Susanne Stein “KAI SUDŪŽTA MEILĖ” Knygos analize
Palikti partnerį – tam reikia drąsos
Kol daugelis pasiryžta išsiskirti, praeina ne vieneri metai. Dienanaktį jų neapleidžia mintis, kad gyvenimas su partneriu nebeturi prasmės.Tačiau jie šimtus kartų svarsto kiekvieną argumentą, delsia apsispręsti irvis greičiau sukasi neigiamų pojučių sūkuryje. Kiti, priešingai, nuosekliaiįgyvendina savo sprendimą. Baigia iškart, kai tik supranta, kad jųsantykiai nebeturi perspektyvos. Niekas nebegali jų perkalbėti. Kai kuriesu tuo pačiu partneriu skiriasi 5, 10, 20 kartų, tačiau niekaip negali jopalikti. Dėl įvairiausių priežasčių jie kiekvieną kartą tikisi naujospradžios ir kiekvieną kartą patiria žlugimą. Tačiau jiems trūksta drąsosišsiskirti galutinai. O tos drąsos pagaliau vis tiek prireiks. Paliktipartnerį nereiškia bailiai pabėgti, net jeigu paliktajam kartais taipatrodo.
Dažniausios išsiskyrimo priežastys:
▪ Žaidime dalyvauja trečias asmuo Arba tas, kuris išeina, įsimylėjo, arba kitas jį apgaudinėja. Abu variantai – dažna dingstis skyryboms. Jei dauguma ir toleruoja atsitiktinį meilės ryšį, tai nuolatinę meilės trikampio istoriją pakenčia tik iki tam tikros ribos.
▪ Sutuoktiniai per daug nutolo vienas nuo kito Standartinė ilgalaikių santuokų patirtis. Gyvenimo keliai eina ne lygiagrečiai, o tolsta vienas nuo kito. Arba vienas aplenkia kita, o atsilikęs nebespėja. Rezultatas: nebelieka bendrų interesų, namuose vyrauja slogi tyla.
▪ Partneris muša Tai – priežastis, kuri skatina kaip galima greičiau padaryti išvadas. Niekas neturi teisės mušti kito žmogaus, nebent gindamasis. Neįmanoma gyventi kartu su smurtingu partneriu. Tokioje situacijoje belieka tik greitai užbaigti partnerystę, galbūt pasikvietus į pagalba trečią asmenį.
▪ Vienas naudojasi visomis laisvėmis, kitas – jokiomis Vienas – nuolat išvykęs, pramogauja, susitinka su draugais, mėgaujasi savo hobiu, kitas – sėdi namie su vaikais. Arba vienas mano turįs
teisę flirtuoti su kuo pasitaiko, kitas kelia pavydo scenas, partneriui vos tik nusišypsojus. Ar tai gali tęstis? Ilgainiui – tikrai ne.▪ Partneris – nesąžiningas Meilė reiškia pasitikejimą. Jeigu jo nėra, tai ilgainiui nebetenka prasmės ir partnerystė.
Savaime suprantama, jog yra ir daugiau kitų priežasčių išsiskirti, kurioslygiai taip pat atrodo svarbios ir esminės: psichoteroras, smurtas vaikųatžvilgiu, nuobodulys, nuolatiniai kivirčai, pavydas, tuštuma, apmiręjausmai. Partnerystė kokia nuobodi ar skurdi ji bebūtu, suteikia ir tamtikro komforto. Vakarų nereikia praleisti sėdint vienam ant sofos, galimasnekomplikuotas seksas, mažesnės pragyvenimo išlaidos, vaikams suteikiamadarnios šeimos iliuzija, nusistovi draugų ratas, t. y., priprantama vienamprie kito; santykiai turi tam tikrų privalumų, kurie nusveria trūkumus. Tariant ciniškai – žmonės tuoj pat skirtųsi, jei gyvenimas dėl totaptų toks nepatogus. Arba jei pro šalį praeitų kitas pasakų princas, kurisgarantuotų šiuos patogumus ir laiminga partnerystę. Tai būtu beveik taippat puiku, kaip ir laimingas loterijos numeris. Tačiau galutinai praėjo laikai, kai norai pildydavosi kaip pasakose.Nepasirodo joks pasakų princas, o jei ir pasirodo, tai po kurio laikopaaiškės, kad jis – tik bjauri varlė. Todėl devizas tik vienas: pamirškitepasakų princą ir pasirūpinkite savo ateitimi.
Kiekvienas išsiskiriantis asmuo turėtų laikytis tam tikrų principų:
▪ Dorumo su partneriu tol, kol jis žaidžia atviromis kortomis; ▪ Garbingumo, kai bandote pagrįsti savo sprendimą; ▪ Savigarbos, kurios neturėtumėte prarasti ir karštų ginčų metu; ▪ Partnerio sielvarto supratimo; ▪ Kiek įmanoma greičiau siekti erdvinės distancijos; ▪ Atlaidumo savo jausmams ir baimei.
Frontai aiškūs; būtinas nuoseklumas
Dabar prasideda sunkiausias išsiskyrimo laikotarpis. Paliktasis partneris dar kovoja su jausmų šoku ir nenori patikėti, kad meilė baigėsi. Jis prašo leisti jam pasikalbėti, yra priblokštas, daug verkia,
jį ištinka nekontroliuojami įsiučio priepuoliai; norėdamas išgelbėti judviejų santykius, siūlo derybas. Tačiau nesupranta, kad tas, kuris nori išeiti ir jau tvirtai apsisprendė, atvirai tariant, nebėra pasiruošęs deryboms. Jam reikalas užbaigtas, jis negalvoja apie galimą naują bendrą pradžią. Abu atsiduria tokioje situacijoje, kuri smarkiai gadina abiem nervus. Visi kalba apie judviejų krizę, žodžio prašo tėvai bei draugai: vieną jie gina, su kitu nesutinka. Aišku, kad tas kurį paliko, susilaukia užuojautos. Jam to dabar labai reikia, be to, gerai, kad jis nesijaučia vienišas. Kitu aplinkiniai rūpinasi žymiai mažiau, nes jis laikomas kaltu dėl to, kas įvyko. Abiejų jausmai – chaotiški, abu beviltiškai jaučiasi. Tas, kuris išeina, svyruoja tarp gailesčio, kaltės jausmo, priekaištų sau, gėdos, palengvėjimo ir išsilaisvinimo. Tas, kuris lieka,- tarp sielvarto, skausmo, įsiučio, gilios depresijos ir nedrąsios vilties. Bet koks susitikimas pavirsta kančia, kadangi jis gali baigtis nekontroliuojamais įsiučio protrūkiais. Nė vienas nesugeba gerai valdytis ir dažniausiai partnerį paliekančiojo noras – kuo labiau atsiriboti nuo pastarojo. Tai dažnai neįmanoma, tačiau žemiau pateikti punktai Jums turėtų padėti.Rekomenduotinas elgesys:
1. Būkite nuoseklūs Jei iš tikrųjų norite išsiskirti, teks iškentėti šią fazę. Niekada buvusiam partneriui nesuteikite galimybės suabejoti savo rimtais ketinimais palikti jį/ją. Akivaizdu, kad tai yra be galo sunku antrajam partneriui, tačiau jis susidoros su tuo.
2. Niekuomet neskleiskite dviprasmiškų užuominų Neikite su juo/ja į lovą, nors jis/ji apsipila ašaromis. Nesileiskite gailesčio suvedžiojamas pasielgti taip, ko paskui pačiam ar kartu su partneriu tektų gailėtis. Jeigu nebemylite partnerio, nemulkinkite jo. Nes nieko nėra labiau žeminančio abiems partneriams, kaip suvaidinta
simpatija.3. Neįžeiskite jos/jo sakiniu: “Mes galėtume likti draugais” Kitas nenori jūsų draugystės, o nori meiles,- bet jos jus jam negalite duoti. Įmanoma, kad tarp jūsų vėliau užsimegs draugystė, bet šioje išsiskyrimo fazėje tai net nediskutuotinas dalykas.
10 patarimų kaip palengvinti išsiskyrimą
1. Išsiskyrimą vertinkite kaip būtiną partnerio žingsnį, o ne kaip priešišką Jums aktą. 2. Nekenkdama(s) kitam, domėkitės tik savo norais; išsiugdykite sveiką egoizmą. 3. Išsilaisvinkite iš praeities, kryptingai žiūrėkite į ateitį. 4. Išnaudokite jėgas, kurias laimėjote išsiskyrimo dėka. 5. Nesistenkite sulaikyti partnerio – jis Jūsų nebemyli. 6. Atleiskite sau visas klaidas, susitaikykite su netikusiais praeities sprendimais. 7. Pasimokykite iš savo klaidų, pabandykite išvengti senosios rutinos naujame gyvenime. 8. Tapkite atsakinga(u) už savo gyvenimą – juk laikas tam jau seniai pribrendo. 9. Mėgaukitės laisve pačiai(iam) spręsti, kaip atrodys Jūsų ateitis. 10. Taikiai sutarkite su buvusiu partneriu. Ir Jūs prisidėjote prie išsiskyrimo.
Išsiskyrimas kaip šansas
“Širdies negalima sutaisyti…”. Ar tai tiesa? Ne, nes galima. Skausmas dėl prarastos meilės netrunka amžinai; dėl to galite lažintis. Išsiskyrimas yra žmogiškas procesas. Kas su juo susidoroja, gauna naujos pradžios šansą. Be to, geresnėmis sąlygomis. Iveikę išsiskyrimą, išmokote atsisakyti kito asmens, nebelaikyti jo. Dėl to atsiradusi kančia kartais vadinama “gydančiąja” kančia. Nes skausmingas nusivylimas atveria akis tikrovei: Jūs aiškiau suvokiate savo ankstesnę partnerystę, save patį/pačią ir tai, kas Jus jaudina. Jūs žengiate didelį žingsnį pirmyn, kadangi pats/pati išgyvenate tam tikrą raidą. Tai nebūtu įmanoma be išsiskyrimo, be atsisveikinimo, be leidimo partneriui išeiti. Interpretuodamas pasaką “Varlė karaliene”, vienas vokiečių psichologas pateikia daug “tipiškų” meilės ryšių struktūrų. Vyrai – varlės ir moterys
princesės: konsteliacija, sudaranti pagrindą problematiškai meilei. Nes jų maksima – aš tave myliu, nes man tavęs reikia. Tuo tarpu teisingas yra atvirkščias dalykas: man tavęs reikia, nes aš tave myliu. Išsiskyrimas įvyko. Baikite gedėti ankstesnio partnerio, pradėkite naują, pilnakraujį gyvenimą.