Reklama

TURINYS

1. Įvadas.............................. 2
2. Reklamos skirstymas....................... 3
3. Skaitmeninė reklama....................... 4
3.1. Kas yra skaitmeninis vaizdas................ 4
3.2. Monitorius ir spauda..................... 4
3.3. Naudojimas......................... 4-5
4. Televizijos reklama........................ 6
5. Spausdinta reklama........................ 7-8

5.1 Kas yra skaitmeninis spausdinimas?............. 8

6. Radijo reklama........................... 9

7. Foto reklama............................ 10

7.1 Skaitmeninė fotografija ir jos panaudojimas....... 10

8. Reklama internete......................... 11

8.1 Reklaminės antraštės.................. 11

8.2 Standartinės interneto reklamos formos....... 12

8.3 Nestandartinės formos.............. 12-13

8.4 Kaip veiksmingai išnaudoti reklamą internete?.... 13

9. Išvados....................... 14

10. Literatūros sąrašas................... 15

Įvadas

Reklamos apibūdinimas yra sudėtingas. Nagrinėjant jos sąvoką, randame persipynusius tiek ekonomikos, sociologijos, psichologijos, ir estetikos klausimus. Norint sumaniai naudotis reklama, būtina žinoti jos prigimtį, ir funkcionavimo mechanizmą šiuolaikinėje ekonomikoje.
Reklama apibrežiama ir kaip ekkonominė kategorija. Planingai naudojama kaip informacijos priemonė, reklama tampa tarpininku tarp gamybos, cirkuliacijos ir vartojimo sferų, tarp prekių pasiūlos ir vartotojų paklausos.
Reklama atsirado XVIII-ame amžiuje sparčiai suklestėjusiose Jungtinėse Valstijose. Jos atsiradimą iš esmės sąlygojo visuomeninis darbo pasidalijimas ir ypač prekybos bei amatų išsivystymas. Reklamos šaknys siekia žilą senovę. Apie jos praktiką eina kalba jau pačiose pirmuose rašytinės istorijos dokumentuose. Reklamai tarnavo iškabos, freskos, piešiniai uolose, kviesliai, šaukliai, antspaudai bei ženklai ant prekių.
Šiuo metu reklama tapo būtinu mūsų gyvenimo atributu. Be joos neisivaizduojame ne tik prekybos, paslaugų teikimo, bet ir apskritai daugelio ekonominių šričių egzistavimo.
Reklamą galima apibrežti kaip trumpą, emocionaliai nuspalvlntą intormaciją, nukreiptą į potencialius pirkėjus, kad paskatinti juos atlikti įvairius veiksmus, susijusius su prekių ir paslaugų įsigijimu. Reklama realizuojama remiantis re

eklamos davėjo, vartotojo ir visas visuomenes tarpusavio interesais. Ji palengvina vartotojui išsirinkti prekę, suteikia kryptingą poveiki atskiriems pirkėjams ir platiems vartotojų sluoksniams. Reklama taip pat padeda formuotis interesams, papročiams, požiūriams, įveikti klaidas ir prietarus, tarnauja kultūriniam, politiniam, moraliniam ir estetiniam žmonių auklejimui.
Bėgant laikui reklama pasiderė labia svarbi mūsu gyvenime ir atsirando vis naujenių reklamos išraiškos būdų. Šiame amžiuje reklamos pateikimui naudojamos naujausios modernios technologijos, kurios padaro reklamą patrauklesnę ir padidina reklamos efektyvumą, tai būtų reklama per radiją, televiziją, skaitmeninė spauda ar reklama internete ir kt.. Būtent apie šias naujausias skaitmeninės reklamos formas ir jos pateikimo būdus, aš ir kalbėsiu šiame referate.

REKLAMOS SKIRSTYMAS

Reklama gali buti įvairių tipų, ji yra skirstoma pagal savo pateikimo būdą, t.y. pagal priemones, kuriomis ji yra pateikiama. Prriemonių reklamos minčiai ir turiniui paskleisti yra labai daug ir įvairių. Jos nuolat pasipildo, ypač atsiradus naujoms komunikacijų rūšims.
Reklamos priemonės yra klasifikuojamos įvairiais požiūriais. Pagal tai, kaip jos veikia žmogaus pojūčius, skirstomos regimąsias, girdimąsias, regimąsias ir girdimąsias, regimąsias ir apčiuopiamąsias. Pagal tai, kur reklamos priemonės naudojamos, jos skirstomos į vidaus ir išores reklamas. Pagal poveikio masiškumą jos skirstomos į masinės ir individualias. Pagal reklaminės informacijos perdavimo budą, skirstomos į priemones, pagrįstas reklamuojamo objekto demonstravimu, priemones, kurios remiasi objekto aprašymu, ir priemonės, kuriose ob

bjekto demonstravimas derinamas su jo aprašymu.
Reklamos priemonių klasifikacija pagal jų rūšis.
• Spaudos reklama.
• Radijo reklama
• Televizijos reklama.
• Kino reklama.
• Pašto reklama.
• Vitrinų reklama.
• Lauko reklama.
• Reklama ant transporto priemonių.
• Įpakavimo reklama.
• Foto reklama.
• Demonstracinė reklama
• Šviesos reklama.
• Reklama internete
• Reklaminiai suvenyrai.

Ne visos paminėtos reklamos formos yra skaitmeninės. Kai kurios iš jų yra gan senos ir naudojamos jau ilgą laiką. Naujesnės skaitmeninės reklamos formos yra šiuolaikiškesnės ir naudojamos dar visai nesenei. Tai pavyzdžiui skaitmeninė spauda ar reklama internete yra, palyginti, naujos reklamos formos. Televizijos ir radijo reklama yra senesnės, bet jos taip pat laikomos patikimomis ir efektyviomis kaitmenninės reklamos formomis.

SKAITMENINĖ REKLAMA
Kas yra skaitmeninis vaizdas?
Pirmas žingsnis, kurį privalu padaryti prieš kuriant foto duomenų bazę, tai išsiaiškinti skaitmeninio vaizdo kompoziciją. Tai svarbu padaryti tam, kad ateityje gavus skaitmeninį vaizdą, būtų įmanomą jį tvarkingai apdoroti, pateikti jį tokį, koks jis yra originale. Deja praktikoje, dažnai pasitaiko klaidų, dėl skaitmeninio vaizdo kompozicijos nežinojimo. Tokių kaip nekokybiškai atrodanti foto nuotrauka spaudoje ar televizijoje, nekokybiška meno kūrinio foto nuotrauka, kurią praktiškai neįmanoma nagrinėti ir analizuoti.
Tau gi, skaitmeninis vaizdas susideda iš taškų (angl. “pixels”) rinkinio, panašių kaip taškai nuotraukoje laikraštyje ar grūdeliai ant negatyvo juostelės. Skaitmeniniame vaizde jie yra tvarkingai sudėlioti stulpeliai ir eilutėmis. Kiekvienas taškas turi sa

avyje informacijos apie jo pozicijoje esančią konkrečią spalvą ar jos atspalvį.
Tam tikras taškų sakaičius duotoje srityje apsprendžia skaitmeninio vaizdo rezoliuciją. Galimų spalvų skaičius, kurį gali reprezentuoti taškas sprendžiamas pagal vaizdo dinaminę eilę (angl. “dynamic range”).

Monitorius ir spauda
Monitoriuje spalva reprezentuojama šviesos atspindžiu, maišant tris pagrindines spalvas: raudoną, žalią ir mėlyną – RGB paletę (angl.Red, Green, Blue) . O sumaišant visas tris, gaunama balta spalva. Kiekvieno taško atspalvis ekrane yra nustatomas projektuojant pagrindinių spalvų vertes jame. Spalvos tonas, nustatomas keičiant intensyvumo lygius nuo šviesiausios iki ryškiausios spalvos.
Spausdintame vaizde, spalva reprezentuojama kaip šviesa atsispindinti nuo rašalo, maišant antrines spalvas – žydrą, rausvą ir geltoną – tai vadinama CMYK spalvų paletė. Kada šios spalvos sumaišytos kartu, jos formuoja juodą spalvą. Žinoma, spaustuvėje sunku ir nenaudinga maišyti tris spalvas, kad gauti juodą. Todėl ten naudojama atskira juoda spalva (K raidė pavadinime CMYK). Kiekvienas atspalvis gaunamas spaudžiant ant viršaus keletą spalvų ar visas spalvas. Spaudoje neįmanoma reguliuoti spalvos intensyvumą. Todėl norint pakeisti intensyvumą, mažinamas ar didinamas pats taškas, tokiu būdu leidžiant daugiau ar mažiau matytis paltam popieriui, taip sukuriant šviesumo efektą

Naudojimas

Skaitmeninių vaizdų technologijos pasirinkimas įtakojamas numatomų vartotojų ir numatomo duomenų bazes naudojimo sričių. Norint suprasti vartotojų poreikius būtina nustatyti tikslines grupes, į kurias orientuojantis yra kuriama sistema. Vartotojai gali bū

ūti segmentuojami pagal darbo sritį ar specifinius poreikius – kuratoriai, menotyrininkai, studentai, žurnalistai. Duomenų bazės gali būti klasifikuojamos pagal temas – Renesanso menas, naujienų foto archyvas ir t.t.; pagal naudojimą – peržiūrai, analitiniams darbams, tyrimams. Specifiniai vartotojai ir specifiškas naudojimas gali būti asocijuojamas su tam tikrais reikalavimais, įtraukiant ir reikalingą vaizdų kokybę, paieškos galimybes ar norimą tinklo infrastruktūrą. Šių dalykų privalu paisyti darant vartotojų poreikių analizę. Sukūrus tokią foto duomenų bazę, vėliau ji gali būti naudojama leidžiant prezentacinio ar informacinio pobūdžio CD-ROM diskus, integruota į pasaulinį internet tinklą ar tiesiog kaip šaltinis spaudai, pavyzdžiui – spausdinti ir platinti atvirutes, katalogus ar plakatus.
Būdas, kaip skaitmeninis vaizdas bus naudojamas, apsprendžia informacijos kiekis, kurį privalo nešti vaizdas, t.y. jo rezoliucija ar dinaminis lygis. Pavyzdžiui, vidutinės rezoliucijos vaizdas gali būti naudojamas metodiniai medžiagai, bet jis turi per mažai informacijos tam, kad būtų tinkamas specialiems tyrimams. O 256 spalvų vaizdas gali tikti tik greitai peržiūrai, bet jis toli gražu neatitinka originalo spalvų paletes. Skaitmeninio vaizdo failas, kuris yra skirtas spaudai turi būti daug didesnės kokybės nei tas, kuris skirtas rodyti monitoriaus ekrane.
Prieš kuriant foto duomenų bazę, svarbu turėti atsakymus į kiekvienos tikslinės vartotojų grupės funkcinius poreikius. Ar vartotojas norės reikės specialios darbo stoties skaitmeninių vaizdų tyrimui? Ar vartotojas norės foto duomenų bazę susieti su kita esmine informacija? Ar vartotojas norės susieti foto duomenų bazę su kokia nors asmeninės informacijos apdorojimo sistema? (Pavyzdžiui, ar vartotojas norės perkelti vaizdą į kokį nors tekstinį redaktorių ir perkelti vaizdų aprašymus į dokumento išnašas ar priedus?) Atsakymai į visus šiuos klausimus yra labai svarbus parenkant tinkamą foto duomenų bazės valdymo sistemą.
Foto duomenų bazė, veikianti kokioje nors aplinkoje, turi turėti galimybę būti integruotai į kitas automatines sistemas tam, kad galėtų realizuoti visą savo potencialą. Tokiu būdu, foto duomenų bazė turi būti į traukta į pagrindinį jos veikimo aplinkos automatizacijos planą, kuriame atsižvelgiama į sistemos techninius duomenis, parametrus, operacinę sistemą, tinklus, biudžetą ir pirmenybes. Nes, pavyzdžiui MS Windows operacinės sistemos pagrindu veikianti aplinka gali susidurti su problemomis apdorojant Macintosh sistemai skirtus skaitmeninius vaizdus. Papildant šią pastraipą, reiktų paminėti tokį pavyzdį: daugelis agentūrų kurdamos savo foto duomenų bazes, siekia ja integruoti su savo kolekcijos valdymo sistema, kokia ji bebūtų – ar kortelių rinkinys, ar kompiuterizuota sistema. Agentūros taip pat siekia duomenų bazę sujungti su komerc inio publikavimo sistema ar tiesiog procesu.
Yra daug pasirinkimo būdų, kaip komponuoti informaciją tarp tokių sistemų ir foto duomenų bazės.
Taip pat svarbu nustatyti, kokie informacijos atvaizdavimo ir apdorojimo būdai svarbus vartotojui. Ar duomenų bazė reikalinga vaizdų peržiūrai? (Jei taip, taip tai kokie vaizdo identifikavimo tipai turi būti naudojami?) Ar vartotojams reikalinga peržiūrinėti vaizdus įvairia rezoliucija, ar reikalinga tik mažos rezoliucijos viso vaizdo kadras? Svarbu atsakyti, kokios skaitmeninių vaizdų apdorojimo funkcijos reikalingos (tokios kaip didinimas, spalvų keitimas, anotacijos)? Vartotojų reikalavimai t.y. atsakymai į tokius ar panašius klausimus padeda nustatyti pagrindinius foto duomenų bazės sistemos kūrimo gaires ir padeda parinkti ar sukurti tobulą, funkcionalią ir patogią naudojimui foto duomenų bazės valdymo sistemą.

TELEVIZIJOS REKLAMA

Televizija tapo pagrindiniu mūsų kultūros elementu. Tikriausiai niekas nepaneigtų, kad didžiausią poveikį vartotojui turi reklama per televiziją.
Nors reklama televizijoje yra brangi, tačiau ji atlieka pagrindines funkcijas: pritraukia žiūrovų dėmesį, sukelia susidomėjimą, formuoja poreikius bei skatina įsigyti reklamuojamą daiktą. Tai viena brangiausių, galingiausių ir veiksmingiausių reklamos priemonių. Televizijos eros atėjimas pakeitė radijos rolę ir dar labiau susilpnino spausdintų reklamos platinimo priemonių padetį. Dabar žmonės galėjo ne tik klausitys apie įvykius, bet ir stebeti jos, sedint namuose. Pirmą kartą masinės informacijos priemonė apjungė garsą ir dinaminį vaizdą.
Įvertinus televizijos komercines galimybes, reklamos davėjai pradījo vis daugiau lėšų asignuoti šiai priemonei. Atėjo naujas reklamos vystimosio amžius, nors strukturiškai pasikeitęs radijas dar turi pakankamai stiprias pozicijas reklaminiame versle.
TV auditorijos sudėtis labal įvairi. Televizijos teigiamas veiksnys – patogumas. Vaizdo, veiksmo, teksto, garso, muzikos, judesio, spalvų, veikiančių kartu, dėka, telereklama turi padidintą poveiki žiūrovui. Todėl ji pasižimi operatyvumu, vaizdumu, įtaigumu. Svarbus veiksnys – kabelinės ir palydovinės televizijos tobulejimas.
Pagrindinis poveikio faktorius – paveikslas, o tekstas jį tik palydi. Gyvas, pašnekesio formos tekstas pateikia daugiau informacijos negu spausdintas. Kaip ir radijo reklamoje, tai panašu į asmenišką pardavėjo bendravimą su pirkėju. Muzika taip pat turi didėlį poveikį.
Svarbu pasirinkti tinkamą reklamos perdavįmo laiką. Geriauslas laikas – priės žinias ir po jų, prieš filmus ir po jų bei įsiterpiant į juos. Įsiterpimas sukelia daugelio žiūrovų nepasitenkinimą, tačiau tada yra garantija, kad reklamins kontaktas įvyks.
Naudojami tokie telereklamos žanrai:
• prekių dėmonstravimas su diktoriaus skaitymu;
• reklaminiai reportažai;
• reklaminiai filmai
• scenos su populiariais aktoriais;
• paprasti bei originalūs siužetai.
Reklaminiai filmai yra ne itin populianis, nes jie ilgi. Pranašesnės, šiuo atvėju, 10 – 15 min. trukmės reklamos programos. Geriausia ir efektyviausia yra trumpa 15 – 30 sekundzių reklama.
Pastaruoju metu plinta įvairus telekonkursai, pramoginės laidos, prie ekranu sutraukiantys didelės žiūrovu mases.
Televizijos reklamos privalumai:
• vienintelė iš visų MIP, kuria reklama perduoda forma, turinčia žodžius, muziką, ir vizualinę išraišką;
• gali paroditi žiūrovui tai, kaip jis jausis, nupirkdamas siūlomą prekę ar paslaugą;
• žmonės žiūri televizorį, kai jie nekur neskuba ir ilsisi (ypač vakare);
• pasirodimo per TV jūsų firmos faktas gali sukurti išvaizdą, kad ji didesne ir solidesne negu iš tikrųjų yra;
• jei kas nors užrašis jūsų reklamą ant videojuostos, tai jis matis ją ilgo laiko begyje ir daug kartų
Reklamos per TV trūkumai:
• reklaminio filmo kaina gali būti labai didelė (ne visada), klaidos čia apsieina labai brangiai;
• nei vienas iš kitų reklaminių priemonių nereikalauja tiek daug meistriškumo;
• būtinumas vartotojui žiūrint visiškai susikaupti, sukoncentruoti dėmesį laidai;
• eterinis laikas ypač bendranacionalinėse TV stotyse yra labai brangus..

SPAUSDINTA REKLAMA

Reklama spaudoje – viena populiariausių reklamos priemonių Lietuvoje. Laikraščius ir žurnalus skaito didelis kiekis žmonių tiek namuose, tiek darbo vietoje, todėl tikimybė, kad Jūsų reklamą išvys potencialus pirkėjas yra labai didelė. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad bevei 70 proc. Lietuvos žmonių tarp kitų šalies institucijų labiausiai pasitiki spauda. Reklama spaudoje yra aiški, tiksli, periodinė, todėl kaip reklamos priemonė, ji leidžia pasiekti maksimalių rezultatų.
Laikraščiai dažniausiai yra vienkartinio naudojimo, o žurnalai saugomi ilgiau, dėl to gali tureti pakartotini poveiki. Spauda gali būti respublikinė, vietinė, žinybinė, specializuota, bendroji populiari, masinė, mokslinė, eksportinė, importinė ir pan.
Reklaminių skelbimu kaina brangiausia prestižiniuose ir populiariuose, daugiausiai skaitomuose ir su didėsnių tiražų leidiniuose. Kaina keičiasi, priklausomai ne tik nuo leidinio tipo ar platinimo teritorijos, bet ir nuo skelbimo išspausdinimo vietos leidinyje. Geriausia vieta yra laikraščių pirmas ir paskutinis puslapis, žurnalo viršelio vidinė ir išorinė pusė, vieta arčiausiai paskutinio žurnalo lapo, vieta redakcijai skirtoje skiltyje arba tuoj po jos, dešinė lapo pusė viršje.
Svarbus aspektas skelbime yra šriftas. Pagrindiniai jo vertinimo kriterijai – ryškumas, stambumas, aukštis, plotis. šriftas yra įvairus: šiltas ir šaltas, tvarkingas, paprastas ir su išraitymais, grubus, naujo ir senoviško stiliaus, nespalvotas ir spalvotas, su juoda ir viena ar daugiau papildomų spalvių, statmenas, gulsčias ir t.t.
Reklaminiai skelbimai gali būti tokio pobudžio:
• tekstiniai (skelbime vien tik tekstas);
• vaizdiniai – tekstiniai;
• skelbimai – plakatai (didelio formato plakatas);
• specialūs skelbimai (spausdinami specializuotuose leidiniuose);
• piešiniai su užrašais (supažindina su konkrečiais duomenimis);
• skelbimai su kuponais (pirkėjas gali užpildyti atitinkamus rekvizitus, atplešti ir išsiųsti prekybos įmonei);
• serijiniai skelbimai (spausdinami po keletą kartų, panašios išvaizdos, o seriją jungia viena pagrindinė tema);
• į spaudą dedami reklaminiai lapeliai (jie paprastai prilygsta skelbimams, būna viengubi, dvigubi ir pan. ).
Skaitytojai dar gali būti informuojami įvairiais straipsniais, žinutemis, interviu, reportazais, paveikslais. Užsienyje yra populiarūs prekybiniai žinynai, kuriuose nėra įprastu politinių, ekonominių, buitinių žinių, o tik informacija apie naujas ir paklausias prekės.
Spausdinta reklama gali būti ne vien laikraščiuose ar žurnaluose, ji taip pat gali būti leidžiama, kaip įvairūs reklaminiai lankstinukai, brošiūros, informaciniai biuteleniai, kalendoriai, katalogai, atmintinės, prekių ir kainų etiketės ir pan.
Visa reklama, kaip ir laikraščiai bei žurnalai, šiandien projektuojama ir kuriama kompiuteriais. Iš principo, minimali elektroninės reklamos leidimo sistema yra kompiuteris ir spausdintuvas (dažniausiai lazerinis). Yra gausybė kitų įrenginių, kurie papildo šią sistemą: skeneriai, skaitmeniniai fotoaparatai, skaitmeninės piešimo lentos (digitaizeriai), tinklo plokštė, įvairios duomenų saugyklos, ir t.t. Reklamos dizaino darbus dirbantys žmonės nėra paprasti kompiuterio vartotojai. Jiems reikia specialių žinių ir įgūdžių bei specialios techninės bei programinės įrangos. Atliekant dizaino darbus kompiuteriu, reikia tiesiogiai ir intensyviai kontaktuoti su vaizdine medžiaga, būtinas atidumas, dėmesingumas. Neretai ekrane mėginama įžiūrėti ir pataisyti taškelio dydžio elementus, plonytes linijas smulkutėlį šriftą. Todėl, norint paruošti kokybišką produktą, reikia rinktis ir kokybiškas darbo priemones

KAS YRA SKAITMENINIS SPAUSDINIMAS?

Skaitmeninis spausdinimas yra unikalus spaudos procesas. Kompiuteris gali spausdinamą vaizdą teisiogiai perduoti spausdinimo mašinai. Ji valdoma skaitmeniniu būdu – spausdinamos užsakymų medžiagos profilis ir kiekiai kisti dažnumu, lygiu vaizdo pakeitimui spaudos mašiną valdančiame monitoriuje.
Šis procesas žymiai skiriasi nuo ofsetinės spaudos, kuomet vienu metu įmanoma apdoroti tik vieną dokumentą. Nors skaitmeniniu spaudos būdu atspausdinto vieneto kaina yra truputį brangesnė nei ofestiniu būdu spausdinto, skaitmeninio spausdinimo privalumai atneša didesnę naudą palyginti su senuoju spausdinimo metodu.

Naujos skaitmeninio spausdinimo mašinos yra sukurtos mažesniam kopijų skaičiui – nuo vieno vieneto. Spausdinimo kaina skiriasi nepastebimai, nes beveik nereikia spaudinio paruošimo.
Todėl galite spausdinti tą, ko Jums reikia, tada, kai Jums to reikia. Mažų tiražų egzemplioriaus kaina yra didesnė, tačiau dažnas spausdinimas skaitmeniniu būdu mažina sandėliavimo išlaidas, o svarbiausia yra didesnis spausdinamos medžiagos pritaikymas. Naudojant skaitmeninį spausdinimą, dokumento kintamos informacijos nebuvimas gali būti panaikintas
Kintamos informacijos pavyzdžiai: kainų kaita, naujos sąlygos, datos ir sezonai, nauja kontaktinė informacija, naujas logo/vaizdinis stilius, dėmesio centro pakeitimas, naujos paslaugos, nauji produktai.

RADIJO REKLAMA

Pranešimų transliacijos elektroninio prietaiso pagalba išradimo reikšmė reklamos vystimusiui gali būti suliginama tik su knygų spausdinimo išradimu.
Pirma komercinė radiostotis buvo KDKA Pitsburge, Pensilvanijos valstija (1920 m.).Jau 1922 m. sausio 1 dienai buvo išduota 30 leidimų radiostočių atidarimui. Veliau radiostotys atsirado kiekviename miestelyje. Radioimtuvai tapo viena iš pačių populiariausių prekių 20 metais. 1926 metais buvo įkurta The National Broadcasting Co. Dabar praktiškai visi amerikiečiai galėjo klausitis tą pačią programą.
Jai būdinga palyginus mažos kainos ir tai, kad radijo gali būti klausomasi visur:namie, darbe, įstaigoje, parduotuvėje, autobuse, automobilyje, netgi gatvėje. Radijas tarp įvairių masinės informacijos priemoniu reklamą paskleidžia greičiausiai il efektyviausiai. Radijas leidžia adresuoti pranešimą didelėms auditorijoms. Jos poveikis gana stiprus, nės balso intonacija galima perduoti smulkiausius emocinius niuansus. lr, nors klausant radijo ne visada pavyksta sukoncentruoti dėmesi, psichologų nuomone žmogui efektinga ir pasąmonėje išgirsta reklama.
Radijo reklamoje naudojama ir racionali, ir emocionali argumentacija su įvairiomis išvadomis, apibendrinimais, palyginimais. Jos pagrindas – gyvas diktoriaus žodis. Dažniausiai tekstas neapsunkinamas įvairiais terminais, o labiau priartinamas prie šnekamosios kalbos. Reklama transliuojama per respublikines ar miestų, valstybines bei privačias radijo stotis ir per įmonių, parduotuvių, parkų, aikštelių lektuvų radijo mazgus. Laidos būna savarankiškos (10 – 15 min. ) arba derinamos su kitomis radijo laidomis. Galima panaudati radijo įrašą su muzika arba reportažu.
Svarbų vaidmenį efektyviam poveikiui atlieka diktoraus teksto skaitymo išraiškingumas, naudojant pauzes, kalbos tempo sulėtinimą, balso tono pakėlimą, tembrą, ritmą, garso padidinimą
Naudojami dialogai, įvainis akustiniai efektai:
• aidas;
• foninė muzika;
• specifinis triukšmas;
• garsiniai efektai.
Muzika turi didėlį įtaką garsinės reklamos įtaigumui, bet ją reikia laikas nuo laiko keisti.
Radijo reklamos privalumai:
• ekonomiškumas;
• mobilumas;
• didėlis kurybinis lankstumas;
• suteikia galimybę pritraukti apibrežtą auditoriją;
• radijos auditorija jaunesne, negu laikraščių, ji noriau naudojasi naujomis paslaugomis ir prekemis
Radijo reklamos trūkumai:
• radijas yra tik girdimoji priemonė;
• radijo reklama yra trumpalaikė;
• didelė konkurencija tarp reklamų;
• labai segmentuotos auditorijos;
• kai kurie klausytojai labai nemegsta reklaminių blokų ir jiems prasidėjųs iš karto perjungia į kitą kanalą.

FOTO REKLAMA

Galima išskirti tokias foto reklamos priemones:
• fotoplakatai;
• fotomontažai;
• fotonuotraukos.

Šios reklamos priemonės taip pat yra derinamos su kitomis. Jos paprastai patalpinamos parduotuvių interjere, vitrinose, spaudoje, naudojamos įvairiose spausdintos reklamos priemonėse.
Fotografija – svarbus akcentas turizmo reklamoje bei prekybos paštu kataloguose. Spalvos, vaizdai, jų sukomponavimas, nuotraukų kokybe yra reikšmingi faktoriai vartotojo poveikiui. Fotografija yra įtikinantis vaizduojamasis dokumentas.
Reklamoje naudojamos ir serijinės bei sceninės fotografijos. Taip pat naudojamos tokias techninės priemonės:dvigubas objekto vaizdas, objektas antrame plane, judesio, proceso parodymas, šešelių pavaizdavimas, daikto kontūro pavaizdavimas, atspalvių kaita, grafine fotografija ir t.t.
SKAITMENINĖ FOTOGRAFIJA IR JOS PANAUDOJIMAS
Skaitmeninės fotografijos pranašumai:
Rezultatas tampa žinomas akimirksniu. Jūs iš karto galite matyti padarytas nuotraukas skystų kristalų displėjuje, atsikratyti nesėkmingų ir padaryti reikiamas iš naujo.
Galite daryti tiek bandymų, kiek bus reikalinga tobulai nuotraukai gauti. Prastesnius kadrus pašalinus, liks tik tie, kurie iš tiesų pavyko.
Skaitmenines nuotraukas nesunku apdoroti ir taisyti kompiuteriu, užtušuojant nereikalingus objektus ar papildant specialiais efektais.
Skaitmenines nuotraukas lengva platinti – vos perkėlus į kompiuterį galima siųsti internetu, spausdinti spalvotais spausdintuvais ir t.t.
Su kai kuriais skaitmeniniams aparatais galima daryti ne tik nuotraukas, bet ir filmuoti mažos trukmės siužetus. Siužeto trukmė priklauso nuo fotoaparato atminties talpos. Siužetai įrašomi MPEG-1 formatu (320×240 taškų) po keliolika kadrų per sekundę.
Skaitmeninių aparatų trūkumai – inertiškumas, nes vaizdui apdoroti, įrašyti į atmintį reikia daugiau laiko, negu įprastiniu fotoaparatu. Dažniausiai skaitmeninio fotoaparato užraktas turi dvi padėtis: reguliavimo ir fotografavimo. Nuspaudus mygtuką iki pusės, fotoaparatas fokusuoja vaizdą ir nustato kitus vaizdo parametrus. Fotografuojama nuspaudus mygtuką iki galo. Tokia ilga procedūra deja dažnokai baigiasi kameros sujudinimu pačiu fotografavimo metu ir gauta neryškia nuotrauka.
Skaitmeninė fotografija, kaip naujas technologinis išradimas naudojamas reklamoje. Jos pagalba reklamą galima padaryti kokybiškesnę ir tam sugaišti mažiau laiko, nes skaitmenines fotografijas užtenka apdoroti kompiuterinėmis pogramomis ir atspausdinti, jų nereikia ryškinti ir tam papildomai gaišti laiko.

REKLAMA INTERNETE

Internetas jau tapo masinės komunikacijos priemone pasiekiančia milžinišką auditoriją.
O informacijos ir reklamos publikavimo Internete kaštai nepalyginamai mažesni nei spaudoje, o tuo labiau televizijoje. Reklama Internete yra labai efektyvi priemonė populiarinant prekinį ženklą, organizuojant įvairias loterijas ar žaidimus, pristatant naujas prekes, paslaugas ar tiesiog reklamuojant įmonę. Interneto reklama – tai naujausia, vis dar nestandartine laikoma reklamos priemonė. Sparčiai plėtojantis interneto technologijoms bei didėjant interneto vartotojų skaičiui, šio tipo reklama įgauna vis didesnį pagreitį ir kasmet užima vis didesnę tradicinės reklamos rinkos dalį. Lietuvoje 2003-aisiais metais interneto reklamos rinka išaugo daugiau negu dvigubai ir šios rinkos dalyvių pajamos sudarė 3,7 mln. litų. Toks šio naujojo tipo reklamos augimo fenomenas sukėlė mūsų šalyje itin karštas diskusijas bei susidomėjimą šia nauja verslo sritimi. Galima tik prisiminti laikus, kai kompanijos turėjo labai kruopščiai ruoštis reklaminėms kampanijoms, kurios lengvai galėjo žlugti – internetas tada dar neturėjo tiek vartotojų, kuriuos galima būtų pritraukti. Tačiau dabar, internetui tapus vienu populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų ir bene efektyviausia informacijos paieškos priemone, kai vartotojų skaičius kasdien auga milijonais, reklama internete įgijo prasmę. Kur gi dar galima reklamuoti savo prekę jei ne pasauliniame tinkle (didžiausia klientų auditorija). Vis daugiau Lietuvos verslininkų supranta reklamos internete naudą. Tai rodo itin spartus mūsų šalies interneto reklamos rinkos augimo tempas. Vis daugiau Lietuvos interneto portalų, norėdami pritraukti reklamos užsakovus, pateikia apsilankymų skaičių, lankytojų charakteristikas, kitą informaciją, kuri gali būti naudinga būsimiems reklamos užsakovams. Labai svarbu, jog šioje srityje tinklalapių savininkai būtų kompetentingi bei išradingi. Kadangi pritrūkus profesionalumo ir idėjų, dažniausiai imama konkuruoti kaina. Taip 2003-aisiais metais atsitiko kaimyninėje Latvijoje, kur nuolaidos pasidarė nepaaiškinamo dydžio ir kartais siekė net 90 procentų. Tokioje situacijoje nukenčia tiek pats tokios nuolaidos iniciatorius, kadangi jis gauna mažesnį pelną (arba nuostolius), tiek visa interneto reklamos rinka. Lietuvoje interneto reklama, skirtingai negu pavyzdžiui JAV, šiandien dar mažai siejama su pirkimu internete, tačiau ateityje ši sąsaja taip pat po truputį turėtų augti.
Reklaminės antraštės
Internetas remiasi informacijos ir reklamos kaita – kaip gi kitaip būtų galima pritraukti žmones lankytis viename ar kitame tinklapyje (bent jau iš pradžių), o vėliau dar ir įtikinti, kad jų prekės ar paslaugos vertos pirkti. Tam tikslui dažniausiai naudojami dideli virtualūs „plakatai“, vadinami reklaminėmis antraštėmis ar žargoniškai „baneriais“. Šis terminas kilęs iš anglų kalbos žodžio „banner“, kuris reiškia iškaba, antraštė, plakatas. Reklaminių antraščių, tai pat ir jų atmainų – iššokančių reklaminių langų yra beveik kiekviename tinklapyje. Reklama naudojama tam, kad kompanijos įsiūlytų Jums savo prekes ar paslaugas. Visi šie būdai išpopuliarėjo devintojo dešimtmečio pradžioje, kai įvyko ir elektroninės komercijos bumas. Taigi, kaip galima ir tikėtis – šie būdai gyvuoja jau apie dešimt metų
Standartinės interneto reklamos formos
Interneto reklamos supratimas Lietuvoje šiuo metu yra gan prieštaringas. Interneto reklamai mūsų šalyje neretai priskiriamos interneto svetainės, jų registravimas paieškos sistemose, įvairūs informaciniai straipsniai ir kiti reiškiniai. Prieš penketą metų interneto reklama buvo siejama tik su reklaminėmis antraštėmis. Be tuo metu standartinių 468×60 tipo interneto reklaminių antraščių retkarčiais pasitaikydavo kitokių išmatavimų, tačiau tuo interneto reklamos formos ir apsiribodavo. Spartaus technologijų plėtros dėka, šiandien interneto reklama pasižymi itin gausiu formų spektru, pradedant jau minėtais standartinėmis reklaminėmis antraštėmis, baigiant pačiais novatoriškiausiais „Rich media“ sprendimais.

Standartinėmis interneto reklamos formomis šiandien jau laikomi ne tik visiems gerai žinomos reklaminės antraštės, bet ir kitos formos. Kiekviena iš jų toliau apžvelgiamos plačiau Reklaminė antraštė jau seniai peržengė tradicinį 468×60 ( pikselių dydį). Atlikta daugybė tyrimų, įrodančių, kad kuo didesnis antraštės plotas, tuo didesnį poveikį jis turi prekės ženklo reklamai. Šiuolaikinėmis „Flash“ technologijomis sukurtos „SkyScraper“, „Billboard“, kitų formatų reklaminės antraštės leidžia reklamos užsakovams sukurti papildomą turinį ir interaktyvumą neperžengiant standartinių antraščių rėmų. „Floating Ad“ – reklama, kuri laisvai skraido virš peržiūrimo puslapio pagal parengtą scenarijų. Yra galimybė nustatyti, kad reklamuojamas objektas, praėjus tam tikram laiko tarpui, „nusileistų“ ant banerio arba „paliktų“ tinklalapį. Animuota užsklanda – lankstus reklamos formatas, leidžiantis sukurti bet kokį efektą kompiuterio ekrane. Tai viena iš efektyviausių reklamos priemonių, didinančių prekės ženklo žinomumą ir generuojančių didelį skaičių kreipinių į reklamos užsakovo tinklalapį. „Pop Under“ – langai, kurie atsidaro po naršykle. Internautui užėjus į jo mėgstamą tinklalapį, jam net nepastebint atskirame lange užsikrauna gana didelio formato reklama. Uždarius naršyklės langą – reklama atsiranda tiesiai prieš akis. Didelis leidžiamas failo svoris (iki 50 kB) suteikia dideles galimybes kūrybiniams sprendimams. Ši reklamos forma gali būti panaudota apklausoms atlikti, registruoti akcijų dalyvius, surinkti anketinius duomenis ir pan. „Pop Up“ – viena iš labiausiai erzinančių reklamos formų, todėl ją demonstruojant visada naudojamas parodymų dažnio ribojimas. Tinkamoje vietoje ir kūrybiškai panaudojus, gali duoti puikių rezultatų. Ypač tinka reklamos kampanijoms, kurių tikslas – kuo didesnis lankytojų srautas užsakovo tinklalapyje „Brand Mark“ – tai tas pats „Pop Up“ arba „Floating Ad“, tik jam suteikta individuali reklamuojamo daikto ar prekės ženklo forma. Ši reklamos forma „Flash“ technologija leidžia sujungti neribotas kūrybos galimybes su vartotojo interaktyvumu. „Brand Mark“ tipo reklamos dažniausiai turi sumažinimo/padidinimo ir išjungimo mygtukus, jie gali būti perkeliami iš vienos tinklalapio vietos į kitą. Ši reklamos forma ypatingai efektyvi norint atkreipti vartotojo dėmesį į reklamuojamą produktą.
Nestandartinės formos
Reklamos galimybės internete labai plačios: garsas, vaizdas – viskas gali būti panaudota siekiant kuo efektyvesnio poveikio kuriant prekės ženklą. Plėtojantis interneto technologijoms, spartėjant interneto ryšiui, vis populiaresnė darosi „Rich media“ tipo reklama. „Rich media“ – tai reklama, kurioje naudojamos tiek vaizdo, tiek garso priemonės. Tai televizinės kokybės reklama ant darbo stalo, tiesiai prieš vartotojo akis. „Rich media“ reklamoje gali būti naudojami geros kokybės vaizdo klipai, itin didelis interaktyvumas. Kontekstinė reklama – dar viena sparčiai populiarėjanti interneto reklamos rūšis. Kontekstinė reklama – tai įvairios su tinklalapio turiniu susijusios nuorodos, kurios atsiranda tik vartotojui lankantis specifinėse svetainės dalyse. Pavyzdžiui, jeigu vartotojas paieškos sistemoje ieško informacijos apie kažkokį žaidimą, tarp paieškos rezultatų atsirandančios nuorodos į kitus to paties žanro žaidimus yra kontekstinė reklama. Šio tipo reklama šiandien dar sunkiai suderinama su reklamos valdymo serveriais, dėl to ji vis dar laikoma netradicine. Tačiau ateityje šio tipo reklamai prognozuojamas populiarėjimas.
Kaip veiksmingai išnaudoti reklamą internete?
Šalyje augant kompiuterizavimo lygiui ir gausėjant interneto vartotojų, reklama virtualioje erdvėje tampa vis patrauklesnė. Tačiau vargu ar egzistuoja vienintelė tikra taisyklė, kaip maksimaliai išnaudoti reklamos internete galimybes.
Kaip ir planuojant bet kurią kitą reklamą, pirmiausia reikia kiek galima tiksliau apibrėžti jos tikslus. Ar norime, kad reklamą pamatytų kuo daugiau kartų? Ar kad reklaminį paveikslėlį lankytojas paspaustų kuo daugiau kartų ir, patekęs į mūsų interneto puslapį, kuo ilgiau jame “naršytų”? O gal siekiame, kad paspaudę reklaminį paveikslėlį ir apsilankę mūsų interneto puslapyje lankytojai užsiregistruotų arba užsisakytų prekių?
Be to, svarbu apsibrėžti tikslinę auditoriją. Tai gali turėti didelę įtaką parenkant tinklapius reklamai. Pavyzdžiui, jei reklamuojame naujus mobiliųjų pramogų vartus, tikriausiai tikslinga rinktis populiariausius tinklapius, tačiau reklamuojant bankų paskolas būstui, matyt, reklamą dėti vertės su nekilnojamuoju turtu susijusiuose tinklapiuose.
Vertinant reklamos efektą labai svarbus kriterijus yra kaina. Kiek kainavo 1000 reklamos parodymų? Kiek kainavo vienas paspaudimas? Kiek kainavo vieno vartotojo registracija? Akivaizdu, kad nebūtinai efektyviausias tinklapis bus tas, kuriame daugiausia kartų reklama parodyta arba daugiausia kartų paspausta – juk gali būti, kad tiek pat paspaudimų galima sulaukti ir dedant reklamą į daugiau tinklapių.
Reklaminiai paveikslėliai būna statiški (kai reklamos vieta perkama tam tikram laikui) arba dinamiški (kai atsitiktine tvarka keičiasi įvairių reklamuotojų paveikslėliai). Dažnai dinamiškas paveikslėlis gali būti veiksmingesnis, nes vienoje vietoje esantis statiškas paveikslėlis tiems patiems lankytojams gali pasirodyti nuobodus.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir už ką moka-ma: ar perkami parodymai (paprastai įkainuojami litais už 1000 parodymų), ar moka-ma už tam tikrą laiką (dieną, savaitę, mėnesį). Pastaruoju atveju reikėtų, kad tinklapio savininkai įsipareigotų parodyti reklamą tam tikrą skaičių kartų, ypač perkant dinamišką paveikslėlį.
Internetas, kaip nė viena kita reklamos terpė, leidžia operatyviai gauti labai tikslius duomenis apie reklamą: jos parodymų, paspaudimų skaičių, kiek laiko lankytojas praleido mūsų puslapyje. Tačiau neretai šių duomenų analizei skiriama per mažai dėmesio. Gal todėl, kad reklama internete paprastai sudaro nedidelę dalį visų investicijų į reklamą. Racionaliausia reklamos internete planavimą ir efektyvumo analizę patikėti specialistams.

IŠVADOS
Reklaminės priemonės kaip ir mūsų pasaulis, labai greitai keičiasi. Nors artimiausioje ateityje tikrai dar bus leidžiami laikraščiai, žurnalai, bus televizija ir radijas, bet sunku pasakyti, kokios reklamos platinimo priemonės prisijungs prie jų, kokios užtvirtins savo pozicijas, kokios išnyks.
Viena iš verslininko uždavinių reklamoje – susipažinimas su naujomis reklaminėmis priemonėmis, kad būtu galima naudoti tokias, kurios didina reklamos poveikio apimtį, rezultatyvumą, rentabilumą.
Ateitis artėja. Jau šiandien kai kuriose šalyse reklamą deda į videosistemas, įmontuotas į didelių parduotuvių pirkinių vežimelius, parodo reklamines medžiagas demonstruojamose liektuvų salonose ir konferencijų salėse videoprogramose.
Ateityje laikraščiai ir žurnalai leisis kompjuterinėse ir video versijose, kurias vartotojas gaus per modemą arba magnetinėse ar lazeriniuose diskuose. Prienumeratoriai galės elektroninių būdu sortiruoti ir ieškoti informaciją, ignoruodami tą, kuri juos nedomina.
Internetas, kopjuterinės telefonų knygos, reklama ant rubų, reklaminiai įdėklai į knygas, reklama telefonu, faksu, telefaksu, prekių, susijusiu su TV ar kinofilmų, TV laidų premjeromis, rėmimas, reklama videojuostose, autoatsakovuose, hologramos, videosistemos, su kuriomis galima bendrauti, palydovais perduodama reklama – tai tik dalis galimybių, kurios dar nėra pakankamai išvystytos šiolaikinėje visuomenėje. Vieni iš jų brangus, kiti – ne, kai kurių laukia perspektyvioji ateitys, kiti pasirodys neefektyvūs ir bus užmiršti.
Įvertindami naujas reklamines priemones, reikia laikytis tokiu pat kriteriju, kokiais mes vadovaujames įvertindami šiolaikines priemones:
• ar nauja reklaminė priemonė pasieks jūsų tikslines rinkos;
• ar pakankamai stipriai ji veikia klientus;
• ar ji atitinka jūsų firmos poziciją.

Aišku, visada yra rizikos laipsnis. Nauji reklamos tipai su didelią ateitimi gali jus apvilti, jeigu jus neturesite pakanakamai lėšų tinkamai išvystyti jas. Be to, žmonės yra žmonės – dažnai nauja reklaminė priemonė ne duos tinkamo rezultato, netgi jeigu jos analizė parodo, kad ji turi būti efektyvi. Kai nuspręsite, kokia reklaminė priemonė jums tinkama, naudokite ją pakankamai daug laiko – tik tada jūsų sprendimas atneš derlių.

LITERATUROS SĄRAŠAS

1. http://online.5ci.lt/Article.asp?Lang=L&ArticleID=4354
2. http://www.ism.lt/vid.php3?mid=77〈=lt&tid=32
3. http://online.5ci.lt/Article.asp?Lang=L&ArticleID=6911
4. http://www.lja.lt/naujas/egames/vemp_turnyrai/bites_verslo_2005/reklama/spausdintine.doc
5. http://www.telecom.lt/index.php?show_content_id=1433
6. http://www.edenografika.lt/lt/Skaitmeninespauda/dyesub

Leave a Comment