Vyrų ir moterų mirtingumas

Turinys

Įvadas 2
Mirtingumo raida (1990 – 2000m.) 3
Vidutinė gyvenimo trukmė 5
Mirtingumas dėl pagrindinių mirties priežasčių 6
Kraujotakos sistemos. 6
Kvėpavimo ir virškinimo sistemos bei infekciniai susirgimai 6
Savižudybės, atsitiktiniai apsinuodijimai ir nužudymai 7
Transporto įvykiai 8
Išvados 10
Literatūra 11Įvadas
Vienas svarbiausių bet kurios šalies išsivystymo požymių yra gyventojų sveikata, dažnai vertinama integraliu sveikatos ir mirtingumo rodikliu – vidutine tikėtina gyvenimo trukmė. Šiuo rodikliu neretai naudojamasi lyginant valstybių ar regionų socialinį išsivystymo lygį. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra vienas iš žmogaus socialinės raidos indekso skaičiavimui naudojamų rodiklių. Pagal žmogaus socialinės raidos indeksą Lietuva užima 52 vietą pasaulyje (2000m.). Viena iš svarbių tokio žeemo vertinimo priežasčių – gana aukštas mirtingumo lygis, kuris lemia mažesnius nei daugelio išsivysčiusių šalių vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklius. Lietuvos gyventojų mirtingumas tebėra aukštesnis nei Vakarų šalyse bei daugelyje Centrinės Europos valstybių (Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje).

Gyventojų apskaitos svarba yra labai didelė ir sunkiai įvertinama. Gyventojų apskaitos pradmenys, žinomi iš žilos senovės, buvo susiję su senovės valstybių politiniais, ūkiniais bei kariniais tikslais, nes reikėjo turėti nors ir apytikrių žinių, kiek yra gyventojų, galinčių mokėti mokesčius, kiek yra šeimų ar kiemų, kiek, kiilus karui, bus galima pašaukti karių,

Dabar visuotiniai gyventojų surašymai atliekami beveik visose šalyse ir apima apie 90% pasaulio gyventojų. Pataruoju metu daugelyje pasaulio šalių gyventojai surašomi kas 10, o kai kuriose – kas 5 metai. Dažniausiai gyventojų surašymai atliekami tais metais, kurie baigiasi „0“ arba „5

5“.Mirtingumo raida (1990 – 2000m.)
Kaip ir kitose buvusios Sovietų Sąjungos šalyse, dešimto dešimtmečio pradžioje Lietuvos gyventojų mirtingumas ženkliai padidėjo. Per pirmuosius penkerius dešimtojo dešimtmečio metus (1990 – 1994) vyrų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmė sumažėjo net 4,2 metų, moterų – 1,4 metų. 1994m. Lietuva pagal vyrų mirtingumo lygį buvo „sugrįžusi“ daugiau kaip 30 metų. Tačiau lyginant su Latvijos ir Estijos gyventojų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodikliai šiuo periodu buvo sumažėję ne taip ženkliai.

Devintojo dešimtmečio pradžioje Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse sovietmečiu susiformavę dideli vyrų ir moterų mirtingumo skirtumai tapo dar ryškesni, nes moterų mirtingumo didėjimas buvo gerokai mažesnis nei vyrų. Dešimtmečio viduryje skirtumas tarp vyrų ir moterų VTGT viršijo net 12 metų.

Einamos statistikos pagrindu apskaičiuoti mirtingumo rodikliai rodo, kad nuo dešimto dešimtmečio vidurio vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmė ilgėja. Dėl to atsirado opptimistinių prielaidų, kad nuo 1995m. Lietuvos demografinė situacija stabilizuojasi ir ryškėja grįžimo į demografinę pusiausvyrą galimybė. Panašūs mirtingumo pokyčiai nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio vyko ir Latvijoje bei Estijoje, tik mažiau ženklūs, o VTGT ir toliau buvo žemesnio lygio nei Lietuvoje. 2001m. gyventojų surašymo rezultatai rodo, kad Lietuvoje gyvena mažiau žmonių nei buvo apskaičiuota pagal einamąją statistiką. Tikėtina, kad šis skirtumas tarp einamosios statistikos ir gyventojų surašymo metu apskaičiuoto gyventojų skaičius susidarė dėl nelegalios gyventojų migracijos į Vakarų šalis, kuri galėjo būti intensyviausia nu
uo dešimtojo dešimtmečio vidurio (maždaug nuo 1995 m.)

Įvairių tyrimų rezultatai rodo, kad sveikos gyvensenos stiliaus paplitimas Vakarų šalyse taip pat buvo labai reikšmingas pozityviems pokyčiams šių šalių gyventojų mirtingumo raidoje. Tuo tarpu su sveikata susijusios elgsenos tyrimai rodo, kad daugelio Lietuvos žmonių gyvenimo stiliui yra būdingi žalingi įpročiai (nesaikingai vartojimas alkoholis, rūkoma) ir nesveika mityba ( maistui gaminti naudojami gyvuliniai riebalai, mažai naudojama daržovių), o tai didina riziką susirgti kai kuriomis ligomis (plaučių vėžiu, arterine hipertenzija ir pan.).Vidutinė gyvenimo trukmė
Vidutinė gyvenimo trukmė – tai statistinis rodiklis, gaunamas nustačius tikimybių teorijos dėsniais atskirų amžiaus grupių gyventojų mirtingumą. Ji rodo, kiek vidutiniškai gyvena žmonės, turint omeny tai, kad vieni miršta anksčiau, kiti vėliau to laiko, kurį nurodo vidutinė gyvenimo trukmė. Vidutinė gyvenimo trukmė yra labai svarbus ir daug ką apibendrinantis rodiklis.

Vidutinė gyvenimo trukmė visą laiką po truputi ilgėja. Šį procesą nulemia pamažu gerėjančios žmonių gyvenimo sąlygos, medicinos mokslo plėtojimasis ir su juo susijusi geresnė medicininė gyventojų priežiūra.

Absoliučioje daugumoje valstybių moterys paprastai gyvena ilgiau nei vyrai. Kai kuriose šalyse jos gyvena ilgiau 6 ar net 10 metų. Kodėl taip yra dar neišaiškinta. Manoma, kad didžiausios reikšmės čia turi didesnis biologinis moters organizmo atsparumas traumoms, ligoms bei geresnis sugebėjimas prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų.

Šiais laikais jau nemažai žmonių sulaukia ši
imto metų.
Nuo 1994m. , kai Lietuvos gyventojų vidutinė busimo gyvenimo trukmė buvo pasiekusi žemiausią ribą (68,71). Šis labai svarbus socialinis išvisuomenės sveikatos rodiklis nuolat gerėjo ir 1998m. buvo pats geriausias per pastaruosius 40 metų: bendra gyventojų vidutinė busimo gyvenimo trukmė pasiekė 71,78 metus ( vyrų – 66,50, moterų – 76,87). 2001 metais gyventojų vidutinė busimo gyvenimo trukmė siekė vyrų – 65,95, moterų – 77,58, o 2002 gyventojų vidutinė busimo gyvenimo trukmė pasiekė 71,91(vyrų – 66,21, moterų – 77,58). Kaime žmonės gyvena 3 – 5 metais trumpiau nei mieste gyvenantys.
2004 metais tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė siekė 72 metus (vyrų – 67, moterų – 78 metus). Vis dar išlieka didelis skirtumas tarp moterų ir vyrų tikėtinos vidutinės gyvenimo trukmės – 11 metų.
Mirtingumas Latvijoje ir Estijoje didesnis negu Lietuvoje: Lietuvoje 1 tūkst. gyventojų teko 12 mirusiojo, Estijoje – 13,2, Latvijoje – 13,8 mirusiojo. Dėl didesnio mirtingumo Estijoje ir Latvijoje beveik vieneriais metais mažesnė vyrų ir moterų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė.

Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmės rodiklių dinamika 1990 – 2000 m.

Metai 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999
2000

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė

Vyrų

66,56 65,36 65,08 63,44 62,89 63,69 65,14 66,09 66,50 67,13 67,71

Moterų 76,38 76,10 76,10 75,08 74,98 75,26 76,19 76,95 76,87 77,47 77,99Mirtingumas dėl pagrindinių mirties priežasčių
Ilgalaikiai bendrojo mirtingumo ir vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiai yra tiesiogiai susiję su mirties struktūra. Greitus mirtingumo ir mirties priežasčių struktūros pokyčius po Antrojo pasaulinio karo lėmė sėkmingai įdiegtos naujos medicininės technologijos ir prevencinės programos. Šios priemonės sėkmingai taikytos buvusioje Sovietų Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje.Kraujotakos sistemos.
Mirties priežasčių struktūroje kraujotakos sistemos ligoms tapus svarbiausiomis, mirtingumo lygio dėl šios priežasties pokyčiai daugiausiai lemia vidutinės gyvenimo trukmės yp

patumus. Mirtingumas dėl kraujotakos sistemos ligų Vakarų šalyse nuosekliai mažėja, ir tai tiesiogiai susiję su VTGT augimu. Vidutinio ir vyresnio amžiaus vyrų mirtingumas dėl kraujotakos ligų augo sparčiausiai ir tai buvo svarbiausia vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės didelių skirtumų susiformavimo priežastimis. Socialinių transformacijų laikotarpiu (1990 – 2000) vyrų ir moterų standartizuoti mirtingumo dėl kraujotakos sistemos ligų rodikliai sparčiausiai augo 1992 – 1993 m., tačiau nuo 1994 m. šie rodikliai mažėja. 2004 metais nuo kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų mirė atitinkamai 248 ir 112 žmonių daugiau nei 2003 metaisKvėpavimo ir virškinimo sistemos bei infekciniai susirgimai
Bendrojo mirtingumo lygio ir vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiams mažesnį poveikį turi mirtingumas dėl kvėpavimo ir virškinimo sistemų ligų. Dešimtajame dešimtmetyje mirtingumo dėl virškinimo sistemos ligų lygis svyravo: vyrų mirtingumas didėji iki 1990 – 1994 m., o vėliau stabilizavosi, moterų – kasmet po truputi augo iki 1998m., 1999 – 2000 m. – labai nesmarkiai mažėjo.Savižudybės, atsitiktiniai apsinuodijimai ir nužudymai
Lietuvos gyventojų savižudybių rodiklių raida daugiausiai lėmė mirtingumo dėl išorinių mirties priežasčių ir iš dalies bendrojo mirtingumo svyravimus. Socialinių transformacijų laikotarpiu (1990 – 2000) savižudybių lygis pasiekė kritinę ribą – pagal šį rodiklį Lietuva atsidūrė pirmoje vietoje tarp Europos šalių. Per ketverius metus vyrų savižudybių rodiklis išaugo 1,9 karto. Moterų savižudybių daugėjo iki 1996 m., tačiau moterų savižudybių rodikliai yra kur kas mažesni nei vyrų.

Galima teigti, kad savižudybių ir nužudymų rodiklių ženklų augimą socialinių transformacijų laikotarpiu lėmė socialinė įtampa ir nuolatinė stresinė būsena, ypač tose gyventojų grupėse, kuriose dauguma žmonių nesugebėjo prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo sąlygų. 1990 – 1999 m., lyginant su Estija ir Latvija, kuriose ekonominė, socialinė ir kriminogeninė padėtis panaši, standartizuoti savižudybių rodikliai Lietuvoje yra kur kas didesni, tuo tarpu žmogžudysčių – apie du kart mažesni nei Estijoje.

Pastaruoju metu vyksta gana aktyvi mokslinė diskusija ir atliekami tyrimai siekiant išsiaiškinti, kokią reikšmę mirtingumo augimui buvusios Sovietų Sąjungos valstybėse turėjo alkoholio vartojimo paplitimas. Įvairių tyrimų rezultatai rodo, kad nesaikingas alkoholio vartojimas yra labai susijęs su mirtingumo dėl išorinių mirties priežasčių rodiklių svyravimas devintajame dešimtmetyje. Pagal Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimų rezultatus alkoholio vartojimo paplitimo lygis šalyje yra gana aukštas, nors ir žemesnis nei Latvijoje ar Estijoje. Nustatyti alkoholio suvartojimo mastus dėl nelegalios alkoholio gamybos ir „pilstuko“ paplitimo yra sudėtinga. Vienas iš netiesioginių alkoholio surogatų vartojimo lygio rodiklių – mirtingumas dėl atsitiktinio apsinuodijimo. Vyrų mirtingumo dėl atsitiktinio apsinuodijimo standartizuoti rodikliai labiausiai augo 1992 – 1995 m., todėl galima daryti prielaidą, kad minėtu laikotarpiu alkoholio vartojimas buvo padidėjęs. 2004 m. nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų ir traumų – 174 žmonėmis mažiau, negu 2003 metais.Transporto įvykiai
Dideli mirtingumo dėl transporto įvykių svyravimai dešimtajame dešimtmetyje gali būti siejami su keliomis priežastimis. Šiuo laikotarpiu Lietuvoje transporto p[priemonių ir vairuojančiųjų skaičius sparčiai augo, tačiau eismo saugumo sąlygos ir kelių kokybė prastėjo (ypač laikotarpio pradžioje). Streso plitimas tarp gyventojų taip pat galėjo nulemti transporto nelaimių skaičiaus augimą. Kai kurie gyvensenos tyrimų rezultatai rodo, kad vairavimas išgėrus Lietuvoje gana dažnas reiškinys, o tai neišvengiamai didina mirtingumo dėl eismo nelaimių riziką.

Lietuvos administraciniai regionai, kuriuose mirtingumas nuo svarbiausių priežasčių buvo didesnis arba mažesnis už Respublikos vidurkį (<0,05) lentelė.

Mirties priežastys Lytis Mirtingumas mažesnis už Respublikos vidurkį Mirtingumas didesnis už Respublikos vidurkį
Širdies kraujagyslių ligos Vyrai Druskininkai, Alytus, Utenos raj. Pakruojo, Šiaulių, Zarasų, Vilniaus raj

Moterys Kaunas, Šiauliai, Panevėžys, Birštonas, Alytus, Druskininkai, Alytaus raj. Šilutės, Pakruojo, Šiaulių, Švenčionių, Vilniaus raj.
Piktybiniai navikai Vyrai – –

Moterys Alytaus raj. Vilnius, Kaunas
Nelaimingi atsitikimai ir traumos Vyrai Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Druskininkai, Marijampolė Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių, Lazdijų, Marijampolės, Vilniaus raj.

Moterys Alytus Jonavos, Šilutės raj.

Lietuvos gyventojų mirtingumo rodiklių dinamika 1990 – 2000 m.Išvados
Tyrimų rezultatai rodo, kad Lietuvos mirtingumo raidai socialinių transformacijų laikotarpiu yra būdingas sovietmečiu susiformavusio mirtingumo lygio tęstinumas. Šio mirtingumo modelio pagrindiniai bruožai – ryškus mirtingumo lygio svyravimai, vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės mažėjimas arba stagnacija. 1994m. Lietuva pagal vyrų mirtingumo lygį buvo „sugrįžusi“ daugiau kaip 30 metų.

Lietuvos gyventojų mirtingumo lygio ilgalaikiai pokyčiai yra tiesiogiai susiję su mirties priežasčių struktūros raida. Nuo šeštojo dešimtmečio Lietuvos gyventojų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės dinamikos ypatumus lemia mirtingumo dėl kraujotakos sistemos ligų raida. Antrajai pagal svarbą mirties priežasčiai – vėžinėms ligoms būdinga dinamika. Itin dideli rodiklių svyravimai pastebimi vertinant mirtingumą dėl savižudybių, nužudymų, transporto įvykių ir atsitiktinio apsinuodijimo.

Specialių tyrimų duomenys rodo, kad praėjusio dešimtmečio pradžioje Lietuvoje ženkliai mažėjo namų ūkio pajamos ir perkamoji galia, plito skurdas. Šie procesai neišvengiamai turėjo neigiamos įtakos gyventojų sveiktai. Stresinės situacijos taip pat tiesiogiai lemia depresijas, savižudybių bei agresijos plitimą. Su sveikata susijusios elgsenos tyrimų rezultatai rodo, kad Lietuvos žmonių gyvenimo stiliui būdinga žalingi įpročiai ir nesveika mityba, o tai sudaro sąlygas mirtingumui didėti.

Daugelio pasaulio mirtingumo tyrinėtojų bei tarptautinių organizacijų nuomone, būtina tęsti sovietmečio ir šiuolaikinio aukšto mirtingumo lygio priežasčių bei duomenų patikimumo tyrimus, kurie leis objektyviau vertinti mirtingumo raidos prielaidas ir perspektyvas.Literatūra
1. A.Stanaitis „Pasaulio gyventojai“. Vilnius. 1981
2. Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas demografinių tyrimų centras „Lietuvos gyventojai 1999 – 2000“
3. www.lsic.lt
4. www.sam.lt
5. www.vvspt.lt
6. www.std.lt
7. www.medicinavisiems.lt
8. www.lygus.lt/article.php?id2=54
9. http://www.vsv.lt

Leave a Comment