Vaikų ir jaunimo nusikalstamumo prevencijos nacionalinė programa

Viena aktyviausių visuomenės grupių – jaunimas, jautriai reaguojantis į įvairius sociokultūrinius, ekonominius ir politinius pokyčius, vykstančius visuomenėje. Jauno žmogaus socializacija, vykstanti šeimoje, mokykloje bei aplinkoje, kurioje jis praleidžia nemažai laiko, įtakoja jo elgesį bei vertybines orientacijas, o taip pat delinkventišką elgesį.
Jaunimo nusikaltimai didelį nerimą kelia visos Europos gyventojams, taip pat ir Lietuvos. Pastebėta, kad vaikų ir jaunimo nusikalstamumas tolydžiai didėja visame pasaulyje – tiek Rytų, tiek Vidurio, tiek Vakarų Europoje ir kitose ekonomiškai išsivysčiusiose pasaulio šalyse ( ypač JAV).Tokį nusikalstamumo kilimą galima aiškinti šalių inndustrijos plėtra ir tos plėtros daromu šalutiniu poveikiu: socialinė atskirtis, tam tikrų gyventojų sluoksnių socialinės problemos, susvetimėjimas, narkotikai, vartojimo visuomenės formavimas, bedarbystė, vaikų prostitucija ir t. t.
Pastarąjį dešimtmetį gyvenimo tempai yra žymiai greitesni, nei anksčiau. Pavyzdžiui, Lietuvoje aštuntame šio šimtmečio dešimtmetyje nusikaltimų skaičius buvo pakankamai stabilus. 1986 m. prasidėjo nepilnamečių ir bendrojo nusikalstamumo augimas visoje šalyje. Pastarajame dešimtmetyje nepilnamečių įvykdomų nusikaltimų padidėjo 2,1 karto. 1997 m. tai sudarė 16,3 % visų išaiškintų nusikaltimų. Sunkių kriminalinių nusikaltimų, padarytų nepilnamečių, skaičius aštuonerių metų laikotarpyje išaugo 3 kartus. To prriežastimi iš dalies gali būti tai, kad dabar išgyvenamas periodas, mokslinėje literatūroje, vadinamas pereinamuoju, arba transformacijos laikotarpiu. Jame dėl neigiamų politinių ir socialinių procesų keičiasi ir visuomenės vertybinės orientacijos, o jaunimas tam ypač jautrus.Ši visuomenės grupė sunkiai atsispiria pagundai savo po

oreikius ir visuomenės reikalavimus įgyvendinti neteisėtu būdu. Galima teigti, kad jaunuolis atsiduria tam tikrame įtampos lauke, kuomet visuomenėje egzistuojančios vertybės susiduria su nepilnamečio nesugebėjimu ar nepajėgumu jas užsitikrinti. Kuomet siekiai ir poreikiai yra didesni nei galimybės, atsiranda pavojus, jog, ieškodamas išeities, jaunas žmogus sulaužys įstatymą. Yra daug pavyzdžių, vienas iš jų būtų: sudėtinga šalies ekonominė situacija, bedarbystė vis labiau apriboja legalius turto siekimo būdus. Pagal atlikta tyrimą Lietuvos įkalinimo įstaigose, matosi, kad kuo jaunesnis nuteistasis, tuo jo pirmas nusikaltimas buvo sąlygotas materialinių veiksnių .Pagal tyrimą, vyresnio amžiaus asmenys nusikaltimus dažniau įvykdo dėl neatsargumo , atsitiktinumo, draugų įtakos. Galima daryti prielaidą, kad jaunimas savo sėkmės šaltiniu laiko materialinę gėrovę. Realizuojant savo susikurtą gyvenimo viziją atsirandantys sunkumai bandomi spręsti įstatymų pažeidinėjimais.
Dažniausi yra turtiniai nuusikaltimai (vagystės); jie bendrame išaiškintų nepilnamečių padarytų nusikaltimų skaičiuje 1999 m. sudarė 72%, smurtinių nusikaltimų – apie 12 – 17%.

Vaikų (14-17m.) padaryti nusikaltimai 1993-2001m.
Metai 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001
Iš viso nusikaltimų 2506 2702 3555 4297 4433 4551 5348 5278 4977
Iš jų: nužudymai 2 7 11 14 22 30 28 27 23
Išprievartavimai 40 26 22 29 28 33 29 16 21
Chuliganizmas 164 100 146 137 216 389 432 420 350
Vagystės 1689 1963 2702 3330 3157 3455 3736 3539 3383

Ypač skaudi (ne tiek savo apimtimi, kiek pobūdžiu) ir sunkiai įvertinama problema yra vaikų ir jaunimo daromi nusikaltimai, susiję su narkotikais. Vien per metus (nuo 2000 iki 2001m. )vaikų padarytų šių nusikaltimų skaičius šoktelėjo nuo 9 iki 18 (absoliučiais skaičiais). Kaip rodo kitų Europos šalių patirtis, Lietuvoje šių nusikaltimų ateityje turėtų gerokai padaugėti.
Vis dėl to neretai tendencingai pateikiama (ypač žiniasklaidoje) va

aikų ir jaunimo nusikalstamumo problema neturėtų klaidinti. Situaciją analizuoti ir spręsti kylančias problemas yra būtina, tačiau vaikų ir jaunimo nusikalstamumo situacija Lietuvoje nėra dramatiška, t.y. negalima teigti, kad realiais nusikaltėliais tampa labai daug vaikų. Nors registruotas vaikų nusikalstamumas ir didėja, 1998m. 65- iems asmenims nuo 14 iki 17 m. teko vienas šios amžiaus grupės nusikaltęs asmuo.
Labai svarbu suvokti ir tinkamai įvertinti nusikalstamumą įtakojančius faktorius. Vienas – jų vaikų ir jaunimo neužimtumas. Pagal policijos darbuotojus, būtent minėtas faktorius padidina galimybę nusikalsti net 20 kartų. Dauguma į policijos įstaigas pakliūvančių vaikų nedirba ir nesimoko, gyvena nepilnoje šeimoje, tėvų išsilavinimas yra žemas, nemaža dalis net vasarą neturi kur praleisti laisvalaikio. Nepilnamečių užimtumo problemą bandoma spręsti organizuojant vasaros stovyklas, gatvės krepšinio turnyrus, savaitgalinius užsiėmimus.
Pagal JTO( Jungtinių Tautų Organizacijos) taisykles, numatančiose minimalius standartus nepilnamečių atžvilgiu vykdomam teisingumui, teigia, kad: “Valstybė visų pirma turi siekti sudaryti sąlygas, užtikrinančias jaunimui turiningą gyvenimą visuomenėje, kuri tuo gyvenimo periodu, kai jaunuoliai ypač linkę į neteisingą elgesį, būtų palanki jų asmeninio vystymosi ir išsilavinimo įgijimo procesui, maksimaliai laisvam nuo galimybių daryti nusikaltimus ir teisės pažeidimus”. Danijoje per pastaruosius metus pavyko sumažinti jaunimo nusikalstamumą. Danai to pasiekė socialinėmis priemonėmis – sudarė sąlygas jaunimui realizuoti ir išreikšti save socialiai nekenksmingais būdais.
Šiais laikais vyrauja nuomonė, kad tik socialinėmis priemonėmis, o ne gr
riežtomis bausmėmis galima mažinti jaunimo nusikalstamumą. Efektyviausia nusikaltimų prevencija – tinkama socialinė politika. Atsižvelgiant į tai, turi būti sukurta nauja baudžiamojo poveikio priemonių ir bausmių nepilnamečių nusikalstamumo koncepcija; juos reikia ne tiek bausti, kiek auklėti, ugdyti jų atsakingumą už savo poelgius, plėtoti jų teisinį švietimą. Taip pat turi būti humanizuotos nepilnamečiams teisės pažeidėjams taikomos poveikio priemonės, mažinant jų represinį pobūdį ir didinant resocializacijos ir adaptacijos visuomenėje galimybes. Reikia stengtis vengti vyraujančio “ kovos” ir “atpildo”už padarytą nusikaltimą principo vaikymosi.Toks principas nėra efektyvus, o jo taikymas nepilnamečiams yra labai žalingas tolimesniam jų gyvenimui ir asmenybės formavimuisi.
Visuomenėje turėtų formuotis nuomonė, jog ji yra atsakinga už kiekvieną savo narį ir negali atsiriboti, izoliuotis nuo nusikaltusiųjų, uždarydama juos į kalėjimus, nes dalis kaltės dėl to , kaip žmogus toje visuomenėje elgiasi, tenka ir jai. Formuoti visuomenės nuomonę, kad bausmes reikia švelninti, labiau galėtų padėti žiniasklaidos priemonės. Būtina sistemingai teisiškai šviesti visuomenę.
Akivaizdu, kad vien tik griežtomis baudomis, izoliacija visų problemų neišspręsi. Be to, vis garsiau šnekama apie visuomenę, kurioje kiekvienas žmogus gali laisvai kilti socialinio statuso laiptais. Taigi jaunimui turėtų būti nubrėžiama “starto linija, pateikiamos veiksmų realizavimo alternatyvos, visų pirma – švietimo ir užimtumo srityse, kad jaunam žmogui būtų įdomu ir prasminga stengtis bei siekti savo tikslo teisėtu būdu.
Vaikų ir paauglių nu
usikalstamumo prevencijos nacionalinė programa susideda iš įvairių programų, vykdomų atskirų institucijų. Viena tokių programų – Jaunimo nusikalstamumo prevencijos programa. Ją įgyvendina Kauno Jaunimo mokykla drauge su kitomis tokio tipo Lietuvos mokyklomis. Jų veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos nutarimais, Vaikų teisių konvencija, mokyklų koncepcijomis ir nuostatomis.
Remiantis 1997m. kovo mėn. 6d. Vyriausybės nutarimu Nr. 197, programos skirstomos į šalies ir regionines ( kelių apskričių), tačiau visų jų tikslai yra tie patys:
– Sudaryti sąlygas vaikų ir paauglių fiziniam, dvasiniam, protiniam, doroviniam, socialiniam ir kultūriniam ugdymuisi;
– Skatinti vaikų ir paauglių mokymosi motyvaciją;
– Šalinti ir neutralizuoti neigiamą socialinės aplinkos įtaką vaiko asmenybei, organizuoti rizikos grupės vaikų ( ypač benamių, valkataujančių ir elgetaujančių) socialinę globą ir rūpybą, skiriant ypatingą dėmesį jų pedagoginei priežiūrai ir užimtumui;

– padėti vaikams atgauti savigarbą, pasitikėjimą savimi ir suaugusiais.
I. A Programa grąžina motyvaciją ir suteikia privalomą pagrindinį išsilavinimą adekvačių asmenų paslaugų forma – įvairiomis konsultacijomis moksleiviams bei jų šeimoms visais jiems rūpimais klausimais, apimančiais ne tik ugdymą ( saviugdą).Tokiu būdu sudaromos sąlygos pasirinkti tolesnį mokymosi kelią grįžtant į bendrojo lavinimo mokyklas, stojant į gimnazijas, profesines mokyklas ar kolegijas.
Programa yra gera tuo atžvilgiu, kad ji į mokyklos suolą sugrąžina paauglius ir jaunuolius, kurie dėl tam tikrų priežasčių iškrinta iš švietimo sistemos. Taip pat ji pagerina vaikų teisių bei interesų apsaugą, mažina nusikalstamumo lygį šalyje, sukuria veiksmingą vaikų teisių apsaugos ir jų nusikalstamumo prevencijos sistemą, kuri reguliuoja neigiamą socialinės aplinkos įtaką, įvairaus lygio kriminogeninius procesus ir reiškinius, sąlygojančius vaiko teisių pažeidimus ir vaiko asmenybės deformacijos apraiškas.
B Programa skiriama konkrečiai:
– 12 – 16 metų jaunuoliams
– nemotyvuotiems
– kilusiems iš asocialių šeimų ar visiškai jų atstumtiems,
– linkusiems į delinkventišką elgesį.

Į Kauno Jaunimo mokyklą priimami jaunuoliai iš Kauno aplinkinių rajonų.
C Programos finansavimas vykdomas Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka:
<.>
2. Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos nacionalinės programos vykdymo komisijai atrinkus šalies programas, Švietimo ir mokslo ministerija, kiekvienais metais patvirtinus biudžetą, parengia šalies ir regioninių programų sąmatą, kurią tvirtina Švietimo ir mokslo ministras.
3. Pagal <.> parengtą sąmatą sudaromos sutartys su šalies programų vykdytojais bei apskričių viršininkų administracijomis dėl programų vykdymo.
4. Regioninėms programoms skirtas lėšas Švietimo ir mokslo ministerija pavedimu perveda apskričių viršininkams administruoti.
<.>
7. Vykdant programas ir sudarant sąmatas, reikia numatyti išlaidas darbo užmokesčiams, įnašams socialiniam draudimui, mitybai ( pagal nustatytas normas ) ir kt. išlaidoms. Kitose išlaidose numatoma:
7.1. kiek lėšų reikia mažavertėms priemonėms ir reikmenims (popieriui, kanceliarinėms prekėms, įvairioms ūkinės paskirties medžiagoms, medikamentams, kt.) įsigyti;
7.2. kiek lėšų reikia organizacinėms išlaidoms ( patalpų ir mokymo priemonių nuomai, transporto, pašto ir ryšių paslaugoms, kt.).
8. Programoms skirtos lėšos negali būti naudojamos:
8.1. ūkiniam inventoriui ir baldams, transporto ir ryšio priemonėms, kompiuterių, medicininės įrangos inventoriui, priemonėms ar įrangai, kainuojančiai daugiau kaip 500lt. Ir tarnaujančiai ilgiau nei vienerius metus, įsigyti;
8.2. patalpų remontui ir rekonstrukcijai.
Kauno Jaunimo mokyklą išlaiko jos steigėjas – Kauno miesto savivaldybė. Pagal mokyklos nuostatus, KJM – juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą. Ją privalo išlaikyti steigėjas ir jo finansavimas turi užtikrinti normalias mokyklos darbo sąlygas.
Taigi finansavimas vykdomas valstybės: iš biudžeto ji skiria lėšų Švietimo ir mokslo ministerijai, ši jas paskirsto miestų ir rajonų savivaldybėms, pastarosios – mokykloms. Galutinis fondų paskirstymas atliekamas remiantis pačios mokyklos poreikiais.
Tačiau Kauno Jaunimo mokyklos finansavimo šaltiniai gali būti nebiudžetinės lėšos: formuojamos iš mokyklos gamybinės veiklos, teikiamų mokamų paslaugų, paslaugų ir inventoriaus nuomos ( Vyriausybės nustatyta tvarka ), juridinių ir fizinių asmenų įnašų.
D Programa yra pilnai valstybinė, tačiau administravimas yra kombinuotas: mokyklą kontroliuoja Švietimo ir mokslo ministerija, taip pat ir Kauno miesto apskrities švietimo padalinį bei Kauno miesto švietimo skyrių.
Mokyklos direktorius yra skiriamas steigėjo. Vadovas privalo turėti aukštąjį išsimokslinimą, ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą, suvokiantis mokyklos paskirtį, tikslus ir uždavinius.
II. A Jaunimo nusikalstamumo prevencijos programa – dieninės priežiūros programa. Ji skiriama jaunuoliams, kuriais tėvai nesugeba tinkamai pasirūpinti, kas tūrėtų būti normalu. Tai likutinė socialinės rūpybos funkcija, užpildanti spragą tarp rinkos ir šeimos. Tinkamas išsilavinimas mažina tikimybę, kad jauni žmonės rinkos ekonomikos sąlygomis gali tapti nekvalifikuota darbo jėga arba visiškai nepatekti į darbo rinką.
Tuo tikslu sukurta tam tikra reguliuojanti sistema, skirta panaikinti šią riziką visuomenėje. Tai – institucinis požiūris, persipinantis ir su vystymusi ( plėtros). Tokios socialinės rūpybos institucijos kaip KJM galėtų paprasčiausiai pagerinti gyvenimo kokybę ir užpildyti žmogaus vystymesi atsiradusiais spragas, bet nebūtinai spręsti visas kilusias problemas.
Taigi, visi šie trys požiūriai yra glaudžiai susiję tarpusavyje, todėl labai sunku išskirti kurį nors vieną jų kaip pagrindinį.
B Programa tam tikra prasme yra universali, nes atvira kiekvienam, kuris atitinka amžiaus, motyvacijos, socialumo, kt. kriterijus ir nepriklauso nuo šeimų pajamų.
Kitą vertus, tai labai apsunkina taip vadinamo “ tinkamumo” įvertinimą( kada pasiekiamas tam tikras asocialumo lygis ).
Taip pat programą galima laikyti ir dalinai atrankine: lanksčios mokesčių skalės dėka atrenkami galintys mokėti už tam tikras paslaugas. Tokiu būdu siekiama nors kiek sumažinti programos kainą.
C Visą programos teikiamą paramą sudaro paslaugos – moksleiviai nėra remiami finansiškai, įstaiga neprisiima atsakomybės už mokinių gyvenamąjį būstą ar teikiamas komunalines paslaugas. ( KJM direktoriaus pavaduotojos teigimu, visi moksleiviai turi kur grįžti, jiems nereikia rūpintis maistu ar kitomis materialinėmis būtinybėmis).
D Programa yra valstybinė, todėl privalomas atsiskaitymas už gautų lėšų panaudojimą ir programos priežiūrą. Ją nusako Lietuvos Respublikos įstatymai:
1. Šalies programų vykdytojai bei apskričių viršininkų administracijos, pasibaigus kiekvienam ketvirčiui, iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai Finansų ministerijos patvirtintą biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo apskaitą.
<.>
3. Programų vykdytojams pažeidus skirtų lėšų panaudojimą pagal paskirtį, komisijos gali koreguoti programoms skiriamų lėšų sumas arba nutraukti sutartį ir pareikalauti nedelsiant grąžinti pervestas lėšas.
<.>
6. Programų pedagoginę priežiūrą vykdo apskričių viršininkų administracijos, valstybinės švietimo inspekcijos bei Švietimo ir mokslo ministerija.
E Programos lokalumą lemia jos regioninis lygmuo, todėl ji geriau prisitaiko prie žmonių poreikių, gali būti efektyviau kontroliuojama bendruomenės. Ir dėl to nenukenčia nei finansavimas, nei paslaugų kokybė.
KJM apima Kauną ir jo aplinkinius rajonus – tuo ir pasireiškia lokalumas.

LOKALINIO – organizacijų, įstaigų – LYGMENS PRIEMONĖS:
Uždavinys Priemonės turinys Įvykdymo laikas Vykdytojai
Skatinti institucinę iniciatyvą sukurti ir įgyvendinti vaikų teisių apsaugos ir jų nusikalstamumo prevencijos programas 1. Rengti ir įgyvendinti ugdymo,soc.globos ir rūpybos institucijose vaikų teisių apsaugos ir jų nusikalstamumo programas Kasmet Ugdymo, soc. globos ir rūpybos institucijų vadovai, konkursą laimėjusių programų vadovai.

2. Įgyvendinti visuomeninių organizacijų parengtas ir konkursui pateiktas vaikų <.>programas Kasmet Visuomeninių nevyriausybinių organizacijų vadovai, programų vadovai.

F Siekiant sumažinti nusikalstamumo augimą šalyje, nuspręsta diegti kuo daugiau profesionalią pagalbą teikiančių programų. Remiantis pastarųjų metų statistikos duomenimis, galima teigti, kad savanoriška neprofesionali pagalba ne visada adekvati prevencijos programų uždaviniams . Nusikalstamumas išlaiko tendenciją augti , todėl neįmanoma apsiriboti savanoriška veikla; reikalingi specialistai, sugebantys tinkamai ir operatyviai reaguoti į delinkventišką jaunuolių elgesį ir pirmuosius tokio elgesio pasireiškimus.
Todėl ir Kauno Jaunimo mokykloje dirba specialų išsilavinimą ir pasirengimą turintys pedagogai, vyksta dažnos pamokų peržiūros. Tai leidžia integruoti auklėjimą į mokymo dalykus, stebėti mokymo metodus,taikomus dėstant naują medžiagą. Pedagogų darbo rezultatai aptariami individualiai, Tarybos posėdžiuose, mokytojų susirinkimuose, t.p. ir kvalifikacijos kėlimo kursuose.
Be abejo , mokykla neatsisako ir savanoriškos pagalbos, kurią dažniau teikia neprofesionalai savanoriai.
G Išteklių problemą paprastai sudaro pinigų, specialistų trūkumas arba nesugebėjimas tinkamai panaudoti gaunamas lėšas.
Šiandieninėje situacijoje, kaip ir įprasta, didžiausią rūpestį kelia pinigų stygius. KJM – ne išimtis. Darbuotojų čia pakanka (atsirandantį trūkumą gali kompensuoti ir dalinė savanoriška veikla ), tačiau kad ir kokie pažangūs ir kilnūs būtų tikslai ir norai, siekiant tobulinti, plėsti, didinti programos efektyvumą ar tenkinti kasdienes būtiniausias reikmes, vien tik to nepakanka. Čia išteklių panaudojimo problema dažniausiai neiškyla, nes visos veiklos sferos yra prioritetinės; sunku išskirti kritiškiausioj būklėj esančią.
III. A Programa adekvati daugiau vertikaliai nei horizontaliai. Kiekvienais metais vis daugiau asmenų kreipiasi Į Kauno Jaunimo mokyklą ar kitas tokio tipo mokyklas. Be abejo, tai leidžia manyti, jog informacija apie programą ir jos galimybes pasiekia nemažą bendruomenės dalį. Tačiau horizontalųjį adekvatumą šiuo atveju mažina per ilgas laukiančiųjų sąrašas – mokyklos šiandien dar nėra pajėgios priimti visus norinčius.
Vertikalųjį adekvatumą lemia programos taikymas kiekvienam asmeniui: paslaugos teikiamos individualiai, atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Būtent dėl to Kauno Jaunimo mokykloje sudaromos nedidelės klasės – 8-15 mokinių, taikoma į asmenį atsižvelgianti lanksti vertinimo sistema. Ji skatina asmens vertės pajutimą, pasitikėjimą tiek savimi, tiek aplinkiniais. Kiekvienas moksleivis matomas tarsi “ant delno” mokyklos darbuotojų; jis nuolat stebimas, turima nemažai informacijos apie jo šeimą. Praeitį. Visą tai gerina teikiamų paslaugų kokybę.
C Grėsmingai plintant alkoholizmui, narkomanijai, nusikalstamumui, socialinio ugdymo funkcijoms būtina visuomenės parama, nes tik sutelkus jėgas galima įveikti iškilusius sunkumus.Programa susijusi su švietimo programomis, jaunimo užimtumu, narkotikų bei alkoholio prevencija. Atsakomybė už programos vykdymą tenka šioms valstybinėms ir savivaldos institucijoms.

ATSAKINGOS INSTITUCIJOS PAGRINDINĖS FUNKCIJOS
1.Švietimo ir mokslo ministerija Bendros programos koordinacija, vietinių programų

inicijavimas konkurso būdu.

2. Soc.apsaugos ir darbo ministerija Vaiko teisių pagrindų įstatymo įgyvendinimo

tvarkos dokumentų rengimas, konkrečių vaiko teisių

pažeidimų fiksavimas ir visuomenės bei institucijų

informavimas.

3. Sveikatos apsaugos ministerija Sveikos gyvensenos ugdymas, laikinos globos

programose esančių vaikų sveikatos priežiūra.

4. Vidaus reikalų ministerija Teisės pažeidėjų ankstyvoji prevencija.

5. Teisingumo ministerija Vaiko teisių juridinių aktų ekspertizė.

6. Krašto apsaugos ministerija Pilietinis, patriotinis ugdymas, ankstyvoji

prevencija.

7. Apskričių administracijų padaliniai Regioninių programų koordinavimas ir inicijavimas

8. Miestų ir rajonų savivaldybės Vietinių programų koordinavimas ir inicijavimas.

D Kuriant KJM, buvo manoma, kad tai nuskambės kaip labiau prievartinio statuso mokykla.Bent tokios reakcijos ir tokio programos įvertinimo buvo tikimasi iš visuomenės. Atrodytų visai normalu , kad bendrojo lavinimo mokyklos pašalintus savo moksleivius nukreipdamos į tokio tipo jaunimo mokyklas, tikisi, kad jose bus imtasi griežtesnių priemonių bandant grąžinti motyvaciją; tokių veiksmų , kokių , rodos, nedera imtis bendrojo lavinimo mokyklai. Tokiu būdu suformuojama visuomenės nuostata, kad tokios specialiosios mokyklos yra, tarsi , sugriežtinto rėžimo, į kurias savo noru bei savarankiškai niekas nesikreipia. Pasirodo, situacija yra visiškai priešinga. Kasmet vis daugėja besikreipiančių į tokio pobūdžio įstaigas, bandydami surasti tinkamiausią sprendimą kilusioms problemoms. Jaunimo mokyklos nebeatrodo bauginančios ir gąsdinančios. Jos tampa gana patrauklia išeitimi trumpesnį laiko tarpą iš švietimo sistemos iškritusiems ar puikia galimybe integruotis atgal į visuomenę, jau ilgą laiką neberandantiems joje savo vietos.
Kita vertus, įmanomos ir tiksliai priešingos latentinės pasekmės: ( prognozė )
Vis daugiau jaunų žmonių bando įsigyti aukštąjį universitetinį ar aukštąjį neuniversitetinį išsimokslinimą, o tai rodo mokslo prestižą. Tačiau vis dažniau kalbama, jog mokslas turi būti mokamas. Akivaizdu, kad jau greit atsidarys terpė, kurioje atsiras jauni žmonės, nepatekę į norimą aukštąją mokyklą. Be to, galima tvirtinti, kad iš anksto šioje terpėje yra apie 30 tūkst. Jaunuolių, kurie šiuo metu nelanko mokyklų. Galima numanyti, kad vis aukštesnis mokslo vertinimas visuomenėje skatins vidinę asmens įtampą tarp noro siekti visuomeninio pripažinimo ir realių galimybių. Taigi gali atsitikti taip, kad mokslo prestižo augimas skatins nusivylimą tų, kurie neturi galimybių įsigyti aukštąjį išsimokslinimą, bei didins jų norą užsiimti pavojinga( nusikalstama) veikla. Tokiu atveju Jaunimo mokyklų švietimo sistema taptų neveiksni dėl visiško abejingumo pagrindiniam išsimokslinimui, pamokų lankomumui, nes jaunuoliai nebemato prasmės mokytis, žinodami, kad toks jų išsimokslinimas niekada neprilygs visuomenės norma laikomam aukštajam išsilavinimui.

Apibendrinimas

Nepilnamečiai ir šiek tiek vyresni jų draugai sudaro savarankišką socialinę grupę, kurios narius sieja bendros teisės, pareigos, siekiai ir interesai. Nuo šios grupės socializacijos ir moralės priklausys ateities visuomenės transformacijos. Kriminologiniai samprotavimai verčia interpretuoti nepilnamečių nusikaltimus kaip specifinę nusikaltimų rūšį. Todėl jų prevencija ir yra viena esminių teisėtvarkos užtikrinimo krypčių. Taigi, matyt svarbiausia, kad jauni žmonės neliktų vieni dėl kartais keistų ir sunkiai suvokiamų savo interesų bei norų. Jiems taip pat reikalinga kryptis.

Literatūros sąrašas
1. Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje 1999. –V.: JTVP,1999. – p.145-147
2.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 6d. Nr. 197 nutarimai “Dėl vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos nacionalinės programos”.”Valstybės žinios”,1997m. Nr.21.
3. L. Vaicekauskaitė Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos nacionalinė programa. – V., 1997.
4.”Valstybės žinios”. – V., 1998, 63-1835* – 53P.
5. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija. Vaikų ir paauglių nusikalstamumo
prevencijos programa. – V.:Leidybos centras, 1997.86P
6. Teisinė nusikaltimų prevencija. Kriminologijos katedra. 1999 10 14 nutarimas Nr. 40.
7. Lietuvos statistikos metraštis. – V.: Metodologinis leidybos centras, 1999.-86P.

Leave a Comment