TURINYS
ĮVADAS 3VAIZDINĖS ATMINTIES APIMTIES TYRIMAS 5TYRIMO PROTOKOLAS 6REZULTATŲ ANALIZĖ 8IŠVADOS 9LITERATŪRA 10PRIEDAI 11ĮVADASAtmintis užima ypatingą asmenybės psichinių reiškinių sistemoje. Beatminties kiekvienas pojūtis ir suvokimas būtų naujas, žmogus negalėtųorientuotis tikrovėje. Mąstant be atminties negalima būtų operuotisąvokomis, vaizduotė neturėtų iš ko kurti naujų vaizdinių, nebūtų irasmenybės “aš” su pastoviais motyvais, nuostatomis išgyvenimų. Atmintiesnetekimo atvejai kokių nors traumų metu, rodo, kad žmogus be atmintiesnustoja būti asmenybe ir tampa panašus į mechaniškai reguliuojantįautomatą. Vaizdinė atmintis operuoja iš tikrovės gauta ir susikurta vaizdinemedžiaga – vaizdiniais. Vaizdinys yra vaizdas objekto, kuris šiuo metunesuprantamas. Žmogaus atmintyje yra daugybė regėjimo, girdėjimo, uodimo irkitų vaizdinių. Vaizdiniai yra panašūs į suvokimo metu gaunamus objektųvaizdus. Jie nuo suvokimų skiriasi tuo, kad yra ne tokie ryškūs (kartaisneperduoda spalvų ir kt.), fragmentiški ir nepastovūs. Vaizdiniaiskirstomi į rūšis pagal jutimo organus. Dar skiriami individualūs ir bendri vaizdiniai. Individualiais laikomi tam tikro vieno objekto vaizdiniai.Bendri vaizdiniai fiksuoja didesnes ar mažesnes objektų grupes bendrasypatybes. Įspūdžių yra visokių : regėjimo, girdėjimo, uoslės, skonio, juslės.Šie įvairūs įspūdžiai yra surizgę į daugiau ar mažiau sudėtingassamplaikas – atvaizdus ir vaizdinius. Atsimenant sudėtingesnius dalykus,komplikuotesnes įspūdžių samplaikas, gali kilti klausimas, kuriuosįspūdžius lengviau atsimename – regėjimo, girdėjimo ir judesio. Regimasis (optinis) – pirmasis atminties tipas. Šio atminties tipožmonių atsiminimuose dominuoja regimieji įspūdžių atsiminimai. Lengviausiair dažniausia įsimenama tai, kas buvo matyta. Šio atminties tipo mokinysmokydamasis būtinai nori skaityti pats, nes geriau atsimena tai, ką yrapats skaitęs, negu tai, ką yra girdėjęs. Mokytojo pašauktas atsakinėti
optinio atminties tipo mokinys pasakodamas tartum matyte mato, kuriamepuslapyje ir kurioje vietoje tai parašyta, koks ten šriftas, paveikslėlisar schema. Antrasis atminties tipas – girdimasis (akustinis). Šio atminties tipožmonės geriausiai ir ryškiausiai atsimena girdėjimo įspūdžius. Akustiniotipo mokinys mėgsta pats balsiai skaityti arba klausyti kitą skaitant, jamsvarbu girdėti tai ką mokosi. Girdimosios atminties žmogus lengviauatimena melodiją, upelio čiurlenimą. Trečiasis atminties tipas – judesiu (motorinis) šio atminties tipoasmenys geriau atsimena tai, kas susiję su judesiais. Ypač daug šio tipoatstovų yra tarp aklųjų. Iš prigimties aklas žmogus daiktų dydį bei padėtįatsimena, kaip atitinkamus judesius. Ketvirtas atminties tipas – mišrusis. Šio tipo atsiminimų vyksmevienodai kyla visų rūšių įspūdžių bei atvaizdų: regėjimo, girdėjimo irjudesių. Tačiau vien tik vienam atminties tipui priklausančiam žmonių išskyrusketvirtąjį, nes vieni žmonės geriau atsimena spalvą, paveikslą ir pan. Pagrindiniai atminties procesai yra įsiminimas, laikymas atmintyje,atsiminimas ir užmiršimas. Įsiminimas priklausomai nuo tikslo gali būtivalingas ir nevalingas. Nevalinga atmintis pasireiškia tuo, kad žmogus kąnors įsimena ar atgamina nesistemingai. Nevalingas atsiminimas yraankstyvesnė atminties forma asmenybės tapsme. Pagrindinį vaidmenį žmogauspsichikoje vaidina valinga atmintis. Ji pasireiškia tada, kai žmogussąmoningai užsibrėžia tikslą ką nors įsiminti ar atgaminti ir tai darytistengiasi Prasmingas įsiminimas vyksta tada, kai įsimenama medžiaga yrasuprasta, kai ji susiejama su atmintyje turimu patyrimu. Psichologijoje yranustatyta daug sąlygų, kurios padeda sėkmingai įsiminti. Pirmoji sėkmingo mokymosi sąlyga yra palanki motyvacija. Yra žinoma,kad greičiau ir tvirčiau įsimenama esant asmenybinei motyvacija…i. Juolabiau žmogus nori ko nors išmokti, juo jam labiau sekasi tai padaryti. Antra svarbi įsiminimo sąlyga yra medžiagos kartojimas. Iš tikrųjųesant kitoms lygioms sąlygoms, geriau įsimenama ta medžiaga, kuri buvodaugiau kartų pakartota. Tačiau kartojimai mažiau produktyvūs, jei nėrapalankių motyvų, siekių medžiagą įsiminti. Be to tik racionaliai taikomaskartojamas yra efektyvus. Atsiminimų rūšys: Atpažinimas – medžiagos atiminimas tik pakartotinai ją suvokiant.Atpažįstama arba netvirtai įsiminta medžiaga, kurios savarankiškai įsimintidar nepajėgiama arba medžiaga dėl kartojimų trūkumo buvo pamiršta tiek, kadsavarankiškai prisiminti jau nepavyksta, o pakartotinai suvokiant –atpažįstama. Atgaminimu yra vadinamas medžiagos atsiminimas be pakartotinio jossuvokimo. Atgaminimas gali vykti be sąmoningų pastangų, kai viena ar kitaatsitiktinė asociacija patraukia visą ryšių tinklą. Atsiminimo lengvumas, greitumas ir tikslumas priklauso nuo įsiminimoir išlaikymo ypatybių. Idealios sąlygos atsiminimui susidaro tik taisatvejais, kai: įsiminta įdomi medžiaga, ji buvo įsimenama planingaipanaudojant sėkmingo įsiminimo metodus, medžiaga buvo sistemingaikartojama, atsiminimas remiasi asmenybės palankiai motyvacijai ir palydimas malonių emocinių išgyvenimų. VAIZDINĖS ATMINTIES APIMTIES TYRIMASHIPOTEZĖ: 6 – 7 metų vaikų vaizdinės atminties apimtis yra didelė.UŽDUOTIES TIKSLAS: Vaizdinės atminties apimties tyrimas atpažinimo metodu.
TIRIAMIEJI: tyrime dalyvavo 10 pirmos klasės mokinių, iš kurių7mergaitės ir 3 berniukai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 6 – 7 metai.
PRIEMONĖS: Du komplektai paveikslėlių po dvidešimt kortelių. Vienas komplektaspagrindinis (ant šio komplekto kortelių atvirkščios pusės žymima A),antrasis komplektas – pagalbinis (antroje pusėje žymima B)
UŽDUOTIES ATLIKIMAS: tiriamasis sodinamas už stalo. Jam sakoma, kadturi stengtis atsiminti paveikslėlius tam, kad vėliau juos galėtų surasti –atpažinti. Prieš tiriamąjį dedama pirmoji kortelė, po 30 sekundžių dedamakita kortelė ir t.t. Baigus demonstruoti visą pagrindinį korteliųkomplektą, tiriamojo paprašoma nusisukti . jam nusisukus pagrindiniskomplektas kortelių sumaišomas su pagalbiniu ir įvairiai gerąja puse
paskleidžiamas ant stalo. Tiriamojo paprašoma atsisukti ir iš visųpaveikslėlių atrinkti matytu. Tuo metu protokole žymimos visos tiriamojo elgesio apraiškos.REZULTATŲ APDOROJIMAS: 1. tiriamojo atpažintų paveikslėlių skaičius; 2. atminties klaidos; 3. pastabos apie tiriamąjį; 4. atminties apimtis. TYRIMO PROTOKOLASPrima užduotis: Ant stalo bus dedamos kortelės, tu turėsi stengtisjas įsiminti. (Parodžius visas korteles paprašoma nusisukti) Antra užduotis: Ant stalo matai išdėliota daug įvairiausių kortelių,tu turi išrinkti tas korteles, kurias matei.
|Demonstru|Tiriamojo |Atmintie|Atmintie|Pastabos apie tiriamąjį ||otų |atpažintų |s |s | ||paveikslė|paveikslėlių|klaidos |apimtis | ||lių |skaičius | | | ||skaičius | | | | ||20 |15 |5 |75% |Ieškodamas matytų paveikslėlių || | | | |tiriamasis labai galvoja, mąsto,|| | | | |kraipo galvą taip lyg sakytų, || | | | |kad šios kortelės nematė arba || | | | |matė. ||20 |20 |0 |100% |Tiriamasis labai tvirtai ilgai || | | | |negalvodamas surenka tas || | | | |korteles, kurias matė, net || | | | |nepaliečia kitų tokių pat || | | | |kortelių. ||20 |16 |4 |80% |Tiriamasis daug negalvodamas || | | | |paduoda iš pradžių matytas || | | | |korteles, po to duoda po antrą || | | | |tokią pat kortelę. ||20 |18 |2 |90% |Tiriamasis iš pradžių duoda po || | | | |dvi tokias pat korteles, po to || | | | |pagalvoja ir išrenka tik matytas|| | | | |korteles. ||20 |19 |0 |95% |Tiriamasis iš pradžių įdėmiai || | | | |peržiūri visas korteles, po to || | | | |lėtai ima po vieną ir deda į || | | | |krūvelę. ||20 |20 |0 |100% |Tiriamasis išgirdęs užduotį || | | | |susimąsto,, bet nesutrinka, || | | | |pažiūri į korteles ir dag || | | | |negalvodamas išrenka visas || | | | |matytas korteles. ||20 |18 |2 |90% |Tiriamasis daug negalvodamas ima|| | | | |korteles ir padeda į krūvelę. ||20 |17 |3 |85% |Išgirdęs užduotį tiriamasis || | | | |apžiūri įdėmiai visas korteles || | | | |ir išrenka korteles. ||20 |19 |1 |95% |Iš pradžių apžiūri visas || | | | |korteles ir sudeda visas matytas|| | | | |korteles net nesusimąstydamas. ||20 |19 |1 |95% |Apžvelgia visas korteles ir || | | | |išrenka visas matytąsias, o prie|| | | | |kitų kortelių net neprisiliečia.| REZULTATŲ ANALIZĖTyrimas buvo atliktas greitai. Mokiniams kortelės buvo rodomosvidutiniškai po 30 sekundžių kiekviena. Kai buvo pademonstruotos visos
kortelės, buvo atliekamas antras užduoties etapas, vaikai turėjo išskirtiiš sumaišytų kortelių (dviejų vienodų komplektų) matytąsias korteles.Tokiu būdų buvo siekiama išsiaiškinti kokia yra jaunesniojo mokyklinioamžiaus mokinių vaizdinės atminties apimtis.[pic] 1 pav. Vaizdinės atminties apimties tyrimo duomenys
Tiriamiesiems buvo demonstruota 20 paveikslėlių. Tiriamųjų atpažintųpaveikslėlių skaičius parodė vaizdinės atminties apimtį. Kaip matyti 1 pav. tiriamųjų vaizdinės atminties apimtis yra 90,5procentai, o tai parodo, kad jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų vaizdinėsatminties apimtis yra didelė, kadangi šio amžiaus vaikai geba geraisukaupti dėmesį tam tikrai užduočiai atlikti. Vaikai sugeba atsimintimatytus daiktus išskirti juos iš tokių pat paveikslėlių srauto. Tyrimo metuvaikai nei vienas nesutriko, ant stalo pamatę po du vienodus paveikslėlius.Tačiau vienas tiriamasis surinko 35 korteles ant stalo palikdamas tik 5korteles. Iš visų surinktų kortelių 9 kortelių poros buvo vienodos. Šistiriamasis korteles rinko su džiaugsmu. Kiti tiriamieji neklysdami rinkokorteles, kurias matė, tačiau kai kurie tiriamieji ne visas kortelesišrinko. Tyrimo metu tiriamųjų veikla buvo nesisteminga, nes korteles vaikairinko ne pagal demonstruotų paveikslėlių seką, o pagal tai kurį paveikslėlįpirmiau pamatė, todėl nėra loginės sekos. IŠVADOSTyrimo metu paaiškėjo, kad • pirmos klasės mokinių vaizdinės atminties apimtis yra didelė, pasitaikančios atminties apimties klaidos yra labai retos; • 6 – 7 metų amžiaus vaikai sugeba sukaupti dėmesį ir išrinkti tik tas korteles, kurias matė.
Tyrimo pradžioje buvo išsikelta hipotezė, kad 6 – 7 metų vaikųvaizdinės atminties apimtis yra didelė. Tyrimo metu ši hipotezėpasitvirtino, nes vaikai sugeba sukaupti dėmesį ir paveikslėlių gausosišrinkti tik matytus paveikslėlius. Nors tyrimo metu buvo padėta po dvitokias pat korteles, tačiau tiriamieji išrinko po vieną kortelę. Tai
parodo, kad vaikams užsifiksavo tik vienas toks paveikslėlis, todėl kitotokio pat neėmė. Atlikus tyrimą galima teigti, kad 6 – 7 metų mokiniai yra pilnaipasirengę priimti mokomąją medžiagą ir ją įsisavinti, tik svarbu, kad jibūtų perteikta vaizdiniu principu. LITERATŪRA1. Jacikevičius A., Gučas A., Rimkutė E. Bendroji psichologija. Vilnius. Mokslas.,1986 2. Jacikevičius A., Siela, mokslas, gyvensena; psichologijos įvadas studijų pradžiai. Vilnius, “Žodynas”, 1995 3. Kralikauskas J., Psichologijos įvadas. Kaunas, 1993 4. Rimkutė J. Eksperimentinė psichologija. Vilnius, 1996