Imonės “Saldu Gardu” marketingo planas

[pic]

VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

Marketingo katedra

Dieninių studijų skyriaus II kurso BA03B grupės studentė

ĮMONĖ „SALDU GARDU“

Praktiniai darbai

Darbo vadovė dėstytoja Laima STEIBLIENĖ Vertinimas

Vilnius 2005 TURINYS

ĮVADAS 3 1. Praktinis darbas Nr. 1 4 2. Praktinis darbas Nr.2 6 3. Praktinis darbas Nr. 3 8 4. Praktinis darbas Nr. 4 11 5. Praktinis darbas Nr. 5 12 6. Praktinis darbas Nr. 6 13 7. Praktinis darbas nr. 7 15 8. Praktinis darbas Nr. 8 16 9. Praktinis darbas Nr. 9 17 IŠVADOS 18 LITERATŪRA 19 ĮVADAS

Užsiimti tokia veikla, kokia yra pelninga. Tai yra būdinga įmonei.Įmonė – organizacija, kuri turi savo siekius bei stengiasi juosįgyvendinti. Įmonė „Saldu Gardu“ nėra tokia didelė, tai yra personalinė įmonė.Yra nustatomi darbo tikslai, bei uždaviniai. Darbo tikslas – pritaikyti bei remtis marketingo žiniomis. Darbo uždaviniai: 1. Apžvelgti rinkoje esančius konkurentus. 2. Nustatyti įmonės tikslinę rinką.

PRAKTINIS DARBAS NR. 1

1. Parašyti įmonės „Saldu Gardu“ marketingo komplekso elementus (4P); 2. Pasirinkti kokią iš šių koncepcijų naudoja mano įmonė? Ir kodėl? 3. Pateikti pavyzdžių 8 marketingo tipam.

1. UAB „Skanu Gardu“ marketingo programos elementai: Prekė (1P) – įvairių vaisių skonio jogurtas „Smaližius“ (aukštakokybė, neriebus, įvairių vaisių skonio, pusiau kietas, įpakavimas,prekinis vardas – „Smaližius“, 0,5 litro, patenkinantis įvairių klientųskonio reikalavimus). Kaina (2P) – prieinama vartotojui. Perkant 2 jogurtus, kas 10pirkėjas gauna dovanėlę mažyliui – gali būti gardumynas, saldainių pakuotėir kt. Pateikimas (3P) – firminės parduotuvės, bei prekių tiekimas įdidžiausius Lietuvos prekybos centrus: „Iki“, „Minima. Media. Maxima“,„Norfa“ ir kt. Rėmimas (4P) – informacinė reklama per spaudą, televiziją, radiją.Pardavimas įvairiais skatinimais, kaip įvairios nuolaidos, žaidimai,akcijos. Taip pat galima pristatyti šią prekę tokioms organizacijoms, perkurias būtų gerinama produkto vardas. Bei tokioms įmonėms, kurios užsiimalabdaringa veikla. Galima kartą per mėnesį didžiausiuose Lietuvos miestuosedalinti reklamines skrajutes, taip skatindami labiau susidomėti šia preke.

2. Įmonė UAB „Saldu Gardu‘ naudoja gamybos koncepciją. Gamyboskoncepcija – tai tokia įmonės valdymo orientacija, kai teigiama, jog

vartotojai yra palankūs prekėms, kurios plačiai paplitusios, nebrangios irtodėl reikia stengtis tobulinti jų gamybą ir pateikimą. Pasirinkau todėl,kad svarbiausia pagaminti pigią prekę, tobulinti gamybą, mažinti savikainą.

3. Marketingo 8 tipai ir pavyzdžiai: Konversinis marketingas. Tai susiję su negatyvia paklausa. (Pvz.:negatyvus požiūris į riedučius). Skatinamasis marketingas. Susijęs su paklausos nebuvimu. Paklausosnebuvimas – tai tokia situacija, kai visa rinka ar jos dalis nesidomipreke. (Pvz.: nauji suvenyrai, apie kuriuos vartotojas nieko nežino;pačiūžos ten, kur nėra ledo ar žiemos). Plėtojantis marketingas. Tai susijęs su potencialia paklausa. Taitokia situacija, kai pirkėjai pirktų prekę, tenkinančią atsiradusį poreikį,bet tuo metu prekių nėra. (Pvz.: poreikis automašinoms ir nekenksmingomscigaretės, kurios neterštų aplinkos; poreikis švariam vandeniui irekologiškai švariam maistui, kad nebūtų sveikatos sutrikimų). Sinchromarketingas – tai susiję su varijuojančia paklausa, tokiasituacija, kai pati prekė perkama skirtingais laiko tarpais. (Pvz.: ledaibus perkami rečiau, nes šalta žiema; bus daugiau perkama, kai bus taikomanuolaida ir akcija). Remarketingas – susijęs su mažėjančia paklausa. Tokia situacija,kai tam tikru metu prekių perkama mažiau negu anksčiau. Prekių paklausapadidėja, kai vartotojas nori ko nors skanaus su vaisiais, tad skatinsimeypač vaikus lankstinukais spalvotais, kad tėveliams parodytų. O vėliau galir nupirktų. Palaikantis marketingas – susiję su pilnąja paklausa. Tokiasituacija, kai pasiūla visiškai atitinka paklausą. (Pvz.: 2 jogurtai už 1kainą; šią savaitę perkant abonementą į baseiną 1 val. nemokama maudymosisesija artimam žmogui arba šiaip dovana). Demarketingas. Jis susijęs su pertekline paklausa. Tokia situacija,kai paklausa didesnė už pasiūlą, kurios padidinti nėra galimybių. (Pvz.:vykstant dažnoms akcijoms, prekė išperkama ir nespėjama (nesugebama)atvežti į parduotuves reikalingų prekių; prieš įvykstant gamtos stichinei

nelaimei užimtos visos ligonių palatos, būtinos žmonėms skubią medicininępagalbą suteikti). Stabdantis marketingas. Susijęs su iracionalia paklausa. Tokiasituacija, kai prekės ar paslaugos yra nepageidautina; jogurtai gaminami įjuos dedant medžiagas, kurių pagalba produktas, nors tai kenkia žmogaussveikatai. PRAKTINIS DARBAS NR. 2

1) Kokie mikro aplinkos elementai ir kaip įtakoja įmonę „Saldu gardu“? 2) Kokie makro aplinkos elementai ir kaip įtakoja įmonę „Saldu gardu“?

1. Įmonės „Saldu gardu“ mikro aplinkos elementai: Įmonės klietai – tai vartotojų rinka. Įvairūs pirkėjai: vaikai,besimokantys bei studijuojantys asmenys, suaugę žmonės. Tie asmenys, kuriemreikalingos mano prekės. Taip pat ir dideli prekybos centrai, o ir pirkėjaiiš užsienio, siekiantys tarpininkauti. Tarpininkai – tai tie asmenys, kurie įsigyja mano prekes irparduoda jas savo prekybos centruose brangiau. Tai gali būti „Panevėžiopienas“, „Kauno pienas“. Tai įvairūs prekybos centrai bei didmeninė irmažmeninė prekyba. Norint parduoti produktą, žinoma reikalingi tarpininkai,kad užmegzti būtų galima ryšius su užsienio klientais, bei tokiomisorganizacijomis, kurios teikia marketingo paslaugas prekybos agentai,laikraščiai, TV, radijas, internetas. Tiekėjai – tai įmonės iš kurių įsigyjame priemones gamybos,reikalingas gaminti mano pasirinktą prekę. Tai jogurtą gaminančios įmonės,iš kurių perkame žaliavas jiems gaminti. Konkurentai – visos įmonės, kurios gamina tokį pat produktą(jogurtą). Tai AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“, AB „Žemaitijospienas“ ir kt. Kontaktinės auditorijos – akcininkai, spaudos vietos.

2. Įmonės „Saldu gardu“ makro aplinkos elementai: Ekonominė aplinka – veikia marketingą per gyventojų perkamosiosgalios svyravimus. Perkamoji galia priklauso nuo: a) kainų lygio (kuo produkto kaina didesnė, tuo ją vartotojai mažiau perka; kuo mažesnė, tuo labiau tikimybė didesnė kad ją pirks); b) pajamų lygio (žmonės, kurie uždirba daugiau pajamų, tuo jie daugiau galės skirti pinigų būsimai prekei įsigyti. Manau, taip

išaugtų pirkimai. c) kaupimo lygis d) nedarbo lygis (kuo jis bus mažesnis, tuo valstybės gyventojai turės daugiau pajamų ir atvirkščiai). e) kredito gavimo galimybių (kuo kredito gavimo galimybės ir įsigijimo sąlygos bus didesnės palankesnės kredito gavėjui, tuo jis turės daugiau papildomų pinigų ir galės juos skirti platesnės įvairovės maisto produktų įsigijimui).

Socialinė aplinka – tai marketingo aplinkos komponentasatspindintis visuomenės charakteristikų poveikį marketingui. Marketingąveikia per šias tendencijas: a) pagrindinių vertybių pastovumą; b) subkultūra (mažos žmonių grupės); c) antrinės kultūros vertybės. Socialinę – kultūrinę aplinką apibūdina tokie demografiniairodikliai potencialių pirkėjų skaičius. Vartotojų pasiskirstymas pagallytį, amžių, išsilavinimo lygį, šeimos sudėtį ir t.t. Politinė teisinė aplinka – tai makroaplinkos elementas, apimantisvisų juridinių aktų poveikį marketingui. Jais privalo vadovautis įmonė.Visus juridinius aktus, į kuriuos marketingo sistema atsižvelgia, skirstomaį 3 grupes: a) teisės aktai, nusakantys įmonių steigimą, jų vidaus veiklą, likvidavimą; b) teisės aktai, reguliuojantys įmonės santykius su pirkėjais partneriais, konkurentais; c) teisės aktai, reguliuojantys atskiras marketingo sritis (veiksmus). Tie aktai, reguliuojantys reklamos, taisykles, įpakavimoreikalavimus ir prekių kokybę. Šie įstatymai užkerta kelią diskriminacineikainų politikai, nesąžiningai prekybai ir kt. Mokslinė – technologinė aplinka – tai marketingo aplinkoskomponentas, apimantis mokslo žinių poveikį marketingui. Technologinėsaplinkos kryptys marketingui pasireiškia per atsirandančius naujusproduktus ir galimybes juos tobulinti, per poveikį prekių kainos, perproduktų įpakavimą, per atsirandančias naujas mokėjimo formas, pertobulinimą paskirstymo sistemą, per atsirandančias naujas valdymo, tyrimoir statistikos sistemą. Ši įmonė naudosis šiuolaikinėmis technologijomis irmokslo žinių pažanga taip pat. Gamtos aplinka – tai marketingo aplinkos komponentas, apimantisvisų gamtinių išteklių poveikį marketingui. Gamtos aplinkos poveikismarketingui daugiausia reiškiasi galimybe apsirūpinti gamtiniais

ištekliais: žaliavomis, energija, kuru ir kt. Marketingo sprendimai turiremtis tuo, kad aplinkos apsauga griežtai kontroliuojama valstybės irvisuomeninių organizacijų.

PRAKTINIS DARBAS NR. 3

Nurodyti įmonės rinkos esančius konkurentus (rinkos struktūrą). 1) Nurodyti pavadinimus, adresus, telefonų numerius ir kitu duomenis. 2) Konkurentų gaminamą produkciją, teikiamos paslaugos. 3) Nurodyti konkurentų prekių kainos. 4) Konkurentų prekių pateikimo metodai. 5) Taikoma rėmimo politika. 6) Konkurentų (įmonių) užimamos rinkos dalys.

1) Įmonė „Saldu Gardu“ gamina jogurtą ir turi konkurentų. Šios įmonės trys stambiausios: AB „Pieno žvaigždės“ Adresas : Laisvės pr. 125 , Vilnius Telefonas : (8 ~ 5) 246 14 14 Faksas : (8 ~ 5) 246 14 15 El. p. : info@pienožvaigždės.lt Tinklalapis : http://www.pienas.lt

AB „Rokiškio sūris“ Adresas : Pramonės g. 3, LT – 42150, Rokiškis Telefonas : +37045855200 Faksas : +37045855300 E.p. : rokiškiosūris@r.sūris.lt Tinklapis : http://www.rokiškio.com

AB „Žemaitijos pienas“ Adresas : Sedos g. 35, Telšiai Telefonas : (8 ~ 5) 213 38 18

2) Konkurentų gaminama produkcija ir teikiamos paslaugos. AB „Pieno žvaigždės“ gamina įvairaus asortimento gaminius: pienogaminiai, kefyras, sviestas, grietinė, įvairių rūšių varškė, pieniškidesertai, fermentinis sūris. AB „Rokiškio sūris“ gamina ir parduoda šiuos produktus: pienogaminius, sūrius, sviestą, kefyrą, pasukos, grietinę, varškę. Taip patvarškės sūrelius, jogurtus ir gaiviuosius gėrimus. AB „Žemaitijos pienas“ gamina ir parduoda : kefyrą, pasukos,jogurtą, sviestą, grietinę. 3) Konkurentų prekių kainos.

AB „Pieno žvaigždės“ Jogurtas „Smilga“ 470 ml – 2,10 lt Jogurtas „Smilga“ 500 ml – 2,38 lt Pieno gėrimas „Miau“470 ml – 2,00 lt Jogurtas „Pasaka“ 125 ml – 0,84 lt Jogurtas „Pasaka“ 350 ml – 2,46 lt Jogurtas „BIOS“ su vaisiais 125 ml – 0,84 lt Jogurtas „Mūsų“ 125 ml – 1,24 lt Jogurtas „Jo“ įvairaus skonio 0,45 kg – 1,83 lt Jogurtas „Jo“ 0,5 kg – 2,89 lt

AB „Žemaitijos pienas“ Jogurtas „Magija classic“ 1 l – 3,00 lt Jogurtas „Mano“ 800 ml – 2,30 lt Jogurtas „Mano“ 400 ml – 1,70 lt Jogurtas „Jogurtas“ 0,6 l – 1,89 lt Jogurtas „Jogurtas“ 1 l – 2,70 lt Jogurtas „Magija active“ 125 g. – 0,80 lt

AB „Rokiškio sūris“

Jogurtinis gėrimas „Joy“ įvairių vaisių skonio 0,33 l – 1,20 lt Jogurtinis gėrimas „Joy“ įvairių vaisių skonio 0,5 l – 1,50 lt Jogurtas „Jo“ 0,45 kg – 1,46 lt Jogurtas „Valgyk lengvai“ 125 g. – 0,75 lt Jogurtas „Bifido“ 800 g – 2,70 lt Jogurtas „Bifido“ 400 g – 1,80 lt 4) Konkurentų prekių pateikimo būdai. AB „Pieno žvaigždės“ teikia ypatingus pasiūlymus. Naujienas,asortimento rūšis galime rasti internetiniame puslapyje. Daromos akcijosšios įmonės gaminamiems produktams prekybos centruose. AB „Rokiškio sūris“ taip pat visas naujienas galima sužinotitinklalapyje. Kiti produktai buvo pristatomi parodoje kaip degustacija. AB „Žemaitijos pienas“ internetinis puslapis yra nebaigtas kurti.Produktai pateikiami informaciniuose prekybos centrų leidiniuose. 5) Konkurentų rėmimo politika. AB „Pieno žvaigždės“ reklamuoja savo produkciją per TV spaudą,produktų prekybos centruose. Sukurtas internetinis puslapis. Taikomoslanksčios nuolaidos įvairiems produktams. AB „Rokiškio sūris“ reklamuoja taip pat savo produkciją pardavimovietose, skrajutės, taip pat laikraščiuose. Informacija apie gaminiusprieinama interneto puslapyje. Rengiami recepto konkursai, buvo rengiamadegustacija. AB „Žemaitijos pienas“ reklama per televiziją. Skatinamas pirktiplataus asortimento produktas patraukia kaina, akcijos. 6) Konkurenčių įmonių užimamos rinkos dalys. [pic] 1 pav. Konkurentų užimamos rinkos dalys Į šią skritulinę diagramą įeina konkurentai, kurie pasirinkti šiamesavarankiškame darbe. PRAKTINIS NR. 4

1. Susegmentuoti įmonės rinką: • demografiniu; • geografiniu; • psichografinius; • vidaus elgesio kriterijais. 2. Nustatyti savo rinkos tikslinę rinką. 1. Segmentavimas • pagal pajamas: a) iki 501 lt b) 501 iki 1000 lt c) 1001 ir daugiau • pagal gyvenimo vietą: a) mieste; b) kaime; • pagal gyvenimo būdą: a) tie, kurie laikosi tradicijų; b) laikomasi nuostatų; c) estetai. • pagal vartotojų reagavimą į naujas prekes: a) vidutiniškai reaguoja į naujas prekes; b) neigiamai žiūrintys į naujas prekes, ar net gi prieš jas nusiteikę; c) novatoriai linkę įsigyti tik tas naujas prekes, kuriose turi dominuojančių savybių. 2. Susegmentavus rinką įmonė „Saldu gardu“ tikslinė rinka yravartotojai, kurių pajamos nuo 501 iki 1000 lt, estetai gyvenantys Lietuvoskaime, vidutiniškai reaguojantys į naujas prekes.

PRAKTINIS NR. 5

Nurodykite kokie vartotojo elgesio (išorės ir vidaus) faktoriaiturės įtakos prekės pirkimui.

IŠORINIAI VARTOTOJO ELGESIO FAKTORIAI: KULTŪRA. Kultūra yra visuomenės gyvenimo būdas. Vartotojai pirkstokią prekę, kuriems ji yra svarbi. Kitam žmogui gal labai svarbu tai, kasyra visuomenėje. Taigi, gaminama prekė bus perkama, ir turi įtakosatsižvelgiant į šias prekes, jogurto. SOCIALINĖ PADĖTIS Vartotojas pirks, jei leidžia jam galimybės. Tai sąlygoja pajamos,užimama padėtis. Socialinė padėtis – tai padėtis sąlygojanti pajamas,užimamą vietą (darbas, nes nuo to priklauso) visuomenėje ir įtakoja, arvartotojas galės įsigyti vienokią ar kitokią prekę. ŠEIMA. Vartotojas pirks prekę atsižvelgiant į tai ir kokį jogurtą,kad jis būtų visai šeimai skanus, jei to norės. STATUSAS Užimama vieta aukštesnė, neleis vartotojui įsigyti prastą prekę,pirks tokią prekę, kuri atitiks jo statusą. VIDINIAI VARTOTOJO ELGESIO FAKTORIAI: EKONOMINĖ PADĖTIS. Pagal tai, kiek uždirbs pajamų, vartotojopirkimas priklausys nuo to kiek ji kainuoja ir gali leisti sau jąnusipirkti, ar ne. Vartotojo ekonominė padėtis, nuo to ar mažiau pirkti irpigesnes preke, ar daugiau uždirbantys pirkti brangesnes (bet galbūt irpigesnes). POREIKIS. Visi žmonės gali pirkti šias prekes, nes jos visiems yrabūtinos, kitiems gal ne. Jogurtą mes visi geriam, jei ne, tai gal vėliauatsiras poreikis. Jogurtą pasirinksime pagal jo skonį, įpakavimo, kokybės. SUVOKIMAS. Jei žmogus nesuvoks, kad ši prekė jam yra naudinga irneskani, ji jos nepirks. Bet kadangi ji yra skanaus skonio ir turinti kitų,ypatingų savybių negu kitos prekės. Tik nusipirkdamas vartotojas supraskokia ji yra. NUOMONĖ. Vartotojas pats suformuluoja nuomonę apie prekę. Jei jiyra teigiama, jis toliau ją pirks ir skatins galbūt kitus, na bent paragins

ją paragauti. Nuomonė draugų bei artimųjų nuomonė gali įtakoti ir vartotojonuomonę, jų atsiliepimai apie prekę.

PRAKTINIS NR. 6

1. Nurodyti prekės charakteristikas prekės lygmenyse. 2. Nurodyti prekės asortimentą, parašyti jo asortimento parametrus. 3. Apibūdinti prekės identifikavimo elementus. 4. Apibūdinti prekės įpakavimą, išvardinti prekės įpakavimo elementus. 5. Nurodyti galimas prekės gamybos nutraukimo priežastis.

1. Prekės charakteristika prekės lygmenyse. SUMANYTOJI PREKĖ – gaminama prekė (jogurtai) naudinga sveikatai,kurie nori tik paragauti. Gali būti vartojama pagal receptus. REALI PREKĖ – jogurtai įvairaus skonio vaisių. Įpakavimas yraplastikinis maišelis. Jogurtas gaminamas įvairios talpos. Jogurto sudėtyje160 kalorijų, 25% riebumo. PREKĖ SU PASTIPRINIMU – Geras įpakavimas neleidžia prekei greitaipagesti. Prie jogurto pridedamas mažas šaukštelis, kurio viduje užrašas„Smaližius“.

2. Mano gaminamą prekę, tiksliau jos asortimentą sąlygoja įmonėsgalimybės. Prekių tobulinimo asortimento kryptys: prekių linijos, prekiųlinijos modifikavimas, diversifikavimas. Prekės asortimento parametrai: ❖ Asortimento plotis: Jogurtas plastikiniame maišelyje; Jogurtas plastikiniame buteliuke. ❖ Asortimento gylis: 0,5 l bei 1 l talpos Su bananais ir vyšniomis; Įvairių vaisių skonio. Jogurtas 25% ir 15 % riebumo.

3. Prekės identifikavimo elementas Prekės vardas – „Smaližius“. „smaližius“

3. Prekės įpakavimas Pakuotė – tvirta ir neleidžianti produktui išsilieti, pagaminta išgeros medžiagos. Pakuotės dizainas – pati pakuotė geltonos spalvos su tamtikrais joje esančių vaisių skoniu atvaizdu. Ne tik lietuvių kalba, betrusų, anglų kalba. Nurodomas gamintojas su duomenimis, kuriais galbūtreikalingi vartotojui. (Brūkšninis kodas). 5. Prekės gamyba nutraukiama. Konkurencijos paaštrėjimas –konkurentai pradėjo gaminti daugiau ir labiau akį traukiančią vartotoją.Pradedama gaminti labiau kokybiškos prekės. Pardavimų skaičius mažėja, otaip pat galime teigti, kad nėra uždirbamo pelno. Įmonės bankrutuoja.Gaminamų prekių asortimento nesuderinamumas – gaminama ta pati prekė, betmažai kuo besiskirianti. Per didelė prekių linija gali išeiti iš gamybos

ribų, o tam pritrūkti ir žaliavų.

PRAKTINIS DARBAS NR. 7

1) Nurodyti kainos nustatymo tikslą. 2) Nurodyti kainos nustatymo metodą. 3) Nurodyti kainos nustatymo strategijas.

1) Įmonės „Saldu Gardu“ prekės kainos nustatymo tikslas rūpinimasisišgyventi – šios prekės, jogurto, didelė konkurencija. Kaina nėra aukšta,tikėdamiesi geranoriškos pirkėjų reakcijos, bei konkurencijos išlaikymas –kaina jogurto yra nei aukšta, nei žema. Tobulint prekę, keičiasi jos kaina,o taip pat naujai atėjus prekei į rinką, kaina suderinta su konkurentųkaina, bet prekė išsiskiria. 2) Kaina yra nustatoma. Galima kaina – prekės gamybos ir pardavimokaštai. Mano prekė jogurtas „Smaližius“ produktui taikomos gamybos kaštųmetodas ir yra 0,03 % antkainis pelnu suformuoti. Kuo gaminsiu daugiau, tuogamybiniai kaštai bus pigesni ir vartotojas norės įsigyti daugiau prekių. 3) Kainos nustatymo strategijos ❖ Naujos prekės kainos nustatymas. Mano gaminama prekė yra labai geros kokybės ir aukštos, tai kaina bus didesnė, nei žema (tai yra vidutinė). ❖ Kainos nustatymas realizavimui skatinti. Mokant grynais, perkant mažiausiai 50 vnt. įpakavimų jogurtas „Smaližius“, 1% nuolaida. ❖ Kainos nustatymas pagal geografinį principą. Produkto kaina gamybos vietoje yra mažesnė, kadangi kai prekė yra jau pardavime, į kainą įeina ir kintamos išlaidos. ❖ Kainos nustatymas prekių nomenklaratūros ribose. Teikiant jogurtą įvairių rūšių 8. Kiekvienai atskirai prekei nustatoma tos rūšies prekėms skirtinga kaina. Priedas, kaip šaukštelis vaikiškas prie jogurto vienam jogurto tipui (rūšiai). PRAKTINIS NR. 8

Nurodyti prekės pateikimo politiką: 1) Pavaizduoti paslaugų pateikimo kanalą; 2) Parašyti prekės pateikimo metodus.

1) Pateikimo kanalai:

2) Pateikimo metodai: Savo prekes Įmonė „Saldu Gardu“ parduos pirmiausiai didmeninkams.Mažmeninkai yra prekybos centrai, kaip „Minima“, „Media“, „Maxima“, bei tieprekybos centrai, kuriuose savitarna. Didmeninkas yra Vilniaus prekyba,kuri produkciją pateikia mažmeninkams. Didmeninkas prekiaujantis plačiuasortimentu, parduos prekę mažmeninkui.

PRAKTINIS NR. 9

Nustatyti rėmimo strategiją:

1. Kokie prekės rėmimo veiksmai? 2. Sudaryti rėmimo biudžetą. 3. Rėmimo strategija.

Rėmimo veiksmai įmonei „Saldu Gardu“ , kuriuos taikysime ( – iu)norint parduoti kuo daugiau savo produktų ir taikysim ( – iu) rėmimoveiksmus: 1) Reklama: Reklamuosime ( – iu ) žurnale „Prie stalo“ kas mėnesį. Reklama per televiziją „LRT“. Taip pat rengiamos įvairios akcijos,nuolaidos. 2) Rėmimo biudžetas sudaromas Reklama žurnale „Prie stalo“ išleidžiama per mėnesį du kartus.Reklamuojama kartą per mėnesį, ir taip 8 kartus, reklama 225 lt. 1 reklamos kaina – 225, 8 mėnesiai 225*8 = 1800 lt Reklama per televiziją „LRT“ reklamuojama 3 kartus per savaitę, reklama kuri užtrunka 30 s. Reklamuojama antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais. 1 reklama 22000, 6 mėnesius. 22000*82 = 1804000 lt iš viso reklamai 3) Įmonės rėmimo strategija Taikoma stūmimo strategija, nes ja remiantis vartotojas greičiauįsigis šią prekę, bei skatinsim, kad tarpininkaujant būtų įgyjama ši prekė.

IŠVADOS

1. Įmonė yra nedidelė. Konkurentai yra trys. Rinkoje, esantys konkurentai gamina produkciją, kuri teikia paslaugas panašias kaip ir įmonė „Saldu Gardu“. 2. Įmonės tikslinė rinka yra (vartotojai) dirbantys asmenys, gyvenantys kaime, vidutiniškai reaguojantys į naujoves, kurių pajamos nuo 501 – 1000 litų per mėnesį, pagal segmentavimą. 3. Prekė bus pateikiama didmeniniams, o po to išskirstoma mažmeninkams, o atitenka vartotojams. LITERATŪRA

1. BALTRŪNIENĖ, Violeta. Bendrosios studijų darbų ir reikalų raštų rengimo rekomendacijos. Vilnius, 2003. 72 p. ISBN 9955-9418-5-5. 2. VIRVILAITĖ, Regina. Marketingas. Kaunas: „Technologija“, 1997. 145 p. ISBN 9986-13-453-6.

Darbas baigtas 2005 m. birželis 5 d.

———————–GAMINTOJAS

DIDMENINKAS

MAŽMENINKAS

VARTOTOJAS