklamuojama prekė, o pačios reklamos tikslas- didinti paklausą prekei arba paslaugai.
– Reklama, siekianti paklausos didinimo. Ši forma naudojam greitam naujos prekės įvedimui į rinką arba prekių reklaminės kampanijos laikotarpiu. Ji yra trumpalaikė ir privalo išryškinti atskiras reklaminės kampanijos detales, kurios atitrauktų vartotojų dėmesį nuo analogiškos konkurentų produkcijos.

4. Pagal reklamines priemones reklama skirstoma į:

– Reklama spaudoje;

– Spausdintinė reklama: reklaminiai, kataloginiai, informaciniai lediniai (bukletai, plakatai, reklaminiai lapeliai ir t.t.) bei proginiai reklaminiai leidiniai ( firmų kalendoriai ir pan.);

– Vizualinė reklama (radijo ir televizijos reklama);

– Parodos it mugės;

– Reklaminiai suvenyrai, sveikinimai, firminės pakuotės;

– Pašto reklama;

– Lauko reklama (skydai, afišos, vitrinos ir kt.);

– Ryšiai su visuomene (prezentacijos, konferencijos ir t.t.);

– Reklama internete (reklaminiai skydeliai, nuorodos).
Tai labiausiai paplitusios reklamos priemonės Lietuvoje. Kiekvienu atveju įmonė, planuodama savo reklaminę kampaniją, stengiasi parinkti optimalias reklamos priemones, tikėdamasi pritraukti kuo daugiau vartotojų.

5. Pagal tai, kas pateikia reklamą.6. REKLAMOS TEORIJOS
Reklamos teorijos susiformavimui didžiausią įtaką turėjo įvairios socialinės ir filosofinės koncepcijos.
1. Prancūzų sociologo G. Lebono filosofinė koncepcija. Jo nuomone, lemiamą vaidmenį visuomenės gyvenime ima vaidinti minia. Daug minčių ir idėjų, pagrįstų gausia empirine medžiaga, iš šios koncepcijos perėmė reklama. Ji kreipėsi jau ne į individualų pirkėją, o į tam tikrą socialinę grupę. Tai gerokai padidino efektyvumą.
2. S. Freudo teorija. S. Freudas dalijo žmogaus psichinį gyvenimą į tris dalis: nesąmoningą, pasąmoningą ir sąmoningą. Žmogus trokšta pasitenkinimo, tačiau moralės normos, sukurtos visuomenės, tam trukdo ir stabdo jo elgesį. S. Freudo dėka gimė motyvų analizės teorija, kuri buvo pripažinta 1956 metais. Reklamos uždavinys buvo pašalinti tas kliūtis. Informacija apie prekę turi būti išversta į emocijų kalbą.
3. E. Dichteris. Ypatingą dėmesį skyrė būsimų vartotojų grupių tyrimui. Skirstydavo žmones pagal psichikos savybes. Į reklamos teoriją jis įvedė destruktyvinio interviu sąvoką. Tai yra diskusija apie konkrečią prekę.
4. D. Bakeris. Jis atliko daugybę tyrimų apie žmogaus elgesį supermarketuose, taip pat vienas žymiausių jo reklaminių eksperimentų- sublimacinis kinas. D. Bakeris daug prisidėjo prie firminių prekių pavadinimų formavimo. Pavadinimo tikslas- giliai įsiskverbti į sąmonę ir ten ilgai pasilikti. Todėl jis turi būti skambus, trumpas, lengvai įsimenamas.
Šie autoriai reklamos teorijas nagrinėja socialiniais, psichologiniais ir filosofiniais aspektais. Didelis dėmesys skiriamas vartotojų pasąmonės, instinktų, emocijų tyrimams, aiškinamasi auditorijos reakcija į reklamą. (Pagrindinės reklamos teorijos pavaizduotos 2 priede)7. REKLAMOS KŪRIMO TEORIJOS
Reklama yra funkcionali, kai sugeba įgyvendinti strateginius ir faktinius planus (pardavimų apimtis, pelno didinimas, naujo produkto pirkimo skatinimas ir kt.)
Reklamos kūrimo teorijos yra skirstomos į penkias pagrindines grupes: Brend- imidžo, pozicionavimo, unikalaus prekybinio pasiūlymo, nenuginčijamų faktų ir įvaizdžio.
7.1 pav. Pagrindinės reklamos kūrimo teorijos.
1960 m. D. Ogilvy sukūrė imidžo teoriją. Jis teigė, kad sėkmingam prekės pardavimui daug svarbiau sukurti vartotojo pasąmonėje teigiamą prekės įvaizdį, nei duoti informaciją apie kokias nors vartojimo savybes.
1870 m. įvaizdžio teorija transformavosi į Brend- imidžo teoriją, kai buvo kreipiamas dėmesys ne vien tik į prekių įvaizdžio sukūrimą, o ir į prekių šeimų, pažymėtų atitinkamu ženklu, įvaizdžio formavimą.
Nenuginčijamų faktų teorija. Pagrindinis reklamos informacijos argumentas buvo prekės ir jos savybių novatoriškumas.
Unikalaus prekybinio pasiūlymo. Prekės siūlymas turi būti toks, kokio konkurentas negali duoti, arba paprasčiausiai neduoda, t. y., jis turi būti unikalus.
Pozicionavimo teorija. Pozicionavimas atspindi padėtį rinkoje, firmos išskirtinumą nuo konkurentų. Daug svarbiau yra tai, ką apie jus mano pirkėjas, o ne ką jūs manote apie save. Poveikis vartotojui remiasi 7 psichologiniais principais: argumentacija, asociatyvumu, minties aiškumu, ekspresyvumu, įžvalgumu, prieinamumu, originalumu.
Reklamos kūrimo teorijos nagrinėja aspektus, kurie ir dabar yra labai svarbūs, formuojant šiuolaikines marketingo strategijas. Į šiuos aspektus privalo atsižvelgti įmonių marketingo bei reklamos specialistai, taip pat reklamos agentūrų darbuotojai.8. REKLAMOS OBJEKTAS IR SUBJEKTAS
Reklamos tekstai konkretizuojami nustatant reklamos objektą ir subjektą. Visų pirma yra nustatomas reklamos objektas, t. y., kokiai prekei ar įmonei reklama bus taikoma. Pagrindinis reikalavimas, keliamas bet kuriam reklamuojam objektui, yra jo kokybė. Tai ne tik prekės ilgaamžiškumas, patrauklumas ir praktiškumas, tačiau išanalizavus prekės privalumus bei trūkumus ir palyginus su konkurentų analogiškų prekių savybėmis, galima rasti pagrindinius reklamos argumentus. Jei reklamuojamos prekės kokybė nepatinka, gera reklama tampa neveiksminga, ir vartotojas ima nepasitikėti preke bei gamintoju.
Reklamos subjektas nustatomas atliekant rinkos segmentavimą (rinkos segmentavimo būdai pateikiami 3 priede). Kadangi rinka susideda iš vartotojų, kurių skiriasi interesai, pajamos, amžius, charakterio bruožai ir kt., labai sunku iš visumos išskirti tam tikrą dalį, kurios interesai būtų panašūs. Segmentai gali būti formuojami, atsižvelgiant į vartotojų charakteristikas arba vartotojų reakcijas į siūlomą prekę.
Dėmesys yra kreipiamas į vartotojų geografines, psichologines ir demografines charakteristikas. Segmentuojant pagal vartotojų reakcijas stebima, kaip dažnai ta prekė perkama, koks vartotojo požiūris į konkrečią prekę ar į tą pramonės šaką.
Pasirenkant reklamos priemones, reikia atsižvelgti į: kainą, nenaudingą auditoriją, apimtį, dažnumą, kreipinio stabilumą, reklamos priemonės poveikio laipsnį, pateikimo terminą, užpildymą.
Marketingo specialistai, prieš rengdami marketingo planus bei planuodami reklamos strategijas, turi aiškiai žinoti, kas yra reklamos objektas ir subjektas.
Ypač svarbu yra nustatyti, kas galėtų būti produkto vartotojai. Vienas iš uždavinių, norint, kad reklama būtų efektyvesnė, yra nenaudingos auditorijos sumažinimas. O tai pasiekti galima atliekant rinkos segmentavimą bei racionaliai paskirstant reklamos biudžetą.9. REKLAMOS PROCESAS IR JO KŪRIMO ETAPAI
Reklamoje kiekvienas randa tai, ko nori, todėl ji susilaukia prieštaringų vertinimų. Visi reklamos interesai veda į vartotoją. Ji bus efektyvi tik tada, kai reklamos užsakovai ir gamintojai gerai žinos:
– kam reikalinga reklama?
– kam ji skirta?
– ko iš jos yra laukiama?
– kokios reklamos poveikis buvo geriausias?

9. 1 pav. Reklamos proceso etapai.
Reklamos užsakovas arba davėjas- tai fizinis arba juridinis asmuo, kuris užsako reklamą reklamos agentūroje ir už ją sumoka. Reklamos davėjas yra prekių gamintojo arba paslaugų teikėjo reklamos tarnyba. Jis aktyviai dalyvauja organizuojant savo reklamines kampanijas išorės rinkoje. Reklamos užsakovas pradeda reklamos procesą ir kiekviename proceso etape galimas grįžtamasis ryšys.
Reklamos vykdytojas- dažniausiai būna reklamos agentūra. Reklamos agentūra- tai profesionali organizacija, teikianti savo klientams visas arba ribotos nomenklatūros reklamos paslaugas. Ji kartu su reklamos davėju, pagal jo užsakymus atlieka kūrybines ir vykdomąsias funkcijas, susijusias su reklamos medžiagos kūrimu.
Reklamos platinimo priemonė- tai informacijos kanalas, kuriuo reklamos pranešimai pasiekia vartotoją: laikraštis, žurnalas, televizija, radijas, parodos ir pan. Reklamos procese reklamos platinimo priemonei paprastai atstovauja organizacija savininkė: leidykla, redakcija, specializuota įmonė, televizijos studija ir pan.
Reklamos vartotojas- tai tas, kam siunčiamas reklaminis skelbimas, norint paskatinti atlikti tam tikrą veiksmą, kuriuo suinteresuotas reklamos davėjas (užsakovas), pvz., įsigyti realizuojamą prekę. Reklama būtų beprasmiška, jeigu ja niekas nesinaudotų, jeigu ji neduotų tam tikram vartotojų sluoksniui naudos. Vartotojas- varomoji reklamos verslo jėga. Jis nusprendžia peržiūrėti ar neperžiūrėti reklamą, pirkti ar nepirkti ir t. t. Šiuo metu vartotojas yra aktyvus reklaminio proceso dalyvis, dažnai net jo iniciatorius.
Reklamos procesas apima sąveiką tarp gamintojo (paslaugų teikėjo) ir vartotojo, įtraukiant specializuotas reklamos paslaugas teikiančias įmones.IŠVADOS
Šiame darbe buvo nagrinėjami pagrindiniai teoriniai reklamos aspektai: reklamos esmė ir pagrindiniai raidos etapai, tikslai, teigiamos bei neigiamos savybės. Taip pat buvo apžvelgiamos reklamos kūrimo teorijos, reklamos procesas ir jo kūrimo etapai.
Apibendrinant galima teigti, kad:
1. Reklama- tai informacija apie prekes, paslaugas, jų ypatybes ir realizavimo formas, apie firmas, kurios gamina arba parduoda tas prekes ir paslaugas. Reklama yra viena iš komunikacijos formų. Ji yra glaudžiai susijusi su šiais socialiniais mokslais: žmonių psichologija, sociologija bei socialine psichologija.
2. Nuo seniausių laikų žmonėms reikėjo įvairiausių dalykų. Norint juos įsigyti, tekdavo mainytis su kaimynais, vėliau pirkti ir pardavinėti. Kol žmonės buvo neraštingi, juos viliodavo šaukliai. Pirmoji spausdinta reklama buvo afišos, reklaminiai lapeliai, skelbimai laikraščiuose. Vėliau atsirado žurnalai, kinas, radijas bei televizija. Šiandien reklama rengiama kompiuteriu (reklama pasauliniame interneto tinkle). Tai nauja reklamos forma, turinti didžiausią auditoriją ir neturinti valstybių sienų. Reklamos istorija- tai žmonijos raidos istorija.
3. Reklama yra naudinga tiek ekonomine, tiek socialine prasme. Ji padeda vartotojui išsirinkti tinkamą produktą, susipažinti su jo savybėmis ir teikiama nauda. Reklama yra viena iš efektyviausių informacijos bei žinių skleidimo formų šiuolaikinėje visuomenėje.
4. Reklamos kūrimo teorijos nagrinėja aspektus, kurie ir dabar yra labai svarbūs, formuojant šiuolaikines marketingo strategijas. Į šiuos aspektus privalo atsižvelgti įmonių marketingo bei reklamos specialistai, taip pat reklamos agentūrų darbuotojai.
5. Pirmiausia reikia nustatyti reklamos objektą, t. y. kas bus reklamuojama. Svarbiausia yra kokybė (prekės ar paslaugos). Norint nustatyti reklamos subjektą, reikia segmentuoti rinką. Dėmesys yra kreipiamas į vartotojų geografines, psichologines ir demografines charakteristikas. Pasirenkant reklamos priemones, reikia atsižvelgti į kainą, besidominčių reklama žmonių skaičių, reklaminio kreipinio dažnumą ir stabilumą bei reklamos priemonės poveikį vartotojui. Labai svarbu yra nustatyti, kas galėtų būti tam tikrų produktų vartotojai, t.y., kam turėtų būti skirta reklama.
6. Reklamos procesas apima sąveiką tarp gamintojo ir vartotojo, įtraukiant specializuotas reklamos paslaugas teikiančias įmones (reklamos agentūras). Vartotojas yra aktyvus reklamos proceso dalyvis. Jis kreipiasi į reklamos agentūras, norėdamas gauti informacijos apie jį dominančias prekes ar paslaugas. Tarp reklamos proceso dalyvių yra grįžtamasis ryšys.NAUDOTI INFORMACINIAI ŠALTINIAI
JOKUBAUSKAS, D. Reklama ir jos poveikis vartotojui. InSpe, 2003.
PRANULIS, V; PAJUODIS, A; VIRVILAITĖ, R. Marketingas. Vilnius, 1999.
ČEREŠKA, B. Reklama: teorija ir praktika. Vilnius, 2004.
URBONAVIČIUS, S. Marketingo pagrindai. Vilnius, 1990.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Reklama; prisijungimo laikas: 2005 10 27
http://www.programuotojai.lt/reklama/?page=aiskin1; prisijungimo laikas: 2005 10 29
http://www.reco.lt/history/reklama.php; prisijungimo laikas: 2005 10 27PRIEDAI
1 priedas. Svarbiausi reklamos įvykiai

Įvykis susijęs su reklama Laikotarpis Šalis, regionas
Žodžio „reklama“ pasirodymas pirmą kartą
(Biblijoje, reiškė pranešimą arba perspėjimą) 1655 m.
Pirmasis reklaminis skelbimas
(Tai buvo reklaminis lapelis, kuriame W. Caxtonas reklamavo savo knygą.) 1478 m. Anglija
Pirmasis spausdintas skelbimas
(Vokiškoje žinių brošiūroje ir reklamavo knygą, liaupsinančią paslaptingo vaisto privalumus) 1525 m. Anglija
Pirmasis reklamos įstatymas
(Jis uždraudė iškabas, išsikišančias iš namo daugiau kaip 8 pėdas) 1614 m. Anglija
Pirmoji reklama laikraštyje

1650 m. Anglija
Pirmasis spausdintas lauko plakatas 1740 m. Londonas
Pirmasis reklamos agentas- V. Palmeris 1841- 1859 m. Filadelfija, Niujorkas (JAV)
Pirmieji komisiniai už reklamą 1841 m. Filadelfija (JAV)

Pirmasis profesionalus reklaminių skelbimų kūrėjas- J. E. Powersas 1880 m. JAV
Pirmoji profesionali reklamos agentūra- Land & Thomas 1905 m. JAV
Pirmoji pašto reklama

Apie 1916 m. JAV
Pirmoji radijo reklama

Apie 1940 m. JAV

2 priedas. Pagrindinės reklamos teorijos.

3 priedas. Rinkos segmentavimo būdai.

Leave a Comment