Įvadas
Atmintis užima ypatingą asmenybės psichinių reiškinių sistemoje. Be atminties kiekvienas pojūtis ir suvokimas būtų naujas, žmogus negalėtų orientuotis tikrovėje. Mąstant be atminties negalima būtų operuoti sąvokomis, vaizduotė neturėtų iš ko kurti naujų vaizdinių, nebūtų ir asmenybės “aš” su pastoviais motyvais, nuostatomis išgyvenimų. Atminties netekimo atvejai kokių nors traumų metu, rodo, kad žmogus be atminties nustoja būti asmenybe ir tampa panašus į mechaniškai reguliuojantį automatą.
Vaizdinė atmintis operuoja iš tikrovės gauta ir susikurta vaizdine medžiaga – vaizdiniais. Vaizdinys yra vaizdas objekto, kuris šiuo metu nesuprantamas. Žmogaus atmintyje yra daugybė regėjimo, girdėjimo, uodimo ir kitų vaizdinių. Vaizdiniai yra panašūs į suvokimo metu gaunamus objektų vaizdus. Jie nuo suvokimų skiriasi tuo, kad yra ne tokie ryškūs (kartais neperduoda spalvų ir kt.), fragmentiški ir nepastovūs. Vaizdiniai skirstomi į rūšis pagal jutimo organus. Dar skiriami individualūs ir bendri vaizdiniai. Individualiais laikomi tam tikro vieno objekto vaizdiniai.
Bendri vaizdiniai fiksuoja didesnes ar mažesnes objektų grupes bendras ypatybes.
Įspūdžių yra visokių : regėjimo, girdėjimo, uoslės, skonio, juslės.
Šie įvairūs įspūdžiai yra surizgę į daugiau ar mažiau sudėtingas samplaikas – atvaizdus ir vaizdinius. Atsimenant sudėtingesnius dalykus, komplikuotesnes įspūdžių samplaikas, gali kilti klausimas, kuriuos įspūdžius lengviau atsimename – regėjimo, girdėjimo ir judesio.
Regimasis (optinis) – pirmasis atminties tipas. Šio atminties tipo žmonių atsiminimuose dominuoja regimieji įspūdžių atsiminimai. Lengviausia ir dažniausia įsimenama tai, kas buvo matyta. Šio atminties tipo mokinys mokydamasis būtinai nori skaityti pats, nes geriau atsimena tai, ką yra pats skaitęs, negu tai, ką yra girdėjęs. Mokytojo pašauktas atsakinėti optinio atminties tipo mokinys pasakodamas tartum matyte mato, kuriame puslapyje ir kurioje vietoje tai parašyta, koks ten šriftas, paveikslėlis ar schema.
Antrasis atminties tipas – girdimasis (akustinis). Šio atminties tipo žmonės geriausiai ir ryškiausiai atsimena girdėjimo įspūdžius. Akustinio tipo mokinys mėgsta pats balsiai skaityti arba klausyti kitą skaitant, jam svarbu girdėti tai ką mokosi. Girdimosios atminties žmogus lengviau atimena melodiją, upelio čiurlenimą.
Trečiasis atminties tipas – judesiu (motorinis) šio atminties tipo asmenys geriau atsimena tai, kas susiję su judesiais. Ypač daug šio tipo atstovų yra tarp aklųjų. Iš prigimties aklas žmogus daiktų dydį bei padėtį atsimena, kaip atitinkamus judesius.
Ketvirtas atminties tipas – mišrusis. Šio tipo atsiminimų vyksme vienodai kyla visų rūšių įspūdžių bei atvaizdų: regėjimo, girdėjimo ir judesių.
Tačiau vien tik vienam atminties tipui priklausančiam žmonių išskyrus ketvirtąjį, nes vieni žmonės geriau atsimena spalvą, paveikslą ir pan.
Pagrindiniai atminties procesai yra įsiminimas, laikymas atmintyje, atsiminimas ir užmiršimas. Įsiminimas priklausomai nuo tikslo gali būti valingas ir nevalingas. Nevalinga atmintis pasireiškia tuo, kad žmogus ką nors įsimena ar atgamina nesistemingai. Nevalingas atsiminimas yra ankstyvesnė atminties forma asmenybės tapsme. Pagrindinį vaidmenį žmogaus psichikoje vaidina valinga atmintis. Ji pasireiškia tada, kai žmogus sąmoningai užsibrėžia tikslą ką nors įsiminti ar atgaminti ir tai daryti stengiasi
Prasmingas įsiminimas vyksta tada, kai įsimenama medžiaga yra suprasta, kai ji susiejama su atmintyje turimu patyrimu. Psichologijoje yra nustatyta daug sąlygų, kurios padeda sėkmingai įsiminti.
Pirmoji sėkmingo mokymosi sąlyga yra palanki motyvacija. Yra žinoma, kad greičiau ir tvirčiau įsimenama esant asmenybinei motyvacija…i. Juo labiau žmogus nori ko nors išmokti, juo jam labiau sekasi tai padaryti.
Antra svarbi įsiminimo sąlyga yra medžiagos kartojimas. Iš tikrųjų esant kitoms lygioms sąlygoms, geriau įsimenama ta medžiaga, kuri buvo daugiau kartų pakartota. Tačiau kartojimai mažiau produktyvūs, jei nėra palankių motyvų, siekių medžiagą įsiminti. Be to tik racionaliai taikomas kartojamas yra efektyvus.
Atsiminimų rūšys:
Atpažinimas – medžiagos atiminimas tik pakartotinai ją suvokiant.
Atpažįstama arba netvirtai įsiminta medžiaga, kurios savarankiškai įsiminti dar nepajėgiama arba medžiaga dėl kartojimų trūkumo buvo pamiršta tiek, kad savarankiškai prisiminti jau nepavyksta, o pakartotinai suvokiant –
atpažįstama.
Atgaminimu yra vadinamas medžiagos atsiminimas be pakartotinio jos suvokimo. Atgaminimas gali vykti be sąmoningų pastangų, kai viena ar kita atsitiktinė asociacija patraukia visą ryšių tinklą.
Atsiminimo lengvumas, greitumas ir tikslumas priklauso nuo įsiminimo ir išlaikymo ypatybių. Idealios sąlygos atsiminimui susidaro tik tais atvejais, kai: įsiminta įdomi medžiaga, ji buvo įsimenama planingai panaudojant sėkmingo įsiminimo metodus, medžiaga buvo sistemingai kartojama, atsiminimas remiasi asmenybės palankiai motyvacijai ir palydimas malonių emocinių išgyvenimų.
Vaizdinės atminties apimties tyrimas
HIPOTEZĖ: 6 – 7 metų vaikų vaizdinės atminties apimtis yra didelė.
UŽDUOTIES TIKSLAS: Vaizdinės atminties apimties tyrimas atpažinimo metodu.
TIRIAMIEJI: tyrime dalyvavo 10 pirmos klasės mokinių, iš kurių7
mergaitės ir 3 berniukai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 6 – 7 metai.
PRIEMONĖS:
Du komplektai paveikslėlių po dvidešimt kortelių. Vienas komplektas pagrindinis (ant šio komplekto kortelių atvirkščios pusės žymima A), antrasis komplektas – pagalbinis (antroje pusėje žymima B)
UŽDUOTIES ATLIKIMAS: tiriamasis sodinamas už stalo. Jam sakoma, kad turi stengtis atsiminti paveikslėlius tam, kad vėliau juos galėtų surasti –
atpažinti. Prieš tiriamąjį dedama pirmoji kortelė, po 30 sekundžių dedama kita kortelė ir t.t. Baigus demonstruoti visą pagrindinį kortelių komplektą, tiriamojo paprašoma nusisukti . jam nusisukus pagrindinis komplektas kortelių sumaišomas su pagalbiniu ir įvairiai gerąja puse paskleidžiamas ant stalo. Tiriamojo paprašoma atsisukti ir iš visų paveikslėlių atrinkti matytu.
Tuo metu protokole žymimos visos tiriamojo elgesio apraiškos.
REZULTATŲ APDOROJIMAS:
1. tiriamojo atpažintų paveikslėlių skaičius;
2. atminties klaidos;
3. pastabos apie tiriamąjį;
Tyrimo protokolas
Prima užduotis: Ant stalo bus dedamos kortelės, tu turėsi stengtis jas įsiminti.
(Parodžius visas korteles paprašoma nusisukti)
Antra užduotis: Ant stalo matai išdėliota daug įvairiausių kortelių, tu turi išrinkti tas korteles, kurias matei.
|Demonstru|Tiriamojo |Atmintie|Atmintie|Pastabos apie tiriamąjį |
|otų |atpažintų |s |s | |
|paveikslė|paveikslėlių|klaidos |apimtis | |
|lių |skaičius | | | |
|skaičius | | | | |
|20 |15 |5 |75% |Ieškodamas matytų paveikslėlių |
| | | | |tiriamasis labai galvoja, mąsto,|
| | | | |kraipo galvą taip lyg sakytų, |
| | | | |kad šios kortelės nematė arba |
| | | | |matė. |
|20 |20 |0 |100% |Tiriamasis labai tvirtai ilgai |
| | | | |negalvodamas surenka tas |
| | | | |korteles, kurias matė, net |
| | | | |nepaliečia kitų tokių pat |
| | | | |kortelių. |
|20 |16 |4 |80% |Tiriamasis daug negalvodamas |
| | | | |paduoda iš pradžių matytas |
| | | | |korteles, po to duoda po antrą |
| | | | |tokią pat kortelę. |
|20 |18 |2 |90% |Tiriamasis iš pradžių duoda po |
| | | | |dvi tokias pat korteles, po to |
| | | | |pagalvoja ir išrenka tik matytas|
| | | | |korteles. |
|20 |19 |0 |95% |Tiriamasis iš pradžių įdėmiai |
| | | | |peržiūri visas korteles, po to |
| | | | |lėtai ima po vieną ir deda į |
| | | | |krūvelę. |
|20 |20 |0 |100% |Tiriamasis išgirdęs užduotį |
| | | | |susimąsto,, bet nesutrinka, |
| | | | |pažiūri į korteles ir dag |
| | | | |negalvodamas išrenka visas |
| | | | |matytas korteles. |
|20 |18 |2 |90% |Tiriamasis daug negalvodamas ima|
| | | | |korteles ir padeda į krūvelę. |
|20 |17 |3 |85% |Išgirdęs užduotį tiriamasis |
| | | | |apžiūri įdėmiai visas korteles |
| | | | |ir išrenka korteles. |
|20 |19 |1 |95% |Iš pradžių apžiūri visas |
| | | | |korteles ir sudeda visas matytas|
| | | | |korteles net nesusimąstydamas. |
|20 |19 |1 |95% |Apžvelgia visas korteles ir |
| | | | |išrenka visas matytąsias, o prie|
| | | | |kitų kortelių net neprisiliečia.|
Rezultatų analizė
Tyrimas buvo atliktas greitai. Mokiniams kortelės buvo rodomos vidutiniškai po 30 sekundžių kiekviena. Kai buvo pademonstruotos visos kortelės, buvo atliekamas antras užduoties etapas, vaikai turėjo išskirti iš sumaišytų kortelių (dviejų vienodų komplektų) matytąsias korteles.
Tokiu būdų buvo siekiama išsiaiškinti kokia yra jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių vaizdinės atminties apimtis.
[pic]
1 pav. Vaizdinės atminties apimties tyrimo duomenys
Tiriamiesiems buvo demonstruota 20 paveikslėlių. Tiriamųjų atpažintų paveikslėlių skaičius parodė vaizdinės atminties apimtį.
Kaip matyti 1 pav. tiriamųjų vaizdinės atminties apimtis yra 90,5
procentai, o tai parodo, kad jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų vaizdinės atminties apimtis yra didelė, kadangi šio amžiaus vaikai geba gerai sukaupti dėmesį tam tikrai užduočiai atlikti. Vaikai sugeba atsiminti matytus daiktus išskirti juos iš tokių pat paveikslėlių srauto. Tyrimo metu vaikai nei vienas nesutriko, ant stalo pamatę po du vienodus paveikslėlius.
Tačiau vienas tiriamasis surinko 35 korteles ant stalo palikdamas tik 5
korteles. Iš visų surinktų kortelių 9 kortelių poros buvo vienodos. Šis tiriamasis korteles rinko su džiaugsmu. Kiti tiriamieji neklysdami rinko korteles, kurias matė, tačiau kai kurie tiriamieji ne visas korteles išrinko.
Tyrimo metu tiriamųjų veikla buvo nesisteminga, nes korteles vaikai rinko ne pagal demonstruotų paveikslėlių seką, o pagal tai kurį paveikslėlį pirmiau pamatė, todėl nėra loginės sekos.
Išvados
Tyrimo metu paaiškėjo, kad
• pirmos klasės mokinių vaizdinės atminties apimtis yra didelė, pasitaikančios atminties apimties klaidos yra labai retos;
• 6 – 7 metų amžiaus vaikai sugeba sukaupti dėmesį ir išrinkti tik tas korteles, kurias matė.
Tyrimo pradžioje buvo išsikelta hipotezė, kad 6 – 7 metų vaikų vaizdinės atminties apimtis yra didelė. Tyrimo metu ši hipotezė pasitvirtino, nes vaikai sugeba sukaupti dėmesį ir paveikslėlių gausos išrinkti tik matytus paveikslėlius. Nors tyrimo metu buvo padėta po dvi tokias pat korteles, tačiau tiriamieji išrinko po vieną kortelę. Tai parodo, kad vaikams užsifiksavo tik vienas toks paveikslėlis, todėl kito tokio pat neėmė.
Atlikus tyrimą galima teigti, kad 6 – 7 metų mokiniai yra pilnai pasirengę priimti mokomąją medžiagą ir ją įsisavinti, tik svarbu, kad ji būtų perteikta vaizdiniu principu.
Literatūra
1. Jacikevičius A., Gučas A., Rimkutė E. Bendroji psichologija.
Vilnius. Mokslas.,1986
2. Jacikevičius A., Siela, mokslas, gyvensena; psichologijos įvadas studijų pradžiai. Vilnius, “Žodynas”, 1995
3. Kralikauskas J., Psichologijos įvadas. Kaunas, 1993
4. Rimkutė J. Eksperimentinė psichologija. Vilnius, 1996