Įvadas
Atmintis užima ypatingą asmenybės psichinių reiškinių sistemoje. Be atminties kiekvienas pojūtis ir suvokimas būtų naujas, žmogus negalėtų orientuotis tikrovėje. Mąstant be atminties negalima būtų operuoti sąvokomis, vaizduotė neturėtų iš ko kurti naujų vaizdinių, nebūtų ir asmenybės “aš” su pastoviais motyvais, nuostatomis išgyvenimų. Atminties netekimo atvejai kokių nors traumų metu, rodo, kad žmogus be atminties nustoja būti asmenybe ir tampa panašus į mechaniškai reguliuojantį automatą.
Atmintis yra ankstesnio patyrimo atspindys, kurį sudaro įsiminimas, išlaikymas ir atsiminimas to, kas ankščiau buvo pažinta, išgyventa ir veikta.
Sensorinį atspaudą galima palyginti su fotografija. Jis trumpam laikui fiksuoja jutimo organų perduotą medžiagą ir kitaip yra vadinamas ikonine, arba tiesiogine atmintimi.
Pirminė arba kitaip vadinama trumpalaikė atmintis, skiriasi nuo sensorinės atminties ilgesniu informacijos išlaikymu. Medžiagos perkėlimas iš sensorinės atminties į trumpalaikę vyksta tada, kai į tą medžiagą nukrypsta dėmesys.
Į ilgalaikę atmintį medžiaga pereina dėka pakartojimų, kurių metu trumpalaikėje atmintyje esanti medžiaga įtraukiama į socialinių ryšių sistemą, ilgalaikėje atmintyje medžiaga laikoma valandas, metus, dešimtmečius.
Žmogaus ilgalaikė atmintis veikia ryšių pagrindu, tai reiškia, kad medžiaga įsimenama (ir atgaminama) ne pavieniais elementais, o siejant įsimenamus dalykus su jau atmintyje turimais ir susidarant sudėtingas ryšių sistemas tarp atminties saugomos medžiagos elementų. Ryšiai tarp įsimintos medžiagos elementų yra vadinami asociacijomis.
Pagal turinį, kuriuo operuoja atmintis, yra skirstoma vaizdinės, motorinės, žodinės – loginės ir emocinės atminties rūšis.
Vaizdinė atmintis operuoja iš tikrovės gauta ir susikurta vaizdine medžiaga – vaizdiniais. Vaizdinys yra vaizdas objekto, kuris šiuo metu nesuprantamas. Žmogaus atmintyje yra daugybė regėjimo, girdėjimo, uodimo ir kitų vaizdinių. Vaizdiniai yra panašūs į suvokimo metu gaunamus objektų vaizdus. Jie nuo suvokimų skiriasi tuo, kad yra ne tokie ryškūs (kartais neperduoda spalvų ir kt.), fragmentiški ir nepastovūs. Vaizdiniai skirstomi į rūšis pagal jutimo organus. Dar skiriami individualūs ir bendri vaizdiniai. Individualiais laikomi tam tikro vieno objekto vaizdiniai.
Bendri vaizdiniai fiksuoja didesnes ar mažesnes objektų grupes bendras ypatybes.
Vaizdinė atmintis gali būti nevalinga. Nevalinga atmintis pasireiškia tuo, kad žmogus ką nors įsimenami atgamina nesistengdamas, o kai kada net nenorėdamas. Taip įsimenami kokie nors ryškūs, asmenybei reikšmingi įspūdžiai. Nevalingai atminčiai padeda stiprios emocijos (džiaugsmas, baimė, pasibjaurėjimas ir kt.). Turi reikšmės ir interesai įsimenamiems objektams ir su jais atliekama veikla (pvz., eksperimentuojant geriau buvo įsiminti tie skaičiai, kurie įėjo į pačių tiriamųjų sugalvotus uždavinius).
Nevalingas įsiminimas ir atgaminimas yra ankstyvesnė atminties forma asmenybės tapsme. Nevalingai sukaupiama nemaža gyvenimiška patirtis be jokių varginančių pastangų ne tik vaikystėje, bet ir visą asmenybės egzistavimo metą.
Tačiau pagrindinį vaidmenį žmogaus psichikoje turi valinga atmintis.
Ji pasireiškia tada, kai žmogus sąmoningai užsibrėžia tikslą ką nors įsiminti ar atgaminti ir tai daryti labai stengiasi. Būdingas valingos atminties požymis yra tam tikrų motyvų, kurie skatina įsiminimą ir atgaminimą, dalyvavimas.
Vaizdinė atmintis gali būti valinga ir nevalinga, judesių įsiminimas ir atgaminimas gali sietis su žodinėmis instrukcijomis, įsimintais stebėtų judesių vaizdiniais ir pan.
Įspūdžių yra visokių : regėjimo, girdėjimo, uoslės, skonio, juslės.
Šie įvairūs įspūdžiai yra surizgę… į daugiau ar mažiau sudėtingas samplaikas – atvaizdus ir vaizdinius. Atsimenant sudėtingesnius dalykus, komplikuotesnes įspūdžių samplaikas, gali kilti klausimas, kuriuos įspūdžius lengviau atsimename – regėjimo, girdėjimo ir judesio.
Regimasis (optinis) – pirmasis atminties tipas. Šio atminties tipo žmonių atsiminimuose dominuoja regimieji įspūdžių atsiminimai. Lengviausia ir dažniausia įsimenama tai, kas buvo matyta. Šio atminties tipo mokinys mokydamasis būtinai nori skaityti pats, nes geriau atsimena tai, ką yra pats skaitęs, negu tai, ką yra girdėjęs. Mokytojo pašauktas atsakinėti optinio atminties tipo mokinys pasakodamas tartum matyte mato, kuriame puslapyje ir kurioje vietoje tai parašyta, koks ten šriftas, paveikslėlis ar schema.
Antrasis atminties tipas – girdimasis (akustinis). Šio atminties tipo žmonės geriausiai ir ryškiausiai atsimena girdėjimo įspūdžius. Akustinio tipo mokinys mėgsta pats balsiai skaityti arba klausyti kitą skaitant, jam svarbu girdėti tai ką mokosi. Girdimosios atminties žmogus lengviau atimena melodiją, upelio čiurlenimą.
Trečiasis atminties tipas – judesiu (motorinis) šio atminties tipo asmenys geriau atsimena tai, kas susiję su judesiais. Ypač daug šio tipo atstovų yra tarp aklųjų. Iš prigimties aklas žmogus daiktų dydį bei padėtį atsimena, kaip atitinkamus judesius.
Ketvirtas atminties tipas – mišrusis. Šio tipo atsiminimų vyksme vienodai kyla visų rūšių įspūdžių bei atvaizdų: regėjimo, girdėjimo ir judesių.
Tačiau vien tik vienam atminties tipui priklausančiam žmonių išskyrus ketvirtąjį, nes vieni žmonės geriau atsimena spalvą, paveikslą ir pan.
Pagrindiniai atminties procesai yra įsiminimas, laikymas atmintyje, atsiminimas ir užmiršimas. Įsiminimas priklausomai nuo tikslo gali būti valingas ir nevalingas. Nevalinga atmintis pasireiškia tuo, kad žmogus ką nors įsimena ar atgamina nesistemingai. Nevalingas atsiminimas yra ankstyvesnė atminties forma asmenybės tapsme. Pagrindinį vaidmenį žmogaus psichikoje vaidina valinga atmintis. Ji pasireiškia tada, kai žmogus sąmoningai užsibrėžia tikslą ką nors įsiminti ar atgaminti ir tai daryti stengiasi
Prasmingas įsiminimas vyksta tada, kai įsimenama medžiaga yra suprasta, kai ji susiejama su atmintyje turimu patyrimu. Psichologijoje yra nustatyta daug sąlygų, kurios padeda sėkmingai įsiminti.
Pirmoji sėkmingo mokymosi sąlyga yra palanki motyvacija. Yra žinoma, kad greičiau ir tvirčiau įsimenama esant asmenybinei motyvacijai. Juo labiau žmogus nori ko nors išmokti, juo jam labiau sekasi tai padaryti.
Antra svarbi įsiminimo sąlyga yra medžiagos kartojimas. Iš tikrųjų esant kitoms lygioms sąlygoms, geriau įsimenama ta medžiaga, kuri buvo daugiau kartų pakartota. Tačiau kartojimai mažiau produktyvūs, jei nėra palankių motyvų, siekių medžiagą įsiminti. Be to tik racionaliai taikomas kartojamas yra efektyvus. Pagrindiniai tokio kartojimo dėsningumai:
1. kartojimai turi būti atsikirti tam tikrais laiko intervalais.
2. jei medžiaga platesnės apimties, tai kartojimai turi būti atliekami pagal schemą: ištisi – dalimis – ištisai.
3. kartojant įsitvirtina asociaciniai ryšiai, tačiau pats žmogus negali vidinėmis pastangomis išmatuoti jų tvirtumo.
4. monotoniškų kartojimų rezultatai yra menkesni, dėl to juos būtina įvairinti keičiant kartojimų būdus, kartojimų aplinką.
5. įsiminimo sėkmei yra būtini teigiami pastiprinimai, kai įsiminimo faktus lydi kokia nors maloni emocinė būsena.
Gyvūnams teigiamas pastiprinimas yra maistas, išsilaisvinimas iš labirinto ar kiti materialių poreikių pateikimo faktai.
Laikymas atmintyje yra informacijos, užkoduotos nervinėse ląstelėse elektrinių impulsų ar cheminių m…edžiagų pakitimų signalais, saugojimas.
Medžiagos laikymas nėra mechaniškas jos būvimas atmintyje kaip nesikeičiantis atspaudas. Dėl žmogaus veiklos, naujų įsiminimų, išgyvenimų, interesų ir kitų dinamiškų asmenybės reiškinių įtakos vyksta nuolatinė atmintyje esančios medžiagos rekonstrukcija.
Išlaikymui priešingas, tačiau su juo susijęs reiškinys yra užmiršimas.
Vienas pirmųjų tyręs užmiršimo reiškinius H. Ebinhauzas nustatė, kad užmiršimas nevyksta tolygiai- tuoj pat po išmokimo jis didesnis, o vėliau lėtėja. Vėlesni tyrimai parodė, kad šie dėsningumai labiau tinka tik specialiai išmoktos, beprasmės medžiagos užmiršimui. Prasmingos ir reikšmingos medžiagos išlaikymas yra tvirtesnis ir ilgesnis, o užmiršimas vyksta pagal kitus dėsningumus.
Atsiminimų rūšys:
Atpažinimas – medžiagos atiminimas tik pakartotinai ją suvokiant.
Atpažįstama arba netvirtai įsiminta medžiaga, kurios savarankiškai įsiminti dar nepajėgiama arba medžiaga dėl kartojimų trūkumo buvo pamiršta tiek, kad savarankiškai prisiminti jau nepavyksta, o pakartotinai suvokiant –
atpažįstama.
Atgaminimu yra vadinamas medžiagos atsiminimas be pakartotinio jos suvokimo. Atgaminimas gali vykti be sąmoningų pastangų, kai viena ar kita atsitiktinė asociacija patraukia visą ryšių tinklą.
Prisiminimas yra valingo atsiminimo rūšis. Jis pasireiškia tada, kai tiesiogiai atgaminti nesiseka, o reikia panaudoti įvairias menines priemones.
Atsiminimo lengvumas, greitumas ir tikslumas priklauso nuo įsiminimo ir išlaikymo ypatybių. Idealios sąlygos atsiminimui susidaro tik tais atvejais, kai: įsiminta įdomi medžiaga, ji buvo įsimenama planingai panaudojant sėkmingo įsiminimo metodus, medžiaga buvo sistemingai kartojama, atsiminimas remiasi asmenybės palankiai motyvacijai ir palydimas malonių emocinių išgyvenimų.
Vaizdinės atminties tikslumo tyrimas
Užduoties tikslas: Nustatyti vaizdinės atminties tikslumą, naudojant sumaišymo metodą.
Tyrimo uždavinys:
– atlikus tyrimą išsiaiškinti kokia yra 6-7metų amžiaus vaikų vaizdinė atmintis.
Priemonės: 25 kortelių, kuriose atvaizduoti daiktai.
Užduoties atlikimas: Tiriamųjų buvo paprašyta per 1 mintutę gerai įsižiūrėti į išdėliotas korteles su daiktų atvaizdais. Praėjus 1 minutei tiriamojo buvo paprašyta nusisukti ir visos kortelės sumaišomos. Tiriamajam atsisukus, buvo paprašyta korteles išdėlioti buvusia tvarka. Po 2 minučių tiriamojo darbas buvo nutrauktas.
Duomenims fiksuoti buvo nubraižyta lentelė su išdėliotomis kortelėmis ant kurių buvo užrašyti daiktų pavadinimai. tiriamajam išdėliojus korteles prie kiekvienos kortelės buvo dedamas pliusas arba minusas atitinkantys užduoties atlikimo tikslumą.
Tiriamųjų aprašymas: tyrime dalyvavo dešimt 6-7 metų amžiaus moksleivių.
Tyrimas buvo atliktas gegužės mėnesį.
APRAŠOMOJO TYRIMO DUOMENYS
[pic]
1 pav.: Respondentų padarytų klaidų skaičius procentais.
1 pav. pateikti respondentų klaidingų atsakymų skaičius.paveiksle matyti. Mažiausiai klaidų padarė trečiasis respondentas, o daugiausiai aštuntas respondentas. Pagal paveiksle pateiktus duomenis galima matyti, kad nei vienas tiriamasis nesudėliojo kortelių nepadarydamas nei vienos klaidos. Jeigu taip būtų atsitikę, vadinasi būtų buvęs eidentiškumo reiškinys, tačiau tokių atvejų kai nepadaroma nei vienos klaidos pasitaiko labai retai.
[pic]2 pav.: Klaidų pasiskirstymas procentais.
Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, visi tiriamieji daugiausiai klaidų padarė figūros išdėstymo (pav. nr.2) viduryje. Pagal psichologinėje literatūroje pateiktus pavyzdžius tokia tvarka įsimenant sudėliotus daiktus ar korteles įsimenamos pirmosios ir paskutiniosios kortelės, nes iš pradžių dėmesys yra sukoncentruojamas į pirmąsias korteles, po to dėmesys trumpam susilpnėja ir peržiūrint paskutiniąsias korteles vėl sustiprėja.
2 paveiksle matyti, kad trečias ir septintas tiriamasis klaidas padarė tik viduryje, vadinasi šių tiriamųjų kortelių įsiminimas sistemingas.
Pirmas, šeštas ir devintas tiriamieji sudėliodami įsimintas korteles pradžioje padarė po keletą klaidų. Tačiau visos šios klaidos buvo ne pirmosios kortelės, esančios netoli viduriniųjų kortelių. Vadinasi šių tiriamųjų atsakymus galima lyginti su tų tiriamųjų darbais, kurie klaidas padarė figūros viduryje.
Antras, ketvirtas, penktas, aštuntas ir dešimtas tiriamieji sudėliojant korteles, klaidų padarė ir pradžioje, viduryje ir pabaigoje.
Šių tiriamųjų įsiminimas, galima sakyti, yra ne visiškai sistemingas.
Manau, kad korteles esančias pabaigoje įsiminti sekasi lengviau todėl, kad jos jei žiūrima iš kairės į dešinę ir iš viršaus į apačią peržiūrimos paskutinės. Tačiau jeigu žiūrima ne sistemingai tai ir kortelių įsiminimas yra nesistemingas. Kaip jau minėjai šio tiriamojo įsiminimas beveik sistemingas, nes tiriamasis korteles įsiminė iš viršaus, iš šonų ir iš apačios.
Iš šių tiriamųjų vieno tiriamojo teisingai sudėliotų kortelių pasiskirstymas yra nevienodas. Vadinasi šio tiriamojo atsakymai yra nesistemingi. Vadinasi šis tiriamasis korteles žiūrėjo nesistemingai tai jo kortelių įsiminimas yra nesistemingas.
Remiantis atlikto tyrimo duomenimis galima sakyti, kad 6-7 metų vaikų atmintis yra sisteminga, nes vaikai įsimindami korteles įsiminė pirmąsias ir paskutiniąsias korteles, nebuvo nei vieno respondento, kurie dėliodami įsimintas korteles, teisingai sudėliotų figūros viduryje esančias korteles.
Tyrimo rezultatų aptarimas
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 6-7 metų amžiaus vaikų vaizdinės atminties tikslumas naudojant sumaišymo metodą yra sisteminga. Nes beveik visi tiriamieji išdėliotas korteles įsiminė vienodai, tai yra pirmąsias, bei paskutiniąsias. Taip pat nei vienas tiriamasis neatliko užduoties be klaidų. Taip negali būti, nes net ir suaugusio žmogaus vaizdinės atminties tikslumas naudojant sumaišymo metodą retai kada būna 100 proc. nes jeigu taip būtų atsitikę, vadinasi tai būtų ypatingai ryškus vaizdinės atminties tikslumo pasireiškimas, kada vaizdiniai išnykus iš stebėjimo lauko , yra labai aiškūs, tikslūs, pilni, identiški.
Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad stebėdami korteles tiriamieji jas tarsi skaitė, tai yra akių judesiais jas stebėjo iš kairės į dešinę, iš viršaus į apačią. Kaip jau minėjau, skaitant tekstą, šiuo atveju korteles, iš pradžių dėmesys yra aktyvus, po to jis šiek tiek susilpnėja, o pabaigoje vėl sustiprėja, kaip tik todėl dauguma tiriamųjų įsiminė pirmąsias bei paskutiniąsias korteles.
Naudota literatūra
1. Jacikevičius A., Gučas A., Rimkutė E. Bendroji psichologija.
Vilnius. Mokslas.,1986
2. Jacikevičius A., Siela, mokslas, gyvensena; psichologijos įvadas studijų pradžiai. Vilnius, “Žodynas”, 1995
3. Kaffemanas R., Mąstymo psichologija. Šiaulių universiteto leidykla, 2001
4. Kralikauskas J., Psichologijos įvadas. Kaunas, 1993
5. Rimkutė J. Eksperimentinė psichologija. Vilnius, 1996