Aleksandras Stulginskis

ALEKSANDRO STULGINSKIO JAUNYSTĖS DIENOS

1885 m. vasario 26d. Žemaitijoje, Kutalių kaime, Kaltinėnų valsčiuje (Šilalės rj.), bežemių valstiečių šeimoje gimė sūnus Aleksandras. Aleksandras buvo pagrandukas didelėje 12 vaikų šeimoje. Tuo metu Kaltinėnų valsčiuje buvo tik viena mokykla, ir tėvas atidavė į ją vienintelį iš šeimos – Aleksandrą. Mažasis Aleksandras mokėsi gerai. Tačiau toliau mokytis tėvas neleido – trūko pinigų. Aleksandras paprašė brolių padėti baigti mokslą ( jie buvo išvažiavę į JAV ) ir pažadėjo eiti į kunigus. Ketveri metai seminarijoje prabėgo greitai, o A.Stulginskis galutinai neapsisprendė – priimti kunigo šventinimus ar likti paasauliečiu. Situaciją pakeitė kurso draugai, vieningai išrinkę A.Stulginskį studijuoti užsienyje, aišku, teikiant finansinę paramą. Austrijos mieste Insburge A. Stulginskis studijuoja teologijos – filosofijos fakultete. Tačiau baigiantis metams nu taria atsisakyti dvasininko luomo. Stulginskis kurį laiką dėsto lietuvių kalba Kauno berniukų gimnazijoje. Tačiau jį traukia ūkininkavimo darbai. Gerai išmokęs vokiečių kalba, puiku specialistų mokomas A.Stulginskis siekia tobulai įvaldyti gyvulininkystės žinias, manydamas jog ši žemės ūkio šaka Lietuvoje gali būti svarbiausia. 1913m. pavasarį, gerai baigęs, Halės žemės ūkio institutą, jis grįžo į Lietuvą. 1913m. baalandį paskiria A. Stulginskį Alytaus rajoniniu agronomu Trakų apskrityje. Netrukus gauna pasiūlymą redaguoti “ Vienybės savaitraštį”, taip pat skaito paskaitas ūkininkams gyvulių auginimo klausimais. 1915m. rugsėjo 18d. prasideda okupacinis rėžimas. Vokiečiai suvaržo visoje Lietuvoje susisiekimą ir bet kokią kitą veiklą. Nukentėjusiems nu

uo karo šelpti A.Stulginskis pradeda rinkti aukas. Tačiau A.Stulginskio veikla greitu laiku glaudžiai susiejama su visuomenine – politine. Vilniaus lietuvių veikėjai svarstė ne tik vietinės reikšmės reikalus, bet ir svarbesnes problemas, net jas deklaravo. 1916m. balandžio 29d. surašė memorandumą JAV prezidentui T.V. Vilsonui. Jame buvo išdėstyta, jog Lietuva buvo nepriklausoma valstybė, tačiau 120 metų Rusijos imperijos pavergta.Ir reikalavo Lietuvai autonomijos. 1917m. gruodžio 29d. krikščionys demokratai išspausdino pirmąjį “ Tėvynės sargo” numerį. Savaitraštį redagavo A. Stulginskis, jam padėjo poetas Liudas Gira. Kaip ir kiti savaitraščiai jis buvo negailestingai cenzūruojamas. Vilniaus lietuvių politinė veikla pamažu tampa vis organizuotesnė. Todėl vokiečiai nutaria leisti sudaryti Krašto tarybą. Jos organizacinio komiteto posėdyje Vilniuje 1917m. rugpjūčio 1-4d., aptariant kandidatus į būsimą Lietuvos tarybą 16-uoju pasiūlomas ir A.Stulginskis. Gruodžio 8d. posėdyje svvarstant valstybinės santvarkos klausimą A. Stulginskis principingai pasisako už Respubliką, nors neatmeta ir konstitucinės monarchijos reikalingumo. Gruodžio 15d. Tarybos posėdyje A. Stulginskiui pavedama rūpintis Šiaulių apskrities reikalais. 1918m. sausio mėn. Kartu su A. Smetona jis vyksta į Berlyną rūpindamasis būsimo dokumento formuluote. A. Stulginskis kalba dėl Lietuvos pripažinimo ir dėl valdžios perdavimo į Lietuvos Tarybos rankas. A. Stulginskis išrenkamas į komisiją ūkio atkūrimui organizuoti. Pasibaigus visiems debatams vasario 16d. A. Stulginskis padeda savo parašą po Nepriklausomybės aktu. Renkant Taryboje Uracha Lietuvos karaliumi, A. St
tulginskis susilaik4 nuo balsavimo. Jis nepasitikėjo vokiečių aneksionistais, pasisakė už demokratiniais principais sukurta valstybę. Taip ir baigiasi A.Stulginskio kelias į didžiąją politiką. 1918m. pabaigoje jau prasideda konkretus Lietuvos valstybės atkūrimo darbas.

ALEKSANDRAS STULGINSKIS – VALSTYBĖS VEIKĖJAS

Grįžus iš Rusijos ten veikusiems krikščionims demokratams, A. Stulginskis kartu su jais kuria LKDP programą, o 1918m. Vilniuje vadovauja partijos konferencijai. Kurioje kilo nemaža diskusija dėl svarbiausio Lietuvai – žemės reformos klausimo. Pagal A. Stulginskio programą kaip tik ir susiorganizavo Lietuvos ūkininkų sąjunga, kurios vadovu jis ir tapo. Lapkričio 15d. posėdyje Krikščionių demokratų partijos vardu kalbėjo A. Stulginskis – jis padarė priekaištų dėl tautinių mažumų problemų nutylėjimo, miesto ir kaimo darbininkų reikalų, peikė siūlomą pagalvės mokestį. Kalboje A. Stulginskis pareiškė, jog ypač sunki yra darbininkų ir mažažemių valstiečių padėtis, nes kainos pakilo 10 kartų, o uždarbis tik 3 kartus. 1918m. gruodžio 20d. Vilnius. Artėja raudonoji Armija. Pustuštės Lietuvos Valstybės Tarybos patalpos – vadovai skubiai išvyko į Vokietiją. Vienas A. Stulginskis švaistosi po tuščias sales. Vyriausybę jis kietai smerkia ir žada daryti žygių tuoj kitai vyriausybei sudaryti. A. Stulginskis kilus pavojui iš Rytų, pasisako už aktyvią Lietuvos gynybą. P. Dovydaičio 1919m. kovo 12 d. sudarytame trečiajame Lietuvos ministrų kabinete vidaus reikalų informacijos ir aprūpinimo ministras A. Stulginskis sušaukia visos Lietuvos apskričių atstovų suvažiavimą Kaune, nustato ap

pskrities savivaldybių kompetenciją suvienodinant visoje Lietuvoje apskričių seimelių ir valdybų veiklą. A. Stulginskio ypatingas rūpestis buvo valdžios perėmimas I Lietuvos vyriausybės rankas, orientuotis į Antantės šalis. Tačiau daugiausia vietos jis skiria savo partijos – LKDP – reikalams, santykiams su tautininkais. 1919m. vasario 7d. laiške J.Purickiui A. Stulginskis gerai charakterizuoja tarppartinius santykius, pabrėžia jog krikščionys demokratai turi didžiausią įtaką kariuomenės tarpe. 1919m. vasario 19d. laiške J. Šauliui A. Stulginskis nerimauja dėl netvarkingo ginklų tiekimo Lietuvos kariuomenei ir vokiečių daromų bėdų. Jis vėl primena, jog reikia aktyvinti Antantės šalis, prašyti iš jų ginklų ir instruktorių. 1919m. viduryje visos A. Stulginskio viltys išsipildė. Išvedus vokiečių dalinius atsirado puiki galimybė toliau vykdyti valstybės atkūrimo planus. 1920m. rinkimuose A. Stulginskis išrenkamas Lietuvos Steigiamojo Seimo nariu. 1920m. gegužės 15d. Kaune nuolatiniu Steigiamojo seimo pirmininku išrenkamas A. Stulginskis. A. Stulginskis pripažino, kad Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse yra tautinių mažumų, kad joms turi būti garantuotos teisės. Lietuvos konstitucija turės būti itin demokratiška, kaip ir visas kraštas. Jame šeimininkaus pati tauta per renkamus atstovus, o pilietinių teisių ir pareigų pamatus padės Valstybės konstitucija, garantuojanti demokratinę respubliką. Žemės reformą A. Stulginskis laikė neatidėliotinu reikalu. Gegužės 21d. Steigiamasis seimas pradėjo svarstyti Lietuvos valstybės Laikinosios konstitucijos projektą. Ypač didelių ginčų susilaukė straipsnis dėl prezidento in
nstitucijos. Lietuvos valstybės prezidento pareigas Steigiamojo Seimo pirmininkas A. Stulginskis ėjo iki Lietuvos konstitucijos priėmimo 1922m. Po ilgų diskusijų Steigiamasis Seimas 1922m. rugpjūčio 1d. priėmė Lietuvos valstybės konstituciją. A. Stulginskis aplinkybių verčiamas ėmėsi prezidento pareigų turėdamas 35 metus ir labai stengėsi sąžiningai jas atlikti. 1920m. gegužės mėnesį A. Stulginskis vedė Oną Matulaitytę , mokytojavusią Vilniuje, aktyvią saviveiklininkę ir dainininkę. Amžininkų atsiminimu A. Stulginskis kaip prezidentas liko rūpestingas ir darbštus. A. Stulginskis atidžiai sekė vyriausybės darbą reikalavo iš ministrų pranešimų apie jų nuveiktą darbą. Palikęs prezidentūrą, A. Stulginskis dar gyveno Kaune, dalyvavo Seimo veikloje ir politikoje. Tačiau po 1926m. gruodžio 17d. perversmo, kaip buvo išrinktas Seimo pirmininku, tas pareigas ėjo vos iki 1927m. balandžio mėn. Įsigalint A. Smetonos autoritariniam rėžimui, kuriam jis nepritarė, A. Stulginskis įsigijo dvaro centrą Kretingos valsčiuje, ten pastoviai ūkininkavo ir gyveno. A. Stulginskis viešai pasirodė I Pasaulio lietuvių kongrese Kaune 1935m., kur pasakė kalbą, kritikuojančią tautininkų politiką. 1940m. birželio 15d. Lietuva gavo TSRS ultimatumą. Birželio 16d. vakare Raudonosios Armijos dalys jau buvo dislokuotos visoje Lietuvoje. Sunkus buvo gyvenimas stalinistų valdomoje Lietuvoje. Pirmosiomis masinių Lietuvos gyventojų deportacijų dienomis jis su žmona išvežamas į Sibirą, kalinamas įvairiose stovyklose. A. Stulginskis 1952m. nubaudžiamas kalėti dar 25 metus, tačiau po J. Stalino mirties iš kalėjimo paleidžiamas, nuvyksta pas žmoną, dirba kolūkyje agronomu. 1956m. sausio 16d. Stulginskiams leidžiama atvykti į Lietuvą. Kelias atgal buvo sunkus. Niekas nenorėjo matyti buvusio prezidento. Tik kažkada pas juos siuvėjavusi J. Ramuckaitė – Vienožindienė priėmė gyventi į 6 kv. Metrų kambarėlį. Tik Paleckio padedami Stulginskiai išsirūpino leidimą prisiregistruoti Kaune. Pagaliau ir Lietuvos žemdirbystės instituto direktorius P. Vasinauskas priėmė A. Stulginskį dirbti į Vytėnų sodininkystės – daržininkystės bandymų stotį. 1980m. JAV išleista knyga apie jaunystės laikotarpį. Žmonai mirus jis ir pats sunkiai susirgo, artimiesiems jis užsiminė, jog nori būti palaidotas su bažnyčios palaiminimais, prašęs karstą apgaubti trispalve Lietuvos vėliavą. Deja, ne visus jo paskutiniuosius prašymus pavyko įgyvendinti – sunkūs ir slegiantys buvo laikai. 1969m. rugsėjo 22d. Kaune Aleksandras Stulginskis mirė.

Leave a Comment