LR valstybės skola ir jos dinamika 2004-2006 metais

TURINYS

ĮVADAS 31. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SKOLOS ESMĖ 42. VYRIAUSYBĖS SKOLINIMOSI POREIKIS 63. VIDAUS IR UŽSIENIO SKOLINIMASIS 84. VALSTYBĖS SKOLOS DINAMIKA 2004- 2006 METAIS 114. 1. Valstybės skolos pagal priemones ir pradinę trukmę dinamika 2004- 2006 metais. 114. 2. Valstybės skolos pagal kreditorius dinamika 2004- 2006 metais 13IŠVADOS 17ĮVADASKiekvienas iš mūsų turime tam tikrų poreikių, pavyzdžiui, skaniai pavalgyti, gražiai apsirengti, įdomiai ir linksmai leisti laisvalaikį ir t.t… Šiuos savo poreikius mes finansuojame iš savo pajamų ar santaupų, tačiau, kai jų trūksta, kreipiamės į draugus bei artimuosius arba bankus ir skolinamės trūkstamų lėšų. Panašiai elgiasi ir vyriausybė, kuri finansuoja savo išlaidas iš gaunamų pajamų (mokesčių, akcizų, įvairių rinkliavų). Bet kai jų trūksta, vyriausybė kreipiasi į finansines institucijas, firmas ar žmones, kad pasiskolintų lėšų savo poreikiams finansuoti.Valstybės skolinimasis yra neišvengiamas, bet nesmerktinas ūkio plėtros reiškinys. Valstybiniam sektoriui skolinantis šalies viduje ir užsienyje, tarp šalių perskirstomi kapitalo ištekliai. Ekonomistų nuomone, Valstybinio sektoriaus skolinimasis gali paskatinti ekonomikos augimą. Tačiau yra rizika, kad dėl per didelio naudojimosi kreditais, ypač užsienio, gali atsirasti papildomų šalies biudžeto išlaidų, kurios apsunkintų ekonomikos plėtrą.Pa¬grin¬di¬nė pro¬ble¬ma- gerai suprasti valstybės skolos esmę.Dar¬bo ob¬jek¬tas- Lietuvos Respublikos valstybės skola ir jos dinamika.Darbo tikslas- išanalizuoti Lietuvos Respublikos valstybės skolą bei jos dinamiką 2004-2006 metais.Darbo uždaviniai:1. Apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės skolos esmę.2. Apžvelgti pagrindinius skolinimosi poreikius.3. Nustatyti vyriausybės skolinimosi poreikių finansavimo šaltinius.4. Išanalizuoti Lietuvos Respublikos valstybės skolos dinamiką 2004- 2006 metais.Dar¬be nau¬do¬ja¬mas moks¬li¬nės li¬te¬ra¬tū¬ros te¬o¬ri¬nės ana¬li¬zės me¬to¬das, įsta¬ty¬mų ir nor¬mi¬nių ak¬tų, statistinių duomenų bei in¬ter¬ne¬to tink¬lala¬pių duo¬me¬nų ana¬li¬zė.

Dar¬bo nau¬da- gerai išanalizavus valstybės skolos esmę, skolinimosi poreikius bei jų finansavimo šaltinius, galima geriau suprasti valstybės skolinimosi priežastis bei kaip vykdomi įsipareigojimai.1. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SKOLOS ESMĖValstybės skolinimąsi Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Valstybės skolos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 86- 2045; 1999, Nr. 66- 2117; 2004, Nr. 4- 31). Valstybės skola – valdžios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma.Valdžios sektorius – sektorius, kuris apima centrinės valdžios (Vyriausybė ir kiti šiam sektoriui priskirti subjektai), vietos valdžios (savivaldybės ir kiti šiam sektoriui priskirti subjektai) ir valstybės socialinės apsaugos fondų (Valstybinio socialinio draudimo fondas, Privalomojo sveikatos draudimo fondas ir kiti šiam sektoriui priskirti subjektai) sektorius. Subjektų priskyrimą ir jų klasifikavimą pagal sektorius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.Valstybės skolos įstatymo [1] 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Vyriausybė valstybės vardu gali skolintis šiems tikslams:1) valstybės biudžeto deficitui finansuoti bei valstybės piniginių išteklių srautams subalansuoti;2) valstybės investicijoms finansuoti;3) valstybės skolai dengti (refinansuoti);4) valstybės socialinės apsaugos fondų skoliniams įsipareigojimams dengti bei šių fondų pinigų srautams subalansuoti;5) kitiems tikslams, kai dėl to yra priimtas atskiras įstatymas.Skolinantis valstybės vardu, Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija. Ši ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka: 1) skolinasi finansinius išteklius vidaus ir užsienio rinkose imdama paskolas, išleisdama Vyriausybės vertybinius popierius bei kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus;2) nustato Vyriausybės vertybinių popierių charakteristikas bei išleidimo į apyvartą sąlygas;3) atlieka operacijas su Vyriausybės vertybiniais popieriais vidaus ir užsienio rinkose.Finansų ministerijos funkcijos, susijusios su Valstybės skolos tvarkymu:1) tvarko valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir prisiimtų įsipareigojimų, išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, apskaitą ir rengia atskaitomybę;

2) sistemina, kaupia, saugo ir tvarko duomenis apie išleistus Vyriausybės vertybinius popierius, valstybės vardu gautas paskolas, paskolas su valstybės garantija ir kitus įsipareigojimus pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus; 3) saugo valstybės vardu gautų paskolų sutarčių, valstybės garantijų, su Vyriausybės vertybinių popierių platinimu susijusių bei kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų originalus;4) planuoja skolinimosi poreikį; 5) pasibaigus biudžetiniams metams, derina su kreditoriais įsipareigojimų, prisiimtų išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pagal valstybės vardu gautų paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, likučius; 6) naudoja finansines priemones (tarp jų ir išvestines) Vyriausybės valstybės vardu prisiimtiems įsipareigojimams valdyti;7) skelbia duomenis apie skolininkus ir skolininkus, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymų nuostatoms.2. VYRIAUSYBĖS SKOLINIMOSI POREIKISVyriausybės skolinimosi poreikis- tai per biudžetinius metus susidariusi vyriausybės išlaidų suma, kurią numatoma finansuoti skolintomis lėšomis. Vyriausybės skolinimosi poreikio dydį lemia 3 pagrindiniai veiksniai: 1. Biudžeto deficitas arba perteklius. Valstybės biudžeto deficitas arba perteklius- tai skirtumas tarp bendrųjų valstybės sektoriaus pajamų ir bendrųjų jo išlaidų per tam tikrą laikotarpį (paprastai per vienerius metus). Pagrindinis vyriausybės sektoriaus pajamų šaltinis yra mokesčiai. Kiti pajamų šaltiniai yra: socialinio draudimo įmokos, vyriausybės valdomų įmonių pelnas ir palūkanos už vyriausybės vardu suteiktas paskolas. Paprastai vyriausybės sektorius daugiau nei pusę savo pajamų išleidžia prekėms ir paslaugoms. Į šią sumą įeina išlaidos krašto apsaugai ir policijai, švietimui, sveikatos apsaugai ir socialinėms paslaugoms, kelių ir gaisrų apsaugos tarnyboms išlaikyti ir kt. Be to vyriausybė skiria įvairias subsidijas ir dotacijas. Nemažą išlaidų dalį sudaro ir skolos tvarkymo išlaidos. Centrinės vyriausybės tikslas- pasiekti, kad biudžetas būtų subalansuotas, t. y., kad vyriausybės pajamos būtų lygios jos išlaidoms. Kol taip nėra, vyriausybė turi skolintis.

2. Vyriausybės skolintų lėšų perskolinimas valstybės valdymo institucijoms ir valstybės valdomoms įmonėms. Dažnai vyriausybė skolina savo vardu lėšas vidaus arba užsienio rinkose ir jas vėliau perskolina kitiems valstybės valdymo subjektams ar valstybės valdomoms įmonėms. Tai daroma dėl kelių priežasčių, pvz., norint įgyvendinti projektus, kurių finansavimas nenumatytas valstybės biudžete, tačiau jie yra labai svarbūs šalies ūkiui (tai šalies infrastruktūros, energetikos arba gamtosaugos plėtros projektai).3. Refinansuojamos skolos. Ankščiau susidariusios skolos refinansavimas taip pat gali veikti vyriausybės skolinimosi poreikį. Jeigu vyriausybė grąžina paskolą, paimtą valstybės vardu, kuri buvo perskolinta įmonei ir įmonė šią paskolą grąžino nustatytu laiku, tai šiuo atveju vyriausybės skolinimosi poreikis nedidėja; jis nepadidės ir tada, kai valstybės biudžetas bus perteklinis ir dalį perteklinių lėšų vyriausybė skirs paskoloms grąžinti; tačiau jeigu vyriausybė turės refinansuoti skolą, t.y. imti kitą paskolą, kad grąžintų seną, tai vyriausybės skolinimosi poreikis augs.Sujungus anksčiau išvardytus 3 veiksnius, gaunamas bendrasis vyriausybės skolinimosi poreikis.1 lentelėBendrasis vyriausybės skolinimosi poreikisBiudžeto deficitasValstybės perskolinimasGrynasis vyriausybės skolinimosi poreikisValstybės skolos refinansavimasBendrasis vyriausybės skolinimosi poreikisIš bendrojo vyriausybės skolinimosi poreikio, atėmus grąžinamas paskolas, lieka grynasis vyriausybės skolinimosi poreikis (žr. 1 lentelę).Kiekvienais metais, kuriais vyriausybė turi teigiamą skolinimosi poreikį, t.y., kiekvienais metais, kai jai reikia skolintis, vyriausybės skola didėja, o tada, kai vyriausybės skolinimosi poreikis neigiamas, t.y., kai ji gali grąžinti senas skolas, vyriausybės skola mažėja.3. VIDAUS IR UŽSIENIO SKOLINIMASISKai vyriausybė yra nustačiusi savo skolinimosi poreikį, ji turi apsispręsti, iš ko norės ir galės imti paskolas, kieno santaupas ji ketina skolintis – savo piliečių ar užsienio, tarpininkaujant rinkų dalyviams ar iš tarptautinių finansinių ir valstybinių institucijų.

Santykius, susijusius su valstybės skola vidaus ir užsienio kreditoriams, reguliuoja Valstybės skolos įstatymas. Šis įstatymas nustato vidaus ir užsienio paskolų skirstymo bei administravimo tvarką, apibrėžia pagrindines sąvokas, atskleidžiančias vidaus ir užsienio paskolų esmę.Vidaus skola – valdžios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti vidaus kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), pasirašius paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma.Užsienio skola – valdžios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti užsienio kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suma.Vidaus kreditoriai – finansų įstaigos ir kiti asmenys, turintys ekonominių interesų Lietuvoje, besiverčiantys ūkine ar kuria kita įstatymų nedraudžiama ekonomine veikla ir nuolat arba laikinai, bet ilgiau kaip vienus metus, veikiantys ar gyvenantys Lietuvoje, įsigiję Vyriausybės vertybinių popierių, suteikę paskolas valstybei pagal paskolų sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.Užsienio kreditoriai – užsienio valstybės, tarptautinės finansinės organizacijos, užsienio bankai ir kiti asmenys, turintys ekonominių interesų Lietuvoje, tačiau nuolat veikiantys ar gyvenantys užsienio valstybėse arba veikiantys ar gyvenantys Lietuvoje trumpiau kaip 1 metus, įsigiję Vyriausybės vertybinių popierių, suteikę paskolas valstybei pagal paskolų sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.Valstybės garantija – valstybės turtinis įsipareigojimas grąžinti visą skolą arba jos dalį ir apmokėti už grąžinamą skolą ar jos dalį palūkanas vidaus arba užsienio kreditoriui už skolininką, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, jeigu šis neįvykdo arba įvykdo ne visus paskolos sutartyje arba kituose įsipareigojamuosiuose skolos dokumentuose numatytus įsipareigojimus.Vyriausybės vertybiniai popieriai (VVP)– valstybės vardu vidaus ar užsienio rinkose Vyriausybės išleidžiami vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų turėtojo teisę numatytais terminais gauti jų nominalią vertę atitinkančią sumą, palūkanas ar kitą ekvivalentą.

Pagrindiniai skolinimosi poreikio finansavimo šaltiniai gali būti vidaus ir užsienio. 1. Vidaus skolinimosi šaltiniai. Tai yra vietinių bankų paskolos ir vietinių vertybinių popierių rinka. Vietinėje vertybinių popierių rinkoje dalyvauja ne tik vietiniai investuotojai (privatūs, instituciniai ir bankai), bet ir užsienio investuotojai.Vienas iš galimų šaltinių yra ir centrinio banko perviršiai (“overdraftai”), tačiau Lietuvoje, kurioje veikia valiutų valdybos modelis, centrinio banko paskolos negali būti naudojamos.Vidaus skolinimosi šaltiniai turėtų patenkinti valstybės skolinimosi poreikį išlaidoms vietine valiuta dengti:– Finansuoti nacionalinį biudžetą, t.y. valstybės, savivaldybių biudžetų deficitus, valstybės investicijų programas, valstybės socialinio draudimo fondo deficitą; – Savivaldybėms leista skolintis trumpalaikiams lėšų trūkumams dengti ir investicinėms programoms finansuoti, bet neviršyti Vyriausybės nustatytų limitų; – Grynasis valstybės skolinimas yra vienas iš valstybės išlaidų straipsnių – iždo deficito dalis. Grynasis valstybės skolinimas parodo, kiek valstybei reikia papildomai pasiskolinti, kad pati galėtų skolinti lėšas įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms. Jis apskaičiuojamas iš paskolų, kurias planuojama suteikti, s…umos atėmus planuojamas grąžinti paskolas, kurios buvo suteiktos anksčiau ir bus grąžintos planuojamais metais. Parodomos įvykdytos garantijos (kai sumokama už garantuotas paskolas, kurių skolininkai negalėjo grąžinti patys), nes reikalavimas sumokėti bus pateikiamas skolininkui.Vietiniai finansavimo šaltiniai yra tinkamiausi valstybės finansavimo šaltiniai. Tačiau jeigu finansavimo poreikiai yra didesni, negu tikimasi sutaupyti lėšų šalies viduje, užsienio finansavimo šaltiniai gali deramai papildyti vidinius šaltinius. Be to, valstybė kaip skolininkė neturėtų dominuoti vietinėje rinkoje, nes taip galėtų išstumti iš rinkos privačiuosius skolininkus.2. Užsienio skolinimosi šaltiniai. Pirmiausia tai oficialūs skolintojai – tarptautinės finansinės institucijos, kitų šalių vyriausybės ir rinkos skolintojai – tarptautiniai bankai ir vertybinių popierių rinka.Užsienio skolinimosi šaltiniai gali būti naudojami padengti valstybės išlaidas užsienio valiuta:

– Investicijų programai finansuoti, kai įvairūs projektai įgyvendinami, įranga arba paslaugos įsigyjamos iš užsienio ir už tai reikia mokėti užsienio valiuta.– Prekybos deficitui finansuoti (kalbant tik apie valstybės reikmes, t.y., tik tai daliai, kuri tenka valstybei) arba einamosios sąskaitos deficitui finansuoti, kai importas viršija eksportą, o tai reiškia, kad reikia lėšų užsienio valiuta, nes prekės įsigyjamos užsienyje.– Užsienio valiutos atsargoms didinti. Augant prekybos apimtims, didėja užsienio valiutos poreikis, o tai daro įtaką užsienio valiutos atsargoms. Jeigu importas auga sparčiau negu eksportas, gali mažėti užsienio valiutos atsargos, o kartais – net priartėti prie pavojingos ribos. Todėl kai kurios vyriausybės, siekdamos savo valiutos stabilumo, skolinasi lėšų užsienio valiutos atsargoms padidinti.– Bendriesiems biudžeto tikslams finansuoti, t.y. lėšos, gaunamos į iždo sąskaitą centriniame arba kitame banke, kur laikomos iždo sąskaitos, ir keičiamos į nacionalinę valiutą, taip padidinamos valstybės užsienio valiutos atsargos.4. VALSTYBĖS SKOLOS DINAMIKA 2004- 2006 METAISAnalizuojant valstybės skolos dinamiką, buvo lyginami šios skolos pokyčiai 2004- 2006 metais. Valstybės skolos pokyčiams nustatyti, buvo analizuojama centrinės valdžios ir valdžios sektoriaus skola pagal priemones ir pradinę trukmę bei kreditorius. Šiam tikslui pasiekti buvo atliktos vertikalioji ir horizontalioji analizės (Žr. 1- 4 priedus).4. 1. Valstybės skolos pagal priemones ir pradinę trukmę dinamika 2004- 2006 metais.Valstybės skolos pagal priemones ir pradinę trukmę vertikalioji ir horizontalioji analizė pateiktos 1- 2 prieduose.

1 pav. Valstybės skola pagal priemones ir pradinę trukmę (tūkst. Lt., laikotarpio pabaigai)

1 paveiksle pavaizduota centrinės valdžios bei valdžios sektoriaus skolos pagal priemones ir pradinę trukmę dinamika 2004- 2006 metais.Centrinės valdžios skola 2004 metais buvo 11571411 tūkst. Lt., o 2005 metų pabaigoje padidėjo 1130477 tūkst. Lt, t.y., 9,77 proc., ir sudarė 12701888 tūkst. Lt. 2006 m. III ketvirčio pabaigoje ši skola sumažėjo 12219 tūkst. Lt, t.y., 0,1 proc., ir sudarė 12689669 tūkst. Lt.

Valdžios sektoriaus skola 2004 metų pabaigoje buvo 12150576 tūkst. Lt, o 2005 metų pabaigoje padidėjo 1125686 tūkst. Lt., t.y., 9,26 proc. 2006.09.30 sumažėjo 4228 tūkst. Lt (0,03 proc.) ir sudarė 13272034 tūkst. Lt.

2 pav. Centrinės valdžios skolos pagal priemones ir pradinę trukmę struktūra2 paveiksle pavaizduota centrinės valdžios skolos struktūra, t.y., vidaus ir užsienio skolos santykis.Vidaus skola 2005 metais, palyginus su 2004 metais, padidėjo 608641 tūkst. Lt., t.y., 14,81 proc. ir sudarė 37,15 proc. visos centrinės valdžios skolos (1,63 proc. daugiau nei prieš metus) bei siekė 4718216 tūkst. Lt. 2006 metais vidaus skola sumažėjo 668096 tūkst. Lt. (0,1 proc.) ir sudarė 31,92 proc. visos skolos, t.y., 5,23 proc. mažiau nei 2005 metais bei siekė 4050120 tūkst. Lt.Užsienio skola per 2005 metus padidėjo 521836 tūkst. Lt., t.y., 6,99 proc. ir sudarė 62,85 proc. visos centrinės valdžios skolos, o 2006 metais ši skola padidėjo 655877 tūkst. Lt (8,22 proc.). Visoje skoloje užsienio skola 2006 metais sudarė 68,08 proc., t.y., 5,23 proc. daugiau nei prieš metus.

3 pav. Valdžios sektoriaus skolos pagal priemones ir pradinę trukmę struktūraKaip matyti 3 paveiksle, valdžios sektoriaus vidaus skola analizuojamu laikotarpiu pakito nedaug. 2004- 2005 metais ji išaugo 605797 tūkst. Lt., t.y., 13 proc. ir visoje valdžios sektoriaus skoloje sudarė 39,66 proc. (1,31 proc. daugiau nei 2004 metais). 2006 metų III ketvirčio pabaigoje ši skola sumažėjo 657138 tūkst. Lt. (12,48 proc.) ir sudarė 34,72 proc. visos valdžios sektoriaus skolos, t.y., 4,94 proc. mažiau nei prieš metus.Užsienio skola per šį laikotarpį vis didėjo. Per 2005 metus ji padidėjo 519889 tūkst. Lt., t.y., 6,94, o visoje skoloje sudarė 60,34 proc. (1,31 proc. mažiau nei 2004 metais). 2006 metais ši skola vėl išaugo 652910 tūkst. Lt. (8,15 proc.) ir sudarė 65,28 proc. visos valstybės skolos, t.y., 4,94 proc. daugiau nei prieš metus.4. 2. Valstybės skolos pagal kreditorius dinamika 2004- 2006 metais

4 pav. Centrinės valdžios vidaus skolos pagal kreditorius sudedamųjų dalių pokyčiai.Kaip jau buvo minėta anksčiau, centrinės valdžios vidaus skola per 2005 metus padidėjo 14,81 proc., o per 2006 metus sumažėjo 14,16 proc., kurioje: – Skola nefinansiniam sektoriui 2005 metais sumažėjo 295194 tūkst. Lt, t.y., 71,49 proc. ir sudarė 2,5 proc. vidaus skolos (7,55 proc. mažiau nei prieš metus) arba 0,93 proc. visos centrinės valdžios skolos, t.y., 2,64 proc. mažiau nei 2004 metais. 2006 metais ši skola sumažėjo dar 37,05 proc. ir sudarė 1,84 proc. vidaus skolos (0,66 proc. mažiau nei pernai), arba 0,58 proc. visos skolos;– Skola finansiniam sektoriui per 2005 metus padidėjo 1027004, tūkst. Lt., t.y., 31,21 proc. Vidaus skoloje ji sudarė 91,51 proc., t.y., 11,44 proc. daugiau nei prieš metus, arba 33,99 proc. visos skolos (5,55 proc. daugiau nei 2004 metais). 2006 metais skola finansiniam sektoriui sumažėjo 414850 tūkst. Lt. (9,61 proc.) ir sudarė 96,84 proc. vidaus skolos (5,33 daugiau nei 2005 metais) bei 30,80 proc. visos skolos (3,19 proc. mažiau nei 2005 metais).– Skola kitiems kreditoriams per 2005 metus sumažėjo 123169 tūkst. Lt. (30,34 proc.). Vidaus skoloje įsipareigojimai kitiems kreditoriams sudarė 5,99 proc., t.y., 3,88 proc. mažiau nei 2004 metais, o visoje skoloje- 2,23 proc. (1,28 proc. mažiau nei prieš metus). 2006 metais ši skola vėl sumažėjo 81,19 proc. ir sudarė 1,32 proc. vidaus skolos (4,67 proc. mažiau nei 2005 metais), arba 0,42 proc. visos skolos, t.y., 1,81 proc. mažiau nei prieš metus (žr. 4 paveikslą).

5 pav. Centrinės valdžios užsienio skolos pagal kreditorius sudėtinių dalių pasikeitimai.Centrinės valdžios skolos pokyčius įtakojo ir užsienio skolos pasikeitimai (per 2005 metus padidėjo 6,99 proc., o iki 2006 metų III ketvirčio dar pakilo 8,22 procentais). Užsienio skolos sudedamosios dalys (žr. 5 paveikslą) kito taip:– Skola tarptautinėms plėtros organizacijoms analizuojamu laikotarpiu mažėjo. Per 2005 metus sumažėjo 32,28 proc. ir sudarė 8,83 proc. užsienio skolos (5,12 proc. mažiau nei 2004 metais), arba 5,55 proc. visos centrinės valdžios skolos, t.y., 3,45 proc. mažiau nei prieš metus. Per 2006 metų III ketvirčius ši skola sumažėjo dar 8,22 proc. ir sudarė 7,49 užsienio skolos (1,34 proc. mažiau nei prieš metus) bei 5,11 proc. visos šio sektoriaus skolos. Tai reiškia, kad 2006 metų III ketvirčio pabaigoje skolos tarptautinėms plėtros organizacijoms dalis visoje skoloje buvo 1,34 proc. mažesnė nei praėjusio laikotarpio pabaigoje.

– Skola užsienio šalių valdymo organams (dvišalės sutartys) 2004- 2005 metais sumažėjo net 99,97 proc. ir tesudarė 0,0008 proc. užsienio skolos, arba 0,0005 visos centrinės valdžios skolos. O 2006 metų III ketvirčio pabaigoje šios skolos visiškai nebeliko.– Skola kitiems kreditoriams vis didėjo. 2005 metais ji pakilo 16,89 proc. ir sudarė net 91,17 proc. užsienio skolos, t.y., 7,72 proc. daugiau nei 2004 metais, arba 57,3 proc. visos centrinės valdžios skolos (3,49 proc. daugiau nei prieš metus). Per 2006 metų 9 mėnesius ši skola vėl padidėjo 9,81 proc. bei sudarė 92,51 proc. užsienio skolos, t.y. 1,34 proc. daugiau nei 2005 metais. Skolos kitiems kreditoriams dalis visoje šio sektoriaus skoloje padidėjo 5,78 proc. ir sudarė 63,08 proc.Atlikus valstybės (valdžios sektoriaus) skolos pagal kreditorius horizontaliąją ir vertikaliąją analizę (žr. 4 priedą), galima teigti, kad bendra valdžios sektoriaus skola analizuojamu laikotarpiu mažėjo. Per 2005 metus ji sumažėjo 9,26 proc., o per 2006 metų 3 ketvirčius- 0,03 proc.

6 pav. Valstybės vidaus skolos pagal kreditorius struktūrinių dalių pasikeitimai.Vidaus skola nuo 2004 metų iki 2005 metų pabaigos padidėjo 13 procentų. Jos sudedamosios dalys kito nevienodai (žr. 6 paveikslą).Skola nefinansiniam sektoriui per 2005 metus sumažėjo 71,49 proc. bei sudarė 2,24 proc. vidaus skolos (6,63 proc. mažiau nei 2004 metai), arba 0,89 proc. visos valstybės skolos, t.y., 2,51 proc. mažiau nei prieš metus. Per 20…06 metų 3 ketvirčius, lyginant su 2005 metais, ši skola vėl sumažėjo 20,06 proc. ir sudarė 2,04 proc. vidaus skolos, t.y., 0,19 proc. mažiau nei 2005 metais. Skola nefinansiniam sektoriui šiuo laikotarpiu sudarė 0,71 proc. visos valstybės skolos (0,18 proc. mažiau nei prieš metus).Skola finansiniam sektoriui per 2005 metus išaugo 26,67 procentais ir sudarė 92,39 proc. vidaus skolos (9,97 proc. daugiau nei 2004 metais), arba 36,64 proc. visos skolos, t.y., 5,034 proc. daugiau nei prieš metus). 2006 metų III ketvirčio pabaigai ši skola sumažėjo 8,3 proc. ir vidaus skoloje sudarė 96,8 proc. (4,41 proc. daugiau nei 2005 metais). Visoje skoloje įsipareigojimai finansiniam sektoriui sumažėjo 3,03 proc. ir sudarė 33,61 proc.

Skola kitiems kreditoriams analizuojamu laikotarpiu mažėjo. Per 2005 metus sumažėjo 30,34 proc. Vidaus skoloje šie įsipareigojimai sudarė 5,37 proc., t.y., 3,34 proc. mažiau nei 2004 metais, o visoje valstybės skoloje- 2,13 proc. (1,21 proc. mažiau nei prieš metus). Per 2006 metų 3 ketvirčius, palyginus su 2005 metais skola kitiems kreditoriams sumažėjo net 81,19 proc. ir sudarė 1,15 proc. vidaus skolos (4,22 proc. mažiau nei praėjusiais metais) bei 0,4 proc. visos skolos, t.y., 1,73 mažiau nei ankstesniu laikotarpiu.Atlikus valstybės skolos dinamikos analizę paaiškėjo, kad mažėjant vidaus skolai, valstybės įsipareigojimai užsienio kreditoriams didėjo. Užsienio skolos sudedamosios dalys keitėsi nevienodai (žr. 7 paveikslą).

7 pav. Valstybės užsienio skolos pagal kreditorius struktūros pasikeitimai.Per 2005 metus skola tarptautinėms plėtros organizacijoms sumažėjo 32,28 proc. ir sudarė 8,80 proc. užsienio skolos, t.y. šios skolos santykis sumažėjo 5,1 proc. Visoje valstybės skoloje šie įsipareigojimai sudarė 5,31 proc. (3,26 proc. mažiau nei 2004 metais). 2006 metų III ketvirčio pabaigai įsipareigojimai tarptautinėms plėtros organizacijoms vėl sumažėjo 8,4 proc. ir sudarė 7,45 pro užsienio skolos, t.y., 1,35 proc. mažiau nei praėjusiu laikotarpiu, arba 4,86 proc. visos valstybės skolos (0,44 proc. mažiau nei 2005 metais).Skola užsienio šalių valdymo organams 2004- 2006 metais taip pat mažėjo. 2005 metais ji sumažėjo 99,97 proc. ir užsienio skoloje sudarė tik 0,0008 proc., t.y. 2,59 proc. mažiau nei 2004 metais. Visoje valstybės skoloje šie įsipareigojimai sudarė 0,0005 proc. (1,5982 proc. mažiau nei praėjusiu laikotarpiu). 2006 metų III ketvirčio pabaigoje valstybė įsiskolinimų užsienio šalių valdymo organams visiškai nebebuvo.Anksčiau minėti įsipareigojimai analizuojamu laikotarpiu mažėjo, o skolos kitiems kreditoriams 2004- 2006 metais didėjo. Per 2005 metus ši skola išaugo 16,78 proc., o jos dalis užsienio skoloje buvo lygus 91,2 proc., t.y., padidėjo 7,69 proc. Visoje valstybės skoloje įsipareigojimai kitiems kreditoriams sudarė 55,03 proc. (3,54 proc. daugiau nei 2004 metais). Per 2006 metų 9 mėnesius ši skola, palyginus su 2005 metais, padidėjo 9,75 proc. ir sudarė 92,55 proc. užsienio skolos (per šį laikotarpį santykis padidėjo 1,347 proc.). Visoje valstybės skoloje įsiskolinimai kitiems kreditoriams sudarė 60,41 proc., t.y., 5,38 proc. daugiau nei 2005 metais.IŠVADOS

Šiame darbe buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos valstybės skola ir jos dinamika 2004- 2006 metais. Šiam tikslui pasiekti buvo analizuojami vyriausybės skolinimosi poreikiai ir jų finansavimo šaltiniai. Valstybės skolos pokyčiams nustatyti buvo atliekama centrinės valdžios ir valstybės skolos pagal priemones ir pradinę trukmę bei kreditorius horizontalioji ir vertikalioji analizė. Skaičiavimams buvo atlikti, buvo naudojami Finansų ministerijos paskelbti duomenys apie Lietuvos Respublikos valstybės skolą.Apibendrinant šį darbą galima teigti, kad:1. Valstybės skolinimasis yra neišvengiamas, bet nesmerktinas ūkio plėtros reiškinys. Valstybės skola – valdžios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma.2. Vyriausybės skolinimosi poreikis- tai per biudžetinius metus susidariusi vyriausybės išlaidų suma, kurią numatoma finansuoti skolintomis lėšomis. Jos skolinimosi poreikio dydį lemia: a) biudžeto deficitas arba perteklius- centrinės vyriausybės tikslas- yra pasiekti, kad vyriausybės pajamos būtų lygios jos išlaidoms. Kol taip nėra, ji turi skolintis; b) Vyriausybės skolintų lėšų perskolinimas valstybės valdymo institucijoms ir valstybės valdomoms įmonėms; c) skolų refinansavimas, t.y. kitos paskolos ėmimas, kad grąžintų seną.3. Kai vyriausybė yra nustačiusi savo skolinimosi poreikį, ji turi apsispręsti, iš ko norės ir galės skolintis- savo šalyje ar iš užsienio. Vidaus skolinimosi šaltiniais yra finansuojamas nacionalinis biudžetas, savivaldybių trumpalaikiams lėšų trūkumams dengti. Užsienio skolinimosi šaltiniai gali būti naudojami padengti valstybės išlaidas užsienio valiuta: investicijų programai ir prekybos deficitui finansuoti, taip pat užsienio valiutos atsargoms didinti, bei bendriesiems biudžeto tikslams finansuoti.4. Tiek centrinės valdžios, tiek valstybės skola 2004- 2006 metais kito nevienodai- vienais metais ji didėjo, o sekančiais žymiai sumažėjo. Tokius pokyčius įtakojo tiek centrinės valdžios skolos, tiek valstybės skolos sudedamųjų dalių pasikeitimai, kurie kito labai įvairiai. Buvo pastebima, kad mažėjant vidaus skolai, didėjo užsienio skola. Visu analizuojamu laikotarpiu užsienio skola sudarė didesnę dalį visoje valstybės skoloje nei vidaus skola. Tai reiškia, kad vyriausybė daugiau skolinosi iš užsienio kreditorių negu iš vietinių.

NAUDOTI INFORMACINIAI ŠALTINIAI

1. Lietuvos Respublikos Valstybės skolos įstatymas, 2005 m. birželio 16 d., Nr. X- 251.2. Vyriausybės skolinimosi politikos ir finansų sistemos reguliavimo. Telšiai, 2006.3. Finansų analizės paskaitų konspektai. Telšiai, 2006.4. http://neris.mii.lt/mt/straipsniai/200306/uzsienio.doc; prisijungimo laikas: 2006-10-07, 20:00.5. http://www.finmin.lt; prisijungimo laikas: 2006-11-12, 17:55.6. http://www.lrinka.lt; prisijungimo laikas: 2006-10-05, 19:40.7. http://www.fmmc.lt/skola/p1-3.htm; prisijungimo laikas: 2006-11-03, 17:15.8. http://www.stat.gov.lt/lt/; prisijungimo laikas: 2006-11-26, 19: 20.9. http://www.sti.lt/europa//I_dalis.pdf; prisijungimo laikas: 2006-11-30, 18: 25.

1 PRIEDASCENTRINĖS VALDŽIOS SKOLA PAGAL PRIEMONES IR PRADINĘ TRUKMĘ (tūkst. Lt. laikotarpio pabaigai)Horizontalioji analizėEil.Nr. 2004.12.31 2005.12.31 2006.09.30 Horizontalioji analizėPokytis Absoliutus2004-2005 m. Absoliutus2005-2006 m. Santykinis2004-2005 m. Santykinis2005-2006 m.I. Centrinės valdžios skola (1+2) 11.571.411 12.701.888 12.689.669 1.130.477 -12.219 9,77 -0,101. Vidaus skola 4.109.575 4.718.216 4.050.120 608641 -668.096 14,81 -14,161.1. Ilgalaikiai įsipareigojimai 3.633.956 3.583.576 3.418.120 -50380 -165.456 -1,39 -4,621.1.1. Indėliai 327.638 234.557 0 -93081 -234.557 -28,41 -100,001.1.2. Vertybiniai popieri…ai 3.293.353 3.338.185 3.411.415 44832 73.230 1,36 2,191.1.3. Paskolos 12.965 10.834 6.705 -2131 -4.129 -16,44 -38,111.2. Trumpalaikiai įsipareigojimai 475.619 1.134.640 632.000 659021 -502.640 138,56 -44,301.2.1. Indėliai 0 0 0 0 0,00 0,001.2.2. Vertybiniai popieriai 129.519 648.950 630.600 519431 -18.350 401,05 -2,831.2.3. Paskolos 346.100 485.690 1.400 139590 -484.290 40,33 -99,712. Užsienio skola 7.461.836 7.983.672 8.639.549 521836 655.877 6,99 8,222.1. Ilgalaikiai įsipareigojimai 7.304.678 7.728.165 8.639.549 423487 911.384 5,80 11,792.1.1. Indėliai 0 0 0 0 0,00 0,002.1.2. Vertybiniai popieriai 6.021.056 6.988.699 7.972.994 967643 984.295 16,07 14,082.1.3. Paskolos 1.283.622 739.466 666.555 -544156 -72.911 -42,39 -9,862.2. Trumpalaikiai įsipareigojimai 157.158 255.507 0 98349 -255.507 62,58 -100,002.2.1. Indėliai 0 0 0,00 0,002.2.2. Vertybiniai popieriai 157.158 255.507 98349 -255.507 62,58 -100,002.2.3. Paskolos 0 0 0,00 0,00

1 PRIEDO TĘSINYSCENTRINĖS VALDŽIOS SKOLA PAGAL PRIEMONES IR PRADINĘ TRUKMĘ (tūkst. Lt. laikotarpio pabaigai)Vertikalioji analizė

1.2.3. Paskolos 346.100 485.690 1.400 2,99 3,82 0,83 0,01 -3,81 8,42 10,29 1,87 0,03 -10,262. Užsienio skola 7.461.836 7.983.672 8.639.549 64,49 62,85 -1,63 68,08 5,23 100,00 100,00 100,00 2.1. Ilg. įsipareigojimai 7.304.678 7.728.165 8.639.549 63,13 60,84 -2,28 68,08 7,24 97,89 96,80 -1,09 100,00 3,202.1.1. Indėliai 0 0 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,002.1.2. Vertybiniai popieriai 6.021.056 6.988.699 7.972.994 52,03 55,02 2,99 62,83 7,81 80,69 87,54 6,85 92,28 4,752.1.3. Paskolos 1.283.622 739.466 666.555 11,09 5,82 -5,27 5,25 -0,57 17,20 9,26 -7,94 7,72 -1,552.2. Trump.įsipareigojimai 157.158 255.507 0 1,36 2,01 0,65 0,00 -2,01 2,11 3,20 1,09 0,00 -3,202.2.1. Indėliai 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,002.2.2. Vertybiniai popieriai 157.158 255.507 1,36 2,01 0,65 0,00 -2,01 2,11 3,20 1,09 0,00 -3,202.2.3. Paskolos 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0 0,00 0,00 0,00 0,002 PRIEDASVALSTYBĖS (VALDŽIOS SEKTORIAUS) SKOLA PAGAL PRIEMONES IR PRADINĘ TRUKMĘ (tūkst. Lt. laikotarpio pabaigai)Horizontalioji analizėEil.Nr. 2004.12.31 2005.12.31 2006.09.30 Horizontalioji analizėPokytis Absoliutus2004-2005 m. Absoliutus2005-2006 m. Santykinis2004-2005 m. Santykinis2005-2006 m.I. Valdžios sektoriaus skola (1+2) 12.150.576 13.276.262 13.272.034 1.125.686 -4.228 9,26 -0,031. Vidaus skola 4.659.595 5.265.392 4.608.254 605797 -657.138 13,00 -12,481.1. Ilgalaikiai įsipareigojimai 4.143.346 4.107.958 3.963.354 -35388 -144.604 -0,85 -3,521.1.1. Indėliai 327.638 234.5…57 0 -93081 -234.557 -28,41 -100,001.1.2. Vertybiniai popieriai 3.293.353 3.338.185 3.411.415 44832 73.230 1,36 2,191.1.3. Paskolos 522.355 535.216 551.939 12861 16.723 2,46 3,121.2. Trumpalaikiai įsipareigojimai 516.249 1.157.434 644.900 641185 -512.534 124,20 -44,281.2.1. Indėliai 0 0 0 0 0,00 0,001.2.2. Vertybiniai popieriai 129.519 648.950 630.600 519431 -18.350 401,05 -2,831.2.3. Paskolos 386.730 508.484 14.300 121754 -494.184 31,48 -97,192. Užsienio skola 7.490.981 8.010.870 8.663.780 519889 652.910 6,94 8,152.1. Ilgalaikiai įsipareigojimai 7.333.823 7.755.363 8.663.780 421540 908.417 5,75 11,712.1.1. Indėliai 0 0 0 0 0,00 0,002.1.2. Vertybiniai popieriai 6.021.056 6.988.698 7.972.994 967642 984.296 16,07 14,082.1.3. Paskolos 1.312.767 766.665 690.786 -546102 -75.879 -41,60 -9,902.2. Trumpalaikiai įsipareigojimai 157.158 255.507 0 98349 -255.507 62,58 -100,002.2.1. Indėliai 0 0 0,00 0,002.2.2. Vertybiniai popieriai 157.158 255.507 98349 -255.507 62,58 -100,002.2.3. Paskolos 0 0 0,00 0,00

2 PRIEDO TĘSINYSVALSTYBĖS (VALDŽIOS SEKTORIAUS) SKOLA PAGAL PRIEMONES IR PRADINĘ TRUKMĘ (tūkst. Lt. laikotarpio pabaigai)Vertikalioji analizė

EIL NR. 2004 2005 2006 Vertikalioji a.2004 m. Vertikalioji a. 2005 m. Vertikalioji a. 2004-2005 Vertikalioji a. 2006 m. Vertikalioji a. 2005-2006 m. Vertikalioji a. 2004 m. Vertikalioji a. 2005 m. Vertikalioji a. 2004-2005 m. Vertikalioji a. 2006 m. Vertikalioji a. 2005-2006 m. Bendroji Bendroji Pokytis Bendroji Pokytis Dalinė Dalinė Pokytis Dalinė Pokytis I. Valdžios sektoriaus skola (1+2) 12.150.576 13.276.262 13.272.034 100,00 100,00 100,00 1. Vidaus skola 4.659.595 5.265.392 4.608.254 38,35 39,66 1,31 34,72 -4,94 100,00 100,00 100,00 1.1. Ilg. įsipareigojimai 4.143.346 4.107.958 3.963.354 34,10 30,94 -3,16 29,86 -1,08 88,92 78,02 -10,90 86,01 7,991.1.1. Indėliai 327.638 234.557 0 2,70 1,77 -0,93 0,00 -1,77 7,03 4,45 -2,58 0,00 -4,451.1.2. Vertybiniai popieriai 3.293.353 3.338.185 3.411.415 27,10 25,14 -1,96 25,70 0,56 70,68 63,40 -7,28 74,03 10,631.1.3. Paskolos 522.355 535.216 551.939 4,30 4,03 -0,27 4,16 0,13 11,21 10,16 -1,05 11,98 1,811.2. Trump. įsipareigojimai 516.249 1.157.434 644.900 4,25 8,72 4,47 4,86 -3,86 11,08 21,98 10,90 13,99 -7,991.2.1. Indėliai 0 0 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,001.2.2. Vertybiniai popieriai 129.519 648.950 630.600 1,07 4,89 3,82 4,75 -0,14 2,78 12,32 9,55 13,68 1,361.2.3. Paskolos 386.730 508.484 14.300 3,18 3,83 0,65 0,11 -3,72 8,30 9,66 1,36 0,31 -9,352. Užsienio skola 7.490.981 8.010.870 8.663.780 61,65 60,34 -1,31 65,28 4,94 100,00 100,00 100,00 2.1. Ilg. įsipareigojimai 7.333.823 7.755.363 8.663.780 60,36 58,42 -1,94 65,28 6,86 97,90 96,81 -1,09 100,00 3,192.1.1. Indėliai 0 0 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,002.1.2. Vertybiniai popieriai 6.021.056 6.988.698 7.972.994 49,55 52,64 3,09 60,07 7,43 80,38 87,24 6,86 92,03 4,792.1.3. Paskolos 1.312.767 766.665 690.786 10,80 5,77 -5,03 5,20 -0,57 17,52 9,57 -7,95 7,97 -1,602.2. Trump.įsipareigojimai 157.158 255.507 0 1,29 1,92 0,63 0,00 -1,92 2,10 3,19 1,09 0,00 -3,192.2.1. Indėliai 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,002.2.2. Vertybiniai popieriai 157.158 255.507 1,29 1,92 0,63 0,00 -1,92 2,10 3,19 1,09 0,00 -3,192.2.3. Paskolos 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,003 PRIEDASCENTRINĖS VALDŽIOS SKOLA PAGAL KREDITORIUS (tūkst. Lt. laikotarpio pabaigai)Horizontalioji analizėEil.Nr. 2004.12.31 2005.12.31 2006.09.30 Horizontalioji analizėPokytis Absoliutus2004-2005 m. Absoliutus2005-2006 m. Santykinis2004-2005 m. Santykinis2005-2006 m.I. Centrinės valdžios skola (1+2) 11571411 12701888 12669669 1130477 -32.219 9,77 -0,25

1. Vidaus skola 4109575 4718216 4030120 608641 -688.096 14,81 -14,161.1. Nefinansiniam sektoriui 412927 117733 74110 -295194 -43.623 -71,49 -37,051….2. Finansiniam sektoriui 3290656 4317660 3902810 1027004 -414.850 31,21 -9,611.3. Kitiems kreditoriams 405992 282823 53200 -123169 -229.623 -30,34 -81,192. Užsienio skola 7461836 7983672 8639549 521836 655.877 6,99 8,222.1. Tarptautinėms plėtros organizacijoms 1040821 704870 646926 -335951 -57.944 -32,28 -8,222.2. Užsienio šalių valdymo organams (dvišalės sutartys) 194249 62 0 -194187 -62 -99,97 -100,002.3. Kitiems kreditoriams 6226766 7278740 7992623 1051974 713.883 16,89 9,81

3 PRIEDO TĘSINYSCENTRINĖS VALDŽIOS SKOLA PAGAL KREDITORIUS (tūkst. Lt. laikotarpio pabaigai)Vertikalioji analizė

4 PRIEDASVALSTYBĖS (VALDŽIOS SEKTORIAUS) SKOLA PAGAL KREDITORIUS (tūkst. Lt. laikotarpio pabaigai)Horizontalioji analizėEil.Nr. 2004.12.31 2005.12.31 2006.09.30 Horizontalioji analizėPokytis Absoliutus2004-2005 m. Absoliutus2005-2006 m. Santykinis2004-2005 m. Santykinis2005-2006 m.I. Valdžios sektoriaus skola (1+2) 12150576 13276262 13272034 1125686 -4.228 9,26 -0,031. Vidaus skola 4659595 5265392 4608254 605797 -657.138 13,00 -12,481.1. Nefinansiniam sektoriui 412927 117733 94110 -295194 -23.623 -71,49 -20,061.2. Finansiniam sektoriui 3840676 4864836 4460944 1024160 -403.892 26,67 -8,301.3. Kitiems kreditoriams 405992 282823 53200 -123169 -229.623 -30,34 -81,192. Užsienio skola 7490981 8010870 8663780 519889 652.910 6,94 8,152.1. Tarptautinėms plėtros organizacijoms 1040821 704870 645672 -335951 -59.198 -32,28 -8,402.2. Užsienio šalių valdymo organams (dvišalės sutartys) 194249 62 0 -194187 -62 -99,97 -100,002.3. Kitiems kreditoriams 6255911 7305938 8018108 1050027 712.170 16,78 9,75

4 PRIEDO TĘSINYSVALSTYBĖS (VALDŽIOS SEKTORIAUS) SKOLA PAGAL KREDITORIUS (tūkst. Lt. laikotarpio pabaigai)Vertikalioji analizė

2005-2006 m. Bendroji Bendroji Pokytis Bendroji Pokytis Dalinė Dalinė Pokytis Dalinė Pokytis I. Valdžios sektoriaus skola (1+2) 12150576 13276262 13272034 100,00 100,00 100,00 1. Vidaus skola 4659595 5265392 4608254 38,35 39,66 1,3114 34,72 -4,94 100,00 100,00 100,00 1.1. Nefinansiniam sektoriui 412927 117733 94110 3,40 0,89 -2,5116 0,71 -0,18 8,86 2,24 -6,63 2,04 -0,191.2. Finansiniam sektoriui 3840676 4864836 4460944 31,61 36,64 5,0341 33,61 -3,03 82,43 92,39 9,97 96,8…0 4,411.3. Kitiems kreditoriams 405992 282823 53200 3,34 2,13 -1,211 0,40 -1,73 8,71 5,37 -3,34 1,15 -4,222. Užsienio skola 7490981 8010870 8663780 61,65 60,34 -1,3114 65,28 4,94 100,00 100,00 100,00 2.1. Tarptautinėms plėtros organizacijoms 1040821 704870 645672 8,57 5,31 -3,2568 4,86 -0,44 13,89 8,80 -5,10 7,45 -1,352.2. Užsienio šalių valdymo organams (dvišalės sutartys) 194249 62 0 1,60 0,0005 -1,5982 0,00 -0,0005 2,5931 0,0008 -2,5923 0,00 -0,00082.3. Kitiems kreditoriams 6255911 7305938 8018108 51,49 55,03 3,5435 60,41 5,38 83,51 91,2 7,69 92,55 1,347