Įmonės marketingo makroaplinka

TURINYS

1. Įvadas
2. Marketingo aplinkos apibūdinimas
2.1. Mokslinė – technologinė aplinka
2.2. Gamtinės aplinkos ypatumai
2.3. Ekonominė aplinka
2.4. Demografinė aplinka
2.5. Socialinė kultūrinė aplinka
2.6. Teisinė aplinka
2.7. Konkurencinė aplinka
3. Įmonės marketingo aplinkos ir marketingo valdymo ryšys
4. Marketingo makro aplinkos pritaikymas firmoje „GEA PT Baltic“
5. Išvados
6. Naudota literatūra

1. ĮVADAS

Bet kokia žmogaus veikla gyvenime yra sąlygojama jo nepasitenkinimo esama ar būsima padėtimi. Jo norą veikti skatina noras pakeisti, patobulinti ir kurti aplinką, užtikrinti sau ir savo šeimynykščiams gerą pragyvenimą. Kad žmogus galėtų tinkamai save realizuoti ir užsitikrinti sau normalų gyvenimą, o ne tik egzistavimą, jis drauge su kitų individų pagalba steigia įvairias organizacijas.
Organizacijos narių įsivaizduojami ar mąstomi veiksmai kaip keisti tą aplinką yra vadinami tikslais. Tikslas – vienas iš organizacijos gyvavimo principų. Organizacijos tikslus reikia stengtis kiek galima labiau suderinti su bendrais organizacijos narių tikslais. Norint, kad organizacija veiktų, reikia nuolat turėti veiklos objektą. Dar viena iš būtinų geros organizacijos veiklos garantų – darbo pasidalijimas ir derinimas.

Vienas iš pagrindinių rodiklių pradedant verslą – verslo aplinkos išaiškinimas. Turint informaciją apie verslo aplinką, ją įtakojančius veiksnius galime sėkmingiau numatyti naują verslo kūrimo galimybės bei veikiančių įmonių konkurencinę paadėtį.

Remiantis žinomo ekonomisto F. Kotlerio teorija, galima išskirti keturis pagrindinius verslo makro aplinkos veiksnius: ekonominius, politinius – teisinius, socialinius – kultūrinius, mokslo ir technikos pažangos veiksnius.

Socialiniai – kultūriniai veiksniai. Šie veiksniai – tai pokyčiai visuomenės vertybėse ir gyvenimo būde. Bet kuri organizacija funkcionuoja tam ti

ikroje kultūrinėje aplinkoje, kurią sudaro konkrečios tradicijos, papročiai bei jų besilaikantys žmonės. Nors visos vertybės yra gan pastovios ir stabilios, tačiau kultūrinėje aplinkoje vyksta pokyčiai. Svarbu numatyti, ar tai esminiai pokyčiai, ar tik trumpalaikės tendencijos.

Ekonominiai veiksniai. Ekonominė situacija šalyje tiesiogiai įtakoja verslo vystymąsi šalyje. Ją sąlygoja valstybės valdymo organų vykdoma mokesčių ir pinigų masės, kapitalo judėjimo, investicinės aplinkos, kreditų teikimo ir palūkanų normos politika. Ekonominę aplinką taip pat sąlygoja ir paklausos – pasiūlos, konkurencijos, kainodaros ir kiti ekonominiai veiksniai.

Ekonomikoje gali vykti du pagrindiniai pokyčiai, sąlygoti ekonominių veiksnių. Pirmasis apima ekonomikos vystymosi ciklus, t.y., augimo ir smukimo periodus. Verslininkams labai svarbu numatyti šiuos ciklus, įvertinant jų poveikį vystomam verslui.

Antrasis pokytis – tai ekonomikos struktūros kitimas, kuris pasireiškia dominuojančio ekonominio sektoriaus pakeitimu (tokie pokyčiai vyyksta beveik visose buvusiose socialistinėse šalyse).

Politiniai – teisiniai veiksniai. Laisva verslininkystė gali vystytis tik demokratinėje, rinkos ekonomikos šalyje. Politinio stabilumo veiksnys itin aktualus šalyse, kuriose vyksta perėjimas nuo planinio į rinkos ūkį.
Politinė – teisinė verslo aplinka susideda iš:
• Politinės sistemos;
• Teisinių aktų;
• Nuosavybės teisės;
• Valstybinio reguliavimo laipsnio;
• Valstybinių ir visuomeninių įstaigų ir organizacijų.

Verslo aplinka turi tiesioginę įtaką verslininkystei plėtoti. Ji gali skatinti verslo atsiradimą arba priešingai – apsunkinti jo kūrimąsi ir tolesnę plėtotę.
Verslininkystei plėtoti būtinos šios sąlygos:
• Privačioji nuosavybė;
• Ūkininkavimo laisvė;
• Konkurencija;
• Teisinė verslininkų apsauga ir
r verslininkystės skatinimas.

Šiame referate apibrėšime veiklos aplinką: išorinę, vidinę, mikro ir makro aplinką, jų sudedamuosius elementus bei charakteristikas. Tai padės suvokti kaip lanksčiau ir greičiau reaguoti į aplinkos pokyčius. Teisingai įvertinti išorinių, vidinių veiksnių bei kitų sprendimų įtaką įmonės veiklai ir kaip šias žinias galima panaudoti įmonės darbo organizavimui.

2. MARKETINGO APLINKOS APIBŪDINIMAS

Marketingo aplinka – tai visuma išorinių veiksnių, tiesiogiai ir netiesiogiai darančių įtaką įmonės veiklai, jos marketingo sprendimas. Marketingo aplinkos pažinimas – tai nuolatinis informacijos rinkimas ir analizė siekiant aptikti ir įvertinti svarbius pokyčius ir tendencijas, kurios gali paveikti įmonės marketingo ar visą verslo strategiją.

Analizuojant marketingo aplinką skiriama mikro ir makro marketingo aplinka. Mikro aplinkos komponentai, kaip ir makro aplinkos, įtakoja įmonės marketingo veiklą, tačiau jų įtaka yra tiesioginė, gana aiškiai apčiuopiama ir suvokiama, labiau „operatyvinio“ pobūdžio, kai tuo tarpu makro aplinkos komponentų kaita formuoja ilgalaikes verslo, vartojimo tendencijas, o jų sąlygoti pokyčiai formuoja naujus verslo būdus, vartojimo įpročius, jų įtaka yra ilgalaikė ir strategiškai svarbi. Jei įmonė ir pati gali gana sėkmingai daryti įtaką marketingo mikro aplinkos elementams, tai makro aplinkos įtakoti praktiškai neįmanoma, jei įmonė nepasiūlo rinkai iš esmės naujų produktų ar poreikių tenkinimo būdų.

Marketingo mikroaplinka – tai visuma jėgų, tiesiogiai darančių įtaką įmonės makro veiklai.

Marketingo makroaplinkos elementai yra šie: mokslinė – technologinė ap

plinka, ekonominė aplinka, gamtinė aplinka, socialinė – kultūrinė aplinka, demografinė aplinka, teisinė aplinka, konkurencinė aplinka.

Kaip pavyzdį pateikiame įmonės makro aplinkos tikslus.

Marketingas taikytinas tik ten, kur kokybiškos prekės ir paslaugos. Priešingu atveju jis tik išryškina blogas prekių savybes bei aptarnavimą ir paspartina įmonės žlugimą. Todėl svarbu, kad įmonės siekiai ir darbai, apsisprendimas veikti būtų labai pagrįsti, priimtini tiek visuomenei, tiek personalui. Įmonės idėja turi patraukti, o jos misija – svarbi ir reikšminga.

Naftos paieškoms ir žvalgybai Lietuvoje 1964 metais įkurta “Naftos žvalgybos ekspedicija”, kuri 1991 metais pavadinta “Gargždų valstybine naftos geologijos įmone”, o nuo 1995 metų įregistruota kaip AB “Geonafta”. Tai specialios paskirties akcinė bendrovė, kuri vykdo seisminę žvalgybą, gręžia įvairaus gylio ir įvairios paskirties gręžinius, išbando ir tiria naftingus bei vandeningus sluoksnius, apskaičiuoja naftos išteklius telkiniuose, vykdo naftos gavybą, realizuoja naftą, gręžia ir įrengia geriamojo vandens gręžinius, aprūpina užsakovus importiniais siurbliais, hidroforais, vandens filtrais, tiria vandeningus sluoksnius, tinkančius arteziniams šuliniams.

Anglai ir amerikiečiai teigia, jog įmonės idėja turi būti suformuluota septyniais žodžiais.

AB “Geonafta” idėja yra tokia: “Norime įvairiais būdais aprūpinti Lietuvą nafta ir naftos produktais”. Jei suformuluota idėja yra aiški, konkreti ir paprasta, tai ji užtikrins įmonei sėkmę ateityje.
Marketingo tikslo suformulavimas

Organizacijos tikslai formuluojami ir priimami aukščiausios grandies vadovų vertybių ir tikslų pagrindu. Tikslai turi turėti šias ch
harakteristikas:
• tikslai turi būti konkretūs ir išmatuojami. Vadovybė, išreikšdama organizacijos tikslus konkrečiais išmatavimais, gali tiksliai įvertinti darbo sėkmę;
• tikslai turi būti pasiekiami, tada jie didina organizacijos efektyvumą, kadangi daugelis žmonių nori greičiau matyti darbo rezultatus;
• tikslai turi būti tarpusavyje vienas kitą palaikantys. Taigi veikla ir sprendimai, siekiant vieno tikslo, neturi trukdyti siekti kito tikslo.
Organizacijos keliami tikslai gali būti kelių tipų:
• ilgalaikiai tikslai;
• vidutinio laikotarpio tikslai;
• trumpalaikiai tikslai.
AB “Geonafta” kelia ilgalaikius tikslus. Jie apima kelerių metų ar net kelių dešimtmečių laikotarpius. Ilgalaikiai tikslai nustatomi siekiant parodyti, kokių rezultatų laukiama per organizacijos ilgiausią planuojamą laikotarpį. Ilgalaikiai tikslai yra platesni ir mažiau konkretūs, negu kitų tipų tikslai.

AB “Geonafta” kelia tokius ilgalaikius tikslus:
1) didinti išgaunamos naftos kiekį ne mažiau kaip 30% per metus;
2) pastoviai užtikrinti naftos kokybę, leidžiančią parduoti ją pasaulinėje rinkoje maksimalia kaina;
3) 1999 metų pabaigoje visus naftos telkinius iš bandomosios gavybos išvesti į pramoninę gavybą;
4) tobulinti programinių darbų organizavimą, valdymą ir apskaitos sistemą.
Ilgalaikiai tikslai padeda įmonei įeiti į rinkas, tiksliai įvertinti darbo sėkmę, efektyvumą.

Marketingo koncepcija remiasi įmonės aplinkos analize, kuri būtina siekiant nustatyti veiklos kryptį ir sėkmingai veikti.

Marketingo aplinka – tai visuma jėgų, kurios veikia už įmonės ribų, bet turi įtaką marketingo galimybėms. Marketingo aplinką sudaranti mikro ir makro aplinka. Mikroaplinka – tai veiksniai, kurie tiesiogiai susiję su įmone, jos galimybėmis. Tai vartotojai, tarpininkai, konkurentai ir kontaktinės auditorijos.

Mikroaplinkai įtaką daro makroaplinka. Sekančiuose skyriuose panagrinėsime makroaplinkos komponentus. Šie makroaplinkos komponentai sąlygoja vadinamuosius nekontroliuojamus veiksnius, kurie turi įtakos įmonės veiklai, tačiau be jų įmonė ir jos marketingo tarnyba negali valdyti.

2.1. MOKSLINĖ – TECHNOLOGINĖ APLINKA

Mokslinė – technologinė aplinka – visuma žinių galimų panaudoti kuriant, gaminant produktus, paslaugas bei organizuojant jų marketingą. Mokslas – tai žinių sistema, o technologija – mokslinių ir eksperimentinių žinių taikymas siekiant praktinių tikslų. Pvz., mikroprocesorių sukūrimas sąlygojo personalinių kompiuterių sukūrimą ir įvedimą į rinką. Skaitmeninės ryšio technologijos šiandien plačiai naudojamos ne tik verslo, gamybos organizavimui, bet ir marketingo veikloje, o interneto plėtra iš esmės pakeitė kai kurių produktų ir paslaugų pardavimo koncepcijas. Pvz., šiandien vis daugiau knygų, teatro, lėktuvo bilietų ar turistinių, poilsinių kelionių parduodama internetu ir gerokai mažesnėmis kainomis negu bet kada anksčiau.

Mokslinė – technologinė aplinka – tai marketingo aplinkos komponentas apimantis mokslo žinių poveikį marketingui. Technologinės aplinkos poveikis marketingui reiškiasi:
• Naujų prekių ar paslaugų kūrimu;
• Esamų prekių tobulinimu;
• Naujų medžiagų ir technologijų kūrimu;
• Naujų ekonomikos šakų kūrimu ar kitų žlugimu.

Nors daugelis mokslinių tyrimų atliekami slaptai, tyrimų raida ir bendrosios fundamentaliųjų mokslo raidos tendencijos prognozuojamos ir žinomos. Todėl įmonėms svarbu sekti mokslo vystymosi kryptis ir laiku pritaikyti jų pasiekimus praktikoje.

Mokslinės žinios, reikalingos veiklai, pasiekiamos per įmonės mokslo laboratorijų ir padalinių tyrimus, koncepciją su tyrimo institutais, universitetais, strateginių aljansų kūrimas, siekiant įgyti tam tikrų žinių, tyrimai, technologijos, mokymasis, subkontraktinę veiklą, technologinę partnerystę, technologijų įsigijimą, licenzijų įsigijimą, patentus ir kt.
2.2. GAMTINĖS APLINKOS YPATUMAI

Gamtinės aplinkos ypatumus formuoja tam tikroje vietoje prieinami natūralūs gamtiniai ištekliai. Kiekviena įmonė, planuodama marketingo veiksnius, turi atsižvelgti į gamtos aplinką.

Gamtos aplinka – tai marketingo aplinkos komponentas, apimantis visų gamtinių išteklių poveikį marketingui.

Gamtos poveikis marketingui daugiausia reiškiasi galimybe apsirūpinti gamtiniais ištekliais: žaliavomis, energija, kuru. Labai svarbu iškasenos, augalija, gyvūnija, ekologinės sistemos ir jų pokyčiai, geografinė rajono specifika (pvz., pajūrio ruožas – turizmas, jūros gėrybės, uostai), klimatas (klimatinės juostos įtakoja vartojimą, klimato atšilimo grėsmė keičia ne tik produktų vartojimą, bet ir vartotojų reikalavimus netik galutiniam produktui, bet ir jo gamybos metodams, ekologinės sistemos ir jų pokyčiai vis labiau skatina taikyti „žaliojo“ marketingo principus.

Jau šiuo metu opia problema tampa naftos, akmens anglies, geležies ir kitokių rūdų mažėjimas arba visiškas sunykimas. Marketingo sprendimai turi remtis tuo, kad aplinkos apsauga griežtai kontroliuojama valstybės ir visuomeninių organizacijų. Įmonės turi nesipriešinti gamtos apsaugos reguliavimo priemonėms, o kartu su atsakingomis institucijomis ieškoti sprendimų, kaip apsirūpinti ištekliais ir energija.

2.3. EKONOMINĖ APLINKA

Ypač didelę reikšmę marketingui turi ekonominė būklė bei jos raidos perspektyvos.

Ekonominė aplinka – tai marketingo aplinkos komponentas apimantis ekonominę įmonės veiklą ir kintantis pagal tam tikrus dėsnius.

Ekonominė aplinka veikia įmonės marketingą per gyventojų perkamosios galios svyravimus.

Perkamoji galia priklauso nuo:
• Pajamų lygio;
• Kainų lygio;
• Kaupimo lygio;
• Kredito gavimo galimybių.

Daugumos žmonių pagrindinis pajamų šaltinis yra darbinės pajamos. Jos didėja, didėjant nacionalinėms pajamoms. Tačiau jei didėja prekių ir paslaugų kainos, keičiasi realiųjų pajamų lygis.

Ekonomika vystosi ciklas – krizė, depresija, pagyvėjimas ir pakilimas. Kiekvienoje ekonomikos raidos ciklo stadijoje vartotojų elgesys yra skirtingas. Be to, reikia atsižvelgti į infliaciją.

Gyventojų perkamoji galia priklauso nuo nedarbo lygio. Skiriamos šios nedarbo rūšys: laikinasis, struktūrinis ir ciklinis. Laikinojo nedarbo grupei priklauso asmenys savo noru jau nedirbantys ankstesnėje darbo vietoje, bet dar neįsidarbinę naujoje. Šios grupės bedarbiai turi pakankamą kvalifikaciją ir jų paslaugos yra pageidaujamos.

Struktūrinis nedarbas – kai asmuo negali užimti laisvų darbo vietų dėl atitinkamos kvalifikacijos trūkumo, o turimą kvalifikaciją atitinkančių laisvų darbo vietų tame regione nėra. Ši situacija gali egzistuoti gana ilgai. Tai mažina perkamumo galią.

Ciklinis nedarbas susijęs su bendru ekonominės raidos cikliškumu. Jis atsiranda gamybos mažėjimo momentu ir gali priversti tam laikotarpiui gerokai pakeisti marketingo veiksnius.

Pagrindiniu ekonominių veiksnių bei jų tendencijų įvertinimas yra kritinis numatant ateities rinkų galimybes. Ekonominę aplinką formuoja pati ekonominė sistema (taikomi resursų paskirstymo ir reguliavimo metodai), šalies ar regiono ekonominio gyvavimo ciklas, pragyvenimo lygis, gyventojų pajamos ir išlaidos (pajamų lygis, išlaidų pasiskirstymas, taupymas ir t.t.), priklausomybė ekonominės veiklos ir prekybos blokams (stambiausieji globaliu mastu yra trys Šiaurės Amerika (NAFTA), Europa (ES) ir Ramiojo vandenyno pakrantės Žiedas (Pietų Korėja, Singapūras, Japonija, Kinija).

Ekonominė aplinka veikia verslininką per vartotojus, jų perkamosios galios svyravimus. Perkamoji galia priklauso nuo pajamų lygio, kainų lygio, taupymo lygio, kredito gavimo aplinkybių.
Nepriklausomos Lietuvos teigiamais, paslankiais verslui ekonomikos poslinkiais, laikytina:
• Užsienio šalių kapitalo pritraukimas, įgyvendinti konkrečius investicinius projektus;
• Kainodara: lemiama kainų dalis respublikoje, susiformuoja be vyriausybės kišimosi, t.y susidaro prekių arba paslaugų paklausos ir pasiūlos santykio pagrindu;
• Dirbančiųjų atlyginimo kilimas ir tuo pačiu perkamosios galios didėjimas.

Nepalankūs verslui ekonominiai veiksniai:
• Pagrindinių ekonominių ir socialinių rodiklių blogėjimas (mažėja pramonės produkcijos apimtis, žemės ūkio produkcijos gamyba, pervežtų krovinių kiekis);
• Ekonomiškai nepagrįstos mokesčių normos, stabdančios gamybą ir verslą;
• Sudėtingą prekių pervežimo per Lietuvos valstybinę sieną, dokumentų įforminimo, bei jų kontrolės pasienio postuose tvarka;
• Infliacijos didėjimas ir socialinė įtampa.

2.4. DEMOGRAFINĖ APLINKA

Demografija (gr. demos – žmonės, žmonija, čia gyventojai + grapho – rašau) – mokslas, tiriantis gyventojų sudėtį, kiekybinius ir kokybinius jos struktūros kitimus tam tikromis istorinėmis sąlygomis. Demografinę aplinką nusako statistiniai duomenys apie produkcijos dydį, sudėtį (amžių, išsilavinimą, sveikatingumą ir kt.) ir pasiskirstymą tam tikrose geografinėse ribose. Pagrindiniai demografinės aplinkos elementai skiriami tokie: populiacija – bendri pasaulinės populiacijos pokyčiai, gimstamumo ir mirštamumo rodikliai ir t.t.; gyventojų tankumas ir urbanizacija; gyventojų kokybinė struktūra (pasiskirstymas pagal lytį, amžiaus grupių dydį, vidutinė gyvenimo trukmė, sveikatos pokyčiai, šeimos struktūra, jos pokyčiai).

2.5. SOCIALINĖ KULTŪRINĖ APLINKA

Kiekviena visuomenės raidos pakopa reiškiasi žmogaus poelgį sąlygojančiomis jo kultūros tam tikromis socialinių bei materialinių vertybių sistemomis. Tautų kultūros raidos lygis kinta lėtai, tačiau vis dažniau pastebimos naujos žmonių idėjos, norai bei nauji elgesio modeliai. Tai turi įtakos ir marketingo sprendimams.

Socialinė – kultūrinė aplinka – tai marketingo aplinkos komponentas, atspindintis visuomenės charakteristikų poveikį marketingui.

Kultūrinė aplinka apima išmokstamas vertybes, įsitikinimus, kalbą, simbolius bei elgsenos tipus, bendrus tam tikrai visuomenės daliai bei perduodamos iš kartos į kartą. Pagrindiniai kultūros elementai – moralė, vertybės, tradicijos, mitai, etninės normos, taip pat ji apima ir religiją, įstatymų pagrindus, ekonominę veiklą, šeimos sampratą, žinias, maisto vartojimo įpročius, menus, muziką, technologijas. Tam tikros visuomenės kultūrinės vertybės atspindi ir įtakoja žmogaus santykį su savimi, aplinkiniais žmonėmis, institucijomis, visuomene, gamta ir visatos sankloda. Taip pat yra skiriamos esminės kultūrinės vertybės, kurios iš esmės nekinta žmogaus gyvenimo cikle, daugeliu atvejų tai bendražmogiškosios vertybės, bendrosios ne tik tam tikrai tautai, bet ir didžiajai žmonijos daliai, tokios kaip meilė, drąsa, tikėjimas ir pan. Antrinės kultūrinės vertybės yra lengviau kintančios, priklauso nuo tam tikrų situacinių veiksnių, priklausomybės vienai ar kitai tautai, religijai.

Marketingo prasme svarbu pažinti ir suprasti ir tam tikroje visuomenėje veikiančių subkultūrų (atskirų visuomenės klasių bei grupių subkultūrų) įtaką vartojimui, pirkimo elgsenas. Subkultūra suformuoja tam tikroje visuomenėje ir grupėje, kurią ši klasė sieja save išskirti iš kitų.

Marketingo sprendimams daro įtaką šie kultūriniai aplinkos ypatumai:
• Prisirišimas prie tradicinių kultūrinių vertybių. Kiekvienoje konkrečioje visuomenėje žmonės laikosi tam tikrų požiūrių, elgesio normų. Pavyzdžiui, dauguma lietuvių įsitikinę, kad būtina dirbti, sukurti šeimą, būti doriems, teisingiems, o tai formuoja specifinius santykius ir požiūrį į konkrečius gyvenimo reiškinius, kuriuos marketologai turi žinoti ir į juos atsižvelgti.
• Subkultūros esamoje kultūroje. Kiekvienoje visuomenėje egzistuoja žmonių grupės su bendromis vertybių sistemomis, kurios susiklosto kaupiant gyvenimo patirtį įvairiomis aplinkybėmis. Rinkos specialistas gali pasirinkti subkultūrą kaip tikslinę ir remtis jos šalininkų poreikiais bei poslinkiais.
• Antrinių kultūrinių vertybių laikini pokyčiai. Nepaisant visuomenės pirminių vertybių stabilumo, kultūrinė aplinka keičiasi. Pavyzdžiui, jau kuris laikas atsiranda vis daugiau žmonių, vertinančių fizinį pasirengimą ir sveikatą. Taigi ir marketologams būtina nustatyti atitinkamas prekes ir informuoti šiuos žmones. Be to, marketingo sprendimai turi remtis svarbiausiomis visuomenės kultūrinėmis vertybėmis, kurios rodo žmogaus santykį su pačiu savimi, su kitais, su visuomenės institucijomis, su visuomene, gamta, pasaulėžiūra.

Nesiremdamos tinkama aplinkos analize, įmonės gali pažeisti socialinius ir kultūrinius reikalavimus ir prarasti pirmumą konkurencinėje kovoje. Užsienio šalių įmonių praktika rodo, kad įmonės, nuolatos nesekančios aplinkos pasikeitimų, sunkiai prisitaiko prie kintančių rinkos situacijų.

2.6. TEISINĖ APLINKA

Teisinė aplinka apima tarptautines, nacionalines bei vietines teisinio reguliavimo normas bei institucijas, kurios jas interpretuoja bei administruoja. Įmonės marketingo valdymui itin didelę įtaką daro rinkos reguliavimo, konkurencingumo įstatymai, vartotojų teisių gynimo teisė ir jos praktika, aplinkosaugos reikalavimai, produkto reguliavimo normos (techninės ir intelektualinės), kainos reguliavimas, paskirstymo santykių reguliavimas, pardavimų ir reklamos reguliavimas.

Įmonės teisinis statusas apibrėžia itin svarbius dalykus, kuriuos iš anksto reikia žinoti svarstant tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo klausimą. Pavyzdžiui, žinant įmonės teisinį statusą, galima numanyti, kas turi teisę priimti galutinį sprendimą derybose ir pasirašyti įmonės steigimo sutartį bei kitas sutartis, kas ir kokiu laipsniu atsakys už sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir kas atlygins nuostolius nesėkmės atveju. Sudarius kokią nors sutartį su tokios teisės neturinčiu asmeniu, įmonė gali nevykdyti sutartinių įsipareigojimų ir nieko nepadarysi.

Be to, nuo įmonės teisinio statuso dažniausiai priklauso įmonės apmokestinimas, pelno ir nuostolių pasiskirstymas, įmonės likvidavimo tvarka bankroto atveju, kiti gyvybiškai svarbūs dalykai.

Turtinė atsakomybė yra viena svarbiausių verslo organizavimo aplinką apibūdinančių sąlygų.

Neribotoji turtinė atsakomybė reiškia, kad asmeninis verslininko ir jo įmonės turtas neatskiriami. Priminsime, kad asmeninės nuosavybės teisė apima visas savininko teises į turtą ir yra visiškos nuosavybės teisė. Neribotos turtinės atsakomybės atveju už įmonės skolas ir įsipareigojimus (pvz. kreditoriams) verslininkas atsako visu – tiek investuotu į verslą, tiek kitu savo turtu.

Ribotoji turtinė atsakomybė reiškia, kad asmeninis verslininko turtas ir į verslą investuotas kapitalas yra atskirti. Už įmonės skolas ir įsipareigojimus verslininkas atsako tik įdėtu į verslą kapitalu. Jokie kreditoriai neturi teisės reikšti pretenzijų į asmeninį investuotojo turtą. Daugiausia, ką jis gali prarasti, tai investuotą kapitalą, kuris prilygsta įsigytų akcijų arba pajaus vertei.

Tiesiogiai investuojant, paprastai pasirenkamos tokios teisinės verslo įmonės organizavimo formos, kurioms numatyta verslininko atsakomybė tik įdėtu kapitalu.

Jei verslininkas turi pakankamai išteklių įsteigti ir veikti ir neprognozuoja jos plėtros, tuomet tikslinga kurti individualią įmonę, o kai trūksta kapitalo ir reikia rinktis partnerį – paprastą, komanditinę ar akcinę komanditinę ūkinę bendriją.

Akcinė bendrovė renkamasi tuo atveju, kai daug steigėjų, kai numatoma plėsti savo įmonę, taip pat papildomai leisti akcijų bei imtis operacijų biržoje. Tuo tarpu ribotos atsakomybės bendrovėje kapitalo dalies pervedimas turi būti tvirtinamas notariškai ar apmokestinamas didesniu tarifu negu parduodant akcijas.

2.7. KONKURENCINĖ APLINKA

Įmonė, planuodama marketingo veiksmus, turi įvertinti ir konkurencinę aplinką.

Konkurencinė aplinka – tai marketingo aplinkos komponentas, apimantis visų galimų tipų konkurencijos poveikį marketingui.

Skiriami trys konkurencijos tipai: rūšinė, funkcinė ir komercinė konkurencija.

Rūšinė konkurencija – tai konkurencija tarp tos pačios rūšies prekių, tenkinančių tą patį poreikį ir jų gamintojų.

Funkcinė konkurencija – tai konkurencija tarp skirtingų rūšių prekių, tenkinančių tą patį poreikį.

Komercinė konkurencija – tai konkurencija tarp visų rūšių prekių pardavėjų, siekiančių patraukti kuo daugiau vartotojų.

Dažniausiai reiškiasi visų tipų konkurencija kartu. Todėl marketingo sistema turi numatyti konkurencijos intensyvumą ir tipą.

3. ĮMONĖS MARKETINGO APLINKOS IR MARKETINGO VALDYMO RYŠYS

Planuodama marketingą įmonė turi prognozuoti aplinką, kadangi ji turi didelę įtaką produktų vystymosi raidai, 1 paveiksle, pateikiami veiksniai, turintys įtakos marketingo strategijai. Tam, kad marketingo aplinkos analizė būtų sėkmingai susieta su įmonės marketingo valdymo sprendimais bei pačio marketingo komplekso formavimu, įmonėje reikalingos šios sistemos: marketingo informacijos sistema, marketingo planavimo sistema, marketingo organizavimo ir įgyvendinimo sistema, marketingo kontrolės sistema. Šios sistemos tarpusavyje yra susijusios: marketingo informacija yra reikalinga marketingo planui paruošti, iš kurio kyla marketingo organizavimas, kuris turi būti kontroliuojamas ir įvertinamas.

1 pav. Veiksniai turintys įtakos marketingo strategijai

Pasinaudodama šia sistema, įmonė stebi savo marketinginę aplinką ir prisitaiko prie jos. Ji taip pat turi orientuotis į savo vidinę aplinką – prekybos pobūdį, tiekėjus, konkurentus ir įvairias interesantų grupes, bei į makroaplinką, susidedančią iš demografinių – ekonominių, politinių teisinių, technologinių – aplinkos politikos bei sociologinių – kultūrinių įtakos faktorių. Įmonė turi įvertinti ir atsižvelgti į visas šias marketingo aplinkos jėgas ir įtakos faktorius, plėtodama marketingo strategiją bei užtikrindama sėkmingą produktų pasiūlą rinkoje.

4. MARKETINGO MAKRO APLINKOS PRITAIKYMAS

FIRMOJE „GEA PT Baltic“

Šiame referato skyriuje kaip pavyzdį pateiksime sėkmingai veikiančios firmos „GEA PT Baltic“ veiklą. Ši firma kurdamasi pritaikė marketingo makro aplinkos komponentus. Akivaizdžiai matosi išpatektos medžiagos, kad tai jiems padėjo sėkmingai įsitvirtinti rinkoje, siekti užsibrėžto tikslo, didinti savo apyvartą ir kapitalą, plėstis ir sėkmingai konkuruoti su panašios srities įmonėmis.

PT Baltic

Firma “GEA PT Baltic” yra susikūrusi palygint neseniai, tačiau, Lietuvoje jau spėjo nemažai nuveikti.

“GEA PT Baltic” yra tarptautinio koncerno “GEA Industriebeteiligungs GmbH” atstovas Baltijos šalims, Baltarusijai ir Kaliningrado sričiai. GEA koncernas šimtmečio pradžioje buvo įkurtas Vokietijoje. Netoli Diuseldorfo, Bochume, yra centrinė koncerno vadovybė.

Koncerno specializacija – procesų technologija, šiluminė ir energetikos bei oro kondicionavimo ir šaldymo technologijos. GEA įmonės gamina ne tik minėtų sričių atskirus įrengimus, bet ir tiekia ištisas technologines linijas ir gamyklas.

Firmoje dirba 22 žmonės. Aukščiausia valdymo instancija yra prezidentas. Tai – Lietuvoje savarankiška firma tiesiogiai pavaldi motininiam Vokietijos koncernui “GEA .”, turinčiam apie ,,,,, savo filialų ir dukterinių firmų beveik visose pasaulio šalyse. Vadovavimas ir veiklos organizacija yra gan įdomūs tuo atžvilgiu, kad viskas yra tvarkoma decentralizuotai.

Firma nebuvo kuriama spontaniškai. Buvo išanalizuota rinkos potencialas ir jos plėtimas, konkurentai, bei motininės firmos patikimumas.

Firma naudojasi tarpininkavimo technologija. Technologija – tai darbo objekto poveikio būdas. Tarpininkavimo technologijos atveju darbo objekto savybės išlieka tos pačios – darbo produktas yra tas pats darbo objektas tik kitoje vietoje. Firmos veikla – prekyba ir tarpininkavimas – yra pats geriausias to pavyzdys. Technologijos principą galima pailiustruoti schema Nr.1:

Organizacijos misija – buvo labai svarbus jos kūrimosi aspektas tuo metu. Kadangi firmos prezidentas yra ekspremjeras, tai jam šios firmos misija asocijavosi su prekybos ir bendradarbiavimo plėtimo su užsienio partneriais gerinimu. Jo kuriama firma turėjo užsiimti ne sausa, kažkokių nereikšmingų produktų prekyba, o visų pramonės šakų modernizavimas, bei jos gamybos tobulesnių procesų diegimu. Firmą jis matė, kaip tiesioginį tiltą tarp ne tik dviejų Lietuvos ir Vokietijos šalių, bet ir daugelio kitų pasaulio valstybių prekybos įmonių. Tai įgalintų plėsti Lietuvos verslininkų ir darbuotojų ekonominį išprusimą, leistų greičiau susipažinti su užsienyje esančiomis naujovėmis.

Kuriant šią firmą buvo teisingai suvokti jos tikslai, kurie išplaukė iš jos misijos. Vienas iš pagrindinių tikslų yra komercinis tikslas. Jis būdingas beveik visoms organizacijoms. Tai tikslas, kurio siekiant organizacija užtikrina savo egzistavimą, o pagrindiniam savo klientui gerą priekią parduodamą už kokurentabilią kainą. Iš šio tikslo galime nustatyti dar kelis tikslus – socialinį, per kurį yra garantuojamas darbuotojų materialinis pragyvenimas ir jų socialinė apsauga, bei technologinis, kuris “GEA PT Baltic” firmai yra labai aktualus. Dar vienas tikslas yra ekonominis – patiekti vartotojui prekes už tokią kainą, kuri būtų jam prieinama, bet ir naudinga firmai.( schema Nr.2)

Komercinis tikslas – parduoti klientui produkciją ar suteikti paslaugą už tam tikrą kainą. ”GEA PT Baltic” stengiasi kiek galima daugiau įrangos parduoti Lietuvos didžiosioms įmonėms. Pvz.: “ACHEMA”, “Rokiškio sūris”, “Klaipėdos nafta” ir t.t. Mūsų firmos ( išskyrus fermų ir melžimo įrangos ir klimato bei vėdinimo divizionas ) nedomina smulkūs projektai, kadangi jos veikla orientuota į stambų vartotoją ir tam paruošti visi projektai.

2 – “GEA PT Baltic” tikslų visuma

Ekonominis – stebėti, kad produkto kaina neperšoktų tam tikros perkamumo ir konkurentų kainų ribos, bet būtų ne nuostolinga firmai. Firmoje nuolatos stebimos rinkos ir įvairių konkursų kainos. Mes turime galimybę vadovautis palyginti lanksčia kainų sistema.

Techninis – kaip jau buvo minėta anksčiau mūsų firmai tai labai svarbus tikslas. Juo siekiama užtikrinti, kad tiekiamos įrangos kokybė ir naudingumo koeficientas būtų kuo aukštesni. Mūsų firmos darbuotojai ir kolegos užsienyje gali garantuoti, kad gaminamos įrengimų linijos, jų atliekamos funkcijos yra tikrai pažangios ir šiuolaikinės.

Socialinis – firma siekia garantuoti savo darbuotojams pastovius atlyginimus, tam tikrą pragyvenimo lygį ir socialines garantijas. Tai mūsų firmoje atliekama tiesiog puikiai, kaip toliau paaiškės tai daroma vedant kiekvieno darbuotojo visapusišką apskaitą.

Ekologinis – gan svarbus mūsų firmai, kadangi ji užsiima ir vandens valymo įrenginių, katilinių, vėdinimo ir klimato įrangos tiekimu, bei projektavimu.

Komercinis, ekonominis, techninis ir socialinis tikslai mūsų firmoje yra ilgalaikiai. Ekologinį tikslą būtų galima iš dalies priskirti trumpalaikiam ir ilgalaikiam.

Vartotojų keliami tikslai viršija visus kitus, nes nuo jų priklauso firmos gyvavimas.

Visi aukščiau išvardinti tikslai tikrai yra firmos gyvavimo pagrindą. Jie yra puikiai suderinti su firmos darbuotojų tikslais, jų pažiūromis ir kvalifikacijos lygiu.

Bet kokios firmos veiklai didelę įtaką turi vidiniai ir išoriniai veiksniai, kurie bendrai sudaro organizacijos aplinką. Aplinka gali būti skiriama į veiklos aplinką, kurios elementai tiesiogiai dalyvauja veikloje arba susiję su ja ir bendroji aplinka, kuri apibūdinama netiesiogiai organizaciją veikiančiais bruožais.

Pateiksime kelis grafikus kurie iliustruoja, kad firma eina teisingu keliu ir jos rodikliai yra teigiami. Galima daryti išvadą, kad šių laimėjimų be abejo pasiekta atsižvelgiant į marketingo makro aplinkos komponentus.

5. IŠVADOS

1. Marketingo makroaplinkos elementai yra šie: mokslinė – technologinė aplinka, ekonominė aplinka, gamtinė aplinka, socialinė – kultūrinė aplinka, demografinė aplinka, teisinė aplinka, konkurencinė aplinka.
2. Marketingas taikytinas tik ten, kur kokybiškos prekės ir paslaugos. Priešingu atveju jis tik išryškina blogas prekių savybes bei aptarnavimą ir paspartina įmonės žlugimą.
3. Marketingo aplinka – tai visuma jėgų, kurios veikia už įmonės ribų, bet turi įtaką marketingo galimybėms.
4. Makroaplinkos komponentai sąlygoja vadinamuosius nekontroliuojamus veiksnius, kurie turi įtakos įmonės veiklai, tačiau be jų įmonė ir jos marketingo tarnyba negali valdyti.
5. Gamtinės aplinkos ypatumus formuoja tam tikroje vietoje prieinami natūralūs gamtiniai ištekliai. Kiekviena įmonė, planuodama marketingo veiksnius, turi atsižvelgti į gamtos aplinką.
6. Ekonominė aplinka – tai marketingo aplinkos komponentas apimantis ekonominę įmonės veiklą ir kintantis pagal tam tikrus dėsnius.
7. Nesiremdamos tinkama aplinkos analize, įmonės gali pažeisti socialinius ir kultūrinius reikalavimus ir prarasti pirmumą konkurencinėje kovoje.
8. Turtinė atsakomybė yra viena svarbiausių verslo organizavimo aplinką apibūdinančių sąlygų.
9. Konkurencinė aplinka – tai marketingo aplinkos komponentas, apimantis visų galimų tipų konkurencijos poveikį marketingui.
10. Įmonė turi įvertinti ir atsižvelgti į visas marketingo aplinkos jėgas ir įtakos faktorius, plėtodama marketingo strategiją bei užtikrindama sėkmingą produktų pasiūlą rinkoje.

6. NAUDOTA LITERATŪRA

11. Vitkienė E. Paslaugų marketingas.- Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2004.- 127 p.
12. Pajuodis A. Prekybos marketingas.- Vilnius: Eugrimas, 2002.- 348 p.
13. Virvilaitė R. Marketingo tyrimai. Paskaitų konspektas. – Kaunas: Technologija, 1994.- 85 p.
14. Neverauskas B., Rastinis J. Vadybos pagrindai. Mokomoji knyga.- Kaunas: Technologija, 2001.- 143 p.
15. Bakanauskas A. Marketingo komunikacija. Mokomoji knyga. – Kaunas: VDU leidykla, 2004.- 136 p.
16. Urbanskienė R. Marketingo tarnybos organizavimas įmonėje.- Vilnius, 1998.- 69 p.
17. Bagdzevičienė R., Sakalas A. Įmonių planavimas. Paskaitų konspektas. – Kaunas: Technologija, 1994.- 93 p.
18. Virvilaitė R. Marketingas. Mokomoji knyga.- Kaunas: Technologija, 1997.- 145 p.
19. Kriaučiūnienė M., Urbanskienė R., Vaitkienė R. Marketingo valdymas. Mokomoji knyga. – Kaunas: Technologija, 2005. – 138 p.

Leave a Comment