VAIZDUOTĖ
Lietuvių kalboje šiam procesui žymėti, be vaizduotės, dar yravartojamas tarptautinis fantazijos terminas. Gana dažnai kasdieniniobendravimo praktikoje šiems terminams priskiriamos skirtingos ir moksliškaineapibrėžtos reikšmės. Nors kai kurie psichologai teigia, kad tarpatminties ir vaizduotės vaizdinių nėra esminių skirtumų, nes ir atmintyjeišlaikyti ir atkuriami suvokiniai yra daugiau ar mažiau rekonstruojami,tačiau dauguma vaizduotę tyrusių psichologų teigia, kad vaizduotė skiriasinuo vaizdinės atminties naujų, atmintyje neturimų vaizdinių sudarymu. Fantazijos terminas nepsichologinėje literatūroje dažniau taikomasžymėti labiau nuo tikrovės nutolusiems vaizduotės produktams (nerealiomssvajonėms, mokslinės fantastikos kūriniams ir pan.). Pasekus psichikos procesų raidą nuo paprasčiausių sudėtingesnių linkmatyti, kad kiekviename paprastesniame procese, primenančiameankstesniuosius, jau yra užuomazgos, pradmenys po jo einančio sudėtingesnioproceso. Suvokimo procese jutiminius duomenis papildome patirtimi,priskiriame kokiai nors daiktų grupei, įvardijame, tai yra priskiriamesąvokai. Atminties vaizdiniai leidžia atgaivinti anksčiau suvoktų reiškiniųvaizdus. Tačiau tai būtų tik pavieniai konkrečių daiktų vaizdai. Atmintyjesuvokti vaizdai pertvarkomi, gali keistis jų savybės (dydis, spalva irkt.), pamirštami neesminiai požymiai. Prisimintas žmogaus vaizdas susvarbiausiomis jo savybėmis ir požymiais yra bendrinis vaizdinys. Jau šiuopsichikos procesų lygiu atsiranda galimybė apibendrinti turimą informaciją.Tai rodo, kad atmintyje turima informacija pertvarkoma ir apibendrinama.Tai jau specifiniai vaizduotės ir mąstymo procesų požymiai. Vaizduotė yra psichikos procesas, kuriam vykstant sukuriami naujųdaiktų, reiškinių ir idėjų vaizdai. Jie vėliau gali būti įkūnijamimaterialiais daiktais arba praktine žmogaus veikla. Vaizduotėje sukurti vaizdiniai iš esmės skiriasi nuo atmintiesvaizdinių. Atminties vaizdiniai yra konkrečių anksčiau suvoktų daiktų arreiškinių vaizdai, nors gali būti pasikeitę. Pavyzdžiui, matyto Klaipėdos
švyturio ar jo fotografijos pavienis atminties vaizdinys arba bendras jūrosšvyturio vaizdinys jau nebus nei Klaipėdos, nei Šventosios ar kurio norskito uosto švyturys, o turės kiekvienam švyturiui būdingų bruožų. Vaizduotė laikoma žmogaus specifine psichikos veikla, kuri atsirado irplėtojosi jam dirbant. Žmogus, prieš ką nors darydamas, kurdamas, mintyseįsivaizduoja, ką ir kaip darys. Būtent tas naujo vaizdo sukūrimas išpradžių tik idealia forma yra vaizduotės vaizdas. Vaizduotė padeda žmogui sukurti tai, ko tikrovėje dar nėra, o kartaisir tai, ko nebus. Tačiau jos šaltinis visada yra objektyvi tikrovė. Vaizduotė yra glaudžiai susijusi su praktine žmogaus veikla. Jis kuriavaizdus, idėjas, mintis, vėliau jas tikslina, turtina, keičia ir praktiškaiįgyvendina savo turimus pradinius, dažnai dar gana neaiškius, neapibrėžtussumanymus. Žmogus praktinės veiklos metu savo turimus pradinius ne visadapakankamai aiškius sumanymus sukonkretina, patikslina, apibrėžia ir taipadeda juos įgyvendinti. Vaizduotė yra artimai susijusi su visomis asmenybės savybėmis:interesais, žiniomis, gabumais, įgūdžiais, įpročiais ir jausmais. Vaizduotėje kuriami vaizdai aprėpia ir praeitį, ir ateitį, ir dabartį. Vaizduotės vaizdiniai kuriami labai įvairiai. Pagal tai skiriamosvaizduotės rūšys: tai nevalinga ir valinga vaizduotė. Paprasčiausia, pradinė vaizduotės forma yra tie atvejai, kai vaizdai iridėjos atsiranda be specialaus ketinimo įsivaizduoti. Tai nevalingavaizduotė, kartais dar vadinama pasyviąja. Ryškiausias nevalingosvaizduotės atvejis yra sapnai. Juose susipina įvairiausi vaizdai, įvykiai,kurie neretai neturi nieko bendra su tikrove. Sapnuose vaikštome oru,matome siaubūnus, kurie mums kelia grėsmę, ir tik nubusdami išsivaduojameiš jų spąstų. Gilaus miego metu, kai didžiųjų pusrutulių žievė labaislopinama, žmogus nesapnuoja. Užmiegant ir nubundant nervinių ląsteliųaktyvumas arba dar visiškai nenuslopintas (užmiegant), arba jos pamažudarosi aktyvesnės (nubundant). Tarp atskirų smegenų žievės centrų miegometu susidaro ryšiai, kurių paprastai nebūna, todėl sapnuojamefantastiškus, vaizdingus sapnus, vaizdai nekontroliuojami ir jokio loginioryšio juose nebūna. Nevalingai vaizduotei priskiriami ir tie vaizdai, kurie kyla klausantispasakojimo, skaitant knygą. Tai ne mūsų noru sukurti vaizdai. Valinga vaizduotė – tai naujų vaizdų kūrimas turint aiškų tikslą,nukreipiant sąmoningą veiklą tiems vaizdams kurti. Tai mokslininko,konstruktoriaus, išradėjo, architekto, menininko, rašytojo, kompozitoriausir kita veikla. Pasireiškiant valingai vaizduotei svarbų vaidmenį atliekakalbėjimas, kilusių uždavinių išreiškimas žodžiu. Tačiau ir valingosvaizduotės procesas būna skirtingas, todėl skiriamos atkuriamoji irkuriamoji vaizduotės. Atkuriamoji vaizduotė yra vaizdo sudarymas pagal to objekto aprašymą,brėžinį, gaidas, schemą ir pan. Statybos vykdytojas, nagrinėdamas statomonamo brėžinius, susidaro jo vaizdą ir juo remdamasis organizuoja darbą. Atkuriamosios vaizduotės vaizdai turi atitikti pateiktus aprašymus,brėžinius ir panašiai.Atkuriamosios vaizduotės vaizdai bus gyvi, turtingi, tikslūs irteisingi, jei atitiks dvi sąlygas: 1. Reikia mokėti teisingai suprasti tuos aprašymus, schemas, brėžinius, žinoti sutartinių ženklų reikšmes. 2. Reikia turėti pakankamai ryškių vaizdų atsargą iš atitinkamos tikrovės srities. Kuriamoji vaizduotė yra savarankiškas naujų vaizdų sudarymas, įtrauktasį kūrybinės veiklos procesą, kurios rezultatas yra originalūs produktai.Tai mokslininko, išradėjo, konstruktoriaus, rašytojo, kompozitoriaus,dailininko ir kitų asmenų vaizduotėje sukurti kūriniai. Kuriamosios vaizduotės procesas prasideda kilus sumanymui ar idėjai.Kartais toks sumanymas brandinamas mėnesius. Kuriant naujus vaizdus bandomi įvairiausi jau turimų vaizdų derinimovariantai, eksperimentuojama. Svarbu, kad kūrėjas savo vaizduotei duotųvisišką laisvę, nebijotų jungti tai, kas atrodo net neįmanoma. Tai vedaprie originalių sprendimų ne tik dailėje, literatūroje,bet ir mokslinėje
kūryboje. Pasireiškiant kūrybinei vaizduotei lyginami, analizuojami bei jungiamiįvairūs elementai, daiktai, situacijos, todėl kai kurie autoriai tai vadinavaizdiniu mąstymu. Kūrybinė vaizduotė nevienodai pasireiškia įvairiose veiklos srityse. Išskirtinė kuriamosios vaizduotės rūšis yra svajonė. Tai vaizduotėsprocesas, nukreiptas į trokštamą ateitį, tai norimo, geidžiamo dalykovaizdo sukūrimas. Svajonės, kaip vaizduotės procesas, ne iš karto duoda objektyvųrezultatą. Jos kartais ir visai neįgyvendinamos, tačiau gali tapti galingapaskata pasirengti kokiai nors veiklai. Svajonė tapti kosmonautu jaunuolįgali paskatinti siekti atitinkamų žinių, fiziškai lavintis ir daug koišmokti, nors kosmonautu jis gal ir netaps. Vaizduotės vaizdiniai kuriami įvairiai. Paprasčiausias vaizduotės vaizdinių kūrimo būdas yra agliutinacija –tai skirtingų dviejų ar daugiau objektų dalių jungimas į naują visumą. Taiundinės vaizdinys, kurį gauname sujungę pusę moters ir pusę žuvies,kentauro vaizdinys – pusė vyro ir pusė žirgo ir kiti pavyzdžiai.Agliutinacija taikoma ir techninėje kūryboje: vėjo malūno sparnai irlėktuvas tampa malūnsparniu… Kitas vaizduotės vaizdinių kūrimo būdas yra hiperbolizavimas – taivaizduojamo objekto arba atskirų jo dalių padidinimas arba sumažinimas.Hiperbolizavimo pavyzdys – devyngalviai slibinai; pasakos “Snieguolė irseptyni nykštukai” veikėjai nykštukai.Akcentavimas – tai toks kūrybinės vaizduotės procesas, kai pabrėžiamosir ypač išryškinamos vaizduojamo objekto atskiros dalys. Jis naudojamaspiešiant šaržus, kuriuose paryškinamos kai kurios detalės. Galima pabrėžti,paryškinti gerąsias (didelę mokslininko galvą) ir neigiamas žmogausypatybes – gobšuolio rankų pirštai ilgi, o nagai atlenkti į save irpanašiai. Schematizavimas – objektų grupėms būdingų bruožų išryškinimas atmetantindividualias ypatybes. Schematizavimo pavyzdžiai yra senoviniai gyvūnų iržmonių pavidalai, nupiešti ant urvų sienų, stilizuoti ornamentai, sudaryti
augalų lapų ar kitų jų dalių pavyzdžiu. Įterpimas – tai daikto arba reiškinio atskirų savybių perkėlimas įnaują kontekstą, kuriame jie įgyja naują prasmę. Pavyzdys – knygos “Alisastebuklų šalyje” veikėjas triušis su liemene ir kišeniniu laikrodžiu. Tipizavimas – tai sudėtingas vaizdinių pertvarkymo būdas, išryškinantgrupei naudingas ypatybes atskirų individų vaizduose ir aprašymuose.Pavyzdžiui A. Vienuolio paskenduolė vaizduoja kaimo merginos likimą. Nors skiriama atkuriamoji ir kuriamoji vaizduotės, aiškios ribos tarpjų nėra. Iš to, kas pasakyta, galime matyti, kad vaizduotė artimai susijusi sukitais psichikos procesais. Atminties vaizdiniai teikia jai medžiagąnaujiems vaizdams kurti. Mąstymas padeda analizuoti turimus vaizdinius irjų elementus sintezuoti, jungti į naujas visumas. Jausmai žadina vaizduotėsveiklą. Baimė kelia vaizduotėje daugybės galimų pavojų vaizdus ir skatinakurti vaizdus, kaip tų pavojų išvengti. Džiaugsmas atskleidžia naujasveiklos perspektyvas, skatina kurti ir įgyvendinti sumanymus. Kūrybosprocesas pats savaime sukelia teigiamus jausmus, kai sekasi, irsusirūpinimą, nusiminimą, liūdesį, kai nesiseka. Individualūs vaizduotės skirtumai. Nors visi kuriame naujus vaizdusapie praeitį , dabartį ir ateitį, tačiau atskiri asmenys vaizdus kuriaskirtingai. Atskirų žmonių vaizduotė skiriasi savo platumu, turiningumu,jėga ir realumu. Vaizduotės platumą parodo tos sritys, kurias ji apima. M. Čiurlionisbuvo dailininkas ir muzikas. Tokių pavyzdžių yra nemažai. Vaizduotė neretaiperžengia tikrovės ribas. Tai jau fantastikos sritis, į kurią žmogusneretai nukeliauja savo svajonėse. Vaizduotės turiningumą parodo kuriamų vaizdų įvairumas ir prasmingumas.Vaizduotės turiningumas susijęs su platumu. Vaizduotės platumas ir turiningumas priklauso nuo žmogaus žinių irpatirties. Patirtis ir žinios ne tik teikia medžiagą vaizduotei, bet irnulemia jos kryptį. Vaizduotės jėgą rodo tai, kiek jos sukurti vaizdai savo ryškumu iraiškumu priartėja prie suvokiamų vaizdų. Jeigu vaizduotė stipri, riba tarpjos vaizdų ir tikrovės tarytum išnyksta. L. van Bethovenas jau kurčiasbūdamas “girdėjo” kuriamos “Devintosios simfonijos” skambėjimą. Vaizduotės jėga priklauso nuo žmogaus poreikių, interesų, norų. Žmonių,kurie gyvena tik šia diena, vaizduotė silpna. Ji priklauso nuo emociniųišgyvenimų, kuriuos sukelia vaizduotės vaizdai, ir kurie savo ruožtuskatina vaizduotės veiklą. Be to, ji priklauso nuo dėmesio sutelkimo beitikrovės suvokimo. Esant aukštai temperatūrai vaizduotės veikla suaktyvėja. Sutrikus nervųsistemai vaizduotės vaizdai įgauna suvokimų aiškumą, virstahaliucinacijomis. Žmogus vaizduotės vaizdus išgyvena kaip suvokimus. Taijau patologiniai reiškiniai.Vaizduotės vaizdai būna tikroviški, jeigu jie teisingai atspinditikrovę, nors ir pertvarkytu pavidalu. Tikroviška vaizduotė yra ir tada,kai sukurti vaizdai įgyvendinami kuriant naujas vertybes. Net svajonės galibūti įgyvendintos.
Vaizduotė netikroviška, kai jos sukurti vaizdai negali būti įgyvendintiarba jų įgyvendinimas būtų beprasmis. Vaizduotės reikšmė žmogaus gyvenime didelė. Ji leidžia geriau pažintipasaulį, praturtina psichikos procesų veiklą. Vaizduotė reikšmingaįvairiose žmogaus veiklos srityse: žaidžiant, mokantis, dirbant, kuriant,tačiau teigiamą reikšmę turi tik tikroviška vaizduotė.
KLAIPĖDOS UNIVERSITETO PEDAGOGIKOS FAKULTETO IKURSO 4 GRUPĖS STUDENTĖS INGOS PRANEVIČIŪTĖS
REFERATAS
VAIZDUOTĖ
KLAIPĖDA 2003
NAUDOTA LITERATŪRA
1. Aleksandras Jacikevičius “Siela mokslas gyvensena”. Vilnius, “Žodynas”, 1996 m. 2. Juvencijus Lapė, Gediminas Navikas “Psichologijos įvadas”, Vilnius 2003 m.