Marketingo valdymo ir jo tobulinimo A. Miliauskienės individualioje įmonėje analizė ir galimybės

Turinys

Įvadas..............................3
1. Marketingo aplinka..........................4
1.1. Marketingo makroaplinka........................4
1.1.1. Ekonominė aplinka.........................4
1.1.2. Socialinė-kultūrinė aplinka.......................4
1.1.3. Teisinė-politinė aplinka.......................4
1.1.4. Technologinė-mokslinė aplinka....................5
1.1.5. Ekologinė aplinka..........................5
1.2. Marketingo mikroaplinka.........................5
1.2.1. Pirkėjai..............................5
1.2.2. Tiekėjai..............................5
1.2.3. Konkurentai.............................5
1.2.4. Pardavimo tarpininkai.........................6
1.2.5. Pardavimo pagalbininkai.......................6
2. Marketingo komplekso elementai......................6
2.1. Produktas..............................6
2.2. Kaina..............................6
2.3. Paskirstymas .............................6
2.4. Rėmimas..............................7
3. SWOT analizė............................7
4. A.Miliauskienės IĮ charakteristika.....................8
5. A.Miliauskienės IĮ makroaplinkos analizė...................9
5.1. Ekonominiai veiksniai..........................9
5.2. Socialiniai-kultūriniai veiksniai.....................10
5.3. Politiniai-teisiniai veiksniai......................11
5.4. Technologiniai-moksliniai veiksniai....................11
5.5. Ekologiniai veiksniai.........................12
6. A. Miliauskienės IĮ mikroaplinkos analizė..................12
6.1. A. Miliauskienės IĮ vartotojai.....................12
6.2. A.Miliauskienės IĮ tiekėjai.......................13
6.3. Įmonės konkurentų analizė.........................14
7. A.Miliauskienės IĮ marketingo komplekso aplinkos analizė...........17
7.1. Prekių asortimentas ir kainos......................17
7.2. Įmonės paskirstymo kanalai.......................18
7.3. Baldų rėmimo organizavimas.......................18
8. A.Miliauskienės IĮ SWOT analizė.....................21
Išvados..............................22
Literatūros sąrašas..............................23Įvadas
Bet kokia įmonė veikia tam tikroje nuolat kintančioje aplinkoje. Norėdama sėkmingai dirbti, ji turi gaminti ir vartotojams pateikti tokių prekių, kurios tenkintų jų poreikius ir jie norėtų, ir galėtų jųų įsigyti. Įmonės marketingo veiklos centre yra vartotojas, jo poreikiams tenkinti skiriamos visos įmonės pastangos. Taip pat marketingas suteikia svarbią informaciją, kuri padeda atpažinti patrauklias rinkos galimybes ir nustatyti firmos potensialą šiomis galimybėms pasinaudoti.
Šiame darbe nagrinėjama individuali A. Miliauskienės įmonė. Veiklos pobūdis – baldų gamyba, didmeninė mažmeninė prekyba. 2002 m. pabaigoje bendrovė turėjo įsteigtus baldų salonus Alytuje, Kaune ir Rygoje. Individuali A. Miliauskienės įmonė nėra gerai žinoma Lietuvoje (išskyrus pietinę Lietuvos dalį). Įmonė siūlo pirkėjams platų prekių asortimentą. Šiuo metu baldų salonuose gaalima įsigyti maždaug 200 skirtingų pavadinimų prekių. Individuali A. Miliauskienės įmonės gamyba orientuota į vidutines pajamas gaunantį vartotoją.
Darbo tikslas atlikti įmonės situacijos analizę
Darbo uždaviniai:
 Pateiktą teorinę medžiagą pritaikyti praktinėje dalyje,
 Atlikti įmonės mikroaplinkos ir makroaplinkos analizę,
 Atlikti marketingo komplekso analizę,
 Nustatyti įmonės stipriąsias pu

uses bei silpnybes, taip pat grėsmes ir galimybes.
Darbo metodai:
 Mokslinės medžiagos analizė
 Internetinės medžiagos analizė1. Marketingo aplinka
Norint atlikti įmonės strateginį planavimą reikią įvertinti įmonės mikro ir makro aplinką.1.1. Marketingo makroaplinka.
Makroaplinka – tai visuma jėgų, kurios tam tikroje teritorijoje veikia ymonės marketingo sprendimus ir kurioms ji negali tiesiogiai daryti įtakos. Iš marketingo makroaplinkos išskiriami šie elementai: ekonominė, socialinė-kultūrinė, politinė-teisinė, technologinė-mokslinė, ekologinė. (žr. 1.1. pav.)1.1.1.Ekonominė aplinka
Marketingo komplekso aplinkos komponentas apimantis visuomenės struktūrų ekonominę veiklą ir kintantis pagal tam tikrus dėsnius. Kitaip tariant, ekonominė aplinka pasireiškia visuomenės narių perkamąja galia ir yra pagrindinis veiksnys apsprendžiantis rinkos dalyvių veiksmus ir įtakoja kiekvieną verslą. Įvertinant bendrą ekonomikos būklę organizacijos vadovai turi atkreipti dėmesį į tai kaip kinta bendras vidaus produktas – BVP, kokia nacionalinio biudžeto struktūra, koks nedarbo lygis, ar lengvai prieinamos paaskolos, kokios infliacijos ir palūkanų normos kitimo tendencijos, kokios mokesčių nustatymo tendencijos.1.1.2.Socialinė-kultūrinė aplinka
Tai marketingo komplekso aplinkos komponentas atspindintis visuomenės charakteristikų poveikį marketingui. Jos pažinimas leidžia suvoktišalies papročius ir tradicijas, žmonių kultūrines vertybes, gyvenimo stilių. Bet kurią visuomenę galima apibūdinti demografiniais parametrais. Jų tyrimas įgalina nustatyti potensialių pirkėjų skaičių ir jų bruožus.

1.1.3.Politinė-teisinė aplinka.
Šalyje veikiančios politinės jėgos suformuoja valdžios ir valdymo struktūras, sprendimais priimančias tam tikrus teisės aktus, kuriais savo praktinėje veikloje privalo vadovautis įmonės. Įmonės veiklos rezultatai tiesiogiai priklauso nuo to

o, ar teisės aktai yra palankūs verslo steigimui ir plėtojimui.
Ši aplinka apima visuomenės politinių struktūrų veiksmus, juridinius aktus vienaip ar kitaip susijusius su marketingo kompleksu. Marketingo kompleksui turintys įtakos juridiniai aktai paprastai skirstomi į tris grupes:
• Aktai apibrėžiantys verslininkystės salygas. Į šią grupę įeina visi verslo veiklą reguliuojantys įstatymai.
• Aktai reguliuojantys konkurentų veiksmus. Į šią grupę įeina įstatymai reguliuojantys prekybos taisykles ir kainų mechanizmą.
• Aktai reguliuojantys atskiras marketingo veiksmų rūšis. Į šią grupę įeina įstatynai reguliuojantys prekių kokybę, jų įpakavimo reikalavimus, reklamos taisykles.1.1.4.Technologinė-mokslinė aplinka
Ši aplinka apima mokslo žinių ir jų praktinio taikymo poveikį marketingui. Jos poveikis susijęs su gamybos būdo naudojimu, naujų prekių kūrimu ir jau esamų prekių tobulinimu. Žymūs pokyčiai technologinėje aplinkoje gali atverti plačias galimybes vienoms pramonės šakoms ir sužlugdyti kitas.1.1.5.Ekologinė aplinka.
Jos bruožai pasireiškia gamtinių išteklių pobūdžiu, jų kiekiu bei prieinamumu, klimatu. Galioja nemažai normų reguliuojančių taršos lygį. Jų nesilaikančios organizacijos privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą. Pradedant verslą ekologiniai veksniai gali tapti vienu iš didžiausių įėjimo į šaką barjerų.1.2. Marketingo mikroaplinka
Įmonė turi tirti savo mikroaplinką ir pagal jos situaciją bei joje vykstančius procesus priimti ir įgyvendinti marketingo sprendimus. Įmonės mikroaplinką sudaro: pirkėjai, tiekėjai, konkurentai, prekybos tarpininkai bei pagalbininkai. (žr. 1.2. pav.)1.2.1. Pirkėjai.
Tai fiziniai ir juridiniai asmenys, norintys iš įmonės įsigyti prekę ir įsipareigoja už ją
ą mokėti nustatytą pinigų sumą. Vartotojai daro didžiausią įtaką įmonės veiklai, nes jie lemia įmonės tikslus, strateginius ir taktinius sprendimus. Visus vartotojus galima suskirstyti į tris grupes:
7. prekybinės įmonės – įmonės, perkančios prekes pardavimui Lietuvos teritorijoje;
8. fiziniai asmenys – asmuo, šeima, perkanti prekes galutiniam vartojimui;
9. eksportuojančios įmonės – įmonės, perkančios minkštuosius baldus, turėdamos tikslą juos eksportuoti.1.2.2. Tiekėjai
Tai įmonės ar pavieniai asmenys iš kurių perkami gamybos ar kitos veiklos reikmenys.1.2.3. Konkurentai
Tai rinkos dalyviai potensialiems klientams siūlantys tapačias arba panašius poreikius tenkinančias prekes.1.2.4. Pardavimo tarpininkai
Tai ekonomiškai ir juridiškai savarankiški ūkio subjektai savo vardu ir rizika perkantys prekes pardavimui. Tarpininkai padeda, kad prekių paskirstymo procesas vyktų racionaliai ir kad pirkėjų reikalavimai būtų geriau tenkinami. Šių tarpininkų vaidmenį atlieka didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės.1.2.5. Pardavimo pagalbininkai
Tai įmonės partneriai tarp atskirų grandžių padedantys užmegzti glaudžius ryšius, taip pat teikiantys kitas prekių pardavimą skatinančias paslaugas. Pirmiausia iš pardavimo pagalbininkų paminėtini prekybos atstovai: agentai, makleriai, brokeriai, komisionieriai.2. Marketingo komplekso elementai
Marketingo kompleksas yra vienas iš svarbiausių šiuolaikinio marketingo idėjų. Marketingo kompleksas – tai taktinių kontroliuojamų marketingo įrankių derinys, kurį įmonė naudoja siekdama gauti norimą atsaką tikslinėje rinkoje. Kitaip tariant marketingo kompleksas – tai visuma tarpusavyje susijusių veiksmų ir sprendimų, kuriais siekiama patenkinti vartotojų poreikius ir pasiekti įmonės marketingo tikslus. Visus marketingo veiksmus gailima suskirstyti į keturias gr
rupes, kurios vadinamos keturiomis P : produktas, kaina, paskirstymas ir rėmimas.

2.1. Produktas (prekė, paslauga)
Produktui priskiriami sprendimai ir veiksmai susiję su jo kūrimu, gamyba, įpakavimu, garantijomis ir t.t. Įmonė, įvedusi naują produktą į rinką, tikisi, kad jis joje išsilaikys ilgai.2.2. Kaina
Kaina yra tai, ką sumoka klientai įsigydami produktą. Ji apima veiksmus ir sprendimus susijusius su prekės kainos nustatymu, jos keitimu, nuolaidų teikimu pirkėjams bei apmokėjimo sąlygų taikymu.2.3. Paskirstymas
Paskirstymo elementui priskiriami veiksmai ir sprendimai, kuriais pasirenkami prekės pateikimo vartotojui keliai, organizuojamas fizinis prekės judėjimas iš gamybos įmonės pas vartotoją. Taigi paskirstymas – tai įmonės veikla, kuria siekiama, kad tiksliniai vartotojai galėtų įsigyti įmonės produktą. Prekybos atstovai turi produktų atsargas, demonstruoja jas potensialiems klientams, derasi dėl kainos, sudaro sutartis, suteikia finansavimą ir garantinį aptarnavimą. Prekių paskirstymą vartotojams galima organizuoti per šiuos kanalus:
 tiesioginį, t.y. produkcijos pardavimą galutiniams vartotojams,
 netiesioginį – per tarpininkus:
 prekybines įmones,
 eksportuojančias įmones.2.4. Rėmimas
Rėmimu siekiama informuoti pirkėjus apie prekes ir paskatinti juos tas prekes pirkti. Taip klientai sužino apie produkto privalumus. Daugelis įmonių kasmet investuoja nemažą pinigų sumą reklamai, taip jie supažindina vartotojus su savo produktais.3. SWOT analizė
Atliekant SWOT analizę, atkreipiamas dėmesys į audito metu pastebėtas stipriąsias, silpnąsias įmonės puses, galimybes ir grėsmes. Vadovai privalo pastebėti svarbiausias įmonės veiklos galimybes ir grėsmes. Šios analizės metu vadovas turi numatyti svarbius pokyčius, kurie gali turėti įtakos firmai.
Geriausia surinktą informaciją analizuoti sutrauktą į SWOT arba SSGG – matricos lenteles pagal skyrius:
 Stipriosios pusės – tai vidiniai faktoriai, kurie organizaciją daro stipresnę nei konkurentų.
 Silpnosios pusės – tai vidiniai faktoriai, kurie organizaciją daro silpnesnę nei konkurentų.
 Galimybės – tai išorinės aplinkos faktoriai, kurie yra palankūs organizacijos veiklai.
 Grėsmės – tai išorinės aplinkos faktoriai, kurie neigiamai gali paveikti organizacijos veiklą.

4. A. Miliauskienės IĮ charakteristika

Individuali A. Miliauskienės įmonė buvo įkurta 1991 m. sausio mėn. 8 d. Veiklos pobūdis –baldų gamyba, didmeninė mažmeninė prekyba. Juridinis įmonės adresas – Radžiūnų km., Alytaus seniūnija, Alytaus rajonas. Pradinio kapitalo formavimo šaltiniai – savininkės A.Miliauskienės piniginiai įnašai.
Pagrindiniai įmonės steigimo tikslai buvo:
 užimti Lietuvos baldų rinkos dalį;
 patenkinti baldų vartotojų poreikius, pateikiant gana platų produkcijos (lovų, fotelių, svetainės komplektų ir kitų gaminių) asortimentą.
Įmonei vadovauja direktorė Astra Miliauskienė. Šiuo metu direktorė mokosi kolegijoje. A. Miliauskienė užėmė įmonės vadovės pareigas beveik visą laiką nuo pat jos įkūrimo pradžios – vadovauja įmonei jau 10 metų (2 metus įmonei vadovavo jos vyras A. Miliauskas). Direktorė, turėdama nemažą vadovavimo patirtį, yra jauna, veržli ir energinga, kas yra svarbu kiekvienos įmonės vadovui. Įmonės direktorius komercijai Augustinas Miliauskas taip pat dirba įmonėje nuo pat jos įkūrimo dienos: didelė darbo patirtis sąlygoja darbo kokybę.
Įmonėje veikia tokie skyriai:
 administracija,
 buhalterija,
 stalių skyrius,
 siuvėjų skyrius,
 baldų apmušėjų skyrius.
Įmonės organizacinė – valdymo schema pavaizduota 4.1. pav. (žr. priedai)
Įmonėje dirba 44 asmenys, iš jų 6 administracijos darbuotojai. Įmonėje dirba tik nuolatiniai darbuotojai, kuriems mokamas nustatyto dydžio atlyginimas: dauguma jų dirba ne pilną darbo dieną. Už gerus darbo rezultatus darbuotojai skatinami piniginiais priedais prie atlyginimo.
2002 m. pabaigoje bendrovė turėjo įsteigtus baldų salonus Alytuje, Kaune ir Rygoje, vidutiniškai 15 proc. produkcijos kasmet eksportuojama į Latviją. Baldų salonai įkurti patogiose pirkėjams vietose su automobilių stovėjimo aikštelėmis.
2001 m. pardavimų apimtys padidėjo 408,5 tūkst.Lt (26,3 proc.), lyginant su 2000 m., 2002 m. pajamos sumažėjo 414 tūkst.Lt ir pasiekė 2000 m. lygį.
Individuali A.Miliauskienės įmonė nesuteikia pirkėjams galimybės įsigyti prekių išsimokėtinai.
Prekės pirkėjams pristatomos į namus: tuose miestuose, kur yra įmonės salonai, pristatymas nemokamas, kituose – mokamas minimalus mokestis už baldų pristatymą pirkėjui.
Individuali A.Miliauskienės įmonė nėra gerai žinoma Lietuvoje (išskyrus pietinę Lietuvos dalį).
Pagrindiniai įmonės tikslai ir uždaviniai yra didinti pelną, įsitvirtinti vis didesnėje baldų rinkos dalyje, dinamiškai reaguoti į rinkos pokyčius, prisitaikyti prie pasikeitusių rinkos sąlygų: nuolat atnaujinti prekių asortimentą, atsižvelgiant į situaciją rinkoje, koreguoti kainas, efektyviai naudoti rėmimo priemones. Įmonės misija – spręsti komforto užtikrinimo, patogesnių gyvenimo sąlygų sudarymo klausimus.

10. A. Miliauskienės IĮ makroaplinkos analizė

Individuali A.Miliauskienės įmonė, nors ir negalėdama keisti išorinės aplinkos veiksnių, privalo į juos atsižvelgti, nes tai turi įtakos baldų realizavimui. Svarbiausi išorinės aplinkos veiksniai, nurodyti 1.1. poskiryje.
Makroaplinkos elementai, galintys įtakoti individualios A.Miliauskienės įmonės veiklą, apibūdinami sekančiuose skyreliuose.5.1.Ekonominiai veiksniai
Individualiai A.Miliauskienės įmonės veiklai didelį poveikį daro tokie makroekonominiai veiksniai, kurie nurodyti 1.1.1. skyrelyje. Tai ir bendra šalies ekonominė būklė, jos išsivystymo lygis. Nuo jų daugiau ar mažiau priklauso gyventojų perkamoji galia, jų elgesys rinkoje, prekių paklausa ir jų pardavimas.
Svarbiausi rodikliai, apibūdinantys makroekonominius veiksnius, yra:
 Bendrasis šalies vidaus produktas. LR Statistikos departamento duomenimis, BVP 2001 m., palyginti su 2000 m., išaugo 5,9 proc. ir sudarė beveik 48,0 mlrd.Lt. Vienam šalies gyventojui per metus tenkanti BVP dalis siekė 13,8 tūkst.Lt.
2002 m. antrąjį ketvirtį sukurtas bendrasis vidaus produktas siekė 12.597 mln. Lt ir, palyginus su 2001 m. atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 6,9 proc. Antrąjį ketvirtį jis augo visose veiklos rūšyse, išskyrus sveikatos apsaugą. Didžiausias pakilimas, palyginti su 2001 m. atitinkamu laikotarpiu, buvo veiklos rūšyse, tiesiogiai susijusiose su galutiniu vartojimu.
 Vidutinis darbo užmokesčio lygis. 2001 m. šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis siekė 991 Lt, išankstinis 2002 m. jis buvo 40 Lt (4 punkto) didesnis, t.y. 1031 Lt. 2003 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis planuojamas 48 Lt (4,7 punkto) didesnis nei 2002 m., vadinasi, gyventojai, gaudami daugiau pajamų, galės daugiau dėmesio skirti ilgalaikio vartojimo prekėms ir tai skatins juos susitvarkyti būstą, pasirūpinti savo komfortu, įsigyti naujų baldų.
 Kaupimo lygis. Kai šalies ekonomika yra pakilimo fazėje, gyventojų pajamos didėja, jie mažiau taupo, daugiau perka. Atsiradusios galimybės leidžia pirkti kokybiškesnes, brangesnes prekes. Įmonė turi puikias galimybes didinti prekių pardavimą, gauti daugiau pelno. 2000 – 2001 m. šalies gyventojų kaupimo lygis vis dar aukštas, bet jau nesiekė 1998 – 1999 m. lygio. Vertinant ekonominę situaciją miestuose ir kaimuose, galima teigti, jog kaimuose gyvenantys žmonės linkę labiau taupyti, todėl baldus labiau norės įsigyti miesto gyventojai.
 Prekių kainų lygis. 2000 m. gamintojų parduotos visos pramonės produkcijos kainų lygis išaugo 18,0 proc., palyginus su praėjusiais metais, tačiau 2001 m. jis, lyginant su 2000 m., nukrito iki 98,7 proc., t.y. sumažėjo 1,3 proc. Mažėjant kainų lygiui, baldus gaminančios įmonės gali uždirbti iš masto ekonomijos, t.y. daugiau pagamindamos ir realizuodamos, jos gali parduoti prekes su mažesnėmis kainomis.
 Kredito gavimo galimybės. Didėjanti darbo jėgos paklausa, kylantis darbo užmokestis įgalina daugiau skolintis – didėja galimybė greičiau grąžinti turimus įsiskolinimus. Kai kurios baldais prekiaujančios įmonės yra sudariusios sutartis su bankais ir suteikia klientams galimybę įsigyti prekes išsimokėtinai, tačiau individuali A.Miliauskienės įmonė nėra sudariusi tokios sutarties su banku: kai kurie vartotojai, neturėdami aukštų pajamų, priversti įsigyti jiems reikalingą prekę kitur.
Makroekonomikos rodiklių pokyčiai sąlygojami tam tikrų ekonomikos vystymosi dėsningumų bei reiškinių, iš kurių reikšmingiausi yra ekonomikos vystymosi cikliškumas, infliacija ir nedarbas. 2001 m. Lietuvos ūkiui buvo ekonominio pakilimo metai, – tai lėmė spartesni pramonės, statybos bei prekybos augimo tempai: ekonomikos kilimas skatino BVP augimą. Finansų ministerijos duomenimis, prognozuojamas 2003 m. BVP turėtų išaugti 4,9 proc., lyginant su ankstesniaisiais metais. 2001 m. vidutinė metinė infliacija sudarė 1,3 proc., 2002 m. ji sumažėjo iki 0,8 proc. Remiantis finansų ministerijos duomenimis, 2003 m. infliacija turėtų siekti 2,5 proc. Dėl gerėjančios ekonominės padėties šalyje nuo 2002 m. pradėjo palaipsniui mažėti vidutinis metinis nedarbo lygis: nuo 11,5 proc. 2002 m. turėtų sumažėti iki 8,7 proc. 2005 m.
Sprendžiant iš pateiktų statistinių duomenų, besiklostančios ekonominės situacijos, Vyriausybės pranešimų bei vykdomos veiklos, galima tvirtinti, jog, gerėjant Lietuvos ekonominei situacijai, gyventojams gaunant daugiau pajamų, didės baldais prekiaujančių įmonių .realizacijos apimtys, kadangi vis daugiau žmonių norės patogiai įsirengti gyvenamą vietą. Tačiau ne vien gyventojai yra individualios A.Miliauskienės įmonės vartotojai: įmonės, gerėjant veiklos rodikliams, turės atsižvelgti į geresnių darbo sąlygų darbuotojams užtikrinimą, patogesnių darbo vietų sukūrimą.
5.2.Socialiniai – kultūriniai veiksniai
Kiekviena visuomenės raidos pakopa reiškiasi žmogaus poelgius sąlygojančiomis kultūros bei tam tikromis socialinių bei materialinių vertybių sistemomis. Tautų kultūros raidos lygis kinta lėtai, tačiau vis dažniau pastebimos naujos žmonių idėjos, norai bei nauji elgesio modeliai. Lietuvių bendruomenėje vyrauja nuomonė, kad reikia sukurti šeimą, dirbti, būti doriems ir teisingiems, o tai jau formuoja specifinius santykius ir požiūrį į įvairius gyvenimo reiškinius. Lietuviai nuo senų laikų yra linkę į pastovumą, ramybę ir patogų gyvenimo būdą. Besirūpindami šeima, norėdami patogiai gyventi, lietuviai visada rūpinsis savo buitimi, apstatydami ją komfortabiliais baldais.
Socialiniai-kultūriniai veksniai nurodyti 1.1.2. skyrelyje, jame teigiama, kad socialinius – kultūrinius veiksnius apibūdina demografiniai rodikliai, kurių tyrimas leidžia nustatyti potencialių pirkėjų skaičių, jų pasiskirstymą pagal amžių, šeimos sudėtį, gyvenamąją vietą, profesiją, tautybę ir pan. Šie rodikliai ir jų kitimo dinamika svarbi įmonei: atlikusi tyrimus, ji gali sužinoti, kokios vyrauja tradicijos bei vertybės, galinčios netiesiogiai paveikti įmonės sprendimus.
Rodikliai, galintys daryti įtaką baldus gaminančiai įmonei:
 Gimstamumo rodiklių mažėjimas ir gyventojų senėjimas yra svarbūs kiekvienai šalyje veikiančiai įmonei. Atsižvelgdama į gyventojų skaičių, įmonė turi priimti sprendimus, susijusius su produkcijos gamyba ir realizavimu.
 Žmonių nuomonė ir mada. Žmonių veiksmus, poelgius sąlygoja siekimas patenkinti nuolat kintančius savo norus ar poreikius. Baldus gaminanti įmonė turi stebėti besikeičiančią aplinką ir, norėdama išsilaikyti rinkoje bei patenkinti vartotojų poreikius, lanksčiai reaguoti į pasikeitimus. Pastebima tendencija, kad žmonės didesnį dėmesį skiria baldų dizainui, kas skatina juos ne tik įsigyti, bet ir keisti į patrauklesnės išvaizdos, modernesnio dizaino prekes.
5.3.Politiniai – teisiniai veiksniai
Kaip teigiama pirmo skyriaus 1.1.3. skyrelyje ši aplinka apima visuomenės politinių struktūrų veiksmus, juridinius aktus vienaip ar kitaip susijusius su marketingo kompleksu. Teigiama, kad įmonės veiklos rezultatai tiesiogiai priklauso nuo to, ar teisės aktai yra palankūs verslo steigimui ir plėtojimui.
Individualios A.Miliauskienės įmonės realizuojamiems baldams didelę reikšmę turi pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymą reguliuojantys įstatymai ir teisės aktai, o ypač didelės įtakos sutarčių sudarymui, jų vykdymui, atsiskaitymo formai bei sąlygoms turėjo 2001 m. liepos mėnesį priimto naujojo Civilinio kodekso.
Nagrinėjamos įmonės santykiams su vartotojais didelę reikšmę turi LR vartotojų teisių gynimo įstatymas. Eksportuojamiems baldams į kaimynines valstybes įtakos turi muito mokesčiai, valiutos kurso svyravimai. Jokios mokestinės lengvatos šioms prekėms netaikomos.
Labiausiai įmonė nukenčia nuo verslą reguliuojančių įstatymų nestabilumo, staigaus jų pasikeitimo. Nemaža dalis pasikeitimų kyla ir įmonės vidaus teisinėje aplinkoje, apskaitos sistemoje.5.4.Technologiniai-moksliniai veiksniai
Kaip teigiama 1 skyriaus 1.1.4. skyrelyje technologinės- mokslinės aplinkos įtaka labiausiai pastebima prekių kūrimo, jų tobulinimo ir gamybos srityse. Kiekvienas didesnis mokslo pasiekimas, sukurdamas naujus vartotojų poreikius, gali tapti naujų prekių atsiradimo priežastimi. Technologinės aplinkos, techninių naujovių įtaka reikšminga sandėliavimo operacijoms, prekių kainoms, atsiskaitymams už pirktas prekes, rėmimo priemonėms. Rinkoje esanti įmonė priversta nuolat analizuoti kintančią aplinką, kad laiku suspėtų pakoreguoti savo veiksmus. Individuali A.Miliauskienės įmonė baldų gamyboje naudoja modernius, tačiau nenaujus įrengimus.5.5.Ekologiniai veiksniai
Jų nesilaikančios organizacijos privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą. Pradedant verslą ekologiniai veksniai gali tapti vienu iš didžiausių įėjimo į šaką barjerų.
Ekologinė aplinka – tai makroaplinkos elementas, apimantis klimato sąlygų, gamtos išteklių, jų naudojimo ir aplinkosaugos priemonių įtaką įmonės sprendimams bei jų įgyvendinimui. Gamtosauga tapo viena iš svarbiausių problemų, kurią turi spręsti valstybė ir įmonės: tai pasireiškia specialių teisės aktų priėmimu, jų priežiūros institucijų sukūrimu bei jau veikiančių reorganizavimu, o įmonėms – su apsirūpinimu reikiamomis žaliavomis ir kelio užkirtimu aplinkos žalai.
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, visos šalies baldus gaminančios įmonės turi atitikti Europos Sąjungos teisinėje bazėje ir pagal ją parengtuose LR teisiniuose aktuose iškeltus aplinkosaugos reikalavimus.
Kaip teigiama 1 skyriaus 1.1.5. skyrelyje aplinkosaugos reikalavimų nesilaikančios organizacijos privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą. Pradedant verslą ekologiniai veksniai gali tapti vienu iš didžiausių įėjimo į šaką barjerų. Tačiau, individuali A.Miliauskienės įmonė, vykdydama baldų gamybą, užtikrina aplinkosaugos reikalavimų atitikimą, nekelia ekologinės grėsmės aplinkai: įmonė yra sudariusi sutartį su atliekų išvežimo paslaugas teikiančia bendrove dėl atliekų transportavimo į sąvartyną.

6. A.Miliauskienės IĮ mikroaplinkos analizė6.1. A. Miliauskienės IĮ vartotojai
Pagrindiniai individualios A.Miliauskienės įmonės pirkėjai yra fiziniai asmenys nuo 25 iki 50 metų amžiaus, turintys šeimą ir gaunantys vidutines pajamas, todėl juos čia plačiau ir panagrinėsime. Asmenys, kurie gauna aukštas pajamas arba kurie neturi šeimos, taip pat įsigyja įmonės prekių, bet jų nupirkta dalis visoje pardavimų apimtyje sudaro palyginus nežymią dalį.
Remiantis statistiniais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 3.475.586 gyventojai, iš kurių 25 – 50 metų amžiaus žmonių yra apie 1,7 mln. Vidutines pajamas gauna maždaug 400 tūkst.gyventojų. Realią rinką tiksliai apibrėžti sunku, ji galėtų sudaryti apie 100 tūkst.žmonių. Rinkos potencialas yra didžiulis, tačiau dar reikia įvertinti. Kad tarp potencialių pirkėjų yra nemažas skaičius tokių, kurie nejaučia poreikio įsigyti baldų.
Segmentuojant individualios A.Miliauskienės įmonės baldų pirkėjų pagal geografinį kriterijų, galima pasakyti, kad baldų pirkėjai yra miesto gyventojai. Daugiausia perkama miestuose, kur yra įrengti firminiai baldų salonai: Kaune ir Alytuje.
Įmonė planuoja plėsti rinką geografiniu požiūriu ir 2005 m. atidaryti baldų salonus Vilniuje ir Klaipėdoje.
Individuali A.Miliauskienės įmonė šiuo metu užima apie 0,74 proc. Lietuvos baldų rinkos ir ateityje (2004 – 2008 m.) tikisi rinkos dalį praplėsti 0,5 proc., įrengdama parduotuves didžiausiuose Lietuvos miestuose ir didindama prekių pardavimo apimtis.

6.2. A. Miliauskienės IĮ tiekėjai
Baldų gamybai įmonė naudoja audinius, poroloną, medieną ir kitas žaliavas. Pagrindiniai įmonės tiekėjai:
 AB “Audėjas” (audiniai),
 UAB “Audimpeksas” (audiniai),
 UAB “Vita Baltic” (porolonas),
 UAB “Litena” (audiniai),
 UAB “Polvit” (furnitūra, neaustinės medžiagos, audiniai),
 UAB “Alsantė” (mediena, plokštė, furnitūra),
 UAB “Alytaus tekstilė” (drobė, vatinas),
 UAB “Dinasas” (audinys, neaustinės medžiagos, furnitūra),
 UAB “Techneta” (furnitūra),
 S.I.A. Pik (importas) (furnitūra),
 Stolomet (importas) (furnitūra).
Su tiekėjais buvo atsiskaitoma pagal sutartis per 2 – 3 mėn. Prekes į individualios A.Miliauskienės įmonės sandėlį tiekėjai pristato savo transportu.
Įmonė turi vieną didelį sandėlį Alytuje, kur laiko visą nebaigtą produkciją ir kitas atsargas. Vienintelis cechas, kuriame vyksta baldų gamyba, yra Alytuje, Radžiūnų kaime. Baldų gaminimas prasideda nuo medienos rąstų nupirkimo. Rąstai, parvežti į įmonę, supjaustomi pagal reikiamus išmatavimus. Išpjauti medienos ruošiniai gabenami į džiovyklas, kur išdžiovinta mediena rūšiuojama pagal reikalingus matmenis. Medžio apdirbimo staklių pagalba supjauti ruošiniai obliuojami ir frezuojami. Be medienos baldų karkasui dar reikalinga medžio drožlių plokštė, medžio pjuvenų plokštė, kartonas ir fanera. Išpjovus ruošinius, iš šių medžiagų medžio klijų (lipalo), medvarščių ir kabių pagalba pradedami gaminti reikiami baldų karkasai. Sukalti ir paruošti ruošiniai iš stalių cecho keliauja į apmušimo cechą. Apmušimo ceche šie karkasai apklijuojami, t.y. paruošiami: dedama neaustinė medžiaga, spyruoklių blokai, vatalinas, porolonas, neaustinės medžiagos baldinis audinys. Baldinis audinys baldo apvilkimui paruošiamas sukirpimo – siuvimo ceche: iškerpamos baldo modelio detalės ir susiuvamos. Siuvant naudojamas sinteponas, guma, užtrauktukų juostos, drobelė, virvelės. Pilnai susiūtas baldo apmušimas atiduodamas į apmušimo cechą. Šiame ceche minkštų baldų apmušėjai baldinių pistoletų pagalba apvelka paruotą medinį baldo ar jo dalių karkasą baldiniu audiniu. Toliau iš šių dalių surenkamas pilnas gaminys: sofa – lova, fotelis, lova ir t.t. Patikrinus kokybę, baldas ar jo dalys supakuojamos ir atiduodamos į gatavos produkcijos sandėlį. Iš sandėlio šie gaminiai pasiekia vartotoją.
Įmonė turi 3 mikroautobusus, kuriais prekes pristato pirkėjams, pageidaujantiems, kad prekės jiems būtų nugabentos į namus. Kiti pirkėjai įsigytas prekes gabenasi savo transportu.
Prekių atsargoms apskaityti įmonėje naudojama buhalterinė apskaitos programa, vie.ną kartą metuose atliekama inventorizacija, kai tikrinamos faktinės prekių atsargos su apskaitoje užfiksuotomis prekių atsargomis.
Įmonė yra įsipareigojusi laikytis tiekėjų nustatytų atsiskaitymų už įvairias medžiagas ir žaliavas. Individuali A.Miliauskienės įmonė vykdo savo įsipareigojimus, todėl turi pasitikėjimą tiekėjų tarpe.
Atsiskaitymui su tiekėjais ir kitomis organizacijomis įmonė naudojasi bankų paslaugomis. Vartotojai baldų salonuose gali atsiskaityti grynaisiais pinigais, išankstiniu pavedimu, kreditine kortele.6.3. Įmonės konkurentų analizė
Lietuvos baldų rinkoje yra didelė konkurencija. Rinkoje yra daug baldus gaminančių ir parduodančių įmonių (didesnis skaičius yra baldus parduodančių įmonių). Rinkoje veikia specializuoti baldų salonai ir didieji maisto produktų, statybinių medžiagų ir baldų prekybos centrai.
1 lentelėje pateikiamas Lietuvos baldų rinkos konkurentų pasiskirstymas.
1 lentelė
Lietuvos baldų rinkos pagrindinių konkurentų pasiskirstymas
Grupė Įmonė

Specializuoti baldų salonai  A. Miliauskienės IĮ
 UAB “Narbutas ir ko”
 UAB “Baldų rojus”
 SBA baldai
 Vokė III
 UAB “Senator Baltic”
 UAB “Realata
 S.Stumbros įmonė “Taubaldis”
 UAB “Arkva”
 UAB “Balduva”
 UAB “Dekogrita”
 UAB “Gurda”
 UAB “Interjero linija”
 UAB “Alava
 UAB “Avista”
 UAB “Markista”
 A.Rapolio IĮ
 UAB “Apsta”
 UAB “Augrita”
 UAB “Auster ir ko”
 UAB “Ažuona”  J.Tamoševičiaus IĮ
 UAB “Dalios baldai”
 Baldų salonas “Domė”
 UAB “Džereta”
 UAB “Egavis”
 UAB “Epinera”
 UAB “Erelita”
 UAB “Falda”
 UAB “Fibiura”
 UAB “Gurda”
 UAB “Helvetika”
 UAB “Monoidėja”
 UAB “Inmondus”
 UAB “Juodasis alksnis”
 G.Baransko įmonė “Krizantas”
 Z.Jakubynienės IĮ
 UAB “Lauksva”
 UAB “Laustiga”
 UAB “Sausva”
 UAB “Limeta”
 UAB “Miego sala”

Didieji maisto produktų, statybinių medžiagų ir baldų prekybos centrai  UAB “VP Market”
 UAB “Rimi Lietuva”
 UAB “Senukų prekybos centras”
 Salonas “Plaza”

Individuali A.Miliauskienės įmonė užima maždaug 0,74 proc. rinkos. Ji turi du salonus (Alytuje ir Kaune), todėl savo prekes realizuoja centrinėje ir pirtinėje Lietuvos dalyje. Baldais prekiaujančias įmones pagal užimamą rinkos dalį suskirstyti neįmanoma, nes 3.4.lentelėje paminėti tiktai didžiausi A.Miliauskienės įmonės konkurentai Lietuvoje. Lietuvoje yra 497 baldų salonai, o baldų gamyba užsiima 570 įmonių (tame tarpe ir jų filialai). Svarbiausiais A.Miliauskienės IĮ konkurentais galima laikyti J.Tamoševičiaus IĮ, UAB “Balduva” ir UAB “Lauksva”.
Nors visos baldais prekiaujančios įmonės, išskyrus didžiuosius maisto produktų ir statybinių medžiagų prekybos centrus, vartotojams pateikia platų prekių asortimentą skirtingomis kainomis, tarp jų vyksta stipri konkurencija. Konkurentų yra daug, todėl egzistuoja grėsmė, kad jie gali susijungti ir sustiprėti, išplėsdami savo veiklą. Sunku prognozuoti tikslias jų veiklos apimtis, ateities perspektyvas ir galimybes. Egzistuoja galimybė, kad į rinką gali ateiti nauji konkurentai, tačiau jie, norėdami užimti kuo didesnę rinkos dalį, turės pritraukti esamus kitų įmonių vartotojus, mažindami baldų pardavimo kainas, siūlydami palankesnes atsiskaitymo už įsigytas prekes sąlygas ar naudodami agresyvią rėmimo strategiją.
Individualiai A.Miliauskienės įmonei, siekiant neprarasti turimų pozicijų rinkoje ir išsikovoti didesnę jos dalį, reikia nuolat stebėti ir vertinti konkurentų veiklą, renkant ir analizuojant informaciją, ir būti pasiruošus būsimiems konkurentų veiksmams.
2 lentelėje pateikiamas individualios A.Miliauskienės įmonės ir svarbiausių jos konkurentų bei jų parduodamų prekių stipriųjų ir silpnųjų pusių palyginimas.

2 lentelė
Įmonių, prekiaujančių baldais, palyginimas
Įmonės pavadinimas Stipriosios pusės Silpnosios pusės
A. Miliauskienės IĮ  platus prekių asortimentas;
 gana aukšta prekių kokybė,
 kai kurių baldų kainos žemesnės nei konkurentų;
 nenutrūkstantis tiekimas  klientams nesuteikiama galimybė įsigyti prekę išsimokėtinai;
 gana siauras paskirstymo kanalas;
 neįsimintinos rėmimo priemonės, nes prekės ženklas nėra gerai žinomas
J.Tamoševičiaus IĮ  žemesnės kainos nei konkurentų;
 nenutrūkstantis tiekimas  siauras prekių asortimentas;
 žemesnė prekių kokybė nei pagrindinių konkurentų;
 gana siauras paskirstymo kanalas;
 nežinomas prekės ženklas;
 klientams nesuteikiama galimybė įsigyti prekę išsimokėtinai
UAB “Balduva”  platus prekių asortimentas;
 aukšta kokybė;
 gana platus paskirstymo kanalas;
 klientams suteikiama galimybė. įsigyti prekę išsimokėtinai;  aukštos kainos;
 nežinomas prekės ženklas;
 kartais vėluojantis tiekimas
UAB “Lauksva”  platus prekių asortimentas;
 aukšta kokybė;
 klientams nesuteikiama galimybė įsigyti prekę išsimokėtinai;  aukštesnės nei konkurentų kainos;
 kartais vėluojantis tiekimas;
 gana siauras paskirstymo kanalas;
 nežinomas prekės ženklas;
 kartais vėluojantis tiekimas

Individuali A.Miliauskienės įmonė svarbiausių savo konkurentų veikla, jų parduodamomis prekėmis, pardavimo metodais, nes daugelis konkurentų siūlo panašų baldų asortimentą panašiomis kainomis.
Prie įmonės konkurencinių pranašumų galima priskirti platų prekių asortimentą, aukštą parduodamų prekių kokybę, didelius atsargų sandėlius, kai kurių prekių kainas, kurios žemesnės nei konkurentų, paslaugius pardavėjus, aptarnaujančius klientus baldų salonuose, nenutrūkstamą tiekimą, nes įmonė prekiauja tik savo gamintais baldais.
Trūkumais būtų galima laikyti atsiskaitymo sąlygas, nes klientams nėra suteikiama galimybė įsigyti prekę išsimokėtinai, neįsimintinas rėmimo priemones, kadangi įmonės vardas ir prekinis ženklas nėra gerai žinomi.
Tikėtina, kad ateityje baldais prekiaujančios įmonės gali sustiprėti ar į rinką ateiti naujų konkurentų, tačiau įmonė, užsiimanti baldų gamyba ir jų realizavimu, turinti nemažą patirtį šioje veikoje, turėtų išlaikyti turimą rinkos dalį. Tai jai padės padaryti geri santykiai su žaliavų tiekėjais, aukšta parduodamų prekių kokybė bei greitas reagavimas ir prisitaikymas prie vartotojų poreikių.

7. A. Miliauskienės IĮ marketingo komplekso aplinkos analizė7.1. Prekių asortimentas ir kainos
Įmonės gaminamą produkciją galima suskirstyti į tokias pagrindines grupes:
 svetainės komplektus,
 sofas-lovas,
 lovas,
 fotelius,
 pufikus,
 čiužinius,
 atskiras dalis,
 kitą produkciją.
Kita produkcija – tai medžiagų pardavimas, jo pajamos sudaro apie 5,0 proc. nuo kitų produkcijos rūšių pajamų.
Įmonė siūlo pirkėjams platų prekių asortimentą. Prekių gausa – vienas didžiausių individualios A.Miliauskienės įmonės privalumų. Šiuo metu baldų salonuose galima įsigyti maždaug 200 skirtingų pavadinimų prekių.
Ne visų baldais prekiaujančių įmonių parduodamų prekių kainos yra vienodos: kainų svyravimo amplitudė yra gana didelė, priklauso nuo to, į kokį rinkos segmentą įmonė orientuojasi. Individuali A.Miliauskienės įmonės gamyba orientuota į vidutines pajamas gaunantį vartotoją. Baldai daromi standartiniai, tačiau atsižvelgiama į pirkėjo pageidavimus: keičiami matmenys, baldinis audinys, medienos spalva, naudojama furnitūra. Įmonė kainas nustato kaštų metodu, atsižvelgdama į paklausą. Ši strategija priimtina tuo, kad galima planuoti pajamas ir pelną. Individuali A.Miliauskienės įmonė gali taip elgtis, nes didžiausią dalį produkcijos tiesiogiai parduoda savo salonuose.
Įmonės veiklai nėra būdingas gamybos sezoniškumas, tačiau pavasarį kiek sumažėja pardavimų apimtys, o paskutinį metų ketvirtį – išauga. Pagrindinės individualios A.Miliauskienės įmonės patiriamos išlaidos yra kintami kaštai kiekvienam gamybos vienetui.
Atsižvelgiant į parduodamų baldų kokybę bei asortimentą, galima teigti, kad rinkoje esančios baldų pardavimo kainos yra tinkamai nustatytos.7.2. Įmonės paskirstymo kanalai
2 skyriaus 2.3. poskiryje nurodyti kanalai per kuriuos galima organizuoti paskirstymą vartotojams. Šie du kanalai yra pagrindiniai A. Miliauskienės paskirstymo kanalai.
Įmonė savo veikloje dažniausiai naudoja tiesioginį pateikimo kanalą, leidžiantį užmegzti glaudžius santykius su galutiniu vartotoju, greitai reaguoti į besikeičiančius jo poreikius.
Iki 2003 m. pabaigos įmonė sėkmingai taikė atrankinį paskirstymą, t.y. savo prekes pateikė Kauno, Alytaus ir Rygos miestuose įrengtuose baldų salonuose ir pardavė kai kuriems prekybos tarpininkams (kurių skaičius visoje Lietuvoje svyruoja apie 5).7.3. Baldų rėmimo organizavimas
Individuali A.Miliauskienės įmonė dirba pelningai, todėl rėmimui skiria gana daug lėšų (ne mažiau kaip 5 proc. nuo pardavimų apimties kasmet). Metų pabaigoje sudaromas rėmimo biudžetas, kurio dydis nustatomas pagal apibrėžtą procentinį santykį nuo praeitų metų pardavimų apimties, ir numatomos rėmimo priemonės.
Įmonė rėmimo priemonėmis siekia garsinti individualios A.Miliauskienės įmonės, kaip baldų gamintojos, vardą, tačiau pagrindinis rėmimo objektas – parduodamos prekės. Rėmimas naudojamas visoms prekėms.
Baldų rėmimo komplekso įgyvendinimu siekiama tokių tikslų:
 užmegzti ryšį su vartotojais;
 plačiau informuoti potencialius pirkėjus apie medienos gaminius;
 esamiems pirkėjams priminti apie prekių asortimentą;
 formuoti vartotojų nuomonę apie prekes ir poreikį joms;
 paskatinti įsigyti medienos gaminių.
Individualios A.Miliauskienės įmonės rėmimo veiksmai skirti galutiniams vartotojams.
Siekdama užimti didesnę baldų gamybos rinkos dalį, pristatyti naujus produktus vartotojams, individuali A.Miliauskienės įmonė taiko tokias rėmimo priemones:
 reklamą per visuomenės informavimo priemones:
 televiziją,
 radiją,
 laikraščius.
 interneto svetainę, kur pateikti individualios A.Miliauskienės įmonės gaminamų produktų aprašymai, salonų, kuriuose galima nusipirkti gaminamos produkcijos, adresai ir kita naudinga informacija, susijusi su įmonės gaminama produkcija;
 informacinius bukletus, leidžiančius vartotojams sužinoti apie gaminamų produktų savybes;
 dalyvavimas parodose ir mugėse.
Individualios A.Miliauskienės įmonės rėmimo priemonių biudžetas 2002 m. ir 2003 m. 1 – 9 mėn. pateikiamas 3 lentelėje.
3 lentelė
Rėmimo priemonių biudžetas, tūkst.Lt
Rėmimo biudžetas 2002 m. 2003 m. 1 – 9 mėn.
Reklaminiai bukletai
UAB “Baltijos kopija” – bukletai 10,5 11,3
Suma 10,5 11,3
Parodos
UAB “Lietuvos Parodų Centras” “Litexpo” paroda 7,9 7,0
Tarptautinė paroda “Euroregiono kontaktai” 2001 m. 3,3 3,3
Suma 11,1 10,3
Audio video reklama
LKF reklamos ir paslaugų biuras – video garsinė reklama 4,9 5,4
Suma 4,9 5,4
Katalogai
Reklama kataloge “Baldai” 0,5 0,3
Reklama kataloge UAB “Eniro Infomedia” 1,6 1,6
Reklama kataloge UAB “Telenor Media” 0,4 0,4
Firma “Indresita” – katalogai 5,4 5,4
Suma 7,9 7,7
Internetinė reklama
Internetinis tinklapis 0,0 2,9
Suma 0,0 2,9
Reklama spaudoje
Reklama vietinėje spaudoje 0,8 1,1
Suma 0,8 1,1
Viso 35,3 38,7

Pagrindinės reklamos priemonių rūšys 2002 – 2003 m. 1 – 9 mėn. pavaizduotos 7.1. pav.

7.1. pav. Rėmimo priemonių biudžetas 2002 – 2003 m. per 9 mėn.
Išanalizavus rėmimo priemonių biudžetą, matyti, kad daugiausia lėšų skiriama dalyvavimams parodose ir reklaminių bukletų gamybai. 2002 metais šiems tikslams buvo skirta 32 proc. (dalyvavimams parodose) ir 30 proc. (reklaminiams bukletams). 2003 metais atitinkamai 27 proc. ir 29 proc. Audio – video reklamai buvo skirta po 14 proc. Reklamai kataloguose 2002 metais skirta 22 proc. lėšų, 2003 metais 20 proc. Rėmimo biudžeto dinamiką galima pamatyti 7.2. .pav.

7.2. pav. Rėmimo biudžeto dinamika 2002 – 2003 m. per 9 mėn.
Kaip matyti iš 7.2. pav., rėmimui 2003 metais panaudota 3,4 tūkst.Lt (9.6 proc.) daugiau lėšų nei 2002 m., tačiau rėmimas nepateisino įmonės lūkesčių – jos pardavimų apimtys nepaaugo. Kitais 2004 m. pavasarį planuojama atnaujinti baldų kolekciją ir, panaudojus tinkamas rėmimo priemones, išplėsti realizacijos apimtis. Prognozuojamos rėmimo išlaidos sudarys ne mažiau kaip 2 proc. pajamų.
Labai svarbus yra salone dirbančių pardavėjų darbas. Nuo to, kaip baldai bus siūlomi, kaip jie apibūdinami, kaip bus bendraujama su klientais, ir kaip skatinama įsigyti, priklauso didelė dalis įmonės pardavimų apimties.8. A.Miliauskienės IĮ SWOT analizė
Kaip teigiama 3 skyriuje atliekant SWOT analizę, atkreipiamas dėmesys į audito metu pastebėtas stipriąsias, silpnąsias įmonės puses, galimybes ir grėsmes.
4 lentelėje pateikiama individualios A.Miliauskienės įmonės vidinės stiprybės ir silpnybės bei išorinės galimybės bei grėsmės.
4 lentelė

Stiprybės Silpnybės
 didelis finansinis potencialas: įmonė turi palyginus daug nuosavo kapitalo;
 geras įvaizdis: pakankamai patenkina vartotojų poreikius ir norus;
 produktų diferenciacija: siūlomas platus produkcijos asortimentas;
 pakankamai aukšta gaminamų produktų kokybė;
 įmonėje dirba kvalifikuoti specialistai  silpna pozicija rinkoje: užima nedidelę rinkos dalį;
 pasenusios technologijos;
 didelės gamybos ir valdymo sąnaudos;
 gamybinių pajėgumų stoka: trūksta įrengimų;
 įmonė per maža, kad konkuruotų su dideliais baldų gamintojais bei pardavėjais;
 siauras paskirstymo kanalas;
 neišplėtotas produktų aptarnavimas po pardavimo: sulūžusių baldų dalių pakeitimas;
 nedominuoja rinkoje
Galimybės Grėsmės
 užimti naujas rinkas ES;
 praplėsti jau turimas rinkas;
 atnaujinti produktų asortimentą;
 įdiegti naują technologinę įrangą;
 sumažinti patiriamas išlaidas;
 sustiprinti konkurencines pozicijas;
 padidinti pardavimus, pagerėjus demografinei, ekonominei, politinei padėčiai  nauji konkurentai toje pačioje rinkoje;
 padidėjusi konkurencija rinkoje;
 potencialių klientų netekimas dėl jų mados norų pasikeitimo;
 padidėję mokesčiai, kurie apribos gamybą, pardavimus;
 mažas rinkos augimo tempasIšvados
 iki 2003 m. pabaigos klientams nebuvo suteikiama galimybė įsigyti prekes išsimokėtinai, dėl to, kai kurie pirkėjai dėl nepatogių įsigijimo sąlygų buvo priversti įsigyti reikiamą prekę kitoje vietoje. Nuo 2003 m. pab. – 2004 m. pr. įmonė, siekdama palengvinti pirkėjams atsiskaitymo sąlygas, sudarys sutartys su keliais bankais;
 įmonė nėra žinoma nei Lietuvoje (išskyrus pietinę šalies dalį), nei užsienyje; jos prekių linijos turi grupinis ženklus, kurie nesusieti su įmonės vardu. Baldų rinkoje veikia didelis skaičius konkurentų, todėl, siekiant vartotojų sąmonėje įtvirtinti prekės ženklus ar įmonės vardą, reikia skirti daug lėšų rėmimui. Individuali A.Miliauskienės įmonė rėmimui 2004 – 2008 m. planuoja skirti ne mažiau nei 2 proc. pardavimo pajamų;
 vienas iš įmonės pranašumų – nenutrūkstamas tiekimas, kadangi ji pati gamina ir pati pristato baldus į firminius salonus. Dėlto klientai jiems patogiu laiku gali įsigyti pageidaujamą prekę;
 platus prekių asortimentas ir gana aukšta jų kokybė pritraukia įmonės vartotojus. Prekių kainos yra nustatomos, remiantis kokybės ir kainos santykiu, todėl pirkėjai, įsigiję prekę, neturėtų jaustis sumokėję per daug;
 įmonė turi pakankamai didelį finansinį potencialą, todėl, Lietuvai tapus ES, įmonė gali savo veiklą plėtoti ir ES valstybėse – narėse.Literatūros sąrašas
1. Kotler Ph., Armstrong G., Saunders J., Wong V., Rinkodaros principai, Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2003
2. Pajuodis A., Prekybos marketingas, Vilnius: Eugrimas, 2002
3. Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Virvilaitė R. Marketingas, Vilnius: The Baltic Press, 2000
4. Statistikos departamentas: www.std.lt
5. Interneto svetainė: http://finansai.tripod.com
6. Interneto svetainė: www.lbank.lt

Leave a Comment