Dėmesio apibūdinimas
Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne (2000) dėmesys apibūdinamas, kaip „susitelkimas, apibūdinimas“. L. Jovaiša (1993) dėmesį apibūdina, kaip kryptingo budrumo būsena, sąlygojančių moksleivių psichinių procesų ir praktinės veiklos parengtį, sąmoningumą ir aktyvumą. Mokantis reikia itin pastovaus koncentruoto dėmesio. Jį sukelia ir palaiko arba interesai (nevalintas dėmesys), arba specialios pastangos įveikiant išsiblaškymą, išorinius trukdymus (valingas dėmesys). Mokymo procese derinamas nevalintas ir valingas dėmesys grindžiamas interesu. Mokymosi būdų kaitaliojimas palengvina dėmesio įtampą, užtikrina ilgalaikį, pastovų dėmesį per pamoką.
Anot J. Lapės, G Naviko, dėmesys yra psichinės veiklos nukreipimas ir jos sutelkimas ties tam tikrais objektais.
Dėmesys psichologijoje atlieka tris funkcijas:
1) Atrenka iš sudėtingos aplinkos tuos poveikius, kurie dėl tam tikrų priežasčių yra reikšmingesni už kitus.
2) Koncentruoja ir palaiko psichines jėgas ties pasirinktais objektais.
3) Reguliuoja išankstinį pasirengimą veiklai, jos vyksmą ir pertraukimą.
Daiktai ir reiškiniai, į kuriuos nukreipta psichologinė veikla, yra vadinami dėmesio objektais, o visa kita dėmesio fonu.
Dėmesio rūšys:
✓ Valingas dėmesys turint išankstinį tikslą, o jam palaikyti yra reikalingos valios pastangos.
✓ Nevalingas dėmesys atsiranda be išankstinio tikslo, o jam palaikyti nereikia pastangų. Jį gali sukelti išorinio ar vidinio dirgiklio ypatybės, dažniausia stiprūs dirgikliai, ryški šviesa, aštrus kvapas, intensyvus garsas, gali atkreipti emocijas susijusias su suvokiamais objektais.
✓ Savaiminis dėmesys atsiranda turint išankstinį tikslą, o jam palaikyti nereikia pastangų.
Dėmesys skiriasi intensyvumu. Kuo dėmesys yra intensyvesnis, tuo mažiau pastebimos fono ypatybės.
Dėmesio nuovargis pasireiškia – lėtėjančiu darbo tempu, dažnai daroma daug klaidų.
Valingas dėmesys
Toks sąmoningas veiklos iš anksto numatytas nukreipimas ir sutelkimas į objektus, juos išskiriant iš daugelio kitų reiškinių, yra valingas dėmesys. Svarbiausia yra aiškus tikslas ir norėjimas jį pasiekti. Jei veiklos tikslas atitinka žmonių poreikius ir interesus, sukelia pasitenkinimą, tada nereikia kokių nors ypatingų valios pastangų, nors darbo būtų daug ir jį atlikti būtų sunku. Tačiau yra tokių darbų, kuriuos būtina atlikti, nors tai monotoniški, nepatrauklūs, varginantys darbai, kurių neatlikus negalima pasiekti norimo tikslo. Tokiems darbams atlikti reikia nemažai valios pastangų. Valios pastangų reikia ir kliūtims bei sunkumams nugalėti.
Valingas dėmesys gali būti nukreipiamas laisvai, kai jokie pašaliniai veiksniai netrukdo atlikti veiksmą, taip pat ir tada, kai yra kliūčių. Jos gali būti išoriniai dirgikliai (pašaliniai garsai, aplinkoje esantys ar pasirodantys daiktai, žmonės), tam tikra organizmo būklė (liga, nuovargis), įvairios pašalinės mintys, jausmai ir kt. Kliūtims nugalėti būtini specialūs veiksmai, kad galėtume sutelkti dėmesį į atliekamus veiksmus. Kai kada būtina pašalinti ar susilpninti išorinius dirgiklius. Geriausia tai atlikti iš anksto pasirengus. Labai svarbu sudaryti įprastas darbo sąlygas.
Deja, ne visada galima pašalinti arba bent susilpninti neigiamą pašalinį poveikį. Tokiomis sąlygomis sutelkti dėmesį padeda uždavinio reikšmingumas žmogaus gyvenime, padarinių žinojimas jį atlikus, noras pasiekti tikslą. Artimiausias veiklos rezultatas, kaip ir pati veikla, gali būti neįdomūs, tačiau apskritai tai gali būti žmogui labai reikšminga.
Didelę reikšmę valingam dėmesiui palaikyti turi nuolatiniai interesai.
Kartais tuo tikslu atliekami specialūs veiksmai, primenama sau pačiam, kad reikia būti labai dėmesingam, ypač kritiniais veiklos momentais.
Valingo dėmesio sutelkimas priklauso nuo veiklos organizavimo. Valingo veiksmo pagrindas yra ryšiai, kurie susidarė žmogaus patirtyje tarp atskirų uždavinių, žodinio jų formulavimo ir veiklos kryptį atitinkančių veiksmų.
Kiekvieną kartą, kai pakartotinai keliamas uždavinys, vėl aktualizuojami tie ryšiai, kurie būtini veiksmams atlikti.
Valingo dėmesio nukreipimas į kokią nors veiklą ir jo sutelkimas akivaizdesnis tos veiklos pradžioje. Mes nutariame atlikti kokį nors darbą, paruošiame reikiamas priemones bei numatome veiksmų eigą, tačiau toliau dirbant, ypač ilgiau trunkantį ir patrauklų darbą, dėmesys sutelkiamas be jokių pastangų. Darbas tartum plaukia savo vaga. Dėmesys tampa nebe sąlyga mūsų veiklai vykdyti, o jos padariniu ir būna nuolat sutelktas į veiklos objektą.
Žmogus kalba tarsi savaime, nekontroliuodamas kiekvieno pasakymo, pasakyto žodžio, tačiau kai norime savo kalbą kontroliuoti, sąmoningai sutelkiame valingą dėmesį į tai, ką sakome. Kalba kartais tampa negyva, lėta, formali. Tokiais atvejais neretai padaromos klaidos, vadinamieji kalbos „liapsusai”, kurie neretai parodo tikrąsias kalbančiojo mintis, palengvina tiesos iš oponento išgavimą arba sukelia įtarimą, kad meluojama.
Valingo dėmesio ikimokykliniame amžiuje tyrimo metodika
HIPOTEZĖ: ikimokyklinio amžiaus vaikai sunkiai išskiria nepatrauklių daiktą iš patrauklių daiktų grupės.
UŽDAVINIAI: išsiaiškinti dėmesio savireguliacijos ypatumus, nustatyti valingo dėmesio priklausomybę nuo veiklos.
TIRIAMIEJI: tyrime dalyvavo 10 ikimokyklinės grupės vaikų 6 – 7
metų amžiaus. Iš kurių 6 mergaitės ir 4 berniukai.
PRIEMONĖS:
dešimt kortelių, kiekvienoje iš kurių nupiešti 6 – šių gyvūnų atvaizdai.
Popierinė dėžutė, spalvotoms kartono juostelėms sudėti.
Kartono juostelės, spalvoti paveikslėliai, loto, kiti patrauklūs daiktai.
UŽDUOTIES ATLIKIMAS: užduotis atliekama dviem serijomis. Pirmoji serija: vaikui pateikiamos kortelės (10). Prašoma gerai jas apžiūrėti ir išrinkti tas, kuriose yra kiškis ir vilkatas.
Protokole fiksuojamas užduoties atlikimo laikas ir tiriamojo elgesio ypatumai.
Antroji serija: vaikui duodama nepatraukli užduotis – į dėžutę sudėti spalvotas kartono juosteles. Šalia dėžutės ir kartono juostų ant stalo išdėlioti, išmėtyti paveikslėliai, domino ir kt.
Protokole fiksuojama užduoties atlikimo laikas ir tiriamojo elgesio ypatumai.
Atliekant tyrimą ypatingą dėmesį reikia skirti į instrukciją. Jei tiriamasis su užduotimis nesusidoroja, ar atlieka ją nenoriai, neteisingai, būtina instrukciją pakartoti.
Tyrimo protokolas
Pirma užduotis: Ant stalo matai sudėliotas korteles su nupieštais gyvūnėliais. Išrink tas korteles, kuriose yra kiškutis ir vilkas ir padėk jas į šoną.
Antra užduotis: Ant stalo matai daug paveikslėlių, žaisliukų, spalvotų juostelių, kaladėlių. Norėčiau, kad į dėžutę sudėtum kartono juosteles.
| |Užduo|Sugaišta|Tiriamojo elgesys |Įvertin|
| |tis |s laikas| |imas |
|I |1 |45 s |Tiriamas įdėmiai apžiūri visas korteles ir |Atliko |
|tiri| | |nesuklysdamas išrenka tas korteles kuriose | |
|amas| | |yra kiškis ir vilkas. | |
|is | | | | |
| |2 | |Išgirdus užduotį mokinys visų pirmą dėmesį | |
| | |1 min 05|atkreipė į išmėtytus žaisliukus ir tik tada |Atliko |
| | |s |nenoriai į dėžutę sudėjo kartono juosteles. | |
|II |1 |1 min 40|Pasakius tiriamajam užduotį iš pradžių |Atliko |
|tiri| |s |nevisiškai suprato, todėl reikėjo užduotį | |
|amas| | |pakartoti. Pakartojus tiriamasis užduotį | |
|is | | |atliko, tačiau blaškydamasis. | |
| |2 |2 min |Iš pradžių apžiūrėjo, palietė žaislus, o tik|Atliko |
| | | |po to pradėjo dėlioti juosteles, tačiau | |
| | | |dėmesys vis krypo į žaislus. | |
|III |1 |40 s |Greitai, nesiblaškydamas atliko užduotį. |Atliko |
|tiri| | | | |
|amas| | | | |
|is | | | | |
| |2 |1 min 15|Paėmė nuo stalo dėžutę, visus daiktus |Atliko |
| | |s |buvusius ant stalo sustūmė į dėžutę, o tada | |
| | | |išėmė nereikalingus daiktus, dėžutėje | |
| | | |palikdamas tik kartono juosteles. | |
|IV |1 |55 s |Užduotį atliko nesiblaškydamas. |Atliko |
|tiri| | | | |
|amas| | | | |
|is | | | | |
| |2 |50 s |Tik išgirdęs užduotį, nesiblaškydamas |Atliko |
| | | |pradėjo juosteles dėti į dėžutę. | |
|V |1 |40 s |Įdėmiai klausėsi užduoties ir ją atliko |Atliko |
|tiri| | |sparčiai. | |
|amas| | | | |
|is | | | | |
| |2 |30 s |Nekreipdamas dėmesio į pašalinius daiktus |Atliko |
| | | |sparčiai atliko užduotį. | |
|VI |1 |2 min |Tiriamasis labai blaškėsi, jautėsi |Atliko |
|tiri| | |nejaukiai, sukinėjosi, tačiau užduotį atliko| |
|amas| | | | |
|is | | | | |
| |2 |1 min 35|Juosteles sudėjo nekreipdamas dėmesio į |Atliko |
| | |s |pašalinius daiktus, tačiau matėsi, kad | |
| | | |nervinasi. | |
|VII |1 |50 s |Užduotį atliko labai susidomėjęs, sparčiai |Atliko |
|tiri| | |apžiūrinėdamas kiekvieną gyvūną. | |
|amas| | | | |
|is | | | | |
| |2 |1 min |Matėsi, kad užduotis vaikui neįdomi, tačiau |Atliko |
| | | |ją atliko | |
|V…III|1 |2 min 40|Pasakius užduotį tiriamasis nesugebėjo jos |Atliko |
|tiri| |s |atlikti, užduotis buvo dar sykį pakartota, | |
|amas| | |tačiau tiriamasis labai lėtai dėliojo | |
|is | | |korteles, labai blaškėsi. | |
| |2 |1 min 10|Užduotį atliko, tačiau labai nenoriai, |Atliko |
| | |s |išsiblaškęs. | |
|IX |1 |1 min 25|Tiriamasis jautėsi nedrąsiai, todėl užduotį |Atliko |
|tiri| |s |atliko lėtai. | |
|amas| | | | |
|is | | | | |
| |2 |1 min 55|Išgirdęs užduotį susijaudino ir sutriko, |Atliko |
| | |s |apžiūrinėjo žaisliukus ir tik tada sudėjo | |
| | | |juosteles. | |
|X |1 |45 s |Labai greitai ir sparčiai atliko užduotį |Atliko |
|tiri| | | | |
|amas| | | | |
|is | | | | |
| |2 |1 min |Pasikartojęs sau užduotį sudėliojo juosteles|Atliko |
| | | |lėtai, nes dėmesį atkreipė patrauklūs | |
| | | |daiktai. | |
Rezultatų analizė
Tyrimas buvo atliktas greitai, visas pasiruošimas ir tyrimo atlikimas užtruko apie 30 min.
Pirmąją užduotį beveik visi vaikai atliko sparčiai, susidomėję nupieštais gyvūnais. Antrąją užduotį įvykdyti sekėsi šiek tiek sunkiau, nes vaikų dėmesį blaškė žaislai, kaladėlės, paveikslėliai. Tačiau vienas tiriamasis šią užduotį atliko ypač išradingai: visus ant stalo buvusius daiktus sustūmė į dėžutę ir tada išrinko nereikalingus daiktus.
Kiekybiškai apdorojant rezultatus suskaičiuotas vidutinis užduočių atlikimo laikas.
[pic]
1 pav. Vidutinis užduočių atlikimo laikas sekundėmis
Atlikus užduotis buvo suskaičiuota vidutinis užduočių atlikimo laikas, tai matyti 1 pav. kaip matyti paveiksle mokiniai greičiau atliko pirmąją užduotį vidutiniškai per 74 s. Su antrąja užduotimi vaikams sekėsi kiek sudėtingiau, tai rodo ir užduoties atlikimo laikas. Atlikdami antrąją užduotį vaikai labai blaškėsi, jautėsi nejaukiai, dėmesį traukė įdomesni daiktai. Nors ši užduotis buvo neįdomi ir blaškė tiriamųjų dėmesį, tačiau vaikai sau kartodami užduotį stengėsi ją atlikti. Tai rodo, kad vaikai stengiasi atlikti visas jiems pavestas užduotis, nesvarbu ar tai įdomu, ar ne.
Turint galvoje, kad tiriamieji yra ikimokyklinio amžiaus vaikai, o jų dėmesį sukaupti ilgesnei ir nepatraukliai veiklai yra sunku ir sudėtinga, ši užduotis atlikta greitai ir koncentruotai.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai:
o supranta užduotis, kurias prašoma atlikti;
o dauguma vaikų nebijo svetimo ir nepažįstamo žmogaus;
o atlikdami patinkančią užduotį nesiblaško ir stengiasi ją atlikti kuo sparčiau;
o kai užduotis neįdomi stengiasi ją atlikti, nors dėmesį blaško pašaliniai daiktai.
Išvados
Tyrimas patvirtino, kad:
o ikimokyklinio amžiaus vaikai sugeba sukaupti dėmesį;
o sugeba išskirti vieną konkrečią kortelę iš grupės kitų kortelių vadinasi sugeba sukoncentruoti valingą dėmesį.
o sugeba koncentruotai ir greitai sudėti daiktus į nurodytą vietą.
Tyrimo pradžioje buvo iškelta hipotezė, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai sunkiai išskiria nepatrauklių daiktą iš patrauklių daiktų grupės.
Atlikto tyrimo metu ši hipotezė dalinai pasitvirtino. Taip galima teigti, todėl, kad atliekant užduotį vaikų dėmesį blaško pašaliniai daiktai, nors išskirti nepatrauklius daiktus sugeba susikoncentravę ties užduotimi.
Naudota literatūra
1. Fürst M. (2000) Psichologija. Vilnius
2. Jacikevičius A. (1995) Siela, mokslas, gyvensena; psichologijos įvadas studijų pradžiai. Vilnius
3. Lapė J., Navikas G. (2003) Psichologijos įvadas. Vilnius
4. Legkauskas V. (2001) Psichologijos įvadas. Kaunas
5. Myers D. G. (2000) Psichologija. Poligrafija ir informacija.
Vilnius