Literatūros apžvalga
Kiekvienas žmogus yra individuali asmenybė, todėl mes vieni nuo kitų skiriamės savo charakterio savybėmis ir elgesiu: vieni žmonės greitai ir stipriai reaguoja į įvairius gyvenimo reiškinius, įvykius, aiškiai rodo pasitenkinimą, džiaugsmą, liūdesį, o kitų reakcija lėta, vos pastebima; vienų reakcijos stiprios ir ilgai trunkančios, kitų, nors ir audringos, tačiau trumpos; vieni žmonės labai jautrūs, kiti – mažiau. Tokius būdo ir elgesio skirtumus įtakoja ne tik žmonių gyvenime susiformavę asmenybės bruožai, įpročiai, elgsena, bet ir individualios įgimtos asmens savybės, kurios žmones skiria vienus nuo kitų. Viena reikšmingiausių iš įgimtų žmogaus savybių yra temperamentas, kuris pasižymi dideliu pastovumu ir turi įtakos visoms žmonių asmenybės savybėms, jo psichinėmis būsenoms, formuoja jo charakterį. Taigi, temperamentas – tai individo savybių, nuo kurių priklauso psichikos veiklos dinamika (intensyvumas, tempas, ritmas), visuma. Tai įgimta ir sąlygiškai nekintanti savybė.(J. Lapė, G. Navikas, 2003 psl. 202).Gyvenęs V a. Pr. Kr. Gydytojas Hipokratas rėmėsi glaudžia žmogaus kūno, sielos ir proto sąsaja. Jam sveikata ar liga buvo neatskiriamos nuo asmenybės. Toks požiūris anais laikais buvo revoliucingas. Žodis „temperamentas“ – tai „teisingas mišinys“. Tad kiekvieno žmogaus temperamentas yra sangviniškų, cholerikų, flegmatikų ir melancholiškų savybių mišinys. Keturi temperamentų pavadinimai išvesti iš kūno skysčių, kurie esą anais laikais lėmė asmenybės sandarą: sanguis – kraujas, cholos – geltonoji tulžis, melanchos – juodoji tulžis, phlegma – gleivės. Buvo manoma, kad dėl tam tikro šių kūno skysčių mišinio pasireiškiąs tam tikras temperamentas. Keturių skirtingų temperamentų stebėjimo duomenys pasirodė esą teisingi. Paneigta tiktai jų priklausomybė nuo kūno skysčių. O kiekvieną temperamentą apibūdina tokie asmenybės požymiai:
– San¬gvi¬ni¬ško temperamento žmonės yra linksmi ir mėgaujasi gyvenimu. Jie: linksmi, nerūpestingi, optimistai, mėgstantys bendrauti ir yra mėgiami; visada pasirengę padėti kitiems, todėl kartais pažada, negalvodami ar galės ištesėti pažadą; nemėgstantys monotonijos, linkę dažnai keisti veiklą, todėl ypatingų laimėjimų gali ir nepasiekti. Sangvinikai yra ekstravertai (atviri).– Melancholiškas temperamentas būdingas niūriam, prislėgtam ir liūdnam žmogui. Daugiausia tokie žmonės yra jautrūs, nepatiklūs, nuolat randantys priežasčių nerimauti, įžvelgti sunkumus ir kliūtis; ko nors imdamiesi daugiausia galvoja apie sėkmę, apie tai, kaip išvengti nesėkmės; turi stiprų pareigos jausmą, todėl, prieš pažadėdami, ilgai svarsto, ar tikrai galės ištesėti. Melancholikai yra intravertai (uždari).– Flegmatiškas temperamentas būdingas nejudriems, taikiems ir lėtiems žmonėms. Dažniausiai jie būna šaltakraujai, nelengvai susijaudina, bet sunkiai ir nusiramina; veikia lėtai, bet ištvermingai, yra valingi ir principingi; taktiški, atsargūs, nemėgstantys viešumos. Flegmatikai yra intravertai ( uždari).– Choleriško temperamento yra karštakraujai, gyvi ir veiklūs žmonės. Dažniausiai jie yra greitai užsiplieskiantys ir greitai nurimstantys, greiti veiklos tempai, tačiau trūksta ištvermės; mėgstantys pripažinimą, pagyrimus, yra išdidūs savimylos, kartais šykštūs; elgiasi rafinuotai ir ceremoningai; kiti gali jų nemėgti dėl polinkio vadovauti ir pasipūtimo. Cholerikai yra ekstraverati (atviri).Praktiškai gyvenime nepasitaiko žmonių kurio nors vieno išskirtinai temperamento tipo, tiesiog vieno tipo savybės yra dominuojančios, o kitos pasireiškia mažiau. Kiekvienas temperamentas turi teigiamų ir neigiamų pusių, privalumų ir ydų. Šių keturių temperamentų žmonių rasime visoje žemėje. Net ir Biblijoje skaitome apie žmones, kuriems kai kada prasiveržia tam tikram temperamentui būdingas elgesys. (R. Reinhold, 1999)Žymus šveicarų psichologas K.G. Jungas pateikė asmenybės tipologiją. Jis išskyrė dvi esmines asmenybės nuostatas: intraversiją (orientaciją į savo vidinį pasaulį) ir ekstraversiją (orientaciją į išorinį pasaulį.) Abi šios nuostatos glūdi kiekvienoje asmenybėje, bet viena iš jų yra dominuojanti. Pagal dominuojančią nuostatą žmonės skirstomi į intravertus ir ekstravertus.Intravertai atrodo ramūs, santūrūs, tylūs, susimąstę. Jie nemėgsta minios, gausių susibūrimų. Šie asmenys vertina ramybę, o kartais ir vienatvę. Prieš apsispręsdami ką nors veikti, jie visada ilgai galvoja. Draugais jie laiko tik tuos žmones, su kuriais juos sieja itin glaudūs ryšiai. Intravertai kartais nepagrįstai laikomi vienišiais ir bailiais. Jie nuo vaikystės kenčia nuo negatyvių bendraamžių replikų. Nors šiems asmenims nelabai patinka šurmulys, bet jie nelinkę slapstytis nuo žmonių. Tiesa, ilgai bendraudami jie pavargsta ir nori pabūti vieni. Intravertai gali atsiskleisti tik jiems tinkamoje aplinkoje. Jie ryžtąsi žengti „į sceną“ dėl visai kitokių priežasčių negu dėmesį mėgstantys ekstravertai. Intravertai pasireiškia tada, kai ieško sau tinkamos veiklos. Dažnai intravertai yra kaltinami egocentriškumu, abejingumu ir nenoru bendrauti. Intravertai kaip tik sugeba labiau įsijausti į kito žmogaus išgyvenimus, nei ekstarvertai. Intravertai nekalba veltui: vien dėl to, kad ką nors pasakyti. Jie kalba argumentuotai ir trumpai. O svarbiausia – jie moka nutylėti ir visko neišsakyti. Gal dėl to tai palaikoma nenoru bendrauti, nepasitikėjimu, neryžtingumu, paslaptingumu? Intravertai paprastai stereotipiškai laikomi keistuoliais, vienišiais. Tačiau mokslininkai nurodo, kad šis psichologinis tipas yra emocionaliai stabilesnis. Dažnai tai yra ryškus pranašumas. Intravertiški žmonės jautriau nei ekstravertai reaguoja į šviesą, tamsą, oro temperatūrą. Jų organizmas rytais dažnai būna mieguistas. Jie mažiau prakaituoja, todėl sunkiau toleruoja karščius. Jiems siūloma dėvėti drabužius su kišenėmis – šąlančioms rankoms šildyti. Ekstravertai, skirtingai nei intravertai, aktyviai domisi juos supančiais žmonėmis ir reiškiniais. Jie visuomet atviri naujoms pažintims, aktyviai priima naują informaciją, stengiasi būti įvykių sūkuryje. Jie mėgsta bendrauti, nevengia triukšmingų vakarėlių, turi daug bičiulių. Ekstravertai dažniau konfliktuoja, pažeidžia įsakymus, keičia mokyklas ar darbus, išsiskiria su draugais, jų vedybinis gyvenimas dažniau baigiasi skyrybomis. Ekstravertai nėra sukurti monotonijai. Ekstravertai geriau mokosi pradinėje mokykloje, sėkmingai laiko egzaminus, tačiau entuziazmo pritrūksta aukštojoje mokykloje, siekiant mokslinio laipsnio. Vėlgi dėl to paties noro nenuskęsti rutinoje. Ekstravertai yra linkę geriau vertinti save ir aplinkinius. Jie dažniau prieštarauja, pateikdami priešingų pavyzdžių, o intravertai siekia bendradarbiavimo, yra pakantūs kitų nuomonei. Ekstravertai mažiau jaučia skausmą. Intravertų atmintis geresnė nepriklausomai, ar informacija pozityvi ar negatyvi. (http://gatve.delfi.lt/archive/article.php?id=12922437)Aizenko temperamento tyrimasAnglų psichologas H. Aizenkas šiek tiek praplėtė temperamento sąvoką, įgimtomis savybėmis laikydamas žmogaus polinkį į ekstraversiją ir intraversiją (orientaciją į aplinką arba į save), emocinį stabilumą ir neurotizmą. H. Aizenkas sudarė klausimyną, kuris padeda nustatyti žmogaus temperamentą, remiantis žmogaus santykiu su aplinka ir nervų sistemos gebėjimu reaguoti į dirgiklius, be to, į intraversijos ir ekstraversijos psichotipus. Darbo tikslasNustatyti tiriamojo objekto (šiuo atveju savo) dominuojantį temperamento tipą ir jam būdingas savybes.Nustatyti tiriamojo objekto (šiuo atveju savo) ryškiausius charakterio bruožus, temperamentą.MetodikaH. Aizenko temperamento klausimynas.Tyrimo eigaTyrimą vykdėme bendravimo psichologijos paskaitos metu. H. Aizenko klausimyną sudarė 57 klausimai, į kuriuos reikėjo atsakyti taip arba ne. Už sutapusius su dėstytojos diktuojamais atsakymais buvo skiriamas vienas balas, o už nesutapusius nulis. Rezultatus sudaro trys skalės:1) Melo skalė (ją sudaro 9 klausimai ir ji parodo kaip teisingai atsakinėta į klausimus);2) Ekstraversijos – intraversijos skalė (24 klausimai šiai skalei);
3) Neurotizmo-emocinio stabilumo skalė (24 klausimai taip pats skirti).Pagal atsakymus į klausymus testo rezultatai bus matomi 1.1 pav.1.1 pav.
Tyrimo rezultataiGrafiškai mano tyrimo rezultatus galime matyti 1.2 paveiksle.Melo skalėje surinkau 1 balą. Tai reiškia, kad šį testą atlikau sąžiningai ir nemelavau pati sau. Taip taip pat liudija testo patikimumą: kuo mažiau balų surinkta – tuo testo rezultatai labiau atitinka realybę.Ekstraversijos – intraversijos skalėje surinkau 13 balų. Tai, kaip matome pagal 1.1 pav., reiškia, kad aš esu linkusi į ekstravertiškumą. Pagal šį rezultatą taip pat galiu teigti, kad aš apytiksliai 55 proc. skiriu bendravimui su aplinkiniais žmonėmis ir 45 proc. laiko skiriu vienatvei, buvimui su savimi. Teisingai sakoma, kad ekstravertai bendraudami jaučiasi kaip žuvys vandenyje, o priverstinis buvimas vienumoje juos slegia. Itin gerai mano temperamentą atspindi keletas stereotipinių ekstraverto apibūdinimų kaip kad „ekstravertus erzina pareiga ir žodžiai: “tu privalai”, “reikia”. Mėgsta imtis iniciatyvos, vengia rutinos“. (http://www.socioniko.net/lt/1.1.types/index-type.html). Sutinku su teiginiu, kad ekstravertai tai entuziastingi optimistai. Man visur yra gerai, visur skanu ir panašiai, nesu ta „zyzlė“, kuriai viskas nepatinka, viskas negražu ir t.t. Reikia džiaugtis gyvenimu! Dažnai būnu savimi patenkinta ir pasitikinti, neieškau priekabių prie žmonių. Visada turiu savo nuomonę ir ją išsakau, bet jos niekada neperšu kitiems, nes manau, kad kiekvienas žmogus turi savo nuomonę ir nevalia jos menkinti.Neurotizmo – emocinio stabilumo skalėje surinkau 22 balus. Kaip rodo 1.1 paveikslas esu linkusi į neurotizmą.Neurotizmas yra asmenybės matas. Viename gale yra emocinis pastovumas (emocinis stabilumas), kitame – emocinis nestabilumas (neurotiškumas).Neurotizmo sąvokai apibrėžti vartojami tokie terminai kaip: per didelis emocinis jautrumas, emocinis svyravimas, emocinis reaktyvumas; emocijų kontrolės stoka. Neurotiniai asmenys mažai atsparūs stresui. Neurotikai dažnai skundžiasi neapibrėžtais somatiniais negalavimais, skundžiasi nuolatiniais rūpesčiais, lengvai pasiduoda nuotaikos svyravimams, yra dirglūs, linkę į baimės būsenas ir nervinius sutrikimus, pasiduodantys depresijai ir kenčiantys nuo nemigos. Aizenkas mano, kad neurotizmas yra sąlygotas, tarp kita ko, vaikystėje taikomų neteisingų auklėjimo metodų. (http://www.lps.lt/usr_img/Image/mokymai_proj/Asmenybes_savoka_eksperto_pranesimas.doc). Iš šitų neurotizmo apibūdintų savybių man netinka, kad neurotikai dažnai skundžiasi neapibrėžtais somatiniais negalavimais, nuolatiniais rūpesčiais ir panašiai. Aš nemėgstu savų rūpesčių užkrauti kitiems, nes kiekvienas turime ir savų bėdų, tad kam apsunkinti ir kitus dar papildomai.
Taigi, apibendrinant tyrimo rezultatus, remiantis 1.2 paveikslu, mano temperamento tipas yra cholerikė. Cholerikas – tai energingas, greitų reakcijų, stiprių emocijų žmogus. Šio tipo žmogus siekia pirmauti, priešinasi viskas, kas jiems trukdo. Neretai staigiai supyksta, praranda pusiausvyrą ir negreit sugeba atleisti, nenori pripažinti, jog buvo neteisūs. (http://day.lt/temperamentas/cholerikas). Ši sąvoka gana teisingai atspindi mano temperamentą. Tikrai esu greitų reakcijų ir stiprių emocijų žmogus, tačiau staigiai supykusi, greit ir atleidžiu, nes nemoku savyje laikyti pykčio kitiems. Dar cholerikai apibūdinami kaip energingi, ryžtingi, valingi ir patikimi asmenys. Šios savybės atsispindi ir manyje. Jeigu jau kažko labai stipriai užsigeidžiu, tai visais įmanomais būdais aš tą tikslą pasieksiu. Draugai ir pažįstami sako, kad esu patikimas žmogus. Šiuo teiginiu turiu tik vieną nuomonę, reikia būti tokiu žmogumi, kokį pats norėtum turėti šalia.1.2 pav.
Išvados
Pagal H. Aizenko klausimyno rezultatus mano dominuojantis temperamento tipas yra cholerikė. Realybėje iš tiesų aš ir mano žmonės iš mano aplinkos pastebi daug šiam tipui būdingų mano savybių: esu energinga, emocionali, jautri, siekiu pirmauti, mėgstu vadovauti, tačiau taip pat galiu teigti, kad kai kurios šio temperamento tipo savybės man visai nebūdingos, pavyzdžiui, kad esu dirgli, agresyvi, įžeidi. Mano charakteriui būdingos ir kitų temperamento tipų savybės, pavyzdžiui, esu atjauti, kontroliuojanti save, mąstanti. Bet vis dėlto daugiausia bruožų, atspindinčių mano charakterį, yra priskiriama cholerikės temperamento tipui. Ekstraversijos -intraversijos skalė taip pat atspindėjo mano elgesį realybėje, nes iš tiesų daugiausia laiko aš praleidžiu bendraudama su žmonėmis ir nemėgstu vienatvės. Tačiau Neurotizmo – emocinio stabilumo tyrimo rezultatai neatitinka realybės ir prieštarauja kitiems tyrimo rezultatams. Pagal tyrimo rezultatus aš esu neurotikė. Neurotizmui būdingas nerimastingumas, įkyrios mintys, nelaimingumas, autonomijos trūkumas, kaltės jausmas, hipohondrija., tačiau iš tikrųjų realybėje man labiau būdingos emocinio stabilumo savybės – paprastai esu rami, neįsitempusi, sugebanti kritinėse situacijose valdyti savo emocijas.
Taigi H. Aizenko klausimyno tyrimo rezultatai teisingai atskleidė mano temperamento tipą, tačiau ne visiškai teisingai atspindėjo mano emocinį stabilumą.NAUDOTA LITERATŪRA:
1. D. Gailienė, L. Bulotaitė „Asmenybės ir bendravimo psichologija“, Vilnius, Tyto Alba, 20022. J. Almonaitienė, D. Antininė „Bendravimo psichologija“ Kaunas, Technologija, 2003 3. J. Lapė, G. Navikas „Psichologijos įvadas“, Vilnius, Lietuvos Teisės Universitetas, 2003;4. „Psichologija studentui“, KTU 20025. Ruthe Reinhold „Tipai ir temperamentai“, Vilnius, Vaga, 19996. http://day.lt/temperamentas/cholerikas7. http://gatve.delfi.lt/archive/article.php?id=129224378. http://www.lps.lt/usr_img/Image/mokymai_proj/Asmenybes_savoka_eksperto_pranesimas.doc9. http://www.socioniko.net/lt/1.1.types/index-type.html