Temperamentai ir ju tipai

TEMPERAMENTAI IR JŲ TIPAI

Psichologija yra kilęs iš dviejų graikų kalbos žodžių : psyche – siela ir logos – mokslas. Taigi lietuviškai reiškia “sielos mokslas”. Tačiau pavadinimo vertimas nėra pakankamai apibrėžtas mokslui. Psichologija yra mokslas apie psichikos reiškinius , jų dėsnius ir mechanizmus. Mokslas koks jis bebūtų , visuomet reiškia žinių sistemą apie tam tikrą tikrovės sritį. Senovės Graikijos gydytojas Hipokratas dar V amžiuje prieš Kristų sukūrė teoriją, kuri davė pradžią mokslui apie temperamentus. Hipokrato nuomone, žmogaus temperamento skirtumus nulemia pagrindinių jo organizmo syvų (skysčių ) proporcija. Irr iš tų laikų liko šiuolaikiniai temperamentų pavadinimai: choleriškas(gr.-tulžis), kurio organizme vyrauja tulžis, sangvinikas(lot.- kraujas), jei organizme vyrauja kraujas, flegmatikas(gr.flegma- gleivės), kuris daugiau turi gleivių, ir melancholikas (lot. Melas chole). Hipotezė apie temperamento priklausomumą nuo pagrindinių syvų proporcijų jau seniai atmesta.

Temperamentu vadiname pastovias asmenybės savybes, pasireiškiančias psichinių reiškinių intensyvumu, tempais ir pastovumu. Temperamentas savotiškai “nuspalvina” asmenybės charakterį, valios ir sugebėjimų pasireiškimus, bendravimo manieras, keičia veiklą.

Šiuo metu populiariausia yra cheminė temperamentų tipologija. Pasak šios tipologijos, temperamentų skirtumai priklauso nuo vidaus sekrecijos liiaukų. Buvo pastebėta, kad atskirų individų endokrininės liaukos yra skirtingų dydžių ir svorių. Kuo daugiau liauka išskiria hormonų, tuo stiprėja tam tikra organizmo veikla. Pavyzdžiui, asmuo, kurio adrenalininės liaukos daugiau išskiria adrenalino, būna labiau jautrus ir nervingas.

Kiekvienas žmogus turi įvairių yp

patybių, dominuojant kurio nors vieno temperamento savybėms, nors grynųjų temperamentų tikrovėje nėra.Kiekvienas žmogus gimsta su tik jam vienam būdingomis tam tikromis savybėmis. Tai priklauso nuo genotipo – unikalaus, individualaus genų derinio. Ar tai reiškia, kad tos savybės vyraus jo asmenybėje? Norint pažinti tiek savo, tiek kito žmogaus asmenybę, reikia suvokti priežastis, lemiančias jos veiklos kryptingumą. Supratimas, kas asmenybėje yra įgimta, o kas susiformuoja raidos procese, reikalauja šiek tiek žinoti apie temperamentą ir charakterį.

Pagal jaudinimo ir slopimo savybes I. Pavlovas išskyrė 4 temperamentų tipus, jiems pritaikęs dar Hipokrato temperamentų pavadinimus, kadangi I.Pavlovo tipai priminė Hipokrato aprašytus temperamentų požymius. Žinoma, I. Pavlovo temperamentų klasifikacija buvo daug kritikuota ir pripažinta kaip gana ribota, tačiau ja patogu naudotis, apibūdinant žmogaus priklausomybę vienam ar kitam temperamento tipui, baandant numatyti jo veiklos tempus, dėmesio ir emocinių išgyvenimų ypatybes.

Pavlovas buvo ne vienintelis mokslininkas, domėjęsis temperamento tipų pasireiškimu asmenybėje. Vokiečių filosofas I. Kantas (I. Kant) gana išsamiai aprašė temperamento tipų kraštutines, labiausiai išreikštas savybes:

Sangvinikas. Psichinių procesų tempai greiti. Labai energingas ir darbingas. Emocijos kyla greitai ir ryškiai, pasireiškia veido mimika ir pantomimika. Būdinga lengva interesų ir emocijų kaita. Linksmas, nerūpestingas, optimistas, kupinas vilčių, mėgsta bendrauti , draugiškas, dėl to pageidaujamos draugijose. Sangvinikas dažnai nėra pastovus: džiaugiasi ir juokiasi, tačiau greitai ga

ali nuliūsti iki ašarų, supykti dėl menkniekių ir greitai pamiršta nuoskaudas. Lengvai pažada, bet nemąsto apie ištęsėjimą, nemėgsta monotonijos, dažnai keičia darbo vietą, todėl nepasiekia didelių laimėjimų. Domisi išorine gyvenimo puse, mėgsta girtis, turi polinkį meilikauti, sako komplimentus, mėgsta gyvenimo malonumus. Nemėgsta siekti dorybių, kur reikia pasiaukojimo, kantrybės. Tai smagūs, draugiški, nepastovūs žmonės. Iš įžymių žmonių sangvinikai buvo vokiečių poetas Gėtė, muzikas Mocartas. Vertinant pagal Pavlovo nervinių procesų jaudinimo ir slopinimo 3 savybes, sangvinikas- stiprus, pusiausvyras, paslankus.

Cholerikas. Labai energingas, greitų reakcijų, stiprių emocijų su ryškiais išoriniais pasireiškimais žmogus.Choleriškai siekia pirmauti ir stipriai priešinasi viskam, kas jam trukdo. Didesnis polinkis į efektus ir jų prasiveržimus. Tai dažnai pusiausvyrą ir taktišką bendravimą prarandantys žmonės. Lyginant su sangvinikais, cholerikai yra daug pastovesni savo siekimais ir emociniu gyvenimu. Šie žmonės greit užsiplieskia, labai darbštūs, mėgsta pripažinimą, pagyrimus. Daug pasiekia, protingas, gabus : ‘ Turi dvi galvas ir nei vienos širdies’. Sugeba vadovauti. Psižymi protu, energija, stipria valia. Žymių žmonių choleriško temperamento atstovų randame labai daug: L. van. Bethovenas, A.Puškinas, V. Lansbergis ir kt. Pagal Pavlovą- stiprus, nepusiausvyras.

Flegmatikas. Lėti psichinių procesų tempai, labai didelis pastovumas ir maža kaita. Šaltakraujiškas, sunkiai susijaudina, valingas, ištvermingas, principingas, taktiškas, ramus, nemėgsta viešumos, patinka ramybė, poilsis, patogumai. Tai ramūs, lėti, uždari žmonės. Emocijos menkai te
epasireiškia išoriškai. Flegmatiško temperamento žmonės nerodo didesnio aktyvumo tikslų, tačiau pradėtus darbus paprastai užbaigia ištvermingai ir tiksliai. Iš žymių žmonių flegmatikai buvo pasakėčių rašytojai- Lafontenas, I.Krylovas. Pagal Pavlovą- stiprus, pusiausvyras, nepaslankus.

Melancholikas. Būdingiausi bruožai – labai didelis jautrumas, nepatiklumas, randa priežastį nerimui. Emocijos gilios ir pastovios, tačiau jų išorinės išraiškos silpnos, balsas tylus. Dažnai trūksta energijos, ištvermės ir pasitikėjimo savimi, tačiau dėl didelio jautrumo ir pastovumo melancholiško temperamento žmonės pasiekimais lenkia kitus. Vengia draugijų, triukšmo, dėl to jiems sunkiau užmegzti kontaktus ir bendrauti didesnėse kompanijose. Niūrus, linkęs būti vienas, įsigilinęs į vidinius išgyvenimus, abejoja, sunkiai apsispręndžia. Liūdnas, mato neigiamas spalvas. Iš melancholikų žymūs buvo F.Šopenas, V.M. Čiurlionis, S.Nėris. Pagal Pavlovą- silpnas.

Verta paminėti pavyzdį, patvirtinantį įgimtų nervų sistemos savybių reikšmę žmogaus elgesiui. Anglų psichologas (Chess) stebėjo (1970), ką tik gimusių kūdikių elgesį ir suskirstė juos į 4 temperamentų tipus pagal tai, kaip jie elgdavosi prašydami maisto. Vieni iš jų verkdavo intensyviai ir garsiai, bet, gavę maisto, tuojau nurimdavo. Jie buvo priskirti sangviniko tipui. Kiti po stipraus reikalavimo dar kurį laiką negalėdavo nurimti (cholerikai). Dar kiti maisto pradėdavo reikalauti pavėluotai, tačiau pavalgę, lengvai nurimdavo (flegmatikai), o paskutiniosios grupės kūdikiai vergdavo silpnai ir tyliai; pamaitinti dar ilgai verkšlendavo (jie buvo priskirti melancholiko tipui). Metams bėgant, visi šie vaikai bu

uvo kartas nuo karto surenkami, stebimi, apklausiami. Pasirodė, kad spėjimas apie priklausomybę vienam ar kitam temperamento tipui pasitvirtino daugeliu atvejų.

Reikėtų paminėti ir tai, kad grynų temperamento tipų beveik nepasitaiko. Kiekvieno žmogaus temperamente rasime visų temperamentų bruožų, tačiau vis dėlto dažniausiai vyrauja kurio nors vieno temperamento savybės.

Temperamento ypatybes galima aiškinti ir hormoninių liaukų veiklos skirtumais, nes įvairių hormonų kiekio santykis lemia žmogaus veiklos tempus, emocines reakcijas. Asmenybės savybės iš dalies priklauso ir nuo to, kuris iš didžiųjų galvos smegenų pusrutulių yra labiau išsivystęs. Kairysis kontroliuoja loginį mąstymą, dešinysis – intuityvų mąstymą, kūrybingumą, todėl smarkesnis vieno ar kito iš pusrutulių išsivystymas gali lemti žmogaus polinkį į konkrečią veiklos rūšį. Įgimtos fizinės savybės (išorės bruožai, klausos, regos, judėjimo duomenys) taip pat įtakoja asmenybės formavimąsi.

Apibendrinant įgimtų veiksnių reikšmę, reikia pabrėžti, kad jie yra labai svarbūs, tačiau ne vieninteliai. Verta prisiminti garsųjį Mallifert dvynių atvejį (JAV), kai visiškai vienodas įgimtas savybes (genotipą) turintys berniukai, tuojau po gimimo buvo atskirti ir išaugo skirtingomis sąlygomis. Atsitiktinai susitikus po 39 metų, pasirodė, kad, nors jie ir pasirinko tą pačią profesiją, taip pat pavadino savo sūnus ir šunis, abiejų brolių asmenybės ryškiai skyrėsi. Tai rodo, kad, nors įgimtos savybės ir labai svarbios, ne mažiau reikšmės asmenybės susiformavimui turi ir aplinka.

Kalbėdami apie temperamentus, susiduriame su vertinimo problema: vieniems iš jų priskiriami „geri“, o kitiems „blogi“ bruožai. Tokie vertinimai nėra teisingi, kadangi nėra nei absoliučiai gerų, nei blogų temperamento bruožų. Kiekvienas temperamentas turi savo privalumų, ir tie patys bruožai gali būti skirtingai vertinami skirtingose situacijose. Nuo to priklauso, kokie charakterio bruožai susiformuoja jų pagrindu.

Temperamentas yra susijęs su įgimtomis žmogaus anatominėmis savybėmis. Vienaląsčių dvynių, augusių tose pačiose ir skirtingose šeimose, tyrimai parodė, kad 85 proc. atvejų temperamentas yra ne tik įgimta, bet ir paveldėta savybė iš abiejų tėvų. Vyrauja 2 temperamentų savybės. Nustatyti temperamentą galima 2 atvejais: 1) naujoj situacijos. 2) ekstremalioj situacijoj.

Į temperamentus būtina atsižvelgti renkantis profesiją. Dirbti prie sudėtingų valdymo pultų, veikti ekstremaliose situacijose , be abejo , geriau sugebės tie žmonės, kurių temperamentai turi daugiau judrumo, energingumo.

Tačiau daugumos profesijų, kur nėra didelių įtampų, įvairių temperamentų žmonės susiranda savo veiklos sritį. Galima manyti, kad pedagogo veikla geriausiai tiks choleriško ir sangviniško temperamento asmenys. Flegmatiškas pedagogas gali daugiau sukaupti įvairios informacijos ir kitokios medžiagos. O melancholiški mokytojai gali geriau suprasti ir atjausti moksleivius įvairių nesėkmių atvejais.

Temperamentų pakeisti neįmanoma – nėra tikslo, nes geriau adaptuosimės prie gamtinės ir visuomenės aplinkos bei vieni prie kitų būdami įvairesnių temperamentų. Tačiau saviugdos tikslas turėtų būti siekiamas sumažinti neigiamus kiekvieno temperamento pasireiškimus. Idealu būtu jei sangvinikas taptų – pastovesnis, cholerikas – santūresnis, flegmatikas –energingesnis, o melancholikas drąsesnis.

Temperamentų sąsaja su sveikata

Sangvinikas
Šio žmogaus tipo pulsas stiprus, aktyvus ir reguliarus – 68-75 tvinksniai per minutę.Lengvai prisitaiko prie sąlygų. Šio tipo žmonės mėgsta juokauti. Jis pats gali įsikalbėti ligą, kai jam tai naudinga. Pats gali padėti sau išgyti.
Patarimai, kaip sveikti. Geriausiai padeda sveikti įsitikinimas, kad reikia greitai pasveikti. Šio tipo žmogų ramina, nuima nuovargį mėgstama veikla, ypač piešimas, siuvinėjimas, buvimas miške (uogavimas, grybavimas).

Melancholikas
Šio žmogaus tipo pulsas silpnas, tačiau dažnas – daugiau nei 83 tvinksniai per minutę.Šio tipo žmonės neramūs, įtarūs. Juos neretai kamuoja galvos skausmai, nemiga. Jie jautrūs menkiausioms pašalinėms smulkmenoms.
Patarimai, kaip sveikti. Patariama pasikalbėti su kitais apie dvasinius, jaudinančius dalykus. Šio tipo žmogus greičiausiai pasveiks skaitydamas knygas ar žiūrėdamas televizorių.

Cholerikas
Šio žmogaus tipo pulsas aktyvus, stiprus iki 76-83 tvinksnių per minutę.Tai impulsyvus, judrus, aktyvus žmogus. Jis audringai reaguoja į visus įvykius, greitai užpyksta. Dažniausiai tokie žmonės susiduria su širdies ir skrandžio skausmais.
Patarimai, kaip sveikti. Labiausiai padeda kitų pagyros, įtikinėjimai, kad jis esąs stiprus, gebantis daug pasiekti žmogus. Sveikti jam padeda bendravimas su draugais, pramogos.

Flegmatikas
Šio žmogaus tipo pulsas silpnas, reguliarus, retesnis nei 67 tvinksniai per minutę. Tai lėtas, neemocionalus žmogus. Jis kantrus, ištvermingas, gali ištverti daugiau išbandymų ir sunkumų, nei kitų temperamentų žmonės.
Patarimai, kaip sveikti. Sveikti padeda ramybė, neskubėjimas. Šio tipo žmogui rekomenduotinos išvykos į gamtą, žvejyba, vakaras prie laužo.

Komiškos situacijos kaip atpažinti tam tikro temperamento žmogų

Vyrams
Vyras atsisėdo ant suoliuko, o šalia pasidėjo skrybėlę. Atėjo kitas žmogus ir atsisėdo ant skrybėlės
Cholerikas: aprėks šalia sėdintįjį.
Sangvinikas: nusijuoks ir ką nors šmaikščiai atrėš.
Melancholikas: ilgai nedrįs nieko pratarti, galiausiai pravirks.
Flegmatikas: greičiausiai tiesiog nepamatys ir pamirš skrybėlę, o vėliau, grįžęs jos pasiimti, mintyse iškeiks tą nepažįstamąjį ir prisimins šią situaciją po kelių metų.
Moterims
Dukra žirklėmis iškarpė mylimiausioje Jūsų suknelėje gėlytes.
Cholerikė: aprėks dukrą.
Sangvinikė: susirūpins, ar dukrai nestinga motiniško dėmesio, o įžvelgusi meninius polinkius užrašys ją į dailės būrelį.
Melancholikė: pravirks.
Flegmatikė: tyliai pastvers suknelę ir kurį laiką nekalbės su dukra, bet būtinai primins šį įvykį kaip priekaištą tuomet, kai dukra jį bus visiškai pamiršusi.

Tinkami partneriai

Sangvinikas-sangvinikas
Puiki sąjunga. Abu žino vienas kito savybes, abu mėgsta humorą. Tiesa, gali kilti problemų dėl abiejų nepastovumo ir nesugebėjimo būti ištikimais. Tačiau ir tai jie vienas kitam gali atleisti.
Sangvinikas-melancholikas
Sangvinikas nepakęs melancholiko nuolatinio žliumbimo dėl blogų gyvenimo sąlygų, nesėkmių ir pan. Melancholiką sunervins sangviniko lengvabūdiškumas, nepastovumas, gyvenimas šia diena, negalvojant apie ateitį.
Sangvinikas-flegmatikas
Gera sąjunga. Flegmatikas lengvai pakelia sangviniko besikeičiančias nuotaikas, padeda jam nusiraminti, įgyti pastovumo. Sangvinikas flegmatiką išjudina, suaktyvina, prajuokina.
Melancholikas-melancholikas
Nebloga sąjunga. Šio tipo žmonės vienas kitą gerai supras, užjaus. Bėda tik ta, kad abu gali nieko nepasiekti, nepasitikėdami savo jėgomis ir negaudami kitų paskatinimo.
Melancholikas-flegmatikas
Nebloga sąjunga. Jiems abiem patinka ramybė ir vienuma. Flegmatikas kantriai išklausys melancholiko skundus, tačiau kartais gali pasirodyti nejautrus.

Flegmatikas-flegmatikas
Puiki sąjunga. Abu mėgsta ramybę, vienumą, tad puikiai džiaugsis vienas kito draugija, mažai jaudinsis dėl smulkmenų. Galbūt tik abiem truks aktyvumo savo tikslams pasiekti, tačiau ir dėl to jie nesijaudins.
Cholerikas-cholerikas
Du cholerikai sunkiai sugyvena, nes abu niršta vienas ant kito dėl smulkmenų ir ilgai neatleidžia vienas kitam skriaudų, be to, nė vieno išdidumas neleidžia atsiprašyti.
Cholerikas-sangvinikas
Šio tipo žmonės abu energingi ir staiga užpykstantys. Tik cholerikas pyksta ilgai ir nemoka atsiprašyti, o sangviniko nuotaika nuolat keičiasi ir erzina choleriką, mat tas į kito priekaištus reaguoja audringai. Taip audringa situacija gali nepraeiti.
Cholerikas-melancholikas
Gera sąjunga. Šio tipo žmonės abu ras apie ką pasikalbėti iš širdies. Tiesa, melancholiką cholerikas gali įžeisti iki ašarų, tačiau pastarojo ašaros jį sušvelnins.
Cholerikas-flegmatikas
Choleriką sunervins tai, kad flegmatikas nereaguoja į jo pasiekimus, jo neparemia. Flegmatikas kurį laiką jausis gerai, kol vieną kartą jam įgris choleriko kaltininkai.

Mano temperamento tipas- cholerikė

Pirmiausia noriu pasakyti, kad esu be galo laiminga sužinojusi ir išsityrusi savo asmenybės temperamento tipą. Niekada anksčiau gyvenime net nesu susimąsčiusi apie tai. Manau, kad kiekvienam žmogui be galo naudinga žinoti kokiam tipui jis priklauso. Jei ne psichologijos paskaitos, apie tai turbūt net ir nebūčiau sužinojusi. O tai yra labai svarbu. Gal anksčiau nebūčiau to teigusi, bet dabar, kai pasinaudojau šia galimybe atrasti savąjį tipą, supratau kaip man tai svarbu žinoti. Aš tarsi susipažinau su savo vidiniu pasauliu, su savo charakteriu. Akis į akį pažvelgiau į visus pliusus ir minusus. Niekada savęs neklausiau: kokia aš esu? Koks mano būdas? Ką darau ne taip ir dėl ko turėčiau labiau pasistengti. Ir štai, imu ir sužinau visus atsakynus vienu metu. Ir iš tiesų, faktai atitinka tikrovę, yra taip, kaip nustatyta senų senovėje. Dabar pripažįstu, kad esu karšto būdo, nors anksčiau tai neigdavau, kad greit ir be reikalo užsiplieskiu ir po to sunku nurimti, kad galiu būt nejautri ir įskaudinti ar įžeisti man brangius žmones. Džiaugiuos dėl to, kad tai supratau, nes dar ne vėlu šias įdas sutramdyti ar bent pasistengti reikiamoje situacijoje save suvaldyti. Jau dabar pastebiu, kaip po truputį keičiuosi, kaip mokausi save suvaldyti. Tikiuosi, kad tai pastebės ir aplinkiniai. Šiaip nesu labai karšto būdo ar per daug pesimistiškai žvelgianti į gyvenimą, bet retkarčiais, kai kas nors nepasiseka galiu supykti visai dienai ir nukenčia nuo mano įniršio kiti žmonės. Kaip tik esu ramaus būdo ir stengiuos taikiai išspręsti problemas, niakada nuo jų nebėgu ir jei kas ne taip puolu kuo greičiau išsiaiškinti. Man labai nepatinka atidėlioti įvairias užduotis, nes kiekvieną minutę mane slegia pareigos jausmas, kad turiu jas atlikti kuo greičiau. O tik jas atlikusi galiu atsipalaiduoti. Taip pat stengiuosi ugdyti gerąsias savybes, ar bent atgaivinti tas kurios yra nuslopintos. „Choleriko“ aprašyme akivaizdžiai matau save. Jei tik pajaučiu įkvėpimą galiu kalnus nuversti, dirbu kiaurą dieną ir trokštu kuo greičiau pamačius rezultatą sulaukti teigiamo įvertinimo. Pripažįstu, kad man patinka pagyrimai, bet santūrūs, nes kas per daug tas praranda skonį ir įgyja perdėto saldumo. Esu realistė ir visada vertinu situaciją tokią kokia ji bebūtų, kartais net per daug sau leidžiu išrėžti tiesą į akis ir dėl to supyksta mano artimieji. Stengiuos nesvajoti, o kuo greičiau pasiekti rezultatą, nors pripažistu, kad kartais tiesiog tingiu, ar nematau tam reikalo. Kartais man reikia kitų pagalbos, įkalbinėjimų, paskatinimo. Pamenu, jog vaikystėje, kol lankiau vaikų darželį ir mokyklos pradines klases- išties buvau labai gabi. Daug kur pralenkdavau savo bendraamžius originalumu ir įvairiomis idėjomis, mokytojai manim žavėjos ir dėjo daug vilčių, tik dabar supratau, kad apsileidau, kad galėjau pasiekti daug daugiau, kad iš tiesų pasidaviau neigiamam aplinkos poveikiui. Bet esu įsitikinusi, kad niekada nevėlu pradėt taisytis, svarbiausia suprasti ką darau ne taip. Nesutinku tik dėl vieno teiginio aprašomo „choleriko“ temperamente ,kad jie : „turi dvi galvas ir nei vienos širdies “. Aš kaip tik esu labai jautri, gal kartais net per daug, galiu lengvai apsiverkti žiūrėdama graudaus filmo sceną. Šį jautrumą greičiausiai esu paveldėjusi iš tėčio, jis labai ramus, tylus, uždaras žmogus. Jį priskirčiau melancholiko tipui. O mama mano ryški cholerikė. Ji labai reikli, turi daug planų ir tikslų, nuolat kažko siekia. Todėl aš esu viduriukas tarp jų. Negalėčiau savęs priskirti prie kurio nors iš jų labiau, nes kartais galiu ir netgi noriu būti viena, pati su savim, nieko neveikti ir nieko nedaryti, o katais plyštu, kaip man reikia draugijos, kompanijos, įvairių nuotykių. Laviruoju tarp šių dviejų temperamentų ir save galėčiau apibūdinti- rami cholerikė.

Man labai svarbu, kad sužinojau kokia esu ir kokie mano charakterio bruožai. Juk pats žmogus visada neigia savo minusus, o dabar kai įsitikinau, jog visi šie aprašomi būdai teisingi, stengsiuos, kad mano teigiamos savybės klestėtų, o neigiamos mažėtų!

Leave a Comment