Bendravimas yra žmonių sąveika, kai apsikeičiama mintimis, emicijomis, susipažįstama ir pasiekiama socialinio bendrumo.Antuanas de Sent – Egziuperi teigė: “Vienintelė vertybė žemėje žmogaus ryšys su žmogumi”, šį teiginį rašytojas išplėtojo knygoje “Mažasis princas’. Šioje pasakoje veikėjai yra simboliniai, kiekvienas jų įprasmina kažkokia žmonių grupę. Kiekvienas žmogus su kažkuo bendrauja. Bendrauja su pinigais, žvaigždėmis, knygomis, bet tokios bendravimo rūšys yra nepilnavertės, tada žmogus negyvena tikrojo gyvenimo, jis paprasčiausiai egzistuoja. Raįytojas aprašo daugybe egzistuojančių žmonių. Tai karalius, kuris norėjo kažkam vadovauti, įsakinėti, bet nebuvo aplinkui žmonių, nebuvo kam klausyti įsakymų. Tuščiagarbis troško sulaukti plojimų, bet taip pogi nebuvo kam ploti. Girtuoklis gėrė iš neturėjimo ką veikti. Jis neturėjo su kuo bendrauti, išsakyti savo džiaugsmus ir nuoskaudas. Biznierius nematydamas aplinkui žmonių bendravo su skaičiais, bet, deja, jie jam nieko negalėjo atsakyti. Žibintininkas buvo darboholikas ir dirbo visą parą. Tyrinėtojas viską užrašynėjo į savo storą knygą, daugiau jam niekas nebuvo svarbu. Tarp suaugusių žmonių Mažasis princas nerado su kuo bendrauti, nerado žmogaus kuris jį suprastų. Tik žemėje jis suprato bendravimo, prisirišimo, meilės esmę. Žmonės kartai būna kaip rožės iš “Mažojo princo”, įsakynėja, varinėja mylimus žmones ir nesuvokia, kad tai žeidžia artimą. Mažasis princas įsižeidęs išėjo iš savo planetos, o svetur suvokė, kaip svarbu yra “prisijaukinti”, tai yra “užmegsti ryšius”. Šioje pasakoje lapė – gudrumo, protingumo simbolis. Ji atskleidė Mažajam princui gyvenimo tiesas. Prisijaukinti – tai reiškia praturtėti, pažinti tai, kas kitam lieka nepažinta, prisijaukinti – tai mylėti ir būti mylimam, pažinti gyvenimo pilnatvę. Surasti draugą ir sukurti ryšį – tai reiškia atlikti gyvenime svarbiausią dalyką: “Tu man dar esi berniukas, panašus į šimtą tūkstančių kitų berniukų. Ir tu man nereikalingas. Ir aš tau nereikalinga. Aš tau esu lapė, panaši į šimtą tūkstančių lapių. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime vienas kitam reikalingi. Tu man tada būsi vienintelis pasaulyje. Aš tau būsiu vienintelė pasaulyje.” Pasak lapės prisijaukinimas yra ilgas procesas, kaip ir draugystė užsimezga ne iškarto, o žmonės laiko neturi, jie nori viską turėti greik, bet draugų niekas neparduoda: “kadangi nėra prekybininkų, iš kurių būtų galima nusipirkti draugų, tai draugų žmonės ir neturi.” Žmonės paprasčiausiai visur skuba, nepastebi, kad kažkas minioje šypsosi, kažkas verkia. Kiekvieną yra užslėgia savi reikalai rūpesčiai. Tik vaikai nėra prislėgti rūpesčių, tik jie vieni supranta bendravimo, prisijaukinimo esmę.
Bendravimas yra labai svarbus dalykas žmogaus gyvenime. Tie, kurie turi draugų, turi kam išsakyti džiaugsmus ir nuoskaudas, gyvena pilnavertį gyvenimą.