Islamas

Kas yra islamas?
Islamas yra viena iš pagrindinių pasaulio religijų. Žodis “Islamas” reiškia “paklusnumą” arba “nuolankumą” Alacho valiai, kuris yra vienintelis Dievas. Musulmonai – tai ir yra tie pasišventę žmonės. Pagrindinis Islamo tikėjimas: nėra kitų dievų tik Alachas ir Muhamedas yra jo pranašas.
610 metais vieną naktį Muhamedui apsireiškė angelas Gabrielius. Ta žinia, kuria Muhamedas gavo iš Dievo per šį angelą, buvo ta, kad yra tik vienas Dievas, o ne daug, kaip arabai iki tol tikėjo. Šis Dievas yra pasaulio kūrėjas ir vieną dieną jiis teis žmoniją. Tai buvo nauja žinia: Judaizmas ir Krikščionybė tuo metu buvo plačiai paplitusios ir teigė vieno Dievo idėją. Muhamedas savo užduotį suprato ne kaip naujos religijos kūrimą, bet kaip tęsinį jau esančių religijų. Jis buvo paskutinis iš pranašų po Adomo, Abraomo, Mozės, Jėzaus, kuris skelbė vieno Dievo buvimą. Bet islamas niekada nebuvo susijęs su Judaizmu ar Krikščionybe. Jis tapo nauja imperija ir nauja civilizacija. Nurodymai, kuriuos gavo Muhamedas, yra surašyti Korane, kuris nurodo, kaip tikėti ir kaip gyventi. Dėėl tos priežasties, kad musulmonai tikėjo tai, ką darė ar sakė Muhamedas, buvo įkvėpta Dievo, daugelis jo kalbų buvo užrašyta ar surinkta. Iš pradžių jie plito iš lūpų į lūpas, vėliau buvo užrašyti kaip pagalbinis priedas prie Korano.

Vienovė ir skirtingumai is

slame:

Islamas suskilęs į dvi pagrindines atšakas – sunitus ir šiitus.Šis pasidalijimas siekia tuos laikus, kai pirmoji musulmonų karta susidūrė su klausimu:kas musulmonų bendruomenėje turi būti Mahometo, “Pranašų Antspaudo”, pasekėju?Musulmonams šis klausimas turi ir religinę ir politinę prasmę.
Sunitai – bendruomenė pagal susitarimą

Sunitai, sudarantys musulmonų daugumą (90%),taip atsako į klausimą: Mahometas, pagal savo kaip pranašo prigimtį ir ypatybes, negalįs turėti pasekėjų, nes Koranas, dieviškojo vadovavimo apreiškimas, esąs užbaigtas ir tobulas, o Mahometas paskelbtas “Pranašų Antspaudas”.Tad Mahometo pasekėjas tegali būti tik jo kaip pranašo palikimo saugotoju.
Šiitai – autoritetas ir vadovavimas

Musulmonų šiitų supratimu, aukščiausią religinę valdžią turi imamas.Mahometas, “Pranašų Antspaudas”, užbaigė pranašo kelią kartu išsemdamas ir tolesnio dieviškojo apreiškimo galimybę.Tačiau musulmonai šiitai tiki, kad Mahometas pradėjo “iniciacijos ciklą”, kad toliau vadovautų bendruomenei per savo pasekėją imamą.Pirmasis imamas buvo Alis, Maahometo pusbrolis, įsūnis.Šiitai tiki, kad Alis paveldėjęs Mahometo “dvasios savybes”, jo vilają.
Dvi sampratos

Sunitų ir šiitų šakos islame įkūnija dvi musulmonų dieviškojo apreiškimo sampratas.Sunitų islame vyrauja tendencija rūpintis kurti ir išsaugoti visuomenės struktūras, kurios padėtų jų nariams įvykdyti Dievo nurodytas prievoles.

Šiitų islamą pradėjo kurti Alio ir jo sūnaus Huseino kankininkystė.Ši bendruomenė siekia palengvinti žmonijos kančias, sušvelninti susvetimėjimą.Tačiau abi religinės bendruomenės nėra griežtai viena nuo kitos atsiribojusios .Įtakinga mistinė islamo srovė – sufizmas bando suderinti šiitų ir sunitų mąstymo nuostatas.
Penki islamo principai:
Jie yra pr
rivalomi visiems musulmonams, nors SUNITŲ ir ŠIITŲ sektose jie tuputėlį skiriasi. Islamo principai (“pilioriai”) vaidina didelį vaidmenį intelektualiniame ir socialiniame Islamo gyvenime. Šie principai yra:
1. Šahada (Liudijimas)
2. Salat (Malda)
3. Zakat (Išmalda)
4. Saum arba Siyam (Pasninkavimas)
5. Hadž (Piligrimystė)
ŠAHADA (Liudijimas):-
Šahada yra: arabiškai “La ilah ha il al-lah, muham-madar rasul – ul-laH”. Vertimas: “Nėra kitų dievų išskyrus Alachą ir Muhametas yra jo pranašas”. Islamas – viena iš trijų monoteistinių religijų, kilusių iš Rytų, kartu su Judaizmu ir krikščionybe ji pabrėžia Dievo vienatiškumą ir unikalumą. Žodis “Alachas” reiškia “Dievas”. Antroji Šahados frazė teikia, kad Muhametas yra Dievo pasiuntinys žmonijai. Didele dalimi priimdami Judėją – krikščioniškąją Biblijos tradiciją, musulmonai tiki, kad Dievas siuntė pranašus ir kitoms tautoms su ta pačia žinia, kurią Muhametas skelbė arabams. Muhametas savo misija atnešė paskutinę žinią dieviškosios tiesos, štai kodėl jis yra laikomas paskutiniuoju pranašu.
SALAT (malda):-
Kasdieninė malda yra žmonių ir Dievo bendravimo priemonė. Penkios maldos per dieną yra privalomos visiems musulmonams ir prieš pradedant melstis reikia tapti švariu (t.y. nusiplauti tam tikras kūno vietas). Maldos yra šios: Fadžar (anksti rytą prieš saulei tekant), Zohar (vidurdienį), Asar (vėlią popietę), Maghrib (po saulėlydžio) ir Iša (vakare). Melstis reikia atsisukus į Mekos pusę. Taipogi yra privaloma kongregacinė penktadienio popietės malda, kuri turi būti at
tliekama mečetėje. Ten vyksta pamokslas, o maldininkai sėdi eilėmis.
ZAKAT (išmalda):-
Zakat’as yra pinigų dalijimas beturčiams. Kiekvienam musulmonui privaloma atiduoti 2,5 % savo metinių pajamų vargstantiems. Tai yra daroma prieš prasidedant MUHARRAM mėnesiui, kuris yra pats pirmasis naujųjų metų mėnuo. Dalinti Zakat’ą yra laikoma viena iš Dievo garbinimo formų, nes manoma, kad tokiu būdu yra išreiškiama padėka Dievui už tai, kad jis suteikė materialinę gerovę.
SAUM arba SIYAM (Pasninkavimas):-
Dar vienas padėkos Dievui būdas yra pasninkavimas. Tai yra privaloma visiems musulmonams devintą islamo kalendoriaus mėnesį – Ramadaną. Šio mėnesio metu musulmonai atsisako maisto ir gėrimo šviesos metu, išskyrus tuos, kurie yra blogos sveikatos, nėščios moterys, ir tie, kurie keliauja. Jie turi pasninkauti vėliau. Pasninkavimas metas yra nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Baigti pasninkauti yra džiaugsmingas momentas. SAUM per visą Ramadano mėnesį reikalauja daug fizinių pastangų, bet atlygina dvasiškai.
HADŽ (Piligrimystė):-
Piligrimystė prasideda Ramadano pabaigoje, ir tęsiasi iki dvylikto mėnesio DHU al – HIDŽĄ vidurio. Būtent šis penktasis principas reikalauja, kad tie musulmonai, kurie įstengia tai padaryti fiziškai ir finansiškai, nukeliautų į Meką bent kartą per savo gyvenimą. Mekoje maldos yra sakomos Kaabos šventykloje, taipogi aplinkiniuose rajonuose. Šią piligrimystę ir Kaabos pastatymą musulmonai sieja su pranašu Abraomu. Per metus apytiksliai apie du milijonai musulmonų atlieka šią piligrimystę.
br />PAGRINDINĖS TIKĖJIMO DOGMOS:-
Islamas moko, kad yra tik vienas Dievas Alachas, pasaulio ir visatos kūrėjas. Alachas yra gailestingas ir teisingas. Dėl savo užuojautos jis šaukia žmones tikėti į jį ir jį garbinti. Dėl savo teisingumo jis bus tas, kuris teis žmones Paskutiniąją Teismo Dieną pagal kiekvieno mūsų darbus. Teismo Dieną visi mirusieji prisikels ir bus jiems atlyginti dangumi arba pragaru – pagal jų nuopelnus. Žmonija yra aukščiausia Dievo kūrybos forma, tačiau vis tiek ji yra silpna, nes nepaklūsta Dievo valiai ir praranda kelią, vedantį link Jo. Žmonijos silpnybė yra išdidumas: ji nesupranta savo ribotumo ir dėl to elgiasi savanaudiškai. Būtent, kad sustiprintų šią žmonijos silpnybę, Viešpats atsiuntė pranašus tam, kad išreikštų ir skelbtų jo valią. Šie pranašai, mirtingieji, buvo pasirinkti Dievo, kuriems Dievas kalbėjo angelo pavidalu apreiškimo metu. Žmonijos nelaimei, daugelis pranašų buvo ignoruojami. Žmonės, sugundyti Velnio (Šėtono), vis netikėjo į Alachą. Tačiau nepaisant to, Dievas visada pasiruošęs atleisti žmogui ir gražinti jį į pradinę būseną, kurioje jis pradėjo savo gyvenimą, t.y. be nuodėmės. Musulmonų bendruomenė yra bendruomenė tikinčiųjų, kurie vieni kitus laiko broliais tuo tikslu, kad galėtų džiaugtis gėriu ir naikinti blogį. Už bendruomenės ribų musulmonai turi įsteigti socialinę ir ekonominę lygybę. Taipogi jiems reikia nešti savo tikėjimo žinią pasauliui. Ankstyvojo Islamo metu tai reiškė šventojo karo būdu priversti kitus būti musulmonais. Jo tikslas buvo ne priversti ką nors atsiversti į Islamo religiją (nes tai buvo draudžiama Korano), bet tam, kad įgyti politinę valdžia visuomenėje ir valdyti ją pagal islamo principus.

Moterų padėtis islame
Siekiant suprasti, ką Islamas padarė moterims, nėra reikalo apverkti jos sunkią padėtį prieš islaminiu laikotarpiu ar dabar, šiuolaikiniame pasaulyje. Islamas suteikė moterims teises, privilegijas, kurių jos niekada neturėjo kitose visuomeninėse ar konstitucinėse sistemose. Tai darosi aišku, kai šis klausimas nagrinėjamas bendrai lyginant, o ne atskirai dalimis. Moterų teisės bei pareigos yra lygios vyrų, bet nebūtinai tokios pačios. Lygybė ir panašumas – du visiškai skirtingi dalykai. Šis skirtumas suprantamas, nes vyrai ir moterys nėra vienodi, tačiau lygūs. Praktiškai neįmanoma rasti du panašius moteris.
Moters atžvilgiu, Islamas pripažįsta, kad moteris yra pilnateisis ir lygus partneris vyrui žmonijos giminės pratęsimo procese. Jis – tėvas, ji – motina ir abu reikalingi gyvybei užmegzti. Jos vaidmuo ne mažiau svarbus nei jo. Šioje partnerystėje ji su vyru vaidina vienodą vaidmenį; ji dalinasi vienoda atsakomybe su vyru ir joje tiek pat žmogiškumo bruožų kaip ir jos partneryje. Dievas apie šią lygią partnerystę žmonijos įstatyme sako: “O, žmonija! Iš tiesų, mes sukūrėm tave iš vienintelių(poros) vyro ir moters, ir sukūrėme tautas ir gentis, kad Jūs susipažintumėte vienas su kitu.” (Šv. Koranas.49:13;4:1).
Ji lygi vyrui savo asmenine bei visuomenine atsakomybe ir gaudama atlyginimą už savo poelgius. Ji pripažinta nepriklausoma asmenybe savo žmogiškomis savybėmis ir verta dvasinių siekių. Jos žmogiškomis prigimtis nežemesnė ir nesiskiria nuo vyriškosios. Abu sudaro vieną visumą. Dievas sako: “Ir dievas priėmė(jų maldas) ir atsakė jiems(sakydamas): aš niekada neatimsiu darbo nei iš vieno iš jūsų, ar jūs būtumėt vyras, ar moteris, jūs – vienas kito dalis..” (3:195;9:71;33:35-36;)
Ji lygi vyrui gaudama išsilavinimą ir žinių. Kai Islamas skyrė musulmonams siekti žinių, jis nedaro skirtumo tarp vyrų ir moterų. Beveik prieš 14 amžių Mohammad’as (tebūnie Jam taika ir Allah’o palaima), pareiškė, kad žinių siekimas – kiekvieno musulmono pareiga, ar tai būtų vyras, ar moteris. Šis pareiškimas buvo labai aiškus ir įgyvendinamas visos musulmonų istorijos eigoje
Ji turi žodžio laisvę kaip ir vyras. Jos nuomonės reiškimas priimamas ir negali būti ignoruojamas tik dėl to, kad ji priklauso moterų giminei. Korane ir istorijoje nurodoma, kad moteris ne tik laisvai reikštų savo nuomonę, bet ir ginčytųsi ir dalyvautų rimtose diskusijose su pačiu Pranašu, o taip pat kitais Islamo vadovais (Koranas, 58:1-4; 60:10-12). Be to, buvo atvejų, kai musulmonų moterys reiškė savo Kalifų opozicijoje, o šie priimdavo racionalius moterų argumentus. Tokie įvykiai buvo Umar Ibn al Chattabo chalifato valdymo metu.
Istoriniai metraščiai rodo, kad moterys dalyvavo visuomeniniame ankstyvųjų musulmonų gyvenime, ypač tautinių kančių laikotarpiais. Moterys paprastai lydėdavo musulmonų armijas, dalyvaujančiais mūšiuose, kad galėtų slaugyti sužeistuosius, ruošti maistą, aptarnauti karius ir kt. Jų neslėpė už geležinės uždangos ir nelaikė beverčiais padarais, neturinčiais sielos. Islamas skyrė moterims vienodas teises sudaryti kontraktus, užsiimti verslu, savarankiškai uždirbti ir turėti pinigų. Jos gyvenimas, jos nuosavybė, jos garbė yra šventi kaip ir vyro. Jei ji įvykdys kokį nors nusikaltimą, jos nubaudimas bus nemažesnis ir nedidesnis už vyro bausmę panašiu atveju. Jei jai buvo padaryta žala, ji gauna atitinkamą kompensaciją, kuri yra lygi tai, kokią jos vietoje gaurų vyras(2:178; 4:45; 92-93)
Islamas neskelbia šių teisiu statistinėje formoje, o paskui jų vengia. Jis imasi visų priemonių, kad jos būtų išsaugotos ir įgyvendintos kaip neišvengiamos tikėjimo tiesos. Jis niekada nepakenčia tų, kurie linkę į nusistatymą moterų atžvilgiu ar skirtingai žiuri į vyrą ir moterį(42:47-50; 43:15-19; 53:21-23)
Islamas davė moteriai teisę paveldėti dalį turto. Iki Islamo ji ne tik negaudavo šios dalies, bet pati buvo laikoma vyro paveldėta nuosavybe. Kai kuriais atvejais civilinių kontraktų paliudijimui yra būtini du vyrai arba vienas vyras ir dvi moterys. Tačiau tai nerodo, kad moteris žemesnė už vyrą, tai kontraktą pasirašančių šalių teisių apsaugos priemonė, kadangi moteris, kaip taisyklė, ne taip patyrusi praktiniame gyvenime kaip vyras. Šis patirties neturėjimas gali sukelti žalą vienai iš šio kontrakto pusių. Todėl įstatymas reikalauja, kad mažiausiai dvi moterys būtų liudininkėmis kartu su vienu vyru. Jei viena iš liudininkių ką nors pamirš, kita jai apie tai primins. Arba, jei ji padarys klaidą dėl patirties trūkumo, kita moteris ją pataisys. Tai atsargumo priemonė, garantuojanti teisingą sandėrį ir gerus santykius tarp žmonių.
Moteris turi tam tikras privilegijas, kurių neturi vyras. Ji laisva nuo kai kurių religinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, nuo maldą ir pasninko mėnesinių bei gimdymo metu. Ji neprivalo lankyti pamaldų mečetėje penktadieniais. Ji laisva nuo visų finansinių įsipareigojimų. Kaip motina ji daugiau pripažįstama ir gerbiama Allah’o akyse(31:14-15; 46:15). Pranašas Mohammad_as,(tebūnie Jam taika ir Allah_o palaima), pripažino šią pagarbą, kai pareiškė, kad rojus guli po motinų kojomis. Kaip žmona, ji turi teisę reikalauti iš savo būsimo vyro išpirkos, kuri taps jos nuosavybe. Ji turi teisę į pilną aprūpinimą ir visapusišką vyro paramą. Ji neprivalo dirbti arba dalintis su vyru šeimos išlaidomis. Ji turi teisę po vestuvių susigrąžinti visą tai, ką turėjo iki tol, vyras neturi teisės nei į vieną iš jos asmeninių daiktų. Kaip duktė arba sesuo ji turi teisę į saugumą ir apsaugą atitinkamai iš tėvo ar brolio. Tai jos privilegija. Jei ji pageidauja dirbti arba būti finansiškai nepriklausoma, arba dalyvauti bei dalintis atsakomybe už šeimą, ji yra visiškai laisva taip elgtis su sąlyga, jog garantuojama jos neliečiamybė ir garbė.
Tai, kad moteris maldos metu stovi už vyro, visiškai nereiškia, kad ji yra žemiau jo. Eilių išsidėstymo tvarka pamaldų metu nustatyta taip, kad padėtų kiekvienam susikoncentruoti savo meditacijoje. Tai labai svarbų, kadangi musulmoniškos maldos – tai ne tik psalmių ir giesmių giedojimas. Jose yra veiksmai, judesiai, stovėjimas, lankstymasis, kritimas ant kelių ir kt. Todėl, jei vyrai susimaišo su moterimis tose pačiose eilėse, tai gali trukdyti ir nukreipti dėmesį. Tada mintis gali būti užimtos kažkuo svetimu maldai ir nukreipti tikintįjį nuo šviesaus meditacijos kalio. Rezultate bus prarastas maldos tikslas, be to, bus atliktas svetimoterystės įžeidimas žvilgsniu, nes akis – apžiūrinėdama draudžiamus dalykus – gali būti įžeidimo kaltininkė taip pa kaip ir širdis. Islamas nurodė eilių tvarką taip, kad pirmose eilėse stovi vyrai, už jų vaikai, o moterys – už vaikų. Bet kas, kas nors kiek nors pažįstamas su musulmoniškų maldų kilme ir paskirtim, gali lengvai suprasti visą tokios tvarkos išmintį.
Musulmonė moteris visada asocijuojasi su sena tradicija, žinoma kaip “čadra”. Tai grynai Islamo tradicija, kur moteris turi puošti save garbės, orumo, padorumo, švaros ir neliečiamumo čadra. Ji turi susilaikyti nuo visų veiksmų, kurie gali iššaukti kitų vyrų, išskyrus jos teisėtą vyrą, aistrą arba įtartiną abejonę dėl jos padorumo.

Žvilgsnis Iš Arčiau Į
KRIKŠČIONIS IR MUSULMONUS

KRIKŠČIONYBĖ ISLAMAS
DIEVAS Dievas yra 3 dievai, susilieję į vieną Dievą. Šis vienas dievas yra vaidinamas Šv. Trejybe. Vis dėl to teigti, kad šis vienas dievas yra trys dievai butų šventvagystė. Visi 3 šv. asmenys yra tarsi vienas asmuo, lygus pagal rangą, todėl ši doktrina yra dar vadiname šv. Sakramentu. Dievas čia yra vienas, tikrąja šio žodžio prasme. Jis neturi nei vaikų, nei tėvų, nei nieko, kas jam prilygtų. Islame Dievas yra vadinamas ALACHO vardu, ir taipogi dar 99 kitais vardais ; “Gailestingasis”, “Maloningasis”, “Galingasis” ir kt.
JĖZUS Antras ŠV. Trejybės narys, Dievo sūnus, bet tuo pačiu ir pats yra dievas. Žmonių garbinamas kaip Dievo pasirinktas pranašas. Nė vienas musulmonas nėra musulmonas, jeigu tuo netiki.
Šv. DVASIA Trečiasis Šv. Trejybės narys, bet taipogi ir “Dievas”. Tai angelas Gabrielius. Angelas Gabrielius yra garbinamas kaip “patikima dvasia”.
MARIJA JĖZAUS MOTINA Tyra ir dievobaiminga mergelė, iš kurios gimė Jėzus Kristus, antrasis Šv. Trejybės narys, Dievo sūnus, bet tuo pačiu ir Dievas pilnoje šio žodžio prasme. Tyra ir dievo baiminga mergelė, kurią pasirinko Dievas savo pasiuntinio atėjimui į ši pasaulį ir kuri pagimdė kūdikį, būdama nepaliesta jokio vyro.
ŽODIS Dievo dalis, kuri buvo su Dievu, bet tuo pačiu ji pati buvo Dievas ir vėliau tapo Jėzumi, Dievo sūnumi. Dievo paliepimas “BŪK” ir taip Marijos įsčiose užgimė gyvybė be jokio vyro prisilietimo.
BUVĘ PRANAŠAI Visi priimami, gerbiami ir jais tikima. Visi priimami, gerbiami ir jais tikima.
BIBLIJA Priimama kaip 100% Dievo žodis. Musulmonai tiki į buvusiųjų pranašų knygas, įskaitant “TORĄ”, kuri buvo siųsta Mozei, “ZABOR`ą” (Psalmes) kuri buvo duota Dovydui, “INDŽYL” (Evangelija), kuri buvo duota Kristui ir “KORANĄ”, kuris buvo duotas Muhamedui.Tačiau Musulmonai mano, kad anksčiau Dievo žmonėms duotieji raštai buvo suklastoti (t.y. iškraipyti) pačių žmonių, todėl Biblija turi būti priimame tik tiek, kiek tai leidžia KORANAS. Ją reikia gerbti tačiau joje esantys teigimai, kurie prieštarauja Koranui turi būti atmesti kaip žmonijos įtakos vaisius.
MUHAMEDAS Įvairios nuomonės. Vieni mano, kad jis buvo melagis, kiti – lunatikas, treti – kad jis buvęs apsišaukėlis Mesijas, o ketvirti teigia, kad jis buvo išduotas velnio. Paskutinis Dievo pranašas žmonijai. Jis yra laikomas teisingu ir ištesinčiu savo žodį dar prieš jam gaunant apreiškimą. Jis buvo atsiustas iš Dievo gailesčio žmogui, tačiau atliko daug stebuklų Dievo pagalba.
KORANAS Įvairios nuomonės. Vieni mano, kad tai Biblijos nuorašas, kiti – kad tai Muhamedo kūrybos vaisius, treti – kad tai krikščionių ir žydų, kurie rezgė sąmokslą prieš Muhamedą, darbas. Paskutinė Dievo žmonėms siųstoji knyga. Buvo duotas žmonėms asmeniškai nuo Dievo . Koranas yra parašytas taip, kaip nė vienas žmogus per visą pasaulio istoriją dar nėra rašęs , dar nė vienam iš gyvųjų nepasisekė parašyti kūrinį, panašų į Koraną. Koranas išliks nepakitęs iki paskutiniojo teismo dienos kaip vadovas žmonijai eiti Dievo link.
JĖZAUS ŽINIA Jėzus buvo siustas Dievo (tuo pačiu, pats yra Dievas) tam kad numirtų ant kryžiaus ir atpirktų žmoniją nuo Adomo nuodėmės. Be šios aukos visa žmonija skendėtų nuodėmėje, kurią padarė Adomas. Po nukryžiavimo iš žmonijos yra reikalaujama gilaus tikėjimo. Jis buvo siųstas Dievo kaip pranašas žydams tam, kad gražintų juos į tyrą ir tikrąją Mozės religiją Jėzus mokė žydus tikėjimo ir teigė, kad reikia vieniems palaikyti kitus.
JĖZAUS NUMIRUSIŲJŲ PRIKĖLIMAS, AKLŲJŲ BEI RAUPSUOTŲJŲ IŠGYDYMAS Viskas priimtina. Jėzus tai darė nes jis buvo Dievo sūnus, o tuo pačiu ir pats buvo Dievas ir Dievo įsikūnijimas. Viskas priimtina. Šie stebuklai buvo įmanomi Dievo dėka ir juos atliko tiek Mozė, tiek Nojus, tiek ir kiti pranašai, vadovaujami Dievo.
NUKRYŽIAVIMAS Jėzus buvo atiduotas žydams. Jis buvo spjaudomas, žeminamas, spardomas, mušamas rykštėmis, galiausiai nukryžiuotas ir mirė lėta bei skausminga mirtimi. Jėzus nebuvo paliktas žydų patyčioms, tačiau jie patys taip įsivaizdavo. Dievas išgelbėjo Jėzų pasiimdamas Jį atgal pas save.
ANTRAS JĖZAUS ATĖJIMAS Viskas priimtina. Iš pradžių to buvo tikimąsi dar Apaštalų gyvenimo laikotarpiu, tačiau vėliau pranašystės teigė, kad Jėzus gali ateiti bet kuriuo momentu. Dabar Jėzaus atėjimas yra laukiamas 2-jų tūkstantmečių sandūroje. Viskas priimtina. Jėzus nemirė, bet buvo paimtas į dangų. Į žemę Jis grįš paskutiniojo teismo dieną tam, kad sunaikintų apsišaukėlį Mesiją ir sugražintų ramybę bei teisingumą žmonėms. Jis nužudys kiaules, sulaužys kryžius ir pakvies visus žmones į Islamą.
GIMTOJI NUODĖMĖ Ant visos žmonijos krito Adomo nuodėme. Ir ją galėjo panaikinti tik Dievo sūnaus, kuris yra be nuodėmės, mirtis. Nė vienas žmogus nėra gimęs švarus (nesusitepęs) nesvarbu, kad jis gyveno dar tik vieną dieną. Tiktai krikštas ir tikėjimas į Jėzaus mirtį gali išgelbėti žmogų Islame tokia dalyko nėra. Dievas sukūrė žmoniją ir pažadėjo jai Dangų, nebent ji nepaklus jo įsakymams. Dievas lengvai atleidžia nuodėmes. Jam tai yra paprasta palyginti su sukūrimu viso to ką mes matome, girdime ar įsivaizduojame. Jam patinka dovanoti meilę ir gailestį savo kūriniams. Tam, kad gauti malonę, reikia įrodyti savo tikėjimą ne žodžiais ,o darbais.
IŠPIRKIMAS Adomo padaryta nuodėmė buvo tokia didelė, kad Dievas negalėjo jos atleisti tik panorėjęs. Ji turėjo būti panaikinta nekalto ir be nuodėmes dievo Jėzaus, kuris pats buvo Dievas. Adomas išpirko savo nuodėmę sakydamas: “mano Dieve, aš nusidėjau, ir jeigu tu man neatleisi ir manęs nepasigailėsi tada aš esu žuvęs”. Dievas jam atleido. Todėl ir kiekvienas žmogus turi šansą būti atleistas Dievo iki savo mirties dienos. Nėra jokių tarpininkų tarp Dievo ir žmogaus. Jeigu asmuo nuoširdžiai atgailauja ir prašo Dievo atleidimo, kada Dievas atleidžia jam jo nuodėmes, nes Dievui nėra nieko malonesnio kaip atleisti nuodėmes tam, kas nuoširdžiai dėl jų gailisi.
KELIS Į IŠGELBĖJIMĄ Jeigu žmogus tiki į nuodėmės kurią padarę Adomas, išpirkimą, ir visų žmonijos nuodėmių išpirkimą, tada jis bus išgelbėtas. Čia užtenka tik tikėjimo, tačiau to įrodyti veiksmais nereikalaujama. Jeigu žmogaus tiki į Dievą, jo pranašus ir paklūsta Dievo nurodymams, tada Dievas kiekvieną žmogaus gerą darbą padaugins daug kartų, ir jo blogus darbus panaikins. Iki paskutinės teismo dienos Dievo gailestingumas padės žmonėms padidinti gerų darbų skaičių ir taip garantuos jiems kelią į Rojų, kuris yra ramybės buveinė ir ten žmonės gyvens amžinai

Šv. KORANAS:-
“Mes pateikėme Koraną arabų kalboje tam, kad Jūs galėtumėte suprasti jo prasmę. Kai mūsų Viešpaties amžinoji knyga kilni ir pilna išminties”. Taip kalbėjo Alachas ir tas, kuris gavo šią žinią – Muhamedas, Alacho pasirinktasis pranašas arabų žmonėms. Ta žinia yra “deklamavimas” šventų maldų. Musulmonai tiki, kad Alachas Korano turinį pateikė Muhamedui per angelą Gabrielių todėl, kad šis pranašas galėtų jį perteikti arabams. Koranas buvo pateiktas Muhamedui arabų kalba todėl, kad viską atpasakoti arabams jų gimtąja kalba ir palyginti tai su Judaizmo ir krikščionybės šventaisiais raštais. Musulmonams Koranas yra apreiškiantis religines, socialines ir moralines nuostatas. Koranas taipogi laikomas geriausiu arabų prozos pavyzdžiu. Korano autorius yra Alachas, išskyrus tas vietas, kur kalba pranašas arba angelas. Žinia yra tokia: nėra jokio kito Dievo išskyrus Alachą, ir Jis suteikė savo žinią Muhamedui, kuris turėjo ją paskelbti arabams kaip įspėjimą ir pažadą. Įspėjimas yra visiems, kurie atsisako tikėto į vieną Dievą, jo pažadas yra tiems, kurie tiki į Alachą ir vykdo jo valią. “Aš apreiškiu tau (Muhamedai) Koraną tavo gimtąja kalba tam, kad tu galėtum skelbti gerąją žinią teisingiesiems ir įspėti besiginčijančią tautą”.

Priedai
Malda “Namaz”
Pagrindinės maldos “namaz’o” sąlygos:
1. Islamas (buvimas musulmonu),
2. Branda (fizinis subrendimas),
3. Protas (proto branda, proto sveikumas).
Būtinų maldų laikai, jų yra penki:
1. Rytinės “Fadžr” maldos laikas nuo tikrosios aušros iki pat saulės pasirodymo.
2. Pietinės “Zuhr” maldos laikas nuo to laiko, kai saulė pasiekia savo zenitą ir tęsiasi iki laiko kada šešėlis (bet kokio daikto) tampa tokio pačio dydžio (to daikto, kieno tas šešėlis yra).
3. Popietinės “A’sr” maldos laikas nuo to laiko, kai šešėlis tampa tokio pačio dydžio, iki saulėlydžio.
4. Vakarinės arba saulėlydžio “Maghrib” maldos laikas nuo saulės nusileidimo iki pilno sutemimo.
5. Naktinės “I’ša” maldos laikas nuo pilno sutemimo aušros.
Pagrindinės maldos “namaz’o” teisingumo sąlygos:
1. Kūno švara nuo “Hadaŝ”,
2. Kūno, rūbų ir vietos, skirtos maldai, švara,
3. Viso to kas laikoma “a’ura”,
4. Pasisukimas į “Kiblos” pusę,
5. Atitinkamas maldos laikas,
6. “Nijja”, dvasinis pasiruošimas (kiekvienai maldai atskira nijja),
7. “Tahrima”
8. Nors vienos “ajos” iš Korano skaitymas, pirmuose dviejuose, būtinų maldų “rakatuose”, o visose kitose papildomose maldose, nors po “ają” kiekviename “rakate”,
9. Stovintys, už imamo, maldininkai nieko neskaito, tik klausosi imamo, bet kai jis veda maldą tyliai (pvz. “Zuhr” ir “A’sr” arba tylias maldos dalis), tada skaito tyliai, taip kad nemaišytų greta stovintiems,
10. “Ruku’”,
11. “Sudžiūd’as” liečiant maldos vietą kakta ir nosim, be spaudimo, bet nepakanka vien nosim arba vien kakta, išskyrus tuos, kurie turi tam priežastį (žaizdą, skausmą),
12. Maldos vieta turi būti maždaug vieno lygio (pvz. jeigu yra skirtumas tarp kojų lygio ir “sudžiūd’o” vietos, daugiau negu 30cm, tai ta vieta netinkama),
13. Sėdėjimas tarp dviejų “sudžiūd’ų” ir prieš atsisveikinimą,
14. Geras maldos veiksmų, paeiliui, žinojimas.
Pagrindinės maldos “namaz’o” dalys:
1. Stovėjimas “Kijam”
2. Skaitymas “Kira:ah”
3. Pasilenkimas “Ruku’”
4. Nusilenkimas “Sudžiūd”
5. Sėdėjimas prieš atsisveikinimą “Ku’u:d”
“A’uros” ribos pagal Islamo šariatą:
1. Vyro “a’ura”-minimumas, tai kas yra tarp bambos ir kelių (įskaitant kelius),
2. Moters “a’ura”-visas kūnas išskyrus veidą, plaštakas ir pėdas.
Veiksmai, kurie gadina maldą:
1. Visa tai, kas vadinama “hadaŝ”,
2. Kalba, taip pat užmiršus arba suklydus,
3. Malda, kuri neįeina į “namaz’o” sudėtį, arba malda ne arabiškai,
4. Daug lengvų nereikalingų judesių,
5. Nusisukimas nuo “Kiblos”,
6. Valgymas, kas užsiliko tarp dantų, nors tai būtų labai mažai,
7. Kosėjimas ir stiprus dūsavimas be priežasties,
8. Verksmas garsiai,
9. Žaizdos raiščius nukritimas,
10. Sąmonės praradimas,
11. Išprotėjimas,
12. Jeigu atsistoja moteris maldai šalia vyrų arba atvirkščiai,
13. “Auros” pasirodymas,
14. Juokas, taip kad girdėtų greta stovintys.
Tai kas negadina maldos:
1. Jeigu besimeldžiantis pamatė ką nors prašyto, perskaitė tai ir suprato,
2. Jeigu kas nors praėjo priešais besimeldžiantį,
3. Nedideli veiksmai (pasikasymas) arba tai, ko negalima suvaldyti (čiaudėjimas, žagsėjimas),
Nepageidautini veiksmai maldos metu:
1. Rūbų tvarkymasis be priežasties,
2. Pašaliniai judesiai,
3. Galvos pasukimas,
4. Žiūrėjimas į skirtingas vietas,
5. Alkūnių nuleidimas prie žemės “sudžiūd’o” metu,
6. Skaitymas garsiai, tylių maldos dalių metu, taip kad trukdytų greta stovintiems,
7. Užsimerkimas,
8. Žiūrėjimas į viršų,
9. Malda apsirengus rūbais, kuriuose pavaizduoti gyvi sutverimai,
10. Malda patalpoje arba šalia kokių nors statulų arba paveikslų, išskyrus nedideliais statulėles arba paveiksliukus, kuriuose pavaizduoti nepilni kūnai, negyvi sutverimai. Į tai neįeina nuotraukos, išskyrus tas, kuriose pavaizduota kas nors nepadoraus.
11. Malda, kai priešais yra ugnis arba žarijos.

Malda “Namaz”
”Takbir’as”ir pradinė malda
Takbir-didinimas, išaukštinimas, taip minima ALLACHO didybė.
(pagrindinės raka‘to dalys)
Po pilno pasiruošimo maldai, ji pradedama “takbir‘u” pakėlus rankas iki ausų. Iškart po to sudedame rankas, dešinę ant kairės, žemiau bambos (vyrams) arba ant krūtinės (moterims), ir skaitome pradinę maldą:
Alachas yra didžiausias al-lahu akbar
Sanaa
Garbė Tau, Alachai, tebūnie palaimintas Tavo vardas ir išaukštinta Tavo didybė, išties, nėra kito dievo išskyrus Tave. Subhanake allahumma va bihamdike va tabe:rakesmuke va le ileha ghairake
Ta_uuz ir Tamdžyd
Ieškau prieglobsčio pas Alachą nuo prakeikto Šėtono. A_auz bil-lahi minaš-šai tua nir-radžym
Vardan Alacho, Maloningojo, Gailestingojo Bismillahi arrahma:nirrahi:m
Atidarančioji Al-fatiha
Po pradinės maldelės, kuri yra skaitoma tik pirmame “namaz‘o” raka‘te, skaitome “Al-fatihą”. Ši malda skaitoma kiekviename raka‘te.
Garbė Alachui, pasaulių Valdovui Alhamdu lillahi rabbila_a:lami:n
Maloningajam, Gailestingajam Arrahma:nirrahi:m
Teismo Dienos Valdovui me:liki jaumiddi:n
Išties, tik Tave mes garbiname ir tik Tavęs mes prašome pagalbos ijja:ka na_budu ve ijja:ka nastai’:n
Išvesk mus į tiesų kelią Ihdinassira:talmustaki:m
Į kelią tų, kuriuos apdovanojai gėrybėmis, Siratallażi:na ana_mta a’leihim
bet ne tų, kurie užsitraukė ant savęs Tavo nepasitenkinimą Ghairilmaghdu:bi a_leihim
ir ne tų, kurie paklydo ve ledda:lli:n
O Alach!) atsiliepk (į mūsų prašymus)! A_mi:n
Bet kokios sūros ar ištraukos iš Korano skaitymas
Iškart po “El-fatihos” skaitoma bet kokia sūra arba ištrauka iš Korano. Privalomose maldose, papildomos dalies iš Korano skaitymas, yra privalomas tik pirmuose dviejuose raka‘tuose, visuose kituose papildomose maldose šis skaitymas privalomas kiekviename raka‘te.
Pavyzdžiui
Atsidavimas Al-ichla:s
Sakyk: Jis(Alachas) yra Vienas kul huallahu ahad
Alachas yra amžinas Allahussamad
Jis negimė ir nebuvo pagimdytas lam jalid ve lam ju:lad
Ir niekas negali Jam prilygti ve lam jakullahu kufuan ahad
Saulėtekis El-falak
Sakyk: ieškau prieglobsčio pas saulėtekio Valdovą kul au_:żu birabbilfalak
nuo blogio, kurį Jis sutvėrė min šarri me: chalak
ir nuo nakties tamsos, kai sutemsta ve min šarri gha:sikin iże vakab
ir nuo užkalbinėtųjų mazgais (burtininkų) blogio ve min šarrinnaffa:ŝŝa:ti filu’kad
ir nuo pavyduolio blogio, kada pavydi ve min šarri ha:sidin iże hasad
Pasilenkimas“Rukuu‘”
Vėliau daromas pasilenkimas. Besilenkiant sakome “Takbir’ą” be rankų kėlimo:
Alachas yra didžiausias Allahu akbar
Pasilenkus sakome:
Garbė mano Viešpačiui Galingam (3 kartus) Subha:na rabbijala’zi:m
Atsilenkiant Imamas sako:
Alachas išklauso tuos, kurie Jį garbina Samia’llahu liman hamidah
Besimeldžiantys sako:
Garbė, Tau, Viešpatie mūsų! Rabbana: lakalhamd
Nusilenkimas
prie žemės “Sudžiūd”
Besilenkiant sakome “Takbir’ą”
Alachas yra didžiausias Allahu akbar
“Sudžiūd’o” metu, sakome:
Garbė mano Viešpačiui Aukščiausiajam (3 kartus) Subha:na rabbijal aa’la
Vėliau atsisėdant ir lenkiantis sakomas “Takbir’as”, įterpiant mažą pauzę atsisėdus.
Sugrįžimas į pradinę poziciją
Stojant sakomas “Takbir’as”.
Vėliau kartojami visi penki prieš tai minėti punktai, išskyrus pradinę maldą.
Sveikinimas ir liudijimas
Pakartojus visus prieš tai minėtus punktus atsisėdame ir sudėjus rankas ant kelių skaitome sveikinimą ir liudijimą. Pirmos liudijimo dalies skaitymo metu pakeliame rodomąjį pirštą.
Pagarba Alachui. Jam vienam visos maldos ir geri darbai.Tebūnie, Tau Pranaše, taika, Alacho gėris ir palaima.Tebūnie taika mums visiems, garbingiems Alacho tarnams. Attahjatu lillahi vassalva:tu vattajjibe:tu, assale:mu a’leike ajjuhennabijju rahmatullahi va barake:tuh, assala:mu a’leina: va a’le: i_be:dillehissa:lihi:n
Liudiju, kad nėra kito dievo išskyrus Alachą ir liudiju, kad Muhamedas yra Jo tarnas ir pasiuntinys (pranašas). Ašhadu an le ileha illellah ašhadu anna muhammadan a’bduhu va rasu:luh
Jeigu malda susideda iš daugiau negu du raka‘tai, tai po liudijimo skaitymo sugrįžtame į pradinę padėtį, bet jeigu malda susideda iš dviejų raka‘tų arba esame trečio arba ketvirto raka‘to pabaigoje, tai pabaigai yra daromi šie du paskutiniai punktai.
Malda “El-Ibrahimija”
Alachai, saugok Muhamedą ir Jo giminę (tautą), taip kaip saugojai Abraomą ir Jo giminę (tautą). Allhumma salli a’le muhammadinva a’le e:li muhammadkame saleita a’le ibrahi:mava a’le e:li ibrahi:m,
Alachai, palaimink Muhamedą ir Jo giminę (tautą), taip kaip palaiminai Abraomą ir Jo giminę (tautą) šiame ir sekančiame pasauliuose, išties, Tu esi Gerbiamas ir pilnas Didybės! Allhumma berik a’le muhammadin va a’le e:li muhammad kame be:rakta a’le ibrahi:ma va a’le e:li ibrahi:m, fila’a:lami:na innaka hami:dun madži:d
Pasveikinimas
Pasveikinimas yra sakomas du kartus: pirmą kartą sakomas pasukus veidą į dešinę pusę, o antrą kartą pasukus veidą į kairę pusę.
Tebūnie Jums taika ir Alacho palaima! Assale:mu a’leikum va rahmatullah

Naudota literatūra

Pasaulio religijos
Istorija 1
Geografijos vadovėlis 10 klasei
Internetas: http://islamas.8k.com

Leave a Comment