Senoves Graikijos ir Romos religijos

Kiekviena tauta turi savo istorja kurioje svarbią vietą užėmė religija. Ji nustatydavo žmonių gyvenimo taisykles, papročius. Ypač įdomi religijos raida buvo Graikijoje ir Romos imperjoje.

Graikų ir romėnų religija buvo gana panaši bet turėjo ir skirtumų kurie bent šiek tiek skyrė romėnų ir graikų tikėjimą. Romėnams ypatingai patikdavo perimti kitų šalių tikėjimus, bet taip elgtis turėjo priežaščių. Graikai tarsi perdavė savo papročių kartu su religija. Tačiau po kiek laiko romėnai sugebėjo surasti sau patį tinkamiausia tikėjima kuris ėjo prieš pagonybe. Taaigi ir graikų, ir romėnų tautos sukūrė galingas valstybes su pilnaverčiu tikėjimu.
Dauguma Romos gyventojų praktikavo senesnes religijos formas, bet pati valstybė į tai žiūrėjo skeptiškai. Vienas romėnų filosofas Ciceronas‘‘ Kai lyginame save su kitomis tautomis daug kur pasirodom esą lygūs ar net atsiliekame, išskyrūs religiją reiškiančią dievų garbinimą, čia mes toli visus aplenkiame“. Romėnų naminė religija buvo susijusi su įstatymais kurie buvo griežti moterims, santoukai, vaikams ir paveldėjimui bei didžiulei tėvo valdžiai namuose. Šie įstaymai vadinosi‘‘ Dvylika lentelių‘‘. Kadangi Romos valstybė išškilo per vėlai, kad būtų sukūrusi religiją, jie perimė graikų dievus į savo valstybės kulta ir tik juos pervadino pritaikydami kokei nors funkcijai. Tokie romėnų dievai kaip Jupiteris, Neptūnas, Vesta atitiko graikų dievus Dzeusą, Poseidoną, Hestiją, kurie gyveno Olimpo kalne su ki

itais devyniais dievais. Daugeliuose mitų romėnų ir graikų dievai, kai nebūdavo užsiėmę, kišdavosi į žmonių gyvenimą. Jie kaip ir žmonės draugaudavo, kivirčidavosi, mylėjo ir pavydėjo.Buvo tikėta, Kad šie dievai gimė iš dviejų titanų: Rėjos ir Krono. Graikai ėmė šiais dievais tikėti, nes jiems reikėdavo paaiškinimo dėl ko kyla žemės drebėjimai, griaustinis, lietus ir kitos stichijos. Netgi kalviams reikėdavo religinio paaiškinimo iš kur ir kaip jie pagamindavo metalo dirbinius. Panašiai kaip romėnų taip ir graikų šeimoje vyras turėjo didžiulę įtaką šeimos gyvenimui. Vos tik už jo ištekėdavo moteris jis galėdavo tuojau pat tvarkyti jos gyvenimą. O moteris net dieną negalėdavo be prižiurėtojos žynios išeiti iš namų ir vaikščioti gatvėmis po saulės laidos. Tik gimus vaikui, visas jo likimas buvo sprendžiamas šeimos vyresniųjų. Kaad sustiprintų savo valdžią romėnų imperatoriai pasiskelbdavo dievais, bet retas kuris išgyvendavo iki pasiskelbimo dėl politinių aistrų.Buvo tik laiko klausimas kada valstybėje įsigalės kokia nors religija. Tuo metu būtent krikščionybė išsiskyrė dėl to, nes teigia Arnoldas Toynbee‘s‘‘ buvo ypatinga tuo, kad sukūrė pasaulinę valdymo struktūrą, užuot leidusi kiekvienai vietiniai atsivertėlių grupei eiti savo keliu‘‘. Romos imperjos virtimas krikščioniška valstybe tesėsi maždaug šimtmetį. Labai sunkiai krikščionybei pakluso kaimo žmonės, kol tapo valstybine religija. Galiausiai po dviejų apiplėšimų, kurie nusiaubė Romą, privertė joos aukščiausius pareigūnus išsikelti į saugesnę vietą. Romoje liko vienintelis aukštas pareigūnas, kuris buvo vyskupas. Taip papročiai buvo sukrikščioninti o kitos smulkios religijos galutinai išnyko.
Dbartinė Romos valstybė yra Italija. Tai viena iš krikščioniškiausių pasaulio tautų. Per ilgą laiką jai pavyko surasti savo tikėjimo kelią ir netgi tapti pasaulio krikščionybės centru. Nors ir Graikija po daugelio metų priėmė krikščionių ortodoksų tikėjimą, bet jų senoji religija žavi visą pasaulį ir šiais laikais.
Iliustruotas mitologinis žodynas, Dievai, deivės ir herojai iš viso pasaulio. Vilnius 1999. P.55- 57, 76.
Pasaulio religijos, Vilnius 1994. P. 91-93, 96, 104.
Šarkadis J. Kelionė į senovės Atėnus. Vilnius 1986. P.76.