Vaizdinės atminties tikslumo tyrimas

TURINYS

TURINYS 2
ĮVADAS 3
VAIZDINĖS ATMINTIES TIKSLUMO TYRIMAS 7
TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS 11
NAUDOTA LITERATŪRA 12ĮVADAS
Atmintis užima ypatingą asmenybės psichinių reiškinių sistemoje. Be
atminties kiekvienas pojūtis ir suvokimas būtų naujas, žmogus negalėtų
orientuotis tikrovėje. Mąstant be atminties negalima būtų operuoti
sąvokomis, vaizduotė neturėtų iš ko kurti naujų vaizdinių, nebūtų ir
asmenybės “aš” su pastoviais motyvais, nuostatomis išgyvenimų. Atminties
netekimo atvejai kokių nors traumų metu, rodo, kad žmogus be atminties
nustoja būti asmenybe ir tampa panašus į mechaniškai reguliuojantį
automatą.

Atmintis yra ankstesnio patyrimo atspindys, kurį sudaro įsiminimas,
išlaikymas ir atsiminimas to, kas ankščiau buvo ppažinta, išgyventa ir
veikta.

Sensorinį atspaudą galima palyginti su fotografija. Jis trumpam laikui
fiksuoja jutimo organų perduotą medžiagą ir kitaip yra vadinamas ikonine,
arba tiesiogine atmintimi.

Pirminė arba kitaip vadinama trumpalaikė atmintis, skiriasi nuo
sensorinės atminties ilgesniu informacijos išlaikymu. Medžiagos
perkėlimas iš sensorinės atminties į trumpalaikę vyksta tada, kai į tą
medžiagą nukrypsta dėmesys.

Į ilgalaikę atmintį medžiaga pereina dėka pakartojimų, kurių metu
trumpalaikėje atmintyje esanti medžiaga įtraukiama į socialinių ryšių
sistemą, ilgalaikėje atmintyje medžiaga laikoma valandas, metus,
dešimtmečius.

Žmogaus ilgalaikė atmintis veikia ryšių pagrindu, tai reiškia, kad
medžiaga įsimenama (ir atgaminama) ne pavieniais elementais, o siejant
įsimenamus dalykus suu jau atmintyje turimais ir susidarant sudėtingas ryšių
sistemas tarp atminties saugomos medžiagos elementų. Ryšiai tarp įsimintos
medžiagos elementų yra vadinami asociacijomis.

Pagal turinį, kuriuo operuoja atmintis, yra skirstoma vaizdinės,
motorinės, žodinės – loginės ir emocinės atminties rūšis.

Vaizdinė atmintis operuoja iš tikrovės gauta ir susikurta v

vaizdine
medžiaga – vaizdiniais. Vaizdinys yra vaizdas objekto, kuris šiuo metu
nesuprantamas. Žmogaus atmintyje yra daugybė regėjimo, girdėjimo, uodimo ir
kitų vaizdinių. Vaizdiniai yra panašūs į suvokimo metu gaunamus objektų
vaizdus. Jie nuo suvokimų skiriasi tuo, kad yra ne tokie ryškūs (kartais
neperduoda spalvų ir kt.), fragmentiški ir nepastovūs. Vaizdiniai
skirstomi į rūšis pagal jutimo organus. Dar skiriami individualūs ir bendri

vaizdiniai. Individualiais laikomi tam tikro vieno objekto vaizdiniai.
Bendri vaizdiniai fiksuoja didesnes ar mažesnes objektų grupes bendras
ypatybes.

Vaizdinė atmintis gali būti nevalinga. Nevalinga atmintis pasireiškia
tuo, kad žmogus ką nors įsimenami atgamina nesistengdamas, o kai kada net
nenorėdamas. Taip įsimenami kokie nors ryškūs, asmenybei reikšmingi
įspūdžiai. Nevalingai atminčiai padeda stiprios emocijos (džiaugsmas,
baimė, pasibjaurėjimas ir kt.). Turi reikšmės ir interesai įsimenamiems
objektams ir su jais atliekama veikla (pvz., eksperimentuojant geriau buvo
įsiminti tie skaičiai, kurie įėjo į pačių tiiriamųjų sugalvotus uždavinius).

Nevalingas įsiminimas ir atgaminimas yra ankstyvesnė atminties forma
asmenybės tapsme. Nevalingai sukaupiama nemaža gyvenimiška patirtis be
jokių varginančių pastangų ne tik vaikystėje, bet ir visą asmenybės
egzistavimo metą.

Tačiau pagrindinį vaidmenį žmogaus psichikoje turi valinga atmintis.
Ji pasireiškia tada, kai žmogus sąmoningai užsibrėžia tikslą ką nors
įsiminti ar atgaminti ir tai daryti labai stengiasi. Būdingas valingos
atminties požymis yra tam tikrų motyvų, kurie skatina įsiminimą ir
atgaminimą, dalyvavimas.

Vaizdinė atmintis gali būti valinga ir nevalinga, judesių įsiminimas
ir atgaminimas gali sietis su žodinėmis instrukcijomis, įsimintais stebėtų
judesių vaizdiniais ir pa
an.

Įspūdžių yra visokių : regėjimo, girdėjimo, uoslės, skonio, juslės.
Šie įvairūs įspūdžiai yra surizgę. į daugiau ar mažiau sudėtingas
samplaikas – atvaizdus ir vaizdinius. Atsimenant sudėtingesnius dalykus,
komplikuotesnes įspūdžių samplaikas, gali kilti klausimas, kuriuos
įspūdžius lengviau atsimename – regėjimo, girdėjimo ir judesio.

Regimasis (optinis) – pirmasis atminties tipas. Šio atminties tipo
žmonių atsiminimuose dominuoja regimieji įspūdžių atsiminimai. Lengviausia
ir dažniausia įsimenama tai, kas buvo matyta. Šio atminties tipo mokinys
mokydamasis būtinai nori skaityti pats, nes geriau atsimena tai, ką yra
pats skaitęs, negu tai, ką yra girdėjęs. Mokytojo pašauktas atsakinėti
optinio atminties tipo mokinys pasakodamas tartum matyte mato, kuriame
puslapyje ir kurioje vietoje tai parašyta, koks ten šriftas, paveikslėlis
ar schema.

Antrasis atminties tipas – girdimasis (akustinis). Šio atminties tipo
žmonės geriausiai ir ryškiausiai atsimena girdėjimo įspūdžius. Akustinio
tipo mokinys mėgsta pats balsiai skaityti arba klausyti kitą skaitant, jam
svarbu girdėti tai ką mokosi. Girdimosios atminties žmogus lengviau
atimena melodiją, upelio čiurlenimą.

Trečiasis atminties tipas – judesiu (motorinis) šio atminties tipo
asmenys geriau atsimena tai, kas susiję su judesiais. Ypač daug šio tipo
atstovų yra tarp aklųjų. Iš prigimties aklas žmogus daiktų dydį bei padėtį
atsimena, kaip atitinkamus judesius.

Ketvirtas atminties tipas – mišrusis. Šio tipo atsiminimų vyksme
vienodai kyla visų rūšių įspūdžių bei atvaizdų: regėjimo, girdėjimo ir
judesių.

Tačiau vien tik vienam atminties tipui priklausančiam žmonių išskyrus
ketvirtąjį, nes vieni žmonės geriau atsimena spalvą, paveikslą ir pan.

Pagrindiniai atminties procesai yra įsiminimas, laikymas atmintyje,
atsiminimas ir
r užmiršimas. Įsiminimas priklausomai nuo tikslo gali būti
valingas ir nevalingas. Nevalinga atmintis pasireiškia tuo, kad žmogus ką
nors įsimena ar atgamina nesistemingai. Nevalingas atsiminimas yra
ankstyvesnė atminties forma asmenybės tapsme. Pagrindinį vaidmenį žmogaus
psichikoje vaidina valinga atmintis. Ji pasireiškia tada, kai žmogus
sąmoningai užsibrėžia tikslą ką nors įsiminti ar atgaminti ir tai daryti
stengiasi

Prasmingas įsiminimas vyksta tada, kai įsimenama medžiaga yra
suprasta, kai ji susiejama su atmintyje turimu patyrimu. Psichologijoje yra
nustatyta daug sąlygų, kurios padeda sėkmingai įsiminti.

Pirmoji sėkmingo mokymosi sąlyga yra palanki motyvacija. Yra žinoma,
kad greičiau ir tvirčiau įsimenama esant asmenybinei motyvacijai. Juo
labiau žmogus nori ko nors išmokti, juo jam labiau sekasi tai padaryti.

Antra svarbi įsiminimo sąlyga yra medžiagos kartojimas. Iš tikrųjų
esant kitoms lygioms sąlygoms, geriau įsimenama ta medžiaga, kuri buvo
daugiau kartų pakartota. Tačiau kartojimai mažiau produktyvūs, jei nėra
palankių motyvų, siekių medžiagą įsiminti. Be to tik racionaliai taikomas
kartojamas yra efektyvus. Pagrindiniai tokio kartojimo dėsningumai:

1. kartojimai turi būti atsikirti tam tikrais laiko intervalais.

2. jei medžiaga platesnės apimties, tai kartojimai turi būti

atliekami pagal schemą: ištisi – dalimis – ištisai.

3. kartojant įsitvirtina asociaciniai ryšiai, tačiau pats žmogus

negali vidinėmis pastangomis išmatuoti jų tvirtumo.

4. monotoniškų kartojimų rezultatai yra menkesni, dėl to juos

būtina įvairinti keičiant kartojimų būdus, kartojimų aplinką.

5. įsiminimo sėkmei yra būtini teigiami pastiprinimai, kai

įsiminimo faktus lydi kokia nors maloni emocinė būsena.

Gyvūnams teigiamas pastiprinimas yra maistas, išsilaisvinimas iš

labirinto ar
r kiti materialių poreikių pateikimo faktai.

Laikymas atmintyje yra informacijos, užkoduotos nervinėse ląstelėse
elektrinių impulsų ar cheminių m.edžiagų pakitimų signalais, saugojimas.

Medžiagos laikymas nėra mechaniškas jos būvimas atmintyje kaip
nesikeičiantis atspaudas. Dėl žmogaus veiklos, naujų įsiminimų, išgyvenimų,
interesų ir kitų dinamiškų asmenybės reiškinių įtakos vyksta nuolatinė
atmintyje esančios medžiagos rekonstrukcija.

Išlaikymui priešingas, tačiau su juo susijęs reiškinys yra užmiršimas.
Vienas pirmųjų tyręs užmiršimo reiškinius H. Ebinhauzas nustatė, kad
užmiršimas nevyksta tolygiai- tuoj pat po išmokimo jis didesnis, o vėliau
lėtėja. Vėlesni tyrimai parodė, kad šie dėsningumai labiau tinka tik
specialiai išmoktos, beprasmės medžiagos užmiršimui. Prasmingos ir
reikšmingos medžiagos išlaikymas yra tvirtesnis ir ilgesnis, o užmiršimas
vyksta pagal kitus dėsningumus.

Atsiminimų rūšys:

Atpažinimas – medžiagos atiminimas tik pakartotinai ją suvokiant.
Atpažįstama arba netvirtai įsiminta medžiaga, kurios savarankiškai įsiminti
dar nepajėgiama arba medžiaga dėl kartojimų trūkumo buvo pamiršta tiek, kad
savarankiškai prisiminti jau nepavyksta, o pakartotinai suvokiant –
atpažįstama.

Atgaminimu yra vadinamas medžiagos atsiminimas be pakartotinio jos
suvokimo. Atgaminimas gali vykti be sąmoningų pastangų, kai viena ar kita
atsitiktinė asociacija patraukia visą ryšių tinklą.

Prisiminimas yra valingo atsiminimo rūšis. Jis pasireiškia tada, kai
tiesiogiai atgaminti nesiseka, o reikia panaudoti įvairias menines
priemones.

Atsiminimo lengvumas, greitumas ir tikslumas priklauso nuo įsiminimo
ir išlaikymo ypatybių. Idealios sąlygos atsiminimui susidaro tik tais
atvejais, kai: įsiminta įdomi medžiaga, ji buvo įsimenama planingai
panaudojant sėkmingo įsiminimo metodus, medžiaga buvo sistemingai
kartojama, atsiminimas remiasi asmenybės palankiai motyvacijai ir palydimas

malonių emocinių išgyvenimų. VAIZDINĖS ATMINTIES TIKSLUMO TYRIMAS
Užduoties tikslas: Nustatyti vaizdinės atminties tikslumą, naudojant
sumaišymo metodą.

Tyrimo uždavinys:

– atlikus tyrimą išsiaiškinti kokia yra 6-7metų amžiaus vaikų

vaizdinė atmintis.

Priemonės: 25 kortelių, kuriose atvaizduoti daiktai.

Užduoties atlikimas: Tiriamųjų buvo paprašyta per 1 mintutę gerai
įsižiūrėti į išdėliotas korteles su daiktų atvaizdais. Praėjus 1 minutei
tiriamojo buvo paprašyta nusisukti ir visos kortelės sumaišomos. Tiriamajam
atsisukus, buvo paprašyta korteles išdėlioti buvusia tvarka. Po 2 minučių
tiriamojo darbas buvo nutrauktas.

Duomenims fiksuoti buvo nubraižyta lentelė su išdėliotomis kortelėmis
ant kurių buvo užrašyti daiktų pavadinimai. tiriamajam išdėliojus korteles
prie kiekvienos kortelės buvo dedamas pliusas arba minusas atitinkantys
užduoties atlikimo tikslumą.

Tiriamųjų aprašymas: tyrime dalyvavo dešimt 6-7 metų amžiaus
moksleivių.

Tyrimas buvo atliktas gegužės mėnesį.

APRAŠOMOJO TYRIMO DUOMENYS

[pic]

1 pav.: Respondentų padarytų klaidų skaičius procentais.

1 pav. pateikti respondentų klaidingų atsakymų skaičius.paveiksle
matyti. Mažiausiai klaidų padarė trečiasis respondentas, o daugiausiai
aštuntas respondentas. Pagal paveiksle pateiktus duomenis galima matyti,
kad nei vienas tiriamasis nesudėliojo kortelių nepadarydamas nei vienos
klaidos. Jeigu taip būtų atsitikę, vadinasi būtų buvęs eidentiškumo
reiškinys, tačiau tokių atvejų kai nepadaroma nei vienos klaidos pasitaiko
labai retai.

[pic]2 pav.: Klaidų pasiskirstymas procentais.

Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, visi tiriamieji daugiausiai klaidų
padarė figūros išdėstymo (pav. nr.2) viduryje. Pagal psichologinėje
literatūroje pateiktus pavyzdžius tokia tvarka įsimenant sudėliotus daiktus
ar korteles įsimenamos pirmosios ir paskutiniosios kortelės, nes iš pradžių
dėmesys yra sukoncentruojamas į pirmąsias korteles, po to dėmesys trumpam
susilpnėja ir peržiūrint paskutiniąsias korteles vėl sustiprėja.

2 paveiksle matyti, kad trečias ir septintas tiriamasis klaidas
padarė tik viduryje, vadinasi šių tiriamųjų kortelių įsiminimas
sistemingas.

Pirmas, šeštas ir devintas tiriamieji sudėliodami įsimintas korteles
pradžioje padarė po keletą klaidų. Tačiau visos šios klaidos buvo ne
pirmosios kortelės, esančios netoli viduriniųjų kortelių. Vadinasi šių
tiriamųjų atsakymus galima lyginti su tų tiriamųjų darbais, kurie klaidas
padarė figūros viduryje.

Antras, ketvirtas, penktas, aštuntas ir dešimtas tiriamieji
sudėliojant korteles, klaidų padarė ir pradžioje, viduryje ir pabaigoje.
Šių tiriamųjų įsiminimas, galima sakyti, yra ne visiškai sistemingas.
Manau, kad korteles esančias pabaigoje įsiminti sekasi lengviau todėl, kad
jos jei žiūrima iš kairės į dešinę ir iš viršaus į apačią peržiūrimos
paskutinės. Tačiau jeigu žiūrima ne sistemingai tai ir kortelių įsiminimas
yra nesistemingas. Kaip jau minėjai šio tiriamojo įsiminimas beveik
sistemingas, nes tiriamasis korteles įsiminė iš viršaus, iš šonų ir iš
apačios.

Iš šių tiriamųjų vieno tiriamojo teisingai sudėliotų kortelių
pasiskirstymas yra nevienodas. Vadinasi šio tiriamojo atsakymai yra
nesistemingi. Vadinasi šis tiriamasis korteles žiūrėjo nesistemingai tai
jo kortelių įsiminimas yra nesistemingas.

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis galima sakyti, kad 6-7 metų vaikų
atmintis yra sisteminga, nes vaikai įsimindami korteles įsiminė pirmąsias
ir paskutiniąsias korteles, nebuvo nei vieno respondento, kurie dėliodami
įsimintas korteles, teisingai sudėliotų figūros viduryje esančias korteles. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 6-7 metų amžiaus vaikų vaizdinės
atminties tikslumas naudojant sumaišymo metodą yra sisteminga. Nes beveik
visi tiriamieji išdėliotas korteles įsiminė vienodai, tai yra pirmąsias,
bei paskutiniąsias. Taip pat nei vienas tiriamasis neatliko užduoties be
klaidų. Taip negali būti, nes net ir suaugusio žmogaus vaizdinės atminties
tikslumas naudojant sumaišymo metodą retai kada būna 100 proc. nes jeigu
taip būtų atsitikę, vadinasi tai būtų ypatingai ryškus vaizdinės atminties
tikslumo pasireiškimas, kada vaizdiniai išnykus iš stebėjimo lauko , yra
labai aiškūs, tikslūs, pilni, identiški.

Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad stebėdami korteles tiriamieji jas
tarsi skaitė, tai yra akių judesiais jas stebėjo iš kairės į dešinę, iš
viršaus į apačią. Kaip jau minėjau, skaitant tekstą, šiuo atveju korteles,

iš pradžių dėmesys yra aktyvus, po to jis šiek tiek susilpnėja, o
pabaigoje vėl sustiprėja, kaip tik todėl dauguma tiriamųjų įsiminė
pirmąsias bei paskutiniąsias korteles. NAUDOTA LITERATŪRA
1. Jacikevičius A., Gučas A., Rimkutė E. Bendroji psichologija.

Vilnius. Mokslas.,1986

2. Jacikevičius A., Siela, mokslas, gyvensena; psichologijos įvadas

studijų pradžiai. Vilnius, “Žodynas”, 1995

3. Kaffemanas R., Mąstymo psichologija. Šiaulių universiteto

leidykla, 2001

4. Kralikauskas J., Psichologijos įvadas. Kaunas, 1993

5. Rimkutė J. Eksperimentinė psichologija. Vilnius, 1996

Leave a Comment