TURINYS
DĖMESIO APIBŪDINIMAS 3VALINGAS DĖMESYS 4VALINGO DĖMESIO IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE TYRIMO METODIKA 6TYRIMO PROTOKOLAS 7REZULTATŲ ANALIZĖ 9IŠVADOS 11NAUDOTA LITERATŪRA 12PRIEDAS 13DĖMESIO APIBŪDINIMASDabartiniame lietuvių kalbos žodyne (2000) dėmesys apibūdinamas, kaip„susitelkimas, apibūdinimas“. L. Jovaiša (1993) dėmesį apibūdina, kaipkryptingo budrumo būsena, sąlygojančių moksleivių psichinių procesų irpraktinės veiklos parengtį, sąmoningumą ir aktyvumą. Mokantis reikia itinpastovaus koncentruoto dėmesio. Jį sukelia ir palaiko arba interesai(nevalintas dėmesys), arba specialios pastangos įveikiant išsiblaškymą,išorinius trukdymus (valingas dėmesys). Mokymo procese derinamas nevalintasir valingas dėmesys grindžiamas interesu. Mokymosi būdų kaitaliojimaspalengvina dėmesio įtampą, užtikrina ilgalaikį, pastovų dėmesį per pamoką. Anot J. Lapės, G Naviko, dėmesys yra psichinės veiklos nukreipimas irjos sutelkimas ties tam tikrais objektais. Dėmesys psichologijoje atlieka tris funkcijas: 1) Atrenka iš sudėtingos aplinkos tuos poveikius, kurie dėl tam tikrų priežasčių yra reikšmingesni už kitus. 2) Koncentruoja ir palaiko psichines jėgas ties pasirinktais objektais. 3) Reguliuoja išankstinį pasirengimą veiklai, jos vyksmą ir pertraukimą. Daiktai ir reiškiniai, į kuriuos nukreipta psichologinė veikla, yravadinami dėmesio objektais, o visa kita dėmesio fonu. Dėmesio rūšys: ✓ Valingas dėmesys turint išankstinį tikslą, o jam palaikyti yra reikalingos valios pastangos. ✓ Nevalingas dėmesys atsiranda be išankstinio tikslo, o jam palaikyti nereikia pastangų. Jį gali sukelti išorinio ar vidinio dirgiklio ypatybės, dažniausia stiprūs dirgikliai, ryški šviesa, aštrus kvapas, intensyvus garsas, gali atkreipti emocijas susijusias su suvokiamais objektais. ✓ Savaiminis dėmesys atsiranda turint išankstinį tikslą, o jam palaikyti nereikia pastangų. Dėmesys skiriasi intensyvumu. Kuo dėmesys yra intensyvesnis, tuomažiau pastebimos fono ypatybės. Dėmesio nuovargis pasireiškia – lėtėjančiu darbo tempu, dažnai daroma
daug klaidų. VALINGAS DĖMESYSToks sąmoningas veiklos iš anksto numatytas nukreipimas ir sutelkimasį objektus, juos išskiriant iš daugelio kitų reiškinių, yra valingasdėmesys. Svarbiausia yra aiškus tikslas ir norėjimas jį pasiekti. Jeiveiklos tikslas atitinka žmonių poreikius ir interesus, sukeliapasitenkinimą, tada nereikia kokių nors ypatingų valios pastangų, norsdarbo būtų daug ir jį atlikti būtų sunku. Tačiau yra tokių darbų, kuriuosbūtina atlikti, nors tai monotoniški, nepatrauklūs, varginantys darbai,kurių neatlikus negalima pasiekti norimo tikslo. Tokiems darbams atliktireikia nemažai valios pastangų. Valios pastangų reikia ir kliūtims beisunkumams nugalėti. Valingas dėmesys gali būti nukreipiamas laisvai, kai jokie pašaliniaiveiksniai netrukdo atlikti veiksmą, taip pat ir tada, kai yra kliūčių. Josgali būti išoriniai dirgikliai (pašaliniai garsai, aplinkoje esantys arpasirodantys daiktai, žmonės), tam tikra organizmo būklė (liga, nuovargis),įvairios pašalinės mintys, jausmai ir kt. Kliūtims nugalėti būtinispecialūs veiksmai, kad galėtume sutelkti dėmesį į atliekamus veiksmus. Kaikada būtina pašalinti ar susilpninti išorinius dirgiklius. Geriausia taiatlikti iš anksto pasirengus. Labai svarbu sudaryti įprastas darbo sąlygas. Deja, ne visada galima pašalinti arba bent susilpninti neigiamą pašalinį poveikį. Tokiomis sąlygomis sutelkti dėmesį padeda uždavinio reikšmingumas žmogaus gyvenime, padarinių žinojimas jį atlikus, noras pasiekti tikslą. Artimiausias veiklos rezultatas, kaip ir pati veikla, gali būti neįdomūs, tačiau apskritai tai gali būti žmogui labai reikšminga. Didelę reikšmę valingam dėmesiui palaikyti turi nuolatiniai interesai. Kartais tuo tikslu atliekami specialūs veiksmai, primenama sau pačiam, kad reikia būti labai dėmesingam, ypač kritiniais veiklos momentais. Valingo dėmesio sutelkimas priklauso nuo veiklos organizavimo. Valingo veiksmo pagrindas yra ryšiai, kurie susidarė žmogaus patirtyje tarp atskirų uždavinių, žodinio jų formulavimo ir veiklos kryptį atitinkančių veiksmų. Kiekvieną kartą, kai pakartotinai keliamas uždavinys, vėl aktualizuojami tie ryšiai, kurie būtini veiksmams atlikti. Valingo dėmesio nukreipimas į kokią nors veiklą ir jo sutelkimasakivaizdesnis tos veiklos pradžioje. Mes nutariame atlikti kokį nors darbą,paruošiame reikiamas priemones bei numatome veiksmų eigą, tačiau toliaudirbant, ypač ilgiau trunkantį ir patrauklų darbą, dėmesys sutelkiamas bejokių pastangų. Darbas tartum plaukia savo vaga. Dėmesys tampa nebe sąlygamūsų veiklai vykdyti, o jos padariniu ir būna nuolat sutelktas į veiklosobjektą. Žmogus kalba tarsi savaime, nekontroliuodamas kiekvieno pasakymo,pasakyto žodžio, tačiau kai norime savo kalbą kontroliuoti, sąmoningaisutelkiame valingą dėmesį į tai, ką sakome. Kalba kartais tampa negyva,lėta, formali. Tokiais atvejais neretai padaromos klaidos, vadinamiejikalbos „liapsusai”, kurie neretai parodo tikrąsias kalbančiojo mintis,palengvina tiesos iš oponento išgavimą arba sukelia įtarimą, kad meluojama. VALINGO DĖMESIO IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE TYRIMO METODIKAHIPOTEZĖ: ikimokyklinio amžiaus vaikai sunkiai išskiria nepatraukliųdaiktą iš patrauklių daiktų grupės.UŽDAVINIAI: išsiaiškinti dėmesio savireguliacijos ypatumus,nustatyti valingo dėmesio priklausomybę nuo veiklos.
TIRIAMIEJI: tyrime dalyvavo 10 ikimokyklinės grupės vaikų 6 – 7metų amžiaus. Iš kurių 6 mergaitės ir 4 berniukai.
PRIEMONĖS: dešimt kortelių, kiekvienoje iš kurių nupiešti 6 – šių gyvūnųatvaizdai. Popierinė dėžutė, spalvotoms kartono juostelėms sudėti. Kartono juostelės, spalvoti paveikslėliai, loto, kiti patrauklūsdaiktai.
UŽDUOTIES ATLIKIMAS: užduotis atliekama dviem serijomis. Pirmojiserija: vaikui pateikiamos kortelės (10). Prašoma gerai jas apžiūrėti irišrinkti tas, kuriose yra kiškis ir vilkatas. Protokole fiksuojamas užduoties atlikimo laikas ir tiriamojo elgesio
ypatumai. Antroji serija: vaikui duodama nepatraukli užduotis – į dėžutęsudėti spalvotas kartonojuosteles. Šalia dėžutės ir kartono juostų ant stalo išdėlioti, išmėtytipaveikslėliai, domino ir kt. Protokole fiksuojama užduoties atlikimo laikas ir tiriamojo elgesioypatumai.Atliekant tyrimą ypatingą dėmesį reikia skirti į instrukciją. Jeitiriamasis su užduotimis nesusidoroja, ar atlieka ją nenoriai, neteisingai,būtina instrukciją pakartoti. TYRIMO PROTOKOLASPirma užduotis: Ant stalo matai sudėliotas korteles su nupieštaisgyvūnėliais. Išrink tas korteles, kuriose yra kiškutis ir vilkas ir padėkjas į šoną. Antra užduotis: Ant stalo matai daug paveikslėlių, žaisliukų,spalvotų juostelių, kaladėlių. Norėčiau, kad į dėžutę sudėtum kartonojuosteles.
| |Užduo|Sugaišta|Tiriamojo elgesys |Įvertin|| |tis |s laikas| |imas ||I |1 |45 s |Tiriamas įdėmiai apžiūri visas korteles ir |Atliko ||tiri| | |nesuklysdamas išrenka tas korteles kuriose | ||amas| | |yra kiškis ir vilkas. | ||is | | | | || |2 | |Išgirdus užduotį mokinys visų pirmą dėmesį | || | |1 min 05|atkreipė į išmėtytus žaisliukus ir tik tada |Atliko || | |s |nenoriai į dėžutę sudėjo kartono juosteles. | ||II |1 |1 min 40|Pasakius tiriamajam užduotį iš pradžių |Atliko ||tiri| |s |nevisiškai suprato, todėl reikėjo užduotį | ||amas| | |pakartoti. Pakartojus tiriamasis užduotį | ||is | | |atliko, tačiau blaškydamasis. | || |2 |2 min |Iš pradžių apžiūrėjo, palietė žaislus, o tik|Atliko || | | |po to pradėjo dėlioti juosteles, tačiau | || | | |dėmesys vis krypo į žaislus. | ||III |1 |40 s |Greitai, nesiblaškydamas atliko užduotį. |Atliko ||tiri| | | | ||amas| | | | ||is | | | | || |2 |1 min 15|Paėmė nuo stalo dėžutę, visus daiktus |Atliko || | |s |buvusius ant stalo sustūmė į dėžutę, o tada | || | | |išėmė nereikalingus daiktus, dėžutėje | || | | |palikdamas tik kartono juosteles. | ||IV |1 |55 s |Užduotį atliko nesiblaškydamas. |Atliko ||tiri| | | | ||amas| | | | ||is | | | | |
| |2 |50 s |Tik išgirdęs užduotį, nesiblaškydamas |Atliko || | | |pradėjo juosteles dėti į dėžutę. | ||V |1 |40 s |Įdėmiai klausėsi užduoties ir ją atliko |Atliko ||tiri| | |sparčiai. | ||amas| | | | ||is | | | | || |2 |30 s |Nekreipdamas dėmesio į pašalinius daiktus |Atliko || | | |sparčiai atliko užduotį. | ||VI |1 |2 min |Tiriamasis labai blaškėsi, jautėsi |Atliko ||tiri| | |nejaukiai, sukinėjosi, tačiau užduotį atliko| ||amas| | | | ||is | | | | || |2 |1 min 35|Juosteles sudėjo nekreipdamas dėmesio į |Atliko || | |s |pašalinius daiktus, tačiau matėsi, kad | || | | |nervinasi. | ||VII |1 |50 s |Užduotį atliko labai susidomėjęs, sparčiai |Atliko ||tiri| | |apžiūrinėdamas kiekvieną gyvūną. | ||amas| | | | ||is | | | | || |2 |1 min |Matėsi, kad užduotis vaikui neįdomi, tačiau |Atliko || | | |ją atliko | ||V…III|1 |2 min 40|Pasakius užduotį tiriamasis nesugebėjo jos |Atliko ||tiri| |s |atlikti, užduotis buvo dar sykį pakartota, | ||amas| | |tačiau tiriamasis labai lėtai dėliojo | ||is | | |korteles, labai blaškėsi. | || |2 |1 min 10|Užduotį atliko, tačiau labai nenoriai, |Atliko || | |s |išsiblaškęs. | ||IX |1 |1 min 25|Tiriamasis jautėsi nedrąsiai, todėl užduotį |Atliko ||tiri| |s |atliko lėtai. | ||amas| | | | ||is | | | | || |2 |1 min 55|Išgirdęs užduotį susijaudino ir sutriko, |Atliko || | |s |apžiūrinėjo žaisliukus ir tik tada sudėjo | || | | |juosteles. | ||X |1 |45 s |Labai greitai ir sparčiai atliko užduotį |Atliko ||tiri| | | | ||amas| | | | ||is | | | | || |2 |1 min |Pasikartojęs sau užduotį sudėliojo juosteles|Atliko || | | |lėtai, nes dėmesį atkreipė patrauklūs | || | | |daiktai. | | REZULTATŲ ANALIZĖTyrimas buvo atliktas greitai, visas pasiruošimas ir tyrimoatlikimas užtruko apie 30 min. Pirmąją užduotį beveik visi vaikai atliko sparčiai, susidomėjęnupieštais gyvūnais. Antrąją užduotį įvykdyti sekėsi šiek tiek sunkiau,nes vaikų dėmesį blaškė žaislai, kaladėlės, paveikslėliai. Tačiau vienastiriamasis šią užduotį atliko ypač išradingai: visus ant stalo buvusiusdaiktus sustūmė į dėžutę ir tada išrinko nereikalingus daiktus. Kiekybiškai apdorojant rezultatus suskaičiuotas vidutinis užduočiųatlikimo laikas.[pic] 1 pav. Vidutinis užduočių atlikimo laikas sekundėmis
Atlikus užduotis buvo suskaičiuota vidutinis užduočių atlikimolaikas, tai matyti 1 pav. kaip matyti paveiksle mokiniai greičiau atlikopirmąją užduotį vidutiniškai per 74 s. Su antrąja užduotimi vaikams sekėsikiek sudėtingiau, tai rodo ir užduoties atlikimo laikas. Atlikdami antrąjąužduotį vaikai labai blaškėsi, jautėsi nejaukiai, dėmesį traukė įdomesnidaiktai. Nors ši užduotis buvo neįdomi ir blaškė tiriamųjų dėmesį, tačiauvaikai sau kartodami užduotį stengėsi ją atlikti. Tai rodo, kad vaikaistengiasi atlikti visas jiems pavestas užduotis, nesvarbu ar tai įdomu, arne. Turint galvoje, kad tiriamieji yra ikimokyklinio amžiaus vaikai, ojų dėmesį sukaupti ilgesnei ir nepatraukliai veiklai yra sunku irsudėtinga, ši užduotis atlikta greitai ir koncentruotai.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai: o supranta užduotis, kurias prašoma atlikti; o dauguma vaikų nebijo svetimo ir nepažįstamo žmogaus; o atlikdami patinkančią užduotį nesiblaško ir stengiasi ją atlikti kuo sparčiau; o kai užduotis neįdomi stengiasi ją atlikti, nors dėmesį blaško pašaliniai daiktai. IŠVADOSTyrimas patvirtino, kad: o ikimokyklinio amžiaus vaikai sugeba sukaupti dėmesį; o sugeba išskirti vieną konkrečią kortelę iš grupės kitų kortelių vadinasi sugeba sukoncentruoti valingą dėmesį. o sugeba koncentruotai ir greitai sudėti daiktus į nurodytą vietą.
Tyrimo pradžioje buvo iškelta hipotezė, kad ikimokyklinio amžiausvaikai sunkiai išskiria nepatrauklių daiktą iš patrauklių daiktų grupės.
Atlikto tyrimo metu ši hipotezė dalinai pasitvirtino. Taip galima teigti,todėl, kad atliekant užduotį vaikų dėmesį blaško pašaliniai daiktai, norsišskirti nepatrauklius daiktus sugeba susikoncentravę ties užduotimi. NAUDOTA LITERATŪRA1. Fürst M. (2000) Psichologija. Vilnius 2. Jacikevičius A. (1995) Siela, mokslas, gyvensena; psichologijos įvadas studijų pradžiai. Vilnius 3. Lapė J., Navikas G. (2003) Psichologijos įvadas. Vilnius 4. Legkauskas V. (2001) Psichologijos įvadas. Kaunas 5. Myers D. G. (2000) Psichologija. Poligrafija ir informacija. Vilnius