Jezuitai

Jėzaus Draugija (jėzuitai)

Katalikų vienuolių ordinas, kurį 1540 m. įkūrė baskas (Šiaurės Ispanija) Ignacas Lojola su keletu bendraminčių. Tai buvo naujoviškas vienuolinis ordinas, pasižymėjęs aktyvia apaštaline veikla. Didelį dėmesį skyrė švietimui, kūrė kolegijas ir universitetus, išvystė plačią misijų veiklą. Dėl kai kurių Europos valdovų priešiško nusistatymo 1773 m. popiežius ordiną uždarė. Vėl atkurtas 1814 m.
Į Lietuvą jėzuitus 1569 m. pasikvietė Vilniaus vyskupas V. Protasevičius. Pradžioje jėzuitai veikė Vilniuje, paskui įsikūrė ir kituose miestuose. Steigė kolegijas, perėmė Vilniaus ir Varnių kunigų seminarijas, leido knygas lietuvių kaalba. 1579 m. įsteigė Vilniaus akademiją – universitetą. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje veikė ir po ordino panaikinimo. 1820 m. caro valdžios buvo išvaryti.
Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje vėl įsikūrė su Vokietijos jėzuitų pagalba. Sovietmečiu gyvavo pogrindyje. Oficiali veikla buvo atgaivinta 1990 m. 1992 m. Kaune, o 1995 m. Vilniuje atkurtos jėzuitų gimnazijos. Įvairiuose Lietuvos miestuose – Jėzaus Draugijos namai ir rezidencijos. 1999 m. Šiauliuose atidarytas naujokynas.

Jėzuitai, tai tarptautinė katalikiška kunigų ir brolių vienuolija (bendruomenė), bendradarbiaujanti su pasauliečiais.

Jėzuitus įvairiuose kraštuose galite sutikti mokyklose ir universitetuose, visuomeninėse innformacijos priemonėse, parapijose. Jie darbuojasi spaudoje, užsiima moksliniais tyrinėjimais, skelbia Kristų misijų kraštuose, vadovauja rekolekcijų namams, padeda pabėgėliams.

Jėzuitams rūpi dialogas su kitomis religijomis ir kultūromis, su visais nuoširdžiai ieškančiais tiesos.

Šiandien pasaulyje darbuojasi apie 21 000 jėzuitų 120 šalių. Iš jų 51 darbuojasi Li

ietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijoje.

JĖZUITAI IR LIETUVA
(ISTORIJA)

1491 – Ispanijoje, Lojoloje gimė šv. Ignacas, Jėzaus Draugijos (jėzuitų ordino) įkūrėjas
1540 – Popiežius Paulius III patvirtina Jėzaus Draugiją
1555 – Vilniuje lankosi t. Alfonsas Salmeronas, vienas iš pirmųjų šv. Ignaco bendradarbių
1556 – Romoje miršta ordino įsteigėjas šv. Ignacas
1568 – Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius nutaria įsteigti Vilniuje jėzuitų aukštąją mokyklą
1569- Pirmieji keturi jėzuitai apsigyvena Vilniuje (spalio 28 d.)
1570 – Įsteigiama Vilniaus jėzuitų kolegija
1570 – Vaidinimu “Herkulis” Vilniaus jėzuitų kolegijoje pradedama turtinga mokyklinio teatro veikla Lietuvoje
1571 – Karalius Žygimantas Augustas, atsisakydamas patrono teisės, perleidžia Vilniaus parapinę šv. Jono bažnyčią jėzuitams ir jų vadovaujamai kolegijai
1573 – Vilniuje pradeda veikti jėzuitų kolegijos moksleivių Sodalicija
1575 – Mikalojus Kristupas Radvila (Našlaitėlis) perkelia savo spaustuvę iš Nesvyžiaus į Vilnių ir ją paveda jėzuitams
1579 – Karalius Steponas Batoras suteikia Vilniaus jėzuitų kolegijai Akademijos- Universiteto privilegiją 1579 – Popiežius Grigalius XIII suteikia Vilniaus jėzuitų mokyklai universiteto teises
1580 – Pirmasis iš lietuvių jėzuitų Jonas Kumelis įšventintas kunigu
1584 – Jėzuitai pirmą kartą apaštalauja Kaune
1585 – Jėzuitai išleidžia latvių kalba katekizmą
1595 – Jėzuitų spaustuvė Vilniuje išleidžia M. Daukšos išverstą J. Ledesmos katekizmą, pirmąją lietuvių kalba katalikišką knygą Lietuvos teritorijoje
1598 – Sudaroma Lietuvos jėzuitų viceprovincija
1599 – Yra 62 iš Lietuvos kilę jėzuitai (11 kunigų, 14 klierikų, 37 broliai)
1604 – Padedami pamatai jėzuitų šv. Kazimiero bažnyčiai Vilniuje (gegužės 12 d.)
1604 – Vilniuje įsteigiamas jėzuitų naujokynas
1607 – Jėzuitams pavedama rūpintis Varnių kunigų seminarija
1608 – Įkuriama savarankiška Lietuvos jėzuitų provincija
1608 – Jėzuitai ap

psigyvena Kražiuose
1610 – Vilnių nusiaubia didelis gaisras (liepos 1 d.); žiauriai nukenčia universitetas, jo biblioteka, archyvas
1616 – Įsteigiama Kražių jėzuitų kolegija
1618 – 1625 – Pirmasis lietuvis Vilniaus akademijos rektorius – t. Jonas Gruževskis
1623 – Popiežius Urbonas VIII Romoje vainikuoja Motiejų Kazimierą Sarbievijų, žinomą Lietuvos jėzuitų provincijos poetą
1631 – Vilniuje miršta jėzuitas Konstantinas Sirvydas, lietuvių kalbos žinovas, pirmųjų lietuviškų knygų autorius
1641 – Karalius Vladislovas IV suteikia Vilniaus Akademijai privilegiją įsteigti teisės ir medicinos fakultetą
1642 – Kaune apsigyvena jėzuitai
1644 – Pradeda veikti Vilniaus universiteto civilinės ir kanonų teisės fakultetas
1649 – Kaune atidaroma jėzuitų mokykla
1650 – Dancinge (Gdanske) išleidžiama jėzuito Alberto Kojalavičiaus Lietuvos istorijos pirmoji dalis (antroji dalis pasirodo 1669 Antverpene)
1653 – Kaune miršta jėzuitas Mikalojus Lancicijus, plačiai išgarsėjęs dvasinio turinio knygų autorius
1653 – Kauno jėzuitų rezidencija pakeliama į kolegiją (bet po 1655 vėl rezidencija ir nuo 1702 vėl kolegija)
1655 – Pradeda veikti antroji jėzuitų kolegija Žemaičių žemėje, Pašiaušėje
1655 – Rusų ir kazokų kariuomenė įsiveržia į Vilnių (rugpjūčio mėn.), plėšia, naikina ir degina miestą, išžudo apie 14.000 gyventojų; ketveriems metams nutrūksta jėzuitų akademijos veikla
1657 – Janavos vietovėje netoli Pinsko už tikėjimą nukankinamas Lietuvos provincijos jėzuitas Andrius Bobola, prieš tai keliolika metų apaštalavęs Vilniuje (1938 paskelbtas šventuoju)
1670 – Miršta jėzuitas Žygimantas Liauksminas, Vilniaus universiteto profesorius, rektorius ir muzikologijos veikalų autorius
1700 – Lietuvos jėzuitų provincijoje 716 jėzuitų (316 kunigų, 196 klierikai, 204 broliai), gyvenančių 27 vienuolynuose
1710 – Lietuvoje siaučia didysis maras; vien tais metais miršta 150 Lietuvos jėzuitų
1732 – Jėzuitas T. Tomas Že
ebrauskas įsteigia pirmąją Vilniuje astronominę observatoriją
1756 – Lietuvos jėzuitų provincijoje 1068 jėzuitai (490 kunigų, 248 klierikai, 330 brolių), gyvenančių 32 vienuolynuose ir 61 misijų punkte
1758 – Iš rytinėje Lietuvos jėzuitų provincijos dalyje (Mozūruose ir Gudijoje) esančių kolegijų ir rezidencijų sudaroma nauja Mozūrų jėzuitų provincija
1759 – Lietuvos provincijoje lieka 604 nariai (272 kunigai, 151 klierikas, 181 brolis; iš jų 26 klierikai ir 14 brolių – novicijai)
1773 – Vilniaus akademijos jėzuitams paskelbta ordino panaikinimo brevė (lapkričio 12 d.). Tuo laiku brevė paskelbta ir kituose Lietuvos jėzuitų namuose. Nemaža jėzuitų persikelia į Polocką bei kitas rusų užimtas vietoves, kur carienė Kotryna II buvo uždraudusi skelbti panaikinimo brevę
1773 – 1820 – Visa Draugija oficialiai gyvuoja ankstesnėje Lietuvos provincijos rytinėje dalyje su 178 nariais, 4 kolegijomis, 2 rezidencijomis, 12 misijų stočių, 6 kitomis mokyklomis
1782 – 1785 – Jėzaus Draugijai vadovauja lietuvis Stasys Černevičius
1785-1798 – Jėzaus Draugijai vadovauja lietuvis Gabrys Lenkevičius
1798 – 1802 – Trečiasis lietuvis, vadovavęs Jėzaus Draugijai, Pranciškus Kareu; popiežius Pijus VII jam suteikia generolo titulą, tuo patvirtindamas jėzuitų ordiną Rusijoje
1810 – Daugpilyje miršta jėzuitas Martynas Počubutas, garsus Vilniaus universiteto astronomas ir po jėzuitų ordino panaikinimo dvidešimt metų universiteto rektorius
1812 – Caro Aleksandro I dekretu Polocke įsteigta jėzuitų akademija su trimis fakultetais
1814 – Popiežius Pijus VII visame pasaulyje atkuria jėzuitų ordiną
1820 – Caras Aleksandras I įsako ištremti iš Rusijos visus jėzuitus; jie persikelia į Austrijos valdomą Galiciją
1885 – Vokietis jėzuitas Lasingas slaptai lankosi Lietuvoje ir mokosi lietuvių kalbos, norėdamas patarnauti lietuviams išeiviams Brazilijoje
1919 – Palaimintojo Arkivyskupo Jurgio Ma
atulaičio pavedimu vokiečių jėzuitas Friderikas Muckermanas pradeda kunigo darbą šv. Kazimiero bažnyčioje Vilniuje
1919 – Pirmasis naujųjų laikų lietuvis jėzuitas Benediktas Andruška rūpinasi atkurti jėzuitų ordiną Lietuvoje
1920-1922 – Į Jėzaus Draugiją įstoja dar du lietuviai – Juozas Venckus ir Jonas Paukštys
1923 – Po šimto penkiasdešimties metų pertraukos Kaune įsikuria Vokietijos Vakarų provincijos globojami jėzuitų namai. Vyresniuoju paskiriamas t. Jonas Kipas
1924 – Atidaroma Kauno jėzuitų gimnazija
1929 – Įkuriamas jėzuitų naujokynas Pagryžuvyje
1930 – Atkuriama Lietuvos jėzuitų viceprovincija
1930 – T. Benediktas Andruška įkuria šv. Ignaco bažnyčią ir jėzuitų rezidenciją Šiauliuose
1931 – T. Jonas Bružikas išvyksta vesti misijų į JAV lietuvių parapijas; 1937 jį pakeičia t. Jonas Kidykas
1936 – Paskelbiama savarankiška Lietuvos jėzuitų provincija; t. Benediktas Andruška paskiriamas provincijolu
1940 – Sovietų okupacinė valdžia uždaro Kauno jėzuitų gimnaziją
1941 – Lietuvos jėzuitų provincijoje 87 nariai (7 tėvai vokiečiai, 17 tėvų lietuvių, 17 klierikų ir 46 broliai)
1941 – Vokiečių okupacinė valdžia leidžia jėzuitams atkurti savo gimnaziją Kaune
1941-1944 – Lietuvos jėzuitai Pagryžuvyje globoja vokiečių okupacinės valdžios persekiojamus lenkus jėzuitus; padeda gelbėti Lietuvos žydus nuo sunaikinimo
1944 – Sovietų okupacinė valdžia vėl suvalstybina jėzuitų gimnaziją Kaune
1944 – Sovietinė valdžia pradeda varžyti Bažnyčios ir vienuolynų veiklą.
Jėzuitų vienuolyne Kaune priglaudžiama Kauno kunigų seminarijos dalis. Suimamas t.Antanas Bieliūnas
1946 – Jėzaus Draugijos vyresniojo t. Generolo nurodymu pirmieji Lietuvos jėzuitai atvyksta į JAV iš pokarinės Europos. T. Stasys Kulbis pradeda misionieriaus darbą tarp Kanados lietuvių
1948 – Uždaromas jėzuitų naujokynas Pagryžuvyje. Naujokai laikinai prisiglaudžia Tytuvėnų bernardinų vienuolyno patalpose. Broliai išsklaidomi (rugpjūčio 1 d.)
1948 – Jėzuitų naujokynas perkeliamas į Šiaulius (spalio mėn.)
1948 – Įsteigiami pirmieji lietuvių jėzuitų namai Čikagoje su provincijolo pareigas einančiu t. Jonu Kidyku
1949 – Uždaroma jėzuitų šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje (sausio 3 d.); kiek vėliau uždaroma Kaune šv. Pranciškaus Ksavero jėzuitų bažnyčia
1949 – Varlaukyje (Tauragės apskrityje) suimamas t. Benediktas Andruška (vasario 21 d.)
1949 – Uždaroma Šiaulių šv. Ignaco bažnyčia, vienuolynas ir naujokynas (gegužės mėn.)
1949 – Žasliuose (Kaišiadorių apskrityje) suimamas provincijolas t. Jonas Danyla
1949 – Čikagoje įsteigiama lietuvių religinė radijo valandėlė (vedėjas t. Jonas Borevičius). T. Jonas Kidykas aplanko Pietų Amerikos lietuvius su misijomis ir pamokslais
1949-1956 – Sovietiniuose lageriuose kalinami tėvai B.Andruška, J.Bieliūnas, J.Paukštys, J.Danyla, P.Lygnugaris, A.Markaitis, A.Šeškevičius, brolis A.Janulis ir kiti
1950-1957 – Jėzuitai organizuoja berniukams vasaros stovyklas prie Čikagos
1950 – T. Jonas Bružikas ir t. Vladas Mikalauskas (1951) kuria lietuvių parapiją Montevidėjuje, Urugvajuje (bažnyčia baigta statyti 1953)
1950 – Čikagoje pradedamas leisti žurnalas “Laiškai lietuviams”, redaguoja t. Juozas Vaišnys (1964-1970 redagavo t. Kęstutis Trimakas)
1950 – T. Jonas Kubilius steigia Aušros Vartų parapiją Monrealyje, Kanadoje (bažnyčia pastatyta 1953)
1951 – Verchne Uralske (Čeliabinsko srityje) lageryje miršta t. Benediktas Andruška
1952-1968 – Čikagos jėzuitai perima “Žvaigždės” žurnalo leidimą ir redagavimą. “Žvaigždė” ėjusi Lietuvoje 1919-1940; lietuvių kilmės Naujosios Anglijos JAV jėzuitų leista nuo 1943 (redagavo t. Bronius Krištanavičius, t. Algimantas Kezys)
1955-1978 – San Paulo įsteigiama Brazilijos lietuvių misija, 1968 tapusi šv. Kazimiero parapija su klebonu t. J.Bružiku; 1978 perduota lietuviams saleziečiams
1956-1960 – dauguma kalintų jėzuitų išeina į laisvę, grįžta į Lietuvą. Tėvai A.Šeškevičius, P.Lygnugaris, J.Smilgevičius ir J.Paukštys apaštalauja Sibire tarp tremtinių
1956 – Lietuvių katalikų mokslo akademijos pirmininku Romoje išrenkamas t. Antanas Liuima
1958 – Antrą kartą suimamas t. A.Markaitis
1962 – Antrasis t. Jono Danylos ir t. A.Šeškevičiaus areštas
1969 – T. Pranciškui Masilioniui vadovaujant, įkuriamas Eucharistijos Bičiulių sąjūdis
1970 – Dubingiuose (Molėtų rajone) trečią kartą suimamas t. A.Šeškevičius, šį kartą už vaikų katekizaciją
1970-1972 – T. Anicetas Tamošaitis veda lietuvių radiją Madride
1972 – Išeina pirmasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos numeris (kovo 19 d.); iki 1988 pasirodė 81 numeris
1974 – Jėzuitai perima Dievo Motinos Nuolatinės Pagalbos parapiją Clevelande; klebonas t. Gediminas Kijauskas
1975 – Į Lietuvos Helsinkio grupę įstoja t. Karolis Garuckas
1978 – Už Kronikos dauginimą ir platinimą suimamas brolis Anastazas Janulis
1979 – Miršta t. Karolis Garuckas
1979 – Lietuvoje ir išeivijoje švenčiamas Vilniaus universiteto įsteigimo jubiliejus
1980 – Sidabrave miršta sunkiųjų metų apaštalas t. Pranciškus Masilionis
1983 – Areštuojamas t. Sigitas Tamkevičius
1984 – Už Vėlinių procesijos kapinėse organizavimą trims metams kalėti nuteisiamas t. Jonas Kastytis Matulionis
1986 – Jėzaus Draugijos Generolas t. Peter-Hans Kolvenbach’as vieši lietuvių jėzuitų namuose Čikagoje, kur laiko šv. Mišias
1988 – Pirmieji laisvėjimo metai; iš lagerių grįžta tėvai J.K.Matulionis, S.Tamkevičius
1989 – Jėzuitams grąžinamos bažnyčios: Šv. Kazimiero Vilniuje, Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) Kaune
1990 – Prie Čikagos įsteigiama Palaimintojo J.Matulaičio lietuvių misija (klebonas t. Leonas Zaremba). Apylinkėse jėzuitai darbuojasi Rockfordo (nuo 1976), Union Pier (nuo 1973), Lemonto (nuo 1980), Šv. Kryžiaus (nuo 1983), Beverly Shores (nuo 1988) ir kitose parapijose
1990-1991 – Jubiliejiniai šv. Ignaco metai: 500 metų nuo Jėzaus Draugijos steigėjo šv. Ignaco gimimo ir 450 metų nuo jėzuitų oficialaus įsteigimo
1990 – Lietuvos Respublikos Vyriausybė suteikia Lietuvos jėzuitų provincijai juridinio asmens statusą (1990 02 15)
1990 – Draugijai grąžinamos ir atšventinamos anksčiau priklausiusios bažnyčios: šv. Pranciškaus Ksavero Kaune (vasario 2 d.; pašventinta 1992 08 30), Šv. Ignaco Šiauliuose (gruodžio 22 d.), Šv. Kazimiero Vilniuje (1991 03 03)
1991 – T. Sigitas Tamkevičius konsekruojamas vyskupu (1991 05 19)
1991 – Jėzuitai pradeda vadovauti dviems naujoms parapijoms – Biržuose ir Klaipėdoje
1991 – Jėzuitų gimnazija Kaune pradeda mokslo metus (rugsėjo 1 d.)
1991 – Kaune po 43 metų formavimo pogrindyje, atidaromas noviciatas (rugsėjo mėn.)
1992 – Dešimt jėzuitų pirmą kartą po ilgo priespaudos meto viešai duoda paskutiniuosius įžadus
1993 – T. generolas Peter-Hans Kolvenbach’as ir jo sekretorius t. Hans Zwiefelhofer’is aplanko Lietuvos ir Latvijos jėzuitus (gruodžio 5-12 d.)
1994 – Ruošiantis 34-jai generalinei kongregacijai, Kaune sušaukiama provincijos Kongregacija (per okupacijų dešimtmečius mūsų provincijai tai padaryti buvo neįmanoma)
1995 – Atkuriama Vilniaus jėzuitų gimnazija (rugsėjo mėn.)
1996 – T. Sigitas Tamkevičius paskiriamas Kauno arkivyskupu metropolitu (1996 05 04)
1997 – Provincijolas t. Jonas Boruta konsekruojamas tituliariniu vyskupu (1997 06 21)
1997 – Provincijolu paskiriamas t. Antanas Saulaitis (1997 09 23)
1999 – Šiauliuose atkuriamas naujokynas (1999 09 05)
1999 – Kauno jėzuitų gimnazija švenčia 350 metų jubiliejų (spalio 8-9 d.)

Jėzuitų formacija
(principinė schema, galimi formacijos etapų pakeitimai ir papildymai)

Kunigams

Naujokynas 2 metai
Pirmieji įžadai
v
vv
Filosofijos studijos
2 metai
v
vv
Praktinis darbas
1-2 metai
v
vv
Teologijos studijos
3 metai
v
v
Specialiosios studijos
2 metai

Kunigystės šventimai
po 4 teologijos metų
vv
v
Pašaukimo darbas
1-3 metai
vv
v
Terciatas 6-8 mėnesiai
Galutiniai įžadai

Broliams

Naujokynas 2 metai
Pirmieji įžadai
v
v
Specialus profesinis pasiruošimas
v
v
Papildomos teologijos studijos
vv
v
Pašaukimo darbas
6-8 metai
v
vv
Terciatas 6-8 mėnesiai
Galutiniai įžadai

Kas gi tie jėzuitai?
Kai 1540 m. rugsėjo 27 d. popiežius Paulius III oficialiu raštu – bule “Regimini militantis Ecclesiae” – patvirtino Jėzaus Draugiją, daug kas kraipė pečiais: koks gi čia vienuolinis ordinas, kuris neturi bendros choro maldos, privalomu apsimarinimo praktikų nei ypatingo, nuo kitų išsiskiriančio drabužio? O Ignacas Lojola su bičiuliais džiaugėsi – pagaliau jų svajonė išsipildė! Kaip viena šeima su Bažnyčios pripažinimu ir patvirtinimu galėjo imtis darbo, apie kurį seniai svajojo ir kurį jau buvo pradėję. Popiežiaus dokumente buvo rašoma, kad jėzuitas yra narys Draugijos “įkurtos visų pirma ginti ir skleisti tikėjimą, rūpintis
krikščioniška sielų gyvenimo ir mokslo pažanga”. Tą Ignacas su draugais ruošėsi daryti “viešais pamokslais, Dievo Žodžio tarnyste, dvasinėmis pratybomis, meilės darbais, aiškindami krikščioniškąsias tiesas vaikams ir bemoksliams, dvasiškai guosdami tikinčiuosius, klausydami jų išpažinčių”. Darbo tikrai netrūko. Bičiuliai jau buvo gavę kunigų šventimus – aiškino Dievo Žodį ir tikėjimo tiesas bažnyčiose, aikštėse, tarp gatvės vaikų, drąsino ir padėjo susitaikyti su Dievu; turėjo gerą Paryžiaus universiteto išsilavinimą – kviečiami dėstyti Romos ir kituose universitetuose. Pastebėjo žmonių dvasinį alkį – pagal Ignaco Lojolos dvasinių pratybų metodą skatino giliau priimti tikėjimą. Matė vargingose prieglaudose apleistus ligonius – skubėjo jiems padėti. Reikėjo misionieriu tolimose nuo Europos žemėse – į ten greitai išvyko Pranciškus Ksaveras. Jaunimas neturėjo kur gauti tinkamo išsilavinimo – ir jau už kelių metų Europoje pradėjo dygti jėzuitų kolegijos.
Pamatę sėkmingą įvairiapusę jėzuitų veiklą, vienas po kito juos pas save ėmė kviesti vyskupai, miestų ir šalių vadovai. Na ir įsibangavo. Užteko darbų, bet atsirado ir darbininkų. Jau įkūrėjo šv. Ignaco Lojolos mirties metu 1556 m. liepos 31 d., Jėzaus Draugija turėjo 9 provincijas su 76 namais, kuriuose gyveno apie 1000 jėzuitų. 16-o šimtmečio pabaigoje jėzuitų skaičius pasiekė 13 tūkstančių.
Kur išteka šaltinis?
Kokia buvo šios plačiašakės veiklos pradžia? Be abejo, viskas prasidėjo su Ignacu.
Karštas garbėtroška baskų (šiaurės Ispanija) bajoras Ignacas mūšyje sunkiai sužeidžiamas ir priverstas ilgus mėnesius praleisti lovoje. Sveikdamas norėtų paskaityti jo mėgiamų riterių romanų, bet namuose jų nėra. Ką gi, tiks ir Kristaus gyvenimas bei pasakojimai apie šventuosius. Pamažu Ignacas jais susižavi: nuostabu sekti Kristų, būti jo “riteriu” ir tarnauti ne žemiškam valdovui, o amžinajam. Tačiau neapleidžia ir senosios svajonės apie garbingas damas bei iškilmingus turnyrus. Viduje kažkas traukia tai į vieną, tai į kitą pusę, lyg kovotų priešingos dvasios. Ignacas pastebėjo, kad tik atgailos ir šventumo siekimo mintys teikia tikrą ramybę, išliekantį džiaugsmą ir suprato, jog jos ateina iš Dievo. Todėl apsisprendžia keisti savo gyvenimą.
Kaip neturtingas piligrimas iškeliauja į Šventąją Žemę. Aplinkybės susiklosto, kad beveik metus laiko praleidžia Manrezoje, netoli Barselonos esančiame miestelyje. Sekdamas šventaisiais meldžiasi, griežtai atgailauja. Čia patiria visko: didžiausių skrupulų ir pagundų, apšvietimų ir naujų suvokimų. Dar labiau užsidega troškimu tarnauti Kristui, jam skirti savo gyvenimą. Šis laikas jam tampa geriausiadvasine mokykla. Mano, kad jo patyrimas gali pasitarnauti kitiems, todėl ima uzsirašineti įvairias pastabas, patarimus maldai, įvairias maldos praktikas surikiuoja į vieningą visumą. Taip gimsta “Dvasinių pratybų” apmatai, kuriuos ateityje vis dar papildys naujomis įžvalgomis.
Sugrįžęs iš Šventosios Žemės svarsto, ką toliau turėtų daryti. Nusprendžia imtis studijų, kad galėtų padėti kitiems, “padėti sieloms”, kaip jis pats sakė. Ne tik mokosi, bet ir dalinasi savo dvasiniu patyrimu su kitais. Kai kam kelia įtarimą: kaip jis, studijų nebaigęs pasaulietis, drista kalbėti apie Dievą? Prieinama net iki inkvizicijos teismų, ir nors viskas baigiasi laimingai, Ignacas filosofijos ir teologijos studijas mieliau tęsia Paryžiuje. Čia dar aktyviau bendrauja ir norintiems atlikti, pateikia savo dvasines pratybas. Pamažu ima burtis bendraminčių, “draugų Viešpatyje” būrelis. Visi užsidegę viena dvasia: gyventi dėl Kristaus, vykti ten, kur jis pašauks, tarnauti vargingiausiems. Pradžioje galvoja keliauti į Jeruzalę ir ten pasilikti, bet jų planams dėl prasidėjusių nesutarimų tarp Europos šalių ir Šventąją Žemę valdžiusios Turkijos, nelemta išsipildyti. Tada visi vyksta pas popiežių ir pasiveda jo žiniai – eis ten, kur jis siųs. Kad galėtų sėkmingiau veikti ir išlaikytų tarpusavio ryšius bei vienybę, Romoje bičiuliai nusprendžia kurti naują, nuo kitų skirtingą vienuolinį ordiną. Po kelių mėnesių maldos ir pasitarimų, sutaria kokia turėtų būti ši vienuolija ir pateikia ją patvirtinti popiežiui.

Lietuviai vadovauja jėzuitams
Sėkmingą Jėzaus Draugijos veiklą nutraukė jos panaikinimas. Tai keistas, sunkiai paaiškinamas įvykis, dėl kurio ir šiandien istorikai laužo galvas ir lieja rašalą. Turbūt susidėjo įvairios priežastys: absoliutizmo įsigalėjimas ir jėzuitų nesilankstymas valdovų liberalumui, pavydas dėl sėkmingos ir plačios darbuotės, ištikimybė popiežiui, pačių jėzuitų klaidos. Viskas vedė prie to, kad Europos valdovų spaudžiamas popiežius Klemensas XIV 1773 metais Draugiją panaikino. Popiežiaus brevė turėjo įsigalioti oficialiai jį paskelbus kiekvienoje šalyje.

Įdomi padėtis susiklostė buvusiose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse, kurios po šalies padalinimo pateko Rusijos žinion. Carienė Kotryna II uždraudė skelbti Draugijos panaikinimo raštą ir jėzuitai galėjo toliau veikti. Tai sužinoję iš Vakarų jėzuitai ėmė keliauti į Lietuvos žemes. Jėzuitų vyriausio vadovo – generolo pareigas tuo metu ėjo trys lietuviai: Stanislovas Černevičius, Gabrys Lenkevičius ir Pranciškus Kareu (Karevičius?). Draugijos paskelbimo brevė nebuvo paskelbta ir protestantiškoje Prusijoje, tačiau ten jėzuitai gyvavo tik iki Napoleono invazijos.

1814 m. popiežius Pijus VII Jėzaus Draugiją vėl oficialiai atgaivino. Tada jau caras Aleksandras I 1820 m. jėzuitus ištreme iš savo valdų. Nors XIX amžiuje Draugija atsigavo ir tvirtai atsistojo ant kojų, bet Lietuvoje tuo metu jėzuitų nebuvo.
Vietoj celės – platusis pasaulis
Visame pasaulyje šiuo metu gyvena apie 22 000 jėzuitų. Jiems vadovauja visam amžiui renkamas generolas (nuo žodžio “generalinis vyresnysis”), kuriuo dabar yra olandas Peter–Hans Kolvenbach. Jam talkina asistentai, atsakingi už tam tikras pasaulio sritis ar darbo rūšį, pvz., švietimo įstaigos, žiniasklaidos priemonės ir kt. Generolas su talkininkais gyvena ir dirba Romoje.
Generolą renka ir svarbiausius, visą Draugiją liečiančius klausimus sprendžia Generalinė kongregacija, į kurią suvažiuoja visi provincijolai ir iš kiekvienos provincijos rinkti delegatai. Tai aukščiausia Draugijos valdymo įstaiga. Tokių kongregacijų per visą Draugijos istoriją yra buvę 34.
Jėzaus Draugija suskirstyta į beveik 90 provincijų ir veikia daugiau kaip 112 šalių. Pagal geografinę padėtį ar bendrą kalbą provincijos grupuojasi į 11 asistencijų. Lietuvos (apima ir Latviją) jėzuitų provincija kartu su Austrija, Šveicarija, Vengrija, Olandija ir dviem Vokietijos provincijom priklauso Vidurio Europos asistencijai.
Provincijolus, jų patarėjus ir kai kuriuose namų vyresniuosius skiria generolas. Draugijos valdymo taisyklės reikalauja, kad provincijolas maždaug kas mėnesį tartųsi su keturiais ar penkiais patarėjais, vadinamais provincijos konsultoriais. Kas keturi metai vyksta provincijų kongregacijos, kurios sprendžia ar reikėtų sušaukti Generalinę kongregaciją.
Jėzuitai gyvena bendruomenėje, kuriai vadovauja vyresnysis. Nors kiekvienas gali turėti savo veiklos sritį, bet siekiama, kad visa bendruomene būtų apaštališka, t. y. visus vienytų ir bendra apaštalinė dvasia ir uolumas. Net ir toli vienas nuo kito gyvenantys jėzuitai tokiu būdu jaučiasi esą vienos šeimos nariai. O gyvenantys vienoje bendruomenėje kartu svarsto savo darbus, veiklą, ateities planus.
Kasdienė asmeninė vidinė malda – tai visus dienos darbus gaivinantis šaltinis. Ignacas neįsakė ilgai melstis. Jis tvirtai tikėjo ir skatino kitus širdyje ugdyti susikaupimo dvasią ir siekti susitvardymo bet kokiose sąlygose, nes tai padeda susivienyti su Dievu. Todėl labai vertino sąžinės tyrimą, kai pažvelgiame į prabėgusį laiką ir jame stengiamės pastebėti Dievo veikimą bei savo atsiliepimą į jį.
Trumpa bendruomenės malda ir centrinis dienos momentas – Eucharistijos šventimas jėzuitams leidžia pajusti vienybę tarpusavyje ir su visa Bažnyčia, o drauge praleidžiamas poilsio laikas ugdo šiltus tarpusavio santykius.

Kaip ir kiti vienuoliai, jėzuitai duoda skaistumo, neturto ir klusnumo įžadus. Nekurdami šeimos dėl dangaus karalystės jie laisvi būti dėl kitų. Nesivaikydami pelno ir patogumų – gali eiti pas visus, taip pat ir vargingiausius. Kaip būdingas jėzuitų bruožas minimas vienuolinis klusnumas. Iš tiesų, jei bendruomenė nori veiksmingai darbuotis, turi būti darna ir vienybė. Vyresnysis, atižvelgdamas į kiekvieno sugebėjimus, pasirengimą ir esamus poreikius skiria darbo lauką. Taip išvengiama subjektyvumo ir siauro individualizmo pavojaus, o klusnumas tampa veiksmingu apaštalavimo įrankiu.

Jėzuitai turi dar ir ketvirtąjį įžadą. Kaip rašoma esminius Jėzaus Draugijos bruožus apibudinančiame dokumente, jėzuitai “šalia įprastinių trijų įžadų dar įsipareigoja ypatingu įžadu vykdyti visa tai, ką dabartinis ar būsimas Romos popiežius įsakytų dėl sielų pažangos ir tikėjimo skleidimo. Ir mes būsime įpareigoti tuoj pat keliauti, be jokių aiškinimųsi ar išsisukinėjimo, kiek nuo mūsų priklauso, į bet kurią vietą, į kurią jis nuspręstų mus siųsti”. Jėzuitas neturi vietos pastovumo, jis vyksta ir gyvena ten, kur skiria vyresnieji, kur jis bus naudingesnis Bažnyčiai. Tad jėzuitas – misijos žmogus, tęsiantis Jėzaus pasiuntinybę: “Kaip mane siuntė Tėvais, taip ir aš jus siunčiu” (Jn 20, 19).

Kai kurios Jėzaus Draugijos šventės

Sausio 1 d. Marijos Dievo Motinos ir Jėzaus vardo suteikimo – Draugijos titulo iškilmė
Balandžio 22 d. Šv. M. Marija – Draugijos Motina
Gegužės 16 d. Šv. Andriejus Bobola
Birželio 21 d. Šv. Aloyzas Gonzaga
Liepos 31 d. Šv. Ignacas Lojola
Rugpjūčio 7 d. Jėzaus Draugijos atkūrimo diena
Rugsėjo 27 d. Jėzaus Draugijos patvirtinimo diena
Lapkričio 5 d. Visi Jėzaus Draugijos šventieji ir palaimintieji.
Lapkričio 13 d. Šv. Stanislovas Kostka
Gruodžio 3 d. Šv. Pranciškus Ksaveras

Leave a Comment