Moterys islamo religijoj

Moterys islamo religijoj

Islamas nėra kokia nors nauja religija, bet ta pati tiesa, kurią Dievas apreiškė per visus savo pranašus kiekvienai tautai. Vienam penktadaliui žmonijos Islamas yr air religija, ir pilnai reglamentuotas gyvenimo būdas. Musulmonai praktikuoja ramybės, gailestingumo ir atlaidumo religiją. Arabų kalbos žodis “Islam” reiškia – atsidavimą, paklusnumą Dievui ir yra kilęs iš žodžio reiškiančio taiką ir ramybę. Taika reiškia, kad galima pasiekti tikrąją sielos ir proto ramybę bei taiką visuomenėje tik per atsidavimą ir paklusnumą Dievui. Religiniame kontekste jis reiškia viisišką atsidavimą Dievo valiai. Musulmonai garbina Allah, kuris jų religijoj reiškia Dievą.
Islamas gali atrodyti egzotiška arba net kraštutinumų religija šiuolaikiniame pasaulyje. Gali būti, kad tai yra dėl to, jog mūsų laikais Vakaruose religija neužima pagrindinės vietos kasdieniniame gyvenime, tačiau musulmonų pasaulėžiūroje religija visada buvo svarbiausioje vietoje, ir jiems nėra skirtumo tarp pasaulietiškų ir šventų dalykų.
Musulmonams visi gyvenimo aspektai – dvasiniai ir materialiniai, valstybė ir religija – yra susiję tarpusavyje, nes viskas priklauso Allahui. Islamas duoda aiškiai apibrėžtus nurodymus visiems žmonėms,k kurių jie tuuri laikytis visose gyvenimo srityse: asmeniniame, visuomeniniame, moraliniame, vyriausybiniame, politiniame, ekonominiame, dvasiniame ir t.t. gyvenime. Todėl musulmonai įsitikinę, kad Dieviškojo įstatymo – Shari reikia labai rimtai laikytis, o dėl šios priežasties religiniai dalykai tebėra tokie svarbūs.
Didžiųjų pasaulinių religijų tradicijos kiekviena savaip sp

prendžia vyro ir moters santykių bei jų statuso visuomenėje ir Dievo akivaizdoje klausimą. Islamo religijoje, o per ją ir musulmoniškose kultūrose, šis klausimas buvo aktualus jau nuo pranašo Mahometo laikų. Būtent Mahometas, kurio lūpomis buvo skelbiamas Koranas, savo pamokslais bei gyvenimo pavyzdžiu apibrėžė formalaus moters statuso islame rėmus. Ši moters padėties samprata, nors musulmoniškų religijos žinovų (ulama) per visą islamo istoriją buvo plačiai komentuojama bei interpretuojama, iš esmės pačių musulmonų niekada nebuvo į tai kreipiama tiek daug dėmesio. Vis dėlto analizuojami santykiai bei normos atskiruose kultūriniuose sluoksniuose įgavo savitų bruožų. Siekiant suprasti, ką Islamas padarė moterims, nėra reikalo apverkti jos sunkią padėtį prieš Islaminiu laikotarpiu ar dabar, šiuolaikiniame pasaulyje. Islamas suteikė moterims teises, privilegijas, kurių jos niekada neturėjo kitose visuomeninėse ar koonstitucinėse sistemose. Moterų teisės bei pareigos yra lygios vyrų, bet nebūtinai tos pačios. Lygybė ir panašumas – du visiškai skirtingi dalykai. Šis skirtumas suprantamas, nes vyrai ir moterys nėra vienodi, tačiau lygūs. Praktiškai neįmanoma rasti du panašius vyrus arba moteris. Aptariant moters padėties islame klausimą, bus atskirti du lygmenys: tai, kas reikalaujama arba laikoma standartu, bei tai, kas istoriškai realiai egzistavo ir tebeegzistuoja.

Musulmonai didžiuodamiesi teigia, kad islamas – egalitaristinė religija: prieš Dievą visi lygūs, nepriklausomai nuo socialinės padėties, lyties ir amžiaus. Dievui es
są rūpi tik žmogaus dievobaimingumas, pagal kurį ir bus atlyginta. Todėl teoriškai moteris, vien lyties pagrindu, nėra nė kiek prastesnis Dievo kūrinys. Iš to išeitų, kad moteris musulmonė nėra žemesnės padėties už vyrą musulmoną. Tačiau socialinėje plotmėje moters padėtis nėra tapati jos statusui Dievo atžvilgiu: ji yra visiškai priklausoma nuo vyro, ar tai būtų jos tėvas, brolis, vyras, dėdė ar net sūnus. Apskritai islame moteris matoma tik per šeimos prizmę: ji gali būti dukra, sesuo, žmona arba motina, bet už šeimos moters teoriškai nėra. Moters socialinis pasaulis apsiriboja šeima bei namų erdve ir nuo jų atsietos moters – socialaus individo – įvaizdžio islame net nėra. Islame moteris yra (moraliai) vertingas individas tik per šeimą, kurioje ji turi griežtai apibrėžtas funkcijas. Socialiniu požiūriu kalbėti apie moters padėtį islame yra kalbėti apie jos padėtį šeimoje.
Ji lygi vyrui savo asmenine bei visuomenine atsakomybe ir gaudama atlyginimą už savo poelgius. Ji pripažinta nepriklausoma asmenybe savo žmogiškomis savybėmis ir verta dvasinių siekių. Jos žmogiškoji prigimtis ne žemesnė ir nesiskiria nuo vyriškosios. Abu sudaro vieną visumą.
Islame lytiniai santykiai leidžiami tik santuokoje, tačiau ir joje jie griežtai apibrėžti. Islamas pripažįsta, kad moteris yra pilnateisis ir lygus partneris vyrui žmonijos pratesimo procese. Jis – tėvas, ji – motina ir abu reikalingi gy
yvybei užmegzti. Jos vaidmuo ne mažiau svarbus nei jo. Šioje partnerystėje ji su vyru vaidina vienodą vaidmenį; ji dalinasi vienoda atsakomybe su vyru ir joje tiek pat žmogiškumo bruožų kaip ir jos partneryje. Taip pat žmona yra savo vyro seksualinių poreikių tenkintoja: jai niekuomet, išskyrus numatytus atvejus, nevalia atsakyti vyrui. Kadangi islame yra įtvirtinta poliginija ir vyrui musulmonui leidžiama vienu metu turėti iki 4 žmonų, musulmonas vyras praktiškai bet kada gali patenkinti savo lytinę aistrą. Žmonai nepaklusus savo vyrui, šis legaliai gali imtis įvairių priemonių, net smurto, kuris pateisinamas, kur po perspėjimo bei atsisakymo dalytis ta pačia lova, vyras gali nepaklūstančiai žmonai suduoti.
Islame moteris yra lygi vyrui gaudama išsilavinimą ir žinių. Kai Islamas skyrė musulmonams siekti žinių, jis nedaro skirtumo tarp vyrų ir moterų. Beveik prieš 14 amžių Mahometas pareiškė, kad žinių siekimas – kiekvieno musulmono pareiga, ar tai būtų vyras, ar moteris. Šis pareiškimas buvo labai aiškus ir įgyvendinamas visos musulmonų istorijos eigoje.
O teisiniu požiūriu, moteris, be abejonės, yra menkesnės vertės žmogus: visų pirma tik dviejų moterų liudijimas teisme vertas vieno vyro liudijimo, musulmonė negali tekėti už nemusulmono, kai tuo tarpu musulmonas gali vesti judaistę ir krikščionę.
Islamas davė moteriai teisę paveldėti dalį turto. Iki islamo ji ne tik negaudavo šios dalies, bet pa
ati buvo laikoma vyro paveldėta nuosavybe. Tačiau tai nerodo, kad moteris buvo žemesnė už vyrą. Dabar moteris paveldi tik pusę turto, kurį paveldi vyras, ištuokos atveju vaikai lieka su vyru.

Moteris turi tam tikras privilegijas, kurių neturi vyras. Ji laisva nuo kai kurių religinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, nuo maldų ir pasninko mėnesinių ir gimdymo metu. Ji neprivalo lankyti pamaldų mečetėje penktadieniais. Tai, kad moteris maldos metu stovi už vyro, visiškai nereiškia, kad ji yra žemiau jo. Eilių išsidėstymo tvarka pamaldų metu nustatyta taip, kad padėtų kiekvienam susikoncentruoti savo meditacijoje. Tai labai svarbu, kadangi musulmoniškos maldos – tai ne tik psalmių ir giesmių giedojimas. Jose yra veiksmai, judesiai, stovėjimas, lankstymasis, kritimas ant kelių ir kt. todėl, jei vyrai susimaišo su moterimis tose pačiose eilėse, tai gali trukdyti ir nukreipti dėmesį. Tada mintys gali būti užimtos kažkuo svetimu maldai ir nukreipti tikintįjį nuo šviesaus meditacijos kelio. Rezultate bus prarastas maldos tikslas, be to, bus atliktas svetimoterystės įžeidimas žvilgsniu, nes akis – apžiūrinėdama draudžiamus dalykus – gali būti įžeidimo kaltininke taip pat kaip ir širdis. Islamas nurodė eilių tvarką taip, kad pirmose eilėse stovi vyrai, už jų – vaikai, o moterys – už vaikų. Bet kas, kas nors kiek pažįstamas su musulmoniškų maldų kilme ir paskirtimi, gali lengvai suprasti visą tokios tvarkos išmintį.

Moteris laisva nuo visų finansinių įsipareigojimų. Kaip motina ji daugiau pripažįstama ir gerbiama Dievo akyse. Ji neprivalo dirbti arba dalintis su vyru šeimos išlaidomis. Ji turi teisę po vestuvių susigrąžinti visa tai, ką turėjo iki tol, ir vyras neturi teisių į nei vieną iš jos asmeninių daiktų. Kaip duktė arba sesuo ji turi teisę į saugumą ir apsaugą atitinkamai iš tėvo arba brolio.

Musulmonė moteris visada asocijuojasi su sena tradicija, žinoma kaip “čadra”. Tai grynai Islamo tradicija, kur moteris turi puošti save garbės, orumo, padorumo, švaros ir neliečiamumo čadra. Ji turi susilaikyti nuo visų veiksmų ar žestų, kurie gali iššaukti kitų vyrų, išskyrus jos teisėtą vyrą, aistrą arba įtartiną abejonę dėl jos padorumo.
Šiuolaikiniam išsilavinusiam vakariečiui beveik visai nepažįstamas islamas, tačiau tai, kur jo žinių spragą tikrai sėkmingai užpildė neteisinga informacija, tikriausiai yra moters vieta Islame. Pagal vakariečių įsivaizdavimą, musulmonė moteris nelaikoma žmogumi, ji gyvena šešėlių pasaulyje, prislėgta ir išnaudojama. Tai yra gryna išmonė, ir jei mes jos laikomės, tai bus niekas kitas, kaip patogi galimybė visai nesigilinti, kaip yra iš tiesų. Geriausiu informacijos šaltiniu bus Islamo pagrindinė knyga Koranas ir Sunna, o ne fantastinės pasakaitės ar šiaip kokios legendos sukurtos iš neturėjimo ką veikti legendos.

Naudota literatūra:
Knygos:
RUBŠYS, A., Islamas: religija, kultūra, valstybė, Vilnius, 2002.
KUZMICKAS, B., Religijų istorijos antologija, Vilnius, 2002.
Internetas:
RAČIUS, E., „Moteris Islame: tarp religijos ir kultūros“.
http://www.prizme.lt/straipsniai/straipsn.php?action=view&id=383&return_action=top_articles> (2004 05 10)
ABDALATI, C., „Moterų padėtis Islame“.
http://www.islamas.lt/mpi.htm> (2004 05 12)
„Musulmonu požiūris į moterį“ (2004 05 01)
http://www.musulmonai.lt/showart.php?subjectId=44> (2004 05 12)
„Islamas yra viena iš pagrindinių pasaulio religijų“
www.mip.lt/temp/w200402151854_Islamas.doc>

Leave a Comment