Valingo dėmesio tyrimas

TURINYS

DĖMESIO APIBŪDINIMAS 3
VALINGAS DĖMESYS 4
VALINGO DĖMESIO IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE TYRIMO METODIKA 6
TYRIMO PROTOKOLAS 7
REZULTATŲ ANALIZĖ 9
IŠVADOS 11
NAUDOTA LITERATŪRA 12
PRIEDAS 13DĖMESIO APIBŪDINIMAS
Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne (2000) dėmesys apibūdinamas, kaip
„susitelkimas, apibūdinimas“. L. Jovaiša (1993) dėmesį apibūdina, kaip
kryptingo budrumo būsena, sąlygojančių moksleivių psichinių procesų ir
praktinės veiklos parengtį, sąmoningumą ir aktyvumą. Mokantis reikia itin
pastovaus koncentruoto dėmesio. Jį sukelia ir palaiko arba interesai
(nevalintas dėmesys), arba specialios pastangos įveikiant išsiblaškymą,
išorinius trukdymus (valingas dėmesys). Mokymo procese derinamas nevalintas
ir valingas dėmesys grindžiamas interesu. Mokymosi būdų kaitaliojimas
palengvina dėmesio įtampą, užtikrina ilgalaikį, pastovų dėėmesį per pamoką.

Anot J. Lapės, G Naviko, dėmesys yra psichinės veiklos nukreipimas ir
jos sutelkimas ties tam tikrais objektais.

Dėmesys psichologijoje atlieka tris funkcijas:

1) Atrenka iš sudėtingos aplinkos tuos poveikius, kurie dėl tam

tikrų priežasčių yra reikšmingesni už kitus.

2) Koncentruoja ir palaiko psichines jėgas ties pasirinktais

objektais.

3) Reguliuoja išankstinį pasirengimą veiklai, jos vyksmą ir

pertraukimą.

Daiktai ir reiškiniai, į kuriuos nukreipta psichologinė veikla, yra
vadinami dėmesio objektais, o visa kita dėmesio fonu.

Dėmesio rūšys:

✓ Valingas dėmesys turint išankstinį tikslą, o jam palaikyti yra

reikalingos valios pastangos.

✓ Nevalingas dėmesys atsiranda be išankstinio tikslo, o jam

palaikyti nereikia paastangų. Jį gali sukelti išorinio ar vidinio

dirgiklio ypatybės, dažniausia stiprūs dirgikliai, ryški šviesa,

aštrus kvapas, intensyvus garsas, gali atkreipti emocijas

susijusias su suvokiamais objektais.

✓ Savaiminis dėmesys atsiranda turint išankstinį tikslą, o jam

palaikyti nereikia pastangų.

Dėmesys skiriasi intensyvumu. Kuo dėmesys yra intensyvesnis, tuo
mažiau pastebimos fono yp

patybės.

Dėmesio nuovargis pasireiškia – lėtėjančiu darbo tempu, dažnai daroma
daug klaidų. VALINGAS DĖMESYS
Toks sąmoningas veiklos iš anksto numatytas nukreipimas ir sutelkimas
į objektus, juos išskiriant iš daugelio kitų reiškinių, yra valingas
dėmesys. Svarbiausia yra aiškus tikslas ir norėjimas jį pasiekti. Jei
veiklos tikslas atitinka žmonių poreikius ir interesus, sukelia
pasitenkinimą, tada nereikia kokių nors ypatingų valios pastangų, nors
darbo būtų daug ir jį atlikti būtų sunku. Tačiau yra tokių darbų, kuriuos
būtina atlikti, nors tai monotoniški, nepatrauklūs, varginantys darbai,
kurių neatlikus negalima pasiekti norimo tikslo. Tokiems darbams atlikti
reikia nemažai valios pastangų. Valios pastangų reikia ir kliūtims bei
sunkumams nugalėti.

Valingas dėmesys gali būti nukreipiamas laisvai, kai jokie pašaliniai
veiksniai netrukdo atlikti veiksmą, taip pat ir tada, kai yra kliūčių. Jos
gali būti išoriniai dirgikliai (pašaliniai garsai, aplinkoje esantys ar
pasirodantys daiktai, žmonės), tam tikra organizmo būūklė (liga, nuovargis),
įvairios pašalinės mintys, jausmai ir kt. Kliūtims nugalėti būtini
specialūs veiksmai, kad galėtume sutelkti dėmesį į atliekamus veiksmus. Kai
kada būtina pašalinti ar susilpninti išorinius dirgiklius. Geriausia tai
atlikti iš anksto pasirengus. Labai svarbu sudaryti įprastas darbo sąlygas.

Deja, ne visada galima pašalinti arba bent susilpninti neigiamą

pašalinį poveikį. Tokiomis sąlygomis sutelkti dėmesį padeda uždavinio

reikšmingumas žmogaus gyvenime, padarinių žinojimas jį atlikus, noras

pasiekti tikslą. Artimiausias veiklos rezultatas, kaip ir pati veikla, gali

būti neįdomūs, tačiau apskritai tai gali būti žmogui labai reikšminga.

Didelę reikšmę valingam dėmesiui palaikyti t
turi nuolatiniai interesai.

Kartais tuo tikslu atliekami specialūs veiksmai, primenama sau pačiam, kad

reikia būti labai dėmesingam, ypač kritiniais veiklos momentais.

Valingo dėmesio sutelkimas priklauso nuo veiklos organizavimo. Valingo

veiksmo pagrindas yra ryšiai, kurie susidarė žmogaus patirtyje tarp atskirų

uždavinių, žodinio jų formulavimo ir veiklos kryptį atitinkančių veiksmų.

Kiekvieną kartą, kai pakartotinai keliamas uždavinys, vėl aktualizuojami

tie ryšiai, kurie būtini veiksmams atlikti.

Valingo dėmesio nukreipimas į kokią nors veiklą ir jo sutelkimas
akivaizdesnis tos veiklos pradžioje. Mes nutariame atlikti kokį nors darbą,
paruošiame reikiamas priemones bei numatome veiksmų eigą, tačiau toliau
dirbant, ypač ilgiau trunkantį ir patrauklų darbą, dėmesys sutelkiamas be
jokių pastangų. Darbas tartum plaukia savo vaga. Dėmesys tampa nebe sąlyga
mūsų veiklai vykdyti, o jos padariniu ir būna nuolat sutelktas į veiklos
objektą.

Žmogus kalba tarsi savaime, nekontroliuodamas kiekvieno pasakymo,
pasakyto žodžio, tačiau kai norime savo kalbą kontroliuoti, sąmoningai
sutelkiame valingą dėmesį į tai, ką sakome. Kalba kartais tampa negyva,
lėta, formali. Tokiais atvejais neretai padaromos klaidos, vadinamieji
kalbos „liapsusai”, kurie neretai parodo tikrąsias kalbančiojo mintis,
palengvina tiesos iš oponento išgavimą arba sukelia įtarimą, kad meluojama. VALINGO DĖMESIO IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE TYRIMO METODIKA
HIPOTEZĖ: ikimokyklinio amžiaus vaikai sunkiai išskiria nepatrauklių
daiktą iš patrauklių daiktų grupės.

UŽDAVINIAI: išsiaiškinti dėmesio savireguliacijos ypatumus,
nustatyti valingo dėmesio priklausomybę nuo veiklos.

TIRIAMIEJI: tyrime dalyvavo 10 ikimokyklinės grupės vaikų 6 – 7
metų amžiaus. Iš kurių 6 mergaitės ir 4 berniukai.

PRIEMONĖS:

dešimt kortelių, kiekvienoje iš kurių nupiešti 6 – šių gyvūnų
atvaizdai.

Popierinė dėžutė, sp

palvotoms kartono juostelėms sudėti.

Kartono juostelės, spalvoti paveikslėliai, loto, kiti patrauklūs
daiktai.

UŽDUOTIES ATLIKIMAS: užduotis atliekama dviem serijomis. Pirmoji
serija: vaikui pateikiamos kortelės (10). Prašoma gerai jas apžiūrėti ir
išrinkti tas, kuriose yra kiškis ir vilkatas.

Protokole fiksuojamas užduoties atlikimo laikas ir tiriamojo elgesio
ypatumai.

Antroji serija: vaikui duodama nepatraukli užduotis – į dėžutę
sudėti spalvotas kartono
juosteles. Šalia dėžutės ir kartono juostų ant stalo išdėlioti, išmėtyti
paveikslėliai, domino ir kt.

Protokole fiksuojama užduoties atlikimo laikas ir tiriamojo elgesio
ypatumai.

Atliekant tyrimą ypatingą dėmesį reikia skirti į instrukciją. Jei
tiriamasis su užduotimis nesusidoroja, ar atlieka ją nenoriai, neteisingai,
būtina instrukciją pakartoti. TYRIMO PROTOKOLAS
Pirma užduotis: Ant stalo matai sudėliotas korteles su nupieštais
gyvūnėliais. Išrink tas korteles, kuriose yra kiškutis ir vilkas ir padėk
jas į šoną.

Antra užduotis: Ant stalo matai daug paveikslėlių, žaisliukų,
spalvotų juostelių, kaladėlių. Norėčiau, kad į dėžutę sudėtum kartono
juosteles.

| |Užduo|Sugaišta|Tiriamojo elgesys |Įvertin|
| |tis |s laikas| |imas |
|I |1 |45 s |Tiriamas įdėmiai apžiūri visas korteles ir |Atliko |
|tiri| | |nesuklysdamas išrenka tas korteles kuriose | |
|amas| | |yra kiškis ir vilkas. | |
|is | | | | |
| |2 | |Išgirdus užduotį mokinys visų pirmą dėmesį | |
| | |1 min 05|atkreipė į išmėtytus žaisliukus ir tik tada |Atliko |
| | |s |nenoriai į dėžutę sudėjo kartono juosteles. | |
|II |1 |1 min 40|Pasakius tiriamajam užduotį iš pradžių |Atliko |
|tiri| |s |nevisiškai suprato, todėl reikėjo užduotį | |
|amas| | |pakartoti. Pakartojus tiriamasis užduotį | |
|is | | |atliko, tačiau blaškydamasis. | |
| |2 |2 min |Iš pradžių apžiūrėjo, palietė žaislus, o tik|Atliko |
| | | |po to pradėjo dėlioti juosteles, tačiau

| |
| | | |dėmesys vis krypo į žaislus. | |
|III |1 |40 s |Greitai, nesiblaškydamas atliko užduotį. |Atliko |
|tiri| | | | |
|amas| | | | |
|is | | | | |
| |2 |1 min 15|Paėmė nuo stalo dėžutę, visus daiktus |Atliko |
| | |s |buvusius ant stalo sustūmė į dėžutę, o tada | |
| | | |išėmė nereikalingus daiktus, dėžutėje | |
| | | |palikdamas tik kartono juosteles. | |
|IV |1 |55 s |Užduotį atliko nesiblaškydamas. |Atliko |
|tiri| | | | |
|amas| | | | |
|is | | | | |
| |2 |50 s |Tik išgirdęs užduotį, nesiblaškydamas |Atliko |
| | | |pradėjo juosteles dėti į dėžutę. | |
|V |1 |40 s |Įdėmiai klausėsi užduoties ir ją atliko |Atliko |
|tiri| | |sparčiai. | |
|amas| | | | |
|is | | | | |
| |2 |30 s |Nekreipdamas dėmesio į pašalinius daiktus |Atliko |
| | | |sparčiai atliko užduotį. | |
|VI |1 |2 min |Tiriamasis labai blaškėsi, jautėsi |Atliko |
|tiri| | |nejaukiai, sukinėjosi, tačiau užduotį atliko| |
|amas| | | | |
|is | | | | |
| |2 |1 min 35|Juosteles sudėjo nekreipdamas dėmesio į |Atliko |
| | |s |pašalinius daiktus, tačiau matėsi, kad | |
| | | |nervinasi. | |
|VII |1 |50 s |Užduotį atliko labai susidomėjęs, sparčiai |Atliko |
|tiri| | |apžiūrinėdamas kiekvieną gyvūną. | |
|amas| | | | |
|is | | | | |
| |2 |1 min |Matėsi, kad užduotis vaikui neįdomi, tačiau |Atliko |
| | | |ją atliko | |
|V.III|1 |2 min 40|Pasakius užduotį tiriamasis nesugebėjo jos |Atliko |
|tiri| |s |atlikti, užduotis buvo dar sykį pakartota, | |
|amas| | |tačiau tiriamasis labai lėtai dėliojo | |
|is | | |korteles, labai blaškėsi. | |
| |2 |1 min 10|Užduotį atliko, tačiau labai nenoriai, |Atliko |
| | |s |išsiblaškęs. | |
|IX |1 |1 min 25|Tiriamasis jautėsi nedrąsiai, todėl užduotį |Atliko |
|tiri| |s |atliko lėtai. | |
|amas| | | | |
|is | | | | |
| |2 |1 min 55|Išgirdęs užduotį susijaudino ir sutriko, |Atliko |
| | |s |apžiūrinėjo žaisliukus ir tik tada sudėjo | |
| | | |juosteles. | |
|X |1 |45 s |Labai greitai ir sparčiai atliko užduotį |Atliko |
|tiri| | | | |
|amas| | | | |
|is | | | | |
| |2 |1 min |Pasikartojęs sau užduotį sudėliojo juosteles|Atliko |
| | | |lėtai, nes dėmesį atkreipė patrauklūs | |
| | | |daiktai. | | REZULTATŲ ANALIZĖ
Tyrimas buvo atliktas greitai, visas pasiruošimas ir tyrimo
atlikimas užtruko apie 30 min.

Pirmąją užduotį beveik visi vaikai atliko sparčiai, susidomėję
nupieštais gyvūnais. Antrąją užduotį įvykdyti sekėsi šiek tiek sunkiau,
nes vaikų dėmesį blaškė žaislai, kaladėlės, paveikslėliai. Tačiau vienas
tiriamasis šią užduotį atliko ypač išradingai: visus ant stalo buvusius
daiktus sustūmė į dėžutę ir tada išrinko nereikalingus daiktus.

Kiekybiškai apdorojant rezultatus suskaičiuotas vidutinis užduočių
atlikimo laikas.

[pic]

1 pav. Vidutinis užduočių atlikimo laikas sekundėmis

Atlikus užduotis buvo suskaičiuota vidutinis užduočių atlikimo
laikas, tai matyti 1 pav. kaip matyti paveiksle mokiniai greičiau atliko
pirmąją užduotį vidutiniškai per 74 s. Su antrąja užduotimi vaikams sekėsi
kiek sudėtingiau, tai rodo ir užduoties atlikimo laikas. Atlikdami antrąją
užduotį vaikai labai blaškėsi, jautėsi nejaukiai, dėmesį traukė įdomesni
daiktai. Nors ši užduotis buvo neįdomi ir blaškė tiriamųjų dėmesį, tačiau
vaikai sau kartodami užduotį stengėsi ją atlikti. Tai rodo, kad vaikai
stengiasi atlikti visas jiems pavestas užduotis, nesvarbu ar tai įdomu, ar
ne.

Turint galvoje, kad tiriamieji yra ikimokyklinio amžiaus vaikai, o
jų dėmesį sukaupti ilgesnei ir nepatraukliai veiklai yra sunku ir
sudėtinga, ši užduotis atlikta greitai ir koncentruotai.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai:

o supranta užduotis, kurias prašoma atlikti;

o dauguma vaikų nebijo svetimo ir nepažįstamo žmogaus;

o atlikdami patinkančią užduotį nesiblaško ir stengiasi ją

atlikti kuo sparčiau;

o kai užduotis neįdomi stengiasi ją atlikti, nors dėmesį blaško

pašaliniai daiktai. IŠVADOS
Tyrimas patvirtino, kad:

o ikimokyklinio amžiaus vaikai sugeba sukaupti dėmesį;

o sugeba išskirti vieną konkrečią kortelę iš grupės kitų kortelių

vadinasi sugeba sukoncentruoti valingą dėmesį.

o sugeba koncentruotai ir greitai sudėti daiktus į nurodytą

vietą.

Tyrimo pradžioje buvo iškelta hipotezė, kad ikimokyklinio amžiaus
vaikai sunkiai išskiria nepatrauklių daiktą iš patrauklių daiktų grupės.
Atlikto tyrimo metu ši hipotezė dalinai pasitvirtino. Taip galima teigti,
todėl, kad atliekant užduotį vaikų dėmesį blaško pašaliniai daiktai, nors
išskirti nepatrauklius daiktus sugeba susikoncentravę ties užduotimi. NAUDOTA LITERATŪRA
1. Fürst M. (2000) Psichologija. Vilnius

2. Jacikevičius A. (1995) Siela, mokslas, gyvensena; psichologijos

įvadas studijų pradžiai. Vilnius

3. Lapė J., Navikas G. (2003) Psichologijos įvadas. Vilnius

4. Legkauskas V. (2001) Psichologijos įvadas. Kaunas

5. Myers D. G. (2000) Psichologija. Poligrafija ir informacija.

Vilnius

Leave a Comment