Kiekviena tauta turi savo istorja kurioje svarbią vietą užėmė religija. Ji nustatydavo žmonių gyvenimo taisykles, papročius. Ypač įdomi religijos raida buvo Graikijoje ir Romos imperjoje.
Graikų ir romėnų religija buvo gana panaši bet turėjo ir skirtumų kurie bent šiek tiek skyrė romėnų ir graikų tikėjimą. Romėnams ypatingai patikdavo perimti kitų šalių tikėjimus, bet taip elgtis turėjo priežaščių. Graikai tarsi perdavė savo papročių kartu su religija. Tačiau po kiek laiko romėnai sugebėjo surasti sau patį tinkamiausia tikėjima kuris ėjo prieš pagonybe. Taaigi ir graikų, ir romėnų tautos sukūrė galingas valstybes su pilnaverčiu tikėjimu.
Dauguma Romos gyventojų praktikavo senesnes religijos formas, bet pati valstybė į tai žiūrėjo skeptiškai. Vienas romėnų filosofas Ciceronas‘‘ Kai lyginame save su kitomis tautomis daug kur pasirodom esą lygūs ar net atsiliekame, išskyrūs religiją reiškiančią dievų garbinimą, čia mes toli visus aplenkiame“. Romėnų naminė religija buvo susijusi su įstatymais kurie buvo griežti moterims, santoukai, vaikams ir paveldėjimui bei didžiulei tėvo valdžiai namuose. Šie įstaymai vadinosi‘‘ Dvylika lentelių‘‘. Kadangi Romos valstybė išškilo per vėlai, kad būtų sukūrusi religiją, jie perimė graikų dievus į savo valstybės kulta ir tik juos pervadino pritaikydami kokei nors funkcijai. Tokie romėnų dievai kaip Jupiteris, Neptūnas, Vesta atitiko graikų dievus Dzeusą, Poseidoną, Hestiją, kurie gyveno Olimpo kalne su ki
Dbartinė Romos valstybė yra Italija. Tai viena iš krikščioniškiausių pasaulio tautų. Per ilgą laiką jai pavyko surasti savo tikėjimo kelią ir netgi tapti pasaulio krikščionybės centru. Nors ir Graikija po daugelio metų priėmė krikščionių ortodoksų tikėjimą, bet jų senoji religija žavi visą pasaulį ir šiais laikais.
Iliustruotas mitologinis žodynas, Dievai, deivės ir herojai iš viso pasaulio. Vilnius 1999. P.55- 57, 76.
Pasaulio religijos, Vilnius 1994. P. 91-93, 96, 104.
Šarkadis J. Kelionė į senovės Atėnus. Vilnius 1986. P.76.