Įmonės bylų nomenklatūra ir bylų sudarymas

TURINYS

TURINYS 2
ĮVADAS 3
INSTITUCIJA, RENGIANTI RAŠTVEDYBĄ REGLAMENTUOJANČIUS DOKUMENTUS 4
BYLŲ NOMENKLATŪROS SAMPRATA, RŪŠYS 6
BYLŲ NOMENKLATŪROS RENGIMO TVARKA 7
BYLŲ NOMENKLATŪROS TURINYS 9
BYLOS SAMPRATA 11
BYLŲ ĮFORMINIMO PAGRINDINIAI PRINCIPAI 12
BYLŲ ĮFORMINIMO TAISYKLĖS 14
BYLŲ SAUGOJIMAS ĮMONĖJE. DOKUMENTŲ NAIKINIMO TVARKA 15
NUOLATINIO SAUGOJIMO DOKUMENTŲ PERDAVIMAS VALSTYBĖS ARCHYVAMS 16
IŠVADOS 17
NAUDOTA LITERATŪRA 18ĮVADAS
Mano tikslas savarankiškai susipažinti su namų darbo tema “ Įmonės bylų nomenklatūra ir bylų sudarymas” .

Pakalbėsiu apie instituciją, kuri rengia raštvedybą reglamentuojančius dokumentus, apie bylų nomenklatūros ir bylos sampratą, kaip jos rengiamos. Papasakosiu bylų formavimo pagrindinius principus, bylų įforminimo taisykles, kurias būtina žinoti ir jų laikytis, norint bylas įformint taisyklingai ir tvarkingai. Taaip pat dar vienas svarbus dalykas yra dokumentų ekspertizė, kuri parodo: dokumentą naikinti ar saugoti.

Pasistengsiu kuo plačiau apžvelgti šią temą ir tuo pačiu įsisavinti išstudijuotą medžiagą, o įgytas žinias pritaikyti praktiniame darbe.INSTITUCIJA, RENGIANTI RAŠTVEDYBĄ REGLAMENTUOJANČIUS DOKUMENTUS
Įstaigų veikla, susijusi su valdymo veiklos dokumentavimu ir darbo su dokumentais organizavimu, vadinama raštvedyba.

1380-1794 metais dokumentai buvo sukaupti į valstybės archyvą, vadinamą Lietuvos Metrika. Metrikoje yra dokumentai, apimantys, 1380-1794 metus, t.y. iki Lenkijos-Lietuvos valstybės žlugimo. Buvo saugoma Trakuose, nuo XVI a. pradžios – Vilniuje, Varšuvoje, Peterburge. Vėliau pergabenta į Maskvą, kuur ir dabar tebesaugomi 556 didžiuliai tomai.

Po 1940 metų okupacijos įsigaliojo dokumentų sistema, suformuota Tarybų Sąjungos 1936 metų Konstitucijos. Lietuvos valstybiniai dokumentai ne kuriami, o tiesiog verčiami iš rusų kalbos, dėl to juose vėl atsirado svetimybių ir vertalų.

Pagal susiformavusią TSRS tvarką Lietuvos Archyvų or

rganai vadovavo raštvedybos darbui. Jie vertė iš rusų kalbos ir leido raštvedybos norminimo dokumentus. 1963 m. buvo tiksliai suformuluotas raštvedybos ir archyvų ryšys: archyvų fondai tiesiogiai ėmė priklausyti nuo įstaigų raštvedybos būklės. Archyvų įstaigoms suteikta teisė kontroliuoti įstaigų dokumentinę veiklą.

1969 metais Archyvų valdyba išleido pirmąją bendrą žinybų, įstaigų, organizacijų ir įmonių raštvedybos instrukciją. Dokumentai pradėti unifikuoti visos Lietuvos mastu. 1974 m. suformuluoti pagrindiniai vieningosios valstybinės raštvedybos sistemos teiginiai. Nustatytos vienodos dokumentų sudarymo, įforminimo ir kitų raštvedybos procesų taisyklės. Sudarytos prielaidos standartizuoti valdymo dokumentus.

1989 m. išleisti Vyriausiosios archyvų valdybos nurodymai dėl valstybinės kalbos vartojimo raštvedyboje. Juose pabrėžiama, kad organizaciniai tvarkomieji dokumentai rengiami ir leidžiami lietuvių kalba, nurodoma įstaigoms pasigaminti naujus tinkamus blankus ir juose įforminti dokumentus. Realų pagrindą šioms normoms įgyvendinti sudarė 1990-03-11 Nepriklausomybės atkūrimo aktas, nees Lietuva tapo nepriklausoma valstybe.

1990 m. Vyriausioji archyvų valdyba ( vėliau – Generalinė archyvų direkcija) išleido pavyzdinę raštvedybos instrukciją ( Lietuvos respublikos ministerijų, departamentų, organizacijų ir įstaigų pavyzdinė raštvedybos instrukcija. – V., 1990). Peržiūrėtas ir su tarptautiniais standartais suderintas lietuviškosios raštvedybos standartas, pradėjęs galioti nuo 1993 metų pradžios (LST 6.1-92. Raštvedyba. Organizacinių tvarkomųjų dokumentų įforminimo reikalavimai. Formuliarų pavyzdžiai. – V., 1993). 1994 m. Lietuvos archyvų generalinė direkcija išleido raštvedybos taisykles, kurios nustatė bendruosius reikalavimus, kaip įforminti ir tvarkyti organizacinius tvarkomuosius dokumentus Lietuvos įstaigose.

1995 m. gruodžio 5 d. išleistas Lietuvos archyvų įstatymas reglamentuojantis archyvų fo
ondo sudėtį, organizavimą, saugojimą, naudojimą valstybės ir visuomenės poreikiams tenkinti bei piliečių teisėms įgyvendinti.BYLŲ NOMENKLATŪROS SAMPRATA, RŪŠYS
Bylų nomenklatūra – tai susistemintas įstaigoje formuojamų bylų antraščių sąrašas su nurodytais saugojimo terminais, sudarytas pagal tam tikrą formą ir nustatyta tvarka suderintas bei patvirtintas.

Bylų nomenklatūra užtikrina jų formavimo tvarką bei apskaitą raštvedyboje, nustato įvykdytų dokumentų skirstymo į bylas tvarką, sisteminimą, indeksavimą bei saugojimo laiką ( laikino saugojimo bylos saugojamos iki 10 metų, ilgo saugojimo – iki 100 metų, ar visą laiką – nuolat). Bylų nomenklatūra padeda tinkamai paskirstyti dokumentus į bylas, palengvina jų paiešką, laiduoja vienodų bylų formavimo tvarką ir jų apskaitą.

Yra trys bylų nomenklatūrų grupės: tipinės, pavyzdinės ir individualios. Tipines bei pavyzdines sudaro aukštesniosios įstaigos joms pavaldžių įstaigų grupėms su vienodomis funkcijomis. Tokios nomenklatūros gali būti parengtos vidurinėms mokykloms, savivaldybėms kaip metodinės priemonės. Tipinė bylų nomenklatūra yra daugiau normatyvinis dokumentas ir turi daugiau privalomąją galią institucijoms, kurioms parengtas, o pavyzdinė nomenklatūra yra daugiau rekomendacinis dokumentas. Tačiau ir viena, ir kita nurodo atitinkamų institucijų galimų bei joms reikalingų bylų skaičių ir yra gera priemonė kiekvienai įstaigai sudarant savo individualią bylų nomenklatūrą. Pastarąją kiekvienais raštvedybiniais metais ( raštvedybiniai metai daugumoje įstaigų sutampa su kalendoriniais, o mokymo įstaigose – su mokslo metais) turi sudaryti kiekviena institucija, nesvarbu, yra ar nėra šių institucijų pavyzdinė ar tipinė by
ylų nomenklatūra.

Individuali bylų nomenklatūra sudaroma prieš raštvedybinius metus – iki gruodžio 1 d. ( ar rugpjūčio pradžioje).BYLŲ NOMENKLATŪROS RENGIMO TVARKA
Bylų nomenklatūra rengiama vadovaujantis įstaigos nuostatais, raštvedybos taisyklių reikalavimais Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos archyvų departamento 1997 m. rugpjūčio 15 d. įsakymu Nr. 38 ( Žin., 1997, Nr. 78-2006; 1998, Nr. 25-665), specialiųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėmis, pavyzdinėmis bylų nomenklatūromis, kitais teisės aktais.

Įstaigos struktūriniai padaliniai parengia savo bylų nomenklatūras, įstaigos raštinė pagal jas rengia suvestinę bylų nomenklatūrą.

Bylų nomenklatūra skirstoma į skyrius pagal teisės aktais nustatytas ir įstaigos vykdomas funkcijas ar veiklos sritis, kurios ir sudaro bylų nomenklatūros skyrių pavadinimus. Skyriuje bylos gali būti sisteminamos pagal funkcijas ar veiklos vykdymo kryptis įstaigos pasirinkta tvarka.

Įstaigos bylų nomenklatūrą sudaro ir pasirašo įstaigos raštvedybos padalinio darbuotojas ir vizuoja įstaigos dokumentų ekspertizės komisijos ( toliau – DEK) pirmininkas. Tvirtina įstaigos vadovas.

Įstaigos bylų nomenklatūra derinama:
· su valstybiniu archyvu, kurio komplektavimo šaltinis yra,
arba
· su aukštesne įstaiga, kuriai ta įstaiga yra pavaldi ar priklauso jos reguliavimo sričiai.

Derinimui pateikiami du bylų nomenklatūros egzemplioriai: vienas iš jų lieka įstaigai, su kuria bylų nomenklatūra derinama, kitas – bylų nomenklatūrą parengusiai įstaigai.

Jei po suderinimo bylų nomenklatūra nėra papildyta naujomis bylomis, naujai derinti jos nereikia.

Pasibaigus raštvedybiniams metams, pildoma bylų nomenklatūros suvestinė ir iki vasario 15 d. pateikiama valstybiniam archyvui ar įstaigai, su kuria bylų nomenklatūra buvo derinta.

Bylų nomenklatūros formoje, iš

švardijus skiltis, žemiau rašomi bylų nomenklatūros skyriai, atitinkantys įstaigos struktūrinių padalinių pavadinimus. Jeigu įstaiga nedidelė ir neturi struktūrinio pasidalijimo, tai nomenklatūra sudaroma pagal gamybinę šakinę arba funkcinę schemą, pagal veiklos sritis.

Suderinta ir patvirtinta ji dauginama ir išdalijama struktūriniams padaliniams, o pirmasis egzempliorius saugomas nuolat raštvedybos padalinyje, naudojamas darbui, o vėliau kaip apskaitos dokumentas patenka į įstaigos archyvą.BYLŲ NOMENKLATŪROS TURINYS
Kiekvienai į bylų nomenklatūrą įrašytai bylai suteikiamas bylos indeksas. Jį sudaro bylų nomenklatūros punkto ir papunkčio eilės numeriai, pvz.: 1.3 ( 1 – bylų nomenklatūros punktas-veiklos ar funkcijos vykdymo kryptis, 3 – papunktis-bylos eilės numeris). Labai svarbu bylų indeksus išlaikyti nepakeistus kuo daugiau metų, kad darbuotojai prie jų priprastų ir įsimintų. Tai pasiekiama paliekant nomenklatūroje rezervinius indeksus, kad atsiradusias naujas bylas būtų galima įrašyti nauju indeksu, nekeičiant numerių ( indeksų).

Antroji bylų nomenklatūros skiltis – bylų antraštė.Ji turi būti aiški, suprantama, kiek galima plačiau atspindėti būsimųjų bylos dokumentų turinį. Antraštė formuluojama atsižvelgiant į esminius bylų formavimo požymius: nominalinį, autorinį, dalykinį, korespondencinį, geografinį, chronologinį ir ekspertinį. Visi šie požymiai, išskyrus ekspertinį, atsispindi kiekvieno dokumento formuliare. Negalima bylos suformuoti pagal vieną iš minėtų požymių, visuomet taikomi keli, tik vienas iškeliamas kaip pagrindinis, vyraujantis.

Pagal nominalinį požymį rekomenduojama bylas formuoti iš protokolų, sutarčių, aktų, sprendimų ir panašių dokumentų.

Pagal autorinį požymį formuojamos bylos iš vieno autoriaus dokumentų. Pavyzdžiui, ministerijos kolegijos nutarimai, įstaigos vadovo įsakymai veiklos klausimais ir kt.

Dalykinis požymis tinka į vieną bylą grupuoti įvairaus turinio dokumentams, susidariusiems sprendžiant vieną klausimą. Tokių bylų pavyzdys gali būti darbuotojų asmens bylos, teismo bylos. Pagal šį požymį gali būti formuojamas ir susirašinėjamas vienu klausimu, nors susirašinėjimo bylos dažniausiai sudaromos remiantis korespondentiniu požymiu, kai kiekvienam korespondentui numatoma atskira byla.

Geografinis požymis, kuris labai panašus į korespondentinį, kai į vieną bylą segami tam tikro geografinio vieneto ( rajono, apskrities) įvairių įstaigų dokumentai. Čia, kaip ir kitais atvejais, bylos antraštėje turi atsispindėti ir kiti sudarymo požymiai.

Apskaitos dokumentams tinka chronologinis požymis, kai į vieną bylą segami tam tikro laikotarpio dokumentai, pavyzdžiui, mėnesio, ketvirčio, pusmečio.

Ekspertinis požymis numato dokumentų skirstymą į bylas pagal jų vertę ir saugojimo terminą. Negalima į tą pačią bylą dėti dokumentų, kuriems nustatytas skirtingas saugojimo terminas.

Bylų antraštėse pavadinimai netrumpinami, nevartojamos nekonkrečios formuluotės, pvz.: siunčiami raštai; gauti raštai.BYLOS SAMPRATA
Byla – atskirame aplanke suformuotų dokumentų saugojimo vienetas archyve. Pagal nustatytus ar pasirinktus požymius kartu sudėti, sugrupuoti ir susisteminti dokumentai.

Dokumentus dažnai tenka naudoti, nes beveik nė vieno negalima parengti nesiremiant anksčiau parengtais. Dokumentų naudojimas reikiamai informacijai gauti labai priklauso nuo jų klasifikavimo, segimo į atitinkamas bylas pagal nustatytą tvarką. Jeigu visi dokumentai bus teisingai susisteminti, juos galima greitai rasti, lengviau atrinkti saugojimui arba naikinimui.

Įmonės raštvedyboje, įvykdžius dokumente numatytus pavedimus bei užduotis, išsprendus keliamus klausimus ir tai pažymėjus, dokumentai turi būti skirstomi į bylas.BYLŲ ĮFORMINIMO PAGRINDINIAI PRINCIPAI
Bylos formuojamos pagal nomenklatūrą. Formuojant bylas, būtina laikytis šių reikalavimų:
Ø dokumentų rūšys turinys turi atitikti bylos antraštę pagal nomenklatūrą;
Ø bylos, išskyrus tęsiamas bylas, formuojamos iš dokumentų, sudarytų ar gautų įstaigoje per vienerius raštvedybinius metus;
Ø į bylą segamas vienas dokumento egzempliorius ( vidaus ir gautų – pirmasis, siunčiamų – kopija);
Ø dokumentai bylose sisteminami pagal chronologiją;
Ø negalima dėti į bylą jai nepriklausančių dokumentų, dokumentų, kuriuos reikia grąžinti, neįvykdytų dokumentų; būtina patikrinti, ar į bylą dedami dokumentai tinkamai įforminti, Nebaigti forminti dokumentai grąžinami vykdytojui, kuris per tris dienas turi baigti juos įforminti;
Ø vienam klausimui spręsti skirti dokumentai segami kartu ( priedai pridedami prie dokumento);
Ø gauti tvarkomieji dokumentai įstaigos veiklos klausimais ( nutarimai, įsakymai, potvarkiai ir kt.), pagal jų rūšis ir sudarytojus dedami į atskiras bylas, jei tokių dokumentų gaunama nedaug, jie gali būti dedami į vieną bylą;
Ø įstaigoje parengti tvarkomieji dokumentai ( nutarimai, įsakymai, potvarkiai ir kt.) dedami į atskiras bylas pagal jų rūšis bei terminus;
Ø tvarkomaisiais dokumentais patvirtinti organizaciniai dokumentai ( nuostatai, taisyklės, instrukcijos ir kt.) dedami kartu su tvarkomaisiais dokumentais;
Ø informaciniai įstaigos vidaus dokumentai ( protokolai, aktai, pažymos ir pan.) pagal jų rūšis ( gali būti ir pagal jų sudarytojus ar temas) dedami į atskiras bylas;
Ø susirašinėjimo dokumentų bylos formuojamos pagal korespondentus ar temas; atsakomasis dokumentas dedamas po iniciatyvinio, nepriklausomai nuo atsakomojo dokumento datos;
Ø tarnautojų asmens sąskaitų kortelės sisteminamos pavardžių abėcėlės tvarka;
Ø jei dokumentų registracijos žurnalai buvo pildomi skaitmeninėje laikmenoje, iš atspausdintų registracijos žurnalo lapų formuojama byla ( atspausdinti tokio žurnalo lapai gali būti dedami toje pačioje byloje kartu su jame užregistruotais dokumentais bylos pradžioje, po bylos tituliniu lapu, jei byloje yra bylos vidaus apyrašas – po bylos vidaus apyrašu). Mažos apimties registracijos žurnalai gali būti dedami į vieną bylą pagal jų saugojimo terminus;
Ø asmenų prašymai ( pareiškimai, skundai), tarnybiniai pranešimai ir jų nagrinėjimo dokumentai sudaro savarankišką dokumentų grupę; išduotų pažymų ir archyvo pažymėjimų antrieji egzemplioriai taip pat grupuojami kartu;
Ø tarnautojų asmens bylose dokumentai dedami tokia tvarka: darbo santykių įforminimo dokumentai ( asmens prašymas priimti į darbą, pretendentų į valstybės tarnybą komisijos posėdžio protokolo išrašas, mokslo baigimo dokumentų kopijos, įsakymo ar potvarkio dėl priėmimo į pareigas kopija, darbo sutartis ir kt.), tarnybos eigos dokumentai ( įsakymų ar potvarkių dėl perkėlimo į kitas pareigas, skatinimo, darbuotojo atestacijos ir kvalifikacijos dokumentų kopijos ir kt.), darbo santykių nutraukimo dokumentai ( darbuotojo prašymas atleisti iš darbo, įsakymo ar potvarkio dėl atleidimo iš darbo kopija ir kt.). Tarnautojų prašymai dėl atostogų, įsakymų atostogų bei komandiruočių klausimais kopijos, kiti laikino saugojimo dokumentai į asmens bylas nededami.BYLŲ ĮFORMINIMO TAISYKLĖS
Bylos tvarkymas baigiamas jos įforminimu: rašomas bylos baigiamasis įrašas ir įforminamas bylos antraštinis lapas;
· Baigiamajame įraše nurodomas bylos lapų skaičius, jų ypatumai.
· Antraštiniame lape nurodomi bylos aprašymo duomenys: bylą sudariusios įstaigos ar struktūrinio padalinio pavadinimas, bylos indeksas ir antraštė, chronologinės ribos ar data, bylos saugojimo terminas:
– Įstaigos pavadinimas turi atitikti teisės norminiais aktais nustatytą įstaigos pavadinimą. Jei įstaiga turi įteisintą sutrumpintą pavadinimą, jis rašomas skliausteliuose po pilno pavadinimo, pvz.: Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija (LAMA). Jei bylos sudarymo metu įstaigos pavadinimas keitėsi, bylos antraštiniame lape rašomas paskutinis pavadinimas;
– Bylos indeksas ir antraštė rašomi pagal bylų nomenklatūrą. Antraštė tikslinama pagal byloje esančių dokumentų sudėtį;
– Bylos chronologinės ribos yra byloje esančio įstaigoje registruoto anksčiausio ir vėliausio dokumento datos. Jei bylą sudaro vienas dokumentas, jo data yra bylos data. Jei bylą sudaro vienas ar keli tęstiniai dokumentai, bylos data yra metai.

· Laikino saugojimo byloms antraštinis lapas gali būti nerašomas, jei bylos aprašymo duomenys užrašyti ant bylos segtuvo.

Iki perdavimo į užbaigtų bylų apskaitą, sutvarkytų bylų apskaita daroma ir jų paieška pagal bylų nomenklatūrą, jos papildymų sąrašą ir suvestinę, vienarūšių bylų sąrašus ar kitus nustatytus apskaitos dokumentus.BYLŲ SAUGOJIMAS ĮMONĖJE. DOKUMENTŲ NAIKINIMO TVARKA
Svarbiausių įstaigoje gaunamų ir įstaigoje sudaromų praėjusių ir einamųjų metų dokumentų bylos laikomos raštinėje, kitos – struktūriniuose padaliniuose arba atiduodamos į archyvą. Išimtį sudaro asmens bylos, taip pat bylos klausimais, kurie sprendžiami ilgesnį laiką. Kad dokumentai būtų išsaugoti bei laiku perduoti į valstybinius archyvus, atsakingas įstaigos vadovas. Buhalterinės apskaitos, organizacinės tvarkomosios įmonės veiklos, kontrolės, teisės, raštvedybos, kadrų dokumentai saugomi pačioje įmonėje.

Atliekant dokumentų ekspertizę, bylos peržiūrimos ir suskirstomos. Nuolatinio ir ilgo saugojimo bylos atitinkamai sutvarkomos ir įrašomos į apyrašus. Laikino saugojimo ( iki 10 metų) bylų apyrašai nerašomi, jų apskaita vedama pagal bylų nomenklatūrą, o pasibaigus saugojimo terminui, jos nurašomos pagal naikintinų dokumentų atrinkimo aktą. Dokumentų naikinimo aktai turi būti suderinti su įstaigos DEK bei įstaigos archyvu ir patvirtinti įstaigos vadovo, tačiau bylos naikinamos tik po to, kai tų neterminuoto ir ilgo saugojimo bylų apyrašai yra suderinti su atitinkamu valstybiniu archyvu. Įstaigos, kurių dokumentai nepriimami į valstybinius archyvus, bylų nomenklatūras ir apyrašus derina su aukštesniosiomis organizacijomis.

Kai aktas patvirtintas, atrinktos bylos perduodamos antrinių žaliavų paruošų kontorai. Po akto patvirtinimo dokumentai turi būti sunaikinti taip, kad juose esanti informacija būtų neatpažįstama.NUOLATINIO SAUGOJIMO DOKUMENTŲ PERDAVIMAS VALSTYBĖS ARCHYVAMS
Lietuvos respublikos archyvų įstatymas ( Valstybės žinios., 1995 Nr. 107) reglamentuoja archyvų fondo sudėtį, organizavimą, saugojimą, naudojimą valstybės ir visuomenės poreikiams tenkinti bei piliečių teisėms įgyvendinti. Lietuvos archyvų fondas – tai visi dokumentų saugyklose esantys dokumentai, nesvarbu, koks jų sudarymo šaltinis, saugojimo vieta, nuosavybės forma.

Archyvų fondas susideda iš valstybinio archyvų fondo ( sudaro visi dokumentai, esantys šalies valstybiniuose archyvuose, kitose valstybinėse saugyklose, taip pat sukaupti valdžios ir valdymo, vietos savivaldos, teisėtvarkos institucijose, Lietuvos banke, valstybinėse įstaigose ir įmonėse bei nevalstybinių institucijų ir fizinių asmenų archyvų fondų, įtrauktų į Lietuvos archyvų fondo sąvadą ( sudaro nevalstybinių įstaigų, įmonių, organizacijų bei fizinių asmenų veiklos dokumentai ir jų surinkti, paveldėti, pirkti ar jiems dovanoti, jei nepriklauso valstybiniam archyvų fondui).

Lietuvos archyvų fondo dokumentai yra nuolatinio, ilgo ( nuo 10 iki 75 metų) ir laikino ( iki 10 metų) saugojimo. Nuolatinio ir ilgo saugojimo baigtos bylos vienerius metus saugomos struktūriniuose daliniuose, po to perduodamos į įstaigos archyvą. Įstaigos vadovui leidus, į įstaigos archyvą gali būti perduoti ir laikino saugojimo ( iki 10 metų) dokumentai. Dokumentams laikinai saugoti gali būti kuriami įstaigų archyvai, centriniai ir jungtiniai šakiniai archyvai. Ruošiant dokumentus perduoti į archyvą, būtina padaryti šiuos darbus: atlikti dokumentų ekspertizę, sutvarkyti ir įforminti bylas, sudaryti perduodamų bylų sąrašus.

Nuolatinio ir ilgo saugojimo bylos į įstaigos archyvą perduodamos pagal bylų perdavimo ir priėmimo aktą, kurį tvirtino įstaigos vadovas.IŠVADOS
1. Raštvedyba reikalinga tam, kad įstaigų veikla būtų dokumentuojama ir organizuojama.Raštvedybą reglamentuojančius dokumentus rengia Lietuvos archyvai.
2. Bylų nomenklatūra rengiama kiekvienais metais. Jos pagalba bylos laikomos tvarkingai ir greitai randamos.
3. bylos turi turėti antraštę, nes tik tuomet rengiama bylų nomenklatūra. Bylose segami vieno požymio dokumentai.
4. Laikino saugojimo bylos gali būti laikomos pačios įmonės archyvuose, o ilgo ir nuolatinio saugojimo bylos perduodamos į valstybės archyvus.
5. Įgytas žinias galiu parodyti praktinėje užduotyje.NAUDOTA LITERATŪRA
1. Raštvedyba ir verslo korespondencija, dėst. G. Rancova, Vilnius 2001 m.
2. Dokumentų rengimas ir įforminimas, A. Laurinavičienė, G. Rancova, Vilnius 2003 m.
3. Raštvedybos taisyklės. Raštinės darbuotojų pareiginiai nuostatai. Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė, Vilnius 1998 m.
4. Raštvedybos taisyklės. Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės. Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė, Vilnius 2002 m.

Leave a Comment