Apranga lemia elgesį
Lietuvoje Organizacijų vystymo centre (OVC) vyr. konsultante dirbanti Mirolanda Trakumaitė „Balsui.lt“ teigė, kad aprangos kodų reikalingumą nulemia darbovietės speficika, nes klientai vienaip atrodančių darbuotojų tikisi banke ir visai kitokių restorane ar kūrybinėse dirbtuvėse.
Pašnekovės teigimu, darbo kodas ne tik yra orientuotas į klientą, bet ir kuria organizacijos įvaizdį, solidumą, gali atspindėti jos vertybes.
„Būtų spekuliatyvu sakyti, kad apranga skatina darbuotojo produktyvumą ar lemia jo darbo kokybę, tačiau ji apsprendžia darbuotojo elgesį. Vienaip elgiamės ir netgi jaučiamės vilkėdami oficialią aprangą ir visai kitaip, kai esame su laisvalaikio ar sportine apranga. Apranga lemia mūsų savijautą, o mūsų savijauta veikia elgesį. Kai mes esame apsirengę oficialiau, tai ir mūsų elgesys būna formalesnis, kuriamas labiau dalykiškas santykis su klientu“, – aiškino organizacijų konsultantė.
Vertindama aprangos laisvėjimo tendencijas, džinsinius penktadienius, atsisakymą rištis kaklaraiščius, kostiumų ne tokius griežtus standartus, M. Trakumaitė svarstė, kad tai gali būti susiję su pastanga bent retsykiais pereiti nuo pernelyg formalios, griežtai reglamentuotos dalykinės prie laisvesnės darbo atmosferos.
„Kartais laisvesnė atmosfera leidžia sukurti geresnius santykius, o jie savo ruožtu kartais leidžia pasiekti ir geresnių rezultatų“, – teigė OVC vyr. konsultantė.
Kas siūlo darbą – to ir taisyklės?
Anot vyriško stiliaus žinovo, komunikacijos ir verslo konsultanto Giedriaus Drukteinio, darbo aprangos kodai yra vienareikšmiškai reikalingi, nes kodas duoda uniformiškumą, o tai lemia vieningumą ir ištikimybės tam tikroms vertybėms ir idealams vaizdą.
„Prieš krizę, kai žmonės turėjo daug pinigų, buvo ganėtinai arogantiški ir egzistavo tokia nuostata „renkis kaip tavo boso bosas“. Darbuotojai norėjo ir buvo skatinami aplinkos demonstruoti savo ambicingumą, siekį užimti dar aukštesnę poziciją, daryti karjerą, tačiau, kai prasidėjo krizė ir darbo vieta pasidarė aukso vertės, aprangos kodo nuostatos pasikeitė į visai kitą pusę. Darbuotojui tapo būtina atrodyti taip, kad būtum vertas savo darbo vietos, tai reiškia, būti kukliam, neišsišokti ir tuomet, jei gerai dirbti, tavęs atleisti nereikia“, – dėstė pašnekovas.
G. Drukteinis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje aplinka yra nereikli ir vaizdas, kai vadovas vaikšto kvepėdamas prabangiais kvepalais, išblizgintais batais ir kelnėmis su kantu, nėra labai dažnas.
„Lietuvoje nėra didmiesčių, Londono ar JAV mentaliteto, kur pardavimai vyksta daugelyje sričių, parduodama ir savo apranga, manieromis, kalba ir visais kitais atributais. Dėl to teigti, kad Lietuvoje veikia tokios tradicijos, kurios veikia Londone, nebūtų teisinga. Kažkur fragmentiškai tai veikia, tačiau tai veikiau išimtys nei sistema“, – pasakojo mados žinovas.
Vyrui puoštis nėra rinkos
Kaip pastebi G. Drukteinis, dar viena problema Lietuvoje yra ta, kad mes neturime vyriško stiliaus industrijos. Nėra vyriško stiliaus žurnalų, laidų, visažistų.
„Vyrams, prisižiūrėti save ar sekti užsienio tendencijomis nėra galimybių. Industrijos nebuvimą paaiškinčiau keliais dalykais. Mūsų šalyje yra susiformavęs mažos tautos mentalitetas. Būdami tarp didelių tautų, nes niekada negalėjome išsišokti, išsišokimas reiškė ištrėmimą į Sibirą, kalėjimus, sušaudymus ir t.t. Dėl to pastaruosius 400 metų lietuvių vyrija buvo priversta būti „žemiau žolės, tyliau vandens“, t.y. laikyti nuleidus galvą, kad jos nenukirstų koks nors dalgis. Be viso to, mes esame žemdirbių tauta, nesame buržuazija, smulkieji verslininkai. Mūsų vidurinysis sluoksnis yra neskaitlingas, dėl to ir nėra rinkos vyriškiems produktams“, – aiškino G. Drukteinis.
Laisvamanybė verslui nepadeda
Nors kūrybinėse agentūrose puoselėjama labiau laisvos aprangos kultūra, kuri manoma, kad skatina kūrybines idėjas, verslo ir komunikacijos konsultantas teigė, kad rimtose įstaigose net džinsų penktadienis nyksta.
„Liberalizmas ir laisvamanybė verslui nepadeda, – įsitikinęs G. Drukteinis. – Žmogus, kuris ateina pirkti paslaugos, turi matyti pasitikėjimą, pažado pirkėjui tesėjimą. Tvarkinga apranga siunčia labai paprastą pranešimą „aš esu rūpestingas“. Išeidamas iš namų žmogus tikrai nesako, kad jam tas pats, kaip jį priims kiti. Jei jis įdeda šiek tiek pastangų išsilygindamas kelnes, susišukuodamas, nusivalydamas batus, tai reiškia, kad ir savo darbe bus atsakingesnis“.
