Vaizdinės atminties apimties tyrimas

TURINYS

ĮVADAS 3
VAIZDINĖS ATMINTIES APIMTIES TYRIMAS 5
TYRIMO PROTOKOLAS 6
REZULTATŲ ANALIZĖ 8
IŠVADOS 9
LITERATŪRA 10
PRIEDAI 11ĮVADAS
Atmintis užima ypatingą asmenybės psichinių reiškinių sistemoje. Be
atminties kiekvienas pojūtis ir suvokimas būtų naujas, žmogus negalėtų
orientuotis tikrovėje. Mąstant be atminties negalima būtų operuoti
sąvokomis, vaizduotė neturėtų iš ko kurti naujų vaizdinių, nebūtų ir
asmenybės “aš” su pastoviais motyvais, nuostatomis išgyvenimų. Atminties
netekimo atvejai kokių nors traumų metu, rodo, kad žmogus be atminties
nustoja būti asmenybe ir tampa panašus į mechaniškai reguliuojantį
automatą.

Vaizdinė atmintis operuoja iš tikrovės gauta ir susikurta vaizdine
medžiaga – vaizdiniais. Vaizdinys yra vaizdas oobjekto, kuris šiuo metu
nesuprantamas. Žmogaus atmintyje yra daugybė regėjimo, girdėjimo, uodimo ir
kitų vaizdinių. Vaizdiniai yra panašūs į suvokimo metu gaunamus objektų
vaizdus. Jie nuo suvokimų skiriasi tuo, kad yra ne tokie ryškūs (kartais
neperduoda spalvų ir kt.), fragmentiški ir nepastovūs. Vaizdiniai
skirstomi į rūšis pagal jutimo organus. Dar skiriami individualūs ir bendri

vaizdiniai. Individualiais laikomi tam tikro vieno objekto vaizdiniai.
Bendri vaizdiniai fiksuoja didesnes ar mažesnes objektų grupes bendras
ypatybes.

Įspūdžių yra visokių : regėjimo, girdėjimo, uoslės, skonio, juslės.
Šie įvairūs įspūdžiai yra surizgę į daugiau ar mažiau sudėtingas
samplaikas – atvaizdus ir vaizdinius. AAtsimenant sudėtingesnius dalykus,
komplikuotesnes įspūdžių samplaikas, gali kilti klausimas, kuriuos
įspūdžius lengviau atsimename – regėjimo, girdėjimo ir judesio.

Regimasis (optinis) – pirmasis atminties tipas. Šio atminties tipo
žmonių atsiminimuose dominuoja regimieji įspūdžių atsiminimai. Lengviausia
ir dažniausia įsimenama tai, kas buvo matyta. Šio atminties tipo mokinys
mokydamasis būtinai nori sk

kaityti pats, nes geriau atsimena tai, ką yra
pats skaitęs, negu tai, ką yra girdėjęs. Mokytojo pašauktas atsakinėti
optinio atminties tipo mokinys pasakodamas tartum matyte mato, kuriame
puslapyje ir kurioje vietoje tai parašyta, koks ten šriftas, paveikslėlis
ar schema.

Antrasis atminties tipas – girdimasis (akustinis). Šio atminties tipo
žmonės geriausiai ir ryškiausiai atsimena girdėjimo įspūdžius. Akustinio
tipo mokinys mėgsta pats balsiai skaityti arba klausyti kitą skaitant, jam
svarbu girdėti tai ką mokosi. Girdimosios atminties žmogus lengviau
atimena melodiją, upelio čiurlenimą.

Trečiasis atminties tipas – judesiu (motorinis) šio atminties tipo
asmenys geriau atsimena tai, kas susiję su judesiais. Ypač daug šio tipo
atstovų yra tarp aklųjų. Iš prigimties aklas žmogus daiktų dydį bei padėtį
atsimena, kaip atitinkamus judesius.

Ketvirtas atminties tipas – mišrusis. Šio tipo atsiminimų vyksme
vienodai kyla visų rūšių įspūdžių bei atvaizdų: regėjimo, girdėjimo ir
judesių.

Tačiau vien tik viienam atminties tipui priklausančiam žmonių išskyrus
ketvirtąjį, nes vieni žmonės geriau atsimena spalvą, paveikslą ir pan.

Pagrindiniai atminties procesai yra įsiminimas, laikymas atmintyje,
atsiminimas ir užmiršimas. Įsiminimas priklausomai nuo tikslo gali būti
valingas ir nevalingas. Nevalinga atmintis pasireiškia tuo, kad žmogus ką
nors įsimena ar atgamina nesistemingai. Nevalingas atsiminimas yra
ankstyvesnė atminties forma asmenybės tapsme. Pagrindinį vaidmenį žmogaus
psichikoje vaidina valinga atmintis. Ji pasireiškia tada, kai žmogus
sąmoningai užsibrėžia tikslą ką nors įsiminti ar atgaminti ir tai daryti
stengiasi

Prasmingas įsiminimas vyksta tada, kai įsimenama medžiaga yra
suprasta, kai ji susiejama su
u atmintyje turimu patyrimu. Psichologijoje yra
nustatyta daug sąlygų, kurios padeda sėkmingai įsiminti.

Pirmoji sėkmingo mokymosi sąlyga yra palanki motyvacija. Yra žinoma,
kad greičiau ir tvirčiau įsimenama esant asmenybinei motyvacija.i. Juo
labiau žmogus nori ko nors išmokti, juo jam labiau sekasi tai padaryti.

Antra svarbi įsiminimo sąlyga yra medžiagos kartojimas. Iš tikrųjų
esant kitoms lygioms sąlygoms, geriau įsimenama ta medžiaga, kuri buvo
daugiau kartų pakartota. Tačiau kartojimai mažiau produktyvūs, jei nėra
palankių motyvų, siekių medžiagą įsiminti. Be to tik racionaliai taikomas
kartojamas yra efektyvus.

Atsiminimų rūšys:

Atpažinimas – medžiagos atiminimas tik pakartotinai ją suvokiant.
Atpažįstama arba netvirtai įsiminta medžiaga, kurios savarankiškai įsiminti
dar nepajėgiama arba medžiaga dėl kartojimų trūkumo buvo pamiršta tiek, kad
savarankiškai prisiminti jau nepavyksta, o pakartotinai suvokiant –
atpažįstama.

Atgaminimu yra vadinamas medžiagos atsiminimas be pakartotinio jos
suvokimo. Atgaminimas gali vykti be sąmoningų pastangų, kai viena ar kita
atsitiktinė asociacija patraukia visą ryšių tinklą.

Atsiminimo lengvumas, greitumas ir tikslumas priklauso nuo įsiminimo
ir išlaikymo ypatybių. Idealios sąlygos atsiminimui susidaro tik tais
atvejais, kai: įsiminta įdomi medžiaga, ji buvo įsimenama planingai
panaudojant sėkmingo įsiminimo metodus, medžiaga buvo sistemingai
kartojama, atsiminimas remiasi asmenybės palankiai motyvacijai ir palydimas

malonių emocinių išgyvenimų. VAIZDINĖS ATMINTIES APIMTIES TYRIMAS
HIPOTEZĖ: 6 – 7 metų vaikų vaizdinės atminties apimtis yra didelė.

UŽDUOTIES TIKSLAS: Vaizdinės atminties apimties tyrimas atpažinimo

metodu.

TIRIAMIEJI: tyrime dalyvavo 10 pirmos klasės mokinių, iš kurių7
mergaitės ir 3 berniukai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 6 – 7 metai.

PRIEMONĖS:

Du komplektai paveikslėlių po dvidešimt ko

ortelių. Vienas komplektas
pagrindinis (ant šio komplekto kortelių atvirkščios pusės žymima A),
antrasis komplektas – pagalbinis (antroje pusėje žymima B)

UŽDUOTIES ATLIKIMAS: tiriamasis sodinamas už stalo. Jam sakoma, kad
turi stengtis atsiminti paveikslėlius tam, kad vėliau juos galėtų surasti –
atpažinti. Prieš tiriamąjį dedama pirmoji kortelė, po 30 sekundžių dedama
kita kortelė ir t.t. Baigus demonstruoti visą pagrindinį kortelių
komplektą, tiriamojo paprašoma nusisukti . jam nusisukus pagrindinis
komplektas kortelių sumaišomas su pagalbiniu ir įvairiai gerąja puse
paskleidžiamas ant stalo. Tiriamojo paprašoma atsisukti ir iš visų
paveikslėlių atrinkti matytu.

Tuo metu protokole žymimos visos tiriamojo elgesio apraiškos.

REZULTATŲ APDOROJIMAS:

1. tiriamojo atpažintų paveikslėlių skaičius;

2. atminties klaidos;

3. pastabos apie tiriamąjį;

4. atminties apimtis. TYRIMO PROTOKOLAS
Prima užduotis: Ant stalo bus dedamos kortelės, tu turėsi stengtis
jas įsiminti.

(Parodžius visas korteles paprašoma nusisukti)

Antra užduotis: Ant stalo matai išdėliota daug įvairiausių kortelių,
tu turi išrinkti tas korteles, kurias matei.

|Demonstru|Tiriamojo |Atmintie|Atmintie|Pastabos apie tiriamąjį |
|otų |atpažintų |s |s | |
|paveikslė|paveikslėlių|klaidos |apimtis | |
|lių |skaičius | | | |
|skaičius | | | | |
|20 |15 |5 |75% |Ieškodamas matytų paveikslėlių |
| | | | |tiriamasis labai galvoja, mąsto,|
| | | | |kraipo galvą taip lyg sakytų, |
| | | | |kad šios kortelės nematė arba |
| | | | |matė. |
|20 |20 |0 |100% |Tiriamasis labai tvirtai ilgai |
| | | | |negalvodamas surenka tas |
| | | | |korteles, kurias matė, net |
| | | | |nepaliečia kitų tokių pat |
| | | | |kortelių. |
|20 |16 |4 |80% |Tiriamasis daug negalvodamas |
| | | | |paduoda iš pradžių matytas |
| | | | |korteles, po to duoda po antrą |
| | | | |tokią pat kortelę. |
|20 |18 |2 |90% |Tiriamasis iš pradžių duoda po |
| | | | |dvi tokias pat korteles, po to |
| | | | |pagalvoja ir išrenka tik matytas|
| | | | |korteles. |
|20 |19 |0 |95% |Tiriamasis iš pradžių įd

dėmiai |
| | | | |peržiūri visas korteles, po to |
| | | | |lėtai ima po vieną ir deda į |
| | | | |krūvelę. |
|20 |20 |0 |100% |Tiriamasis išgirdęs užduotį |
| | | | |susimąsto,, bet nesutrinka, |
| | | | |pažiūri į korteles ir dag |
| | | | |negalvodamas išrenka visas |
| | | | |matytas korteles. |
|20 |18 |2 |90% |Tiriamasis daug negalvodamas ima|
| | | | |korteles ir padeda į krūvelę. |
|20 |17 |3 |85% |Išgirdęs užduotį tiriamasis |
| | | | |apžiūri įdėmiai visas korteles |
| | | | |ir išrenka korteles. |
|20 |19 |1 |95% |Iš pradžių apžiūri visas |
| | | | |korteles ir sudeda visas matytas|
| | | | |korteles net nesusimąstydamas. |
|20 |19 |1 |95% |Apžvelgia visas korteles ir |
| | | | |išrenka visas matytąsias, o prie|
| | | | |kitų kortelių net neprisiliečia.| REZULTATŲ ANALIZĖ
Tyrimas buvo atliktas greitai. Mokiniams kortelės buvo rodomos
vidutiniškai po 30 sekundžių kiekviena. Kai buvo pademonstruotos visos
kortelės, buvo atliekamas antras užduoties etapas, vaikai turėjo išskirti
iš sumaišytų kortelių (dviejų vienodų komplektų) matytąsias korteles.
Tokiu būdų buvo siekiama išsiaiškinti kokia yra jaunesniojo mokyklinio
amžiaus mokinių vaizdinės atminties apimtis.

[pic]

1 pav. Vaizdinės atminties apimties tyrimo duomenys

Tiriamiesiems buvo demonstruota 20 paveikslėlių. Tiriamųjų atpažintų
paveikslėlių skaičius parodė vaizdinės atminties apimtį.

Kaip matyti 1 pav. tiriamųjų vaizdinės atminties apimtis yra 90,5
procentai, o tai parodo, kad jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų vaizdinės
atminties apimtis yra didelė, kadangi šio amžiaus vaikai geba gerai
sukaupti dėmesį tam tikrai užduočiai atlikti. Vaikai sugeba atsiminti
matytus daiktus išskirti juos iš tokių pat paveikslėlių srauto. Tyrimo metu
vaikai nei vienas nesutriko, ant stalo pamatę po du vienodus paveikslėlius.
Tačiau vienas tiriamasis surinko 35 korteles ant stalo palikdamas tik 5
korteles. Iš visų surinktų kortelių 9 kortelių poros buvo vienodos. Šis
tiriamasis korteles rinko su džiaugsmu. Kiti tiriamieji neklysdami rinko
korteles, kurias matė, tačiau kai kurie tiriamieji ne visas korteles
išrinko.

Tyrimo metu tiriamųjų veikla buvo nesisteminga, nes korteles vaikai
rinko ne pagal demonstruotų paveikslėlių seką, o pagal tai kurį paveikslėlį
pirmiau pamatė, todėl nėra loginės sekos. IŠVADOS
Tyrimo metu paaiškėjo, kad

• pirmos klasės mokinių vaizdinės atminties apimtis yra didelė,

pasitaikančios atminties apimties klaidos yra labai retos;

• 6 – 7 metų amžiaus vaikai sugeba sukaupti dėmesį ir išrinkti tik

tas korteles, kurias matė.

Tyrimo pradžioje buvo išsikelta hipotezė, kad 6 – 7 metų vaikų
vaizdinės atminties apimtis yra didelė. Tyrimo metu ši hipotezė
pasitvirtino, nes vaikai sugeba sukaupti dėmesį ir paveikslėlių gausos
išrinkti tik matytus paveikslėlius. Nors tyrimo metu buvo padėta po dvi
tokias pat korteles, tačiau tiriamieji išrinko po vieną kortelę. Tai
parodo, kad vaikams užsifiksavo tik vienas toks paveikslėlis, todėl kito
tokio pat neėmė.

Atlikus tyrimą galima teigti, kad 6 – 7 metų mokiniai yra pilnai
pasirengę priimti mokomąją medžiagą ir ją įsisavinti, tik svarbu, kad ji
būtų perteikta vaizdiniu principu. LITERATŪRA
1. Jacikevičius A., Gučas A., Rimkutė E. Bendroji psichologija.

Vilnius. Mokslas.,1986

2. Jacikevičius A., Siela, mokslas, gyvensena; psichologijos įvadas

studijų pradžiai. Vilnius, “Žodynas”, 1995

3. Kralikauskas J., Psichologijos įvadas. Kaunas, 1993

4. Rimkutė J. Eksperimentinė psichologija. Vilnius, 1996

Leave a Comment