SĄLYGOS TEISINEI ATSAKOMYBEI ATSIRASTI

SĄLYGOS TEISINEI ATSAKOMYBEI ATSIRASTI

Teisinė atsakomybė – tai teisės normų numatyta subjekto pareiga už padarytą teisės pažeidimą patirti valstybinio poveikio priemones.

Teisinę atsakomybę apibūdina šie požymiai:
1. Teisinės atsakomybės pagrindas yra teisės pažeidimo padarymo faktas. Teisės pažeidėjas žino, kad daro teisės uždraustus veiksmus ir sąmoningai priešina savo valią valstybės valiai, t.y. veikia priešingai teisei ir kaltai.
2. Teisinę atsakomybę, kaip vieną iš valstybės prievartos rūšių, nustato valstybės teisės normų sankcijos.
3. Teisinė atsakomybė visada susijusi su kokiomis nors negatyvinėmis pasekmėmis teisės pažeidėjui, pasireiškiančiomis turtinėmis, asmeninėmis, organizacinėmis, psichologinėmis ir kitomis saankcijomis.
4. Teisinę atsakomybę nustato tik kompetentingi valstybės organai: teismai, teisėsaugos institucijų pareigūnai, įvairios inspekcijos – darbo, higienos, administracinės tarnybos ir kt.
5. Valstybės prievartos priemonės gali būti taikomos tik laikantis tam tikros įstatymo nustatytos procesinės tvarkos.
Teisinė atsakomybė atsiranda tada, kai fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybės institucijos, pareigūnai pažeidžia valstybės nustatytas teisės normas, kitaip tariant, daro teisės pažeidimus.
Teisės pažeidimas – tai fizinių ir juridinių asmenų priešinga teisei, kalta veika (veikimas ir neveikimas), kuria padaroma žala visuomenei ir už ką yra numatyta teisinė atsakomybė.

TEISINĖS ATSAKOMYBĖS RŪŠYS BEI PRRINCIPAI

Kadangi veiksmai ir poelgiai, kuriais pažeidžiamos teisės normos, yra labai įvairūs, egzistuoja įvairios teisinės atsakomybės rūšys bei bausmės (sankcijos), t.y. poveikio priemonės, kurios taikomos pažeidėjams. Atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio teisės normos pažeidžiamos, teisinė atsakomybė skirstoma į:

1. Baudžiamąją atsakomybę – tai įvairios bausmės, ku

urias gali skirti tik teismas už kriminalinius nusikaltimus;

2. Administracinę atsakomybę – tai administracinių nuobaudų kaliems asmenims taikymas už jų padarytus administracinės teisės ir kai kurių teisės šakų normų pažeidimus;

3. Drausminę atsakomybę – tai drausminio poveikio priemonių darbo drausmės pažeidėjams taikymas;

4. Materialinę atsakomybę – tai darbuotojo pareiga įmonei ar įstaigai atlyginti dėl jo kaltės padarytą žalą;

5. Civilinę atsakomybę – tai kalto asmens turtinė prievolė atlyginti kitam asmeniui padarytą žalą (nuostolius).

NUOSAVYBĖS TEISIŲ APSAUGOS IR GYNIMO BŪDAI

Nuosavybė – tai istoriškai susiformavę žmonių santykiai dėl daiktų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais.
Nuosavybės teisės sąvoka vartojama dviem prasmėmis – ekonomine ir teisine.
Nuosavybė ekonomine prasme – tai žmonių santykiai dėl jiems priklausančių daiktų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais. Savininkas gali naudotis jam priklausančiu daiktu, jį sunaudoti, sunaikinti, perleisti kitam asmeniui. Tačiau svarbu ne tik tai, kaip daikto saavininkas suvokia savo ryšį su daiktu, bet ir tai, kaip šį ryšį suvokia kiti, aplinkiniai, asmenys. Asmens santykis su jam priklausančiu daiktu ir šio asmens santykiai su kitais asmenimis dėl daikto ir yra ekonominis nuosavybės santykis.
Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, reikalauti, kad jis prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus. Nuosavybę galima paimti iš savininko prieš jo valią tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu. Nu

uosavybę visuomenės poreikiams galima paimti tik teisingai atlyginant.

Vindikacinis ieškinys

Savininko teisė valdyti jam priklausančią nuosavybės ginama remiantis CK 4.95 straipsniu, kuriame nustatyta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš kito asmens, kuris jį neteisėtai valdo. Reikalavimas grąžinti daikto valdymo teisę vadinamas vindikacija, vindikaciniu ieškiniu. Vindikacinį ieškinį gali pareikšti asmuo, kuris reikalavimo pareiškimo metu turi nuosavybės teisę į kito asmens neteisėtai valdomą daiktą. Vindikacinis ieškinys pareiškiamas tam asmeniui, kuris turi daiktą ieškinio pareiškimo metu. Jei neteisėtas valdytojas daiktą sunaudojo, sunaikino ar kitokiu būdu jį prarado, galima pareikšti tik žalos atlyginimo ieškinį, nes, išnykus nuosavybės objektui, pasibaigia pati nuosavybės teisė. Vindikacijos dalyku gali būti tik tie daiktai, kurie nuosavybės teise priklauso savininkui. Grąžinti rūšinius daiktus galima išreikalauti tik tada, kai jie yra išskirti iš kitų tos pat rūšies daiktų (saugomi tam tikroje patalpoje, tam tikru būdu supakuota, kaip nors pažymėta).
CK 4.96 straipsnyje nustatytas vindikacijos apribojimas, kai daiktą neteisėtai valdo sąžiningas įgijėjas (asmuo, kuris nežino ir negali žinoti, kad jis neteisėtai valdo daiktą). Savininkas jam priklausantį daiktą iš sąžiningo valdytojo išreikalauti gali tik tada, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas jį buvo perdavęs valdyti, pamestas arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas, be to, reikalavimas gr

rąžinti daiktą turi būti pareikštas nepraėjus trejiems metams nuo daikto praradimo momento. Iš sąžiningo įgyjėjo negalima išreikalauti nekilnojamojo daikto, išskyrus tuos atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl padaryto nusikaltimo. Pastarasis nekilnojamojo daikto vindikacijos apribojimas nustatytas todėl, kad teisės (taip pat ir nuosavybės teisės) į nekilnojamąjį daiktą registruojamas ir įgyjėjas įgyja visas įregistruotas teises ir apribojimas. Įregistruotas teises galima panaudoti prieš trečiuosius asmenis, tarp jų ir prieš nekilnojamojo daikto savininką.

Negatorinis ieškinys

Savininko teisės pažeidžiamos ne tik neteisėtai užvaldant jo nuosavybę, bet ir trukdant jam normaliai naudotis savo nuosavybę (pvz.: užtvėrus jam priėjimą ar privažiavimą prie namų valdos ar žemės sklypo, kaimyniniame sklype pastačius triukšmą keliančius įrenginius, įrengus rūkyklą). Todėl CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors jie ir nesusiję su nuosavybės valdymo netekimu. Toks reikalavimas, pareikštas teismo tvarka, vadinamas negatoriniu ieškiniu.
Negatorinį reikalavimą pareikšti galima, kol tęsiasi nuosavybės teisės pažeidimas. Pasibaigus teisę pažeidžiantiems veiksniams, išnyksta ieškinio pagrindas. Negatorinio reikalavimo tikslas – nutraukti teisę pažeidžiančius veiksmus ir uždrausti juos. Jei neteisėtais veiksmais padaroma žala, papildomai galima reikalauti atlyginti žalą. Negatoriniams reikalavimams netaikoma ieškinio senatis, nes teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio (CK 1.127 str. 5 d.).

ŪKININKAVIMO TVARKA – BAUDŽIAMOJO ĮSTATYMO SAUGOMA VERTYBĖ

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios te

eisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų.
Ūkininkavimo tvarka baudžiamojo įstatymo yra saugoma. Visi nusikaltimai, kuriais tiesiogiai kėsinamasi į ūkininkavimo tvarką, į sąžiningo ūkininkavimo principus, taip pat į vartotojų interesus, į norminiais aktais reglamentuojamą ūkinę veiklą yra baudžiami.
Nusikaltimai, pažeidžiantis ūkininkavimo tvarką:
1. Vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla (BK 306 str.).
2. Neteisėta įmonės veikla (BK 307 str.).
3. Vartotojų apgaulė (BK 311 str.).
4. Kontrabanda (BK 312 str.).
5. Apgaulingi pareiškimai apie įmonės veiklą (BK 313 str.).6.Paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį (BK 314 str.).

EKONOMINIAI NUSIKALTIMAI

Ekonominiai nusikaltimai – tai neteisėti, nusikalstami veiksmai ir metodai ekonomikos srityje, kuriais kėsinamasi į valstybės bei gyventojų ekonominius interesus, nuosavybę (ekonominės sistemos pagrindą), ūkinę, komercinę, finansinę veiklą (taip pat neteisėtas materialinių vertybių, lėšų bei intelektualinės veiklos produktų valdymas, tvarkymas ir naudojimas).
Prie ekonominių nusikaltimų priskiriami įvairiais būdais padaromi turto grobimai (vagystės), turto prievartavimas, iššvaistymas, komercinis kyšininkavimas, korupcija, fiktyvi ūkinė-komercinė veikla, kontrabanda, vartotojų apgaudinėjimas, prekių, jų kainų klastojimas, pajamų slėpimas ir vengimas mokėti mokesčius, aplaidžiai atlikta apskaita, netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimas, jų paleidimas į apyvartą, valiutinių operacijų taisyklių pažeidimas, dokumentų klastojimas, tarnybinių įgaliojimų viršijimas ir kitokie veiksmai.
Šių nusikaltimų subjektai paprastai yra pareigūnai, verslininkai, kiti asmenys, susiję su materialinių vertybių bei lėšų valdymu, tvarkymu ir naudojimu. Ekonominiai nusikaltimai dažniausiai yra grupiniai, organizuoti.
Ekonominiai nusikaltimai trukdo numatyti ir vykdyti ekonomikos politiką, sutrikdo kainų, gamybos ir vartojimo proporcijas, didina infliaciją, pakerta piliečių pasitikėjimą valstybine valdžia, jos institucijomis, formuoja teisinį nihilizmą.
Ekonominių nusikaltimų prevencijos ir kontrolės objektas – ne tik šių nusikaltimų visuma ir jų socialiniai padariniai, bet ir jų atsiradimo, funkcionavimo bei plitimo priežastys ir sąlygos.
Svarbiausieji ekonominių nusikaltimų atsiradimo ir plitimo veiksniai yra šie:
1. Objektyvūs esminiai pereinamojo laikotarpio prieštaravimai bei valstybės ekonominės, socialinės, kultūrinės, politinės, teisinės sistemų netobulumas (ekonominių nusikaltimų atsiradimo ir plitimo priežastys);
2. Subjektyvios ekonomikos, žemės ūkio, finansų sistemos reformos klaidos bei spragos: turto privatizavimas gerai jam nepasirengus ir pan. (ekonominių nusikaltimų atsiradimo ir plitimo sąlygos);
3. Socialinės teisinės kontrolės stoka, nepakankamai veiksmingas teisinis reguliavimas, silpna ekonominių nusikaltimų prevencija, teisėsaugos institucijų veikla, susijusi su ekonominių nusikaltimų atskleidimu ir tyrimu. Ši aplinkybė lemia 1 ir 2 punktuose nurodytus veiksnius, dėl kurių atsiranda ir plinta ekonominiai nusikaltimai, taip pat susidaro palankios sąlygos legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą. Kapitalas dažnai kaupiamas naudojantis tuo, kad neefektyvi socialinė teisinė kontrolė arba visiškai jos nėra.

PANAUDOS SUTARTIS

Neatlygintino naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) parduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamą daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, arba sutartyje numatytos būklės.
Neatlygintino naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos kai kurios Civiliniame kodekse aptartos nuomos santykius reglamentuojančios nuostatos.
Pelno siekiantys juridiniai asmenys neturi teisės panaudos pagrindais perduoti daiktą neatlygintinai naudotis asmenims, kurie yra šių juridinių asmenų steigėjai, dalyviai ar organų nariai.
Perduoti daiktą neatlygintini naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas arba kiti įstatymų ar daikto savininko įgalioti asmenys. Pažado perduoti daiktą neatlygintinai naudotis neįvykdymas be pakankamo pagrindo suteikia panaudos gavėjui teisę į išlaidų, susijusių su panaudos pagrindais perduodamo daikto priėmimu, atlyginimą.
Pagrindinės panaudos davėjo pareigos:
● panaudos davėjas privalo perduoti daiktą panaudos gavėjui tokios būklės, kuri atitinka sutarties nustatytas sąlygas ir daikto naudojimo paskirtį;
● daiktas perduodamas panaudos gavėjui kartu su daikto priklausiniais ir jo dokumentais (naudojimo instrukcija, techninis pasas ir kt.), jeigu sutartis nenumato ko kito;
● sudarant daikto perdavimo naudotis neatlygintinai sutartį, panaudos davėjas privalo įspėti panaudos gavėją apie trečiųjų asmenų teises į perduodamą daiktą. Jeigu ši pareiga neįvykdoma, panaudos gavėjas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį ir atlyginti tiesioginius nuostolius.
Jeigu daikto priklausiniai ir dokumentai nebuvo perduoti, o be jų panaudos gavėjas negali naudoti daikto pagal paskirtį arba daikto naudojimas be priklausinių ir dokumentų panaudos gavėjui netenka prasmės, panaudos gavėjas turi teisę reikalauti iš panaudos davėjo perduoti jam daikto priklausinius ir dokumentus arba nutraukti sutartį ir reikalauti, kad panaudos davėjas atlygintų nuostolius.
Panaudos davėjas, kuriam buvo pranešta apie panaudos gavėjo reikalavimus arba ketinimą pašalinti daikto trūkumus panaudos davėjo lėšomis, turi teisę nedelsdamas pakeisti netinkamos kokybės daiktą analogišku tinkamos kokybės daiktu, tačiau neatsako už perduoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu, taip pat už trūkumus, kurie panaudos gavėjui buvo žinomi iki sutarties sudarymo arba kuriuos panaudos gavėjas turėjo pastebėti daikto perdavimo arba jo apžiūros ar išbandymo metu, kai buvo sudaroma sutartis.
Panaudos sutartis gali būti sudaroma apibrėžtam terminui, terminui iki pareikalavimo ir nenurodant termino. Panaudos sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu.
Panaudos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė.
Nekilnojamojo turto panaudos sutartis, sudaryta ilgesniam kai vienerių metų terminui, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi būti įregistruojama.
Jeigu sudarytoje panaudos sutartyje nenurodytas jos terminas, sutartis laikoma sudaryta neapibrėžtam terminui. Tuo atveju kiekviena šalis turi teisę bet kada atsisakyti sutarties, įspėjusi apie tai antrąją šalį prieš mėnesį, o kai naudojamasi pastatais, taip pat gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis, – prieš tris mėnesius. Panaudos sutartyje gali būti nurodyta ir kita sutarties atsisakymo tvarka.
Jeigu pasibaigus sutarties terminui panaudos gavėjas toliau naudojasi turtu ir panaudos davėjas tam neprieštarauja, sutartis laikoma atnaujinta neapibrėžtam terminui.
Panaudos gavėjas pagal Civilinio kodekso 6.636 straipsnį naudojamą turtą privalo laikyti tvarkingą, savo sąskaita daryti einamąjį ir kapitalinį jo remontą bei padengti visas turto išlaikymo išlaidas, jeigu ko kita nenustato sutartis.
Panaudos gavėjas privalo naudoti jam perduotą daiktą tik pagal sutartyje numatytą paskirtį.
Panaudos gavėjui tenka daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, jeigu daiktas žūtų ar būtų sugadintas naudojant jį ne pagal sutartyje numatytą paskirtį arba būtų perduotas trečiajam asmeniui be išankstinio panaudos davėjo rašytinio sutikimo. Daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika taip pat tenka panaudos gavėjui, jeigu jis naudojasi daiktu pasibaigus panaudos sutarties terminui arba jeigu, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, jis galėjo išgelbėti daiktą šiam tikslui panaudodamas savo turtą, bet to nepadarė.
Jeigu panaudos gavėjas, siekdamas išsaugoti jam perduotą daiktą, sunaikina ar leidžia sunaikinti nuosavą daiktą, jis turi teisę reikalauti iš panaudos davėjo kompensuoti padarytas būtinas ir neatidėliotinas išlaidas perduotam daiktui išsaugoti.
Panaudos gavėjas neatsako už atsitiktinį daikto žuvimą ar sugedimą jo normalaus naudojimo pagal sutartyje numatytą paskirtį metu.
Panaudos sutarčiai pasibaigus, panaudos gavėjas privalo grąžinti panaudos davėjui turtą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Jeigu pablogina naudotą turtą, jis privalo panaudos davėjui atlyginti tuo padarytus nuostolius, išskyrus atvejus, kai įrodo, kad turtas pablogėjo ne dėl jo kaltės.
Jeigu panaudos gavėjas, panaudos davėjui leidus, gautą turtą pagerina, jis turi teisę į padarytų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus atvejus, kai įstatymas arba sutartis numato ką kita. Padarytus be panaudos davėjo leidimo pagerinimus, jeigu jie atskiriami be žalos gautam turtui ir jeigu panaudos davėjas nesutinka atlyginti jų vertės, panaudos gavėjas gali pasiimti. Pagerinimų, panaudos gavėjo padarytų be panaudos davėjo leidimo ir neatskiriamų be žalos gautam turtui, vertė neprivalo būti atlyginama.
Panaudos davėjas atsako už duoto neatlyginamai naudotis turto trūkumus, apie kuriuos jis žinojo, bet neperspėjo perduodamas turtą panaudos gavėjui.
Panaudos gavėjas turi teisę perduoti gautą naudotis trečiajam asmeniui tik gavęs panaudos davėjo sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino.
Sutartis gali būti nutraukta prieš terminą (žr. Civilinio kodekso 6.641 straipsnį), jeigu:
● turtas naudojamas ne pagal sutartį ar jo paskirtį;
● nevykdoma pareiga išlaikyti ir saugoti daiktą;
● iš esmės pabloginama daikto būklė;
● be panaudos davėjo sutikimo daiktas perduodamas trečiajam asmeniui;
● dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui.
Panaudos davėjas turi teisę daiktą parduoti ar perduoti jį atlygintinai naudotis trečiajam asmeniui. Tokiu atveju naujam daikto savininkui ar naudotojui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre arba apie ją naujasis savininkas ir naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti.
Panaudos gavėjas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu:
● nustatomi daikto trūkumai, dėl kurių normaliai naudotis daiktu neįmanoma arba pasidaro labai sunku, o apie tuos trūkumus sutarties sudarymo metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti;
● daiktas dėl aplinkybių, už kurias panaudos gavėjas neatako, tampa negalimas naudoti pagal paskirtį;
● sutarties sudarymo metu panaudos davėjas neįspėjo jo apie trečiųjų asmenų teises į tą daiktą;
● panaudos davėjas neperduoda daikto priklausinių ar dokumentų.
Jeigu sutartis nenustato ko kita, panaudos gavėjas turi teisę bet kada nutraukti ir terminuotą panaudos sutartį, įspėjęs kitą šalį apie numatomą sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį (neterminuotą sutartį – prieš tris mėnesius).
AUTOMOBILIO PANAUDOS SUTARTIS

____________________________
(sudarymo vieta, data)

P. __________________________, gyvenantis _________________________________

(vardas ir pavardė)
asmens kodas ___________________, toliau vadinama (s) „Panaudos davėju“ ir ____________
___________________________________, registruota adresu ___________________________
(įmonės pavadinimas)
įmonės kodas ___________________, toliau vadinama „Pirkėju“, atstovaujama _____________
______________________________________, veikiančio (s) pagal ______________________,
(pareigos, vardas ir pavardė) (atstovavimo pagrindas)
sudarė šią Automobilio panaudos sutartį, toliau vadinamą „Sutartimi“:

1 straipsnis. Sutarties objektas

1. Panaudos davėjas perduoda Panaudos gavėjui lengvąjį _________________________
(gamintojas, modelis)
valst. Nr. _____________, variklio Nr. _____________________, kėbulo Nr. ______________,
pagaminimo metai __________________ (toliau vadinamą „Automobiliu“) laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o Panaudos gavėjas įsipareigoja panaudos termino pabaigoje grąžinti Automobilį tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą.

2. Perduodamas naudotis Automobilis nuosavybės teise priklauso Panaudos davėjui.

3. Automobilio įsigijimo kaina yra _____________ litų (be PVM).

(suma)

4. Panaudos davėjas pareiškia, kad Automobilis niekam neparduotas, neišnuomotas ar kitaip neperleistas, neįkeistas, jam areštas ar draudimas neuždėtas, teisme dėl jo ginčų nėra.

2 straipsnis. Sutarties Šalių teisės ir pareigos

1. Pasirašydamas šią sutartį Panaudos davėjas perduoda Panaudos gavėjui tinkamą eksploatuoti Automobilį. Ši sutartis kartu yra ir Automobilio perdavimo-priėmimo aktas.

2. Panaudos gavėjas įsipareigoja:

1) naudoti Automobilį pagal šią sutartį ir Automobilio paskirtį;

2) padengti Automobilio eksploatavimo išlaidų dalį ______________________________

(nurodyti sumą arba konkrečias išlaidas, arba visas išlaidas)
pagal atskirą susitarimą su Panaudos davėju;

3) be Panaudos davėjo sutikimo neperduoti Automobilio naudotis tretiems asmenims;

4) pasibaigus panaudos terminui ar šią sutartį nutraukus prieš termino pabaigą, nedelsiant grąžinti Automobilį Panaudos davėjui tokios būklės, kokios jį gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą.

3 straipsnis. Sutarties galiojimas ir pakeitimas

1. Ši sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja neribotą laiką.

2. Bet kuris šios sutarties šalis turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, įspėjusi kitą šalį prieš 3 darbo dienas iki jos nutraukimo.

3. Sutarties pakeitimai ir papildymai galimi tik dvišaliu raštišku Panaudos davėjo ir Panaudos gavėjo susitarimu.

4 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1. Visi su šia sutartimi susiję ginčai sprendžiami derybų keliu. Nesusitarus, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2. Ši sutartis sudaryta dviem originaliais egzemplioriais lietuvių kalba, po vieną kiekvienai šaliai. Šalys pasirašo kiekviename sutarties lape.

Šalių adresai ir parašai

Panaudos davėjas Panaudos gavėjas

________________________________ ____________________________________
(vardas ir pavardė) (atstovo pareigos/atstovavimo pagrindas, vardas ir pavardė)
________________________________ ____________________________________

(adresas) (pavadinimas)
________________________________ ____________________________________

(adresas)

A.V.

IŠVADOS

1. Teisinė atsakomybė – tai teisės normų numatyta subjekto pareiga už padarytą teisės pažeidimą patirti valstybinio poveikio priemones.
2. Teisinė atsakomybė skirstoma į:

a) Baudžiamąją atsakomybę;

b) Administracinę atsakomybę;

c) Drausminę atsakomybę;

d) Materialinę atsakomybę;

e) Civilinę atsakomybę.
3. Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, reikalauti, kad jis prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus. Nuosavybę galima paimti iš savininko prieš jo valią tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu. Nuosavybę visuomenės poreikiams galima paimti tik teisingai atlyginant.
4. Visi nusikaltimai, kuriais tiesiogiai kėsinamasi į ūkininkavimo tvarką, į sąžiningo ūkininkavimo principus, taip pat į vartotojų interesus, į norminiais aktais reglamentuojamą ūkinę veiklą yra baudžiami.
5. Ekonominiai nusikaltimai – tai neteisėti, nusikalstami veiksmai ir metodai ekonomikos srityje, kuriais kėsinamasi į valstybės bei gyventojų ekonominius interesus, nuosavybę (ekonominės sistemos pagrindą), ūkinę, komercinę, finansinę veiklą (taip pat neteisėtas materialinių vertybių, lėšų bei intelektualinės veiklos produktų valdymas, tvarkymas ir naudojimas).
6. Panaudos sutartis – neatlygintino naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) parduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamą daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, arba sutartyje numatytos būklės.

LITERATŪRA

1. Lietuvos teisės pagrindai. Vilnius, 2004.
2. Čiočys P. Teisės pagrindai. Vilnius, 2000.
3. Baudžiamoji teisė. Vilnius, 2001.
4. www.nplc.lt/lit/ta/19931218.doc

Leave a Comment