Jaunimo darbo tendencijos

Turinys
Turinys 1
Referato įvertinimas 2
Parengto makroekonomikos referato savarankiškumo patvirtinimas 3
Lentelių sąrašas 4
Įvadas 5
1. Darbo rinka 7
2. Jaunimo padėtis darbo rinkoje 10
2.1. Jaunų bedarbių socialinė demografinė charakteristika 10
2.2. Darbo netekimo ir neįsidarbinimo priežastys 11
2.3. Jaunimo nedarbo problemos kaimo regionuose 12
3. Jaunimo integracijos į darbo rinką problemos 14
3.1 Jaunimo integracijos į darbo rinką ypatumai 14
3.2 Jaunimo integracijos į darbo rinką priemonių sistema 15
4. Organizacijos, padedančios jaunimui įsidarbinti 20
4.1 Europos organizacijos, padedančios jaunimui įsidarbinti 20
4.2 Organizacijos, padedančios įsidarbinti jaunimui Lietuvoje 22
4.3 Lietuvos organizacijos, padedančios jaunimui įsidarbinti užsienyje 24
Išvados 25
Literatūra 26Parengto makroekonomikos referato savarankiškumo patvirtinimas
Patvirtiname, kad parengtas makroekonomikos referatas „Jaunimo darbo tendencijos“:
• atliktas savarankiškai ir nebuvo kaip visuma pateiktas jokiam dėstomajam dalykui atsiskaityti šiame ar ankstesniuose semestruose;
• nebuvo pateiktas atsiskaityti kitame KTTU fakultete arba kitoje Lietuvos aukštojoje mokykloje;
• turi visas į referato literatūros sąrašą įtrauktų informacijos šaltinių nuorodas.Lentelių sąrašas
1 pav. Darbo rinka
2 pav. Nurodytos pagrindinės neįsidarbinimo priežastys 2005m vykusioje apklausoje. (http://www.ldb.lt/panevezys/apklausos/Pakartotina_besireg20051.html)
3 pav. Jaunimo integracijos į darbo rinką schema
4 pav. Profesinio orientavimo ir konsultavimo veiklos tobulinimas
5 pav. Aktyvių darbo rinkos priemonių tobulinimo kryptysĮvadas
Jauno žmogaus gyvenime daugelis svarbių įvykių, turinčių įtakos tolesniam gyvenimui, nutinka jaunystėje ir per gana trumpą laiką. Vienas iš tokių svarbių įvykių yra jauno žmogaus pirmasis įsidarbinimas. Lietuvoje jaunimo integracijos į darbo rinką problemai skiriama nepakankamai dėmesio, nepaisant to, kaad ši problema pastaruoju metu mūsų šalyje ypač aktuali – realūs jaunimo nedarbo mastai ne tik nemažėja, bet kasmet vis sparčiai auga ir viršija bendro nedarbo mastą.
Lietuvoje „jaunimo“ sąvoka apibrėžia valstybinė jaunimo politikos koncepcija, patvirtinta 1996 m. Pasak šios koncepcijos, jaunimas ga

ali būti apibrėžiamas kaip 16-29 metų amžiaus žmonių grupė, išgyvenanti formavimosi bei integravimosi į visuomenės socialinį, politinį – ekonominį ir kultūrinį gyvenimo laikotarpį. Šiuo laikotarpiu jaunimas tampa nepriklausoma visuomenės dalimi ir ruošiasi aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime. Anot koncepcijos, jaunystė yra amžiaus tarpsnis, kai formuojasi žmogaus asmenybė, kai jis savarankiškai pradeda dalyvauti visuomenės gyvenime ir daryti jam įtaką.
Jaunimą galima suskirstyti į smulkesnes amžiaus tarpsnių grupes, pavyzdžiui, 16-18-mečiai, kurie dar mokosi ir nėra pradėję savarankiško gyvenimo, 19–24–mečiai, kurie tęsia studijas arba tik pradeda aktyvų ekonominį gyvenimą, ir 25–29–mečiai, kurie jau ilgesniam laikui stabilizuoja savo gyvensenos ir socialinės elgsenos būdą. Taip pat skiriasi jaunimo grupės pagal baigtų mokslų pobūdį, pagal tai, ar jie dirba, ar ne ir pan.

Jaunimo apklausos duomenimis, darbas jaunimo vertybių skalėje yra antroje viietoje po šeimos. 96,7 proc. apklaustųjų teigė, kad jiems darbas yra labai svarbus. Taip pat jaunimas apklausos metu kaip vieną aktualiausią tiek visos Lietuvos, tiek Lietuvos jaunimo problemą išskyrė nedarbą.
Iš visų 14-29 metų apklausoje dalyvavusiųjų, 35,2 proc. yra dirbantys. 14-18 metų amžiaus grupėje dirbantys teigia 1,2 proc., 19-24 m. – 37,2 proc. ir 25-29 m. – 72,5 proc. apklaustųjų. Tik 14,1 proc. besimokančiųjų vienoje ar kitoje švietimo įstaigoje derina mokslą su darbu, tačiau vyrauja nuomonė, kad suderinti kokybiškas studijas ir darbą yra neįmanoma – tenka kažkurį vieną paaukoti kito vardan.
Lietuvos Respublikos Seimas, at
tsižvelgdamas į nevyriausybinių organizacijų kreipimąsi, 1999 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. VIII – 1271, 2000-uosius paskelbė jaunimo metais. Tačiau jaunimo nedarbas – bene aktualiausia socialinė problema – per pastaruosius metus ne tik nemažėjo, bet, kaip ir bendras nedarbo lygis šalyje, augo. Daugelį jaudina, kas laukia vis labiau į bedarbystę grimztančių jaunų žmonių – narkotikai, alkoholis ar perpildyti kalėjimai. Norint sėkmingai išspręsti jaunimo nedarbo problemą ir sušvelninti jo pasekmes, reikalingos visų valstybinių institucijų sutelktos pastangos.
Darbo tikslas: išsiaiškinti jaunimo darbo tendencijas.
Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti darbo rinkos sąvoką.
2. Nusakyti jaunimo padėtį darbo rinkoje.
3. Aptarti jaunimo integraciją į darbo rinką.
4. Nusakyti ir aptarti organizacijas, kurios padeda jaunimui įsidarbinti.
Metodai:
• Mokslinės literatūros analizė.1. Darbo rinka
Kalbant apie jaunimo darbo rinką, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas yra darbo rinka. Terminas „darbo rinka“ savo pirmine, siaurąja prasme, reiškė vietą, kurioje buvo perkama ir parduodama žmogaus darbo jėga. ( V. Navickas, K. Paulavičius „Darbo rinka-teorija ir valstybės politika“ 1999, 7 psl.) Šiuo metu rinka nusako sąlygas, kurios leidžia pirkėjams ir pardavėjams susisiekti vienam su kitu bei konkurencijai atsirasti. Konkurencija – neišvengiamas rinkos komponentas.
Darbo jėga yra visi dirbantys ir aktyviai ieškantys darbo šalies piliečiai, kitaip tariant, žmonės, kurie nori ir gali dirbti. (Kauno technologijos universitetas „Makroekonomika-vadovėlis ekonominių specialybių studentams“, Kaunas: Technologija, 2005).
D a r b o jėga (labour force / manpouwer) – tai visi, sulaukę įstatymo numatyto amžiaus, dirbantys ar
r aktyviai ieškantys darbo šalies piliečiai.

Dažnai vartojamą sąvoką „darbo jėga“ ekonomistai apibūdina kaip fizines ir protines pastangas, kurias žmonės įdeda kurdami prekes bei paslaugas.

Šalies ekonomikos lygis ir potencialas priklauso nuo darbingų žmonių darbo. Jie savo darbu kuria materialines vertybes ir teikia paslaugas, kurios tenkina mūsų pačių poreikius. Bendras žmonių, tinkamų darbuotis šalies ūkyje, skaičius nusako Lietuvos Respublikos darbo jėgą. (B. Martinkus, V. Žilinskas „Ekonomikos pagrindai“, Kaunas: Technologija, 1997)
Darbo jėga įtraukiama į ekonomines veiklas per samdos santykius. Pagrindiniais šių santykių subjektais yra darbdaviai (privatūs asmenys, įmonės, valstybė), samdomieji darbuotojai (darbo jėgos savininkai), tarpininkaujančios darbo rinkoje įstaigos ir organizacijos (darbo biržos, įdarbinimo biurai, mokymo centrai, profesinės ir darbdavių sąjungos). Santykiai tarp darbo rinkos subjektų dėl darbo jėgos įsigijimo, panaudojimo, valdymo reguliuojami valstybės įstatymais, poįstatyminiais aktais, kolektyvinėmis sutartimis.
Darbo rinkos santykių negalima suvesti tik į darbo jėgos pirkimą – pardavimą. Šių dienų darbo rinkoje sprendžiamos ne tik ekonominės, bet ir socialinės problemos. Tai darbo išteklių racionalus panaudojimas, gyventojų užimtumo ir kovos su nedarbu programų įgyvendinimais, naujų darbo vietų kūrimas, bedarbių registravimas ir materialinis rėmimas, ieškančių darbo apmokymas ir perkvalifikavimas.
Rinkos ekonomika neatsiejama nuo darbo pasidalijimo tarp darbuotojų, įmonių ir šalių. Darbo pasidalijimas leidžia žymiai padidinti darbo našumą, kadangi specializuotas darbas yra žymiai našesnis. Specializuojasi darbuotojai įmonės viduje, įmonės sp
pecializuojasi tam tikros produkcijos gamybai, net atskiros šalys specializuojasi tam tikrų produkcijos rūšių gamybai.
Darbo pasidalijimo privalumai yra šie:
o padidėja atskirų operacijų greitis;
o galima pritaikyti specializuotus įrengimus;
o skirtingo pasiruošimo ir kvalifikacijos darbuotojus galima priskirti atitinkamo lygio operacijoms atlikti ir taip užtikrinti geriausią darbuotojų panaudojimo lygį.
Darbo pasidalijimo privalumai ypač pasireiškia masinėje ar serijinėje gamyboje, o tada pasiekiamas didžiausias darbo našumas ir pagaminama pigi produkcija. Tačiau per didelis darbo pasidalijimas neigiamai veikia jį atliekantį darbuotoją, ypač jei tai aukštos kvalifikacijos, iniciatyvus, siekiantis savo tikslų darbuotojas. Prie neigiamų darbo pasidalijimo momentų reikia priskirti:
• sumažėja darbuotojų motyvacijos lygis, nes jie gamina nuasmenintą produktą;
• reikia labai aukštos darbo disciplinos, padidėja konfliktų tikimybė, nes visų darbuotojų darbas tarpusavyje susijęs;
• darbas yra monotoniškas ir nuobodus;
• aukštas darbo specializacijos lygis didina darbo koordinavimo laipsnį.
Kuo aukštesnis darbo pasidalijimo lygis, tuo daugiau dėmesio reikia skirti atskirų gamybinių procesų tarpusavio suderinimui. Todėl labai aktuali tampa darbo kooperavimo problema.
Darbo pasidalijimas ir kooperavimas daro darbo rinką labai sudėtingą, nes joje dalyvauja skirtingos kvalifikacijos darbuotojai, dažnai kalba eina ne apie konkretų žm.ogų, bet apie kolektyvinį darbuotoją, kuris reikalingas tam tikram darbų kompleksui atlikti.
Darbo rinkoje darbuotojai konkuruoja tarpusavyje, stengdamiesi gauti darbo vietą ar geriau apmokamą darbą. Šioje rinkoje konkurencija būtinai susiduria su nedarbu, kaip neišvengiamu reiškiniu rinkos sąlygomis. Nedarbo lygis svyruoja priklausomai nuo šalies išsivystymo ir darbo rinkos socializacijos laipsnio, kuris pasireiškia vyriausybei ir profsąjungoms aktyviai reguliuojant darbo rinkos procesus, ypač veikiant nedarbo lygį. Darbo rinkos situacija pateikta 1 paveiksle.

Taigi rinką veikia ne tik ekonominiai veiksniai (rinkos kaina, pasiūla ir paklausa). Egzistuoja socialinis aspektas, kuris suprantamas kaip veikiančių visuomeninių institutų (profsąjungos, vyriausybės, įstatymų, diskriminacijos, kuri svarbi tik tam tikroms grupėms žmonių, bet ne visai darbo rinkai) susiklosčiusių tradicijų kišimasis į darbo rinkoje vykstančius procesus. Šie visuomeniniai institutai padeda reguliuoti darbo rinką ir yra darbo socializacijos prielaida (B. Martinkus, A. Sakalas, A. Savanevičienė „Darbo išteklių ekonomika ir valdymas“, Kaunas: Technologija, 2006).2. Jaunimo padėtis darbo rinkoje
Šalies visuomenę vis labiau neramina jaunimo socialinės problemos, kurių sprendimas ekonomikos nuosmukio sąlygomis yra sudėtingas. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į nevyriausybinių organizacijų kreipimąsi, 2000-uosius paskelbė jaunimo metais. Darbo ir socialinių tyrimų instituto mokslininkai Respublikinės darbo biržos užsakymu atliko kompleksinį tyrimą “ Nedirbančio jaunimo darbo motyvacija, teritorinis mobilumas ir integravimas į darbo rinką”, apimantį darbo biržose užsiregistravusio jaunimo sociologinę bei darbdavių ekspertinę apklausas. Tyrime dalyvavo 2239 jauni bedarbiai bei 66 darbdaviai. Atranka buvo vykdoma pagal regionus ir respondentų išsilavinimą, atsižvelgiant į nedarbo lygį. Jie (atrinkti regionai) atspindi skirtingas jaunimo dalyvavimo darbo rinkoje galimybes priklausomai TDB aptarnaujamų regionų urbanizacijos lygio. Tyrimo rezultatai yra pakankamai reprezentatyvūs ir atspindi nedirbančio jaunimo padėtį šalies darbo rinkoje.2.1. Jaunų bedarbių socialinė demografinė charakteristika
Bendras jaunimo nedarbo lygis visuose į tyrimą patekusiuose regionuose apklausos metu buvo 14%, vyrų – 15%, moterų – 12%, kaime – 16%, mieste – 13%. Didžiąją jaunų bedarbių dalį (58%) sudaro 21–24 m. žmonės, daugiau nei kas dešimtas jaunas bedarbis (11%) neturi 18 m., beveik kas trečiam (31%) – 19-20 m. Tarp TDB (teritorinių darbo biržų) užsiregistravusio jaunimo daugiau vyrų (59%) nei moterų (41%). Tyrimas padėjo atskleisti jauno bedarbio socialinį demografinį portretą. Taigi, tipiškas jaunas bedarbis – tai 21 – 24 metų amžiaus žmogus (58 proc.), turintis pakankamai žemą išsilavinimą (net 50,0 proc. iš jų neturėjo profesinio pasirengimo), neturintis paklausios profesijos, be pastovaus pajamų šaltinio, neturintis vaikų bei gyvenantis kartu su tėvais ir jų išlaikomas asmuo, kuris nesėkmingai bando įsitvirtinti darbo rinkoje. 55 proc. šiame tyrime dalyvavusių jaunų bedarbių mano, jog labiausiai jaunimo įsidarbinimą įtakoja bendrasis išsilavinimas ir profesinis pasirengimas.
Tyrimas parodė, kad pagrindinė jauno žmogaus integracijos į darbo rinką prielaida – paklausi profesija. Labai svarbu, kad kuo daugiau jaunimo įgytų profesiją nuosekliojo švietimo sistemoje. Jauni bedarbiai mažai išsilavinę. Pusė visų TDB registruotų į tyrimą patekusių jaunų bedarbių nekvalifikuoti. Tai žymiai daugiau nei vidutiniškai tarp visų bedarbių. Tik 2% jaunimo turi aukštąjį, 7% – aukštesnįjį, o 41% jaunuolių – profesinį išsilavinimą.
Dauguma respondentų (daugiau nei 4/5) gyvena kartu su tėvais, 9% šių žmonių nuomoja butą. Mažiau nei dešimtadalis (tik 9%) turi atskirą nuosavą būstą. Taigi jaunų bedarbių materialinės ir būsto sąlygos sudėtingos. Daugelis respondentų ekonomiškai priklauso nuo tėvų. Ypač sunku jaunoms bedarbių šeimoms, nepajėgiančioms savarankiškai spręsti savo finansinių ir būsto problemų.2.2. Darbo netekimo ir neįsidarbinimo priežastys
Analizuojant jaunimo padėtį darbo rinkoje, paaiškėjo jų nedarbingumo priežastys:
 rimtos kliūtys siekiančiam įsidarbinti TDB jaunimui – silpna profesinio tobulėjimo motyvacija, menka kvalifikacija (išsilavinimas), mažas teritorinis mobilumas;
 jauni bedarbiai ankstesnės darbo vietos praradimą daugiau linkę aiškinti ne profesinio pasirengimo stoka, bet bloga ekonomine situacija ir darbo vietų stoka susijusiomis aplinkybėmis;
 didelė dalis apklaustųjų profesinį pasirengimą (išsilavinimą) suvokia tik kaip abstrakčią priežastį, lemiančią jaunimo įsidarbinimą, mažiau susietą su tyrime dalyvavusio konkretaus individo profesinio tobulėjimo galimybėmis. Tad keldami didesnius reikalavimus jaunimo įsidarbinimui apskritai, apklausti žmonės profesinio tobulėjimo požiūriu mažiau reikalauja iš savęs.
Panevėžio darbo biržoje pakartotinai besiregistravusių bedarbių, 2005m. gegužės 1d. buvo 5779 asmenys, tai sudarė 93 proc. nuo bendro bedarbių skaičiaus. Siekiant 90 proc. rezultatų patikimumo, apklausti 98 bedarbiai. Taigi pagrindines neįsidarbinimo priežastis tyrimo dalyviai, nurodė : nepakankamas išsimokslinimas (20 proc.), neturėjimą profesinio pasirengimo (16 proc.) ir nepakankamą praktinių įgūdžių (15 proc.). Mažiausiai, respondentų manymu, sėkmingam įsidarbinimui įtakojo darbo paieškos įgūdžių stoka ( 3 proc.). Teigtina, kad išsimokslinimas ir profesinis pasirengimas yra būtini sėkmingai integracijai į daro rinką.

2 pav. Nurodytos pagrindės neįsidarbinimo priežastys 2005m vykusioje apklausoje. (http://www.ldb.lt/panevezys/apklausos/Pakartotina_besireg20051.html)
Taigi iš diagramos matome, jog didžiausią reikšmę turi išsimokslinimo stoka (20%), kuri turi įtakos įsidarbinimui. Kitos, ne mažiau reikšmingos priežastys yra: neturėjimo profesinio pasirengimo (16%), nepakankami praktiniai įgūdžiai (15%), netenkina darbo užmokestis (13%) ir kt. Vertinant neįsidarbinimo priežastis, bene svarbiausi veiksniai- profesinio pasirengimo nebuvimas ir darbo patirties stoka. Jeigu atsižvelgsime ir į pajamų stoka susijusias neįsidarbinimo priežastis, tai savo įtaka jos faktiškai su kaupu atsveria profesinį pasirengimo ir darbo patirties stokos veiksnius.
Taip pat viena iš nedarbingumo problemų yra darbo netekimas. Pasirodo, jog darbo netekimo priežastys:
Pirma dažniausiai anksčiau dirbę jaunuoliai į darbo birža patekdavo pasibaigus darbo sutarčiai (36% apklaustųjų) arba pasibaigus sezoniniams darbas (20%). Juos galima priskirti didžiausiai anksčiau dirbusių asmenų grupei (57%). Šių asmenų darbo pobūdis laikinas (terminuota darbo sutartis ir pan.). 1999m. norvegų Gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys patvirtina, kad jaunimas dažniausiai netenka darbo būtent dėl darbo sutarčių baigties( jauniems žmonėms sunku išsilaikyti darbe, kai terminuota sutartis arba baigiasi bandomasis laikotarpis). Antra darbo netekimo veiksnių grupė išreiškia anksčiau dirbusiųjų asmenų pretenzijas darbdaviams. Dalies į šią grupę patekusių asmenų netenkino darbo užmokestis, netenkino darbas ne pagal specialybę. Taip pat įtakos turi priežastys susijusios su silpna ekonomine įmonės padėtimi, kurios metu įvyksta etatų mažinimas ir tokiu būdu žmonės taip pat netenka darbo. Tačiau tai nėra pagrindinės, bet pakankamai svarbios priežastys. Gana daug darbuotojų netenka darbo dėl blogų santykių su darbdaviais ir darbo drausmės pažeidimų. Kita mažiau svarbi priežastis- nepakankamas profesinis pasirengimas. Šis faktas rodo, jog anksčiau dirbę jauni bedarbiai dar neįsisąmonino didelės pakankamo profesinio pasirengimo reikšmės įsitvirtinant darbo rinkoje. Tačiau darbdaviai mano kitaip. Jų apklausos liudija jaunų bedarbių ir kitų siekiančių įsidarbinti asmenų profesinio pasirengimo stoką. Tai pavyzdys, kai darbdavių ir anksčiau dirbusių asmenų požiūriai nesutampa. Profesinio pasirengimo svarbą ypač akcentuoja ir užsienio šalių mokslininkai.
Taigi jauni bedarbiai ankstesnės darbo vietos praradimą labiau linkę aiškinti ne profesinio pasirengimo stoka, bet bloga ekonomine situacija bei su. darbo vietų stoka susijusiomis aplinkybėmis. (A. Pocius, 2005)2.3. Jaunimo nedarbo problemos kaimo regionuose
Ekonominės veiklos įvairinimo kaime svarbą ir būtinybę lemia pastaraisiais metais itin sparčiai mažėjantis užimtųjų žemės ūkio versle skaičius. Antai, 1996-2002 m. dirbančiųjų šiame sektoriuje ir jį aptarnaujančiose veiklose dalis, palyginti su visu šalies darbuotojų skaičiumi, sumažėjo nuo 23,1 iki 16,4 proc. (apie 155 tūkst. žmonių). Problema nebūtų tokia opi, jeigu žemės ūkyje darbo netekę kaimo gyventojai turėtų alternatyvų pasirinkimą. Deja, dėl ribotų persikvalifikavimo (kaimuose gyvenantiems jauniems žmonėms mokymasis sunkiau prieinamas) galimybių, sunkiai besiverčiančių smulkaus ir vidutinio verslo įmonių kaime, menko darbo jėgos mobilumo iš agroverslo išstumti žmonės ilgam netenka darbo ir pagrindinio pajamų šaltinio. Verčiamasi atsitiktiniais uždarbiais, siekiama socialinio pobūdžio kompensacijų. Darbo biržos duomenimis, per 1999-2002 m. m. kas mėnesį būdavo įregistruojama 7-7,75 tūkst. kaimo bedarbių, 2003 liepos 1 d. jie sudarė beveik pusę visų šalies bedarbių. Ši tendencija nesikeičia. Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, nedarbas kaime 2003 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2002 m. ketvirčiu, išaugo nuo 8 iki 9,4 proc. Ypač grėsmingai didėja jaunimo nedarbas – kaimo vietovėse tarp 15-24 metų amžiaus žmonių šis lygis gali siekti 50-60 proc. ( Žurnalas “Mano ūkis”, 2003/11)
Blogesnius kaimo regionų bedarbių profesinio mokymo rodiklius sąlygoja nuo darbo biržų veiklos nepriklausomos priežastys. Tarp kaimo bedarbių daugiau tokių žmonių, kurie nesiekia toliau mokytis ar persikvalifikuoti, o pasitenkina tik viešaisiais darbais. Tai sąlygoja didesnį pigesnių TDB aktyvių renginių lyginamąjį svorį kaimo regionuose, o kaimo žmonėms toliau mokytis neleidžia mažos pajamos. 2000 m. jaunų bedarbių tyrimas parodė, jog TDB užsiregistravę asmenys iš šeimų, kur pajamos menkos, neturi galimybių laisvai rinktis mokymosi įstaigos. Mažos pajamos riboja keliones į mokymosi centrus, apsigyvendinimo išlaidas.
Kaimo jaunimas integruojasi į darbo rinką anksčiau. Daug nerandančio darbo miestuose menkai kvalifikuoto kaimo jaunimo pragyvenimui užsidirba greitai įsitraukdami į tuos žemės ūkio darbus, kuriems nereikia papildomos kvalifikacijos, o pakanka turimų sugebėjimų ir fizinės jėgos. Jaunimo tyrimas rodo, jog mažiau urbanizuotose regionuose anksčiau dirbusių jaunų bedarbių dalis didesnė. Tai rodo apčiuopiamas atvirkštinis koreliacinis ryšys tarp regionų urbanizacijos masto ir iki registracijos dirbusių bedarbių dalies.
Labiausiai urbanizuotose miestuose vyrauja stambus ūkio potencialas, todėl sėkmingai įsitraukti į darbo rinką bedarbiams lengviau. Tačiau ši taisyklė tarsi netinka jauniems bedarbiams jų buvusio užimtumo atžvilgiu. Mažesnė negu vidutinė anksčiau dirbusių bedarbių dalis buvo labiausiai urbanizuotose regionuose, šiek tiek didesnė negu vidutinė arba artima šalies vidurkiui – kaimiškuose regionuose. Labiausiai tikėtina, jog jaunų bedarbių ankstesnį užimtumą stipriau paveikė tai, jog kaimuose (kaimo regionuose) į darbinę veiklą jaunimas įsitraukia anksčiau. (A. Pocius, 2005)3. Jaunimo integracijos į darbo rinką problemos
Jaunimo nedarbo problema aktuali visame pasaulyje, neaplenkia ir Lietuvos. Nors pastaraisiais metais įvairių vyriausybinių bei nevyriausybinių organizacijų pastangų dėka jaunimo nedarbas turi tendenciją mažėti, tačiau jis per visus Lietuvos nepriklausomybės metus buvo aukštesnis nei bendras nedarbo lygis šalyje. Jaunimo nedarbo visuomeniniai kaštai yra labai dideli. Jaunimo nedarbas šiandien – tai augančios socialinės problemos rytoj.
Jaunuolių elgsena darbo rinkoje priklauso nuo daugelio socialinių, ekonominių, demografinių ir kitų tarpusavyje glaudžiai susijusių veiksnių. Jaunimo nedarbas, kaip socialinis – ekonominis reiškinys, yra ypač nepalankus šių veiksnių tarpusavio sąveikos rezultatas. Jaunimo nedarbo problema aktuali visame pasaulyje. Beveik visose Europos valstybėse, išskyrus Austriją ir Vokietiją, jaunimo nedarbo lygis yra dvigubai aukštesnis už bendrą nedarbo lygį. Būtina nagrinėti nedarbo atsiradimo ir didėjimo priežastis ir sukurti priemonių sistemą, didinančią jaunimo integracijos į darbo rinką galimybes.3.1 Jaunimo integracijos į darbo rinką ypatumai
Jaunimo integraciją į darbo rinką veikia daugybė įvairaus pobūdžio veiksnių: paslaugų ir gamybos sferos plėtojimas, išsilavinimas, motyvacija dirbti, sveikata, šeimos narių pragyvenimo šaltiniai bei gyvenimo lygis ir kt. Jie gali būti grupuojami pagal įvairius kriterijus, priklausomai nuo tyrimo tikslo. Veiksnius, turinčius įtakos jaunimo integracijos į darbo rinką procesams, galima sugrupuoti į egzogeninius ir endogeninius. Egzogeniniai (išoriniai) veiksniai – tai nuo konkretaus individo nepriklausantys veiksniai, kurių jis negali reguliuoti tiesiogiai. Jie apima bendraekonominius, socialinius, demografinius, geografinius, politinius (pvz., jaunimo užimtumo galimybes gerokai paveikia valstybės vykdoma aktyvi darbo rinkos politika) veiksnius. Endogeniniai (vidiniai) veiksniai – tai nuo konkretaus individo priklausantys veiksniai, kuriuos jis gali kontroliuoti. Jiems priskiriami psichologiniai, dalinai demografiniai veiksniai ir kokybinės gyventojų charakteristikos. Jaunimo integracijos į darbo rinką procesą apspręs šių grupių veiksnių sąveika.
Analizuojant jaunimo integracijos į darbo rinką tendencijas Lietuvoje svarbu pažymėti, jog aukštesnį negu kitų demografinių socialinių bedarbių grupių jaunimo nedarbo lygį, šalia ekonominių socialinių veiksnių ir sumažėjusios darbo paklausos, sąlygoja jų bendrojo išsilavinimo ir profesinio pasirengimo lygis.
Taigi, drąsiai galima teigti, jog sėkmingas ir įvairialypis individo integravimasis į darbo rinką neįsivaizduojamas be atitinkamo išsilavinimo įgijimo. Užsienio šalių mokslininkai pažymi, kad individo socialinius ekonominius pasiekimus brandžiame amžiuje lemia jo išsilavinimo kokybė. Pastebima tendencija, kad dideli profesionalumo reikalavimai darbo rinkoje ilgina jaunimo mokymosi laikotarpį ir atitinkamai atideda darbinės veiklos pradžią.
Pasaulio raidos tendencijos rodo, kad iš agrarinės, o vėliau industrinės visuomenės sparčiai ir vienareikšmiškai pereinama į informacijos visuomenę. Tai reiškia, kad vis mažiau žmonių reikia dirbti žemės ūkio ir pramonės srityse. Daugėja žmonių, kurie dirba paslaugų ir informacinio aprūpinimo sferoje. Tolydžiai intensyvėjant informacinės sąveikos procesams, kuriama globali visuomenė, kurios pagrindu tampa informacija. Labiausiai industriniu požiūriu išsivysčiusiose valstybėse realiai modeliuojamas kitas valstybės raidos tikslas- žinių, kompetencijos ir išminties visuomenė. Atsiranda nauji informacijos amžiaus konkurencingumo atributai: veiksminga ir daugialypė informacinė infrastruktūra ir darbo jėga, gebanti išnaudoti jos potencialą. Mokslininkai teigia, kad, šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje žinios yra tikrasis išplėtotos ekonomikos kapitalas bei svarbiausias ekonomikos variklis (Lietuvos mokslo ir technologijų baltoji knyga, 2000).

Taigi, netgi naujų technologijų atsiradimas, pokyčiai pramonės ir verslo srityse ir tai reikalauja įvairialypio išsilavinimo, gerų darbo įgūdžių. Kad ir turėdami darbą jaunuoliai, dėl šių priežasčių ir ne tik jaunuoliai, jei nemokės elgtis ar greitu laiku perprasti ir išmokti kaip elgtis su naujomis technologijomis, gali prarasti darbą ir taip papildyti bedarbių gretas.3.2 Jaunimo integracijos į darbo rinką priemonių sistema
Ši sistema parengta naudojantis tyrimo, kurį 2000 m. liepos-spalio mėn. atliko Darbo ir socialinių tyrimų instituto mokslininkai, vykdydami Lietuvos darbo biržos projektą „Jaunimo motyvacijos, teritorinio mobilumo ir integravimo į darbo rinką galimybių nustatymas, diferencijuojant taikomas priemones užimtumui didinti” rezultatais. Vienas iš pagrindinių tyrimo tikslų- jaunimo užimtumo galimybių ir jų elgsenos darbo rinkoje įvertinimas. Tyrimo aktualumą sąlygojo ir tai, jog daugelio jaunimo elgsenos darbo rinkoje rodiklių įprastos statistinės apskaitos būdu gauti neįmanoma. Tyrimas įgalino objektyviau įvertinti jaunimo padėtį darbo rinkoje, numatyti pagrindines užimtumo didinimo kryptis ir priemones. Jo pagrindu buvo parengta jaunimo integracijos į darbo rinką priemonių sistema.

Sprendžiant jaunimo nedarbo problemas, svarbiausia yra užtikrinti sisteminį ir kompleksinį jų sprendimo būdus, tobulinti darbo potencialo formavimo ir įdarbinimo priemones. Trumpai aptarsime kiekvieną iš nurodytos priemonių sistemos grupių.
 Bendrojo lavinimo tobulinimas. Efektyvus bendrasis lavinimas ne tik padeda spręsti jaunimo nedarbo problemas, bet ir yra žmogiškųjų išteklių plėtros pagrindas. Aukštesnis bendrasis išsilavinimas užtikrina besimokantiems didesnes profesinio išsilavinimo galimybes, platesnes mokymosi perspektyvas ir sąlygoja bendrųjų (raktinių) kvalifikacijų įgijimą. Tai atsakas į veiklos procesų sudėtingumo didėjimą ir paprasto darbo funkcijų siaurėjimą. Nuo bendrojo žmogaus išsilavinimo priklauso jo kultūrinė ir visuomeninė vertė, socialinė karjera ir pripažinimas (Laužackas ir Lydeka, 1998).
Taigi siekiant tobulinti darbo jėgos pasiūlą ir žmogiškųjų išteklių potencialą, bendrojo lavinimo ir kitose mokyklose svarbu aktyviau ugdyti universaliuosius, bendruosius asmenybinio pobūdžio įgūdžius ir gebėjimus: kūrybiškumą, organizuotumą, komunikabilumą, savarankiškumą, nuolatinio mokymosi poreikį, atsakomybės jausmą, toleranciją ir t.t., orientuoti jaunimą į dorą ir sąžiningą darbą.
 Profesinio informavimo, orientavimo ir konsultavimo tobulinimas. Šiuolaikinėje visuomenėje svarbiausia (ir brangiausia) yra informacija. Šita taisyklė aktuali ir darbo rinkai. Efektyvus profesinis informavimas, orientavimas ir konsultavimas (toliau tekste- profesinis konsultavimas) gali ne tik padėti jaunam žmogui įgyti paklausią profesiją, bet ir efektyviai integruotis į darbo rinką.

Siekiant, kad profesinio konsultavimo veikla būtų efektyvi, būtina ją koordinuoti, suvienijant visas šioje srityje dirbančias institucijas ir nacionaliniu, regioniniu, bei vietiniu lygmeniuose.

 Pirminio ir tęstinio profesinio mokymo tobulinimas. Turintis tinkamą profesinį paruošimą jaunas žmogus gali ilgesniam laikui užsitikrinti užimtumą ir pakankamas pajamas. Tačiau mažai išsilavinusiam jaunimui gresia didesnis pavojus būti išstumtam iš darbo rinkos. Aukštesnė kvalifikacija užtikrina didesnes įsidarbinimo galimybes, o aukštasis išsilavinimas beveik garantuoja užimtumą, todėl jaunimui būtina sudaryti sąlygas įgyti atitinkantį darbo rinkos poreikius pirminį profesinį pasirengimą nuosekliojo švietimo sistemoje: aukštosiose, aukštesniosiose ir profesinėse mokyklose.
Kita vertus, asmeniui, kuris nuolat siekia mokslo ir tobulumo iškyla kita problema- jaunimo praktinio parengimo problema. Didžioji dalis darbdavių renkasi darbuotojus tuos, kurie turi nemažą darbo patirtį. Tačiau šios darbuotojų savybės neįgyjamos vien mokymosi proceso metu, o formuojamos dažniausiai dirbant. Taip pat svarbu pažymėti, kad pradėjęs dirbti naujas darbuotojas susiduria su adaptavimosi problema, kuri gali nulemti jo darbo našumą. Neefektyvus darbas didina darbuotojo išlaikymo sąnaudas ir kartu sumažina įmonės pajamas. Susidaro savotiškas užburtas ratas. Jaunimas, nors ir turintis profesinį pasirengimą, dažnai netenkina darbdavio, nes neturi praktinių darbo įgūdžių, o šiuos jis gali įgyti tik dirbdamas. Todėl gamybinės praktikos organizav.imas įmonėje turėtų tapti viena iš pagrindinių darbdavių ir profesinio mokymo įstaigų (visų lygių) bendradarbiavimo formų. Profesinio mokymo įstaigose galėtų būti numatytos lėšos gamybinei praktikai įmonėse organizuoti.
 Jaunimo verslumo plėtra. Galima išskirti tokius pagrindinius jaunimo verslumo plėtros elementus: dalykinis informavimas ir rinkos ekonomikos pagrindų mokymas, jaunimo verslo rėmimas ir atitinkamų tradicijų formavimas. Tikslinga aktyviau remti jaunimo nevyriausybines organizacijas, kurios sudaro sąlygas ne tik jaunimo prosocialiai veiklai plėtotis, bet ir labai efektyviai padeda formuoti darbo metu reikalingas savybes- drausmė, kūrybingumas, mokėjimas dirbti grupėje ir pan. Dalyvaudami jaunimo nevyriausybinėse organizacijose (priklausomai nuo jos pobūdžio, jauni žmonės mokosi organizuoti savo veiklą, rengia įvairius dalykinius projektus, bendradarbiauja su socialiniais partneriais, savo rėmėjais ir pan.), jaunimas susipažįsta su įstatymais, verslo aplinka, vietos darbo rinka, tobulina savo žinias ir gebėjimus. Taigi pagalbą skirtą jaunimo verslui skatinti galima būtų sieti su jaunimo nevyriausybinių organizacijų veikla.
 Aktyvių darbo rinkos politikos priemonių tobulinimas. Kiekvienais metais siekiama didinti užsiregistravusių bedarbių dalyvavimą aktyvios integracijos į darbo rinką programose. Ypač daug dėmesio skiriama jaunimui (Pirmo žingsnio programa, Talentų banko programa, Remiamo įdarbinimo programa ir intensyvus konsultavimas bei tarpininkavimas). Taip pat būtų tikslinga didinti siūlomų mokymo programų įvairovę ir labiau atsižvelgti į asmens interesus; plėtoti jaunų bedarbių, turinčių profesiją, nukreipimo į kvalifikacijos plėtoti jaunų bedarbių, turinčių profesiją, nukreipimo į kvalifikacijos tobulinimo pagal modulinį mokymą programas, didinti tokių programų įvairovę. Jaunas žmogus, įgijęs jo interesus atitinkančią profesiją, geriau gebės rasti ar susikurti darbo vietą.

 Kompleksinis jaunimo įdarbinimo tobulinimas. Siekiant didinti darbo jėgos paklausos ir pasiūlos atitikimą, tikslinga nuolat tirti profesijų ir kvalifikacijų poreikį darbo rinkoje. Svarbu sudaryti palankias ir patrauklias ekonomines sąlygas darbdaviams dalyvauti darbo jėgos formavimo ir jaunimo įdarbinimo didinimo programose. Darbo jėgos mobilumas nedidelėje Lietuvos valstybėje, kurioje egzistuoja neproporcinga šalies dydžiui socialinė ekonominė diferenciacija, padėtų išspręsti darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinimo problemas. Tačiau mobilumas yra mažas, todėl tikslinga pasinaudoti šia jaunimo kaip mobiliausios gyventojų grupės savybe ir jį paremti. Didinti jaunimo teritorinį mobilumą galėtų aktyviau padėti ir tarpvalstybinės įdarbinimo sutartys, ypač organizuojant įvairių profesinio rengimo institucijų (tarp jų tarpe ir aukštųjų mokyklų) absolventų terminuotą įdarbinimą (praktiką). Tokio pobūdžio kontaktus tikslinga plėtoti su Danija, Islandija, Didžiąja Britanija, JAV, Kanada ir ypač su Airija bei Norvegija, kuriose pastaraisiais metais jaučiamas tam tikrų kategorijų darbuotojų trūkumas.
Darbuotojų paklausa darbo rinkoje ir švietimo sistemos pasiūla grįžtamo ryšio būdu veikia viena kitą, todėl galima kalbėti apie švietimo sistemos poveikį užimtumui ir kvalifikacijų rinkai. Taigi siekiant, kad darbo jėgos potencialo parengimo mastu atitiktų šalies strategines plėtros kryptis, reikėtų užtikrinti glaudų ryšį tarp švietimo ir bendrosios ekonominės sistemos plėtojimo.4. Organizacijos, padedančios jaunimui įsidarbinti
Beveik kasdien išgirstame, kad jaunimas įsivelia į konfliktus, muštynes, kriminalinius nusikaltimus, vagystes ar kitas visuomenėje neigiamai vertinamas veiklas. Už tai jie yra baudžiami piniginėmis baudomis, sodinami į kalėjimus. Dažnam žmogui kyla klausimas: kodėl jaunas žmogus šitaip elgiasi? Atsakymas labai paprastas: šiuolaikiniam jaunimui sunku rasti gerai apmokamą darbą. Ypač nelengva tiems jaunuoliams, kurie nebaigė vidurinės mokyklos, neturi profesinio, aukštesniojo ar aukštojo išsilavinimo. Todėl tokie žmonės pasuka blogu gyvenimo keliu, ieško kitų būdų, dažniausiai neteisėtų, kaip užsidirbti pinigų. Tačiau tenka sutikti ir tokių jaunuolių, kurie turi išsilavinimą, bet neranda darbo todėl, kad neturi darbo patirties. Dėl šių priežasčių tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse imamasi kurti organizacijas, kurios padeda jauniems žmonėms įsidarbinti, tobulinti savo darbo įgūdžius ir stiprinti savo pozicijas visuomeninėje veikloje.4.1 Europos organizacijos, padedančios jaunimui įsidarbinti
Viena žymiausių organizacijų Europoje – EUR-Lex , teigia, kad Europos likimas vis daugiau priklauso vaikams ir jaunimui palankios visuomenės puoselėjimo. Jaunimo integravimas į visuomeninį ir profesinį gyvenimą bei geresnis jo potencialo panaudojimas yra patys svarbiausi veiksniai, siekiant užtikrinti tvarų Europos vystymąsi. Todėl ši bendrija parengė paktą, kuriame pabrėžiamas jaunimo vaidmuo svarbiausiose Lisabonos partnerystės ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo labui srityse, o ypač pagal Europos užimtumo ir socialinės įtraukties strategiją bei darbo programą „Švietimas ir mokymas 2010“, taip pat jame skatinama derinti iniciatyvas, kurių imamasi atsižvelgiant į minėtas strategijas.
Atlikdama įvairius tyrimus ši organizacija nustatė, kad jaunimui sunku patekti į darbo rinką, nes nedarbo lygis jaunimo tarpe yra dvigubai didesnis už bendrą nedarbo lygį Europoje (17,9% jaunesnių nei 25 metų jaunuolių bedarbių, palyginus su 7,7% 25 metų ir vyresnio amžiaus bedarbių). Jaunimui ypatingai gresia skurdo rizika (19% 16–24 metų amžiaus jaunimo, palyginus su 12% 25–64 metų amžiaus žmonių).
Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir į Komisijos 2005–2009 m. strateginius tikslus, Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad jaunimui yra būtina naudinga politika ir priemonės, kurios būtų neatskiriama atnaujintos Lisabonos strategijos dalis, ir sudarytame pakte išskyrė tris svarbiausias dalis :

• užimtumas, integracija ir socialinė pažanga;
• švietimas, mokymas ir mobilumas;
• profesinės veiklos suderinimas su šeimyniniu gyvenimu.

Siūlomos Užimtumo gairės 2005–2008 m., dabar esančios sudedamąja integruotų gairių dalimi, yra Europos užimtumo strategijos pagrindas ir jomis atliekamas pagrindinis koordinavimo vaidmuo valstybėms narėms, kuriant užimtumo politiką. Gairėse akcentuojamas užimtumo politikos indėlis, kuriant daugiau ir geresnių darbo vietų ir nurodomi šie trys pagrindiniai prioritetai:
• pritraukti į darbą ir jame išlaikyti daugiau žmonių bei modernizuoti socialinės apsaugos sistemas;
• gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti bei didinti darbo rinkų lankstumą;
• didinti investicijas į žmogiškuosius išteklius gerinant švietimą ir įgūdžius.
Šios gairės yra ypatingai susijusios su jaunimu:
• propaguoti požiūrį į darbą visą gyvenimą (įskaitant inter alia atnaujintas pastangas sudaryti galimybes jaunimui įsidarbinti ir jaunimo nedarbo mažinimą, bei ryžtingas priemones šalinant užimtumo, nedarbo ir darbo užmokesčio skirtumus tarp vyrų ir moterų);
• užtikrinti darbo ieškančių ir socialiai remtinų žmonių integraciją į darbo rinką;
• geriau derinti darbo rinkos poreikius;
• plėtoti ir didinti investicijas į žmogiškuosius išteklius;
• pritaikyti švietimo ir mokymo sistemas prie naujų darbo vietos reikalavimų.
Dar viena organizacija, besirūpinanti jaunimo įsidarbinimo problemomis yra EPSO. Savo internetinėje svetainėje (http://europa.eu/epso/) ši bendrija skelbia informaciją apie bendrą atvirųjų konkursų tvarką, atrankos procedūras, pateikti testų pavyzdžiai, reikalavimai kandidatams, naudingos nuorodos ir kontaktai. Šioje svetainėje taip pat reguliariai atnaujinama informacija apie paskelbtus bei planuojamus konkursus į nuolatines ir laikinas darbo vietas ES institucijose ir tarnybose. Pasak EPSO atstovo L.Gillis, siekiant užtikrinti proporcingą geografinį ES darbuotojų atstovavimą visuose administracijos lygiuose, 2004 m. įstojusių ES šalių narių piliečiams numatytas pereinamasis 7 metų laikotarpis. Iki 2010 m. pabaigos Lietuvos atstovams sudarytos lengvesnės įsidarbinimo sąlygos, kuomet į naujai steigiamus etatus ES institucijose rengiami konkursai, kuriuose gali dalyvauti tik naujųjų šalių narių piliečiai. Pereinamajam laikotarpiui pasibaigus, konkursai bus atsieti nuo kandidatų pilietybės ir Lietuvos piliečiai vienodomis sąlygomis varžysis su visų 27 šalių narių piliečiais. Todėl L.Gillis pataria Lietuvos jaunimui iki nurodyto laikotarpio pabaigos ypač aktyviai sekti informaciją apie konkursus, kadangi po 2010 m.. Lietuvos piliečiams palankios sąlygos nustos galioti ir įsidarbinti į ES taps žymiai sudėtingiau (M. Starkevičiūtė).
Taigi galima daryti išvadą, kad Europoje yra stengiamasi sumažinti jaunimo nedarbo lygį, atsižvelgiant į valstybės ekonominį lygį.4.2 Organizacijos, padedančios įsidarbinti jaunimui Lietuvoje
Jaunimo nedarbo lygio problema yra sprendžiama ir Lietuvoje. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus moksleiviai gali dirbti nuo 14 metų. Dar neturintys 16 metų gali įsidarbinti tik gavę mokyklos, gydytojo bei vieno iš tėvų raštišką leidimą, jiems turi būti skiriami tik paprasčiausi, lengviausi darbai. Mokslo metu jie gali dirbti ne daugiau kaip dvi valandas per dieną, atostogaudami – ne daugiau kaip 7 valandas per dieną. Jaunuoliai nuo 16 metų įsidarbina lengviau, jiems tik neleidžiama dirbti sunkiausių darbų, viršvalandžių, naktinio darbo.

Visų pirma, kiekviename Lietuvos mieste yra darbo birža. Kai kurios iš jų rengia įvairias programas, padedančias norinčiam jaunimui atostogų metu dirbti. Tačiau susiduria su problemomis. Štai Jurbarko savivaldybės darbo biržos atstovai pastebi, kad ypač jaunuolių, ieškančių darbo, skaičius padidėja vasaros atostogų metu, kada tiek moksleiviai, tiek studentai nori ne tik pailsėti, bet ir užsidirbti pinigų. De¬ja, darb¬da¬viai mie¬liau lin¬kę įdar¬bin¬ti su¬au¬gu¬sį be¬dar¬bį, o ne jau¬ną žmo¬gų, ku¬riam daž¬nai pri¬trūks¬ta at¬sa¬ko¬my¬bės ir kan¬try¬bės, kuris po ke¬lių die¬nų me¬ta dar¬bą, pa¬bė¬ga. Šiame rajone yra įsigaliojęs Už¬im¬tu¬mo rė¬mi¬mo įsta¬ty¬mo pa¬kei¬ti¬mo ir pa¬pil¬dy¬mo įsta¬ty¬mas, ku¬ria¬me nu¬ma¬ty¬ta, kad į vie¬šuo¬sius dar¬bus ga¬li bū¬ti įtrau¬kia¬mi ben¬dro¬jo la¬vi¬ni¬mo mo¬kyk¬lų moks¬lei¬viai ir stu¬den¬tai. Ta¬čiau šie¬met tam ne¬spė¬ta pa¬si¬ruoš¬ti, ne¬nu¬ma¬ty¬ta lė¬šų. Tačiau daugelis ma¬no, kad šis įsta¬ty¬mas aktualesnis mies¬tams, ku¬riuo¬se ma¬žai be¬dar¬bių. Jurbarko darb¬da¬viai dar tu¬ri ką įdar¬bin¬ti į vie¬šuo¬sius dar¬bus, to¬dėl pir¬miau¬sia ren¬ka¬si dau¬giau pa¬tir¬ties ir at¬sa¬ko¬my¬bės tu¬rin¬čius žmo¬nes. Ramutė Pinkevičienė savo straipsnyje taip pat pamini, kad Jurbarko rajone taip pat veikia programa „ Lietuva be atskirties ir skurdo“, kurį finansuoja Europos darbo komisija, darbo grupei. Ši programa jaunuoliams yra naudinga, nes mo¬ko ver¬tin¬ti dar¬bą, su¬pras¬ti pi¬ni¬gų ver¬tę, ga¬liau¬siai mo¬ko ak¬ty¬vu¬mo, o jo la¬biau¬siai ir trūks¬ta me¬tų me¬tus ne¬pa¬jė¬gian¬tiems ras¬ti tin¬ka¬mo dar¬bo žmo¬nėms.
Taip pat yra darbo birža internete. Veikia ir Talentų bankas, kuriame baigiantys studijas studentai gali pasiskelbti, kad ieško darbo.
Kauno Technologijos Universitetas kartu su studentų atstovybe yra įkūręs „KTU Karjeros centrą“, kurio tikslai :
• Padėti studentams tinkamai planuoti profesinę karjerą, pasirengti atvirai darbo rinkai;
• Padėti spręsti KTU studentų praktikos ir absolventų įdarbinimo klausimus;
• Padėti KTU studentams lengviau susirasti darbą pagal specialybę, konsultuoti karjeros klausimais, organizuoti seminarus ir mokymus.
Taip pat ši organizacija teikia šias paslaugas jaunuoliams:
• Analizuoti savo gabumus ir pomėgius, galimybes ir įgūdžius, kuriuo studentas galės tobulinti studijuodamas.
• Atrasti, kurios keturios geriausios jo savybės, gali atrodyti patrauklios darbdaviui, ir planuoti, kaip jas ugdys bei tobulins, kol baigs studijas.
• Perversti esančius darbo perspektyvos lankstinukus.
• Susipažinti su Karjeros centro interneto puslapiu bei kitais puslapiais, susijusiais su darbo paieška ir pasiūla.
• Pasikalbėti su bendrakursiais, absolventais, Karjeros centro konsultantais apie galimas darbo vietas ateityje.
• Rinkti informaciją apie akademines programas, mainų ir vasaros programas, kurias siūlo arba rekomenduoja Karjeros centras.
• Geranoriškai priimti siūlomą pagalbą (rašant gyvenimo aprašymą ir pan.)
Jaunųjų lyderių ir verslininkų federacija „Junior Chamber International“ (JCI) kartu su Lietuvos verslo atstovais vykdo projektą „Pasilik Lietuvoje“, kuriuo siekiama paskatinti jaunus žmones siekti geresnio gyvenimo ir neieškoti darbo užsienyje.
Taip pat mūsų šalyje veikia Lietuvos Darbo Federacijos Jaunimo organizacija. Organizacijos nariai studentai, moksleiviai, dirbantys ir bedarbiai nuo 14 iki 35 metų. LDFJO gina ir atstovauja jaunų žmonių profesines, darbo, ekonomines ir socialin.es teises bei interesus.
LDFJO tikslai:
• atstovauti teisėtus savo narių interesus santykiuose su darbdaviais ir valstybės institucijomis;
• svarstant su jaunimu susijusių įstatymų, teisės aktų projektus, teikti siūlymus socialiniams partneriams;
• supažindinti narius su Lietuvos Respublikos įstatymais ir mokyti juos taikyti;
• dalyvauti LDF bei tarptautiniuose seminaruose, konferencijose;
• skatinti jaunimo pilietinį aktyvumą;
• bendradarbiauti su kitomis jaunimo organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje.
Taip pat yra organizacijų, kurios rūpinasi ne tik eiliniais asmenimis, bet ir sveikatos sutrikimų turinčiais jaunuoliais. Viena tokių yra Vilniaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba. Tai valstybinė konsultacinė įstaiga, vykdanti moksleivių, jaunimo ir suaugusiųjų, bedarbių ir dirbančiųjų bei socialinės atskirties grupėms priklausančių asmenų profesinį konsultavimą, informavimą bei orientavimą ir valstybinę profesinio rengimo kokybės priežiūrą Vilniaus apskrityje.
Vilniaus DRMKT funkcijas įgyvendina šie skyriai:
• Karjeros planavimo skyrius;
• Profesinio orientavimo poskyris ;
• Mokymo priežiūros skyrius ;
• Strategijos skyrius .
Kiekvienas skyrius atlieka vis kitokią funkciją, rengia įvairius projektus, seminarus, kurie padeda dirbantiems tobulintis, bedarbiams įsidarbinti, neįgaliesiems integruotis į darbo rinką.
Visi šie duomenys rodo, kad Lietuvoje gali dirbti, mokytis ar tobulintis visi jaunuoliai, kurie to nori. Paprasčiausiai reikia kreiptis į institucijas, kurios yra už tai atsakingos.4.3 Lietuvos organizacijos, padedančios jaunimui įsidarbinti užsienyje
Mūsų šalyje yra bendrijų, kurios suteikia galimybę mūsų šalies jaunimui įsidarbinti užsienyje. Tarpininkauti dėl piliečių darbo užsienyje – išimtinė valstybės teisė, kurią įgyvendina Lietuvos darbo birža. Jai suteikti įgaliojimai vykdyti tarpvyriausybinius susitarimus dėl šalies piliečių įdarbinimo ir stažuočių užsienio šalyse („Kur mokytis ir persikvalifikuoti, kaip įsidarbinti užsienyje,2004, 137 psl.). Darbo birža pagal tam tikras programas ( tokias kaip VFR, AU Pair ir kitas ) suteikia žmonėms ne tik įsidarbinimo galimybes, bet leidžia ir mokytis užsienio kalbos, padeda susirasti gyvenamąją vietą, suteikia išlaikymą bei draudimą ligos ar nelaimingų atsitikimų metu. Yra ir programų, skirtų studentų įdarbinimui. Lietuvos darbo birža įdarbina studentus vasaros atostogų metu ne ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui, suteikdama ar padėdama susirasti gyvenamąją vietą. Darbo birža įdarbina studentus kavinėse, restoranuose, viešbučiuose, žemės ūkyje, pramonės įmonėse.
Kitos organizacijos gali tarpininkauti dėl piliečių įdarbinimo užsienyje tik turėdamos atitinkamus įgaliojimus – licencijas tarpininkauti dėl Lietuvos Respublikos piliečių ir nuolat gyvenančių Lietuvoje asmenų įdarbinimo užsienyje, taip pat laivuose, plaukiojančiuose su užsienio valstybės vėliava.( „Kur mokytis ir persikvalifikuoti, kaip įsidarbinti užsienyje“, 2004, 139 psl.)
Taigi matome, kad yra mūsų šalyje galimybių per patikimus tarpininkus įsigyti gerai apmokamą darbą užsienyje. Tuo pačiu metu yra suteikiamos palankios galimybės tobulinti užsienio kalbos mokėjimo įgūdžius.Išvados
1. Darbo rinka – tai sąvoka, kuri įvardydavo tam tikrą vietovę, kurioje perkamos ir parduodamos prekės. Dabar darbo rinka nusako sąlygas, kurios leidžia pirkėjams ir pardavėjams susisiekti vienam su kitu, bei konkurencijai atsirasti. Rinkos ekonomika neatsiejama nuo darbo jėgos, darbo pasidalijimo, tad aktualiausia darbo rinkos problema – darbo kooperavimo problema.
2. Taigi tyrimas parodė, kad pagrindinės jaunimo nedarbingumo priežastys yra: per silpnas kvalifikuotumas ir maža darbo patirtis. Labai svarbu, kad kuo daugiau jaunimo įgytų profesiją nuosekliojo švietimo sistemoje, nes jauni bedarbiai mažai išsilavinę. O patys bedarbiai labiau linkę savo nedarbingumą sieti su blogais darbdavio santykiais ir mažu darbo užmokesčiu. Taip pat jaunimo nedarbingumui didelę įtaką turi geografinė padėtis: pavyzdžiui, kaimuose, kur kvalifikuotumą įgyti yra sunkiau dėl pragyvenimo lygio ir todėl dauguma kaimo jaunimo pasitenkina viešaisiais darbais.
3. Jaunimo nedarbas – tai nepakankamai efektyvios švietimo, profesinio rengimo (plačiąja prasme), socialinės apsaugos, darbo rinkos ir ekonominės politikos rezultatas. Todėl siekiant jį mažinti būtina formuoti lanksčią kompleksinę jaunimo nedarbo prevencijos sistemą, apimančią visas darbo jėgos formavimo ir jos įtraukimo į darbinę veiklą grandis.
4. Šiais laikais jaunimui yra sudaromos puikios galimybės mokytis, dirbti ir kelti kvalifikaciją. Mūsų šalies jaunoji karta gali rinktis, kur norėtų dirbti – tėvynėje ar kurioje kitoje užsienio valstybėje. Gana daug informacijos yra skelbiama interneto svetainėse ir spaudoje apie organizacijas Lietuvoje ar užsienio valstybėse, kurios kviečia jaunimą įsijungti į bendrijų veiklą ir siekti savų tikslų. Taigi jei į šias organizacijas aktyviai jungsis jaunoji mūsų valstybės karta, Lietuvoje nedarbo lygis jaunimo tarpe turėtų sumažėti.Literatūra
1) A. Grigienė ,, Kur mokytis ir persikvalifikuoti, kaip įsidarbinti užsienyje 2004“, IĮ Audronės skaitykla;
2) B. Gruželvskis, L. Okunevičiūtė – Neverauskienė „Jaunimo integracijos į darbo rinką problemo“, Onatacija
3) A. Pocius „Darbo socialinių tyrimų institutas“, Vilnius 2005
4) B. Martinkus, A. Sakalas, A. Savanevičienė „Darbo išteklių ekonomika ir valdymas“, Kaunas: Technologija, 2006
5) Dr. Kęstutis JASKELEVIČIUS, LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS, MANO ŪKIS, žurnalas (2003/11)
6) Kauno technologijos universitetas „Makroekonomika – vadovėlis ekonominių specialybių studentams”, Kaunas: Technologija, 2005
7) Lietuvos darbo rinka 2002 m. sausio 1d. (2002). Darbo biržos naujienos, 1 (49)
8) „Lietuvos mokslo ir technologijų baltoji knyga“, Vilnius: Justitia, 2000
9) R. Laužackas, Z. Lydeka, Z. Socioedukologinis profesinio rengimo kaitos Lietuvos įvertinimas. Filosofija ir sociologija, 1998
10) V. Navickas, K. Paulavičius „Darbo rinka – teorija ir valstybės politika“, Vilnius: VPU leidykla, 1999
11) http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2005:0206:FIN:LT:HTML
12) http://europa.eu/epso/
13) http://karjera.ktu.lt/
14) http://www.ldb.lt/panevezys/apklausos/Pakartotina_besireg20051.html
15) http://www.skurdas.lt/labas/index.php?id=4&st=60
16) http://www.starkeviciute.lt/ep_ivykiai/?news_id=1002
17) http://www.pasilik.lt
18) http://www.vilnius.darborinka.lt

Leave a Comment