Vaizdinės atminties tikslumo tyrimas

TURINYS

TURINYS 2ĮVADAS 3VAIZDINĖS ATMINTIES TIKSLUMO TYRIMAS 7TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS 11NAUDOTA LITERATŪRA 12ĮVADASAtmintis užima ypatingą asmenybės psichinių reiškinių sistemoje. Beatminties kiekvienas pojūtis ir suvokimas būtų naujas, žmogus negalėtųorientuotis tikrovėje. Mąstant be atminties negalima būtų operuotisąvokomis, vaizduotė neturėtų iš ko kurti naujų vaizdinių, nebūtų irasmenybės “aš” su pastoviais motyvais, nuostatomis išgyvenimų. Atmintiesnetekimo atvejai kokių nors traumų metu, rodo, kad žmogus be atmintiesnustoja būti asmenybe ir tampa panašus į mechaniškai reguliuojantįautomatą. Atmintis yra ankstesnio patyrimo atspindys, kurį sudaro įsiminimas,išlaikymas ir atsiminimas to, kas ankščiau buvo pažinta, išgyventa irveikta. Sensorinį atspaudą galima palyginti su fotografija. Jis trumpam laikuifiksuoja jutimo organų perduotą medžiagą ir kitaip yra vadinamas ikonine,arba tiesiogine atmintimi. Pirminė arba kitaip vadinama trumpalaikė atmintis, skiriasi nuosensorinės atminties ilgesniu informacijos išlaikymu. Medžiagosperkėlimas iš sensorinės atminties į trumpalaikę vyksta tada, kai į tąmedžiagą nukrypsta dėmesys. Į ilgalaikę atmintį medžiaga pereina dėka pakartojimų, kurių metutrumpalaikėje atmintyje esanti medžiaga įtraukiama į socialinių ryšiųsistemą, ilgalaikėje atmintyje medžiaga laikoma valandas, metus,dešimtmečius. Žmogaus ilgalaikė atmintis veikia ryšių pagrindu, tai reiškia, kadmedžiaga įsimenama (ir atgaminama) ne pavieniais elementais, o siejantįsimenamus dalykus su jau atmintyje turimais ir susidarant sudėtingas ryšiųsistemas tarp atminties saugomos medžiagos elementų. Ryšiai tarp įsimintosmedžiagos elementų yra vadinami asociacijomis. Pagal turinį, kuriuo operuoja atmintis, yra skirstoma vaizdinės,motorinės, žodinės – loginės ir emocinės atminties rūšis. Vaizdinė atmintis operuoja iš tikrovės gauta ir susikurta vaizdinemedžiaga – vaizdiniais. Vaizdinys yra vaizdas objekto, kuris šiuo metunesuprantamas. Žmogaus atmintyje yra daugybė regėjimo, girdėjimo, uodimo ir

kitų vaizdinių. Vaizdiniai yra panašūs į suvokimo metu gaunamus objektųvaizdus. Jie nuo suvokimų skiriasi tuo, kad yra ne tokie ryškūs (kartaisneperduoda spalvų ir kt.), fragmentiški ir nepastovūs. Vaizdiniaiskirstomi į rūšis pagal jutimo organus. Dar skiriami individualūs ir bendri vaizdiniai. Individualiais laikomi tam tikro vieno objekto vaizdiniai.Bendri vaizdiniai fiksuoja didesnes ar mažesnes objektų grupes bendrasypatybes. Vaizdinė atmintis gali būti nevalinga. Nevalinga atmintis pasireiškiatuo, kad žmogus ką nors įsimenami atgamina nesistengdamas, o kai kada netnenorėdamas. Taip įsimenami kokie nors ryškūs, asmenybei reikšmingiįspūdžiai. Nevalingai atminčiai padeda stiprios emocijos (džiaugsmas,baimė, pasibjaurėjimas ir kt.). Turi reikšmės ir interesai įsimenamiemsobjektams ir su jais atliekama veikla (pvz., eksperimentuojant geriau buvoįsiminti tie skaičiai, kurie įėjo į pačių tiriamųjų sugalvotus uždavinius). Nevalingas įsiminimas ir atgaminimas yra ankstyvesnė atminties formaasmenybės tapsme. Nevalingai sukaupiama nemaža gyvenimiška patirtis bejokių varginančių pastangų ne tik vaikystėje, bet ir visą asmenybėsegzistavimo metą. Tačiau pagrindinį vaidmenį žmogaus psichikoje turi valinga atmintis.Ji pasireiškia tada, kai žmogus sąmoningai užsibrėžia tikslą ką norsįsiminti ar atgaminti ir tai daryti labai stengiasi. Būdingas valingosatminties požymis yra tam tikrų motyvų, kurie skatina įsiminimą iratgaminimą, dalyvavimas. Vaizdinė atmintis gali būti valinga ir nevalinga, judesių įsiminimasir atgaminimas gali sietis su žodinėmis instrukcijomis, įsimintais stebėtųjudesių vaizdiniais ir pan. Įspūdžių yra visokių : regėjimo, girdėjimo, uoslės, skonio, juslės.Šie įvairūs įspūdžiai yra surizgę… į daugiau ar mažiau sudėtingassamplaikas – atvaizdus ir vaizdinius. Atsimenant sudėtingesnius dalykus,komplikuotesnes įspūdžių samplaikas, gali kilti klausimas, kuriuosįspūdžius lengviau atsimename – regėjimo, girdėjimo ir judesio.

Regimasis (optinis) – pirmasis atminties tipas. Šio atminties tipožmonių atsiminimuose dominuoja regimieji įspūdžių atsiminimai. Lengviausiair dažniausia įsimenama tai, kas buvo matyta. Šio atminties tipo mokinysmokydamasis būtinai nori skaityti pats, nes geriau atsimena tai, ką yrapats skaitęs, negu tai, ką yra girdėjęs. Mokytojo pašauktas atsakinėtioptinio atminties tipo mokinys pasakodamas tartum matyte mato, kuriamepuslapyje ir kurioje vietoje tai parašyta, koks ten šriftas, paveikslėlisar schema. Antrasis atminties tipas – girdimasis (akustinis). Šio atminties tipožmonės geriausiai ir ryškiausiai atsimena girdėjimo įspūdžius. Akustiniotipo mokinys mėgsta pats balsiai skaityti arba klausyti kitą skaitant, jamsvarbu girdėti tai ką mokosi. Girdimosios atminties žmogus lengviauatimena melodiją, upelio čiurlenimą. Trečiasis atminties tipas – judesiu (motorinis) šio atminties tipoasmenys geriau atsimena tai, kas susiję su judesiais. Ypač daug šio tipoatstovų yra tarp aklųjų. Iš prigimties aklas žmogus daiktų dydį bei padėtįatsimena, kaip atitinkamus judesius. Ketvirtas atminties tipas – mišrusis. Šio tipo atsiminimų vyksmevienodai kyla visų rūšių įspūdžių bei atvaizdų: regėjimo, girdėjimo irjudesių. Tačiau vien tik vienam atminties tipui priklausančiam žmonių išskyrusketvirtąjį, nes vieni žmonės geriau atsimena spalvą, paveikslą ir pan. Pagrindiniai atminties procesai yra įsiminimas, laikymas atmintyje,atsiminimas ir užmiršimas. Įsiminimas priklausomai nuo tikslo gali būtivalingas ir nevalingas. Nevalinga atmintis pasireiškia tuo, kad žmogus kąnors įsimena ar atgamina nesistemingai. Nevalingas atsiminimas yraankstyvesnė atminties forma asmenybės tapsme. Pagrindinį vaidmenį žmogauspsichikoje vaidina valinga atmintis. Ji pasireiškia tada, kai žmogussąmoningai užsibrėžia tikslą ką nors įsiminti ar atgaminti ir tai darytistengiasi Prasmingas įsiminimas vyksta tada, kai įsimenama medžiaga yrasuprasta, kai ji susiejama su atmintyje turimu patyrimu. Psichologijoje yra

nustatyta daug sąlygų, kurios padeda sėkmingai įsiminti. Pirmoji sėkmingo mokymosi sąlyga yra palanki motyvacija. Yra žinoma,kad greičiau ir tvirčiau įsimenama esant asmenybinei motyvacijai. Juolabiau žmogus nori ko nors išmokti, juo jam labiau sekasi tai padaryti. Antra svarbi įsiminimo sąlyga yra medžiagos kartojimas. Iš tikrųjųesant kitoms lygioms sąlygoms, geriau įsimenama ta medžiaga, kuri buvodaugiau kartų pakartota. Tačiau kartojimai mažiau produktyvūs, jei nėrapalankių motyvų, siekių medžiagą įsiminti. Be to tik racionaliai taikomaskartojamas yra efektyvus. Pagrindiniai tokio kartojimo dėsningumai: 1. kartojimai turi būti atsikirti tam tikrais laiko intervalais. 2. jei medžiaga platesnės apimties, tai kartojimai turi būti atliekami pagal schemą: ištisi – dalimis – ištisai. 3. kartojant įsitvirtina asociaciniai ryšiai, tačiau pats žmogus negali vidinėmis pastangomis išmatuoti jų tvirtumo. 4. monotoniškų kartojimų rezultatai yra menkesni, dėl to juos būtina įvairinti keičiant kartojimų būdus, kartojimų aplinką. 5. įsiminimo sėkmei yra būtini teigiami pastiprinimai, kai įsiminimo faktus lydi kokia nors maloni emocinė būsena. Gyvūnams teigiamas pastiprinimas yra maistas, išsilaisvinimas iš labirinto ar kiti materialių poreikių pateikimo faktai. Laikymas atmintyje yra informacijos, užkoduotos nervinėse ląstelėseelektrinių impulsų ar cheminių m…edžiagų pakitimų signalais, saugojimas. Medžiagos laikymas nėra mechaniškas jos būvimas atmintyje kaipnesikeičiantis atspaudas. Dėl žmogaus veiklos, naujų įsiminimų, išgyvenimų,interesų ir kitų dinamiškų asmenybės reiškinių įtakos vyksta nuolatinėatmintyje esančios medžiagos rekonstrukcija. Išlaikymui priešingas, tačiau su juo susijęs reiškinys yra užmiršimas.Vienas pirmųjų tyręs užmiršimo reiškinius H. Ebinhauzas nustatė, kadužmiršimas nevyksta tolygiai- tuoj pat po išmokimo jis didesnis, o vėliau

lėtėja. Vėlesni tyrimai parodė, kad šie dėsningumai labiau tinka tikspecialiai išmoktos, beprasmės medžiagos užmiršimui. Prasmingos irreikšmingos medžiagos išlaikymas yra tvirtesnis ir ilgesnis, o užmiršimasvyksta pagal kitus dėsningumus. Atsiminimų rūšys: Atpažinimas – medžiagos atiminimas tik pakartotinai ją suvokiant.Atpažįstama arba netvirtai įsiminta medžiaga, kurios savarankiškai įsimintidar nepajėgiama arba medžiaga dėl kartojimų trūkumo buvo pamiršta tiek, kadsavarankiškai prisiminti jau nepavyksta, o pakartotinai suvokiant –atpažįstama. Atgaminimu yra vadinamas medžiagos atsiminimas be pakartotinio jossuvokimo. Atgaminimas gali vykti be sąmoningų pastangų, kai viena ar kitaatsitiktinė asociacija patraukia visą ryšių tinklą. Prisiminimas yra valingo atsiminimo rūšis. Jis pasireiškia tada, kaitiesiogiai atgaminti nesiseka, o reikia panaudoti įvairias meninespriemones. Atsiminimo lengvumas, greitumas ir tikslumas priklauso nuo įsiminimoir išlaikymo ypatybių. Idealios sąlygos atsiminimui susidaro tik taisatvejais, kai: įsiminta įdomi medžiaga, ji buvo įsimenama planingaipanaudojant sėkmingo įsiminimo metodus, medžiaga buvo sistemingaikartojama, atsiminimas remiasi asmenybės palankiai motyvacijai ir palydimas malonių emocinių išgyvenimų. VAIZDINĖS ATMINTIES TIKSLUMO TYRIMASUžduoties tikslas: Nustatyti vaizdinės atminties tikslumą, naudojantsumaišymo metodą. Tyrimo uždavinys: – atlikus tyrimą išsiaiškinti kokia yra 6-7metų amžiaus vaikų vaizdinė atmintis. Priemonės: 25 kortelių, kuriose atvaizduoti daiktai. Užduoties atlikimas: Tiriamųjų buvo paprašyta per 1 mintutę geraiįsižiūrėti į išdėliotas korteles su daiktų atvaizdais. Praėjus 1 minuteitiriamojo buvo paprašyta nusisukti ir visos kortelės sumaišomos. Tiriamajamatsisukus, buvo paprašyta korteles išdėlioti buvusia tvarka. Po 2 minučiųtiriamojo darbas buvo nutrauktas. Duomenims fiksuoti buvo nubraižyta lentelė su išdėliotomis kortelėmisant kurių buvo užrašyti daiktų pavadinimai. tiriamajam išdėliojus korteles

prie kiekvienos kortelės buvo dedamas pliusas arba minusas atitinkantysužduoties atlikimo tikslumą. Tiriamųjų aprašymas: tyrime dalyvavo dešimt 6-7 metų amžiausmoksleivių. Tyrimas buvo atliktas gegužės mėnesį.

APRAŠOMOJO TYRIMO DUOMENYS

[pic] 1 pav.: Respondentų padarytų klaidų skaičius procentais.

1 pav. pateikti respondentų klaidingų atsakymų skaičius.paveikslematyti. Mažiausiai klaidų padarė trečiasis respondentas, o daugiausiaiaštuntas respondentas. Pagal paveiksle pateiktus duomenis galima matyti,kad nei vienas tiriamasis nesudėliojo kortelių nepadarydamas nei vienosklaidos. Jeigu taip būtų atsitikę, vadinasi būtų buvęs eidentiškumoreiškinys, tačiau tokių atvejų kai nepadaroma nei vienos klaidos pasitaikolabai retai.

[pic]2 pav.: Klaidų pasiskirstymas procentais.

Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, visi tiriamieji daugiausiai klaidųpadarė figūros išdėstymo (pav. nr.2) viduryje. Pagal psichologinėjeliteratūroje pateiktus pavyzdžius tokia tvarka įsimenant sudėliotus daiktusar korteles įsimenamos pirmosios ir paskutiniosios kortelės, nes iš pradžiųdėmesys yra sukoncentruojamas į pirmąsias korteles, po to dėmesys trumpamsusilpnėja ir peržiūrint paskutiniąsias korteles vėl sustiprėja. 2 paveiksle matyti, kad trečias ir septintas tiriamasis klaidaspadarė tik viduryje, vadinasi šių tiriamųjų kortelių įsiminimassistemingas. Pirmas, šeštas ir devintas tiriamieji sudėliodami įsimintas kortelespradžioje padarė po keletą klaidų. Tačiau visos šios klaidos buvo nepirmosios kortelės, esančios netoli viduriniųjų kortelių. Vadinasi šiųtiriamųjų atsakymus galima lyginti su tų tiriamųjų darbais, kurie klaidaspadarė figūros viduryje. Antras, ketvirtas, penktas, aštuntas ir dešimtas tiriamiejisudėliojant korteles, klaidų padarė ir pradžioje, viduryje ir pabaigoje.Šių tiriamųjų įsiminimas, galima sakyti, yra ne visiškai sistemingas.Manau, kad korteles esančias pabaigoje įsiminti sekasi lengviau todėl, kadjos jei žiūrima iš kairės į dešinę ir iš viršaus į apačią peržiūrimos

paskutinės. Tačiau jeigu žiūrima ne sistemingai tai ir kortelių įsiminimasyra nesistemingas. Kaip jau minėjai šio tiriamojo įsiminimas beveiksistemingas, nes tiriamasis korteles įsiminė iš viršaus, iš šonų ir išapačios. Iš šių tiriamųjų vieno tiriamojo teisingai sudėliotų korteliųpasiskirstymas yra nevienodas. Vadinasi šio tiriamojo atsakymai yranesistemingi. Vadinasi šis tiriamasis korteles žiūrėjo nesistemingai taijo kortelių įsiminimas yra nesistemingas. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis galima sakyti, kad 6-7 metų vaikųatmintis yra sisteminga, nes vaikai įsimindami korteles įsiminė pirmąsiasir paskutiniąsias korteles, nebuvo nei vieno respondento, kurie dėliodamiįsimintas korteles, teisingai sudėliotų figūros viduryje esančias korteles. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMASAtlikus tyrimą paaiškėjo, kad 6-7 metų amžiaus vaikų vaizdinėsatminties tikslumas naudojant sumaišymo metodą yra sisteminga. Nes beveikvisi tiriamieji išdėliotas korteles įsiminė vienodai, tai yra pirmąsias,bei paskutiniąsias. Taip pat nei vienas tiriamasis neatliko užduoties beklaidų. Taip negali būti, nes net ir suaugusio žmogaus vaizdinės atmintiestikslumas naudojant sumaišymo metodą retai kada būna 100 proc. nes jeigutaip būtų atsitikę, vadinasi tai būtų ypatingai ryškus vaizdinės atmintiestikslumo pasireiškimas, kada vaizdiniai išnykus iš stebėjimo lauko , yralabai aiškūs, tikslūs, pilni, identiški. Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad stebėdami korteles tiriamieji jastarsi skaitė, tai yra akių judesiais jas stebėjo iš kairės į dešinę, išviršaus į apačią. Kaip jau minėjau, skaitant tekstą, šiuo atveju korteles, iš pradžių dėmesys yra aktyvus, po to jis šiek tiek susilpnėja, opabaigoje vėl sustiprėja, kaip tik todėl dauguma tiriamųjų įsiminėpirmąsias bei paskutiniąsias korteles. NAUDOTA LITERATŪRA1. Jacikevičius A., Gučas A., Rimkutė E. Bendroji psichologija.

Vilnius. Mokslas.,1986 2. Jacikevičius A., Siela, mokslas, gyvensena; psichologijos įvadas studijų pradžiai. Vilnius, “Žodynas”, 1995 3. Kaffemanas R., Mąstymo psichologija. Šiaulių universiteto leidykla, 2001 4. Kralikauskas J., Psichologijos įvadas. Kaunas, 1993 5. Rimkutė J. Eksperimentinė psichologija. Vilnius, 1996