Imonės “Saldu Gardu” marketingo planas

[pic]

VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

Marketingo katedra

Dieninių studijų skyriaus

II kurso BA03B grupės studentė

ĮMONĖ „SALDU GARDU“

Praktiniai darbai

Darbo vadovė dėstytoja Laima STEIBLIENĖ

Vertinimas

Vilnius

2005

TURINYS

ĮVADAS 3

1. Praktinis darbas Nr. 1 4

2. Praktinis darbas Nr.2 6

3. Praktinis darbas Nr. 3 8

4. Praktinis darbas Nr. 4 11

5. Praktinis darbas Nr. 5 12

6. Praktinis darbas Nr. 6 13

7. Praktinis darbas nr. 7 15

8. Praktinis darbas Nr. 8 16

9. Praktinis darbas Nr. 9 17

IŠVADOS 18

LITERATŪRA 19

ĮVADAS

Užsiimti tokia veikla, kokia yra pelninga. Tai yra būdinga įmonei.
Įmonė – organizacija, kuri turi savo siekius bei stengiasi juos
įgyvendinti.

Įmonė „Saldu Gardu“ nėra tokia didelė, tai yra personalinė įmonė.
Yra nustatomi darbo tikslai, bei uždaviniai.

Darbo tikslas – pritaikyti beei remtis marketingo žiniomis.

Darbo uždaviniai:

1. Apžvelgti rinkoje esančius konkurentus.

2. Nustatyti įmonės tikslinę rinką.

PRAKTINIS DARBAS NR. 1

1. Parašyti įmonės „Saldu Gardu“ marketingo komplekso elementus (4P);

2. Pasirinkti kokią iš šių koncepcijų naudoja mano įmonė? Ir kodėl?

3. Pateikti pavyzdžių 8 marketingo tipam.

1. UAB „Skanu Gardu“ marketingo programos elementai:

Prekė (1P) – įvairių vaisių skonio jogurtas „Smaližius“ (aukšta
kokybė, neriebus, įvairių vaisių skonio, pusiau kietas, įpakavimas,
prekinis vardas – „Smaližius“, 0,5 litro, patenkinantis įvairių klientų
skonio reikalavimus).

Kaina (2P) – prieinama vartotojui. Perkant 2 jogurtus, kas 10
pirkėjas gauna dovanėlę mažyliui – gali būti gardumynas, saldainių pakuotė
ir kt.

Pateikimas (3P) – firminės parduotuvės, bei prekių ttiekimas į
didžiausius Lietuvos prekybos centrus: „Iki“, „Minima. Media. Maxima“,
„Norfa“ ir kt.

Rėmimas (4P) – informacinė reklama per spaudą, televiziją, radiją.
Pardavimas įvairiais skatinimais, kaip įvairios nuolaidos, žaidimai,
akcijos. Taip pat galima pristatyti šią prekę tokioms organizacijoms, per
kurias būtų gerinama produkto vardas. Bei tokioms įmonėms, k

kurios užsiima
labdaringa veikla. Galima kartą per mėnesį didžiausiuose Lietuvos miestuose
dalinti reklamines skrajutes, taip skatindami labiau susidomėti šia preke.

2. Įmonė UAB „Saldu Gardu‘ naudoja gamybos koncepciją. Gamybos
koncepcija – tai tokia įmonės valdymo orientacija, kai teigiama, jog
vartotojai yra palankūs prekėms, kurios plačiai paplitusios, nebrangios ir
todėl reikia stengtis tobulinti jų gamybą ir pateikimą. Pasirinkau todėl,
kad svarbiausia pagaminti pigią prekę, tobulinti gamybą, mažinti savikainą.

3. Marketingo 8 tipai ir pavyzdžiai:

Konversinis marketingas. Tai susiję su negatyvia paklausa. (Pvz.:
negatyvus požiūris į riedučius).

Skatinamasis marketingas. Susijęs su paklausos nebuvimu. Paklausos
nebuvimas – tai tokia situacija, kai visa rinka ar jos dalis nesidomi
preke. (Pvz.: nauji suvenyrai, apie kuriuos vartotojas nieko nežino;
pačiūžos ten, kur nėra ledo ar žiemos).

Plėtojantis marketingas. Tai susijęs su potencialia paklausa. Tai
tokia situacija, kai pirkėjai pirktų prekę, tenkinančią atsiradusį poreikį,
bet tuo metu prekių nėra. (Pvz.: pporeikis automašinoms ir nekenksmingoms
cigaretės, kurios neterštų aplinkos; poreikis švariam vandeniui ir
ekologiškai švariam maistui, kad nebūtų sveikatos sutrikimų).

Sinchromarketingas – tai susiję su varijuojančia paklausa, tokia
situacija, kai pati prekė perkama skirtingais laiko tarpais. (Pvz.: ledai
bus perkami rečiau, nes šalta žiema; bus daugiau perkama, kai bus taikoma
nuolaida ir akcija).

Remarketingas – susijęs su mažėjančia paklausa. Tokia situacija,
kai tam tikru metu prekių perkama mažiau negu anksčiau. Prekių paklausa
padidėja, kai vartotojas nori ko nors skanaus su vaisiais, tad skatinsime
ypač vaikus lankstinukais spalvotais, kad tėveliams parodytų. O vėliau gal
ir nu

upirktų.

Palaikantis marketingas – susiję su pilnąja paklausa. Tokia
situacija, kai pasiūla visiškai atitinka paklausą. (Pvz.: 2 jogurtai už 1
kainą; šią savaitę perkant abonementą į baseiną 1 val. nemokama maudymosi
sesija artimam žmogui arba šiaip dovana).

Demarketingas. Jis susijęs su pertekline paklausa. Tokia situacija,
kai paklausa didesnė už pasiūlą, kurios padidinti nėra galimybių. (Pvz.:
vykstant dažnoms akcijoms, prekė išperkama ir nespėjama (nesugebama)
atvežti į parduotuves reikalingų prekių; prieš įvykstant gamtos stichinei
nelaimei užimtos visos ligonių palatos, būtinos žmonėms skubią medicininę
pagalbą suteikti).

Stabdantis marketingas. Susijęs su iracionalia paklausa. Tokia
situacija, kai prekės ar paslaugos yra nepageidautina; jogurtai gaminami į
juos dedant medžiagas, kurių pagalba produktas, nors tai kenkia žmogaus
sveikatai.

PRAKTINIS DARBAS NR. 2

1) Kokie mikro aplinkos elementai ir kaip įtakoja įmonę „Saldu gardu“?

2) Kokie makro aplinkos elementai ir kaip įtakoja įmonę „Saldu gardu“?

1. Įmonės „Saldu gardu“ mikro aplinkos elementai:

Įmonės klietai – tai vartotojų rinka. Įvairūs pirkėjai: vaikai,
besimokantys bei studijuojantys asmenys, suaugę žmonės. Tie asmenys, kuriem
reikalingos mano prekės. Taip pat ir dideli prekybos centrai, o ir pirkėjai
iš užsienio, siekiantys tarpininkauti.

Tarpininkai – tai tie asmenys, kurie įsigyja mano prekes ir
parduoda jas savo prekybos centruose brangiau. Tai gali būti „Panevėžio
pienas“, „Kauno pienas“. Tai įvairūs prekybos centrai bei didmeninė ir
mažmeninė prekyba. Norint parduoti produktą, žinoma reikalingi tarpininkai,
kad užmegzti būtų galima ryšius su užsienio klientais, bei tokiomis
organizacijomis, kurios teikia marketingo paslaugas prekybos agentai,
laikraščiai, TV, radijas, internetas.

Tiekėjai – tai įmonės i

iš kurių įsigyjame priemones gamybos,
reikalingas gaminti mano pasirinktą prekę. Tai jogurtą gaminančios įmonės,
iš kurių perkame žaliavas jiems gaminti.

Konkurentai – visos įmonės, kurios gamina tokį pat produktą
(jogurtą). Tai AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“, AB „Žemaitijos
pienas“ ir kt.

Kontaktinės auditorijos – akcininkai, spaudos vietos.

2. Įmonės „Saldu gardu“ makro aplinkos elementai:

Ekonominė aplinka – veikia marketingą per gyventojų perkamosios
galios svyravimus. Perkamoji galia priklauso nuo:

a) kainų lygio (kuo produkto kaina didesnė, tuo ją vartotojai

mažiau perka; kuo mažesnė, tuo labiau tikimybė didesnė kad ją

pirks);

b) pajamų lygio (žmonės, kurie uždirba daugiau pajamų, tuo jie

daugiau galės skirti pinigų būsimai prekei įsigyti. Manau, taip

išaugtų pirkimai.

c) kaupimo lygis

d) nedarbo lygis (kuo jis bus mažesnis, tuo valstybės gyventojai

turės daugiau pajamų ir atvirkščiai).

e) kredito gavimo galimybių (kuo kredito gavimo galimybės ir

įsigijimo sąlygos bus didesnės palankesnės kredito gavėjui, tuo

jis turės daugiau papildomų pinigų ir galės juos skirti

platesnės įvairovės maisto produktų įsigijimui).

Socialinė aplinka – tai marketingo aplinkos komponentas
atspindintis visuomenės charakteristikų poveikį marketingui. Marketingą
veikia per šias tendencijas:

a) pagrindinių vertybių pastovumą;

b) subkultūra (mažos žmonių grupės);

c) antrinės kultūros vertybės.

Socialinę – kultūrinę aplinką apibūdina tokie demografiniai
rodikliai potencialių pirkėjų skaičius. Vartotojų pasiskirstymas pagal
lytį, amžių, išsilavinimo lygį, šeimos sudėtį ir t.t.

Politinė teisinė aplinka – tai makroaplinkos elementas, apimantis
visų juridinių aktų poveikį marketingui. Jais privalo vadovautis įmonė.
Visus juridinius aktus, į kuriuos marketingo sistema atsižvelgia, skirstoma
į 3 grupes:

a) teisės aktai, nusakantys įmonių s

steigimą, jų vidaus veiklą,

likvidavimą;

b) teisės aktai, reguliuojantys įmonės santykius su pirkėjais

partneriais, konkurentais;

c) teisės aktai, reguliuojantys atskiras marketingo sritis

(veiksmus).

Tie aktai, reguliuojantys reklamos, taisykles, įpakavimo
reikalavimus ir prekių kokybę. Šie įstatymai užkerta kelią diskriminacinei
kainų politikai, nesąžiningai prekybai ir kt.

Mokslinė – technologinė aplinka – tai marketingo aplinkos
komponentas, apimantis mokslo žinių poveikį marketingui. Technologinės
aplinkos kryptys marketingui pasireiškia per atsirandančius naujus
produktus ir galimybes juos tobulinti, per poveikį prekių kainos, per
produktų įpakavimą, per atsirandančias naujas mokėjimo formas, per
tobulinimą paskirstymo sistemą, per atsirandančias naujas valdymo, tyrimo
ir statistikos sistemą. Ši įmonė naudosis šiuolaikinėmis technologijomis ir
mokslo žinių pažanga taip pat.

Gamtos aplinka – tai marketingo aplinkos komponentas, apimantis
visų gamtinių išteklių poveikį marketingui. Gamtos aplinkos poveikis
marketingui daugiausia reiškiasi galimybe apsirūpinti gamtiniais
ištekliais: žaliavomis, energija, kuru ir kt. Marketingo sprendimai turi
remtis tuo, kad aplinkos apsauga griežtai kontroliuojama valstybės ir
visuomeninių organizacijų.

PRAKTINIS DARBAS NR. 3

Nurodyti įmonės rinkos esančius konkurentus (rinkos struktūrą).

1) Nurodyti pavadinimus, adresus, telefonų numerius ir kitu

duomenis.

2) Konkurentų gaminamą produkciją, teikiamos paslaugos.

3) Nurodyti konkurentų prekių kainos.

4) Konkurentų prekių pateikimo metodai.

5) Taikoma rėmimo politika.

6) Konkurentų (įmonių) užimamos rinkos dalys.

1) Įmonė „Saldu Gardu“ gamina jogurtą ir turi konkurentų.

Šios įmonės trys stambiausios:

AB „Pieno žvaigždės“

Adresas : Laisvės pr. 125 , Vilnius

Telefonas : (8 ~ 5) 246 14 14

Faksas : (8 ~ 5) 246 14 15

El. p. : info@pienožvaigždės.lt

Tinklalapis : http://www.pienas.lt

AB „Rokiškio sūris“

Adresas : Pramonės g. 3, LT – 42150, Rokiškis

Telefonas : +37045855200

Faksas : +37045855300

E.p. : rokiškiosūris@r.sūris.lt

Tinklapis : http://www.rokiškio.com

AB „Žemaitijos pienas“

Adresas : Sedos g. 35, Telšiai

Telefonas : (8 ~ 5) 213 38 18

2) Konkurentų gaminama produkcija ir teikiamos paslaugos.

AB „Pieno žvaigždės“ gamina įvairaus asortimento gaminius: pieno
gaminiai, kefyras, sviestas, grietinė, įvairių rūšių varškė, pieniški
desertai, fermentinis sūris.

AB „Rokiškio sūris“ gamina ir parduoda šiuos produktus: pieno
gaminius, sūrius, sviestą, kefyrą, pasukos, grietinę, varškę. Taip pat
varškės sūrelius, jogurtus ir gaiviuosius gėrimus.

AB „Žemaitijos pienas“ gamina ir parduoda : kefyrą, pasukos,
jogurtą, sviestą, grietinę.

3) Konkurentų prekių kainos.

AB „Pieno žvaigždės“

Jogurtas „Smilga“ 470 ml – 2,10 lt

Jogurtas „Smilga“ 500 ml – 2,38 lt

Pieno gėrimas „Miau“470 ml – 2,00 lt

Jogurtas „Pasaka“ 125 ml – 0,84 lt

Jogurtas „Pasaka“ 350 ml – 2,46 lt

Jogurtas „BIOS“ su vaisiais 125 ml – 0,84 lt

Jogurtas „Mūsų“ 125 ml – 1,24 lt

Jogurtas „Jo“ įvairaus skonio 0,45 kg – 1,83 lt

Jogurtas „Jo“ 0,5 kg – 2,89 lt

AB „Žemaitijos pienas“

Jogurtas „Magija classic“ 1 l – 3,00 lt

Jogurtas „Mano“ 800 ml – 2,30 lt

Jogurtas „Mano“ 400 ml – 1,70 lt

Jogurtas „Jogurtas“ 0,6 l – 1,89 lt

Jogurtas „Jogurtas“ 1 l – 2,70 lt

Jogurtas „Magija active“ 125 g. – 0,80 lt

AB „Rokiškio sūris“

Jogurtinis gėrimas „Joy“ įvairių vaisių skonio 0,33 l – 1,20 lt

Jogurtinis gėrimas „Joy“ įvairių vaisių skonio 0,5 l – 1,50 lt

Jogurtas „Jo“ 0,45 kg – 1,46 lt

Jogurtas „Valgyk lengvai“ 125 g. – 0,75 lt

Jogurtas „Bifido“ 800 g – 2,70 lt

Jogurtas „Bifido“ 400 g – 1,80 lt

4) Konkurentų prekių pateikimo būdai.

AB „Pieno žvaigždės“ teikia ypatingus pasiūlymus. Naujienas,
asortimento rūšis galime rasti internetiniame puslapyje. Daromos akcijos
šios įmonės gaminamiems produktams prekybos centruose.

AB „Rokiškio sūris“ taip pat visas naujienas galima sužinoti
tinklalapyje. Kiti produktai buvo pristatomi parodoje kaip degustacija.

AB „Žemaitijos pienas“ internetinis puslapis yra nebaigtas kurti.
Produktai pateikiami informaciniuose prekybos centrų leidiniuose.

5) Konkurentų rėmimo politika.

AB „Pieno žvaigždės“ reklamuoja savo produkciją per TV spaudą,
produktų prekybos centruose. Sukurtas internetinis puslapis. Taikomos
lanksčios nuolaidos įvairiems produktams.

AB „Rokiškio sūris“ reklamuoja taip pat savo produkciją pardavimo
vietose, skrajutės, taip pat laikraščiuose. Informacija apie gaminius
prieinama interneto puslapyje. Rengiami recepto konkursai, buvo rengiama
degustacija.

AB „Žemaitijos pienas“ reklama per televiziją. Skatinamas pirkti
plataus asortimento produktas patraukia kaina, akcijos.

6) Konkurenčių įmonių užimamos rinkos dalys.

[pic]

1 pav. Konkurentų užimamos rinkos dalys

Į šią skritulinę diagramą įeina konkurentai, kurie pasirinkti šiame
savarankiškame darbe.

PRAKTINIS NR. 4

1. Susegmentuoti įmonės rinką:

• demografiniu;

• geografiniu;

• psichografinius;

• vidaus elgesio kriterijais.

2. Nustatyti savo rinkos tikslinę rinką.

1. Segmentavimas

• pagal pajamas:

a) iki 501 lt

b) 501 iki 1000 lt

c) 1001 ir daugiau

• pagal gyvenimo vietą:

a) mieste;

b) kaime;

• pagal gyvenimo būdą:

a) tie, kurie laikosi tradicijų;

b) laikomasi nuostatų;

c) estetai.

• pagal vartotojų reagavimą į naujas prekes:

a) vidutiniškai reaguoja į naujas prekes;

b) neigiamai žiūrintys į naujas prekes, ar net gi prieš jas

nusiteikę;

c) novatoriai linkę įsigyti tik tas naujas prekes, kuriose turi

dominuojančių savybių.

2. Susegmentavus rinką įmonė „Saldu gardu“ tikslinė rinka yra
vartotojai, kurių pajamos nuo 501 iki 1000 lt, estetai gyvenantys Lietuvos
kaime, vidutiniškai reaguojantys į naujas prekes.

PRAKTINIS NR. 5

Nurodykite kokie vartotojo elgesio (išorės ir vidaus) faktoriai
turės įtakos prekės pirkimui.

IŠORINIAI VARTOTOJO ELGESIO FAKTORIAI:

KULTŪRA. Kultūra yra visuomenės gyvenimo būdas. Vartotojai pirks
tokią prekę, kuriems ji yra svarbi. Kitam žmogui gal labai svarbu tai, kas
yra visuomenėje. Taigi, gaminama prekė bus perkama, ir turi įtakos
atsižvelgiant į šias prekes, jogurto.

SOCIALINĖ PADĖTIS

Vartotojas pirks, jei leidžia jam galimybės. Tai sąlygoja pajamos,
užimama padėtis. Socialinė padėtis – tai padėtis sąlygojanti pajamas,
užimamą vietą (darbas, nes nuo to priklauso) visuomenėje ir įtakoja, ar
vartotojas galės įsigyti vienokią ar kitokią prekę.

ŠEIMA. Vartotojas pirks prekę atsižvelgiant į tai ir kokį jogurtą,
kad jis būtų visai šeimai skanus, jei to norės.

STATUSAS

Užimama vieta aukštesnė, neleis vartotojui įsigyti prastą prekę,
pirks tokią prekę, kuri atitiks jo statusą.

VIDINIAI VARTOTOJO ELGESIO FAKTORIAI:

EKONOMINĖ PADĖTIS. Pagal tai, kiek uždirbs pajamų, vartotojo
pirkimas priklausys nuo to kiek ji kainuoja ir gali leisti sau ją
nusipirkti, ar ne. Vartotojo ekonominė padėtis, nuo to ar mažiau pirkti ir
pigesnes preke, ar daugiau uždirbantys pirkti brangesnes (bet galbūt ir
pigesnes).

POREIKIS. Visi žmonės gali pirkti šias prekes, nes jos visiems yra
būtinos, kitiems gal ne. Jogurtą mes visi geriam, jei ne, tai gal vėliau
atsiras poreikis. Jogurtą pasirinksime pagal jo skonį, įpakavimo, kokybės.

SUVOKIMAS. Jei žmogus nesuvoks, kad ši prekė jam yra naudinga ir
neskani, ji jos nepirks. Bet kadangi ji yra skanaus skonio ir turinti kitų,
ypatingų savybių negu kitos prekės. Tik nusipirkdamas vartotojas supras
kokia ji yra.

NUOMONĖ. Vartotojas pats suformuluoja nuomonę apie prekę. Jei ji
yra teigiama, jis toliau ją pirks ir skatins galbūt kitus, na bent paragins
ją paragauti. Nuomonė draugų bei artimųjų nuomonė gali įtakoti ir vartotojo
nuomonę, jų atsiliepimai apie prekę.

PRAKTINIS NR. 6

1. Nurodyti prekės charakteristikas prekės lygmenyse.

2. Nurodyti prekės asortimentą, parašyti jo asortimento parametrus.

3. Apibūdinti prekės identifikavimo elementus.

4. Apibūdinti prekės įpakavimą, išvardinti prekės įpakavimo

elementus.

5. Nurodyti galimas prekės gamybos nutraukimo priežastis.

1. Prekės charakteristika prekės lygmenyse.

SUMANYTOJI PREKĖ – gaminama prekė (jogurtai) naudinga sveikatai,
kurie nori tik paragauti. Gali būti vartojama pagal receptus.

REALI PREKĖ – jogurtai įvairaus skonio vaisių. Įpakavimas yra
plastikinis maišelis. Jogurtas gaminamas įvairios talpos. Jogurto sudėtyje
160 kalorijų, 25% riebumo.

PREKĖ SU PASTIPRINIMU – Geras įpakavimas neleidžia prekei greitai
pagesti. Prie jogurto pridedamas mažas šaukštelis, kurio viduje užrašas
„Smaližius“.

2. Mano gaminamą prekę, tiksliau jos asortimentą sąlygoja įmonės
galimybės. Prekių tobulinimo asortimento kryptys: prekių linijos, prekių
linijos modifikavimas, diversifikavimas.

Prekės asortimento parametrai:

❖ Asortimento plotis:

Jogurtas plastikiniame maišelyje;

Jogurtas plastikiniame buteliuke.

❖ Asortimento gylis:

0,5 l bei 1 l talpos

Su bananais ir vyšniomis;

Įvairių vaisių skonio.

Jogurtas 25% ir 15 % riebumo.

3. Prekės identifikavimo elementas

Prekės vardas – „Smaližius“. „smaližius“

3. Prekės įpakavimas

Pakuotė – tvirta ir neleidžianti produktui išsilieti, pagaminta iš
geros medžiagos. Pakuotės dizainas – pati pakuotė geltonos spalvos su tam
tikrais joje esančių vaisių skoniu atvaizdu. Ne tik lietuvių kalba, bet
rusų, anglų kalba. Nurodomas gamintojas su duomenimis, kuriais galbūt
reikalingi vartotojui. (Brūkšninis kodas).

5. Prekės gamyba nutraukiama. Konkurencijos paaštrėjimas –
konkurentai pradėjo gaminti daugiau ir labiau akį traukiančią vartotoją.
Pradedama gaminti labiau kokybiškos prekės. Pardavimų skaičius mažėja, o
taip pat galime teigti, kad nėra uždirbamo pelno. Įmonės bankrutuoja.
Gaminamų prekių asortimento nesuderinamumas – gaminama ta pati prekė, bet
mažai kuo besiskirianti. Per didelė prekių linija gali išeiti iš gamybos
ribų, o tam pritrūkti ir žaliavų.

PRAKTINIS DARBAS NR. 7

1) Nurodyti kainos nustatymo tikslą.

2) Nurodyti kainos nustatymo metodą.

3) Nurodyti kainos nustatymo strategijas.

1) Įmonės „Saldu Gardu“ prekės kainos nustatymo tikslas rūpinimasis
išgyventi – šios prekės, jogurto, didelė konkurencija. Kaina nėra aukšta,
tikėdamiesi geranoriškos pirkėjų reakcijos, bei konkurencijos išlaikymas –
kaina jogurto yra nei aukšta, nei žema. Tobulint prekę, keičiasi jos kaina,
o taip pat naujai atėjus prekei į rinką, kaina suderinta su konkurentų
kaina, bet prekė išsiskiria.

2) Kaina yra nustatoma. Galima kaina – prekės gamybos ir pardavimo
kaštai. Mano prekė jogurtas „Smaližius“ produktui taikomos gamybos kaštų
metodas ir yra 0,03 % antkainis pelnu suformuoti. Kuo gaminsiu daugiau, tuo
gamybiniai kaštai bus pigesni ir vartotojas norės įsigyti daugiau prekių.

3) Kainos nustatymo strategijos

❖ Naujos prekės kainos nustatymas. Mano gaminama prekė yra labai

geros kokybės ir aukštos, tai kaina bus didesnė, nei žema (tai

yra vidutinė).

❖ Kainos nustatymas realizavimui skatinti. Mokant grynais,

perkant mažiausiai 50 vnt. įpakavimų jogurtas „Smaližius“, 1%

nuolaida.

❖ Kainos nustatymas pagal geografinį principą. Produkto kaina

gamybos vietoje yra mažesnė, kadangi kai prekė yra jau

pardavime, į kainą įeina ir kintamos išlaidos.

❖ Kainos nustatymas prekių nomenklaratūros ribose. Teikiant

jogurtą įvairių rūšių 8. Kiekvienai atskirai prekei nustatoma

tos rūšies prekėms skirtinga kaina. Priedas, kaip šaukštelis

vaikiškas prie jogurto vienam jogurto tipui (rūšiai).

PRAKTINIS NR. 8

Nurodyti prekės pateikimo politiką:

1) Pavaizduoti paslaugų pateikimo kanalą;

2) Parašyti prekės pateikimo metodus.

1) Pateikimo kanalai:

2) Pateikimo metodai:

Savo prekes Įmonė „Saldu Gardu“ parduos pirmiausiai didmeninkams.
Mažmeninkai yra prekybos centrai, kaip „Minima“, „Media“, „Maxima“, bei tie
prekybos centrai, kuriuose savitarna. Didmeninkas yra Vilniaus prekyba,
kuri produkciją pateikia mažmeninkams. Didmeninkas prekiaujantis plačiu
asortimentu, parduos prekę mažmeninkui.

PRAKTINIS NR. 9

Nustatyti rėmimo strategiją:

1. Kokie prekės rėmimo veiksmai?

2. Sudaryti rėmimo biudžetą.

3. Rėmimo strategija.

Rėmimo veiksmai įmonei „Saldu Gardu“ , kuriuos taikysime ( – iu)
norint parduoti kuo daugiau savo produktų ir taikysim ( – iu) rėmimo
veiksmus:

1) Reklama:

Reklamuosime ( – iu ) žurnale „Prie stalo“ kas mėnesį.

Reklama per televiziją „LRT“. Taip pat rengiamos įvairios akcijos,
nuolaidos.

2) Rėmimo biudžetas sudaromas

Reklama žurnale „Prie stalo“ išleidžiama per mėnesį du kartus.
Reklamuojama kartą per mėnesį, ir taip 8 kartus, reklama 225 lt.

1 reklamos kaina – 225, 8 mėnesiai 225*8 = 1800 lt

Reklama per televiziją

„LRT“ reklamuojama 3 kartus per savaitę, reklama kuri užtrunka 30

s. Reklamuojama antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais.

1 reklama 22000, 6 mėnesius. 22000*82 = 1804000 lt iš viso reklamai

3) Įmonės rėmimo strategija

Taikoma stūmimo strategija, nes ja remiantis vartotojas greičiau
įsigis šią prekę, bei skatinsim, kad tarpininkaujant būtų įgyjama ši prekė.

IŠVADOS

1. Įmonė yra nedidelė. Konkurentai yra trys. Rinkoje, esantys

konkurentai gamina produkciją, kuri teikia paslaugas panašias

kaip ir įmonė „Saldu Gardu“.

2. Įmonės tikslinė rinka yra (vartotojai) dirbantys asmenys,

gyvenantys kaime, vidutiniškai reaguojantys į naujoves, kurių

pajamos nuo 501 – 1000 litų per mėnesį, pagal segmentavimą.

3. Prekė bus pateikiama didmeniniams, o po to išskirstoma

mažmeninkams, o atitenka vartotojams.

LITERATŪRA

1. BALTRŪNIENĖ, Violeta. Bendrosios studijų darbų ir reikalų raštų

rengimo rekomendacijos. Vilnius, 2003. 72 p. ISBN 9955-9418-5-5.

2. VIRVILAITĖ, Regina. Marketingas. Kaunas: „Technologija“, 1997.

145 p. ISBN 9986-13-453-6.

Darbas baigtas

2005 m. birželis 5 d.

———————–
GAMINTOJAS

DIDMENINKAS

MAŽMENINKAS

VARTOTOJAS

Leave a Comment