TURINYS
TURINYS 2
ĮVADAS 3
1. ATLIKTO TYRIMO “REGĖJIMO IR LYTĖJIMO SANTYKIO SUVOKIME” APRAŠYMAS 6
1.1 TYRIMO METODIKA 6 1.3 REZULTATŲ ANALIZĖ 7
IŠVADOS 9
Priedai 10
LITERATŪRA 12
ĮVADAS
Kiekvienam žmogui tenka pergyventi daug įvairių jutimų. Jutimai yraskirstomi į du skyrius išorinį ir vidinį. Prie išorinių juslių priskiriamieterio bangų veikimas į regimąjį nervą kuris sukelia spalvos pojūtį; orobangų veikimas į klausos nervą – sukelia garso pojūtį; medžiagos daleliųveikimas į uoslės nervą ir pan. Pagal šią akstinų rūšį turime penkisjutimus: regėjimo, girdėjimo, skonio, uoslės ir lytėjimo jutimus. Savodarbe aš aptarsiu regėjimo ir lytėjimo jusles. Aplinkos daiktai veikia į mūsų akis, į jas lyg ir įsispausdami. Tokioįsispaudimo išvada yra įspūdis. Sugebėjimas tuos akių įspūdžius priimtivadinamas regėjimo jusle. Taigi regėjimo juslė yra psichofiziologinissugebėjimas priimti šviesos bei spalvų įspūdžius. Akims tarpininkaujant,daiktai įsispaudžia į mūsų regėjimo juslę, kurios pagalba mes juntamešviesos bei spalvų įspūdžius. Mūsų organai daugiau ar mažiau geba prisitaikyti prie išoriniųakstinų. Dėl to jutimas priklauso ne tik nuo akstino rūšies, bet ir nuo to,kiek mūsų organizmas prisitaiko tą akstiną priimti. Kai pereiname iššviesos į tamsą iš pradžių nieko nematome, bet greitai pradedameprisitaikyti: mūsų akies lėliukės pradeda didėti, kad tik daugiau šviesospatektų į akį. Iš pradžių lėliukė plečiasi lėtai, paskui greičiau: akysprisitaiko maždaug per 20 min., o prisitaikymas prie šviesos įvykstamaždaug per 3-4 sekundes. Akies tinklelis ne visiems akstinams yra vienodai jautrus. Be tojautri yra ne tik geltonoji dėmelė, bet ir visas tinklelis. Trijų tipų regėjimo receptoriuose rasti trys skirtingi šviesai jautrūspigmentai, kurie reaguoja į mėlynąją, žaliąją ir raudonąją spektro dalis.
Šias spektro dalis atitinka mėlynai violetinė, žalia ir raudonai oranžinėspalvos, jos vadinamos pirminėmis ir sudaro trijų dalių kodą, kuris, virtęselektriniu impulsu, nervų ataugomis pasiekia smegenis. Kadangi nėra tokio ilgio bangų, kurios vienu metu veiktų mėlynaivioletinę ir raudonai oranžinę spalvą fiksuojančios kolbelės, purpurinės(skaisčiai raudonos) spalvos spektre nėra. Spalva nėra medžiagos savybė. Išorinis pasaulis – bespalvis, jį sudarobespalvė materija ir energija. Bet jis gali sugerti elektromagnetinesbangas. Kai šviesa patenka ant kokio nors kūno, dalis jos sugeriama, odalis atsispindi arba, jei kūnas skaidrus, praleidžiama. Kiek šviesossugeriama, priklauso nuo molekulinės kūno sandaros, t. y. iš šviesosspindulio, kurį paprastai sudaro skirtingų dažnių bangos. Kitos bangosatspindimos. Pasiekusios akies tinklainę regėjimo receptoriuose jos sukeliaelektrinius impulsus, kurie nervų ataugomis patenka į regėjimo centrą. Taipmatoma spalva. Tai, kas mums atrodo spalva, yra tik atspindima arpraleidžiama šviesa. Taigi spalva egzistuoja tik kaip ją matančiojopojūtis. Tinklainės ląstelės yra tokios jautrios, kad reaguoja net į spaudimą,o smegenyse jų sužadinimą interpretuoja kaip šviesą. Be to, josišsiaiškina, kad šviesa ateina iš kairės, nes iš ten paprastai sklindašviesa, aktyvinanti dešiniąją tinklainės pusę. Ilgai buvo manoma, kad spalvas visi žmonės mato vienodai. Bet XVIII a.Pabaigoje anglų mokslininkas Daltonas išskyrė, kad spalvų jutimo atžvilgiune visi žmonės lygūs: ne visi vienodai mato. Žmonės kurie negali skirtispalvų vadinami daltonikais. Yra pastebėta, kad pojūtis atsiranda ne tuojau pat, pradėjus veiktiakstinui – reikia tam tikro laiko. Regėjimo ir girdėjimo juslės žmogaus dvasiai daug daugiau tarnaujanegu kitos trys išviršinės juslės. Uoslės skonio ir lytėjimo jusliųpaskirtis yra iš vienos pusės apsaugoti organizmą nuo pavojų, ir iš antrospusės ,patarti organizmui tai kas yra sveika. Jeigu reikėtų atsisakyti kurio nors pojūčio, kurio jūs atsisakytumėte?Jeigu galėtumėte pasilikti tik vieną pojūtį, kurį pasiliktumėte? Lytėjimas būtų vienas iš reikalingiausių jutimų. Nuo pat gyvenimopradžios lyta yra nepaprastai svarbi mūsų raidai. Pavyzdžiui, neišnešiotikūdikiai masažuojami rankomis greičiau priauga svorio ir greičiauišleidžiami namo. Žiurkių jauniklių, atskirtų nuo savo motinų irneliečiamų, organizme išsiskiria mažiau augimo hormonų ir sulėtėja medžiagųapykaita. Tai yra neblogas būdas palaikyti gyvybę tol, kol grįš motina,tačiau, jeigu tokia būsena užtrunka, jauniklis nustoja augti.Beždžioniukai, kurie gali matyti, girdėti, užuosti motinas, bet negali priejų prisilieti, yra beviltiškai nelaimingi. Daug laimingesni tie, kurie nuomotinų yra atskirti sienele su skylėmis ir gali prie jų prisiliesti.Įsimylėjėliai irgi trokšta prisilietimų – bučinių, glostymų, glamonių. Lytos pojūtis yra mažiausiai keturių skirtingų odos jutimų – spaudimo,šilumos, šalčio ir skausmo – derinys. Palietę įvairius odos taškus švelniuplauku, šilta ar šalta viela, smeigtuko galu, pajusime, kad kai kurie iš jųyra ypač jautrūs skausmui, kiti – šilumai, treti – šalčiui, dar kiti –skausmui. Odoje yra kelių skirtingų rūšių specialių nervų galūnėlių. Ar tairodo, kad kiekviena rūšis yra kurio nors vieno pagrindinio odos pojūčioreceptorius, panašiai kaip akies kūgelių rūšys derinasi su pagrindinėmisšviesos spalvomis? kad ir kaip būtų keista, bet nėra paprasto ryšio tarpto, ką mes juntame tam tikrame taške ir specialių nervų galūnėlių rūšies.Išskyrus spaudimo pojūtį, kurio receptoriai žinomi, šilumos, šalčio beiskausmo pojūčių ryšys su receptoriais dar neišaiškintas. Kiti odos jutimaiyra įvairios pagrindinių pojūčių atmainos. Glostant gretimus jautrius taškus, kyla kutenimo pojūtis. Pakartotinasšvelnus skausmui jautraus taško glostymas sukelia niežėjimą. Liečiantgretimus šalčiui ir spaudimui jautrius taškus, kils drėgmės pojūtis, toks,kokį patiriate liesdami sausą, šaltą metalą. Dirginant greta esančiusšalčio ir šilumos taškus, juntame “karštį”. Šalčiui jautrūs taškai reaguojaį labai žemas arba aukštos temperatūros dirgiklius. Mes juntame karštįtada, kai aukšta temperatūra kartu suaktyvina ir šilumai, ir šalčiuijautrius taškus. Williamas Molyneuxas, rašydamas Johnui Locke (1690), domėjosi, ar “išprigimties aklas žmogus, išmokytas lyta atskirti kubą nuo rutulio”,praregėjęs galėtų atskirti juos rega. Locke atsakymas buvo “ne”, nes šisžmogus niekada nesimokė matyti. Molyneuxo hipotezinis atvejis buvo patikrintas ištyrus dešimtisaklagimių, tačiau vėliau praregėjusių žmonių (Gregory 1978; Senden, 1932).Tai daugiausia buvo žmonės, turėję kataraktą – akies lęšiuko drumstį, todėlregintys tik išsklaidytąją šviesą; tokią, kurią mes matytume, žiūrėdami propusiau padalintą stalo teniso kamuoliuką. Žmonėms, kuriems chirurgiškaibuvo pašalinta katarakta, galėjo išskirti figūrą iš fono ir justi spalvas,– tai patvirtina, kad šie suvokimo aspektai yra įgimti. Tačiau, kaip irmanė Locke, jie dažnai nesugebėdavo regėdami atpažinti objektų, kurie buvopažįstami liečiant. Darbo uždaviniai: o Patyrinėti psichologinę literatūrą. o Atlikti tyrimą regėjimo ir lytėjimo santykis suvokime.1. ATLIKTO TYRIMO “REGĖJIMO IR LYTĖJIMO SANTYKIO SUVOKIME” APRAŠYMAS
1.1 TYRIMO METODIKA
Tyrimo uždaviniai: nustatyti regėjimo ir lytėjimo reikšmę daikto formossuvokimui: 1) nustatyti, kaip vaikai sugeba regėjimo pagrindu susidariusį
suvokimą perkelti ir panaudoti formuojantis suvokimui lytėjimo pagrindu; 2) nustatyti regimojo ir taktilinio suvokimo ypatybes.Priemonės: 12 figūrų rinkinys, sudarytas iš keturių geometrinių formų(kvadratas, trikampis, stačiakampis, trapecija). Kiekviena forma varijuojatrijuose pavidaluose (keičiant dydį, kampus, kontūrus). Figūros kartoninės.Užduoties atlikimas: tyrimą sudaro keturios serijos:1) Regimasis formos suvokimas: kiekvienam tiriamajam atskirai 10 sek. buvo rodomos vienos formos figūra. Paskui daviau visas šios formos figūras (kurios skiriasi dydžiu, kampais kontūrais) ir paprašiau surasti pažįstamą figūrą. Taip padaroma su visomis figūromis (kvadratu, trikampiu, stačiakampiu, trapecija). Rankomis figūrą lieti nebuvo galima. Protokole fiksavau užduoties atlikimo laiką ir atsakymo tikslumą.2) Taktilinis formos suvokimas: tiriamajam užrištos akys ir jis su figūra susipažįsta lytėdamas ją, po to išdėliojau kitas šios formos figūras ir vaikas matydamas turėjo surasti jau pažįstamą figūrą. Taip padariau su visomis figūromis. Protokole fiksavau vaiko rankos judesius apčiupinėjant daiktą ir akių judesius apžiūrint daiktus.3) Regimasis ir taktilinis atpažinimas: vaikui buvo parodyta figūra, o ją atpažinti reikėjo ją lytint, kai akys užrištos. Protokole fiksavau akių judesius stebint figūrą ir rankų judesius atpažįstant figūrą.4) Taktilinis formos suvokimas ir regimasis atpažinimas: tiriamasis su figūra susipažino lytėdamas, o atpažinti turėjo regėdamas. (pakeičiant figūrų pateikimo tiriamajam eigą). Protokole fiksavau vaikų judesius. Tiriamieji: Tyrime dalyvavo 11 vaikų, kurie buvo 6-7 metų amžiaus, išjų 7 berniukai ir 4 mergaitės. tiriamieji buvo atrinkti atsitiktine tvarka. Tyrimo laikas ir vieta: Tyrimas buvo atliktas gegužės mėnesį “Vitės”pagrindinėje mokykloje. Su tiriamaisiais kalbėjau individualiai – klasėje.1.3 REZULTATŲ ANALIZĖ
Kiekvienam tiriamajam atskirai buvo paaiškinta užduotis irskaičiuojamas užduoties atlikimo laikas ir teisingų atsakymų skaičius. Visi
duomenys surašyti Lentelėje Nr. 1 (žiūrėti priede). Lentelėje matyti, kadatskirti daiktą regimuoju suvokimu tiriamiesiems sekėsi lengviau neilytėjimo suvokimu. Nors kiekvienam žmogui yra išsivystę abu šie suvokimai,tačiau lytėjimo suvokimas be regos lėtėja ir sunkėja, todėl vien tiklytėjimu atskirti daiktą sekasi sunkiau. . Tai atsitinka todėl, kad matomeiš karto visus daiktus, o lytėjimu visų daiktų iš karto matyti negalima, išpradžių reikia juos paliesti tai yra “pamatyti” rankomis. Remiantis lentelės Nr. 1 duomenimis galima suskaičiuoti teisingųatsakymų vidurkius ir atlikimo laiko vidurkį. Pav. Nr.1 Teisingų atsakymų vidurkis [pic] Paveiksle Nr.1 pavaizduoti teisingų atsakymų vidurkiai atlikus visasketurias užduotis. Remiantis 1 pav. ir psichologine literatūra galimateigti, kad regimuoju suvokimu daiktus sekasi atpažinti lengviau neitaktiliniu. Nes regimojo formos suvokimo teisingų atsakymų vidurkis yra 4.Truputį sunkiau daiktus atpažinti taktiliniu formos suvokimu ir regimuojuatpažinimu, šią užduotį teisingų atsakymų vidurkis yra 3,5. Šį nevienodą teisingų atsakymų vidurkį galima paaiškinti tuo, kadregimuoju suvokimu daiktus atpažinti yra lengviau, nes yra matomai visidaiktai ir galima juos palyginti, todėl taip lengviau atpažinti. Lytėjimosuvokimu daiktus atpažinti sunkiau, nes vienu metu galima paliesti tikvieną daiktą, tokiu būdu reikia lyginti lytėjimu, todėl reikia įsivaizduotidaikto formą vien lytėjimu ir jį atpažinti.Pav. Nr. 2 Užduočių atlikimo laiko vidurkis [pic] Paveiksle Nr. 2 pateikti užduočių atlikimo laiko vidurkiai. Paveikslematyti, kad taktiliniu suvokimu daiktą atpažinti sekasi ilgiausiai nesvidutinis atpažinimo laikas yra 98,18 sek. Šiek tiek greičiau tiriamiesiemssekėsi daiktus suvokti taktiliniu suvokimu, o atpažinti regimuojusuvokimu. Geriausiai daiktus atpažinti sekėsi regimuoju formos suvokimuir regimuoju suvokimu bei taktiliniu atpažinimu. Šitoks didžiulis užduoties atlikimo laiko vidurkio skirtumas yra
todėl, kad regimajam formos atpažinimui laiko reikia mažiau neitaktiliniam atpažinimui. Nes kai daiktus regime visumoje galime juospalyginti ir taip greičiau sekasi juo atskirti, o taktiliniu suvokimureikia kiekvieną daiktą reikia paliesti, todėl užtrunkama ilgiau.Remiantis tyrimų duomenimis galima sakyti, kad regėjimo pojūtis irlytėjimo pojūtis yra tarpusavyje susiję ir jei vieno kurių netektume, taibūtų sunku prie to priprasti. Tačiau žinome, kad regėjimą praradusiemsžmonėms pagerėja lytėjimo suvokimas. Tada, kai žmogus turintis lytėjimo irregėjimo suvokimus praranda regėjimą jam sunku adaptuotis.
IŠVADOS
Atlikus tyrimą galima daryti išvadas: ✓ Regėjimo ir lytėjimo reikšmė žmogui yra didelė. Tai galima įrodyti remiantis tyrimo ir psichologinės literatūros duomenimis. Vien tik regėjimu daiktus atpažinti nesunku ir tai atlikti galima greitai, tačiau vien tik lytėjimo suvokimu daiktus atpažinti sunkiau. ✓ Vaikams, regėjimo pagrindu susidariusį suvokimą jį perkelti į lytėjimo suvokimą sekėsi sunkiai. Manau taip yra todėl, kad vaikams sunku matytą vaizdą sujunkti su vaizdu “matytu” lytint daiktą. ✓ Regėjimo suvokimu daiktus atpažinti yra lengviausia, nes daiktus matome visus iš karto ir galime visus kartu lyginti, ko negalima iš karto padaryti lytėjimu, nes kiekvieną daiktą reikia paliesti, susidaryti jo vaizdinį, palyginti ir tik tada atpažinti. Šitoks būdas užduočiai atlikti yra ilgesnis, nes reikalauja daugiau pastangų ir vaizduotės.
Priedai
Priedas Nr.1 Tyrimo duomenys
|Tir| | |Regimasis |Taktilinis ||iam|Regimasis formos |Taktilinis |formos |formos ||iej|suvokimas |formos suvokimas|suvokimas ir |suvokimas ir ||i | | |taktilinis |regimasis || | | |atpažinimas |atpažinimas ||2 |21 sek. |4 |96sek. |3 |17 sek. |2 |70 sek. |4 ||3 |23 sek. |3 |98sek. |3 |19 sek. |3 |79 sek. |3 ||4 |20 sek. |3 |96 sek. |3 |21 sek. |4 |89 sek. |4 ||5 |19 sek. |4 |99 sek. |2 |20 sek. |4 |69 sek. |4 ||6 |26 sek. |3 |99 sek. |4 |16 sek. |3 |79 sek. |3 ||7 |20 sek. |4 |98 sek. |3 |18 sek. |3 |78 sek. |4 ||8 |22 sek. |4 |102 sek. |4 |21 sek. |3 |86 sek. |3 ||9 |18 sek. |4 |95 sek. |3 |24 sek. |2 |76 sek. |4 |
|10 |21 sek. |4 |98 sek. |4 |23 sek. |4 |89 sek. |3 ||11 |20 sek. |4 |101 sek. |3 |25 sek. |2 |72 sek. |4 |LITERATŪRA
1. Gonobolinas F., Psichologija. Vilnius, “Mintis”, 1976. 2. Jacikevičius A. Siela. Mokslas. Gyvensena. Vilnius, 1995 3. Jacikevičius A., Gučas A., Rimkutė E. Bendroji psichologija. Vilnius,1986 4. Furst. M.Psichologija. Vilnius, 1998 5. Kralikauskas J. Psichologijos įvadas. Kaunas, 1993 6. Lapė J., Navikas G. Psichologijos įvadas. Vilnius, 2003, psl. 165-178 7. Legkauskas V., Psichologijos įvadas. Kaunas, 2001. 8. Levitovas N. Psichologija. Vilnius, 1970 9. Myers D. Psichologija. Vilnius, 2000 10. Rimkutė E. Eksperimentinės psichologijos įvadas. Vilnius, 1983