Regėjimo ir lytėjimo santykio suvokime aprašymas

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

1. ATLIKTO TYRIMO “REGĖJIMO IR LYTĖJIMO SANTYKIO SUVOKIME” APRAŠYMAS 6

1.1 TYRIMO METODIKA 6

1.3 REZULTATŲ ANALIZĖ 7

IŠVADOS 9

Priedai 10

LITERATŪRA 12

ĮVADAS

Kiekvienam žmogui tenka pergyventi daug įvairių jutimų. Jutimai yra
skirstomi į du skyrius išorinį ir vidinį. Prie išorinių juslių priskiriami
eterio bangų veikimas į regimąjį nervą kuris sukelia spalvos pojūtį; oro
bangų veikimas į klausos nervą – sukelia garso pojūtį; medžiagos dalelių
veikimas į uoslės nervą ir pan. Pagal šią akstinų rūšį turime penkis
jutimus: regėjimo, girdėjimo, skonio, uoslės ir lytėjimo jutimus. Savo
darbe aš aptarsiu regėjimo ir lytėjimo jusles.

Aplinkos daiktai veikia į mūsų akis, į jas lyg ir įsispausdami. Tokio
įsispaudimo išvada yra įspūdis. Sugebėjimas tuos akių įspūdžius priimti
vadinamas regėjimo jusle. Taigi regėjimo juslė yra psichofiziologinis
sugebėjimas priimti šviesos bei spalvų įspūdžius. Akims tarpininkaujant,
daiktai įsispaudžia į mūsų regėjimo juslę, kurios pagalba mes juntame
šviesos bei spalvų įspūdžius.

Mūsų organai daugiau ar mažiau geba prisitaikyti prie išorinių
akstinų. Dėl to jutimas priklauso ne tik nuo akstino rūšies, bet ir nuo to,
kiek mūsų organizmas prisitaiko tą akstiną priimti. Kai pereiname iš
šviesos į tamsą iš pradžių nieko nematome, bet greitai pradedame
prisitaikyti: mūsų akies lėliukės pradeda diidėti, kad tik daugiau šviesos
patektų į akį. Iš pradžių lėliukė plečiasi lėtai, paskui greičiau: akys
prisitaiko maždaug per 20 min., o prisitaikymas prie šviesos įvyksta
maždaug per 3-4 sekundes.

Akies tinklelis ne visiems akstinams yra vienodai jautrus. Be to
jautri yra ne tik geltonoji dėmelė, bet ir vi

isas tinklelis.

Trijų tipų regėjimo receptoriuose rasti trys skirtingi šviesai jautrūs
pigmentai, kurie reaguoja į mėlynąją, žaliąją ir raudonąją spektro dalis.
Šias spektro dalis atitinka mėlynai violetinė, žalia ir raudonai oranžinė
spalvos, jos vadinamos pirminėmis ir sudaro trijų dalių kodą, kuris, virtęs
elektriniu impulsu, nervų ataugomis pasiekia smegenis.

Kadangi nėra tokio ilgio bangų, kurios vienu metu veiktų mėlynai
violetinę ir raudonai oranžinę spalvą fiksuojančios kolbelės, purpurinės
(skaisčiai raudonos) spalvos spektre nėra.

Spalva nėra medžiagos savybė. Išorinis pasaulis – bespalvis, jį sudaro
bespalvė materija ir energija. Bet jis gali sugerti elektromagnetines
bangas. Kai šviesa patenka ant kokio nors kūno, dalis jos sugeriama, o
dalis atsispindi arba, jei kūnas skaidrus, praleidžiama. Kiek šviesos
sugeriama, priklauso nuo molekulinės kūno sandaros, t. y. iš šviesos
spindulio, kurį paprastai sudaro skirtingų dažnių bangos. Kitos bangos
atspindimos. Pasiekusios akies tinklainę regėjimo receptoriuose jos ssukelia
elektrinius impulsus, kurie nervų ataugomis patenka į regėjimo centrą. Taip
matoma spalva. Tai, kas mums atrodo spalva, yra tik atspindima ar
praleidžiama šviesa. Taigi spalva egzistuoja tik kaip ją matančiojo
pojūtis.

Tinklainės ląstelės yra tokios jautrios, kad reaguoja net į spaudimą,
o smegenyse jų sužadinimą interpretuoja kaip šviesą. Be to, jos
išsiaiškina, kad šviesa ateina iš kairės, nes iš ten paprastai sklinda
šviesa, aktyvinanti dešiniąją tinklainės pusę.

Ilgai buvo manoma, kad spalvas visi žmonės mato vienodai. Bet XVIII a.
Pabaigoje anglų mokslininkas Daltonas išskyrė, kad spalvų jutimo atžvilgiu
ne visi žmonės lygūs: ne
e visi vienodai mato. Žmonės kurie negali skirti
spalvų vadinami daltonikais.

Yra pastebėta, kad pojūtis atsiranda ne tuojau pat, pradėjus veikti
akstinui – reikia tam tikro laiko.

Regėjimo ir girdėjimo juslės žmogaus dvasiai daug daugiau tarnauja
negu kitos trys išviršinės juslės. Uoslės skonio ir lytėjimo juslių
paskirtis yra iš vienos pusės apsaugoti organizmą nuo pavojų, ir iš antros
pusės ,patarti organizmui tai kas yra sveika.

Jeigu reikėtų atsisakyti kurio nors pojūčio, kurio jūs atsisakytumėte?
Jeigu galėtumėte pasilikti tik vieną pojūtį, kurį pasiliktumėte?

Lytėjimas būtų vienas iš reikalingiausių jutimų. Nuo pat gyvenimo
pradžios lyta yra nepaprastai svarbi mūsų raidai. Pavyzdžiui, neišnešioti
kūdikiai masažuojami rankomis greičiau priauga svorio ir greičiau
išleidžiami namo. Žiurkių jauniklių, atskirtų nuo savo motinų ir
neliečiamų, organizme išsiskiria mažiau augimo hormonų ir sulėtėja medžiagų
apykaita. Tai yra neblogas būdas palaikyti gyvybę tol, kol grįš motina,
tačiau, jeigu tokia būsena užtrunka, jauniklis nustoja augti.
Beždžioniukai, kurie gali matyti, girdėti, užuosti motinas, bet negali prie
jų prisilieti, yra beviltiškai nelaimingi. Daug laimingesni tie, kurie nuo
motinų yra atskirti sienele su skylėmis ir gali prie jų prisiliesti.
Įsimylėjėliai irgi trokšta prisilietimų – bučinių, glostymų, glamonių.

Lytos pojūtis yra mažiausiai keturių skirtingų odos jutimų – spaudimo,
šilumos, šalčio ir skausmo – derinys. Palietę įvairius odos taškus švelniu
plauku, šilta ar šalta viela, smeigtuko galu, pajusime, kad kai kurie iš jų
yra ypač jautrūs skausmui, kiti – šilumai, treti – šalčiui, dar kiti –

skausmui. Odoje yra kelių skirtingų rūšių specialių nervų galūnėlių. Ar tai
rodo, kad kiekviena rūšis yra kurio nors vieno pagrindinio odos pojūčio
receptorius, panašiai kaip akies kūgelių rūšys derinasi su pagrindinėmis
šviesos spalvomis? kad ir kaip būtų keista, bet nėra paprasto ryšio tarp
to, ką mes juntame tam tikrame taške ir specialių nervų galūnėlių rūšies.
Išskyrus spaudimo pojūtį, kurio receptoriai žinomi, šilumos, šalčio bei
skausmo pojūčių ryšys su receptoriais dar neišaiškintas. Kiti odos jutimai
yra įvairios pagrindinių pojūčių atmainos.

Glostant gretimus jautrius taškus, kyla kutenimo pojūtis. Pakartotinas
švelnus skausmui jautraus taško glostymas sukelia niežėjimą. Liečiant
gretimus šalčiui ir spaudimui jautrius taškus, kils drėgmės pojūtis, toks,
kokį patiriate liesdami sausą, šaltą metalą. Dirginant greta esančius
šalčio ir šilumos taškus, juntame “karštį”. Šalčiui jautrūs taškai reaguoja
į labai žemas arba aukštos temperatūros dirgiklius. Mes juntame karštį
tada, kai aukšta temperatūra kartu suaktyvina ir šilumai, ir šalčiui
jautrius taškus.

Williamas Molyneuxas, rašydamas Johnui Locke (1690), domėjosi, ar “iš
prigimties aklas žmogus, išmokytas lyta atskirti kubą nuo rutulio”,
praregėjęs galėtų atskirti juos rega. Locke atsakymas buvo “ne”, nes šis
žmogus niekada nesimokė matyti.

Molyneuxo hipotezinis atvejis buvo patikrintas ištyrus dešimtis
aklagimių, tačiau vėliau praregėjusių žmonių (Gregory 1978; Senden, 1932).
Tai daugiausia buvo žmonės, turėję kataraktą – akies lęšiuko drumstį, todėl
regintys tik išsklaidytąją šviesą; tokią, kurią mes matytume, žiūrėdami pro
pusiau padalintą stalo teniso kamuoliuką. Žmonėms, kuriems chirurgiškai
buvo pašalinta katarakta, galėjo išskirti fi
igūrą iš fono ir justi spalvas,
– tai patvirtina, kad šie suvokimo aspektai yra įgimti. Tačiau, kaip ir
manė Locke, jie dažnai nesugebėdavo regėdami atpažinti objektų, kurie buvo
pažįstami liečiant.

Darbo uždaviniai:

o Patyrinėti psichologinę literatūrą.

o Atlikti tyrimą regėjimo ir lytėjimo santykis suvokime.

1. ATLIKTO TYRIMO “REGĖJIMO IR LYTĖJIMO SANTYKIO SUVOKIME” APRAŠYMAS

1.1 TYRIMO METODIKA

Tyrimo uždaviniai: nustatyti regėjimo ir lytėjimo reikšmę daikto formos
suvokimui:

1) nustatyti, kaip vaikai sugeba regėjimo pagrindu susidariusį

suvokimą perkelti ir panaudoti formuojantis suvokimui lytėjimo

pagrindu;

2) nustatyti regimojo ir taktilinio suvokimo ypatybes.
Priemonės: 12 figūrų rinkinys, sudarytas iš keturių geometrinių formų
(kvadratas, trikampis, stačiakampis, trapecija). Kiekviena forma varijuoja
trijuose pavidaluose (keičiant dydį, kampus, kontūrus). Figūros kartoninės.
Užduoties atlikimas: tyrimą sudaro keturios serijos:
1) Regimasis formos suvokimas: kiekvienam tiriamajam atskirai 10 sek. buvo

rodomos vienos formos figūra. Paskui daviau visas šios formos figūras

(kurios skiriasi dydžiu, kampais kontūrais) ir paprašiau surasti

pažįstamą figūrą. Taip padaroma su visomis figūromis (kvadratu,

trikampiu, stačiakampiu, trapecija). Rankomis figūrą lieti nebuvo

galima. Protokole fiksavau užduoties atlikimo laiką ir atsakymo

tikslumą.
2) Taktilinis formos suvokimas: tiriamajam užrištos akys ir jis su figūra

susipažįsta lytėdamas ją, po to išdėliojau kitas šios formos figūras ir

vaikas matydamas turėjo surasti jau pažįstamą figūrą. Taip padariau su

visomis figūromis. Protokole fiksavau vaiko rankos judesius

apčiupinėjant daiktą ir akių judesius apžiūrint daiktus.
3) Regimasis ir taktilinis atpažinimas: vaikui buvo parodyta figūra, o ją

atpažinti reikėjo ją lytint, kai akys užrištos. Protokole fiksavau akių

judesius stebint figūrą ir rankų judesius atpažįstant figūrą.
4) Taktilinis formos suvokimas ir regimasis atpažinimas: tiriamasis su

figūra susipažino lytėdamas, o atpažinti turėjo regėdamas. (pakeičiant

figūrų pateikimo tiriamajam eigą). Protokole fiksavau vaikų judesius.

Tiriamieji: Tyrime dalyvavo 11 vaikų, kurie buvo 6-7 metų amžiaus, iš
jų 7 berniukai ir 4 mergaitės. tiriamieji buvo atrinkti atsitiktine tvarka.

Tyrimo laikas ir vieta: Tyrimas buvo atliktas gegužės mėnesį “Vitės”
pagrindinėje mokykloje. Su tiriamaisiais kalbėjau individualiai – klasėje.

1.3 REZULTATŲ ANALIZĖ

Kiekvienam tiriamajam atskirai buvo paaiškinta užduotis ir
skaičiuojamas užduoties atlikimo laikas ir teisingų atsakymų skaičius. Visi
duomenys surašyti Lentelėje Nr. 1 (žiūrėti priede). Lentelėje matyti, kad
atskirti daiktą regimuoju suvokimu tiriamiesiems sekėsi lengviau nei
lytėjimo suvokimu. Nors kiekvienam žmogui yra išsivystę abu šie suvokimai,
tačiau lytėjimo suvokimas be regos lėtėja ir sunkėja, todėl vien tik
lytėjimu atskirti daiktą sekasi sunkiau. . Tai atsitinka todėl, kad matome
iš karto visus daiktus, o lytėjimu visų daiktų iš karto matyti negalima, iš
pradžių reikia juos paliesti tai yra “pamatyti” rankomis.

Remiantis lentelės Nr. 1 duomenimis galima suskaičiuoti teisingų
atsakymų vidurkius ir atlikimo laiko vidurkį.

Pav. Nr.1 Teisingų atsakymų vidurkis

[pic]

Paveiksle Nr.1 pavaizduoti teisingų atsakymų vidurkiai atlikus visas
keturias užduotis. Remiantis 1 pav. ir psichologine literatūra galima
teigti, kad regimuoju suvokimu daiktus sekasi atpažinti lengviau nei
taktiliniu. Nes regimojo formos suvokimo teisingų atsakymų vidurkis yra 4.
Truputį sunkiau daiktus atpažinti taktiliniu formos suvokimu ir regimuoju
atpažinimu, šią užduotį teisingų atsakymų vidurkis yra 3,5.

Šį nevienodą teisingų atsakymų vidurkį galima paaiškinti tuo, kad
regimuoju suvokimu daiktus atpažinti yra lengviau, nes yra matomai visi
daiktai ir galima juos palyginti, todėl taip lengviau atpažinti. Lytėjimo
suvokimu daiktus atpažinti sunkiau, nes vienu metu galima paliesti tik
vieną daiktą, tokiu būdu reikia lyginti lytėjimu, todėl reikia įsivaizduoti
daikto formą vien lytėjimu ir jį atpažinti.

Pav. Nr. 2 Užduočių atlikimo laiko vidurkis

[pic]

Paveiksle Nr. 2 pateikti užduočių atlikimo laiko vidurkiai. Paveiksle
matyti, kad taktiliniu suvokimu daiktą atpažinti sekasi ilgiausiai nes
vidutinis atpažinimo laikas yra 98,18 sek. Šiek tiek greičiau tiriamiesiems
sekėsi daiktus suvokti taktiliniu suvokimu, o atpažinti regimuoju
suvokimu. Geriausiai daiktus atpažinti sekėsi regimuoju formos suvokimu
ir regimuoju suvokimu bei taktiliniu atpažinimu.

Šitoks didžiulis užduoties atlikimo laiko vidurkio skirtumas yra
todėl, kad regimajam formos atpažinimui laiko reikia mažiau nei
taktiliniam atpažinimui. Nes kai daiktus regime visumoje galime juos
palyginti ir taip greičiau sekasi juo atskirti, o taktiliniu suvokimu
reikia kiekvieną daiktą reikia paliesti, todėl užtrunkama ilgiau.

Remiantis tyrimų duomenimis galima sakyti, kad regėjimo pojūtis ir
lytėjimo pojūtis yra tarpusavyje susiję ir jei vieno kurių netektume, tai
būtų sunku prie to priprasti. Tačiau žinome, kad regėjimą praradusiems
žmonėms pagerėja lytėjimo suvokimas. Tada, kai žmogus turintis lytėjimo ir
regėjimo suvokimus praranda regėjimą jam sunku adaptuotis.

IŠVADOS

Atlikus tyrimą galima daryti išvadas:

✓ Regėjimo ir lytėjimo reikšmė žmogui yra didelė. Tai galima

įrodyti remiantis tyrimo ir psichologinės literatūros

duomenimis. Vien tik regėjimu daiktus atpažinti nesunku ir tai

atlikti galima greitai, tačiau vien tik lytėjimo suvokimu

daiktus atpažinti sunkiau.

✓ Vaikams, regėjimo pagrindu susidariusį suvokimą jį perkelti

į lytėjimo suvokimą sekėsi sunkiai. Manau taip yra todėl, kad

vaikams sunku matytą vaizdą sujunkti su vaizdu “matytu”

lytint daiktą.

✓ Regėjimo suvokimu daiktus atpažinti yra lengviausia, nes

daiktus matome visus iš karto ir galime visus kartu lyginti,

ko negalima iš karto padaryti lytėjimu, nes kiekvieną daiktą

reikia paliesti, susidaryti jo vaizdinį, palyginti ir tik tada

atpažinti. Šitoks būdas užduočiai atlikti yra ilgesnis, nes

reikalauja daugiau pastangų ir vaizduotės.

Priedai

Priedas Nr.1 Tyrimo duomenys

|Tir| | |Regimasis |Taktilinis |
|iam|Regimasis formos |Taktilinis |formos |formos |
|iej|suvokimas |formos suvokimas|suvokimas ir |suvokimas ir |
|i | | |taktilinis |regimasis |
| | | |atpažinimas |atpažinimas |
|2 |21 sek. |4 |96sek. |3 |17 sek. |2 |70 sek. |4 |
|3 |23 sek. |3 |98sek. |3 |19 sek. |3 |79 sek. |3 |
|4 |20 sek. |3 |96 sek. |3 |21 sek. |4 |89 sek. |4 |
|5 |19 sek. |4 |99 sek. |2 |20 sek. |4 |69 sek. |4 |
|6 |26 sek. |3 |99 sek. |4 |16 sek. |3 |79 sek. |3 |
|7 |20 sek. |4 |98 sek. |3 |18 sek. |3 |78 sek. |4 |
|8 |22 sek. |4 |102 sek. |4 |21 sek. |3 |86 sek. |3 |
|9 |18 sek. |4 |95 sek. |3 |24 sek. |2 |76 sek. |4 |
|10 |21 sek. |4 |98 sek. |4 |23 sek. |4 |89 sek. |3 |
|11 |20 sek. |4 |101 sek. |3 |25 sek. |2 |72 sek. |4 |

LITERATŪRA

1. Gonobolinas F., Psichologija. Vilnius, “Mintis”, 1976.

2. Jacikevičius A. Siela. Mokslas. Gyvensena. Vilnius, 1995

3. Jacikevičius A., Gučas A., Rimkutė E. Bendroji psichologija.

Vilnius,1986

4. Furst. M.Psichologija. Vilnius, 1998

5. Kralikauskas J. Psichologijos įvadas. Kaunas, 1993

6. Lapė J., Navikas G. Psichologijos įvadas. Vilnius, 2003, psl. 165-178

7. Legkauskas V., Psichologijos įvadas. Kaunas, 2001.

8. Levitovas N. Psichologija. Vilnius, 1970

9. Myers D. Psichologija. Vilnius, 2000

10. Rimkutė E. Eksperimentinės psichologijos įvadas. Vilnius, 1983

Leave a Comment