DEMOGRAFINĖS APLINKOS POKYČIŲ TENDENCIJOS LIETUVOJE – JŲ ĮTAKA VERSLO ĮMONĖMS

DEMOGRAFINĖS APLINKOS POKYČIŲ TENDENCIJOS LIETUVOJE – JŲ ĮTAKA VERSLO ĮMONĖMS
KURSINIS DARBAS

UTENA 2006
Turinys

Įvadas .............................. 3
Pagrindinės sąvokos..........................3
Kaip demografiniai aplinkos pokyčiai veikia įmones............3
Tyrimo objektas, darbo tikslas, uždaviniai..................3
Tyrimo metodika............................3

1. Demografinės aplinkos įtakos verslo įmonėms teorinė analizė...............4

1.1. Sąvokų analizė..............................4

1.2. Demografinių aplinkos pokyčių įtaka įmonėms...................5

1.3. Teorinės analizės apibendrinimas.........................9
2. Demografinės aplinkos pokyčiai Lietuvoje.........................9
3. Demografinės aplinkos pokyčių įtaka įmonėms Lietuvoje................15
4.1. Demografinės aplinkos pokyčių įtaka įmonių darbo jėgai ..........15
4.2. Demografinės aplinkos pokyčių įtaka įmonių marketingui............17
5. Išvados ir siūlymai..............................18
6. Cituotų ir naudotų informacijos šaltinių sąrašas......................19

Įvadas

„Marketingo aplinka – tai visuma už įmonės ribų veikiančių jėgų, darančių tiesioginę ir netiesioginę įtaką įmonės veiklai, jos marketingo spprendimams.“ (3, p. 58) . „Makroaplinka – tai visuma jėgų, kurios tam tikroje teritorijoje veikia įmonės marketingo sprendimus ir kurioms ji tiesiogiai negali padaryti įtakos“ <.> Mikroaplinka – tai visuma išorinių jėgų, kurioms įmonė, siekdama savo tikslų, gali daryti įtaką.“(3, p. 59) „Socialinė ir kultūrinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, atspindintis visuomenės poveikį įmonei, jos marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui.“ (3, p.67)
Įmonė savo veikloje susiduria su tam tikra visuomenės struktūra, kurią apibūdina atitinkami rodikliai, charakteristikos, pokyčiai. Tiksliausia šiuos pokyčius apibūdina demografinių rodiklių pokyčiai. Didžiausią įtaką šie rodikliai daaro socialiniai ir kultūriniai įmonės aplinkai. Lietuva yra maža šalis, turinti 3445,9 tūkstančius gyventojų, todėl demografiniai pokyčiai nėra dideli ir akivaizdūs, tačiau kad ir nedideli pokyčiai gyventojų struktūroje daro poveikį įmonėms, jų veiklai, paslaugų ir prekių sudėčiai.

Temos aktualumas ir naujumas: Lietuvos įm

monės dirbdamos perpildytos rinkos sąlygomis, turi aktyviai domėtis verslo makroaplinka ir veiksniais, darančiais jai didžiausią įtaką. Vienas iš šių veiksnių yra demografinių pokyčių dinamika, kuri tiesiogiai įtakoja įmonės ilgalaikius tikslus, marketingo strategiją ir vartotojų segmentavimą. Šiuo metu ypač suaktyvėjus gyventojų migracijai, tema ypač aktuali.
Objektas: demografiniai pokyčiai. Lietuvoje gyventojų skaičius po truputį mažėja, o populiacija sensta. Mažėjant gimstamumui, natūralus gyventojų prieaugis daug metų buvo neigiamas ir tik 2003 m. gimstamumas didėjo – gimė 584 naujagimiais daugiau nei 2002 metais. Nors darbo jėgos absoliutūs skaičiai mažėja, darbo jėgos aktyvumas nekinta ir išlieka maždaug 69 procentų. Per pastaruosius 4 metus sumažėjo jaunimo (15–24 metų) aktyvumas: nuo 32,6 procento 2001 metais iki 26,2 procento 2004 metais. Vidutinis metinis užimtumo lygis 2004 metais sudarė 61,1 procento.
Darbo tikslas: nustatyti kokią įtaką demografiniai pokyčiai daro Lietuvos verslo įmonėms.
Darbo uždaviniai:
1. Atlikti sąąvokų analizę;
2. Išanalizuoti teoriją apie demografinės aplinkos įtaką įmonių veiklai;
3. Aprašyti demografinės aplinkos pokyčius Lietuvoje;
4. Pateikti demografinės aplinkos pokyčių įtaką įmonių darbo jėgai;
5. Aprašyti demografinės aplinkos pokyčių įtaką įmonių marketingui.

Darbo pirmąjame skyriuje apžvelgta literatūra. Išanalizuota veiksniai, darantys įtaką įmonėms, keičiantis demografiniai aplinkai. Antrąjame skyriuje pateikiama informacija apie paskutiniųjų metų demografinės aplinkos pokyčius Lietuvoje ir jų tendencijas. Trečiąjame skyriuje aprašoma demografinės aplinkos pokyčių įtaka įmonėms. Nustatyta, kad labiausia šie pokyčiai veikia įmonės darbo jėgą ir marketingą.
Taikytini metodai: darbe taikomas metodas yra loginis-analitinis. Jis remiasi esamų st

tatistinių duomenų analize ir demografinių pokyčių įtakos Lietuvos įmonėms nustatymu.

1. Demografinės aplinkos įtakos verslo įmonėms teorinė analizė

1.1. Sąvokų analizė

Marketingo kompleksas, kuriuo remiasi įmonė, veikia tam tikroje aplinkoje. Todėl įmonės privalo tirti sao aplinkas ir remiantis šiais tyrimais daryti sprendimus. Marketingo aplinkos sąvoka skirtinguose literatūros šaltiniuose pateikiama įvairiai. „Marketingo aplinka – tai visuma už įmonės ribų veikiančių jėgų, darančių tiesioginę ir netiesioginę įtaką įmonės veiklai, jos marketingo sprendimams.“ (3, p. 58) Kitas šaltininis tai apibrėžia šiek tiek kitaip. „Kaip tik išorinių elementų visuma ir sudaro marketingo aplinką, apimančią mažai valdomus ir nevaldomus elementus.“ (4, p. 20)

Marketingo sprendimams marketingo aplinkos skirstomos į mikroaplinką ir makroaplinką. Kartais jos vadinamos ir artimąja ir tolimąja aplinkomis. „Makroaplinka – tai visuma jėgų, kurios tam tikroje teritorijoje veikia įmonės marketingo sprendimus ir kurioms ji tiesiogiai negali padaryti įtakos“ <.> Mikroaplinka – tai visuma išorinių jėgų, kurioms įmonė, siekdama savo tikslų, gali daryti įtaką.“(3, p. 59)
Demografinė aplinka veikia įmones per socialinę ir kultūrinę aplinką, taip pat per ekonominę aplinką. „Socialinė ir kultūrinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, atspindintis visuomenės poveikį įmonei, jos marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui.“ (3, p.67) „Socialiniai veiksniai – demografiniai, vertybių, gyvensenos, visuotinių įsitikinimų ir kiti pokyčiai, būdingi tam tikram visuomenės raidos etapui ir darantys įtaką įmonės veiklai. Socialinis makroaplinkos aspektas apima demografinius, gyventojų pajamų, va

artojimo pokyčius, darbo santykių raidą, ekologines problemas, žmonių išteklių raidą, sveikatos apsaugą, kultūrą.“(3, p. 68)
„Ekonominė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, pasireiškiantis tam tikrais ūkio raidos dėsningumais bei tendencijomis, darančioms įtaką marketingo sprendimams ir veiksmams.“ (3, 60) Marketingui labai svarbus yra nedarbo lygis, kuris būna tekamasis, struktūrinis ir ciklinis. „Tekamasis – tai trumpalaikis nedarbas, atsirndantis ne dėl visuminės darbo paklausos nepakankamumo , o dėl to, kad darbuotojai išeina iš darbo.<.> struktūrinis nedarbas pasireiškia tada, kai darbo paklausos struktūra neatitinka darbo pasiūlos struktūros<.> ciklinis nedarbas susijęs su cikline ekonomikos plėtra ir dėl menkos visuminės paklausos pasireiškia ūkio nuosmukio metu. „ (3, p. 62)

„Rinkos tyrimas – svarbiausia marketingo tyrimo kryptis, apimanti rinkos segmentavimą, rinkos duomenų rinkimą ir analizę, prekės padėties rinkoje nustatymą bei pirkėjų studijavimą apskritai“ (4, p. 67)Rinkos skaidymas į dalis, vadinamas segmentavimu. „Rinkos segmentavimas – tai rinkos skaidymas į dalis, kuriose vienodai ar panašiaireaguojama į marketingo veiksmus.“ (3, p.120)Kitoje literatūroje ši sąvoka skamba kiek kitaip „ Rinkos segmentavimas, kai rinka suskaidoma į apibrėžtas dalis segmentus, iš kurių kiekviename gali būti atitinkamų prekių poreikis ir (arba) naudotinas atitinkamas marketingo kompleksas.“ (4, p. 67)

1.2. Demografinių aplinkos pokyčių įtaka įmonėms

Demografinės aplinkos įtaka įmonėms yra dvejopo pobūdžio. Iš vienos pusės ji veikia įmonę per darbo jėgą, kita vertus per marketingo aplinką. Kiekviena įmonė dirba tam tikroje nuolat besikeičiančioje aplinkoje. Demografinių rodiklių pokyčiai ti

iesiogiai veikia įmonių marketingo aplinką per vartotojus. „Įmonės tikslas yra pelnas, todėl ji turi atspėti ko būtent tam tikru laikotarpiu reikia vartotojams. Todėl įmonė turi nuolat stebėti aplinką, joje vykstančius pokyčius ir į juos reguoti.“(3, p. 59)

.

1 Pav. Vartotojo, marketingo komplekso ir marketingo aplinkos ryšys (3, p. 59)
Į marketingo aplinką reikia žiūrėti kaip į vieningą įmonę veikiančių jėgų visumą, kurioje susipina tiesioginį ir netiesioginį poveikį turinčių veiksnių poveikis. Marketingo makroaplinka daro tiesioginę įtaką įmonėms per socialinę – kultūrinę aplinką. „Socialinę – kultūrinę aplinką pirmiausia apibūdina demografiniai rodikliai. Jų tyrimas leidžia nustatyti potencialių pirkėjų skaičių, šeimos sudėtį, išsilavinimą, jų sudėtį pagal lytį, amžių, šeimos sudėtį, išsilvinimą, gyvenamąją vietą, profesijas, tautybę ir kt.“ (3, 67)

.
2. Pav. Marketingo aplinka (3, p. 60)

Įmonės veiklai didelį poveikį turi makroekonominiai veiksniai kaip bendra šalies ekonominė būklė. Nuo to priklauso gyventojų perkamoji galia, jų elgsena rinkoje, prekių paklausa ir jų pardavimas. „Marketingo ekonominę aplinką apibūdina tokie rodikliai:
• Šalies bendrasis vidaus produktas;
• Pirkėjų pajamos;
• Kaupimo lygis;
• Prekių kainų lygis;
• Kredito gavimo galimybės.
Jie yra savotiški indikatoriai, leidžiantys geriau pagrįsti marketingo sprendimus. Šiuos pokyčius lemia:
• Ekonomikos plėtros cikliškumas;
• Infliacija;
• Nedarbas.“ (3, p. 61)
Labai svarbus marketingui yra nedarbo lygis. Didelis nedarbas paprastai būna esant ekonomikos nuosmukiui, tačiau nedirbančių žmonių yra visuomet. Demografiniai pokyčiai veikia įmones per ekonominę aplinką. Labiausia veikia nedarbas ir pirkėjų pajamos ir kaupimo lygis. Socialinę – kultūrinę įmonės aplinką pirmaiusia apibūdina demografiniai rodikliai. Jų tyrimas leidžia nustatyti potencialių pirkėjų skaičių, jų sudėtį pagal lytį, amžių, šeimos sudėtį, išsilavinimą, gyvenamąją vietą, profesijas, tautybę. Įmonei tai labai svarbūs rodikliai, ir ypač, jų dinamika. „Pavyzdžiui, dėl gyventojų skaičiaus pasikeitimo šalyje ar tam tikroje gyvenamojoje vietovėje rinka gali plėstis atrba siaurėti. Didėjant gimstamumui daugėja vaikų, tuo pačiu auga ir jiems reikalingų prekių paklausa. Dėl ilgėjančios vidutinės gyvenimo trukmės daugėja vyresnio amžiaus žmonių, kurių poreikiai passižymi specifiniais bruožasi. Svarbus demografinis rodiklis yra šeima. Taip pat svarbus demografionis rodiklis yra miesto ir kaimo gyventojų skaičius. Pasauliniu mastu demografinėje aplinkoje vyksta įvairūs pokyčiai:
• Spartus pasaulio gyventojų skaičiaus didėjimas;
• Gimstamumo rodiklių mažėjimu ir gyventojų senėjimas išsivysčiusiose šalyse;
• Pokyčiai šeimos struktūroje (santuokos sudarymo amžiaus didėjimas, vaikų skaičiaus mažėjimas, skyrybų daugėjimas, );
• Ne šeimos pobūdžio namų ūkio didėjimas (išsiskyrę sutuoktiniai, našlai, nesantuokinės poros);
• Gyventojų migracija (nuolatinė ir švytuoklinė);
• Išsilavinimo lygio kilimas ir tarnautojų skaičiaus didėjimas;
• Etniniai gyventojų struktūros pokyčiai.“ (3, p. 62)
Visi šie pokyčiai atsiliepia pirkėjų paklausai, jos struktūrai ir reikalauja atitinkamų marketingo veiksmų. „Socialiniės – kultūrinės aplinkos aspektų įvertinimas yra, ko gero, pats sudėtingiausias ir reikalaujantis įžvalgumo, ilgalaikio informacijos kaupimo bei jos analizės procesas. <.> Socialinėje aplinkoje galima apie potencialius vartotojus, kai naudojamasi statistinmis suvestinėmis apie pirkėjų skaičių, išsilavinimą, profesines orientacijas, šeimų sudėtį. Kia kuriuos demografinius rodiklius galima prognozuoti.“ (4, p. 24)]
Vienas iš svarbiausių marketingo informacijos šaltinių yra rinka. „Rinka apibūdina ne kokią nors vietą, kur perkamos ir parduodamos prekės, bet greičiau sąlygų kompleksą, kuris leidžia prekės pirkėjams ir pardavėjams susisiekti vienas su kitu ir sukelia konkurenciją, vieną vertus, tarp pirkėjų, ir kita vertus, tarp pardavėjų. Kiekviena prekė turi savo rinką su savo pirkėjais ir pardavėjais, net jei ir nėra kokios nors specialios vietos, kur jie susitikinėtų. Natūralu, kad rinkos dydis svyruoja priklausomai nuo prekės pobūdžio ir skaičiaus žmonių, siekiančių dalyvauti joje.“ (4, p. 67) Todėl rinkos yra, pavyzdžiui, pasaulinės: tam tikros dalies vertybinių popierių; daugelio metalų – tokių kaip auksas, sidabras ir alavas; svarbių medžiagų ir maisto žaliavų – tokių kaip medvilnė, vilna, kaučiukas, kava ir kviečiai. Kita vertus, labai nepatvarių arba pigių ir nepatogių vežti prekių (pavyzdžiui, gėlių, statybinių medžiagų) rinkos yra siauros ir ribotos. Marketingo efektyvumas priklauso nuo rinkos tyrimų. Rinka tiriama. Įvairiais aspektais ir požymiais. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar rinka yra funkcionuojanti, ar ne. Nefunkcionuojanti rinka yra potenciali, jei ji nesukurta dėl kokių nors būtinų sąlygų, pavyzdžiui, kai negalima į šalį įvežti kokių nors prekių, nors joje pirkėjai yra pasiruošę jas pirkti. Potenciali rinka egzistuoja ir kai kurios dar nepradėtoms gaminti prekėms, pavyzdžiui, elektromobiliams. Poreikis jau yra, tačiau tokios prekės dar nesukurtos. Funkcionuojanti rinka yra reali rinka, kurioje realiai vyksta pirkimo – pardavimo procesas. Bet kurioje rinkoje pardavėjas susiduria su daugeliu pirkėjų. Vieni su kitais jie skiriasi poreikiais, pajamomis, įpročiais, charakterio ypatybėmis ir kt. „Todėl kiekvieno iš jų reakcija į prekę yra individuali ir juos tenka grupuoti pagal kokius nors požymius. Galimi du grupavimo variantai:
1. Rinkos agregavimas;
2. Rinkos segmentavimas.

Pirmuoju atveju, laikoma, kad visa tiriama rinka yra vienalytė, t.y. jos sudėtinės dalys turi pakankamai bendrų bruožų, todėl į skirtumus galima neatsižvelgti. Tai supaprastinta marketingo veiksmus ir firma vykdo universalų marketingą. Antruoju atveju laikoma, kad vienalytės yra tik tam tikros rinkos dalys (pirkėjų grupės) Vienai pirkėjų grupei priklausantys skirtumai ignoruojami, o akcentuojami tik nevienodų pirkėju grupių skirtumai.“ (4, p. 68) Iš jam priklausančių pirkėjų grupės tikimasi vienodos reakcijos j marketingo veiksmus. Kiekvieno iš jų pirkimas yra kuo nors ypatingas, pavyzdžiui, vyrai ir moterys. Demogarfinis segmentavimas, tai kai rinka segmentuojama pagal žmonių amžių ir lytį, jų užsiėmimą ir išsilavinimą, šeimos dydį, šeimos gyvenimo ciklo etapą, šeimos pajamas, religiją, rasę, tautybę. „ Vartotojus galima suskirstyti į keletą grupių pgal amžių: vaikai, paaugliai, suaugusieji ir pensijinio amžiaus. Skirtingo amžiaus žmonės perka nevienodas prekes. <.> Dauguma įmonių rinką suskirsto pagal žmonių lytį. Tai ypač būdinga įmonėms, gaminančioms kosmetiką bei tekstilės prekes.<.> Vartotojo išsilavinimo lygiu ir užimamomis pareigomis taip pat galima rentis, išskiriant rinkos segmentus> Išsilavinę ir aukštas pareigas užimantys žmonės pirks brngias prekes. Vartotojai gali būti skirstomi pagal pajamas. Geriausia rinką segmentuoti pagal šeimos mėnesines ar metines pajamas. <.> Segmentavimo požymiu gali būti šeimos sudėtis bei šeimos dydis. Daugelis įmonių orientuoja prekių gamybą ir pardavimą viengungiams arba sutuoktiniams. <.> Rinkos segmentas gali būti tautybė ar rasė. „ (3, p. 122)

1.3. Teorinės analizės apibendrinimas

Apibendrinant teorinę analizę galima padaryti išvadą, kad demografinės aplinkos pokyčiai labiausia veikia įmmones per vartotojus. Demografiniai pokyčiai keičia įmonių marketingo strategijas, remiantis rinkos tyrimais. Didžiausią reikšmę demografinė aplinka daro socialiniai – kultūrinei ir ekonominei aplinkai. Socialinę kultūrinę aplinką veikia pirkėjų skaičius, šeimos sudėtis, išsilavinimas, jų sudėtis pagal lytį, amžių, šeimos sudėtis, išsilvinimas, gyvenamąją vieta, profesijos, tautybė ir kt. Ekonominę aplinką demografinės aplinkos pokyčiai veikia per gyventojų pajamų lygį, kaupimo lygį ir nedarbą.
Įmonės darydamos rinkos tyrimus, kurie apsprendžia gaminių sudėtį, pobūdį ir apimtis, segmentuoja rinką pagal demografinius roduiklius – pagal gyventojų skaičių, lytį, amžių, išsilavinimą, pomėgius, tautybę, rasę ir t.t.

2. Demografinės aplinkos pokyčiai Lietuvoje

Lietuvoje gyventojų skaičius po truputį mažėja, o populiacija sensta. Mažėjant gimstamumui, natūralus gyventojų prieaugis daug metų buvo neigiamas ir tik 2003 m. gimstamumas didėjo – gimė 584 naujagimiais daugiau nei 2002 metais. 1989–2003 m. laikotarpiu nuo 22,7 proc. iki 18,0 proc. (ES 2000 m. – 16,9 proc.) sumažėjo vaikų nuo 0 iki 14 m., nuo 10,6 proc. iki 14,9 proc. (ES 2000 m. – 16,2 proc.) padidėjo 65 m. ir vyresnių žmonių dalis. Visuomenės gyventojų senėjimą lemia gyventojų emigracija, neigiamas natūralus gyventojų prieaugis bei ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė, tačiau lemiamą įtaką turi žemas gimstamumas, todėl gyventojų senėjimo intensyvėjimo reikia tikėtis ir ateityje. Senstant populiacijai, mažėja dirbančių žmonių skaičius, didėja sveikatos priežiūros ir socialinės globos paslaugų poreikis, tuo pačiu ir išlaidos sveikatos priežiūrai.
1995–2003 m. bendras mirtingumas Lietuvoje mažėjo ir nuo 1995 metų vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo daugiau kaip 3 metais. Tačiau mirtingumo rodikliai šalyje išlieka aukštesni nei ES šalyse. Mirties priežasčių struktūra Lietuvoje būdinga daugeliui ekonomiškai išsivysčiusių šalių ir jau daugelį metų nekinta.
1 Lentelė. Pagrindinių demografinių rodiklių dinamika 1990 – 2004 m

Rodiklis

1990 m 2000 m 2004 m
Gyventojų skaičius, tūkst. 3693,7 3512,1 3445,9
Gyventojų tankumas, tūkst/km² 3693,7 3512,11 3445,9
Gyventojų lytis, tūkst.

Vyrai

Moterys

1747,5 1644,3 1608,7

1946,2 1867,8 1837,2
Vaikai, 0-15 m, tūkst. 886 765,3 662,2
Darbingo amžiaus gyventojai, tūkst. 2100,4 2017,0 2097,3
Pensijinio amžiaus gyventojai, tūkst. 707,3 728,8 686,4
Gimstamumas, tūkst. 568,868 341,490 305,980
Mirtingumas, tūkst. 397,600 389,190 409,900
Migracija, tūkst.

Atvyko 14,744 1,510 4,728

Išvyko 23,582 21,816 11,032

1 Pav. Gyventojų skaičius ir sudėtis

5 Pav. Gimstamumas ir mirtingumas

2 Lentelė. Pragyvenimo šaltiniai, 2000 m
Pragyvenimo šaltinio rūšis Mieste, tūkst Kaime, tūkst.
Darbo užmokestis 340 178
Verslas 17 8
Pensija 216 190
Pašalpos 32 64
Stipendija 12 9
Valstybės išlaikymas 9 14
Šeimos išlaikymas 330 340
Kita 22 31

6 Pav. Pragyvenimo šaltinis mieste

7 Pav. Pragyvenimo šaltinis kaime

3 Lentelė.Santuokos ir ištuokos
Amžius, m 1990 m, tūkst. 2000 m, tūkst. 2003 m, tūkst.
Santuokos 36210 16906 16975
Ištuokos 12747 10882 10599

4 Lentelė. Namų ūkiai, 2001 m
Ne šeimos ūkiai, vnt Šeimos ūkiai, vnt
394203 962625

5 Lentelė. Pajamos vienam namų ūkio nariui, Ltl

2002 m 2003 m
Vidutinis 422,0 457,6

Miestas 507,6 612,3

Kaimas 272,0 320,4

8 pav. Pajamos vienam namų ūkio nariui, Ltl

Kiti demografiniai pokyčiai:
1. 2001–2004 metais bedarbių pagausėjo (nuo 42,7 iki 63,6 procento visų bedarbių);
2. Statistikos departamento duomenimis, 2004 metais 85 procentai 25–64 metų Lietuvos gyventojų turėjo vidurinį arba aukštesnįjį išsilavinimą;
3. 2000–2004 metais gausėjo besimokančiųjų formaliojo švietimo sistemoje (nuo 25 iki 26 procentų visų gyventojų);
4. 2004 metais 79,6 procento mokinių, įgiję vidurinį išsilavinimą, tais pačiais metais tęsė studijas: iš jų 46,6 procento – universitetuose, 22 procentai – kolegijose;
5. Per pastaruosius 4 metus darbo jėgos struktūroje jaunimo iki 25 metų sumažėjo 42,2 tūkstančio (3,3 procento), o vyresnių kaip 50 metų asmenų pagausėjo 60,6 tūkstančio (11,6 procento);
6. Dėl sumažėjusio gimstamumo ir ekonominės emigracijos į užsienio šalis gyventojų mažėja: 2005 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 218 tūkstančių (arba 6 procentais) mažiau žmonių negu 1995 metų pradžioje;
7. Nors darbo jėgos absoliutūs skaičiai mažėja, darbo jėgos aktyvumas nekinta ir išlieka maždaug 69 procentų. Per pastaruosius 4 metus sumažėjo jaunimo (15–24 metų) aktyvumas: nuo 32,6 procento 2001 metais iki 26,2 procento 2004 metais. Vidutinis metinis užimtumo lygis 2004 metais sudarė 61,1 procento.

6 lentelė. Pagrindiniai Lietuvos užimtumo rodikliai 2004 metais

Rodiklis (procentais)
Užimtumo lygis
15–64 metų gyventojų 61,1
moterų 57,8
55–64 metų gyventojų 46,9
Nedarbo lygis 11,4
Ilgalaikių bedarbių dalis 53,3
Užimtumas pagal sektorius
žemės ūkis 15,8
Paslaugos 56,0

7 lentelė. Pagrindiniai Lietuvos švietimo rodikliai
Rodiklis (procentais) Metai Lietuva
Mokymosi visą gyvenimą lygis (švietimo ir profesinio mokymo veikloje per 4 paskutines savaites dalyvavusių 25–64 metų gyventojų dalis) 2004 6,5
Baigusio pagrindinę mokyklą jaunimo, besimokančio profesinėse mokyklose, dalis 2003
Vyrai 31,7
Moterys 20,5
25–59 metų gyventojų nedarbas pagal išsilavinimo lygį 2003
ISCED* 0–2 14,5
ISCED 3–4 12,0
ISCED 5–6 5,7
Valstybinių ir privačių mokymo įstaigų metinių išlaidų dalis vienam mokiniui (studentui) nuo BVP vienam gyventojui 2002 22,1

Pastaraisiais metais gausėja ilgalaikių bedarbių, t.y. ieškančių darbo vienerius metus ir ilgiau: 2004 metais jie sudarė 53,3 procento visų bedarbių (2003 metais – maždaug pusę). Tokią didelę ilgalaikių bedarbių dalį 2004 metais labiausiai lėmė nekvalifikuotų bedarbių gausa (jie sudarė 51 procentą visų bedarbių). Gana ilgą laiką viena opiausių šalies problemų buvo aukštas nedarbo lygis, bet pastaraisiais metais jis sparčiai krenta (11,4 proc. 2004 m.). Statistikos departamento atliekamo tyrimo duomenimis, užimtųjų skaičius, nuolat mažėjęs 1996-2001 m. laikotarpį, pastaraisiais metais stabilizavosi, tuo tarpu bedarbių skaičius ženkliai smuko. Šiuos reiškinius lydi vis didėjanti kvalifikuotos darbo jėgos paklausa – jos trūkumas, ypač didžiuosiuose šalies miestuose, tampa pagrindiniu ūkio plėtros stabdžiu. Ši priežastis lėmė naują tendenciją – pagyvenusių gyventojų užimtumo didėjimą. Tačiau kvalifikuotų darbuotojų senėjimo tendencijos nekompensuoja naujai paruošti specialistai. Šie procesai yra sąlygoti ir besikeičiančios demografinės situacijos: pastaraisiais metais daug žmonių emigravo į labiau išsivysčiusias ir savo darbo rinkas atvėrusias ES šalis nares, o pačių Lietuvos gyventojų nuolat mažėja – menkesnis gimstamumas nei Lietuvoje yra tik keliose ES valstybėse. Gyventojų senėjimas sąlygoja didėjantį sveikatos priežiūros, socialinių ir kitų viešųjų paslaugų poreikį.

3. Demografinės aplinkos pokyčių įtaka įmonėms Lietuvoje

3.1. Demografinės aplinkos pokyčių įtaka įmonių darbo jėgai

Gana ilgą laiką viena opiausių šalies problemų buvo aukštas nedarbo lygis, bet pastaraisiais metais jis sparčiai krenta (11,4 proc. 2004 m.). Statistikos departamento atliekamo tyrimo duomenimis, užimtųjų skaičius, nuolat mažėjęs 1996-2001 m. laikotarpį, pastaraisiais metais stabilizavosi, tuo tarpu bedarbių skaičius ženkliai smuko. Šiuos reiškinius lydi vis didėjanti kvalifikuotos darbo jėgos paklausa – jos trūkumas, ypač didžiuosiuose šalies miestuose, tampa pagrindiniu ūkio plėtros stabdžiu. Ši priežastis lėmė naują tendenciją – pagyvenusių gyventojų užimtumo didėjimą. Kvalifikuotų darbuotojų senėjimo tendencijos nekompensuoja naujai paruošti specialistai.

Šie procesai yra sąlygoti ir besikeičiančios demografinės situacijos:

• Pastaraisiais metais daug žmonių emigravo į labiau išsivysčiusias ir savo darbo rinkas atvėrusias ES šalis nares;
• Lietuvos gyventojų nuolat mažėja – menkesnis gimstamumas nei Lietuvoje yra tik keliose ES valstybėse;
• Gyventojų senėjimas sąlygoja didėjantį sveikatos priežiūros, socialinių ir kitų viešųjų paslaugų poreikį.

Pasaulio banko 2004 m. atliktoje Lietuvos investicinio klimato studijoje nurodoma, kad apklausti įmonių vadovai kaip vieną didžiausių kliūčių investicijoms įvardijo būtent kvalifikuotų specialistų stoką. Minėtoje studijoje akcentuojama, kad švietimo ir mokymo kokybė tampa esminiu Lietuvos ekonomikos veiksniu. Lietuvoje darbo jėga yra kvalifikuota ir kol kas konkurencinga, diplomuotų specialistų skaičius 1000 gyventojų atitinka išsivysčiusių šalių vidutinį lygį, o darbo užmokestis yra vienas iš mažiausių tarp ES šalių. Tačiau augant šalies ūkiui ir darbo našumui, kyla ir reikalavimai darbuotojams.
Lietuvoje nepakankamai sparčiai daugėja labiausiai kvalifikuotų, susijusių su mokslui imlių gamybos šakų plėtote, darbuotojų. Tam neigiamos įtakos turi intensyvėjanti darbo jėgos migracija. Protų nutekėjimas ateityje gali ženkliai susilpninti šalies intelektinį potencialą, plėtros (ypač žinioms imliose ūkio srityse) perspektyvas. Emigruoti labiau linkęs jaunimas, todėl vyresniems gyventojams atsirado daugiau galimybių įsidarbinti – nors 2004 m. mūsų šalyje užimtumo lygis buvo kiek žemesnis nei ES – atitinkami 61,2 proc. ir 63,3 proc., tačiau jis buvo atitinkamai gerokai aukštesnis tarp vyresnio amžiaus (55-64 m.) žmonių – 47,1 proc. ir 40,5 proc.
Visų pirma, reikia žmogų įtraukti į darbo rinką ir padėti jam išlikti joje (užimtumas), kad jis savo žinias, gebėjimus ir įgūdžius galėtų efektyviai taikyti bei nuolat atnaujinti. Atsižvelgiant į darbo jėgos Lietuvoje raidos tendencijas (senėjimas, tebeauganti emigracija), dvi pagrindinės kryptys šiuo atveju yra: jaunų žmonių įtraukimas į darbo rinką ir jau besirengiančių iš jos pasitraukti, išeinant į pensiją, kuo ilgesnis išlaikymas joje. Tam reikia lankstesnės darbo rinkos: tiek dirbančių gebėjimo prisitaikyti prie naujų iššūkių (tos pačios žinių ekonomikos), tiek darbdavių lankstumo.
Vis daugiau ES valstybių atveria savo sienas, todėl suaktyvėjo ekonominė emigracija iš Lietuvos – prarandama kvalifikuota darbo jėga, daugiausia jaunimas. Jau dabar daugelyje ūkio šakų jaučiamas neatitikimas tarp kvalifikuotos darbo jėgos paklausos ir jos tenkinimo galimybių. Dėl darbo įgūdžių stokos ir kvalifikacijos praradimo sunku sugrįžti į darbą išėjusiesiems iš darbo rinkos (ypač moterims, auginančioms mažamečius vaikus, ir netekusiems darbo pagyvenusiems žmonėms). Tradiciškai mažas teritorinis gyventojų mobilumas šalies viduje trukdo efektyviai panaudoti darbo išteklius
3.2. Demografinių pokyčių įtaką įmonių marketingui

Įmonės prekių vartotojai nėra vienalytė masė. Jie skiriasi savo poreikiais, pajamomis, skoniu. Įmonė, organizuodama savo veiklą, į tai turi atsižvelgti ir marketingo veiksmus orientuoti į tam tikrų vartotojų poreikius. Per paskutinius metus vykstantys Lietuvoje demografiniai pokyčiai tiesiogiai veikia įmonių veiklą. Demografiniai pokyčiai tai pirmiausia klientų skaičiaus sudėties, amžiaus, lyties pokyčiai. Į demografinę pokyčius turi atsižvelgti įmonės nustatydamos ilgalaikius įmonės tikslus ir atlikdama ilgalaikį strateginį planavimą. Kitas svarbus momentas, kai įmonė turi atidžoiai išstudijuoti demografinius pokyčius šalyje – ruošdama marketingo strategiją, nes keičiantis gyventojams, keičiasi ir prekių segmentai. Kiekviena įmonė, rengdama marketingo strategiją, atlieka tyrimus. Tai leidžia nustatyti demografinių rodiklių dinamiką.
Šiuo metu Lietuvoje pastebima gyventojų skaičiaus mažėjimas ir senėjimas, gimstamumo mažėjimas ir mirtingumo didėjimas. Gyventojų tarpe daugėja išsilavinusių žmonių, tačiau mažėja šeimų, o daugėja skyrybų. Palyginus svarbiausius demografinius pokyčius galima nustatyti jų įtaką įmonėms:
1. Mažėjant gyventojų skaičiui Lietuvoje dėl migracijos ir sumažėjusio gimstamumo, mažėja įmonių vartotojų skaičius;
2. Žymiai mažėja vyrų, o moterų mažėja neženkliai. Tai mažina grynai vyriškų prekių ir paslaugų rinką;
3. Lietuvoje mažėja vaikų, tuo pačiu mažėja ir vaikiškų prekių ir paslaugų rinka;
4. Beveik nesikeičia darbingo amžiaus gyventojų skaičius, taigi ir šio segmento rinka lieka stabili;
5. Imant nuo 1990 m labai sumažėjo santuokų, tuo pačiu sumažėjo šeimų skaičius sumažindamas prekių, kurias perka šeima rinką;
6. Lietuvoje išsilavinusių žmonių daugėja, tai įgalina įmones kelti marketingo lygį ir labiau pritaikyti prie išsilavinusio pirkėjo skonio;
7. Kylantis susidomėjimas mokymusi ir „mokymusi visą gyvenimą“ didina švietimo prekių ir mokymo paslaugų poreikį;
8. Mažėja jaunų žmonių, tuo pačiu mažėja jaunimo prekių poreikis;
9. Didžiausias skaičius žmonių pragyvena iš gaunamo atlyginimo, taigi šalyje yra daugiausia tarnautojų ir darbininkų, verslininkai tesudaro mažą dalį. Įmonių marketingas turi būti orientuotas į darbo žmogų;
10. Nuo 1990 m daugėja atvykusių gyventi į Lietuvą žmonių, taigi plečiasi paslaugų rinka užsieniečiams;
11. Mažėjanti bedarbystė didina perkamąją galią ir skatina įmonių pardavimus.
12. Gyventojų skaičiaus mažėjimas kaime mažina kaimui ir ūkio reikmenų prekių poreikį;
13. Didėjančios pajamos didina perkamąją galią, kas didina įmonių pardavimų apimtis.

4. Išvados ir siūlymai

1. Sąvokų, susijusių su demografine aplinka, analizė parodė, kad įvairūs autoriai šias sąvokas apibrėžia panašiai, nors yra skirtumų. Skiriasi, atskirų literatūros šaltinių, makroaplinkos ir mikroaplinkos sąvokų apibrėžimai.
2. Demografiniai pokyčiai keičia įmonių marketingo strategijas per marketingo aplinką, remiantis rinkos tyrimais. Didžiausią reikšmę demografinės aplinkos pokyčiai daro socialiniai – kultūrinei ir ekonominei aplinkai. Demografinės aplinkos pokyčiai labiausia veikia įmones per vartotojus. Socialinę kultūrinę aplinką veikia vartotojų skaičius, šeimos sudėtis, išsilavinimas, jų sudėtis pagal lytį, amžių, šeimos sudėtis, išsilvinimas, gyvenamąją vieta, profesijos, tautybė ir kt. Ekonominę aplinką demografinės aplinkos pokyčiai veikia per gyventojų pajamų lygį, kaupimo lygį ir nedarbą.
3. Mažėjant gimstamumui ir didėjant migracijai, Lietuvoje gyventojų skaičius po truputį mažėja, o populiacija sensta. Senstant populiacijai, mažėja dirbančių žmonių skaičius. Pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis ir šeimos išlaikymas.
4. Nedarbo lygis pastaraisiais metais sparčiai krenta, tačiau įmonės susiduria su kvalifijuotos darbo jėgos trūkumu dėl kvalifikuotos darbo jėgos migracijos į užsienį. Tai yra pagrindinis verslo įmonių plėtros stabdžiu.
5. Vykstant demografiniams pokyčiams, keičiasi ir įmonių marketingo strategija: mažėjant Lietuvos gyventjų skaičiui, mažėja įmonių vartotojų skaičius; mažėjant vaikų gimstamumui, mažėja vaikų ir jaunimo prekių rinkos; sumažėjus šeimų skaičiui sumažėjo prekių, kurias perka šeima rinka; daugėjant užsieniečių Lietuvoje, plečiasi paslaugų rinka užsieniečiams; mažėjanti bedarbystė ir didėjančios pajamos vienam namų ūkio nariui, didina perkamąją galią ir skatina įmonių pardavimus.

6. Cituotų ir naudotų informacijos šaltinių sąrašas

1. Bagdonas E. ir kt. Biznio įvadas.– Kaunas: Technologija, 1997.-P 132- 150 .
2. Martinkus B. ir kt. Ekonomikos pagrindai. – Kaunas: Technologija, 1997.
3. Pranulis V. ir kt. Marketingas. – Vilnius: Eugrimas, 1999. –P. 57- 120
4. Žvirblis A. Modernusis marketingas. – Vilnius: Žuma, 2000. –P. 8 – 67
5. Statistikos Departamentas. Lietuvos statistikos metraštis. – Vilnius: 2004.
6. Internetas. www.svv.lt
7. Internetas. www.stat.lt

Leave a Comment